- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-08
- Bylos Nr.
- eB2-2015-794/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00276-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulika
- Kreditorius
- Badoer
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės Badoer investments Limited finansinio reikalavimo tvirtinimo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „WePower“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąraše klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartimi atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) WePower UAB iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirta Ona Paulauskienė. NUtatis įsiteisėjo 2023 m. gegužės 2 d.
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi patvirtintas kreditorių sąrašas, kuris buvo patikslintas 2023 m. liepos 17 d., 2023 m. rugpjūčio 24 d., teismo nutartimis.
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto .
BUAB „WePower“ nemokumo administratorė 2025 m. balandžio 8 d. procesiniame dokumente (DOK 13070) teigia, kad Kenijoje registruota įmonė Badoer investments Limited (adresas (duomenys neskelbtini)) reikalaujama patvirtinti finansinio reikalavimo suma 1 025 274,05 Eur. Kreditorė nemokumo administratoriui pateikė elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad kreditorinis reikalavimas grindžiamas atsiradusiais nuostoliais dėl WePower kaltės, sustabdžius žetonų prekybą biržose, kas sutrukdė įsigyti ir parduoti šį žetoną. Atsižvelgdamas į šiuos duomenis, administratorius prašo tvirtinti šį reikalavimą.
Kreditorė Badoer investments Limited byloje nepateikė atsiliepimo.
Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 8 d. įpareigojo nemokumo administratorę pateikti į bylą įrodymus, patvirtinančius informavimą visų kreditorių apie numatytą teismo posėdį. 2025 m. balandžio 15 d. nemokumo administratorė pateikė informaciją, jog visiems likviduojamos dėl bankroto WePower UAB kreditoriams pranešta.
2025 m. gegužės 5 d. teisme gautas suinteresuoto asmens (kreditorės) UAB Kegi atsiliepimas, kuriuo prašoma atsisakyti tvirtinti kreditorinį reikalavimą. Nurodė, jog Badoer investments Limited nėra ir nebuvo WePower kreditorius. Potencialus kreditorius pats patvirtina savo kreditoriniame reikalavime, jog “[…] sustabdžius žetonų prekybą biržose, kas sutrukdė įsigyti ir parduoti šį žetoną.” Taigi šiuo potencialus kreditorius tik patvirtina, kad šiai dienai neturi WPR žetonų, kuriuos platino WePower, o kartu neturėjo jų nei išleidimo metu, nei WePower bankroto bylos iškėlimo metu. Darytina išvada, kad Potencialiam kreditoriui neturint jokio WePower turto jis net neturi potencialios, teorinės reikalavimo teisės į WePower. Jeigu teismas pripažintų, kad tik iš noro įsigyti WPR žetonus kyla ir teisė juos realizuoti, tuomet tokių kreditorių galėtų būti apstu, o jų suma būtų lygi visų WPR žetonų sumai buvusiai viešojoje rinkoje WPR žetonų cirkuliavimo rinkoje metu. Tokia situacija būtų mažų mažiausiai absurdiška. Taip pat kreditoriaus prašymas atmestinas ir dėl praleisto termino, nes nėra duomenų, kad potencialus kreditorius neturėjo galimybės realizuoti savo kreditorinį reikalavimą ir pareikšti jį anksčiau.
Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados.
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartimi atsakovui UAB WePower UAB iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirta Ona Paulauskienė. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. gegužės 2 d. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi patvirtintas kreditorių sąrašas, kuris buvo patikslintas 2023 m. liepos 17 d., 2023 m. rugpjūčio 24 d., teismo nutartimis. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
BUAB „WePower“ nemokumo administratorė 2025 m. balandžio 8 d. nurodo, kad Kenijoje registruota įmonė Badoer investments Limited (adresas (duomenys neskelbtini)) reikalaujama patvirtinti finansinio reikalavimo suma 1 025 274,05 Eur.
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet nemokumo administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo jų netvirtinti (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad Kenijoje registruota įmonė Badoer investments Limited nemokumo administratoriui pateikė elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad kreditorinis reikalavimas grindžiamas atsiradusiais nuostoliais dėl WePower kaltės, sustabdžius žetonų prekybą biržose, kas sutrukdė įsigyti ir parduoti šį žetoną.
Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal bendrąją procesinių pareigų paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovas (kreditorius) privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo (pareiškėjos) reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (kita šalis ginčijanti tokias aplinkybes) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3608-701/2015). Taigi būtent kreditorius, siekiantis jo, kaip kreditoriaus, reikalavimo bankrutuojančiam juridiniam asmeniui patvirtinimo, turi pareigą leistinais įrodymais pagrįsti tiek reikalavimo atsiradimo pagrindą, tiek jo dydį. Kiti proceso dalyviai, nesutikdami su kreditorės reiškiamu reikalavimu, jo pagrindu ar dydžiu, turi tai paneigti (CPK 12, 178 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Ar kreditoriaus reiškiamas reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2013; 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-660/2018). Taigi bankroto bylose esama viešojo intereso, todėl teismas turi pareigą imtis priemonių, kad nebūtų patvirtinti nepagrįsti kreditorių finansiniai reikalavimai ir būtų apsaugoti tiek visų kreditorių, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2012).
Nagrinėjamu atveju teismas 2025 m. balandžio 8 d., nesant byloje pakankamai duomenų, leidžiančių priimti visapusiškai pagrįstą sprendimą, išskyrė šio kreditorinio reikalavimo pagrįstumo klausimo nagrinėjimą į atskirą bylą ir suteikė šalims pateikti teismui visus turimus įrodymus. Nors kreditorė apie vykstantį procesą dėl reikalavimo (ne)tvirtinimo klausimo buvo tinkamai informuota, teismo nurodytu terminu ir iki teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka datos reikalavimą pagrindžiančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis).
Teismo vertinimu, byloje esančių duomenų, t. y. kreditorės elektroninių laiškų, siųstų nemokumo administratoriui, nepakanka susiformuoti teismo įsitikinimui apie faktinį reikalavimo LUAB „WePower“ atžvilgiu turėjimą. Nors kreditorė ir nurodė, jog sustabdžius žetonų prekybą biržose, sutrukdė įsigyti ir parduoti šį žetoną, tačiau tuo tik patvirtina, kad šiai dienai neturi WPR žetonų, kuriuos platino WePower, o kartu neturėjo jų nei išleidimo metu, nei WePower bankroto bylos iškėlimo metu. Iš nemokumo administratoriui pateikto elektroninio laiško ir jo priedų matyti, kad nurodyta Kenijoje registruota įmonė Badoer investments Limited jos pačios subjektyviu vertinimu patyrė atitinkamus nuostolius dėl bankrutuojančios įmonės kaltės, tačiau vien tik jos pateiktos nuomonės, kreditorei neįrodinėjant jokių kitų aplinkybių, t. y. nepateikiant jos ir LUAB „WePower“ sutartinius santykius pagrindžiančių įrodymų ir/ar konkrečios žalos, nepakanka teismui konstatuoti, kad kreditorės finansinis reikalavimas, reiškiamas LUAB „WePower“, šiuo atveju yra pagrįstas.
Pažymėtina, šioje byloje įrodinėjimo pareiga dėl prašomo patvirtinti reikalavimo pagrįstumo ir su tuo susijusių reikšmingų aplinkybių kilo Badoer investments Limited, siekiančiai jos, kaip kreditorės, reikalavimo bankrutavusiam juridiniam asmeniui patvirtinimo, todėl būtent ji turėjo leistinais įrodymais pagrįsti tiek prašomo reikalavimo atsiradimo bendrovei pagrindą, tiek jo dydį.
Teismas taip pat pastebi, kad, nors nemokumo administratorius formaliais persiuntė teismui gautą elektroninį laišką, prašydamas patvirtinti kreditorinį reikalavimą, tačiau pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad nemokumo administratorius bendrovės bankroto procese negali likti tik pasyvus stebėtojas, o, veikdamas aktyviai ir pasinaudodamas jam įstatymo suteiktomis teisėmis (JANĮ 66 straipsnio 2 dalis), turi imtis visų įmanomų priemonių (rinkti įrodymus, reikalauti juos pateikti kitus asmenis, esant poreikiui pasitelkti trečiuosius asmenis, turinčius specialių žinių konkrečiam klausimui išspręsti, pan.), kad bankroto byloje būtų patvirtinti tik aiškiai pagrįsti fizinių ir (ar) juridinių asmenų finansiniai reikalavimai, taip užtikrinant tiek bendrovės, tiek visų jos kreditorių interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-756-854/2024). Teismo vertinimu, nemokumo administratorius, prašydamas tikslinti kreditorių reikalavimus, turėtų veikti aktyviai ir siekti, kad jam, kaip bankrutuojančio juridinio asmens atstovui, tokios prieigos taptų prieinamos, užuot prašant ar nesutinkant tvirtinti kreditorių reikalavimus dėl duomenų stokos.
Be kita ko, teismas pastebi, jog JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju, teismas įvertinęs tai, jog Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis iškelti bankroto bylą LAUB „WePower“ įsiteisėjo 2023 m. gegužės 2 d., konstatuoja, kad pareiškėja 2025 m. balandžio 7 d. pateikdama nemokumo administratoriui ir teismui prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo ženkliai praleido JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, kurio atnaujinti pagrindo nėra.
Atsižvelgiant į nurodytą įrodinėjimo naštos paskirstymą, aktualią nagrinėjamos kategorijos bylose, spręstina, kad šiuo konkrečiu atveju kreditorė neįvykdė jai tenkančios procesinės pareigos įrodyti savo prašomą patvirtinti kreditorinį reikalavimą, todėl reikalavimą atsisakytina tvirtinti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsisakyti patvirtinti kreditorės Badoer investments Limited finansinį reikalavimą likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „WePower“ kreditorių sąraše.
Priimtą nutartį išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos.
Įpareigoti nemokumo administratorių per 3 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos su šia nutartimi supažindinti kreditorius, pateikiant teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.