- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-20
- Bylos Nr.
- e2-468-934/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00276-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Kategorijos
- 3.1.7.1Žyminis mokestis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „WePower“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutarties dalies, kuria neišspręstas žyminio mokesčio paskirstymo klausimas, civilinėje byloje pagal „Axia Power Holdings B.V.“ pareiškimą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „WePower“ bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „WePower“ (toliau – bendrovė) bankroto byla, kurioje kreditorius „Axia Power Holdings B.V.“ (toliau – ir kreditorius arba pareiškėjas) pateikė pareiškimą dėl 3 896 798,26 Eur finansinio reikalavimo atsisakymo.
Atsiliepimas
2. Bendrovės nemokumo administratorė pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, kuriuo prašė priimti procesinį sprendimą teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi tenkino kreditoriaus pareiškimą dėl finansinio reikalavimo atsisakymo bei pašalino pareiškėją iš bendrovės kreditorių sąrašo.
Šalies argumentai
2. Teismas nustatė, kad kreditorius pateikė pareiškimą dėl finansinio reikalavimo atsisakymo bei patvirtino, jog reikalavimo atsisakymo pasekmės, be kita ko, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, žinomos. Atsižvelgiant į tai, teismas nutarė, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjo pareiškimą dėl finansinio reikalavimo atsisakymo ir pašalinimo iš bendrovės kreditorių sąrašo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Bendrovės atstovas (toliau – ir apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartį panaikinti ir grąžinti aptariamą procesinį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
3.1. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškimą dėl atsisakymo nuo finansinio reikalavimo, neišsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, t. y., neįpareigojo kreditoriaus grąžinti atgal valstybei jam jau grąžintą 537 Eur žyminį mokestį.
3.2. Apeliantės įsitikinimu, šiuo atveju susidarė situacija, kuomet asmuo iniciavo teisminį procesą dėl bankroto bylos iškėlimo, jame aktyviai dalyvavo, t. y. pasinaudojo valstybės institucijų vykdoma veikla − teisminę savo turtinių interesų gynyba, o vėliau, jau sukėlęs teisines pasekmes, savanoriškai atsisakė savo interesų gynybos. Todėl pareiškėja turėtų grąžinti atgal valstybei jai grąžintą 537 Eur žyminį mokestį.
Atsiliepimas
4. Pareiškėjas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
4.1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neturėjo pagrindo spręsti dėl pareiškėjo įpareigojimo grąžinti atgal valstybei jo naudai grąžintą 537 Eur žyminį mokestį, kuris buvo sumokėtas pareiškėjui teikiant pareiškimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, t. y. žyminio mokesčio sumokėjimas ir grąžinimas susietas tik su pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimu ir jo teigiamu išnagrinėjimu, o ne su tolesniu bankroto procesu ir (ar) jo eiga.
4.2. Atskirajame skunde išdėstyti samprotavimai neva pareiškėjas pasinaudojo valstybės institucijų vykdoma veikla – teismine savo turtinių interesų gynyba, o vėliau, jau sukėlęs teisines pasekmes, savanoriškai atsisakė savo interesų gynybos, neatitinka tikrovės ir yra neaktualūs atskirojo skundo nagrinėjimui.
4.3. Samprotavimai neva bendrovė neturėjo ir neturi lėšų, o išlaidos yra dengiamos iš nemokumo administratorės asmeninių lėšų, net nevertinant šių samprotavimų pagrįstumo, taip pat nėra aktualūs atskirojo skundo nagrinėjimui.
4.4. Nemokumo administratorė jokių prieštaravimų ir (ar) pastebėjimų dėl pareiškimo ir (ar) su juo susijusių aplinkybių, tame tarpe dėl tariamo poreikio paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, neturėjo ir nereiškė, todėl kyla klausimas, kuris atstovas reprezentuoja būtent bendrovės poziciją.
4.5. Bendrovė neturi teisinio suinteresuotumo atskiruoju skundu ginčyti nutartį dėl neva neišspręsto bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) paskirstymo klausimo.
5. Kreditorius UAB „Kegi“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
Šalies argumentai
5.1. Pareiškėjas, pateikdamas pareiškimą dėl finansinio reikalavimo atsisakymo, neteikė prašymo dėl sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo.
5.2. Pareiškėjas neskundė Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria patvirtintas finansinio reikalavimo atsisakymas, o tai reiškia, kad pareiškėjui bendrovės skundžiama nutartis yra aiški, suprantama.
5.3. Apeliantas tik „dirbtinai“ skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, siekdamas, kuo ilgesnio jos neįsigaliojimo, tačiau realiai neturi jokio suinteresuotumo skundžiamos nutarties rezultatu. Pastaroji aplinkybė liudija, kad apeliantas piktnaudžiauja civiliniu procesu, todėl procesas turėtų būti nutrauktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutarties dalies, kuria, apelianto įsitikinimu, nebuvo išspręstas žyminio mokesčio grąžinimo valstybei klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantas iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria tenkintas pareiškimas dėl finansinio reikalavimo atsisakymo, todėl šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo
8. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškimą dėl atsisakymo nuo finansinio reikalavimo, neišsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo. Apeliantės vertinimu, nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kuomet asmuo inicijavo teisminį procesą dėl bankroto bylos iškėlimo, jame aktyviai dalyvavo, t. y. pasinaudojo valstybės institucijų vykdoma veikla − teismine savo turtinių interesų gynyba, o vėliau, jau sukėlęs teisines pasekmes, savanoriškai atsisakė savo interesų gynybos. Todėl pareiškėja turėtų grąžinti atgal valstybei jai grąžintą 537 Eur žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės argumentais dėl žemiau nurodytų argumentų.
9. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad apeliantės minimas 537 Eur žyminis mokestis pareiškėjo buvo sumokėtas už pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartimi bendrovei iškelta bankroto byla. Pastaroji teismo nutartis įsiteisėjo 2023 m. gegužės 2 d. 2023 m. birželio 14 d. gautas pareiškėjo prašymas grąžinti 537 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos teismas 2023 birželio 19 d. nutarė grąžinti pareiškėjui jo sumokėtą 537 Eur žyminį mokestį (CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 3 dalis).
10. Atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus bei juos vertinant byloje nustatytų aplinkybių kontekste (žr. šios nutarties 10–11 punktus), matyti, kad apeliantė iš esmės kelia klausimą dėl žyminio mokesčio, kurio klausimas jau išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2023 birželio 19 d. nutartimi, grąžinimo valstybei. Taigi, viena vertus, aptariamas klausimas jau išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2023 birželio 19 d. nutartimi (CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Kita vertus, teismo nutartis, susijusias su žyminiu mokesčiu, gali skųsti tik asmenys dėl kurių šios teismo nutartys priimtos (CPK 100 straipsnio 2 dalis). Kiti byloje dalyvaujantys asmenys, dėl kurių teismo nutartys, susijusios su žyminiu mokesčiu, nėra priimtos, apskųsti tokių nutarčių neturi teisės, kadangi tokia galimybė nenumatyta CPK ir neužkerta kelio tolesnei bylos eigai (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-498-236/2020, 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-540-330/2020, 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-396-934/2023, 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-827-302/2023).
11. Remdamasis nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirajame skunde pateikti samprotavimai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo spręsti žyminio mokesčio grąžinimo valstybei klausimo bei naikinti pagrįstos ir teisėtos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
12. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų jame nurodytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.