- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-05
- Bylos Nr.
- e2A-1610-614/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01398-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė, Margarita Stambrauskaitė
- Atsakovas
- K. M.
- Ieškovas
- V. M.
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės K. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei K. M. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. M. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, prašydamas:
1.1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-5089-424/2021 iš K. M. (toliau – ir atsakovė) sūnui J. M. (J. M.) priteistą 150 Eur/mėn. išlaikymą pakeisti į 304 Eur/mėn. išlaikymą, mokamą nuo kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo dienos iki vaiko pilnametystės, pinigus sumokant sūnaus tėvui ieškovui iki einamojo mėnesio 20 d., priteistas pinigines lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir pavedant ieškovui vaiko pinigines lėšas tvarkyti uzufrukto teise;
Žemesnės instancijos teismas
1.2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-5089-424/2021 iš atsakovės E. M. (E. M.) priteistą 150 Eur/mėn. išlaikymą pakeisti į 236 Eur išlaikymą, mokamą nuo kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo dienos iki vaiko pilnametystės, pinigus sumokant sūnaus tėvui ieškovui iki einamojo mėnesio 20 d., priteistas pinigines lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacija, pavedant ieškovui vaiko pinigines lėšas tvarkyti uzufrukto teise;
1.3. tuo atveju, jeigu teismas spręstų, kad nėra pagrindo keisti išlaikymo dydį, ieškovas prašė teismo nustatyti, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. gegužės 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-5089-424/2021 iš atsakovės E. M. ir J. M. priteistas 150 Eur/mėn. išlaikymas indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacija;
1.4. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2YT-5089-424/2021 (duomenys neskelbtini) buvo priimtas teismo sprendimas (toliau ir – Sprendimas), kuriuo patvirtinta ieškovo ir atsakovės sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (toliau ir – Sutartis). Sprendimu patvirtinta Sutartimi šalys susitarė, kad šalių sūnų J. M. ir E. M. (toliau – nepilnamečiai vaikai) gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu ieškovu (Sutarties 2.1 punktas), atsakovė įsipareigojo mokėti išlaikymą vaikams periodinėmis įmokomis – po 150 Eur/mėn. kiekvienam vaikui (Sutarties 2.3 punktas), numatant, kad atsakovė prisideda prie įprastinio kasdienių vaikų poreikių tenkinimo. Sutarties 2.4 punkte šalys numatė, kad šalių vaikams yra nustatytas neįgalumas ir kad skiriamas 150 Eur išlaikymas atitinka vaikų poreikius. Šalys taip pat susitarė, kad vaikų priežiūra bei auklėjimas vykdomas bendru tėvų sutarimu, kad abu tėvai bendrai rūpinasi visapusišku vaikų auklėjimu bei priežiūra, fiziniu vystymu, mokymu bei lavinimu (Sutarties 2.5 punktas).
3. Situacija dėl tėvų galimybių išlaikyti nepilnamečius vaikus, dėl ženklaus pinigų vertės pokyčio bei dėl vaikų išlaikymo poreikių pasikeitimo iš esmės pasikeitė. E. M. yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini), J. M. diagnozuoti (duomenys neskelbtini), nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros poreikis. Minėtos diagnozės vaikams buvo ir prieš teismo Sprendimo priėmimą, tačiau po teismo Sprendimo priėmimo situacija ne tik nepagerėjo, bet iš dalies ir pablogėjo. Specialistai fiksuoja neigiamą skyrybų įtaką vaikų psichinei sveikatai.
4. Išlaikymo dydis buvo nustatytas atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai vienodai bei visapusiškai rūpinsis vaikų priežiūra, auklėjimu ir vystymusi. Gyvenant santuokoje, abu tėvai pasidalindavo vaikų priežiūra – atsakovė, dirbdama ir gaudama stabilias pajamas, daugiau prisidėdavo prie šeimos poreikių tenkinimo – maisto, drabužių ir kitų būtinųjų priemonių įsigijimo; ieškovas vykdė individualią veiklą, todėl turėjo galimybę rūpintis vaikais dienos metu – nuvedant ir/ar parvedant juos iš ugdymo įstaigų, slaugant ligos atveju. Visiems gyvenant kartu, buvo galimybė lengviau paskirstyti vaikų priežiūrą, pasidalinti tėvų pareigomis. Abiem tėvams sutinkant vienodai prisidėti prie vaikų priežiūros, ieškovas sutiko, kad išlaikymas vaikams būtų nustatytas lygiomis dalimis iš abiejų tėvų, t. y. iš kiekvieno tėvo po 150 Eur kiekvienam vaikui.
5. Įsiteisėjus teismo Sprendimui, atsakovės elgesys pasikeitė – ji atsisakydavo nuvežti vaikus pas gydytojus, specialistus ir/ar į reabilitaciją kitame mieste (duomenys neskelbtini), nors ji vienintelė iš tėvų turėjo ir vairavo automobilį. Atsakovė taip pat atsisakė ir nei karto nepasiėmė nedarbingumo dėl vaikų ligos, reabilitacijos ar saviizoliacijos pandemijos metu, motyvuodama tuo, kad jai reikia dirbti. Atsakovė nei karto nenuvežė vaikų į baseiną. Visi minėti vaikų priežiūros rūpesčiai liko ieškovui, tarp jų ir lankymasis pas kitus specialistus – logopedus, psichologus, kineziterapeutus ir pan. Tam, kad galėtų vaikais rūpintis ir nereikėtų aplinkinių asmenų nuolat prašyti pagalbos, ieškovas įgijo teisę vairuoti transporto priemones, bei, pasiskolinęs pinigų, įsigijo automobilį ir iš esmės vienas rūpinasi vaikais. Būtent dėl to jis neturi galimybės dirbti ir tokiu būdu savo lėšomis prisidėti prie vaikų išlaikymo. Nors atsakovė santuokos nutraukimo metu sutiko vienodai dalintis vaikų priežiūra, tačiau po santuokos nutraukimo ji visiškai atsisako tokias savo pareigas vykdyti – atsisako papildomai padengti padidėjusias vaikų išlaikymo išlaidas, nors realiai tokią galimybę turi, o su vaikais atsakovė matosi tik savaitgaliais (retais atvejais), arba retais atvejais vakarais po darbo.
6. Išlaikymo dydis nėra indeksuojamas, atsižvelgiant į infliaciją. Kol teismo sprendimu nėra nustatytas periodinės išlaikymo išmokos perskaičiavimas atsižvelgiant į infliaciją, atsakovė atsisako apmokėti bet kokias išlaidas, viršijančias 150 Eur. Kai vyko skyrybų procesas, atsakovė nurodė, kad jos gaunamos pajamos sudaro tik apie 800 Eur. Atsakovės pajamos yra ženkliai didesnės ir ji turi realias galimybes prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo didesne apimtimi.
7. Vykdant visus specialistų nurodymus ir siekiant užtikrinti nuolatinę (maksimalią) specialistų – logopedo, psichologo, kineziterapeuto, pagalbą, maksimalios išlaidos per mėnesį vienam vaikui sudarytų 1 435 Eur, iš jų vaikams valstybės mokami pinigai sudaro tik trečdalį – šalpos išmoka, vaiko pinigai ir Sodros išmoka. E. M. tokia skiriama suma vidutiniškai sudaro apie 635 Eur, J. M. – 560 Eur. Psichologo, kineziterapeuto, logopedo, individualių sporto treniruočių paslaugos per mėnesį minimaliai sudaro 420 Eur, maksimaliai – 840 Eur. Iš esmės valstybės mokamų išmokų užtenka tik tikslinėms vaikų sveikatos poreikių išlaidoms užtikrinti. Vidutinė kitiems vaikų poreikiams patenkinti reikalinga suma apskaičiuojama taip: J. M. minimali išlaikymo suma per mėnesį sudaro 995 Eur, iš jų atėmus 420 Eur (logopedo, sporto užsiėmimų, kineziterapijos bei psichologo paslaugas), gaunama 575 Eur sumas, kurios 1/2 dalis sudaro 287,50 Eur. Skaičiuojama, kad nurodytų specialistų paslaugos apmokamos iš valstybės mokamų išmokų ir pinigų vaikams, kiti vaikų poreikiai apmokami tėvų; skaičiuojant minimalią specialistų paslaugoms išleidžiamą sumą – 420 Eur, visa per mėnesį apskaičiuota išlaikymo suma – 995 Eur mažinama iš valstybės gaunamų pašalpų ir išmokų suma per mėnesį, kuri sudaro 560 Eur, ir tėvams tenkanti išlaikymo sumos dalis sudaro 435 Eur sumą, kurios 1/2 dalis kiekvienam iš tėvų sudaro 217,50 Eur; E. M. minimali išlaikymo suma per mėnesį sudaro 973 Eur, iš jų atėmus 420 Eur (minimalias logopedo, sporto užsiėmimų, kineziterapijos bei psichologo paslaugas) gaunama 523 Eur suma, kurios 1/2 dalis sudaro 261,50 Eur. Skaičiuojama, kad nurodytų specialistų paslaugos apmokamos iš valstybės mokamų išmokų ir pinigų vaikams, kiti vaikų poreikiai apmokami tėvų; skaičiuojant minimalią specialistų paslaugoms išleidžiamą sumą – 420 Eur, visa per mėnesį apskaičiuota išlaikymo suma – 973 Eur, mažinama iš valstybės gaunamų pašalpų ir išmokų suma per mėnesį, kuri sudaro 634 Eur, ir tėvams tenkantis išlaikymo sumos dalis sudaro 338 Eur sumą, kurios 1/2 dalis kiekvienam iš tėvų sudaro 169 Eur. 287,5 Eur (217,5 Eur) J. M. ir 261,5 Eur (169 Eur) E. M. išlaikymo suma atitinka minimalius vaikų poreikius.
8. Šiuo metu ieškovas niekur nedirba, kadangi abiem vaikams būtina nuolatinė priežiūra. Ieškovo pajamas vaikams išlaikyti sudaro valstybės mokami vaiko pinigai ir kitos išmokos, prie vaikų išlaikymo taip pat prisideda ieškovo artimieji, kadangi ieškovas nėra pajėgus vienu metu dirbti (gauti pakankamas ir stabilias pajamas) bei prižiūrėti specialios priežiūros reikalaujančius vaikus, užtikrinant jiems tokias gyvenimo sąlygas, kokios labiausiai atitiktų jų poreikius. Atsakovė yra darbingo amžiaus, todėl ji vaikams išlaikyti kas mėnesį taip pat galėtų skirti žymiai didesnę sumą, nei yra numatyta Sutartyje patvirtintoje teismo Sprendimu. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą reikalauti iš atsakovės priteisti didesnę išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumą nei iš ieškovo, išlaikymo naštą padalinant proporcingai – 30 proc. ieškovui V. M. bei 70 proc. atsakovei K. M., atitinkamai 70 proc. nuo 435 Eur sumos (skirtinos J.) sudaro 304 Eur, o 70 proc. nuo 338 Eur sumos (skirtinos E.) sudaro 236 Eur. 435 Eur (J. M.) ir 338 Eur (E. M.) sumos, tai yra išlaikymo sumos vaikams, kurios lieka iš visos išlaikymui skirtos sumos atėmus valstybės mokamas išmokamas bei pašalpas ir šios sumos skirtos tik įprastiems minimaliems vaikų poreikiams tenkinti. Bendra išlaikymo suma, kuri sudaro 973 Eur/mėn. (E. M.) ir 995 Eur/mėn. (J. M.), apskaičiuota ir nustatyta įvertinus specialiuosius vaikų poreikius dėl jiems nustatyto neįgalumo bei diagnozuotų ligų, lemiančių vystymosi sutrikimus.
Atsiliepimas
9. Atsakovė K. M. atsiliepimu prašė patikslintą ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
10. Nurodė, kad Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.4 punktas numato, jog: „Sutartimi išlaikymas nepilnamečiams vaikams nustatytas atsižvelgiant į vaikų poreikius bei jiems skiriamas išmokas. Šalys patvirtina, kad mamos skiriamas išlaikymas atitinka vaikų poreikius“. Atsakovė sąžiningai vykdo teismo Sprendimą ir teikia nepilnamečiams vaikams išlaikymą, mokamą periodiškai kas mėnesį po 150 Eur kiekvienam vaikui, išlaikymo įsiskolinimo nėra. Be to, atsakovė gera valia nuperka vaikams drabužių, avalynę, knygų, kanceliarinių prekių, žaidimų. Atsakovė nuolat bendrauja su nepilnamečiais vaikais, dalyvauja jų auklėjime, todėl ji gerai žino visus nepilnamečių vaikų poreikius. Tomis dienomis, kai vaikai būna pas atsakovę, ji rūpinasi vaikų maitinimu, higienos reikmenims, drabužiais, žaislais bei žaidimais. Atsakovė su vaikais lankosi kultūrinėse vietose. Nesenai vaikus vežėsi į botanikos sodą, Trakų pilį, Užutrakio dvarą, Angelų kalvą. Su vaikais dažnai lankosi pas senelius bei giminaičius.
11. Ieškovas nepateikė teismui objektyvių duomenų, patvirtinančių esminius atsakovės materialinės padėties pasikeitimus nuo (duomenys neskelbtini) bei išaugusius nepilnamečių vaikų poreikius, todėl ieškovo ieškinys negali būti tenkinamas. Pagal Teismo sprendimu patvirtintos Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.4 punktą išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį bei atsakovės teikiamo nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydį šalys nusistatė atsižvelgdamos ne tik į to meto vaikų poreikius, bet ir į jiems valstybės skiriamas išmokas.
Šalies argumentai
12. Ieškovas 2021 m. liepos 30 d. (praėjus tik dviem mėnesiams nuo teismo Sprendimo įsiteisėjimo) buvo pateikęs teismui analogišką ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo (civilinė byla Nr. 2-8819-424/2021). Minėtame ieškinyje ieškovas akcentavo iš esmės tik vieno pobūdžio aplinkybes – per du mėnesius neva išaugusius nepilnamečių vaikų poreikius, kurių dydis sutampa su šiame ieškinyje nurodyta nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti reikalinga suma per mėnesį, t. y. nepilnamečiui vaikui J. M. – 620 Eur, nepilnamečiui vaikui E. M. – 580 Eur. Abiejų ieškinių reikalavimų sumos taip pat sutampa. Remiantis ieškovo argumentais, išdėstytais dviejuose ieškiniuose, darytina išvada, kad pats ieškovas pripažįsta, jog nepilnamečių vaikų poreikiai per ieškinyje nurodytą laikotarpį nėra esmingai pasikeitę. Be to, ankstesniame ieškinyje ieškovas nenurodė nei savo turtinės padėties esminių pokyčių, nei atsakovės materialinės padėties esminio pagerėjimo aplinkybių. Minėtų aplinkybių ieškovas neįrodinėja ir šioje byloje.
13. Atsakovės turtinė padėtis yra tokia pati, kokia buvo šalių skyrybų metu, t. y. atsakovė turi automobilį Toyota Yaris, pagamintą 2003 m., kuris asmeninės nuosavybės teise jai atiteko po šalių skyrybų. Nekilnojamojo turto atsakovė neįsigijo. Atsakovė dirbo (duomenys neskelbtini), per laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. atsakovei priskaičiuota ir išmokėta darbo užmokesčio suma – 7 383,43 Eur. Vidutiniškai per mėnesį atsakovė tuo laikotarpiu gaudavo apie 900 Eur su darbo santykiais susijusių pajamų. Per laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. atsakovei priskaičiuota ir išmokėta darbo užmokesčio bei kitų išmokų suma – 5 216,28 Eur. Vidutiniškai per mėnesį atsakovė šiuo laikotarpiu gavo apie 869,38 Eur su darbo santykiais susijusių pajamų. Taigi atsakovės gaunamos pajamos nepadidėjo. Atsakovė nuo 2022 m. rugsėjo 13 d. dirba (duomenys neskelbtini) pagal terminuotą darbo sutartį Nr. 121. Šiuo metu jai mokamas darbo užmokestis sudaro apie 900 Eur per mėnesį. Atsakovės pajamos ir jos finansinės galimybės nėra labai pakitusios ir yra nežymiai mažesnės. Atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini), nuomoja butą, kurio nuomos mokestis – 200 Eur, komunaliniai mokesčiai žiemą – 130 Eur, vasarą – 80 Eur. Kiekvieną mėnesį atsakovė patiria ne mažiau kaip 400 Eur išlaidas maistui, buitinei chemijai, higienos prekėms. Atsakovės vairuotojo civilinės atsakomybės draudimui per metus išleidžiama suma – 84,63 Eur, mobilaus ryšio bei interneto paslaugoms – 21,30 Eur per mėnesį, vaistams, maisto papildams – apie 15 Eur per mėnesį. Atsakovė taip pat patiria išlaidų rūbams, seno automobilio remontui bei eksploatacijai, laisvalaikiui. Atsakovės darbovietė yra (duomenys neskelbtini), nuo atsakovės gyvenamosios vietos iki jos darbo vietos yra 50 km atstumas. Atsakovė į darbą kasdien vyksta savo automobiliu, patiria padidėjusias (lyginant su praėjusiais metais) kelionės išlaidas – apie 200 Eur per mėnesį, taip pat išlaidas seno, nusidėvėjusio automobilio priežiūrai ir remontui. Atsakovės turimas darbas jai patinka, ji yra sukaupusi darbinės patirties, todėl ieškoti kito darbo neplanuoja. Byloje surinkti duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovės materialinė padėtis esmingai pagerėjo.
14. Ieškovas taip pat nepateikė duomenų apie savo turtinės padėties pablogėjimą. Iš ieškovo pateiktų teismui duomenų spręstina, kad jo turtinė padėtis nėra esmingai pasikeitusi. Ieškovas verčiasi individualia veikla (sporto įrenginių eksploatavimas) nuo 2015 m. balandžio 27 d. Minėtą aplinkybę patvirtina pateikta Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. 655517. Iš pateiktos Gyventojo pajamų mokesčių deklaracijos matyti, kad ieškovas VMI deklaravo 2020 m. gavęs 2 000 Eur dydžio pajamas iš individualios veiklos. Atsakovė abejoja, ar minėta deklaracija atspindi tikrąsias ieškovo pajamas, tačiau ji neginčijamai įrodo, kad ieškovas individualią veiklą vykdo ir pajamų gauna. Socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Instagram“ ieškovas dažnai įkelia skelbimus apie savo gamybos įrengimų pardavimą. Taigi, darytina išvada, kad ieškovas gauna nemažas pajamas iš vykdomos veiklos. Be to, socialiniame tinkle „Facebook“ ieškovas yra paskelbęs, kad lanko sporto klubą, yra įkėlęs nuotraukas, kuriomis reklamuoja jo vartojamus brangius maisto papildus. Ieškovo pateikta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis įrodo, kad jis po santuokos nutraukimo įsigijo gana brangų, 4 800 Eur kainuojantį, automobilį. Ieškovas yra sveikas, darbingo amžiaus. Jis gali susirasti gerai apmokamą darbą, esant tokiam poreikiui, pasamdyti vaikams auklę. Ieškovas gauna valstybės jam paskirtą pašalpą bei disponuoja vaikams valstybės paskirtomis piniginėmis lėšomis (vaiko pinigais) – po 80,5 Eur kiekvienam vaikui su papildoma išmoka neįgaliems vaikams (po 47,38 Eur kiekvienam vaikui), disponuoja vaikų neįgalumo pensijomis. Ieškovas kiekvieną mėnesį gauna slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją – 228 Eur, ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją – 132 Eur. Ieškovas 2022 m. gegužės 5 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1907 įsigijo žemės sklypą, taigi, darytina išvada, kad ieškovo finansinė (turtinė) padėtis yra pagerėjusi. Ieškovas gali dalį laiko, kai vaikai yra mokykloje, skirti darbinėms ar kitokioms pajamoms gauti. Atsakovės žiniomis, ieškovas tai ir daro.
Šalies argumentai
15. Ieškovo nurodomos išlaidos viršija būtinus vaiko poreikius, ne visos išlaidos yra pagrįstos įrodymais. Ieškovas neįrodė, kad per vienerius metus abiejų vaikų poreikiai yra pasikeitę. Ieškovo argumentai, kad po teismo Sprendimo priėmimo padidėjo MMA dydis, kad neva atsakovė uždirba daugiau, todėl ji gali mokėti didesnį išlaikymą vaikams, yra nepagrįsti. Ieškovo išvardinti vaikų poreikiai egzistavo išlaikymo priteisimo metu – 2021 m.
16. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – Institucija), pateikė byloje išvadą, kurioje nurodė, kad iš atsakovės turėtų būti priteistinas po 310 Eur dydžio išlaikymas sūnui J. M., mokamas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, ir po 290 Eur išlaikymas sūnui E. M., užtikrinantis būtinas sąlygas vaikams vystytis ir vaikų poreikius tenkinti. Ieškovo prašomas priteisti išlaikymas vaikams užtikrins mažamečių vaikų poreikius. Institucija teismo posėdžio metu pateikė galutinę išvadą byloje, nurodydama, kad patikslintu ieškiniu šalių nepilnamečiams vaikams iš atsakovės prašomos priteisti išlaikymo sumos gali būti netgi nepakankamos – išlaikymo kriterijus yra pusė minimalios algos (nuo 2023 m. sausio mėn. t. y. 316 Eur), tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į vaikų ligą, jų poreikiai yra didesni.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
17. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino – pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-5089-424/2021, nustatytą atsakovės nepilnamečiams vaikams J. M. (J. M.) ir E. M. (E. M.) teiktino išlaikymo (mokamo kas mėnesį periodinėmis 150 Eur išmokomis kiekvienam vaikui) dydį: priteisė iš atsakovės nepilnamečiam vaikui J. M. išlaikymą, mokamą kas mėnesį 304 Eur dydžio periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. liepos 11 d.) iki vaiko pilnametystės, pinigus sumokant sūnaus tėvui atsakovui, iki einamojo mėnesio 20 dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisė iš atsakovės nepilnamečiam vaikui E. M., išlaikymą, mokamą kas mėnesį 236 Eur dydžio periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. liepos 11 d.) iki vaiko pilnametystės, pinigus sumokant sūnaus tėvui atsakovui, iki einamojo mėnesio 20 d., išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pavedė atsakovui uzufrukto teise tvarkyti vaikams tenkantį išlaikymą. Priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 1 150 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės į valstybės biudžetą 65 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą. Priteisė iš atsakovės 8,96 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
18. Teismas nustatė, kad į bylą pateiktuose 2021 m. gruodžio 14 d. E. M. medicininiuose dokumentuose nurodoma, kad jam yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Medicininiuose dokumentuose pateiktas didelės apimties (dešimties punktų) gydymo, slaugos, darbo, ambulatorinės priežiūros rekomendacijų sąrašas. Į bylą pateiktuose 2021 m. lapkričio 18 d. J. M. medicininiuose dokumentuose nurodoma, kad jam yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Medicininiuose dokumentuose pateiktas didelės apimties (devynių punktų) gydymo, slaugos, darbo, ambulatorinės priežiūros rekomendacijų sąrašas. Abiem šalių vaikam yra išduoti neįgaliojo pažymėjimai. J. M. 2018 m. nustatytas didelis (45) specialiųjų ugdymosi poreikių lygis, o 2020 m. nustatytas vidutinis (48) specialiųjų ugdymosi poreikių lygis. E. M. 2018 m. nustatytas didelis (51) specialiųjų ugdymosi poreikių lygis. 2021 m. birželio 2 d. sprendimu J. M. nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nuo 2021 m. balandžio 26 d. iki 2023 m. balandžio 25 d. 2022 m. gegužės 4 d. neįgalumo lygio pažymos duomenimis, E. M. nustatytas sunkus neįgalumo lygis. 2021 m. birželio 2 d. neįgalumo lygio pažymos duomenimis, J. M. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis.
19. Nurodė, kad aplinkybės, kurios reikšmingos, tiek nustatant, tiek keičiant išlaikymo dydį ir (ar) jo formą, iš esmės gali pasikeisti ir per trumpą laikotarpį, aplinkybių esminio (ne)pasikeitimo aplinkybė ir pagrindo peržiūrėti išlaikymo dydį ir (ar) jo formą (ne)buvimas nustatinėjami ir konstatuojami kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečios bylos faktines aplinkybes. Ieškovas į teismą su šioje byloje nagrinėjamu ieškiniu kreipėsi 2022 m. liepos 1 d., t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2YT-5089-424/2021, įsiteisėjimo, per tokį laiko tarpą, teismo vertinimu, neabejotinai gali įvykti esminis šiame sprendime jau aptartų aplinkybių pasikeitimas ir atsirasti pagrindas peržiūrėti išlaikymo dydį ir (ar) jo formą. Atsakovės nurodoma aplinkybė, kad ieškovas su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo buvo pasikreipęs ir dar anksčiau, šiuo atveju neturi reikšmės, kadangi iš esmės šis klausimas teismo nebuvo sprendžiamas.
20. Nustatė, kad Sutartyje ginčo šalys numatė, kad abi šalys kartu rūpinasi vaikų auklėjimu, jų priežiūra, fiziniu vystymu, mokymu bei lavinimu, t. y. visapusiškai dalyvauja vaikų auklėjime (2.5 punktas). Teismo vertinimu, pastaroji Sutarties nuostata, nagrinėjamu atveju yra ypač reikšminga atsižvelgiant į byloje neginčijamas ir ankstesnėje šio sprendimo dalyje aptartais įrodymas patvirtintas aplinkybes, susijusias su šalių vaikų sveikatos būkle bei jos nulemtais specialiais vaikų poreikiais, taip pat ir tuo, kad vaikams yra reikalinga iš esmės nuolatinė suaugusių asmenų priežiūra. Nustatė, kad po šalių santuokos nutraukimo šalių vaikais rūpinasi išimtinai ieškovas. Pažymėjo, kad tą patvirtina ne tik į bylą pateikti įrodymai, bet ir abiejų šalių (tiek ieškovo, tiek atsakovės) paaiškinimai byloje vykusio teismo posėdžio metu. Atkreipė dėmesį, kad pati atsakovė, teismo posėdžio metu duodama teismui paaiškinimus, nurodė, kad po šalių santuokos nutraukimo (nors abi šalys bei jų nepilnamečiai vaikai gyvena tame pačiame nedideliame mieste – (duomenys neskelbtini)) ji nei karto nevežė vaikų (nevažiavo kartu su jais) į medicinos įstaigas (reabilitaciją), taip pat pas reikiamus specialistus (logopedą, kineziterapeutą, terapeutus), nei karto nevežė vaikų (nevažiavo kartu su jais) į baseiną (atsakovė nurodė, kad jai tik iš ieškovo žodžių yra žinoma, kad vaikai lanko baseiną), iš ugdymo įstaigos vaikų atsakovė taip pat nėra vežusi, atsakovė po šalių skyrybų niekada dėl vaikų ligos neėmė nedarbingumo pažymėjimo. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad darbo dienomis ieškovui vaikų prižiūrėti nepadeda, kadangi dirba. Teismas sprendė, kad atsakovė iš esmės nevykdė šalių Sutarties 2.5 nuostatos, kuri nagrinėjamu atveju yra tiesiogiai susijusi su Sutarties nuostata dėl atsakovės šalių nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydžio nustatymo, ir tai tuo pačiu gali būti vertinama esminiu aplinkybių pasikeitimu.
21. Teismo manymu, ieškovo, kuriam po santuokos nutraukimo su atsakove išimtinai teko visa rūpinimosi šalių nepilnamečiais vaikais, turinčiais specialių poreikių, neįgalumą, bei reikalaujančiais didesnės nei įprasta priežiūros, našta, galimybės dirbti ir gauti pajamas buvo iš esmės apribotos, tuo tarpu atitinkamos atsakovės galimybės pagerėjo. Pažymėjo, kad atsakovė yra darbingo amžiaus, neturi sveikatos problemų, atsakovė taip pat neturi kitų išlaikytinių (kitokias aplinkybes patvirtinantys duomenys į bylą nėra pateikti). Atsakovė objektyvių įrodymų apie dėtas maksimalias, bet nevaisingas, pastangas susirasti savo amžių, sveikatos būklę ir profesines galimybes atitinkantį geriau apmokamą ir (ar) papildomą darbą, taip pat duomenų apie tai, kad ėmėsi realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti ir pajamoms, iš kurių būtų teikiamas didesnės apimties (realius vaikų poreikius atitinkantis) išlaikymas vaikams, gauti, teismui nepateikė.
22. Nurodė, kad bylos duomenys sudaro pagrindą konstatuoti esminį atsakovės turtinės padėties pasikeitimą, susijusį su žymiai padidėjusiomis jos galimybėmis dirbti, sudarantį pagrindą didinti nustatytą išlaikymo šalių vaikams dydį. Abiejų vaikų kasdiene (nuolatine) priežiūra darbo dienomis rūpinasi išimtinai ieškovas. Vienam ieškovui auginanti du vaikus, reikalaujančius nuolatinės priežiūros, susiklosto situacijos, kai prižiūrėti vaikus yra reikalinga kitų asmenų pagalba ir dėl ko yra patiriamos papildomos išlaidos. Būtent dėl kasdienių vaikų poreikių tenkinimo ieškovas taip pat įgijo teisę vairuoti transporto priemones bei turėjo įsigyti automobilį. Padarė išvadą, kad šalių vaikų poreikiai, lyginant juos su buvusiais Sutarties sudarymo metu, yra pasikeitę – padidėję.
23. Nurodė, kad ieškovo į bylą pateikti įrodymai (ypatingai susiję su šalių nepilnamečių vaikų sveikatos būkle ir jos nulemtais vaikų poreikiais) šiuo atveju sudaro pagrindą spręsti apie specifinius, didelių, neabejotinai didesnių nei minimali mėnesio alga (ieškovo nurodomų), išlaidų reikalaujančius vaikų poreikius. Ieškovas šioje byloje įrodė didesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaikų poreikius (ir tėvų (šalių) galimybes, atsižvelgiant taip pat ir į gaunamas išmokas, tokius vaikų poreikius tenkinti), tuo tarpu atsakovė neįrodė, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiai yra mažesni nei minimalioji mėnesinė alga, arba jai lygi. Sprendė, kad ieškovo ir atsakovės sūnų poreikiai, nustačius, kad jie turi ypatingų poreikių, nulemtų jų sveikatos būklės ir pan., yra didesni, nei minimalioji mėnesinė alga, juos atitinka didesnis nei 1 000 Eur (apie 1 060 Eur–1 070 Eur) per mėnesį išlaikymas kiekvienam vaikui. Nustatė, kad ieškovui 2023 m. mokamos sumos: šalių vaikui J. M. skirta 276 Eur Sodros išmoka, E. M. – 368 Eur išmoka; šalių vaikams (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija moka 272,44 Eur išmoką (vaiko pinigai) ir 441 Eur šalpos išmoką. Minėtomis sumomis atitinkamai (J. M. – 632,72 Eur suma, E. M. – 724,72 Eur suma) mažintinas nustatytas šalių vaikams reikalingo išlaikymo dydis.
24. Atkreipė dėmesį, kad ieškovo turtinė padėtis pagal į bylą pateiktus duomenis nėra iš esmės pagerėjusi. Pažymėjo, kad ieškovas gauna nestabilias pajamas iš vykdomos individualios veiklos, ieškovas paaiškino, kad 2022 m. jo pajamos per mėnesį vidutiniškai sudarė apie 520 Eur, kartais per mėnesį jis uždirba 150–200 Eur, kartais – 800–900 Eur, tačiau būna ir taip, kad kelis mėnesius neuždirba nieko. Ieškovui, su kuriuo gyvena šalių vaikai, neabejotinai tenka ir didesnė vaikų išlaikymo našta (ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovė su vaikais bendrauja tik savaitgaliais).
25. Teismas, atsižvelgęs į šiame sprendime aptartas aplinkybes, į tai, kad atsakovė gauna didesnes ir stabilias pajamas iš darbinės veiklos, į tai kad ji turi žymiai didesnes galimybes dirbti bei gauti papildomas (didesnes) pajamas nei ieškovas, kuris gauna mažesnes, nestabilias pajamas, ir kurio galimybės dirbti dėl nuolatinės vaikų priežiūros, rūpinimosi jais, yra ženklai apribotos, sprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo bendrojo principo – kad tėvai turi pareigą lygiomis dalimis išlaikyti vaiką, nustatant, kad atsakovei tenka didesnė šalių vaikams tenkančio išlaikymo dalis – 304 Eur per mėnesį J. M. ir 236 Eur per mėnesį E. M., atitinkamai ieškovui – 130 Eur ir 101 Eur per mėnesį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
26. Atsakovė K. M. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti pilna apimtimi; nepatenkinus prašymo, perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
27. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
27.1. Teismas visiškai nevertino apeliantės argumentų ir pasisakymų. Teismas netinkamai vertino pateiktų dokumentų ir įrodymų visumą, ko pasėkoje buvo priimtas sprendimas, kuris tenkino vien tik ieškovo interesus. Teismas nesigilino į bylos aplinkybes, neatskleidė bylos esmės, bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, o tai iš esmės nulėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą.
27.2. Teismas netyrė į bylą pateiktų įrodymų apie ieškovo pagerėjusią finansinę padėtį. Ieškovas siekdamas užtikrinti vaikų gerbūvį, privalo dėti visas pastangas ir turėti tokias pajamas, kurios leistų užtikrinti vaiko visapusišką ir visavertį vystymąsi. Ieškovas pats yra darbingas, jauno amžiaus, sveikatos problemų neturintis asmuo, todėl yra pajėgus dirbti ir užsidirbti, bei teikti išlaikymą savo vaikams. Į bylą nebuvo pateiktą jokių įrodymų, kurie patvirtintų faktą, kad ieškovas negalėtų susirasti darbo arba surasti alternatyvą dėl vaikų priežiūros.
Žemesnės instancijos teismas
27.3. Teismas pats sau prieštaravo teikdamas argumentus, kad apeliantė pagal Sutarties 2.4 punktą turėtų daugiau laiko praleisti su vaikais, tačiau kitu argumentu nurodė, kad apeliantė turėtų daugiau dirbti, kad galėtų teikti didesnį išlaikymą;
27.4. Teismas nevertino aplinkybių, kad įvedus indeksavimą apeliantė moka vaikams ne po 150 Eur, o po 202 Eur (kiekvienam iš vaikų) ir vaikų išlaikymui yra padidėjusios pašalpų išlaikymo sumos iš valstybės.
27.5. Teismas nevertino aplinkybių, kad į bylą nebuvo pateiktą jokių pagrįstų įrodymų, kurie patvirtintų pasikeitusią padėtį po keičiamo teismo sprendimo.
27.6. Apeliantė neturi jokio papildomo išsilavinimo ir negali sau leisti mokytis, kad įgytų geriau apmokamą darbą, todėl didesnio atlyginimo gauti neturi galimybės. Apeliantė gauna atlyginimą, kuris vidutiniškai siekia apie 900 Eur per mėnesį ir šiuo metu vaikams moka iš viso apie 404 Eur, todėl jai lieka pragyvenimui tik 496 Eur. Išlaikymo įsiskolinimo nėra. Atsakovė gera valia nuperka vaikams drabužių, avalynę, knygų, kanceliarinių prekių, žaidimų. Atsakovė nuolat bendrauja su nepilnamečiais vaikais, dalyvauja jų auklėjime, todėl ji gerai žino visus nepilnamečių vaikų poreikius. Tomis dienomis, kai vaikai būna pas atsakovę, ji rūpinasi vaikų maitinimu, higienos reikmenims, drabužiais, žaislais bei žaidimais. Atsakovė su vaikais lankosi kultūrinėse vietose. Nesenai vaikus vežėsi į botanikos sodą, Trakų pilį, Užutrakio dvarą, Angelų kalvą. Su vaikais dažnai lankosi pas senelius bei giminaičius.
27.7. Byloje nebuvo surinkta objektyvių duomenų, įrodančių būtinas ieškiniui patenkinti faktines aplinkybes, t. y. ieškovas neįrodė esminių atsakovės materialinės padėties pasikeitimų nuo (duomenys neskelbtini) bei išaugusius nepilnamečių vaikų poreikius. Atsakovės gaunamos pajamos nepadidėjo. Atsakovės pajamos ir finansinės galimybės nėra labai pakitusios ir yra neženkliai mažesnės. Byloje surinkti duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovės materialinė padėtis esmingai pagerėjo.
27.8. Ieškovas nepateikė duomenų apie savo turtinės padėties pablogėjimą. Ieškovo turtinė padėtis nėra esmingai pasikeitusi. Ieškovas dažnai įkelia skelbimus apie savo gamybos įrengimų pardavimą, todėl darytina išvada, kad ieškovas gauna nemažas pajamas iš vykdomos veiklos. Po santuokos nutraukimo ieškovas įsigijo automobilį už 4 800 Eur. Ieškovas yra sveikas, darbingo amžiaus, todėl gali susirasti gerai apmokamą darbą, pasamdyti vaikams auklę. Ieškovas gauna valstybės jam paskirtą pašalpą bei disponuoja vaikams valstybės paskirtomis piniginėmis lėšomis (vaiko pinigais) po 80,5 Eur kiekvienam vaikui su papildoma išmoka neįgaliems vaikams (po 47,38 Eur kiekvienam vaikui), disponuoja vaikų neįgalumo pensijomis. Ieškovas kiekvieną mėnesį gauna slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją – 228 Eur ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją 132 Eur. Byloje buvo patvirtintas faktas, kad ieškovas gauna padidintas šalpos ir kitas išmokas iš valstybės, ko pasėkoje teismas Sprendime į tai neatsižvelgė ir nesumažino sumų dėl išlaikymo dydžio padidinimo. Ieškovas gali dalį laiko, kai vaikai yra mokykloje, skirti darbinėms ar kitokioms pajamoms gauti.
27.9. Ieškovas neįrodė, kad per vienerius metus abiejų vaikų poreikiai yra pasikeitę. Ieškovo pateiktus vaikų išaugusių poreikių paskaičiavimo duomenis atsakovė vertina, kaip neįrodančius tikruosius ir naujai atsiradusius vaikų poreikius, nes ieškovo išvardinti vaikų poreikiai egzistavo išlaikymo priteisimo metu 2021 metais.
Atsiliepimas
28. Ieškovas V. M. atsiliepimu prašė atmesti ieškovės apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
29. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
29.1. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas subjektyviu pirmos instancijos teismo nustatytų ir byloje surinktais įrodymais pagrįstų faktinių aplinkybių interpretavimu, kas iš esmės sudaro tik formalų apeliacinio skundo pagrindą, o tai, vadovaujantis CPK 328 straipsnio nuostatomis, negali būti pirmos instancijos teismo sprendimo naikinimo pagrindas. Sprendime yra išsamiai išanalizuota bei argumentuotai įvertinta abiejų tėvų turtinė padėtis ir jos pokytis, tėvų pastangos dirbti bei užsidirbti tiek pagal objektyvųjį, tiek ir pagal subjektyvųjį kriterijus bei atitinkami padarytos pagrįstos ir teisingos išvados, tėvų turtinės padėties pokytį susiejant su kitomis bylai reikšmingomis aplinkybėmis bei byloje surinktais įrodymais.
29.2. Ieškovas įrodė, kad pasikeitė vaikų poreikiai ir jo kaip tėvo galimybės dirbti ir užsidirbti, kadangi jam atiteko nuolatinė vaikų priežiūra ir globa, kuri nulemta vaikų neįgalumo ir specialiųjų poreikių, dėl ko sumažėjo jo galimybės dirbti bei užsidirbti. Apeliantė neįrodė, jog egzistavo ir/ar dabar egzistuoja objektyvios aplinkybės, trukdančios uždirbti daugiau ir prisidėti didesne suma prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Visi apeliantės argumentai dėl jos turtinės padėties vertintini kaip subjektyvūs, priklausantys nuo jos valios, požiūrio, pastangų ir šioje byloje nėra pateisinami siekiant išvengti pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus bei ginčijant padidėjusius vaikų poreikius, pasikeitusias aplinkybes ir pan.
29.3. Apeliantė nedėjo ir nededa jokių pastangų, kad užsidirbtų daugiau pinigų, ir savo negalėjimą teisina išimtinai subjektyviu savo galimybių vertinimu. Ieškovas byloje įrodė ir pagrindė, kad jis dirba, stengiasi užsidribti, kad tik galėtų kaip įmanoma daugiau prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, tačiau jo galimybės dirbti ir užsidirbti priklauso išimtinai nuo objektyvių aplinkybių.
Šalies argumentai
29.4. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, kad apeliantė įrodė, kad po Sutarties tarp šalių pasirašymo situacija yra pasikeitusi iš esmės ir būtina keisti teismo patvirtintą Sprendimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo. Apeliantė nepaneigdama ir/ar nenuginčydama aplinkybių, kuriomis ieškovas įrodinėjo pasikeitusią šalių faktinę situaciją bei padidėjusius vaikų poreikius, apeliantė leido patvirtinti faktą, kad po Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių pasirašymo, kurioje buvo aptartos vaikų išlaikymo bei bendravimo sąlygos, situacija iš esmės pasikeitė, kas ir nulėmė patikslinto ieškinio tenkinimą bei didesnio išlaikymo dydžio vaikams priteisimą.
29.5. Išlaikymą vaikams po indeksacijos pritaikymo atsakovė pradėjo mokėti tik 2023 m. pradžioje, nors indeksacija turėjo būti pritaikyta 2022 m. pradžioje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
32. Pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis 3 dalis).
33. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).
34. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Pirmiau įvardytos materialiosios teisės normos patvirtina, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui, taip pat pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams.
35. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).
36. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2006; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; kt.).
37. Teismo sprendimo įsiteisėjimas sukelia res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią, reiškiančią, kad šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Vis dėlto ši taisyklė nėra absoliuti: pagal CPK 279 straipsnio 5 dalį, jeigu, įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, kuriuo priteistos periodinės išmokos, iš esmės pasikeičia aplinkybės, turinčios įtakos išmokų dydžiui ar jų trukmei nustatyti, tai kiekviena šalis turi teisę, pareikšdama naują ieškinį, reikalauti pakeisti išmokų dydį bei terminus. Pažymėtina, jog tokiems procesiniams sprendimams, pasižymintiems res judicata galios neįgijimo ypatumu, priskiriami ir teismų procesiniai sprendimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018 24, 34 punktus; 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-432-421/2021 29 punktą). Šios taisyklės taikytinos ir tais atvejais, kai vaikų išlaikymo klausimas buvo išspręstas teismo patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-943/2023).
38. Kasacinis teismas akcentuoja, kad nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
39. Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktikoje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2014; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016, 63 punktas; 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-421/2018, 22, 23 punktai; kt.).
40. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
41. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktą; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktą).
42. Byloje nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-5089-424/2021, buvo nutraukta ginčo šalių santuoka; taip pat patvirtinta ginčo šalių (duomenys neskelbtini) sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, be kita ko, numačiusi, kad: nepilnamečių šalių vaikų – E. M. ir J. M., gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu ieškovu (Sutarties 2.1 punktas); nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos motina atsakovė įsipareigoja kas mėnesį iki vaikų pilnametystės prisidėti prie įprastinio kasdienio vaikų poreikių tenkinimo ir kiekvienam vaikui mokėti po 150 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis, kurios pervesdamos į vaikų tėvo ieškovo nurodytą banko sąskaitą (Sutarties 2.3 punktas); šalys patvirtina, kad nepilnamečiai vaikai – E. M. ir J. M., turi neįgalumą, jiems yra mokamos neįgalumo išmokos; šalys patvirtina, kad šia Sutartimi išlaikymas nepilnamečiams vaikams nustatytas atsižvelgiant į vaikų poreikius bei jiems skiriamas išmokas; šalys patvirtina, kad mamos skiriamas išlaikymas atitinka vaikų poreikius (Sutarties 2.4 punktas); ieškovas ir atsakovė kartu rūpinasi vaikų – E. M. ir J. M., auklėjimu, jų priežiūra, fiziniu vystymu, mokymu bei lavinimu, t. y. visapusiškai dalyvauja vaikų auklėjime; šalys nenustato konkretaus matymosi su vaikais grafiko ir patvirtina, kad nesudarys viena kitai jokių kliūčių bendraujant su vaikais (2.5 punktas). Teismo sprendimas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini).
43. Apeliantė nurodo, kad ieškovas 2021 m. liepos 30 d. (praėjus tik 2 mėnesiams nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo įsigaliojimo civilinėje byloje Nr. 2YT-5089-424/2021 dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu) buvo pateikęs teismui analogišką ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo (civilinė byla Nr. 2-8819-424/2021).
44. Nustatyta, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-8819-424/2021 ieškovo ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas. Taigi atsakovės nurodoma aplinkybė, kad ieškovas su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo buvo pasikreipęs anksčiau, neturi teisinės reikšmės, kadangi šis klausimas nebuvo iš esmės nagrinėjamas.
45. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju, į ką pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, svarbi yra esminė faktinių aplinkybių pasikeitimo aplinkybė, o ne laiko tarpas, praėjės nuo ankstesnio sprendimo priėmimo, per kurį asmuo kreipėsi dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo.
46. Bylos duomenys patvirtina, kad E. M. diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Medicininiuose dokumentuose pateiktas didelės apimties (dešimties punktų) gydymo, slaugos, darbo, ambulatorinės priežiūros rekomendacijų sąrašas. J. M. diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Medicininiuose dokumentuose pateiktas didelės apimties (devynių punktų) gydymo, slaugos, darbo, ambulatorinės priežiūros rekomendacijų sąrašas. Abiem šalių vaikam yra išduoti neįgaliojo pažymėjimai. J. M. 2018 m. nustatytas didelis (45) specialiųjų ugdymosi poreikių lygis, o 2020 m. nustatytas vidutinis (48) specialiųjų ugdymosi poreikių lygis. E. M. 2018 m. nustatytas didelis (51) specialiųjų ugdymosi poreikių lygis. 2021 m. birželio 2 d. sprendimu J. M. nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nuo 2021 m. balandžio 26 d. iki 2023 m. balandžio 25 d. 2022 m. gegužės 4 d. neįgalumo lygio pažymos duomenimis, E. M. nustatytas sunkus neįgalumo lygis. 2021 m. birželio 2 d. neįgalumo lygio pažymos duomenimis, J. M. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis.
47. Minėta, kad Sutarties dėl santuokos nutraukimo 2.5 punkte ginčo šalys susitarė, jog kartu rūpinasi vaikų auklėjimu, jų priežiūra, fiziniu vystymu, mokymu bei lavinimu, t. y. visapusiškai dalyvauja vaikų auklėjime. Šalys nenustato konkretaus matymosi su vaikais grafiko ir patvirtina, kad nesudarys viena kitai jokių kliūčių bendraujant su vaikais. Bylos duomenis patvirtina, kad iš esmės po santuokos nutraukimo šalių vaikais rūpinasi išimtinai ieškovas, atsakovė darbo dienomis vaikų prižiūrėti nepadeda, neveža jų pas reikiamus specialistus, kitokių būdų neprisideda prie vaikų priežiūros, su vaikais iš esmės susitinka savaitgaliais. Šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog atsakovė tinkamai nevykdo Sutarties dėl santuokos nutraukimo 2.5 punkto. Atsakovė iš esmės nurodo, jog dėl užimtumo darbe ji negali skirti vaikams tiek laiko, kiek atsakovas. Vadinasi pagrįsta būtų manyti, jog atsakovė turėtų ir galėtų prisidėti tenkinant vaikų poreikius didesniu išlaikymo dydžiu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo, kuriam po santuokos nutraukimo išimtinai teko visa rūpinimosi šalių nepilnamečiais vaikais, turinčiais specialių poreikių, neįgalumą, bei reikalaujančių didesnės nei įprasta priežiūros, našta, galimybės dirbti ir gauti didesnes pajamas buvo iš esmės apribotos, t. y. sumažėjo, o šios atsakovės galimybės atitinkamos pagerėjo.
48. Atsakovė objektyvių įrodymų apie dėtas maksimalias pastangas susirasti savo amžių, sveikatos būklę ir profesines galimybes atitinkantį geriau apmokamą ir (ar) papildomą darbą, taip pat duomenų apie tai, kad ėmėsi realių veiksmų savo turtinei padėčiai labiau pagerinti ir pajamoms, iš kurių būtų teikiamas didesnės apimties (realius vaikų poreikius atitinkantis) išlaikymas vaikams, gauti, teismui nepateikė. Atsakovė yra darbingo amžiaus, neturi sveikatos problemų ir byloje nėra jokių duomenų, kad šiuo metu atsakovė dėl objektyvių aplinkybių neišgalėtų teikti teismo skundžiamu sprendimu priteistų išlaikymo sumų vaikams.
49. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo padėtis po santuokos nutraukimo pablogėjo. Ieškovas gauna nestabilias pajamas iš vykdomos individualios veiklos. Ieškovo paaiškinimais nustatyta, jog 2022 m. ieškovo pajamos per mėnesį vidutiniškai sudarė apie 520 Eur (kartais per mėnesį uždirba 150 – 200 Eur, kartais – 800 – 900 Eur, kartais kelis mėnesius neuždirba nieko). Ieškovui nuolat prižiūrint vaikus, reikalaujančių kasdienės priežiūros, ieškovas turi mažesnes galimybes susirasti geriau apmokamą ir (ar) papildomą darbą ir tokiu būdu padidinti gaunamas pajamas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad aplinkybė, jog ieškovas įgijo transporto priemonę, ar įsigijo žemės sklypą (už 2 000 Eur), nesudaro pagrindo vertinti, kad jo turtinė padėtis iš esmės pagerėjo, kadangi transporto priemonę ieškovas įgijo siekdamas tenkinti vaikų poreikius (vaikai vežiojami į užsiėmimus, specialistus, reabilitacijas).
50. Pastebėtina, jog apeliantė neginčijo pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad šalių sūnaus J. M. sveikatos būklė per 2021 pablogėjo po to, kai šeimą paliko mama. Dėl kasdienių vaikų poreikių tenkinimo ieškovas dėjo maksimalias pastangas - įgijo teisę vairuoti transporto priemones, turėjo įsigyti automobilį (apeliantė nurodė, jog darbo metu vaikų vežioti ji negali). Iš esmės vienam ieškovui auginant du vaikus, reikalaujančius nuolatinės priežiūros, susiklosto situacija, kai prižiūrėti vaikus yra reikalinga ir kitų asmenų pagalba, dėl ko patiriamos papildomos išlaidos. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šalių vaikų poreikiai yra padidėję.
51. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra vaiko poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
52. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, tuo tarpu vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
53. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-939/2020).
54. Minimali mėnesinė alga nuo 2023 m. sausio 1 d. buvo 840 Eur (po mokesčių – 633 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Taigi vaiko išlaikymui skirtina 633 Eur suma yra neįrodinėtina.
55. Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164/2020, vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį.
56. Ieškovo pateiktose vaikų poreikių lentelėse buvo nurodoma, kad J. M. poreikiams tenkinti maksimali suma – 1 435 Eur, minimali suma – 995 Eur per mėnesį, o E. M. – 1 423 Eur (maksimali suma) ir 973 Eur (minimali suma)).
57. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog šalių nepilnamečiai vaikai dėl jų sveikatos būklės turi specialių poreikių, sprendžia, kad vaikų išlaikymui reikalinga suma yra didesnė nei minimali alga. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vaikų poreikius iš esmės atitinka didesnis nei 1 000 Eur (apie 1 060 Eur–1 070 Eur) per mėnesį išlaikymas kiekvienam vaikui.
58. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. M. skirta 276 Eur Sodros išmoka, E. M. – 368 Eur išmoka; (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija moka 272,44 Eur išmoką (vaiko pinigai) ir 441 Eur šalpos išmoką. Taigi bendrai J. M. mokama 632,72 Eur suma, o E. M. – 724,72 Eur suma. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką, minėtomis sumomis atitinkamai mažintino nustatytą šalių vaikams reikalingo išlaikymo dydį. Sodros išmoka, šalpos išmoka bei didesnė nei įprastai skiriama (nuo 2023 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui yra skiriama ir mokama 85,75 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio) universali išmoka (Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimas Nr. 1206 „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“)) vaikų pinigų suma ginčo šalių nepilnamečiams vaikams iš esmės skirta dėl ypatingų (specifinių) vaikų poreikių, kuriomis iš esmės siekiama kompensuoti (patenkinti) išaugusius vaikų poreikius, sąlygotus jų sveikatos būklės. Valstybė, teikdama šalpos išmoką, lengvina tėvams tenkančią finansinę naštą dėl vaiko neįgalumo, kad tėvų turimos ir skiriamos vaikui lėšos galėtų būti naudojamos kitiems (papildomiems) jo poreikiams tenkinti. Tačiau tai nereiškia, kad nurodytos lėšos turėtų būti naudojamos būtiniausiems poreikiams tenkinti. Minėta, kad vaiko išlaikymui skirtina 633 Eur suma yra neįrodinėtina, pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės 304 Eur per mėnesį išlaikymą J. M. ir 236 Eur per mėnesį išlaikymą E. M., t. y. mažesnius dydžius, nei pusę minimalios algos (316,5 Eur).
59. Įvertinusi bylos įrodymų visetą bei šalių argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog iš atsakovės vaikų išlaikymui skundžiamu sprendimu priteistos (padidintos) sumos yra pagrįstos ir atitinka teismų praktiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, didindamas atsakovės mokamą išlaikymą nepilnamečiams vaikams pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į aplinkybę, jog atsakovė gauna didesnes ir stabilias pajamas iš darbinės veiklos bei turi žymiai didesnes galimybes dirbti bei gauti papildomas (didesnes) pajamas nei ieškovas, kurio gaunamos pajamos mažesnės bei nėra garantuotos, be to ieškovo galimybės dirbti dėl nuolatinės vaikų priežiūros yra mažesnės, nei apeliantės.
60. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
61. Vadovaudamasi nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.
62. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnis). Ieškovas pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios bylinėjimosi išlaidos pagrįstos ir protingos, todėl priteistinos ieškovui iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės K. M., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) ieškovo V. M. (V. M.), asmens kodas – (duomenys neskelbtini) naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.