- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-11
- Bylos Nr.
- e2-233-1124/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01398-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Lapėnienė
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- K. M.
- Advokatai
- Dovydas Raišutis
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovui V. M. (V. M.), ieškovo atstovei advokatei Vaidai Gulbinienei, atsakovei K. M., atsakovės atstovui advokato padėjėjui Dovydui Raišučiui, išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Jurgitai Vaisėtaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. ieškinį (patikslintą) atsakovei K. M. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas V.M. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, prašydamas:
1.1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021m. gegužės 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-5089-424/2021 iš K. M. sūnui J. M. (J. M.) priteistą 150 Eur/mėn. išlaikymą pakeisti į 304 Eur/mėn. išlaikymą, mokamą nuo kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo dienos iki vaiko pilnametystės, pinigus sumokant sūnaus tėvui V. M. iki einamojo mėnesio 20 d., priteistas pinigines lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir pavedant V. M. vaiko pinigines lėšas tvarkyti uzufrukto teise;
1.2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021m. gegužės 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-5089-424/2021 iš K. M. E. M. (E. M.) priteistą 150 Eur/mėn. išlaikymą pakeisti į 236 Eur išlaikymą, mokamą nuo kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo dienos iki vaiko pilnametystės, pinigus sumokant sūnaus tėvui V. M. iki einamojo mėnesio 20 d., priteistas pinigines lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacija, pavedant V. M. vaiko pinigines lėšas tvarkyti uzufrukto teise;
1.3. tuo atveju, jeigu teismas spręstų, kad nėra pagrindo keisti išlaikymo dydį, ieškovas prašo teismo nustatyti, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. gegužės 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-5089-424/2021 iš K. M. E. M. ir J. M. priteistas 150 Eur/mėn. išlaikymas indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacija;
1.4. priteisti iš atsakovės visas ieškovo šioje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad civilinėje byloje Nr. 2YT-5089-424/2021 2021 m. gegužės 24 d. buvo priimtas teismo sprendimas (toliau ir – Sprendimas), kuriuo patvirtinta ieškovo ir atsakovės sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (toliau ir – Sutartis). Sprendimu patvirtinta Sutartimi šalys susitarė, kad šalių sūnaus J. M. ir sūnaus E. M. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu V. M. (Sutarties 2.1 punktas), atsakovė – vaikų motina K. M., įsipareigojo mokėti išlaikymą vaikams periodinėmis įmokomis – po 150 Eur/mėn. kiekvienam vaikui (Sutarties 2.3 punktas), numatant, kad atsakovė prisideda prie įprastinio kasdienių vaikų poreikių tenkinimo. Sutarties 2.4 punkte šalys numatė, kad šalių vaikams yra nustatytas neįgalumas ir kad skiriamas 150 Eur išlaikymas atitinka vaikų poreikius. Šalys taip pat susitarė, kad vaikų priežiūra bei auklėjimas vykdomas bendru tėvų sutarimu, kad abu tėvai bendrai rūpinasi visapusišku vaikų auklėjimu bei priežiūra, fiziniu vystymu, mokymu bei lavinimu (Sutarties 2.5 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
3. Sprendimas, kuriuo buvo nustatytas bei patvirtintas išlaikymo nepilnamečiams vaikams J. M. ir E. M. dydis – po 150 Eur/mėn., buvo priimtas 2021 m. gegužės 24 d.. Nors praėjo santykinai neilgas laiko tarpas, tačiau situacija dėl tėvų galimybių išlaikyti nepilnamečius vaikus, dėl ženklaus pinigų vertės pokyčio bei dėl vaikų išlaikymo poreikių pasikeitimo iš esmės pasikeitė.
4. E. M. yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini), nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros poreikis. Minėtos diagnozės vaikams buvo ir prieš teismo Sprendimo priėmimą, tačiau po teismo Sprendimo priėmimo situacija ne tik nepagerėjo, bet iš dalies ir pablogėjo. Specialistai fiksuoja neigiamą skyrybų įtaką vaikų psichinei sveikatai.
5. Išlaikymo dydis – po 150 Eur, buvo nustatytas atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai vienodai bei visapusiškai rūpinsis vaikų priežiūra, auklėjimu ir vystymusi. Gyvenant santuokoje, abu tėvai pasidalindavo vaikų priežiūra – atsakovė, dirbdama ir gaudama stabilias pajamas, daugiau prisidėdavo prie šeimos poreikių tenkinimo – maisto, drabužių ir kitų būtinųjų priemonių įsigijimo; ieškovas vykdė individualią veiklą, todėl turėjo galimybę rūpintis vaikais dienos metu – nuvedant ir/ar parvedant juos iš ugdymo įstaigų, slaugant ligos atveju. Visiems gyvenant kartu, buvo galimybė lengviau paskirstyti vaikų priežiūrą, pasidalinti tėvų pareigomis. Šeima turėjo automobilį, jį vairuodavo tik atsakovė, kadangi ieškovas neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Būtent dėl to, nutraukiant santuoką, santuokoje įgyta transporto priemonė asmeninės nuosavybės teise atiteko būtent atsakovei. Santuokos nutraukimo metu abu tėvai aiškiai susitarė, kad abu vienodai ir visapusiškai rūpinsis vaikų priežiūra, auklėjimu ir vystymusi, todėl nustatyti atskirą bendravimo tvarką nebuvo tikslinga. Abiem tėvams sutinkant vienodai prisidėti prie vaikų priežiūros, ieškovas sutiko, kad išlaikymas vaikams būtų nustatytas lygiomis dalimis iš abiejų tėvų, t. y. iš kiekvieno tėvo po 150 Eur kiekvienam vaikui. Ieškovas, sutikdamas, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta liktų su juo, suprato ir prisiėmė atsakomybę dėl vaikų priežiūros ir išlaikymo, bet lygiai taip pat vertino ir pagrįstai tikėjosi, kad ir atsakovė dės pastangas, kad tinkamai vykdytų Sutartimi prisiimtas pareigas dėl vaikų priežiūros, auklėjimo bei išlaikymo.
6. Po santuokos nutraukimo situacija pasikeitė iš esmės. Įsiteisėjus teismo Sprendimui, atsakovės elgesys pasikeitė – ji atsisakydavo nuvežti vaikus pas gydytojus, specialistus ir/ar į reabilitaciją kitame mieste (Vilniuje, Kaune ar Abromiškėse), nors ji vienintelė iš tėvų turėjo ir vairavo automobilį. Atsakovė taip pat atsisakė ir nei karto nepasiėmė nedarbingumo dėl vaikų ligos, reabilitacijos ar saviizoliacijos pandemijos metu, motyvuodama tuo, kad jai reikia dirbti. Atsakovė nei karto nenuvežė vaikų į baseiną, ji atsisako tai daryti. Visi minėti vaikų priežiūros rūpesčiai liko ieškovui, tarp jų ir lankymasis pas kitus specialistus – logopedus, psichologus, kineziterapeutus ir pan.. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad vaikai yra maži, mokyklinio amžiaus, dėl turimų sveikatos ir vystymosi sutrikimų jie negali būti vieni, jie nėra savarankiški – vaikus būtina nuvesti į ugdymo įstaigą, juos iš ten pasiimti konkrečiu laiku, t. y. abiem vaikams yra reikalinga nuolatinė priežiūra. Namuose jiems taip pat yra būtina bei reikalinga nuolatinė priežiūra. Jeigu vienam iš vaikų paskirta reabilitacija, o atsakovė atsisako laikinai prižiūrėti kitą vaiką, ieškovas neturi kito pasirinkimo kaip tik važiuoti su abiem vaikais. Nors atsakovė gyvena tame pačiame mieste, tačiau ji nei karto per šį laikotarpį nesutiko nuvežti vaikų į baseiną ir juos prižiūrėti procedūrų metu. Baseinas vaikams skirtas kaip viena iš reabilitacijos priemonių, padedanti tiek fiziniam, tiek emociniam, tiek protiniam jų vystymuisi. Tam, kad galėtų vaikais rūpintis ir nereikėtų aplinkinių asmenų nuolat prašyti pagalbos, ieškovas įgijo teisę vairuoti transporto priemones, bei, pasiskolinęs pinigų, įsigijo automobilį ir iš esmės vienas rūpinasi vaikais. Tačiau būtent dėl to jis neturi galimybės dirbti ir tokiu būdu savo lėšomis prisidėti prie vaikų išlaikymo. Nors atsakovė santuokos nutraukimo metu sutiko vienodai dalintis vaikų priežiūra, tačiau po santuokos nutraukimo ji visiškai atsisako tokias savo pareigas vykdyti – atsisako papildomai padengti padidėjusias vaikų išlaikymo išlaidas, nors realiai tokią galimybę turi, o su vaikais atsakovė matosi tik savaitgaliais (retais atvejais), arba retais atvejais vakarais po savo darbo. Atsakovė nenori ir nesistengia savo darbo laiko ir/ar laisvalaikio organizuoti taip, kad galėtų prisidėti prie vaikų priežiūros – nuveždama į ugdymo įstaigas, iš jų paimdama, ar būdama su jais papildomų užsiėmimų metu. Atsakovė turi realias galimybes dirbti visą darbo dieną arba dirbti kelis darbus, ji turi galimybę uždirbti pakankamai pinigų, turi galimybę finansiškai labiau prisidėti prie vaikų išlaikymo nei ieškovas, kuris vaikais rūpinasi tiek už save, kaip tėvą, tiek ir už vaikų motiną, t. y. tą laiką, kurį jis galėtų skirti savo darbui, jis skiria vaikams, kadangi motina atsisako tinkamai vaikais pasirūpinti ir juos prižiūrėti. Visas ieškovo laikas skirtas tik vaikų priežiūrai, todėl ieškovo galimybės dirbti pastovų darbą bei gauti stabilias pajamas, kurių užtektų vaikams išlaikyti, yra ženkliai apribotos, o iš individualios veiklos gaunamos pajamos yra nestabilios. Ieškovas negali priversti atsakovės (kaip motinos) vykdyti pareigų ir prisiimti atsakomybę dėl vaikų priežiūros, ieškovas negali palikti vaikų motinai, kuri jais nenori pasirūpinti, tai yra pačios atsakovės apsisprendimas. Atsakovė, atsisakydama vaikų priežiūros, turi pakankamai laiko savo darbinei veiklai vykdyti ir privalo prie vaikų išlaikymo prisidėti didesne dalimi, nei tai buvo numatyta Sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Ieškovo vertinimu, atsakovei turi būti nustatyta didesnė našta bei atsakomybė dėl vaikų išlaikymo, taip užtikrinant nepilnamečių vaikių teises bei būtinuosius jų poreikius, kad vaikai galėtų tinkamai augti bei vystytis. Vyresniam šalių vaikui yra nustatyta sunkesnė autizmo forma, jaunesniam vaikui – lengvesnė, tačiau abiem vaikams reikalingas daug didesnis ir specifinis priežiūros poreikis nei sveikiems vaikams. Dėl padidėjusios ieškovo kaip tėvo pareigų apimtiems (perimant ir motinos pareigas), ieškovas negali dirbti ir uždirbti pinigų, kad galėtų prisidėti prie visiško vaikų išlaikymo, o motinos skiriamo išlaikymo nepakanka pagrindiniams vaikų poreikiams patenkinti.
7. Situacija nuo išlaikymo priteisimo momento iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio padidinimo pasikeitė iš esmės. Šiuos pasikeitimus didžiąją dalimi lėmė atsakovės kaip motinos atsisakymas prižiūrėti vaikus ir rūpintis jų gerove. Minėtos aplinkybės nebuvo tokios akivaizdžios, kai ieškovas su atsakove gyveno santuokoje ir kai tarpusavyje derino sutarties dėl santuokos nutraukimo teisines pasekmes (tiek dėl vaikų išlaikymo, tiek dėl jų priežiūros). Situacija pasikeitė ir dėl ekonominės situacijos šalyje. Išlaikymo dydis nėra indeksuojamas, atsižvelgiant į infliaciją, kuri Lietuvoje yra didelė ir vis didėja. Kol teismo sprendimu nėra nustatytas periodinės išlaikymo išmokos perskaičiavimas atsižvelgiant į infliaciją, atsakovė atsisako apmokėti bet kokias išlaidas, viršijančias 150 Eur. Kai vyko skyrybų procesas, atsakovė nurodė, kad jos gaunamos pajamos sudaro tik apie 800 Eur, tačiau jau po skyrybų ieškovas elektroniniu paštu gavo elektroninį laišką iš Sodros, iš kurio turinio matyti, kad atsakovė melavo apie savo gaunamas ir deklaruojamas pajamas. Būtent atsakovės nurodyta melaginga informacija iš dalies lėmė susitarimą dėl išlaikymo dydžio. Atsakovės pajamos yra ženkliai didesnės ir ji turi realias galimybes prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo didesne apimtimi. Ieškovui yra sunku prisiimti visą atsakomybę tiek dėl nepilnamečių vaikų priežiūros, kuri skiriasi nuo sveikų vaikų priežiūros ir yra ypatinga, tiek ir finansinę vaikų išlaikymo naštą. Šios pareigos turi ir privalo būti paskirstytos proporcingai – atsakovei atsisakant vaikų priežiūros, ji privalo prisidėti maksimaliai didesne išlaikymo suma nei ieškovas, kuris dėl vaikų savo darbingą amžių skiria vaikų priežiūrai. Ieškovui vaikus išlaikyti padeda ieškovo tėvas iš savo gaunamos mažos pensijos, nors tokią pareigą – vaikais rūpintis ir juos išlaikyti, turi tėvai, t. y. ir atsakovė, kuri yra vaikų motina.
Motyvuojamoji dalis
8. Iš pateiktų vaikų J. ir E. poreikių lentelių matyti, kad, vykdant visus specialistų nurodymus ir siekiant užtikrinti nuolatinę (maksimalią) specialistų – logopedo, psichologo, kineziterapeuto, pagalbą, maksimalios išlaidos per mėnesį vienam vaikui sudarytų 1 435 Eur, iš jų vaikams valstybės mokami pinigai sudaro tik trečdalį – šalpos išmoka, vaiko pinigai ir Sodros išmoka. E. tokia skiriama suma vidutiniškai sudaro apie 635 Eur, J – 560 Eur. Psichologo, kineziterapeuto, logopedo, individualių sporto treniruočių paslaugos per mėnesį minimaliai sudaro 420 Eur, maksimaliai – 840 Eur. Iš esmės valstybės mokamų išmokų užtenka tik tikslinėms vaikų sveikatos poreikių išlaidoms užtikrinti. Vidutinė kitiems vaikų poreikiams patenkinti reikalinga suma apskaičiuojama taip: J. M. minimali išlaikymo suma per mėnesį sudaro 995 Eur, iš jų atėmus 420 Eur (logopedo, sporto užsiėmimų, kineziterapijos bei psichologo paslaugas), gaunama 575 Eur sumas, kurios 1/2 dalis sudaro 287,50 Eur. Skaičiuojama, kad nurodytų specialistų paslaugos apmokamos iš valstybės mokamų išmokų ir pinigų vaikams, kiti vaikų poreikiai apmokami tėvų; skaičiuojant minimalią specialistų paslaugoms išleidžiamą sumą – 420 Eur, visa per mėnesį apskaičiuota išlaikymo suma – 995 Eur mažinama iš valstybės gaunamų pašalpų ir išmokų suma per mėnesį, kuri sudaro 560 Eur, ir tėvams tenkanti išlaikymo sumos dalis sudaro 435 Eur sumą, kurios 1/2 dalis kiekvienam iš tėvų sudaro 217,50 Eur; E. M. minimali išlaikymo suma per mėnesį sudaro 973 Eur, iš jų atėmus 420 Eur (minimalias logopedo, sporto užsiėmimų, kineziterapijos bei psichologo paslaugas) gaunama 523 Eur suma, kurios 1/2 dalis sudaro 261,50 Eur. Skaičiuojama, kad nurodytų specialistų paslaugos apmokamos iš valstybės mokamų išmokų ir pinigų vaikams, kiti vaikų poreikiai apmokami tėvų; skaičiuojant minimalią specialistų paslaugoms išleidžiamą sumą – 420 Eur, visa per mėnesį apskaičiuota išlaikymo suma – 973 Eur, mažinama iš valstybės gaunamų pašalpų ir išmokų suma per mėnesį, kuri sudaro 634 Eur, ir tėvams tenkantis išlaikymo sumos dalis sudaro 338 Eur sumą, kurios 1/2 dalis kiekvienam iš tėvų sudaro 169 Eur. 287,5 Eur (217,5 Eur) J. M. ir 261,5 Eur (169 Eur) E. M. išlaikymo suma atitinka minimalius vaikų poreikius. Atsakovės pagal Sprendimą teikiama 150 Eur išlaikymo suma jau seniai neatitinka minimalių vaikų poreikių bei išlaikymo sumos, kuri yra būtina užtikrinant minimalius kiekvieno vaiko poreikius.
9. Šiuo metu ieškovas niekur nedirba, kadangi abiem vaikams būtina nuolatinė priežiūra. Ieškovo pajamas vaikams išlaikyti sudaro valstybės mokami vaiko pinigai ir kitos išmokos, prie vaikų išlaikymo taip pat prisideda ieškovo artimieji, kadangi ieškovas nėra pajėgus vienu metu dirbti (gauti pakankamas ir stabilias pajamas) bei prižiūrėti specialios priežiūros reikalaujančius vaikus, užtikrinant jiems tokias gyvenimo sąlygas, kokios labiausiai atitiktų jų poreikius. Atsakovė yra darbingo amžiaus, todėl ji vaikams išlaikyti kas mėnesį taip pat galėtų skirti žymiai didesnę sumą, nei yra numatyta Sutartyje patvirtintoje teismo Sprendimu. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą reikalauti iš atsakovės priteisti didesnę išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumą nei iš ieškovo, išlaikymo naštą padalinant proporcingai – 30 proc. ieškovui V. M. bei 70 proc. atsakovei K. M., atitinkamai 70 proc. nuo 435 Eur sumos (skirtinos J.) sudaro 304 Eur, o 70 proc. nuo 338 Eur sumos (skirtinos E.) sudaro 236 Eur. 435 Eur (J. M.) ir 338 Eur (E. M.) sumos, tai yra išlaikymo sumos vaikams, kurios lieka iš visos išlaikymui skirtos sumos atėmus valstybės mokamas išmokamas bei pašalpas ir šios sumos skirtos tik įprastiems minimaliems vaikų poreikiams tenkinti. Bendra išlaikymo suma, kuri sudaro 973 Eur/mėn. (E. M.) ir 995 Eur/mėn. (J. M.), apskaičiuota ir nustatyta įvertinus specialiuosius vaikų poreikius dėl jiems nustatyto neįgalumo bei diagnozuotų ligų, lemiančių vystymosi sutrikimus.
10. Ieškovas, jo atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškovo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją bei argumentus, prašė ieškinį tenkinti.
11. Atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašo patikslintą ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovės šioje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas.
12. Nurodo, kad Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.4 punktas numato, jog: „Sutartimi išlaikymas nepilnamečiams vaikams nustatytas atsižvelgiant į vaikų poreikius bei jiems skiriamas išmokas. Šalys patvirtina, kad mamos skiriamas išlaikymas atitinka vaikų poreikius“. Atsakovė sąžiningai vykdo teismo Sprendimą ir teikia nepilnamečiams vaikams išlaikymą, mokamą periodiškai kas mėnesį po 150 Eur kiekvienam vaikui, išlaikymo įsiskolinimo nėra. Be to, atsakovė gera valia nuperka vaikams drabužių, avalynę, knygų, kanceliarinių prekių, žaidimų. Atsakovė nuolat bendrauja su nepilnamečiais vaikais, dalyvauja jų auklėjime, todėl ji gerai žino visus nepilnamečių vaikų poreikius. Tomis dienomis, kai vaikai būna pas atsakovę, ji rūpinasi vaikų maitinimu, higienos reikmenims, drabužiais, žaislais bei žaidimais. Atsakovė su vaikais lankosi kultūrinėse vietose. Nesenai vaikus vežėsi į botanikos sodą, Trakų pilį, Užutrakio dvarą, Angelų kalvą. Su vaikais dažnai lankosi pas senelius bei giminaičius.
13. Ieškovas nepateikė teismui objektyvių duomenų, patvirtinančių esminius atsakovės materialinės padėties pasikeitimus nuo 2021 m. gegužės 24 d.. bei išaugusius nepilnamečių vaikų poreikius, todėl ieškovo ieškinys negali būti tenkinamas. Pažymėtina ir tai, kad pagal teismo Sprendimu patvirtintos Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.4 punktą išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį bei atsakovės teikiamo nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydį šalys nusistatė atsižvelgdamos ne tik į to meto vaikų poreikius, bet ir į jiems valstybės skiriamas išmokas.
14. Ieškovas V. M. jau 2021 m. liepos 30 d. (praėjus tik dviem mėnesiams nuo teismo Sprendimo įsiteisėjimo) buvo pateikęs teismui analogišką ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo (civilinė byla Nr. 2-8819-424/2021). Minėtame ieškinyje ieškovas akcentavo iš esmės tik vieno pobūdžio aplinkybes – per du mėnesius neva išaugusius nepilnamečių vaikų poreikius, kurių dydis sutampa su šiame ieškinyje nurodyta nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti reikalinga suma per mėnesį, t. y. nepilnamečiui vaikui J. M. – 620 Eur, nepilnamečiui vaikui E. M. – 580 Eur. Abiejų ieškinių reikalavimų sumos taip pat sutampa. Remiantis ieškovo argumentais, išdėstytais dviejuose ieškiniuose, darytina išvada, kad pats ieškovas pripažįsta, jog nepilnamečių vaikų poreikiai per ieškinyje nurodytą laikotarpį nėra esmingai pasikeitę. Be to, ankstesniame ieškinyje ieškovas nenurodė nei savo turtinės padėties esminių pokyčių, nei atsakovės materialinės padėties esminio pagerėjimo aplinkybių. Minėtų aplinkybių ieškovas neįrodinėja ir šioje byloje.
15. Atsakovės turtinė padėtis yra tokia pati, kokia buvo šalių skyrybų metu, t. y. atsakovė turi automobilį Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagamintą 2003 m., kuris asmeninės nuosavybės teise jai atiteko po šalių skyrybų. Nekilnojamojo turto atsakovė neįsigijo. Atsakovė dirbo (duomenys neskelbtini), per laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. atsakovei priskaičiuota ir išmokėta darbo užmokesčio suma – 7 383,43 Eur. Vidutiniškai per mėnesį atsakovė tuo laikotarpiu gaudavo apie 900 Eur su darbo santykiais susijusių pajamų. Per laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. atsakovei priskaičiuota ir išmokėta darbo užmokesčio bei kitų išmokų suma – 5 216,28 Eur. Vidutiniškai per mėnesį atsakovė šiuo laikotarpiu gavo apie 869,38 Eur su darbo santykiais susijusių pajamų. Taigi, darytina išvada, kad atsakovės gaunamos pajamos nepadidėjo. Atsakovė nuo 2022 m. rugsėjo 13 d. dirba (duomenys neskelbtini) pagal terminuotą darbo sutartį Nr. 121. Šiuo metu jai mokamas darbo užmokestis sudaro apie 900 Eur per mėnesį. Taigi, galima daryti išvadą, kad atsakovės pajamos ir jos finansinės galimybės nėra labai pakitusios ir yra nežymiai mažesnės. Atsakovė gyvena ten pat – (duomenys neskelbtini), nuomoja tą patį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Buto nuomos mokestis – 200 Eur, komunaliniai mokesčiai žiemą – 130 Eur, vasarą – 80 Eur. Kiekvieną mėnesį atsakovė patiria ne mažiau kaip 400 Eur išlaidas maistui, buitinei chemijai, higienos prekėms. Atsakovės vairuotojo civilinės atsakomybės draudimui per metus išleidžiama suma – 84,63 Eur, mobilaus ryšio bei interneto paslaugoms – 21,30 Eur per mėnesį, vaistams, maisto papildams – apie 15 Eur per mėnesį. Atsakovė taip pat patiria išlaidų rūbams, seno automobilio remontui bei eksploatacijai, laisvalaikiui. Atsakovės darbovietė yra adresu – (duomenys neskelbtini), nuo atsakovės gyvenamosios vietos iki jos darbo vietos yra 50 km atstumas. Atsakovė į darbą kasdien vyksta savo automobiliu, patiria padidėjusias (lyginant su praėjusiais metais) kelionės išlaidas – apie 200 Eur per mėnesį, taip pat išlaidas seno, nusidėvėjusio automobilio priežiūrai ir remontui. Atsakovės turimas darbas jai patinka, ji yra sukaupusi darbinės patirties, todėl ieškoti kito darbo neplanuoja. Byloje surinkti duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovės materialinė padėtis esmingai pagerėjo.
16. Ieškovas taip pat nepateikė duomenų apie savo turtinės padėties pablogėjimą. Iš ieškovo pateiktų teismui duomenų spręstina, kad jo turtinė padėtis nėra esmingai pasikeitusi. Ieškovas verčiasi individualia veikla ((duomenys neskelbtini)) nuo 2015 m. balandžio 27 d.. Minėtą aplinkybę patvirtina pateikta Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Iš pateiktos Gyventojo pajamų mokesčių deklaracijos matyti, kad ieškovas VMI deklaravo 2020 m. gavęs 2 000 Eur dydžio pajamas iš individualios veiklos. Atsakovė abejoja, ar minėta deklaracija atspindi tikrąsias ieškovo pajamas, tačiau ji neginčijamai įrodo, kad ieškovas individualią veiklą vykdo ir pajamų gauna. Socialiniuose tinkluose „Facebook“ (V. B.) ir „Instagram“ (intelarms) ieškovas dažnai įkelia skelbimus apie savo gamybos įrengimų pardavimą. Taigi, darytina išvada, kad ieškovas gauna nemažas pajamas iš vykdomos veiklos. Be to, socialiniame tinkle „Facebook“ (V. B.) yra paskelbęs, kad lanko sporto klubą, yra įkėlęs nuotraukas, kuriomis reklamuoja jo vartojamus brangius maisto papildus. Ieškovo pateikta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis įrodo, kad jis po santuokos nutraukimo įsigijo gana brangų, 4 800 Eur kainuojantį, automobilį, kai tuo tarpu gyvendamos santuokoje šalys išgalėjo įsigyti tik seną, 2003 m., automobilį Toyota Yaris, kuris kainavo 1 400 Eur. Minėtu automobiliu dabar naudojasi atsakovė, kuri neturi finansinių galimybių įsigyti naujesnio automobilio. Pažymėtina, kad ieškovas yra sveikas, darbingo amžiaus. Jis gali susirasti gerai apmokamą darbą, esant tokiam poreikiui, pasamdyti vaikams auklę. Be to, ieškovas gauna valstybės jam paskirtą pašalpą bei disponuoja vaikams valstybės paskirtomis piniginėmis lėšomis (vaiko pinigais) – po 80,5 Eur kiekvienam vaikui su papildoma išmoka neįgaliems vaikams (po 47,38 Eur kiekvienam vaikui), disponuoja vaikų neįgalumo pensijomis. Iš teismui pateiktų (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos pažymų matyti, kad ieškovas kiekvieną mėnesį gauna slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją – 228 Eur, ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją – 132 Eur. Ieškovas 2022 m. gegužės 5 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1907 įsigijo žemės sklypą, taigi, darytina išvada, kad ieškovo finansinė (turtinė) padėtis yra pagerėjusi.
17. Byloje nustačius, kokio dydžio išmokos bei šalpos, neįgalumo pensijos yra paskirtos abiem vaikams, konstatuotina, kad šias pinigines lėšas uzufrukto teise valdo ieškovas. Ieškovas, tvarkydamas vaikams skiriamas išmokas uzufrukto teise, turi jas panaudoti būtent tam tikslui, kuriam valstybė jas skiria. Teismas, spręsdamas dėl ieškovo prašymo padidinti iš atsakovės priteistą išlaikymą sūnums, privalo vertinti ir paties ieškovo pastangas gauti pajamų vaikams išlaikyti. Ieškovas gali dalį laiko, kai vaikai yra mokykloje, skirti darbinėms ar kitokioms pajamoms gauti. Atsakovės žiniomis, ieškovas tai ir daro.
18. Ieškovo nurodomos išlaidos viršija būtinus vaiko poreikius, ne visos išlaidos yra pagrįstos įrodymais. Visose lentelėse ieškovas nurodė komunalinių mokesčių sumą, tenkančią kiekvienam vaikui, – 70 Eur. Minėta suma, atsakovės nuomone, yra per didelė, nepateikti jokie tokią sumą pagrindžiantys įrodymai. Lentelėje, kurioje išvardinti nepilnamečio sūnaus E. M. poreikiai, nepagrįstai nurodyta 130 Eur suma repetitoriui, repetitorius vaikui nėra samdomas. Tas pats pasakytina ir apie kitą lentelę, kurioje nurodytos 145 Eur išlaidos repetitoriui, teikiančiam paslaugas sūnui J. M.. Abiejose lentelėse nurodytos transporto išlaidos vaikams – po 40 Eur. Minėtos išlaidos nepagrįstos įrodymais. Atsakovės žiniomis, vaikai yra vežiojami kartu viename automobilyje. Ieškovas nepateikė neginčijamų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad kiekvieną mėnesį išleidžia po 90 Eur vaikų vežiojimui į mokyklą, būrelius, pas senelius ar gydytojus. Institucijos išvadoje paminėta, kad teismų praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis, tenkinant vaiko poreikius, išlaidos, siekiančios vieną minimaliąją mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 730 Eur, tačiau minėta suma yra tik orientacinė, konkretus dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Atsakovės vertinimu, nepilnamečių vaikų poreikiams – maistui, aprangai, būstui, sveikatai, priežiūrai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, užtikrinti yra pakankama 400 Eur suma per mėnesį, o iš šios sumos atėmus pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą bei Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą abiejų vaikų gaunamas išmokas, tėvams turėtų būti padalinta likusi suma, reikalinga būtiniesiems vaikų poreikiams patenkinti. Abiem nepilnamečiams vaikams yra priskirta 90 Eur komunalinių mokesčių suma, tačiau jokie minėtą sumą pagrindžiantys įrodymai į bylą nėra pateikti. Į bylą taip pat nėra pateikti įrodymai: dėl logopedo paslaugų (po 120 EUR per mėnesį abiem nepilnamečiams vaikams, byloje yra pateikta tik viena sąskaita–faktūra, tačiau taip pat neaišku, dėl kurio berniuko); dėl išlaidų sporto užsiėmimams – po 60 Eur kiekvienam; dėl išlaidų kineziterapijai – po 120 Eur kiekvienam; dėl išlaidų psichologui – po 120 Eur kiekvienam. Taigi, ieškovas, teikdamas atitinkamus paskaičiavimus išlaidų lentelėje, jų nepagrindė leistinais įrodymais. Pažymėtina ir tai, kad J. M. pradinė mokykla yra (duomenys neskelbtini), atstumas nuo jos iki gyvenamosios vietos yra apie 558 m.; E. M. mokykla–darželis (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini), atstumas nuo jos iki gyvenamosios vietos yra apie 765 m., taigi, įtraukti išlaidas kurui dėl tokių trumpų atstumų yra nepagrįsta ir nesąžininga. Nagrinėjamu atveju ieškovas vaikų poreikių padidėjimą grindė pateiktoje vaiko poreikių lentelėje nurodytais paskaičiavimais, kurie iš esmės nesiskiria nuo paskaičiavimų, nurodytų poreikių lentelėje dviem vaikams, kuri buvo pateikta anksčiau nurodytoje civilinėje byloje, kurioje ieškovo ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu. Ieškovas neįrodė, kad per vienerius metus abiejų vaikų poreikiai yra pasikeitę. Ieškovo argumentai, kad po teismo Sprendimo priėmimo padidėjo MMA dydis, kad neva atsakovė uždirba daugiau, todėl ji gali mokėti didesnį išlaikymą vaikams, yra nepagrįsti. Ieškovo išvardinti vaikų poreikiai egzistavo išlaikymo priteisimo metu – 2021 m..
19. Ieškovas neįrodė padidėjusių poreikių ir neva pagerėjusios atsakovės finansinės padėties, todėl ieškovo ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
20. Atsakovė, jos atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją bei argumentus, prašė ieškovo ieškinį atmesti.
21. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – Institucija), pateikė byloje išvadą, kurioje nurodo, kad iš atsakovės turėtų būti priteistinas po 310 Eur dydžio išlaikymas sūnui J. M., mokamas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, ir po 290 Eur išlaikymas sūnui E. M., užtikrinantis būtinas sąlygas vaikams vystytis ir vaikų poreikius tenkinti. Ieškovo prašomas priteisti išlaikymas vaikams užtikrins mažamečių vaikų poreikius.
22. Išvadą byloje teikianti institucija teismo posėdžio metu pateikė galutinę išvadą byloje, nurodydama, kad patikslintu ieškiniu šalių nepilnamečiams vaikams iš atsakovės prašomos priteisti išlaikymo sumos gali būti netgi nepakankamos – išlaikymo kriterijus yra pusė minimalios algos (nuo 2023 m. sausio mėn. t. y. 316 Eur), tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į vaikų ligą, jų poreikiai yra didesni.
Nustatytos nagrinėjamam ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės
23. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. gegužės 24 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-5089-424/2021, buvo nutraukta šalių – V. M. ir K. M., santuoka; taip pat minėtu sprendimu buvo patvirtinta šalių 2021 m. balandžio 15 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, be kita ko, numačiusi, kad: nepilnamečių šalių vaikų – E. M. ir J. M., gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu V. M. (Sutarties 2.1 punktas); nuo teismo sprendimo, kuriuo santuoka tarp V. M. ir K. M. nutraukiama, įsiteisėjimo dienos motina K. M. įsipareigoja kas mėnesį iki vaikų – E. M. ir J. M., pilnametystės prisidėti prie įprastinio kasdienio vaikų poreikių tenkinimo ir kiekvienam vaikui mokėti po 150 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis, kurios pervesdamos į vaikų tėvo V. M. nurodytą banko sąskaitą (Sutarties 2.3 punktas); šalys patvirtina, kad nepilnamečiai vaikai – E. M. ir J. M., turi neįgalumą, jiems yra mokamos neįgalumo išmokos; šalys patvirtina, kad šia Sutartimi išlaikymas nepilnamečiams vaikams nustatytas atsižvelgiant į vaikų poreikius bei jiems skiriamas išmokas; šalys patvirtina, kad mamos skiriamas išlaikymas atitinka vaikų poreikius (Sutarties 2.4 punktas); V. M. ir K. M. kartu rūpinasi vaikų – E. M. ir J. M., auklėjimu, jų priežiūra, fiziniu vystymu, mokymu bei lavinimu, t. y. visapusiškai dalyvauja vaikų auklėjime; šalys nenustato konkretaus matymosi su vaikais grafiko ir patvirtina, kad nesudarys viena kitai jokių kliūčių bendraujant su vaikais (2.5 punktas). Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis, minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2021 m. birželio 25 d..
24. Į bylą pateiktuose 2021 m. gruodžio 14 d. E. M. medicininiuose dokumentuose nurodoma, kad jam yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Medicininiuose dokumentuose pateiktas didelės apimties (dešimties punktų) gydymo, slaugos, darbo, ambulatorinės priežiūros rekomendacijų sąrašas.
25. Į bylą pateiktuose 2021 m. lapkričio 18 d. J. M. medicininiuose dokumentuose nurodoma, kad jam yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Medicininiuose dokumentuose pateiktas didelės apimties (devynių punktų) gydymo, slaugos, darbo, ambulatorinės priežiūros rekomendacijų sąrašas.
26. Abiem šalių vaikam yra išduoti neįgaliojo pažymėjimai.
27. J. M. 2018 m. nustatytas didelis (45) specialiųjų ugdymosi poreikių lygis, o 2020 m. nustatytas vidutinis (48) specialiųjų ugdymosi poreikių lygis.
28. E. M. 2018 m. nustatytas didelis (51) specialiųjų ugdymosi poreikių lygis.
Žemesnės instancijos teismas
29. 2021 m. birželio 2 d. sprendimu J. M. nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nuo 2021 m. balandžio 26 d. iki 2023 m. balandžio 25 d..
30. 2022 m. gegužės 4 d. neįgalumo lygio pažymos duomenimis, E. M. nustatytas sunkus neįgalumo lygis.
31. 2021 m. birželio 2 d. neįgalumo lygio pažymos duomenimis, J. M. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis.
Žemesnės instancijos teismas
32. (duomenys neskelbtini) mokyklos 2023 m. sausio 17 d. pažymoje apie J. M. nurodoma, kad J. M. į mokyklą ateina laiku, tinkamai, tvarkingai aprengtas, visada turi reikalingas mokymosi priemones; jo pasiekimais ir elgesiu mokykloje nuolat domisi tik tėvas, jis dalyvauja klasės mokinių tėvų susirinkimuose, individualiuose pokalbiuose su klasės vadovu, socialiniu pedagogu, specialiuoju pedagogu, tėvas užtikrina vaiko dalyvavimą mokykloje vykstančiuose koncertuose ir spektakliuose, kituose renginiuose ar išvykose.
33. (duomenys neskelbtini) pažymos apie E. M. duomenimis, E. M. drabužiai visada tvarkingi, jis yra aprūpintas ugdymui reikalingomis priemonėmis; E. M. atsiveda ir pasiima tėtis, jis domisi vaiko pasiekimais, elgesiu, aktyviai bendrauja ir bendradarbiauja su dirbančiais pedagogais, specialistais ir administracija; vaiko mama iki šiol (2023 m. sausio 11 d.) nekontaktavo su mokytoja, su vaiko mama neteko matytis, bendrauti.
34. Atsakovė pateikė į bylą duomenis, kad nuo vaikų gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) iki jų ugdymo įstaigų yra 557 m. (iki (duomenys neskelbtini)) ir 765 m. (iki (duomenys neskelbtini)) atstumas.
35. Pranešimų dėl tikslinės kompensacijos skyrimo duomenimis, nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. mokama 132 Eur (per mėnesį) priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija, skirta J. M., bei 228 Eur slaugos išlaidų tikslinė kompensacija, skirta E. M..
36. Į bylą pateiktų 2023 m. kovo mėn. mokėjimo nurodymų duomenimis, šalių vaikui J. M. mokama 276 Eur Sodros išmoka, E. M. – 368 Eur išmoka; šalių vaikams (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija moka 272,44 Eur išmoką ir 441 Eur šalpos išmoką.
37. Į bylą pateiktais duomenimis, ieškovas nuo 2015 m. balandžio 27 d. vykdo individualią veiklą. Pastaroji aplinkybė, t. y., kad ieškovas vykdo individualią veiklą, byloje neginčijama. Ieškovo pajamos per 2020 m. sudarė 2 000 Eur sumą, per 2021 m. ieškovas pajamų negavo (pajamų mokesčio deklaracijoje už 2021 m. nurodoma 0 Eur pajamų suma).
38. Sodros duomenų bazės išrašo už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 25 d. duomenimis, V. M. 2022 m. gegužės 1 d. priskaičiuota 2 688 Eur spec. automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacija; nurodyti įdarbinimai: nuo 2015 m. balandžio 27 d. – vykdo individualią veiklą, nuo 2021 m. balandžio 26 d. – asmens, slaugančio neįgalų asmenį draudimas.
39. Ieškovui nuo 2021 m. spalio 12 d. išduotas vairuotojo pažymėjimas; 2021 m. spalio 15 d. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovas už 4 800 Eur įsigijo automobilį. Ieškovui buvo skirta 2 688 Eur dydžio kompensacija automobiliui įsigyti.
40. 2022 m. gegužės 5 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovas už 2 000 Eur įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
41. 2022 m. gruodžio 31 d. mokėjimo pranešimo duomenimis, vieno mėnesio komunaliniai mokesčiai už butą, kuriame gyvena ieškovas su šalių nepilnamečiais vaikais sudaro, – 148,79 Eur.
42. Mokėjimo nurodymo (2022 m. gruodžio 28 d.) duomenimis, ieškovas už vaiko E. M. mitybą (duomenys neskelbtini) moka 58,50 Eur sumą.
43. Ieškovas pateikė 2022 m. spalio 7 d. logopedo išrašytą sąskaitą–faktūrą 30 Eur sumai už J. M. suteiktas paslaugas; 2022 m. rugsėjo 20 d. PVM sąskaitą–faktūrą viso 45 Eur sumai už individualias treniruotes, kurių vienos kaina – 15 Eur.
44. Ieškovas taip pat pateikė mokėjimo nurodymus, patvirtinančius ieškovo degalinėje atliktus mokėjimus 2022 m. rugpjūčio, rugsėjo mėn. – 18,21 Eur sumai, 87,04 Eur sumai, 110,35 Eur sumai. Ieškovo pateiktos 2021 m. lapkričio 12 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties duomenimis, draudimo įmoka už ieškovui priklausančią transporto priemonę – 184,78 Eur. Pateiktais duomenimis, ieškovui vaikų gyvybės draudimas pagal sudarytas sutartis kainuoja po 46 Eur kiekvienam vaikui.
45. Sodros duomenų bazės išrašo už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 25 d. duomenimis, K. M. minėtu laikotarpiu dirbo (duomenys neskelbtini), jos draudžiamos pajamos atskirais minėto laikotarpio mėnesiais buvo: 1 396,50 Eur, 1 852,67 Eur, 1 354,65 Eur, 1 571 Eur, 1 542,14 Eur, 458,85 Eur.
46. (duomenys neskelbtini) pažymos apie pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas duomenimis, atsakovei už 2021 m. sausio mėn. – 2021 m. rugpjūčio mėn. viso priskaičiuota 11 946,83 Eur suma (sumos atskirais mėnesiais svyravo nuo 1 215,91 Eur iki 1 850,40 Eur), viso išmokėta – 7 383,43 Eur (sumos atskirais mėnesiais svyravo nuo 770,11 Eur iki 1 111,58 Eur).
47. (duomenys neskelbtini) pažymos apie pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas duomenimis, atsakovei už 2022 m. sausio mėn. – 2022 m. birželio mėn. viso priskaičiuota 8 336,76 Eur suma (sumos atskirais mėnesiais svyravo nuo 566,71 Eur iki 1 852,67 Eur), viso išmokėta – 5 216,28 Eur (sumos atskirais mėnesiais svyravo nuo 459,75 Eur iki 1 107,26 Eur).
48. Pagal 2022 m. rugsėjo 13 d. darbo sutartį Nr. 121 atsakovė nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. dirba (duomenys neskelbtini), darbo sutartyje nurodytas jos darbo užmokestis per mėnesį – 1 400 Eur (prieš mokesčius).
49. Atsakovė nekilnojamojo turto neturi, jai priklauso viena transporto priemonė – automobilis „Toyota Yaris“.
50. Atsakovė už 200 Eur dydžio nuomos mokestį nuomojasi butą, esantį (duomenys neskelbtini).
51. Atsakovė taip pat pateikė į bylą jos ir UAB „Tele2“ 2021 m. kovo 6 d. sudarytą ryšio paslaugų teikimo sutartį, sutarties laikotarpis – 18 mėn., mokėjimo plano kaina sutarties laikotarpiu – 20,90 Eur; bei įprastinę TPVCAPD sutartį dėl atsakovei priklausančio automobilio draudimo laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 7 d. iki 2022 m. spalio 6 d., pagal kurią draudimo įmoka – 84,63 Eur.
52. Atsakovės į bylą pateiktame Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. lapkričio 18 d. sprendime dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjai K. M. nurodoma, kad pareiškėjos pajamos už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. sudaro 23 884,51 Eur. Minėtu sprendimu nutarta antrinės teisinės pagalbos atsakovei neteikti, kadangi jos turtas ar pajamos viršija II turto ar pajamų lygį.
Dėl išlaikymo dydžio keitimo (padidinimo)
53. Minėta, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu prašo pakeisti Trakų rūmų 2021m. gegužės 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-5089-424/2021 iš K. M. šalių nepilnamečiams vaikams – J. M. ir E. M., priteistą išlaikymą, mokamą kas mėnesį kiekvienam vaikui 150 Eur dydžio periodinėmis išmokomis, jį padidinant atitinkamai iki 304 Eur ir 236 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis mokamo išlaikymo. Teismo vertinimu, minėti ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimai – pagrįsti bei tenkintini, tokia teismo išvada pagrįstina toliau šioje sprendimo dalyje nurodomų motyvų pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
54. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.
55. Vaiko teisė į išlaikymą ir tėvų pareiga jį užtikrinti sudaro sąlygas kitų vaiko teisių (teisė į būstą, mokslą, tinkamas gyvenimo sąlygas ir kt.) įgyvendinimui. Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Tiek motina, tiek tėvas yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, todėl šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems (išskyrus įtėvius) asmenims, įkeičiamas, įskaitytas už skolas ir pan., taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013).
56. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 279 straipsnio 5 dalis); žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Visų pirma teismas turi įsitikinti pirmiau nurodytų sąlygų ar vienos iš jų buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
57. Taigi, įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir tam būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą.
58. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio (jo keitimo), tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl atsakovė turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Minėta, kad pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
59. Vieną iš atsakovės atsikirtimų grupių, dėstant nesutikimo su ieškovo šioje byloje pareikšto ieškinio reikalavimais argumentus, buvo ta, kad, atsakovės vertinimu, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio šalių nepilnamečiams vaikams pakeitimo (jo padidinimo) praėjus trumpam laiko tarpui nuo to momento, kai toks dydis šalių susitarimu buvo nustatytas ir patvirtintas teismo Sprendimu. Vertindamas minėtus atsakovės argumentus teismas, visų pirma, pažymi, kad tokio kreipimosi, prašant pakeisti išlaikymo dydį ir (ar) formą, momento įstatymas nesieja su jokiais terminais, šiuo atveju svarbi yra esminė faktinių aplinkybių pasikeitimo aplinkybė. Aplinkybės, kurios reikšmingos, tiek nustatant, tiek keičiant išlaikymo dydį ir (ar) jo formą, iš esmės gali pasikeisti ir per trumpą laikotarpį, aplinkybių esminio (ne)pasikeitimo aplinkybė ir pagrindo peržiūrėti išlaikymo dydį ir (ar) jo formą (ne)buvimas nustatinėjami ir konstatuojami kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečios bylos faktines aplinkybes. Be to, ieškovas į teismą su šioje byloje nagrinėjamu ieškiniu kreipėsi 2022 m. liepos 1 d., t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2YT-5089-424/2021, įsiteisėjimo, per tokį laiko tarpą, teismo vertinimu, neabejotinai gali įvykti esminis šiame sprendime jau aptartų aplinkybių pasikeitimas ir atsirasti pagrindas peržiūrėti išlaikymo dydį ir (ar) jo formą. Atsakovės nurodoma aplinkybė, kad ieškovas su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo buvo pasikreipęs ir dar anksčiau, šiuo atveju neturi reikšmės, kadangi iš esmės šis klausimas teismo nebuvo sprendžiamas.
60. Kita atsakovės argumentų grupė, kuria remdamasi ji prašo ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, yra ta, kad, atsakovės vertinimu, esminės aplinkybės, lyginant su buvusiomis Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo priėmimo metu, nepasikeitė; šalys, Sutartyje nustatydamos jų nepilnamečiams vaikams atsakovės teiktino išlaikymo dydį (po 150 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui), atsižvelgė į tai, kad nepilnamečiai vaikai – E. M. ir J. M., turi neįgalumą, kad jiems yra mokamos neįgalumo išmokos, bei patvirtino, kad Sutartimi išlaikymas nepilnamečiams vaikams nustatytas atsižvelgiant į vaikų poreikius bei jiems skiriamas išmokas, šalys taip pat patvirtino, kad atsakovės skiriamas išlaikymas atitinka vaikų poreikius (Sutarties 2.4 punktas).
61. Teismas su tokiais atsakovės argumentais sutinka tik iš dalies. Nors iš tiesų Sutarties turinys patvirtina, kad, nustatydamos atsakovės šalių nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydį, šalys, be kito ko, įvertino vaikų sveikatos būklę – aplinkybę, jog abiem vaikams yra nustatytas neįgalumas, tačiau aptartos šalių Sutarties 2.4. punkto nuostatos negalima vertinti atsietai nuo kitų šalių Sutarties dalies „Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, išlaikymas, bendravimas su vaikais“ nuostatų, visos šios nuostatos turi būti aiškinamos bei vertinamas sistemiškai. Be jau aptartos 2.4. punkto nuostatos, šalys toje pačioje sutarties dalyje „Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, išlaikymas, bendravimas su vaikais“ taip pat numatė, kad abi šalys – V. M. ir K. M., kartu rūpinasi vaikų – E. M. ir J. M., auklėjimu, jų priežiūra, fiziniu vystymu, mokymu bei lavinimu, t. y. visapusiškai dalyvauja vaikų auklėjime (2.5 punktas). Teismo vertinimu, pastaroji Sutarties nuostata, nagrinėjamu atveju yra ypač reikšminga atsižvelgiant į byloje neginčijamas ir ankstesnėje šio sprendimo dalyje aptartais įrodymas patvirtintas aplinkybes, susijusias su šalių vaikų sveikatos būkle bei jos nulemtais specialiais vaikų poreikiais, taip pat ir tuo, kad vaikams yra reikalinga iš esmės nuolatinė suaugusių asmenų priežiūra. Pati atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šalių nepilnamečiai vaikai vieni (be suaugusių asmenų priežiūros) negali pabūti, vieni jie negali pabūti net savo namuose; ieškovas papildomai pažymėjo, kad šiuo metu vaikus be priežiūros galima palikti ne ilgiau nei vieną valandą. Byloje taip pat nustatyta, kad po šalių santuokos nutraukimo šalių vaikais rūpinasi išimtinai ieškovas. Šiame kontekste pažymėtina, kad tą patvirtina ne tik į bylą pateikti įrodymai, aptarti ankstesnėje šio sprendimo dalyje, bet ir abiejų šalių (tiek ieškovo, tiek atsakovės) paaiškinimai byloje vykusio teismo posėdžio metu. Atkreiptinas dėmesys, kad pati atsakovė, teismo posėdžio metu duodama teismui paaiškinimus, nurodė, kad po šalių santuokos nutraukimo (nors abi šalys bei jų nepilnamečiai vaikai gyvena tame pačiame nedideliame mieste – (duomenys neskelbtini)) ji nei karto nevežė vaikų (nevažiavo kartu su jais) į medicinos įstaigas (reabilitaciją), taip pat pas reikiamus specialistus (logopedą, kineziterapeutą, terapeutus), nei karto nevežė vaikų (nevažiavo kartu su jais) į baseiną (atsakovė nurodė, kad jai tik iš ieškovo žodžių yra žinoma, kad vaikai lanko baseiną), iš ugdymo įstaigos vaikų atsakovė taip pat nėra vežusi, atsakovė po šalių skyrybų niekada dėl vaikų ligos neėmė nedarbingumo pažymėjimo. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad darbo dienomis ieškovui vaikų prižiūrėti nepadeda, kadangi dirba. Atsakovės teigimu, ieškovas norėtų, kad ji daugiau laiko leistų su vaikais, tačiau ji tokių galimybių neturi. Teismo vertinimu, jau vien tokie atsakovės paaiškinimai, kuriuos patvirtina ir kitų į bylą pateiktų įrodymų visuma, yra pakankami spręsti, kad atsakovė iš esmės nevykdė šalių Sutarties 2.5 nuostatos, kuri nagrinėjamu atveju yra tiesiogiai susijusi su Sutarties nuostata dėl atsakovės šalių nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydžio nustatymo, ir tai tuo pačiu gali būti vertinama esminiu aplinkybių pasikeitimu.
62. Teismo manymu, ieškovo, kuriam po santuokos nutraukimo su atsakove išimtinai teko visa rūpinimosi šalių nepilnamečiais vaikais, turinčiais specialių poreikių, neįgalumą, bei reikalaujančiais didesnės nei įprasta priežiūros, našta, galimybės dirbti ir gauti pajamas buvo iš esmės apribotos, tuo tarpu atitinkamos atsakovės galimybės pagerėjo. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie atsakovės sveikatos problemas, ar kitas neigiamas aplinkybes, ribojančias jos galimybes dirbti. Taigi, atsakovės galimybės dirbti ir gauti didesnes pajamas po šalių santuokos nutraukimo, kai šalių vaikų kasdiene priežiūra pradėjo rūpintis išimtinai ieškovas, padidėjo ir yra neabejotinai geresnės nei ieškovo. Pažymėtina, kad atsakovė yra darbingo amžiaus, neturi sveikatos problemų, atsakovė taip pat neturi kitų išlaikytinių (kitokias aplinkybes patvirtinantys duomenys į bylą nėra pateikti). Atsakovė objektyvių įrodymų apie dėtas maksimalias, bet nevaisingas, pastangas susirasti savo amžių, sveikatos būklę ir profesines galimybes atitinkantį geriau apmokamą ir (ar) papildomą darbą, taip pat duomenų apie tai, kad ėmėsi realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti ir pajamoms, iš kurių būtų teikiamas didesnės apimties (realius vaikų poreikius atitinkantis) išlaikymas vaikams, gauti, teismui nepateikė.
63. Dar kartą akcentuotina, kad pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu, gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu. Šiuo atveju bylos duomenys sudaro pagrindą konstatuoti esminį atsakovės turtinės padėties pasikeitimą, susijusį su žymiai padidėjusiomis jos galimybėmis dirbti, sudarantį pagrindą didinti nustatytą išlaikymo šalių vaikams dydį.
64. Tokią teismo išvadą papildomai pagrindžia ir kita reikšmingų aplinkybių, susijusių su išaugusiais šalių vaikų poreikiais, grupė. Pirmesnėje šio sprendimo dalyje aptarti duomenys, susiję su šalių vaikų sveikatos būkle, jiems nustatytomis ligomis bei poreikiu laikytis įvairių rekomendacijų, lankytis pas įvairius specialistus ir kt. (2022 m. J. M. medicinos dokumentuose (išraše/siuntime), be kita ko, nurodoma, kad per 2021 metus jo sveikatos būklė pablogėjo po to, kai šeimą paliko mama), taip pat aplinkybė, kad abiejų vaikų kasdiene (nuolatine) priežiūra darbo dienomis rūpinasi išimtinai ieškovas (neabejotina, kad vienam ieškovui auginanti du vaikus, reikalaujančius nuolatinės priežiūros, susiklosto situacijos, kai prižiūrėti vaikus yra reikalinga kitų asmenų pagalba ir dėl ko yra patiriamos papildomos išlaidos; būtent dėl kasdienių vaikų poreikių tenkinimo ieškovas taip pat įgijo teisę vairuoti transporto priemones bei turėjo įsigyti automobilį (vairuotojo pažymėjimas ieškovui išduotas po šalių santuokos nutraukimo, automobilį jis įsigijo taip pat po santuokos su atsakove nutraukimo), patvirtina, kad šalių vaikų poreikiai, lyginant juos su buvusiais Sutarties sudarymo metu, yra pasikeitę – padidėję.
65. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kaip minėta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Orientaciniu dydžiu nustatant išlaikymą galima laikyti minimalų mėnesinį atlyginimą, atskaičius mokesčius, kurio įrodinėti pateikdamas išlaidų čekius ir pan. išlaikymo vaikui reikalaujantis tėvas (motina) neprivalo. Minimaliosios mėnesinės algos (atskaičius mokesčius) dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti.
66. Ieškovo į bylą pateikti įrodymai (ypatingai susiję su šalių nepilnamečių vaikų sveikatos būkle ir jos nulemtais vaikų poreikiais) šiuo atveju sudaro pagrindą spręsti apie specifinius, didelių, neabejotinai didesnių nei minimali mėnesio alga (ieškovo nurodomų), išlaidų reikalaujančius vaikų poreikius.
67. Minimaliosios mėnesinės algos dydis 2022 m. – 730 Eur (533,65 Eur atskaičius mokesčius), 2023 m. – 840 Eur (633 Eur atskaičius mokesčius).
68. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas ir kt.).
69. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas taip pat nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).
70. Teismas, apibendrindamas šiame sprendime aptartus įrodymus, sprendžia, kad ieškovas šioje byloje įrodė didesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaikų poreikius (ir tėvų (šalių) galimybes, atsižvelgiant taip pat ir į gaunamas išmokas, tokius vaikų poreikius tenkinti), tuo tarpu atsakovė neįrodė, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiai yra mažesni nei minimalioji mėnesinė alga, arba jai lygi (atsakovė tik laikėsi pozicijos, kad vaikų poreikiai yra mažesni, nei nurodo ieškovas (ieškovo pateiktose vaikų poreikių lentelėse buvo nurodoma, kad J. M. poreikiams tenkinti maksimali suma – 1 435 Eur, minimali suma – 995 Eur per mėnesį, o E. M. – 1 423 Eur (maksimali suma) ir 973 Eur (minimali suma)).
71. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, spręstina, kad ieškovo ir atsakovės sūnų poreikiai, nustačius, kad jie turi ypatingų poreikių, nulemtų jų sveikatos būklės ir pan., yra didesni, nei minimalioji mėnesinė alga, juos atitinka didesnis nei 1 000 Eur (apie 1 060 Eur–1 070 Eur) per mėnesį išlaikymas kiekvienam vaikui.
72. Kasacinis teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį.
73. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui 2023 m. mokamos sumos: šalių vaikui J. M. skirta 276 Eur Sodros išmoka, E. M. – 368 Eur išmoka; šalių vaikams (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija moka 272,44 Eur išmoką (vaiko pinigai) ir 441 Eur šalpos išmoką. Minėtomis sumomis atitinkamai (J. M. – 632,72 Eur suma, E. M. – 724,72 Eur suma) mažintinas nustatytas šalių vaikams reikalingo išlaikymo dydis.
74. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014). CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
75. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo turtinė padėtis pagal į bylą pateiktus duomenis nėra iš esmės pagerėjusi. Aplinkybė, kad ieškovas įsigijo transporto priemonę, šiuo atveju nelaikytina jo turtinės padėties pagerėjimu, kadangi transporto priemonė buvo įgyta, siekiant patenkinti vaikų poreikius (pastarosios aplinkybės atsakovė byloje neginčija), dėl ko ieškovas patyrė papildomų išlaidų, nors dalis automobilio įsigijimo vertės ir buvo jam kompensuota. Žemės sklypo, kurį ieškovas nusipirko už 2 000 Eur, įsigijimas taip pat nesudaro pagrindo vertinti, kad jo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė (pagerėjo). Pažymėtina, kad ieškovas gauna nestabilias pajamas iš vykdomos individualios veiklos, ieškovas paaiškino, kad 2022 m. jo pajamos per mėnesį vidutiniškai sudarė apie 520 Eur, kartais per mėnesį jis uždirba 150–200 Eur, kartasi – 800–900 Eur, tačiau būna ir taip, kad kelis mėnesius neuždirba nieko. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad norėtų užsiimti papildoma veikla, tačiau to padaryti negali dėl vaikų, reikalaujančių nuolatinės jo priežiūros, auginimo. Be to, ieškovui, su kuriuo gyvena šalių vaikai, neabejotinai tenka ir didesnė vaikų išlaikymo našta (ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovė su vaikais bendrauja tik savaitgaliais).
76. Teismas, atsižvelgęs į šiame sprendime aptartas aplinkybes, į tai, kad atsakovė gauna didesnes ir stabilias pajamas iš darbinės veiklos, į tai kad ji turi žymiai didesnes galimybes dirbti bei gauti papildomas (didesnes) pajamas nei ieškovas, kuris gauna mažesnes, nestabilias pajamas, ir kurio galimybės dirbti dėl nuolatinės vaikų priežiūros, rūpinimosi jais, yra ženklai apribotos, sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo bendrojo principo – kad tėvai turi pareigą lygiomis dalimis išlaikyti vaiką, nustatant, kad atsakovei tenka didesnė šalių vaikams tenkančio išlaikymo dalis – 304 Eur per mėnesį J. M. ir 236 Eur per mėnesį E. M., atitinkamai ieškovui – 130 Eur ir 101 Eur per mėnesį.
77. Galiausiai pažymėtina, kad institucija, teikianti išvadą byloje, teismo posėdžio metu pateikusi galutinę išvadą byloje, išreiškė pozicija, kad iš atsakovės prašomi priteisti išlaikymo vaikams dydžiai ne tik nėra per dideli, neproporcingi, bet, sprendžiant iš bylos įrodymų viseto, jie gali būti netgi nepakankami, atsižvelgiant į specifinius vaikų poreikius, nulemtus jų sveikatos būklės. Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kai iš atsakovės šalių nepilnamečiams vaikams priteistini išlaikymo dydžiai neviršija pusės minimalios mėnesinės algos dydžio.
78. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo ieškinys teismo tenkinamas visa apimtimi.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
79. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
80. Ieškovas pateikė įrodymus apie jo šioje byloje turėtas 1 150 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai byloje apmokėti.
81. Ieškovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).
82. Ieškinį tenkinus visiškai, atsakovės šioje byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o ieškovo naudai iš atsakovės priteisiamos visos jo šioje byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos, viso – 1 150 Eur.
83. Byloje ieškinys pareikštas dėl išlaikymo šalių vaikams priteisimo – išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo). Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už pastarąjį ieškinio reikalavimą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
84. Žyminis mokestis už tenkintą ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo – išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) sudaro 65 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Minėta suma priteistina valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
85. Šioje byloje taip pat buvo patirtos 8,96 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidos), kurios išieškotinos iš atsakovės į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti – pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. gegužės 24 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-5089-424/2021, nustatytą atsakovės K. M. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams J. M. (J. M.) (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) ir E. M. (E. M.) (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) teiktino išlaikymo (mokamo kas mėnesį periodinėmis 150 Eur išmokomis kiekvienam vaikui) dydį:
priteisti iš atsakovės K. M. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui J. M. (J. M.) (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą kas mėnesį 304 Eur (trijų šimtų keturių eurų) dydžio periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. liepos 11 d.) iki vaiko pilnametystės, pinigus sumokant sūnaus tėvui V. M. (V. M.) (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) iki einamojo mėnesio 20 dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
priteisti iš atsakovės K. M. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui E. M. (E. M.) (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą kas mėnesį 236 Eur (dviejų šimtų trisdešimt šešių eurų) dydžio periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. liepos 11 d.) iki vaiko pilnametystės, pinigus sumokant sūnaus tėvui V. M. (V. M.) (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) iki einamojo mėnesio 20 d., išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Pavesti V. M. (V. M.) uzufrukto teise tvarkyti vaikams tenkantį išlaikymą.
Priteisti iš atsakovės K. M. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) ieškovo V. M. (V. M.) (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) naudai 1 150 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės K. M. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 65 Eur (šešiasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą (arba jo kopiją) būtina pristatyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams.
Priteisti iš atsakovės K. M. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) 8,96 Eur (aštuonių eurų devyniasdešimt šešių euro centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas: Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, įmokos kodas – 5662).
Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikams priteisimo (jo dydžio pakeitimo) vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.