Vilniaus apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „WePower“ nemokumo administratorės O. P. pareiškimą dėl BUAB „WePower“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo – N. M.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 30 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „WePower“ bankroto bylą; nemokumo administratoriumi paskyrė O. P. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. gegužės 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas

9. Vadovaujantis JANĮ 70 straipsnio 2 dalimi teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

10. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinant minėtas įstatymo nuostatas yra nurodyta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1511-450/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020).

11. Iki JANĮ įsigaliojimo 2020 m. sausio 1 d. suformuota kasacinio teismo praktika bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu taip pat išlieka aktuali.

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, jog įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę. Taip bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019 ir kt.).

13. Taigi, tiek pagal JANĮ nuostatas, tiek pagal teismų praktiką, tam, kad būtų konstatuotas tyčinis įmonės bankrotas turi egzistuoti privalomos sąlygos numatytos JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje, t. y. turi būti nustatyta, jog juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kurių sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Taip pat gali būti nustatytos ir papildomos sąlygos, numatytos JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje, tačiau vien tik papildomų sąlygų nustatymas nėra pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu.

14. Be to, pagal šią teismų praktiką, tam kad būtų konstatuota, jog įmonės bankrotas yra tyčinis, vien tik formalių požymių neužtenka, o yra būtina nustatyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo, t. y. turi būti įrodyta, kad įmonę valdę asmenys turėjo tikslą privesti įmonę prie bankroto ir aktyviais veiksmais to siekė.

15. Nagrinėjamu atveju matyti, jog nemokumo administratorė pareiškimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu grindžia JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir iš esmės nurodo, jog buvęs įmonės vadovas turėjo perduoti administratorei visą įmonės turtą ir dokumentus, tačiau to nepadarė iki šiol. Atskirose civilinėse bylose buvo pateikti atskiri įmonės dokumentai, tačiau tai nėra vieningas ir susistemintas įmonės dokumentų komplektas nuo įmonės įregistravimo momento iki bankroto iškėlimo. Paskutinė finansinės atskaitomybės dokumentai VĮ „Registrų centrui“ buvo pateikti 2021 m. už 2020 m. Iš pateiktų dokumentų negalima nustatyti, nei įmonės turto ir įsipareigojimų struktūros, visų sandorių pagrįstumo, įmonės nemokumo momento. Buvęs vadovas taip pat neperdavė darbuotojų darbo sutarčių, žiniaraščių, ilgalaikio ir trumpalaikio turto registrų, mokestinių deklaracijų ir t.t. Iš pateiktų keliolikos sutarčių su trečiaisiais asmenimis negalima nustatyti ar minėtos sutartys buvo vykdomos ar nevykdomos.

16. Suinteresuotas asmuo N. M. (buvęs įmonės vadovas), nesutikdamas su administratorės argumentais, nurodo, jog jis yra perdavęs visus dokumentus nemokumo administratorei dar 2023 m. birželio 13 d. Suinteresuotas asmuo taip pat paaiškino, jog po 2023 m. birželio 13 d. atlikto visų suinteresuoto asmens žinioje buvusių duomenų, informacijos perdavimo nemokumo administratorės įgaliotam atstovui, nei pats nemokumo administratorės įgaliotas atstovas, nei pati nemokumo administratorė nesikreipė į suinteresuotą asmenį su papildomais klausimais ar galimais neaiškumais. Jokia komunikacija tarp administratorės ir suinteresuoto asmens nevyko. Vietoj to, administratorė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo (civilinės bylos Nr. e2-1120-852/2024) ir su ieškiniu dėl sandorių ginčijimo (civilinės bylos Nr. e2-1055-340/2024).

17. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1120-852/2024 nemokumo administratorei suinteresuotas asmuo pateikė: WePower prekybos platformos failus; paaiškinimus dėl pareiškėjo balanso; WePower, UAB didžiąją knygą; išrašus iš VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro apie PWR1, UAB, PWR2, UAB, PWR3, UAB; informaciją apie WePower Network OU bei Australia Pty; paskolų, suteiktų WePower Network OU, WePower Australia Pty sąrašą ir atitinkamas sutartis. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1055-340/2024 nemokumo administratorei suinteresuotas asmuo pateikė: informaciją apie pareiškėjo turėtų banko sąskaitų numerius; įrodymus, patvirtinančius, kad į pareiškėjo kripto piniginę (duomenys neskelbtini) buvo pervesta: 2,946.77 ETH (vertė pervedimo momentu 11,106,317.15 USD); 583.5 ETH (vertė pervedimo momentu 2,208,924.55 USD); 321.855 ETH (vertė pervedimo momentu 1,231,760.50 USD); 173.093 ETH (vertė pervedimo momentu 662,438.43 USD); 468 ETH (vertė pervedimo momentu 1,792,917.83 USD); 77.642 ETH (vertė pervedimo momentu 297,122.20 USD); įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjui buvo pervesta 291 700,00 Eur paskola.

18. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad suinteresuotas asmuo 2023 m. birželio 13 d. perdavė nemokumo administratorės prašytus dokumentus, kuriuos suinteresuotas asmuo turėjo. Byloje duomenų, jog administratorė prašė suinteresuoto asmens dėl papildomų duomenų pateikimo ir/ar kreipėsi su klausimais į suinteresuotą asmenį dėl tam tikrų neaiškumų, nėra (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, sutiktina su suinteresuoto asmens argumentais, jog vietoj komunikacijos su suinteresuotu asmeniu, administratorė iškart kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo (civilinės bylos Nr. e2-1120-852/2024) ir su ieškiniu dėl sandorių ginčijimo (civilinės bylos Nr. e2-1055-340/2024). Kaip jau minėta, šiose bylose suinteresuotas asmuo pateikė papildomus aukščiau išvardintus dokumentus.

19. Administratorė taip pat nurodo, jog nors N. M. pateikė USB laikmenas, kuriose tariamai yra UAB „WePower“ prekybos platformos failai, tačiau iš pridedamo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad USB laikmenose yra failai, kurie negali būti panaudojami ir neturi jokios vertės. Teismas pabrėžia, kad šiuo atveju taip pat svarbu atkreipti ir į suinteresuoto asmens paaiškinimus, kuris teigė, jog UAB „WePower“ prekybos platforma buvo ir yra pagrindinis įmonės turtas, kurio pagalba įmonė gaudavo pajamas. Minėta prekybos platforma veikė tokiu būdu, jog platforma buvo teikiama kaip paslauga tretiesiems asmenims visame pasaulyje. Pareiškėjas licenzijuodamas programinę įranga (WePower prekybos platformą) bendrovėms, veikiančioms energetikos srityje visame pasaulyje, gaudavo licencijos mokesčius. Sutiktina ir su suinteresuoto asmens argumentais, jog nemokumo administratorė privalėjo pirmiausiai suprasti platformos veikimo principus, pasisamdyti atitinkamus ekspertus (ką ji turi teisę laisvai atlikti), po to atlikti prekybos platformos vertinimą ir tik tada teigti, ar prekybos platforma yra bevertė, ar ne. Atsižvelgiant į tai, administratorės argumentai, jog USB laikmenose yra failai, kurie negali būti panaudojami ir neturi jokios vertės, teismo vertinimu, yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

20. Nemokumo administratorė nurodo, jog prisijungimai prie kripto piniginių perduoti nebuvo, todėl nėra jokios galimybės patikrinti kaip ir kam kriptovaliuta buvo pervesta, išleista ir pan. Teismas atkreipia dėmesį, jog suinteresuotas asmuo kriptovaliutų operacijas paaiškino Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1055-340/2024. Kaip nurodė suinteresuotas asmuo, Eterio kriptovaliutos (ETH) pervedimai vyko tokiu būdu, jog įmonė pervesdavo ETH iš savo kripto piniginės į Bitmarket, UAB kripto piniginę. Bitmarket, UAB savo ruožtu atlikdavo ETH išgryninimą ir pervesdavo atitinkamą sumą eurais į įmonės banko sąskaitą. Suinteresuotas pažymėjo, jog neturi įrodymų, apie Bitmarket, UAB atliktus pervedimus BUAB „WePower“.

21. Taigi teismas įvertinęs bylos medžiagą, nemokumo administratorės paaiškinimus bei pateiktus įrodymus sprendžia, jog šiuo atveju (pagal šiuo metu turimus duomenis) negalima teigti, kad BUAB „WePower“ tapo nemokia dėl tyčinių jos vadovo N. M. veiksmų.

22. Kaip matyti, iš esmės pagrindinis argumentas, kuriuo administratorė grindžia prašymą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, yra tai, jog buvęs įmonės vadovas neperdavė administratorei įmonės dokumentų.

23. Įmonės buhalterinių dokumentų neperdavimo administratoriui priežastys gali būti įvairios, įskaitant buvusio vadovo aplaidumą, asmenines priežastis, sveikatos būklę ir kt. Neturint visiškai jokių įrodymų apie kokius nors neteisėtus buvusio įmonės vadovo veiksmus, nėra pagrindo konstatuoti, kad jis tokius veiksmus ir atliko. Priešingas konstatavimas būtų nesuderinamas su teisingumo principu (CK 1.5 straipsnis).

24. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismo vertinimu, nemokumo administratorė šiuo atveju neįrodė, jog suinteresuoto asmens pateikti dokumentai yra nepakankami, kad iš jų nebūtų galima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros požymio. Taigi, bankroto administratorė neįrodė nei vienos iš būtinų JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų tyčiniam bankrotui konstatuoti: nei sąmoningo blogo įmonės valdymo, nei įmonei (ar kreditoriams) nenaudingų sandorių sudarymo.

25. Teismas atkreipia dėmesį, jog jeigu įmonės dokumentai bankroto administratorei buvo neperduoti dėl to, kad buvo netinkamai vedama buhalterinė apskaita, tai būtų tik vienas iš papildomų JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų požymių tyčiniam bankrotui konstatuoti. Tačiau, pagal nurodytą aukščiau teismų praktiką, vien tik papildomo požymio nustatymas, nėra pakankamas pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu.

26. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog neidentifikavus visiškai akivaizdaus sąmoningo blogo valdymo, siekiant privesti bendrovę prie bankroto bei įmonei (ar jos kreditoriams) žalingų sandorių, nėra pagrindo UAB „WePower“ bankrotą kvalifikuoti kaip tyčinį. Dėl išvardintų priežasčių nemokumo administratorės prašymas atmetamas.

27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K 7 115-915/2017).

28. Taigi nors įmonės dokumentų neperdavimas administratoriui gali būti vertinamas kaip vienas iš tyčinio bankroto požymių, bet vien tik šios aplinkybės egzistavimas nesudaro pagrindo įmonės bankroto pripažinti tyčiniu. Įmonės pripažinimo tyčiniu institutas neturi būti priemone priversti buvusį įmonės vadovą perduoti dokumentus bankroto administratoriui. Pažymėtina, kad tam yra kita JANĮ numatyta priemonė – baudos skyrimas. Pabrėžtina, jog šiuo atveju byloje duomenų, jog nemokumo administratorė buvo kreipusis į teismą dėl baudos N. M. skyrimo, nėra (CPK 178 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsniu,

nutarė:

Atmesti pareiškėjo bankrutavusios BUAB „WePower“ nemokumo administratorės O. P. pareiškimą dėl BUAB „WePower“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant atskirąjį skundą Vilniaus apygardos teisme.