Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. M. prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „WePower“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 30 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „WePower“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta Ona Paulauskienė. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. gegužės 2 d.

2. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi patvirtintas kreditorių sąrašas, kuris buvo patikslintas 2023 m. liepos 17 d., 2023 m. rugpjūčio 24 d., 2024 m. birželio 26 d. ir 2025 m. rugpjūčio 20 d. teismo nutartimis.

3. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

4. Vilniaus apygardos teisme 2025 m. rugsėjo 3 d. gautas pareiškėjo N. M. prašymas dėl kreditorinio reikalavimo įtraukimo į LUAB „WePower” kreditorių sąrašą, kuriame pateikė prašymus: atnaujinti praleistą terminą N. M. kreditoriniams reikalavimams pateikti; patvirtinti N. M. kreditorinį reikalavimą LUAB „WePower“ 912,845 Eur sumai.

6. Vilniaus apygardos teisme 2025 m. spalio 10 d. gautas LUAB „WePower“ nemokumo administratorės Onos Paulauskienės atsiliepimas, kuriuo prašo netenkinti prašymo dėl termino atnaujinimo, atmesti prašymą patvirtinti N. M. kreditorinį reikalavimą 912,845 Eur sumai kaip nepagrįstus; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

6.1. Apie teisę pareikšti kreditorinį reikalavimą N. M. buvo informuotas 2023 m. gegužės 30 d. elektroniniu laišku, kurį siuntė nemokumo administratorė, buvo pateikti dokumentai. N. M. 2023 gegužės 31 d. elektroniniu laišku patvirtino laiško ir dokumentų gavimą.

6.2. Kreditorius nepagrįstai ilgai delsė pareikšti finansinį reikalavimą net ir po Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-179-577/2025 priėmimo.

6.3. Kreditoriaus atstovas nepateikė jokių įrodymų, jog turi reikalavimo teisę. Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-179-577/2025 tokia aplinkybė nenustatyta, priešingai šioje nutartyje nustatytas faktas, jog nėra pateikti jokie įrodymai jog kreditoriui priklauso kriptopiniginės ir jose esančios lėšos, nes nenurodomas pirminis lėšų įgijimo šaltinis. Teismo vertinimu, vieno iš ETH pervedimo tolesnė analizė leidžia daryti prielaidą apie pateiktame „Etherscan“ išraše nurodytų sąskaitų (piniginių) priklausymą bendrovei BUAB „WePower“.

6.4. Kreditoriaus brolis O. M. vengia pateikti ir iki šiol nepateikė BUAB „WePower“ dokumentacijos, kreditorių ir debitorių sąrašo, įmonės užsienio banko sąskaitų numerių ir išrašų, prieigos prie programinės įrangos ir kriptopiniginės iš kurių būtų matomas kriptovaliutos ir piniginių lėšų judėjimas. Nesant šių duomenų neįmanoma nustatyti ar kriptovaliuta kaip paskolos dalykas buvo perduota, ar buvo grąžinta, koks jos tolesnis judėjimas, ar nebuvo sumokėta piniginė kompensacija per užsienio bankus.

6.5. Iš Kreditoriaus atstovo teismui pateikto prašymo ir 1, 5, 7, 9, 11 priedų galima numanyti, jog kreditorinis reikalavimas kildinamas iš 2019 m. vasario 14 d., 2019 m. kovo 7 d., 2019 m. kovo 13 d. 2019 m. kovo 19 d., 2019 m. kovo 25 d., paskolos sutarčių pagal kurią N. M. įsipareigojo per 3 dienas perduoti 2946,63 ir 321,69, 173,09, 469,99, 76,65 ETH valiutos vienetų, yra nurodoma kriptovaliutos sąskaita dar kitaip vadinama kriptopiniginė Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurios turi būti perduotos lėšos. Sutartyje numatytas 3,25 proc. metinių palūkanų mokėjimas.

6.6. Nepateikti jokie įrodymai apie kriptopiniginėse esančių lėšų priklausymą kreditoriui, nepaneigta aplinkybė jog kriptopiniginėse buvusi kriptovaliuta priklauso skolininkei. Nepateikus šių duomenų nėra pagrindo teigti jog kreditorius perdavė paskolos dalyką skolininkei.

6.7. Prašyme nenurodoma, kaip buvo apskaičiuota kreditorinio reikalavimo sumą kai paskolos dalyko ETH viešai skelbiamas kursas yra ženkliai didesnis nei prašoma patvirtinti kreditorinį reikalavimą.

6.8. Paskolų sutartyse nurodytas N. M. kriptovaliutų sąskaitos adresas (piniginės numeris), tačiau įrodymų, kad kriptovaliuta į piniginę, kuri paskolos sutartyje nurodyta kaip BUAB „WePower“ piniginė, pateko būtent iš N. M. priklausančios sąskaitos (piniginės), nėra.

7. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą JANĮ 41 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta tvarka, <...>, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis.

8. Kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jeigu skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).

9. Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat išaiškinta, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais; neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Be to, bankroto proceso tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai ar iš dalies tenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą, arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jeigu iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014). Viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tik tuo atveju, jeigu bankrutuojančios įmonės kreditoriais pripažįstami teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017).

Dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo

Motyvuojamoji dalis

10. JANĮ 41 straipsnyje nustatytas terminas negali vienareikšmiškai eliminuoti kreditoriaus teisės įgyvendinti turimą reikalavimo teisę į skolininką vėliau, tačiau įstatyme nustatytas terminas skatina kreditorius operatyviai įgyvendinti savo teises ir siekti operatyvaus juridinio asmens bankroto proceso (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-294-567/2024, 47 punktas).

11. Nei CPK, nei JANĮ nėra detalizuota, kurios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, tai kiekvienu atveju vertina teismas.

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas dėl konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis, turėtų atsižvelgti į termino paskirtį, termino praleidimo laikotarpį, aplinkybes, kurios pateisintų termino praleidimo trukmę, aplinkybes, realiai sutrukdžiusias asmeniui laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą, asmenų elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Spręsdamas dėl praleisto termino atnaujinimo, teismas turi: 1) nustatyti, kada atsirado ir kiek truko aplinkybės, kuriomis grindžiamos termino praleidimo priežastys ir jų svarba, taip pat, ar išnykus kliūtims asmuo (kreditorius) per protingą laiką kreipėsi į teismą ar į likviduojamos dėl bankroto įmonės administratorių su finansiniu reikalavimu; 2) vertinti, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai – šiems kriterijams turi reikšmės praleidusio terminą asmens veikla, patirtis ir kitos su juo susijusios savybės, turėjusios įtakos terminui praleisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-690/2018).

13. Pareiškėjas prašo atnaujinti terminą 912,845 Eur finansiniam reikalavimui pareikšti ir sutiko, kad terminą yra praleidęs, tačiau nurodė, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. 2021 m. spalio 30 d. pareiškėjas perleido O. M. reikalavimo teises į skolininko skolą 922,845 Eur sumoje, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-179-577/2025 pripažino Reikalavimo perleidimą negaliojančiu 912,845 Eur dalyje, todėl šioje dalyje atsirado galimybė patvirtinti N. M. kreditorinį reikalavimą 912,845 Eur sumai.

14. Taip pat pareiškėjas teigia, kad bendrovės nemokumo administratorei buvo žinoma apie šias aplinkybes, nes ji dalyvavo civilinės bylos Nr. e2A-179-577/2025 nagrinėjime.

15. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad terminas pareikšti kreditorinį reikalavimą šiuo atveju buvo praleistas dėl objektyvių ir svarbių priežasčių ir, byloje nesant duomenų, kad dėl pareiškėjo praleisto termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti bus užvilkintos bankroto procedūros, bei nenustačius pareiškėjo akivaizdaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, taip pat siekdamas užtikrinti CPK 5 straipsnyje įtvirtintą kiekvieno asmens teisę savo teises ir teisėtus interesus ginti teismine tvarka, atnaujina pareiškėjui terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti (CPK 78 straipsnis, JANĮ 41 straipsnio 4 dalis).

Dėl pareikšto kreditorinio reikalavimo tvirtinimo

16. Pareiškėjas N. M. 912,845 Eur kreditorinį reikalavimą grindžia 2019-2021 m. sudarytomis paskolų sutartimis, kurias pateikia kartu su prašymu, bei Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-179-577/2025.

17. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog Lietuvos apeliacinio teismas civilinėje byloje Nr. e2A-179-577/2025 2025 m. gegužės 15 d. nutartimi išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės LUAB ,,WePower“ ir atsakovo N. M. (N. M.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės LUAB „WePower“ ieškinį atsakovams O. M. (O. M.) ir N. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Apeliacinis teismas pripažino negaliojančia atsakovų N. M. (N. M.) ir O. M. (O. M.) 2021 m. spalio 30 d. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties dėl reikalavimo teisių perleidimo pagal 2019 m. vasario 14 d. paskolos sutartį dėl 2 946,63 ETH, 2019 m. kovo 6 d. paskolos sutartį dėl 583,47 ETH, 2019 m. kovo 7 d. paskolos sutartį dėl 321,69 ETH, 2019 m. kovo 13 d. paskolos sutartį dėl 173,09 ETH, 2019 m. kovo 19 d. paskolos sutartį dėl 468,99 ETH, 2019 m. kovo 25 d. paskolos sutartį dėl 76,65 ETH, 2020 m. spalio 12 d. paskolos sutartį dėl 25 900 Eur, pagal 2020 m. spalio 19 d. paskolos sutartį dėl 18 000 Eur paskolos, pagal 2021 m. sausio 11 d. paskolos sutartį dėl 237 800 Eur paskolos suteikimo.

18. Pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartyje konstatuota, kad, teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad kriptovaliutų decentralizavimo ir anonimiškumo požymiai lemia apsunkintą kriptovaliutos sąskaitos priklausymo konkrečiam asmeniui (šiuo atveju atsakovui N. M.) nustatymą, neatleidžia šalių nuo civiliniame procese nustatytų įrodinėjimo pareigų ir nereiškia, kad dėl anonimiškumo atsakovas N. M. neturi įrodyti paskolos dalyko (ETH valiutos) perdavimo fakto.

19. Be to, minėtoje nutartyje teisėjų kolegija reikšminga aplinkybe laikė tai, kad atsakovas N. M. ginčui aktualias paskolos sutartis pasirašė tiek savo kaip fizinio asmens (paskolos davėjo), tiek bendrovės (paskolos gavėjos) vardu, t. y. paskolos davėjas ir paskolos gavėjo (ieškovės LUAB ,,WePower“) atstovas (bendrovės vadovas) yra tas pats asmuo. Taip pat teisėjų kolegija konstatavo, jog įrodymų apie N. M. priklausančią kriptovaliutos piniginę byloje nėra. Atsakovas N. M. iš esmės nenurodė, kad negali (ir dėl kokių priežasčių) pateikti duomenų apie konkretaus kiekio ETH pervedimą ieškovei LUAB ,,WePower“ iš jo nurodomos kriptovaliutos piniginės, nepateikė įrodymų, kad atitinkama piniginė priklauso būtent jam ir kad jis atliko pavedimus kaip atitinkamos piniginės savininkas, o ne kaip bendrovės vadovas.

20. Taigi, Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. gegužės 15 d. nutartyje konstatavo, jog nėra įrodymų, kad N. M. nuosavybės teise priklauso kriptopiniginėje esančios lėšos. Esant tokioms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju teismas vertina, jog pareiškėjo prašymas suformuluotas abstrakčiai, t. y. kreditorinis reikalavimas nepagrindžiamas skaičiavimais, nenurodomos faktinės aplinkybės apie paskolos dalyko perdavimą bendrovei, nepaaiškinama kaip buvo vykdomos sutartys, dėl kokių priežasčių bendrovė negrąžino sumų pagal paskolas pareiškėjui, be to, prie prašymo pridedamos paskolos sutartys nepatvirtina, jog kreditorius perdavė paskolos dalyką paskolos gavėjui.

21. Pažymėtina, šioje byloje įrodinėjimo pareiga dėl prašomo patvirtinti reikalavimo pagrįstumo ir su tuo susijusių reikšmingų aplinkybių kilo pareiškėjui N. M., siekiančiam jo, kaip kreditoriaus, reikalavimo bankrutavusiam juridiniam asmeniui patvirtinimo, todėl būtent jis turėjo leistinais įrodymais pagrįsti tiek prašomo reikalavimo atsiradimo bendrovei pagrindą, tiek jo dydį (CPK 178 straipsnis).

22. Atsižvelgiant į nurodytą įrodinėjimo naštos paskirstymą, aktualią nagrinėjamos kategorijos bylose, spręstina, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas neįvykdė jam tenkančios procesinės pareigos įrodyti savo prašomą patvirtinti kreditorinį reikalavimą, todėl reikalavimą atsisakytina tvirtinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

24. Šalys nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šių išlaidų priteisimo klausimas nesvarstomas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41 straipsnio 4 dalimi, teismas

nutaria:

atnaujinti pareiškėjui N. M. prašymą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti.

Netvirtinti N. M. 912,845 Eur kreditorinio reikalavimo LUAB „WePower” bankroto byloje.

Įpareigoti nemokumo administratorę per 3 (tris) dienas nuo nutarties kopijos gavimo informuoti kreditorius apie priimtą nutartį, pateikiant teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.