Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-08-31 · Civilinė byla Nr. eB2-2772-794/2026

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2024-06-20Lietuvos apeliacinis teismas
  2. eB2-2479-794/2024Nutartis · 2024-08-29Vilniaus apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2024-10-10Lietuvos apeliacinis teismas
  4. eB2-2015-794/2025Nutartis · 2025-05-08Vilniaus apygardos teismas
  5. eB2-461-794/2025Nutartis · 2025-06-03Vilniaus apygardos teismas
  6. eB2-2863-794/2025Nutartis · 2025-10-13Vilniaus apygardos teismas
  7. eB2-1573-794/2026Nutartis · 2026-02-24Vilniaus apygardos teismas
  8. eB2-2124-794/2026Nutartis · 2026-05-13Vilniaus apygardos teismas
  9. eB2-2772-794/2026Nutartis · 2026-08-31Vilniaus apygardos teismas
  10. eB2-2816-794/2026Nutartis · 2026-09-24Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-08-31
Bylos Nr.
eB2-2772-794/2026
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00276-2023-7
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Vaclovas Paulikas
Atsakovas
WePower UAB
Kreditorius
Kegi
Kategorijos
  • 3.4.4.5.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. eB2-2772-794/2026 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00276-2023-7 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.5.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2026 m. rugpjūčio 31 d. Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „WePower“ nemokumo administratorės O. P. skundą dėl 2026 m. birželio 29 d. kreditorių susirinkimo protokolo pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) WePower UAB iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta AAT1. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. gegužės 2 d.

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi patvirtintas kreditorių sąrašas, kuris buvo patikslintas 2023 m. liepos 17 d., 2023 m. rugpjūčio 24 d., 2025 m. rugpjūčio 20 d. teismo nutartimis.

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Vilniaus apygardos teisme 2026 m. liepos 17 d. priimtas pareiškėjos nemokumo administratorės O. P. skundas, kuriuo prašo advokato AKR1 parengtą ir pasirašytą LUAB „WePower“ 2026 m. birželio 29 d. kreditorių susirinkimo protokolą pripažinti negaliojančiu. Nurodo, kad 2026 m. birželio 29 d. įvyko bendrovės kreditorių susirinkimas, nemokumo administratorė surašė kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 6, kuriuo užfiksavo balsavimo raštu rezultatus, t. y. 3-uoju darbotvarkės klausimu protokole užfiksuota, kad nutarimas nepriimtas, nes kreditorių UAB ,,Kegi” ir ATS2 atstovas advokatas AKR1 balsavimo raštu biuleteniais 3-uoju darbotvarkės klausimu nubalsavo prieš nemokumo administratorės pasiūlytą nutarimo projektą ir kreditorių atstovas AKR1 nepateikė jokio pasiūlymo. Tačiau AKR1 surašė bendrovės 2026 m. birželio 29 d. kreditorių susirinkimo protokolą, kuriame 3-uoju darbotvarkės klausimu nutarta dėl reikalavimo teisės pradavimo tvarkos nustatymo. Pažymėtina, kad AKR1 atstovauja LUAB ,,WePower” dalyvį N. M. (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-2974-852/2023), todėl negalėjo būti renkamas kreditorių susirinkimo pirmininku. Nagrinėjamu atveju šiurkščiai pažeista kreditorių susirinkimo protokolo parengimo tvarka, nes protokolą parengė ne nemokumo administratorius, bet advokatas AKR1, kuris atstovauja ne tik susirinkime dalyvavusio kreditoriaus, bet ir BUAB ,,WePower” dalyvio (LUAB „WePower” skolininko) N. M. interesams.

2026 m. rugpjūčio 2 d. teisme gautas kreditoriaus UAB „Kegi“ atsiliepimas, kuriuo prašo nemokumo administratorės skundo dėl BUAB „WePower“ 2026 m. birželio 29 d. kreditorių susirinkimo protokolo pripažinimo negaliojančiu netenkinti ir atmesti visa apimtimi. Nurodo, kad jokių apribojimų, draudžiančių kreditoriui ar jo atstovui eiti kreditorių susirinkimo pirmininko pareigas, kitų nei JANĮ 48 straipsnio 3 dalyje, nėra numatyta. JANĮ taip pat nenustato reikalavimo, kad kreditorių susirinkimo pirmininkas būtų neutralus, nesuinteresuotas ar visiškai nesusijęs su kuriuo nors kreditoriumi. Skunde nėra nurodyta, kad šiuo atveju būtų egzistavusi bent viena iš JANĮ 48 straipsnio 3 dalyje išvardintų aplinkybių. Aplinkybė, kad Kegi atstovas kitoje byloje atstovauja WePower skolininką, į aukščiau nurodytą sąrašą nepatenka, todėl savaime negali būti vertinama kaip pagrindas teigti, jog kreditorių susirinkimo pirmininkas išrinktas pažeidžiant imperatyvias JANĮ nuostatas. Šiuo atveju nenustatytas nei imperatyvus JANĮ nuostatų pažeidimas, nei toks procedūrinis pažeidimas, kuris būtų galėjęs turėti įtakos priimtų nutarimų turiniui. Aplinkybė, kas techniškai surašė protokolą, taip pat galimi protokolų turinio neatitikimai negali nulemti kitokio kreditorių valios turinio, nei jis objektyviai išreikštas balsavimo biuleteniuose. Skunde nesutinkama ir su paties nutarimo dėl reikalavimo teisės pardavimo turiniu, tačiau šis nesutikimas taip pat nepagrįstas.

Dėl pareiškėjos skundo

Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, jog šiuo metu galiojant Juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), išlieka aktuali kasacinio teismo praktika kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo klausimais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Tai reiškia, kad kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymo, galėjusio nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1786-798/2020).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Pagal JANĮ, kreditoriai savo teises bankroto procese įgyvendina per kreditorių susirinkimą (JANĮ 43 straipsnio 1 ir 2 punktas, 44 straipsnis). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus yra kreditorių autonomijos principo išraiška ir ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (JANĮ 51 straipsnis).

JANĮ 45 straipsnyje įtvirtinta, kad kreditorių susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimo dieną esantys juridinio asmens kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas (45 straipsnio 1 dalis). JANĮ 49 straipsnyje įtvirtinta, kad kreditorių susirinkimas laikomas įvykusiu, jeigu yra kreditorių susirinkimo kvorumas (49 straipsnio 4 dalis); kreditorių susirinkimo kvorumas yra, jeigu kreditorių susirinkime dalyvauja kreditoriai, įskaitant iš anksto balsavusius kreditorius, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos (49 straipsnio 5 dalis). JANĮ 51 straipsnyje įtvirtinta, kad kreditorių susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus (51 straipsnio 1 dalis); kreditorių susirinkimas neturi teisės priimti sprendimų darbotvarkėje nenurodytais klausimais, išskyrus atvejus, kai kreditorių susirinkime dalyvauja visi kreditoriai ir nė vienas kreditorius tam neprieštarauja (51 straipsnio 6 dalis).

Remiantis JANĮ 48 straipsnio 2 dalimi, kreditorių susirinkimo pirmininku gali būti išrinktas tik kreditorius. Kreditorių susirinkimo pirmininku negali būti kreditorius, jeigu jis per paskutinius 3 metus iki nemokumo bylos iškėlimo buvo: 1) juridinio asmens, kuriam iškelta nemokumo byla, jį patronuojančiojo ar jo patronuojamojo juridinio asmens dalyvis, organų narys, vadovas, buhalteris, darbuotojas; 2) šios dalies 1 punkte nurodytų asmenų sutuoktinis, artimos giminystės, svainystės ar partnerystės ryšiais susijęs asmuo (JANĮ 48 straipsnio 3 dalis).

JANĮ 55 straipsnyje reglamentuojamas kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimų apskundimas ir panaikinimas. JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas gali būti skundžiamas nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui per 14 dienų nuo dienos, kurią šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti asmenys sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo priėmimą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo sprendimą turi teisę skųsti teismui šie asmenys: kreditorius, balsavęs prieš kreditorių susirinkimo sprendimą (1 punktas); kreditorių susirinkime nedalyvavęs kreditorius, jeigu nebuvo tinkamai apie jį informuotas (2 punktas); nemokumo administratorius (3 punktas); restruktūrizuojamas juridinis asmuo (4 punktas).

JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant JANĮ nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus. Taigi, kreditorių susirinkimo sprendimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. (1) dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimu, padarymo, galėjusių nulemti neteisėtą tokio sprendimo turinį, arba (2) dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančio juridinio asmens interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1177-577/2023).

JANĮ 46 straipsnyje nustatyta kreditorių susirinkimo šaukimo tvarka yra skirta užtikrinti būtent juridinio asmens kreditorių interesus, kad jie būtų tinkamai informuoti apie vyksiančius kreditorius susirinkimus ir, atitinkamai, galėtų tinkamai pasiruošti jiems, dalyvauti juose ir pasisakyti dėl juose priimamų sprendimų. Taigi, šios tvarkos laikymasis yra esminis tuo aspektu, ar (kad) apie vyksiantį juridinio asmens kreditorių susirinkimą tinkamai ir laiku būtų informuoti pirmiausia visi juridinio asmens kreditoriai. Tokį vertinimą patvirtina tai, jog kreditorių susirinkimas turi teisę priimti sprendimus ir darbotvarkėje nenurodytais klausimais, jeigu kreditorių susirinkime dalyvauja visi kreditoriai ir nė vienas kreditorius tam neprieštarauja (JANĮ 51 straipsnio 6 dalis). Nurodyta aplinkybė neturėtų sudaryti prielaidų savavališkai nesilaikyti JANĮ nustatytos kreditorių susirinkimų šaukimo tvarkos ir (ar) paneigti nemokumo administratoriaus teisę dalyvauti kreditorių susirinkime.

JANĮ 66 straipsnyje įtvirtintos paskirto nemokumo administratoriaus bankroto proceso metu atliekamos funkcijos, tarp jų – šaukti kreditorių susirinkimus ir juose atstovauti juridiniam asmeniui (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kreditorių susirinkimus šaukia ir juose dalyvauja nemokumo administratorius (JANĮ 46 straipsnio 2 dalis). Be to, vadovaujantis JANĮ 52 straipsnio 4 dalimi, nemokumo administratorius parengia kreditorių susirinkimo protokolą ir jį su pridedamais dokumentais ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo dienos turi pateikti kreditorių susirinkimui pirmininkavusiam asmeniui pasirašyti.

Iš byloje šalių pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2026 m. gegužės 28 d. kreditorius UAB „Kegi“ pateikė nemokumo administratorei prašymą sušaukti kreditorių susirinkimą 2026 m. birželio 29 d. 11 val. su tokia darbotvarke: 1. Kreditorių susirinkimo pirmininkaujančio ir sekretoriaus paskyrimas; 2. Kreditorių susirinkimo darbotvarkės tvirtinimas; 3. Reikalavimo teisės pardavimo tvarkos nustatymas; 4. Kito kreditorių susirinkimo datos nustatymas. Kreditorius taip pat pridėjo balsavimo raštu biuletenio projektą su pasiūlymais dėl darbotvarkės klausimų.

2026 m. birželio 11 d. nemokumo administratorė pranešimu dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo informavo kreditorius apie 2026 m. birželio 29 d. 11.00 val. įvyksiantį kreditorių susirinkimą bei nurodė šaukiamo kreditorių susirinkimo darbotvarkę: 1. Kreditorių susirinkimo pirmininkaujančio ir sekretoriaujančio paskyrimas; 2. Kreditorių susirinkimo darbotvarkės tvirtinimas; 3. Reikalavimo teisės pradinės pardavimo kainos nustatymas ir tvirtinimas; 4. Reikalavimo teisės pardavimo tvarkos nustatymas; 5. Kito kreditorių susirinkimo datos nustatymas. Taip pat nurodyta, jog kreditorių susirinkimas vyks nuotoliniu būdu, balsavimo biuletenius pateikti

Žemesnės instancijos teismas

Nemokumo administratorė pateikė LUAB „WePower“ parengtą 2026 m. birželio 11 d. kreditorių susirinkimo balsavimo raštu biuletenį, kuriame buvo pateikti 2026 m. birželio 11 d. pranešime nurodyti penki darbotvarkės klausimai ir pasiūlymai dėl darbotvarkės klausimų.

Iš kreditorių UAB „Kegi“ ir ATS2 balsavimo raštu biuletenių matyti, jog abu kreditoriai balsavo „prieš“ nemokumo administratorės pasiūlytus sprendimus darbotvarkės klausimais, bet balsavo „už“ pačių kreditorių pasiūlytus sprendimus darbotvarkės klausimais.

Byloje pateikti du 2026 m. birželio 29 d. įvykusio bendrovės kreditorių susirinkimo protokolai, t. y. vienas iš jų surašytas ir pasirašytas nemokumo administratorės, o kitas – kreditoriaus UAB „Kegi“ atstovo advokato AKR1.

Iš abiejų 2026 m. birželio 29 d. bendrovės kreditorių susirinkimo protokolų matyti, jog LUAB „WePower“ kreditorių susirinkime dalyvauja 100 proc. visų bendrovės kreditorių, t. y. UAB „Kegi“ (95,89 proc.) ir ATS2 (4,11 proc.). Taip pat nurodyta, jog 1-uoju darbotvarkės klausimu „Kreditorių susirinkimo pirmininkaujančio ir sekretoriaus paskyrimas“ nutarta: „Kreditorių susirinkimui pirmininkaujančiu išrinkti UAB Kegi atstovą, advokatą AKR1. Susirinkimui sekretoriaujantį asmenį UAB Kegi atstovą, advokatą AKR1“. 2-uoju darbotvarkės klausimu „Kreditorių susirinkimo darbotvarkės tvirtinimas“ nutarta: „Patvirtinti UAB „Kegi“ pasiūlytą darbotvarkę“. Tačiau 3-asis darbotvarkės klausimas protokoluose nurodytas skirtingas, t. y. nemokumo administratorės protokole nurodoma, kad sprendžiama dėl „Reikalavimo teisės pradinės pardavimo kainos nustatymas ir tvirtinimas“ klausimo, o advokato AKR1 protokole nurodoma, kad sprendžiama dėl „Reikalavimo teisės pardavimo tvarkos nustatymas“ klausimo. Taigi advokato AKR1 protokole 3-uoju darbotvarkės klausimu „Reikalavimo teisės pardavimo tvarkos nustatymas“ nutarta: „Nustatyti, kad reikalavimo teisės, priteistos iš N. M. LUAB „WePower“ naudai, kurios sudaro 1538941 Eur žalos ir 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2023 m. spalio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (toliau – Reikalavimo teisė) būtų parduodamos tokia tvarka: (i) įpareigoti nemokumo administratorių rinkti raštiškus pasiūlymus iš bent 5 (penkių) skolas surenkančių įmonių dėl Reikalavimo teisės pardavimo 30 dienų nuo šio susirinkimo dienos; nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pateikti kreditoriams įrodymus apie tai, kad buvo kreiptasi į tokias skolas surenkančias įmones; (ii) pateikti gautus raštiškus pasiūlymus dėl Reikalavimo teisės įgijimo kitam kreditorių susirinkimui“, o nemokumo administratorės protokole 3-uoju darbotvarkės klausimu „Reikalavimo teisės pradinės pardavimo kainos nustatymas ir tvirtinimas“ nurodyta: „nutarimas nepriimtas“.

Žemesnės instancijos teismas

Pažymėtina, jog kreditoriaus UAB „Kegi“ atstovas advokatas AKR1 savo surašytame ir pasirašytame kreditorių susirinkimo protokole nurodė, jog „Į 2026 m. birželio 29 d. kreditorių susirinkimą, nuotoliniu būdu, atvyko kreditoriai UAB Kegi ir ATS2; nemokumo administratorė AAT1 šiame kreditorių susirinkime nedalyvavo“.

Nemokumo administratorė savo surašytame ir pasirašytame kreditorių susirinkimo protokole nurodė, jog šauktame kreditorių susirinkime kreditoriai UAB „Kegi“ ir ATS2 balsavo raštu.

Pažymėtina, kad N. M. yra LUAB „WePower“ kreditoriaus UAB „Kegi“ vadovas ir buvęs UAB „WePower“ vadovas. Tiek ATS2, tiek UAB „Kegi“ vardu direktorius N. M. yra sudarę atstovavimo sutartis su advokatu AKR1.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja ginčija 2026 m. birželio 29 d. kreditorių susirinkimo protokolą, kurį parengė ir pasirašė kreditoriaus UAB „Kegi“ atstovas advokatas AKR1. Pareiškėjos teigimu, advokatas AKR1 negalėjo būti renkamas kreditorių susirinkimo pirmininku, nes jis atstovauja ne tik kreditoriui UAB „Kegi“, bet ir LUAB „WePower“ dalyviui N. M., o kreditorių susirinkimo protokolo parengimas buvo atliktas pažeidžiant JANĮ nustatytą tvarką.

Nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimo pirmininku buvo išrinktas ne pats advokatas AKR1 kaip savarankiškas subjektas, o kreditoriaus UAB „Kegi“ atstovas. Todėl sprendžiant dėl JANĮ 48 straipsnio 2 ir 3 dalių taikymo pirmiausia vertintina UAB „Kegi“, kaip kreditoriaus, teisė būti kreditorių susirinkimo pirmininku.

Byloje nenustatyta, kad UAB „Kegi“ atitiko bent vieną JANĮ 48 straipsnio 3 dalyje nustatytą aplinkybę, dėl kurios kreditorius negalėtų būti renkamas kreditorių susirinkimo pirmininku. Vien aplinkybė, kad UAB „Kegi“ atstovaujantis advokatas AKR1 taip pat atstovauja LUAB „WePower“ dalyviui N. M. kitoje civilinėje byloje, savaime nesudaro JANĮ 48 straipsnio 3 dalyje nustatyto draudimo. Todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad vien dėl šios aplinkybės UAB „Kegi“ atstovo AKR1 išrinkimas kreditorių susirinkimo pirmininku pažeidė JANĮ 48 straipsnio 3 dalį.

Teismas pažymi, jog byloje esant dvejiems 2026 m. birželio 29 d. įvykusio bendrovės kreditorių susirinkimo protokolams pirmiausia svarbu nustatyti, kuris procesinis dokumentas laikytinas JANĮ 52 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka parengtu kreditorių susirinkimo protokolu. Šiame kontekste pažymėtina, jog JANĮ 52 straipsnio 4 dalis tiesiogiai nustato, kad kreditorių susirinkimo protokolą parengia nemokumo administratorius, o po to kartu su pridedamais dokumentais pateikia jį kreditorių susirinkimui pirmininkavusiam asmeniui pasirašyti. JANĮ nenumatyta, kad susirinkimo pirmininkas ar kreditoriaus atstovas gali savarankiškai pakeisti nemokumo administratorių ir pats parengti kreditorių susirinkimo protokolą.

Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, jog nemokumo administratorė faktiškai atliko visus esminius su 2026 m. birželio 29 d. kreditorių susirinkimo organizavimu ir balsavimo rezultatų nustatymu susijusius veiksmus: 2026 m. gegužės 28 d. UAB „Kegi“ prašymo pagrindu suorganizavo kreditorių susirinkimą, 2026 m. birželio 11 d. pranešimu informavo kreditorius apie susirinkimo datą, laiką, formą ir darbotvarkę, pateikė kreditoriams balsavimo raštu biuletenius, gavo kreditorių UAB „Kegi“ ir ATS2 balsavimo biuletenius, įvertino juose išreikštą kreditorių valią ir pagal gautus balsus pati parengė 2026 m. birželio 29 d. kreditorių susirinkimo protokolą. Taigi nemokumo administratorė faktiškai įvykdė JANĮ 52 straipsnio 4 dalyje jai nustatytą pareigą parengti kreditorių susirinkimo protokolą.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad nemokumo administratorės parengtas 2026 m. birželio 29 d. kreditorių susirinkimo protokolas yra JANĮ 52 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka parengtas kreditorių susirinkimo protokolas, o advokato AKR1 parengtas ir pasirašytas 2026 m. birželio 29 d. kreditorių susirinkimo protokolas negali būti laikomas JANĮ 52 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka parengtu kreditorių susirinkimo protokolu.

Atsižvelgiant į JANĮ 52 straipsnio 1 dalį, pagal kurią kreditorių susirinkimo sprendimai įrašomi į kreditorių susirinkimo protokolą, pažymėtina, kad nemokumo administratorės parengto protokolo turinys atitinka kreditorių faktiškai išreikštą valią ir balsavimo rezultatus.

Byloje esančių kreditorių UAB „Kegi“ ir ATS2 balsavimo raštu biuletenių duomenys patvirtina, kad 3-iuoju darbotvarkės klausimu abu kreditoriai balsavo „prieš“ nemokumo administratorės pasiūlytą sprendimą ir nepateikė jokio alternatyvaus sprendimo projekto. Kadangi šių kreditorių reikalavimai sudaro 100 procentų visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, tai iš balsavimo biuletenių objektyviai matyti, kad nemokumo administratorės pasiūlytas sprendimas nebuvo priimtas. Todėl nemokumo administratorės protokole užfiksuota, kad 3-iuoju darbotvarkės klausimu „nutarimas nepriimtas“, atitinka byloje esančius balsavimo dokumentus.

Kaip jau nustatyta, nemokumo administratorius turi neabejotiną teisę (ir pareigą) dalyvauti kreditorių susirinkime. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad įstatyme įtvirtinta nemokumo administratoriaus teisė dalyvauti kreditorių susirinkime yra susijusi su nemokumo administratoriaus pareiga parengti kreditorių susirinkimo protokolą bei perduoti jį kreditorių susirinkimui pirmininkavusiam asmeniui, kuri kyla iš įstatymo (JANĮ 52 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-419-910/2022, 27 punktas). JANĮ nuostatos, reglamentuojančios procedūrinius reikalavimus kreditorių susirinkimo protokolui parengti yra imperatyviosios. Jose aiškiai ir nedviprasmiškai yra nustatytas įpareigojimas nemokumo administratoriui parengti kreditorių susirinkimo protokolą ir perduoti jį susirinkimui pirmininkavusiam asmeniui, o susirinkimui pirmininkavęs asmuo įstatymu įpareigotas pasirašyti kreditorių susirinkimo protokolą. Numatytas konkretus veiksmų aprašymas, jo vykdymo eiga, kuri yra privaloma bankroto procese dalyvaujantiems asmenims, o įstatymas nenumato jokių nurodytų veiksmų alternatyvų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1786-798/2020, 22 punktas). Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė JANĮ 52 straipsnio 4 dalyje numatytą pareigą įvykdė – ji pati parengė 2026 m. birželio 29 d. kreditorių susirinkimo protokolą. Taigi nebuvo teisinio pagrindo kreditorių susirinkimo pirmininkui ar kreditoriaus atstovui savarankiškai parengti kitą to paties kreditorių susirinkimo protokolą.

Griežtas procedūrinis reglamentavimas nemokumo teisėje užtikrina viso bankroto proceso skaidrumą, viešumą bei visų kreditorių teisių apsaugą. Kreditoriaus UAB „Kegi“ atsiliepime nurodyta pozicija, kad aplinkybė, kas techniškai surašė protokolą, yra tik mažareikšmis procedūrinis pažeidimas, yra nepagrįsta.

Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad advokato AKR1 parengtas ir pasirašytas 2026 m. birželio 29 d. protokolas negali būti laikomas kreditorių susirinkimo protokolu, parengtu JANĮ 52 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Šią išvadą lemia ne advokato AKR1, kaip UAB „Kegi“ atstovo ir kreditorių susirinkimo pirmininko, statusas, o tai, kad jis neturėjo įstatyme nustatytos teisės ir pareigos savarankiškai parengti kreditorių susirinkimo protokolą. Tokia pareiga įstatymu nustatyta būtent nemokumo administratoriui, ir nagrinėjamu atveju bendrovės nemokumo administratorė šią pareigą tinkamai įvykdė, parengdama 2026 m. birželio 29 d. kreditorių susirinkimo protokolą. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjos skundo reikalavimas pripažinti negaliojančiu advokato AKR1 parengtą ir pasirašytą 2026 m. birželio 29 d. kreditorių susirinkimo protokolą yra pagrįstas ir tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 55 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos nemokumo administratorės skundą tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu advokato AKR1 parengtą ir pasirašytą 2026 m. birželio 29 d. LUAB „WePower“ kreditorių susirinkimo protokolą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Vaclovas Paulikas