Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio ir Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. ir Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Valerijaus Sevostjanovo apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas ir jam paskirtos bausmės:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (BUAB „V" turto pasisavinimas), perkvalifikavus veiką iš BK 183 straipsnio 2 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo;

- pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (BUAB „V" epizodas) – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo;

- pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (BUAB „E" turto pasisavinimas), perkvalifikavus veiką iš BK 183 straipsnio 2 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo;

- pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (BUAB „E" epizodas) – 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo;

- pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (BUAB „N" turto pasisavinimas), perkvalifikavus veiką iš BK 183 straipsnio 2 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – 6 (šeši) mėnesiai laisvės apribojimo;

- pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (BUAB „N" epizodas) – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės pagal BK 183 straipsnio 3 dalį bei 228 straipsnio 2 dalį (BUAB „V" epizodas) subendrintos apėmimo būdu (griežtesne bausme apimant švelnesnę) ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės pagal BK 183 straipsnio 3 dalį bei 228 straipsnio 2 dalį (BUAB „E" epizodas) subendrintos apėmimo būdu (griežtesne bausme apimant švelnesnę) ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (pakeičiant paskirtą laisvės apribojimo bausmę į laisvės atėmimo bausmę, prilyginant vieną laisvės atėmimo dieną dviem laisvės apribojimo dienoms) bei 228 straipsnio 2 dalį (BUAB „N" epizodas) subendrintos apėmimo būdu (griežtesne bausme apimant švelnesnę) ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos ir subendrintos bausmės subendrintos prie griežčiausios subendrintos bausmės iš dalies pridėjus švelnesnes bausmes ir D. P. paskirta galutinė bausmė – 3 (treji) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktu, 69 straipsniu, D. P. įpareigotas visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti kiekvienam iš civilinių ieškovų – VĮ Turto bankas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – ir VSDFV), V. Ž., ne mažiau nei 1/4 nuosprendžiu priteistų sumų žalai atlyginti.

Vadovaujantis BK 68² straipsniu, D. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens darbą atėmimas 3 (trejiems) metams.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. Ž. civilinis ieškinys tenkintas ir iš D. P. priteista nukentėjusiosios V. Ž. naudai 2 369,36 Eur žalai atlyginti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos civilinis ieškinys (dėl BUAB „E") patenkintas iš dalies ir iš D. P. priteista Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos naudai 34 291,25 Eur žalai atlyginti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos civilinis ieškinys (dėl BUAB „N") patenkintas ir iš D. P. priteista Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos naudai 8 319,28 Eur turtinei žalai atlyginti.

VĮ „Turto bankas“ civilinis ieškinys (dėl BUAB „E") patenkintas iš dalies ir priteista iš D. P. VĮ „Turto bankas“ naudai 61 549,92 Eur turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys netenkintas.

VĮ „Turto bankas“ civilinis ieškinys (dėl BUAB „N") patenkintas ir priteisti iš D. P. VĮ „Turto bankas“ naudai 5 257,40 Eur turtinei žalai atlyginti.

UAB „EMSI“ netiesioginis civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. D. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir BK 228 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – bankrutuojančios UAB „V“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresas (duomenys neskelbtini)) bankroto administratoriaus X, UAB (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir įgaliotu asmeniu, privalėdamas vadovautis aktualios jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo laikotarpio redakcijos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punktu, reikalaujančiu ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus; 11 straipsnio 13 dalies 1 ir 2 punktais, reikalaujančiais būti nepriekaištingos reputacijos ir laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 4-887 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso (2014 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 4-951 redakcija) 11 punkto 4 papunkčiu, įpareigojančiu bankroto administratorių siekti, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek galima didesne dalimi, 11 punkto 7 papunkčiu – būti nepriekaištingos reputacijos ir ją saugoti, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso, 6 punkto 4 papunkčiu, įpareigojančiu bankroto administratorių siekti, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek galima didesne apimtimi, 7 punkto 1 papunkčiu, įpareigojančiu priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus atsižvelgiant į viešąjį interesą, 2017 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymo Nr. 1K-321 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 11 punkto 4.4 papunkčiu, įpareigojančiu nesiimti veiksmų, kuriais piktnaudžiaujama jam suteiktomis teisėmis, tyčia pažeisdamas šias teisės aktų nuostatas, siekdamas asmeninės turtinės naudos, veikė priešingais bankrutuojančio juridinio asmens ir jo kreditorių interesams, padarė didelę turtinę ir didelę neturtinę žalą bankrutuojančiam juridiniam asmeniui, jo kreditoriams bei padarė didelę žalą valstybės interesams – diskreditavo bankroto administratoriaus, kuris yra prilygintas valstybės tarnautojui, vardą, tai yra piktnaudžiavo tarnyba ir pasisavino jam patikėtą labai didelės vertės svetimą turtą, t. y.: 2013 m. gegužės 24 d. Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „V“ iškeltoje bankroto byloje 2013 m. liepos 25 d. Lietuvos Apeliacinio teismo nutartimi paskyrus X, UAB teikti įmonės bankroto administravimo paslaugas, jis, būdamas X, UAB direktoriumi, kuriam einamų pareigų bei 2013 m. liepos 29 d. įgaliojimo pagrindu suteikiama teisė valdyti bankrutuojančios UAB „V“ įmonės turtą (lėšas) ir jais disponuoti, veikdamas Vilniuje, bankroto procedūrų vykdymo teritorijoje, po to kai 2013 m. gruodžio 12 d. bankrutuojančios UAB „V“ kreditorių komitetas nutarė patvirtinti 20 000 Lt (5792,40 Eur) + PVM dydžio administratoriaus atlyginimą, 20% (įskaitant PVM) administratoriui paskatinamąjį užmokestį (sėkmės mokestį) nuo sumų, gautų nuginčijus neteisėtus įmonės sandorius, realizavus susigrąžintą neteisėtai perleistą įmonės turtą, už žalos atlyginimą ir 20 000 Lt (5792,40 Eur) + PVM administravimo išlaidas nuo bankroto bylos iškėlimo dienos (įsiteisėjo 2013 m. liepos 25 d.) vienerių metų laikotarpiui (iki 2014 m. liepos 25 d.); 2014 m. rugpjūčio 13 d. kreditorių komitetas nutarė patvirtinti 12 000 Lt (3475,44 Eur) + PVM administratoriaus atlyginimą, 20% (įskaitant PVM) administratoriui paskatinamąjį užmokestį (sėkmės mokestį) nuo sumų, gautų nuginčijus neteisėtus įmonės sandorius, realizavus susigrąžintą neteisėtai perleistą įmonės turtą, už žalos atlyginimą ir 20 000 Lt (5792,40 Eur) + PVM administravimo išlaidas vienerių metų laikotarpiui nuo 2014 m. liepos 25 d. iki 2015 m. liepos 25 d.; 2015 m. rugsėjo 21 d. kreditorių komitetas nutarė patvirtinti 2000 Eur + PVM administratoriaus atlyginimą, 20% (įskaitant PVM) administratoriui paskatinamąjį užmokestį (sėkmės mokestį) nuo sumų, gautų nuginčijus neteisėtus įmonės sandorius, realizavus susigrąžintą neteisėtai perleistą įmonės turtą, už žalos atlyginimą, 3000 Eur + PVM administravimo išlaidas nuo 2015 m. liepos 25 d. iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, ir jis šių nutarimų pagrindu iš bankrutuojančios UAB „V“ banko sąskaitos laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2014 m. liepos 23 d. į X, UAB, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“ atliko pavedimus: 2013 m. gruodžio 16 d. pervedė 6 442,80 Lt (1 865,96 Eur), 2013 m. gruodžio 16 d. pervedė 9 680,00 Lt (2 803,52 Eur), 2014 m. vasario 3 d. pervedė 1 210,00 Lt (350,44 Eur), 2014 m. kovo 4 d. pervedė 2 6656,76 Lt (7720,33 Eur), 2014 m. kovo 31 d. pervedė 3 531,45 Lt (1 022,78 Eur), 2014 m. gegužės 5 d. pervedė 1 210,00 Lt (350,44 Eur), 2014 m. birželio 2 d. pervedė 1 210,00 Lt (350,44 Eur), 2014 m. birželio 6 d. pervedė 5 249,87 Lt (1 520,47 Eur), 2014 m. liepos 23 d. pervedė 15 730,00 Lt (4 555,72 Eur), laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 25 d. iki 2015 m. liepos 25 d. iš BUAB „V" banko sąskaitos į X, UAB sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“, atliko pavedimus: 2014 m. rugpjūčio 13 d. pervedė 1 210,00 Lt (350,44 Eur), 2014 m. rugpjūčio 28 d. pervedė 5 655,13 Lt (1 637,84 Eur), 2014 m. rugsėjo 30 d. pervedė 14 520 Lt (4 205,28 Eur), 2014 m. gruodžio 10 d. pervedė 10 273,03 Lt (2 975,27 Eur), 2015 m. balandžio 29 d. pervedė 4 013,95 Eur, o 2016 m. vasario 9 d. pervedė 9 330,50 Eur; tai yra po to, kai už vykdomą bankroto procedūrą su X, UAB buvo atsiskaityta pagal kreditorių komiteto sprendimus, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 23 d. iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. disponuodamas bankrutuojančios UAB „V“ piniginėmis lėšomis, iš bankrutuojančios UAB „V“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios UAB „Medicinos bankas“ ir (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB bankas, į savo asmenines AB SEB banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia, melagingai nurodydamas pavedimo paskirtį „Už bankroto administravimo paslaugas, už X, UAB“, pervedė iš viso 116 583,46 Eur, tai yra: 2014 m. sausio 23 d. pervedė 65 289,26 Lt (18 909,08 Eur), 2014 m. balandžio 10 d. pervedė 24 200 Lt (7 008,80 Eur), 2014 m. liepos 4 d. pervedė 18 181,82 Lt (5 265,82 Eur), 2014 m. rugpjūčio 29 d. pervedė 7 655,13 Lt (2 217,08 Eur), 2014 m. rugsėjo 24 d. pervedė 13 502,94 Lt (3 910,72 Eur), 2014 m. gruodžio 11 d. pervedė 29 040 Lt (8 410,57 Eur), 2015 m. vasario 26 d. pervedė 13 310 Eur, 2015m. balandžio 22 d. pervedė 9 680 Eur, 2015 m. liepos 3 d. pervedė 2 309,98 Eur, 2015 m. liepos 24 d. pervedė 1 640 Eur, 2015 m. rugsėjo 25 d. pervedė 1 500 Eur, 2015 m. spalio 7 d. pervedė 2 420 Eur, 2015 m. spalio 23 d. pervedė 726 Eur, 2015 m. lapkričio 6 d. pervedė 8 043,36 Eur, 2015 m. gruodžio 2 d. pervedė 13 000 Eur, 2015 m. gruodžio 3 d. pervedė 13 000 Eur, 2015 m. gruodžio 23 d. pervedė 2 601,50 Eur, 2016 m. gegužės 12 d. pervedė 1 234,20 Eur, 2016 m. birželio 23 d. pervedė 526,35 Eur, 2018 m. rugpjūčio 30 d. pervedė 870 Eur; dalį šios sumos – 25 000 Eur, dalimis, nurodydamas paskirtį „Paskola“ ir tokiu būdu, įgydamas reikalavimo teisę į šias pinigines lėšas, iš savo asmeninės banko sąskaitos pervedė į X, UAB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“ tai yra: 2015 m. sausio 3 d. pervedė 13 000 Eur, 2015 m. gruodžio 4 d. pervedė 12 000 Eur, likusią pasisavintų pinigų dalį išgrynino bei atsiskaitė už prekes ir paslaugas. Šiais veiksmais jis, būdamas bankroto administratoriaus įgaliotu asmeniu, tai yra valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, tyčia pervesdamas pinigus į savo asmeninę sąskaitą ir panaudodamas juos ne bankrutuojančios UAB „V“ ir jos kreditorių interesais, o savo, kaip fizinio asmens poreikiams tenkinti, pasisavino jam patikėtą didelės vertės turtą – bankrutuojančiai UAB „V“ priklausančias pinigines lėšas – 116 583,46 Eur, pakirto kreditorių pasitikėjimą juo, padarė bankrutuojančiai UAB „V“ didelę turtinę ir didelę neturtinę žalą bei padarė didelę žalą valstybės interesams – diskreditavo bankroto administratoriaus, kuris yra prilygintas valstybės tarnautojui vardą, sumenkino institucijos, turinčios teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, autoritetą ir prestižą.

2. Be to, D. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir BK 228 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – bankrutuojančios UAB „E“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresas (duomenys neskelbtini)) bankroto administratoriaus X, UAB (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir įgaliotu asmeniu, privalėdamas vadovautis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punktu, reikalaujančiu ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus; 11 straipsnio 13 dalies 1 ir 2 punktais, reikalaujančiais būti nepriekaištingos reputacijos ir laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 4-887 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso (2014 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 4-951 redakcija) 11 punkto 4 papunkčiu, įpareigojančiu bankroto administratorių siekti, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek galima didesne dalimi, 11 punkto 7 papunkčiu – būti nepriekaištingos reputacijos ir ją saugoti, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso, 6 punkto 4 papunkčiu, įpareigojančiu bankroto administratorių siekti, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek galima didesne apimtimi, 7 punkto 1 papunkčiu, įpareigojančiu priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus atsižvelgiant į viešąjį interesą, 2017 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymo Nr. 1K-321 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 11 punkto 4.4 papunkčiu, įpareigojančiu nesiimti veiksmų, kuriais piktnaudžiaujama jam suteiktomis teisėmis, tyčia, pažeisdamas šias teisės aktų nuostatas, siekdamas asmeninės turtinės naudos, veikė priešingais bankrutuojančio juridinio asmens ir jo kreditorių interesais, padarė didelę turtinę ir didelę neturtinę žalą bankrutuojančiam juridiniam asmeniui, jo kreditoriams bei padarė didelę žalą valstybės interesams – diskreditavo bankroto administratoriaus, kuris yra prilygintas valstybės tarnautojui vardą, tai yra piktnaudžiavo tarnyba ir pasisavino jam patikėtą labai didelės vertės svetimą turtą, t. y.: 2010 m. lapkričio 2 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi iškeltoje bankroto byloje įmonei UAB „E” paskyrus įmonę X, UAB teikti įmonės bankroto administravimo paslaugas, būdamas X, UAB direktoriumi, kuriam einamų pareigų bei 2010 m. lapkričio 15 d. įgaliojimo pagrindu suteikiama teisė valdyti bankrutuojančios UAB „E“ įmonės turtą (lėšas) ir jais disponuoti, veikdamas Vilniuje, bankroto procedūrų vykdymo teritorijoje, po to kai 2011 m. vasario 28 d. bankrutuojančios UAB „E“ kreditorių susirinkimas patvirtino 40 000 Lt (11 584,80 Eur) + PVM dydžio administratoriaus atlyginimą visam laikotarpiui nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro bei nutarė skirti 30 000 Lt (8 688,60 Eur) + PVM administravimo išlaidoms, 20% nuo nuginčytų įmonės sandorių ir išieškotų sumų administratoriaus paskatinamąjį užmokestį (premiją bankroto administratoriui), kuomet sprendimą dėl paskatinamojo mokesčio išmokėjimo priima kreditorių komitetas, jis šio nutarimo pagrindu iš bankrutuojančios UAB „E“ sąskaitos į X, UAB sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“, atliko pavedimus: 2010 m. gruodžio 3 d. pervedė 8 150 Lt (5 256,60 Eur), 2011 m. sausio 6 d. pervedė 9 075 Lt (2 628,30 Eur), 2011 m. vasario 2 d. pervedė 9 075 Lt (2 628,30 Eur), 2011 m. vasario 10 d. pervedė 9 075 Lt (2 628,30 Eur), 2011 m. kovo 8 d. pervedė 3 025 Lt (876,10 Eur), 2014 m. kovo 12 d. pervedė 33 799,29 Lt (9 788,95 Eur) premiją bankroto administratoriui, patvirtintą 2014 m. kovo 7 d. kreditorių susirinkimo, 2016 m. kovo 1 d. pervedė 4 102,64 Eur premiją bankroto administratoriui, patvirtintą 2016 m. spalio 7 d. kreditorių susirinkimo; tai yra po to, kai už vykdomą bankroto procedūrą su X, UAB buvo atsiskaityta pagal kreditorių susirinkimo sprendimus, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 8 d. iki 2018 m. rugpjūčio 13 d., disponuodamas bankrutuojančios UAB „E“ piniginėmis lėšomis, iš bankrutuojančios UAB „E“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios UAB „Medicinos bankas“ į savo asmenines AB SEB banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia, melagingai nurodydamas pavedimo paskirtį „Už X“, BUAB „E“ administravimą“, pervedė iš viso 104 260,70 Eur, tai yra: 2015 m. sausio 8 d. pervedė 14 000 Eur, 2015m. sausio 9 d. pervedė 14 000 Eur, 2015 m. sausio 15 d. pervedė 14 000 Eur, 2015 m. sausio 29 d. pervedė 14 000 Eur, 2016 m. vasario 26 d. pervedė 2 359,50 Eur, 2016 m. kovo 8 d. pervedė 40 000 Eur, 2016 m. kovo 22 d. pervedė 2 347,40 Eur, 2016 m. balandžio 12 d. pervedė 2 153,80 Eur, 2018 m. rugpjūčio 13 d. pervedė 1 400 Eur; dalį šios sumos – 80 000 Eur, dalimis, nurodydamas paskirtį „paskola“ ir tokiu būdu įgydamas reikalavimo teisę į šias pinigines lėšas, iš savo asmeninės banko sąskaitos pervedė į X, UAB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“, tai yra: 2015 m. sausio 9 d. pervedė 14 000 Eur, 2015 m. sausio 14 d. pervedė 14 000 Eur, 2015 m. sausio 29 d. pervedė 10 000 Eur, 2015 m. sausio 30 d. pervedė 8 000 Eur, 2016 m. kovo 9 d. pervedė 34 000 Eur, likusią pasisavintų pinigų dalį išgrynino bei atsiskaitė už prekes ir paslaugas. Šiais savo veiksmais jis, būdamas bankroto administratoriaus įgaliotu asmeniu, tai yra valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, tyčia pervesdamas pinigus į savo asmeninę sąskaitą ir panaudodamas juos ne bankrutuojančios UAB „E“ ir jos kreditorių interesais, o savo, kaip fizinio asmens, poreikiams tenkinti, pasisavino jam patikėtą didelės vertės turtą – bankrutuojančiai UAB „E“ priklausančias pinigines lėšas – 104 260,70 Eur, pakirto kreditorių pasitikėjimą juo, padarė BUAB „E" didelę turtinę ir didelę neturtinę žalą bei padarė didelę žalą valstybės interesams – diskreditavo bankroto administratoriaus, kuris yra prilygintas valstybės tarnautojui, vardą, sumenkino institucijos, turinčios teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, autoritetą ir prestižą.

3. Be to, D. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir BK 228 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – bankrutuojančios UAB „N“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)) bankroto administratoriaus X, UAB (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir įgaliotu asmeniu, privalėdamas vadovautis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punktu, reikalaujančiu ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus; 11 straipsnio 13 dalies 1 ir 2 punktais, reikalaujančiais būti nepriekaištingos reputacijos ir laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso, 6 punkto 4 papunkčiu, įpareigojančiu bankroto administratorių siekti, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek galima didesne apimtimi, 7 punkto 1 papunkčiu, įpareigojančiu priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus atsižvelgiant į viešąjį interesą, tyčia, pažeisdamas šias teisės aktų nuostatas, siekdamas asmeninės turtinės naudos, veikė priešingais bankrutuojančio juridinio asmens ir jo kreditorių interesams, padarė turtinę ir neturtinę žalą bankrutuojančiam juridiniam asmeniui, jo kreditoriams bei padarė didelę žalą valstybės interesams – diskreditavo bankroto administratoriaus, kuris yra prilygintas valstybės tarnautojui vardą, tai yra piktnaudžiavo tarnyba ir pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą, t. y.: 2015 m. sausio 8 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi iškeltoje bankroto byloje įmonei UAB „N“ paskyrus X, UAB teikti įmonės bankroto administravimo paslaugas, būdamas X, UAB, direktoriumi, kuriam einamų pareigų bei 2015 m. kovo 26 d. įgaliojimo pagrindu suteikiama teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios UAB „N“ įmonės turtą (lėšas) ir jais disponuoti, Vilniuje, bankroto procedūrų vykdymo teritorijoje, po to kai 2015 m. liepos 29 d. BUAB „N" kreditorių susirinkimas patvirtino 3 000 Eur + mokėtini mokesčiai administravimo išlaidų sąmatą (tame tarpe atlyginimą administratoriui) visam bankroto proceso laikotarpiui nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo dienos iki bendrovės išregistravimo iš juridinių asmenų registro, jis šio kreditorių susirinkimo nutarimo pagrindu 2016 m. rugsėjo 6 d. iš bankrutuojančios UAB „N“ sąskaitos į X, UAB sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“, pervedė 13 630 Eur už administravimo išlaidas; tai yra po to, kai už vykdomą bankroto procedūrą su X, UAB buvo pilnai atsiskaityta pagal kreditorių susirinkimo sprendimą, laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 6 d. iki 2016 m. lapkričio 28 d., disponuodamas bankrutuojančios UAB „N“ piniginėmis lėšomis, iš bankrutuojančios UAB „N“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“ (buvęs AB DNB Bankas) į savo asmeninę AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia, melagingai nurodydamas pavedimo paskirtį „Už X, UAB“, pervedė iš viso 12 969,60 Eur, tai yra: 2016 m. rugsėjo 6 d. pervedė 5 370 Eur, 2016 m. rugsėjo 9 d. pervedė 1 936 Eur, 2016 m. rugsėjo 23 d. pervedė 1 719 Eur, 2016 m. spalio 14 d. pervedė 1 948,10 Eur, 2016 m. spalio 27 d. pervedė 1 391,50 Eur, 2016 m. lapkričio 28 d. pervedė 605 Eur, pasisavintus pinigus išgrynino bei atsiskaitė už prekes ir paslaugas. Šiais veiksmais, būdamas bankroto administratoriaus įgaliotu asmeniu, tai yra valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, tyčia pervesdamas pinigus į savo asmeninę sąskaitą ir panaudodamas juos ne bankrutuojančios UAB „N“ ir jos kreditorių interesais, o savo, kaip fizinio asmens, poreikiams tenkinti, pasisavino jam patikėtą didelės vertės turtą – bankrutuojančios UAB „N“ priklausančias pinigines lėšas – 12 969,60 Eur, pakirto kreditorių pasitikėjimą juo, padarė bankrutuojančiai UAB „N“ turtinę ir neturtinę žalą bei padarė didelę žalą valstybės interesams – diskreditavo bankroto administratoriaus, kuris yra prilygintas valstybės tarnautojui, vardą, sumenkino institucijos, turinčios teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, autoritetą ir prestižą.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Valerijaus Sevostjanovo apeliaciniame skunde prašoma pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 30 d. nuosprendį ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, iš nuteistojo D. P. išieškoti konfiskuotino iš BUAB „V" pasisavinto turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 116 583,46 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. Nuteistasis D. P. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nusikaltimo, o konkrečiai dėl jam patikėto didelės vertės turto – BUAB „V" priklausančių piniginių lėšų – 116 583,46 Eur, pasisavinimo. Ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad BUAB „V" bankroto administravimo proceso metu buvo pasisavintos BUAB „V" lėšos, dėl ko nebuvo pilnai atsiskaityta su kreditoriais. Nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi bankroto byloje patvirtinta hipoteka užtikrintą BAB „Ūkio bankas“ reikalavimą – 14 292 390,09 Lt (4 139 362,28 Eur), BAB „Ūkio bankas“ pardavė, o UAB „EMSI“ nupirko 2017 m. liepos 27 d. reikalavimo teisės pirkimo-pardavimo sutartimi.

4.2. Ikiteisminio tyrimo metu civiliniu ieškiniu UAB „EMSI“, veikianti savo ir bankrutavusios UAB „V“ vardu, pareiškė netiesioginį ieškinį, kuriuo prašė priteisti bankrutavusiai UAB „V“ iš D. P. žalą, kuri bus nustatyta nuosprendžiu, bet ne daugiau kaip 4 139 362,28 Eur. Nurodė, kad civilinė ieškovė UAB „EMSI“ bankrutavusios UAB „V“ vardu reiškia netiesioginį civilinį ieškinį X, UAB įgaliotam asmeniui D. P. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnio 1 ir 2 dalys) ir įrodinėja būtinąsias tokio ieškinio sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-403/2020 28 punktas).

4.3. Teisiamojo posėdžio metu civilinės ieškovės UAB „EMSI“ atstovė prašė civilinį ieškinį patenkinti. Nuteistasis su civiliniu ieškiniu nesutiko. Gynėjas baigiamųjų kalbų metu nurodė, jog bankroto administratoriui nebuvo tinkamai pranešta apie kreditoriaus ir jo reikalavimų perleidimą 2017 m. liepos 27 d. reikalavimo teisės pirkimo-pardavimo sutartimi, todėl bankroto administratorius negalėjo žinoti apie šiuos pasikeitimus ir atitinkamai informuoti teismą teikiant galutines ataskaitas dėl BUAB „V" bankroto procedūros pabaigos ar vis dar esančias hipotekas BUAB „V" naudai.

4.4. Civilinės ieškovės UAB „EMSI“ atstovė nurodė ir pripažino, kad UAB „V“ bankroto byloje UAB „EMSI“ nėra įrašyta į bankrutavusios UAB „V“ kreditorių sąrašą. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota taisykle, kad aiškinimas, jog pasinaudodamas netiesioginio ieškinio institutu procesą teisme gali inicijuoti ir kitas subjektas, kuris nėra skolininko kreditorius (nėra prievoliniame teisniame santykyje su skolininku), paneigtų netiesioginio ieškinio instituto esmę, pernelyg išplėstų CK 6.68 straipsnyje įtvirtintos į skolininko dispozicijos ribas įsiterpiančios ir būtent kreditoriaus interesų apsauga grindžiamos išimties ribas (taip dar labiau suvaržydamas skolininko galimybę laisvai naudotis savo teisėmis) ir neatitiktų kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos, kad išimtys įprastai nėra aiškinamos plečiamai. Atsižvelgęs į tai, kad UAB „EMSI“ nebuvo pareiškusi BUAB „V" finansinio reikalavimo bankroto procese, skundžiamą nuosprendi priėmęs pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad UAB „EMSI“ nėra tinkamas subjektas reikšti netiesioginį ieškinį bankrutavusios UAB „V“ naudai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas UAB „EMSI“ pareikštą netiesioginį civilinį ieškinį atmetė.

4.5. Įvertinus nustatytas aplinkybes, kad BUAB „V" bankroto procese UAB „EMSI“, kuri baudžiamajame procese pareiškė netiesioginį civilinį ieškinį, nebuvo pareiškusi BUAB „V" finansinio reikalavimo, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad UAB „EMSI“ nėra tinkamas subjektas reikšti netiesioginį ieškinį bankrutavusios UAB „V“ naudai. Tačiau, apygardos teismui atmetus UAB „EMSI“ pareikštą netiesioginį civilinį ieškinį, laikytina, kad civilinis ieškinys baudžiamajame procese dėl BUAB „V" turto pasisavinimo nėra pareikštas. Ir dėl to šiuo atveju turi būti sprendžiama dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, taikymo.

4.6. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemone ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitu priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tokiu būdu gauti pinigai ir (ar) kitą materialią vertę turintys daiktai konfiskuojami, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, Nr. 2K-329/2011, Nr. 2K-7-84/2012). Šioje baudžiamojoje byloje UAB „EMSI“ pareikštas netiesioginis civilinis ieškinys dėl nuteistojo D. P. iš BUAB „V" pasisavintų pinigų – 116 583,46 Eur atmestas, nustačius, kad ieškinį pateikė netinkamas subjektas, kiti asmenys civilinio ieškinio dėl BUAB „V" pasisavinto turto nepareiškė. Todėl laikytina, kad civilinis ieškinys baudžiamajame procese dėl BUAB „V" turto pasisavinimo nėra pareikštas. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu taip pat nenustatyta, kad užvaldytas turtas būtų grąžintas BUAB „V" tačiau nustatyta, jog nusikaltimą padaręs asmuo D. P. esantį jo žinioje jam svetimą – BUAB „V" turtą – pinigines lėšas (116 583,46 Eur) neteisėtai ir neatlygintinai pavertė savo turtu, ėmė elgtis su jomis kaip su nuosavomis ir taip padarė žalą minėtai bendrovei, veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. taip neteisėtai praturtėjo. Todėl šiuo atveju, vadovaujantis imperatyviomis BK 72 straipsnio 2, 5 dalies nuostatomis, toks turtas turi būti konfiskuotas, išieškant iš D. P. pasisavinto turto vertę atitinkančią sumą – 116 583,46 Eur.

- Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 30 d. nuosprendžio dalį, pagal kurią D. P. pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 3 dalį ir BK 228 straipsnio 2 dalį (BUAB „V" turto pasisavinimas), panaikinti ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį;

- Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 30 d. nuosprendžio dalį, pagal kurią D. P. pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 3 dalį ir BK 228 straipsnio 2 dalį (BUAB „E" turto pasisavinimas), pakeisti, veiką perkvalifikuojant pagal BK 229 straipsnį ir paskirti atitinkamą bausmę;

- Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 30 d. nuosprendžio dalį, pagal kurią D. P. pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir BK 228 straipsnio 2 dalį (BUAB „N" turto pasisavinimas), pakeisti, veiką perkvalifikuojant pagal BK 229 straipsnį ir paskirti atitinkamą bausmę;

- kitose dalyse Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 30 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Dėl BUAB „V" epizodo

5.1. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuteistasis D. P. davė nuoseklius paaiškinimus, kodėl, jo nuomone, BUAB „V" epizode dėl turto pasisavinimo, jis nepadarė jokios nusikalstamos veikos, nes išmokėtos sumos buvo dalis sėkmės mokesčio, kurį jis (ir/ar jo vadovaujama X, UAB) teisėtai gavo už įmonės nuginčytus sandorius/ kreditorinius reikalavimus.

5.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad nėra pagrindo inkriminuojamą iš BUAB „V" kaip pasisavintą piniginių lėšų sumą vertinti kaip bankroto administratoriui priklausiusį sėkmės mokestį nuginčijus kreditorinio reikalavimo dalį. Tokią išvadą apygardos teismas motyvavo tuo, kad: 1) kreditorius pats atsisakė dalies kreditorinių reikalavimų; 2) sėkmės mokestis negalėjo būti skaičiuojamas nuo nuginčytų reikalavimų teisių; 3) negauta jokių duomenų, kad tarp D. P. ir X, UAB būtų sudaryta sutartis dėl atlyginimo mokėjimo į asmeninę sąskaitą iš bankrutuojančios bendrovės sąskaitos.

5.3. Nuosprendyje pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė (pacitavo), kad iš Kauno apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1026-436/2014 matyti, kad administratoriui AB „Šiaulių bankas“ pateikė tvirtinti kreditorinį reikalavimą 14 615 816,22 Lt sumai, tačiau administratorius sutiko su 271 502,00 Lt suma. Nurodė, kad AB „Šiaulių bankas“ nepagrindė kreditorinio reikalavimo, todėl administratorius prašė į kreditorių sąrašą įtraukti AB „Šiaulių bankas“ ir patvirtinti jos kreditorinį reikalavimą neginčijamoje dalyje 271 502,00 Lt. Kauno apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi į BUAB „V" kreditorių sąrašą įtraukė AB „Šiaulių bankas“ ir patvirtino jos finansinį reikalavimą 271 502,00 Lt sumai, o kitos kreditorinio reikalavimo dalies, dėl kurios administratoriaus įgaliotas asmuo reiškė prieštaravimus, tvirtinimo klausimas paskirtas nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. 2013 m. lapkričio 4 d. AB „Šiaulių bankas“ pateikė teismui prašymą patvirtinti patikslintą jo kreditorinį reikalavimą 721 000 Lt sumai. Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartimi pradinis kreditorius AB „Šiaulių bankas“ pakeistas jo teisių ir pareigų perėmėju BAB „Ūkio bankas“, kuris pateikė teismui prašymą atsisakyti ginčijamo kreditorinio reikalavimo. Minėtoje nutartyje nurodyta, kad 1) nutartis priimta pagal administratoriaus atskirąjį skundą; 2) iškilus ginčui su AB „Šiaulių bankas“ dėl kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, administratorius papildomai pateikė teismui paaiškinimus ir įrodymus, kurie patvirtino administratoriaus poziciją, jog AB „Šiaulių bankas“ į BUAB „V" iš viso jokio reikalavimo neturėjo, nes 271 502 Lt už UAB „Balt-Energo Group“ prievoles BUAB „V" buvo sumokėjusi. Tai reiškia, kad BAB „Ūkio bankas“ perėmus reikalavimo teisę iš AB „Šiaulių bankas“, kreditorinis reikalavimas 14 292 390,09 Lt, kuris patvirtintas Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, nepadidėjo 271 502 Lt suma, o liko toks pat, todėl BAB „Ūkio bankas“ pateikė teismui atsisakymą nuo ginčijamo kreditorinio reikalavimo, įskaitant ir nuo 271 502 Lt.

5.4. Taigi, pradinis kreditorius AB „Šiaulių bankas“ pateikė patikslintus reikalavimus, o vėliau naujasis kreditorius BAB „Ūkio bankas“ pateikė atsisakymą nuo reikalavimų po to, kai administratorius (jo įgaliotas asmuo D. P.) tokius reikalavimus ginčijo, teikė paaiškinimus ir įrodymus teismui. Būtent dėl aktyvių D. P. veiksmų šie reikalavimai buvo nuginčyti, todėl buvo pagrindas sėkmės mokesčio mokėjimui.

5.5. Tačiau pirmosios instancijos teismas atsisakymą nuo kreditorių reikalavimų, kai dėl jų vyksta ginčas teisme, visiškai nepagristai prilygino tam atvejui, kai tokių reikalavimų kreditorius atsisako be ginčo. Tuo pačiu, teismo nuomone, sėkmės mokestis negalėjo būti skaičiuojamas nuo nuginčytų reikalavimų teisių, kadangi kreditorių komitetas nepritarė tokiai sėkmės mokesčio apskaičiavimo tvarkai.

5.6. Kreditoriniai reikalavimai (prievolės) atsiranda iš sandorių ar kitais įstatymuose nustatytais pagrindais (CK 6.2 straipsnis). Vienas iš būdų panaikinti kreditorinį reikalavimą – nuginčyti sandorį, kurio pagrindu buvo atsiradusi prievolė, kitas, kai apskritai nėra sandorio, ginčyti patį reikalavimą (pvz., dėl nepagrįsto praturtėjimo). Abiem atvejais, skolininkui panaikinama prievolė, kreditoriui – reikalavimas, abiem atvejais šalys grįžta į pradinę padėtį.

5.7. BUAB „V" atveju D. P., kaip bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo, nesutiko su (pradinio) kreditoriaus AB „Šiaulių bankas“ pareikštu kreditoriniu reikalavimu bankroto byloje ir dėl jo nepagrįstumo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateikė įrodymus. Vėliau (naujasis) kreditorius kitos dalies reikalavimo apskritai atsisakė. Tokiu būdu BUAB „V" buvo panaikinta prievolė BAB „Ūkio bankas“ atžvilgiu, o kitiems BUAB „V" kreditoriams nuginčytos sumos dydžiu atsirado tikimybė proporcingai tenkinti kreditorinius reikalavimus.

5.8. Taigi, sandorių ginčijimo sąvoka apima ir reikalavimų ginčijimą, todėl tarp jų negali būti skirtumų, sprendžiant klausimą dėl administratoriaus atlyginimo sėkmės mokesčiu. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai siaurinamai ir neteisingai aiškindamas abi sąvokas, padarė neteisingą išvadą, kad sėkmės mokestis administratoriui nepriklausė.

5.9. Taip pat visiškai nesuprantamas pirmosios instancijos teismo motyvas dėl sutarties nebuvimo tarp D. P. ir įgaliotojo bankroto administratoriaus dėl atlyginimo mokėjimo į asmeninę sąskaitą iš bankrutuojančios bendrovės sąskaitos. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamųjų posėdžių metu nuteistasis parodė, kad pavedimai iš BUAB „V" buvo daromi į jo asmeninę sąskaitą, kadangi jo vadovaujama X, UAB jam buvo skolinga ir tokiu būdu buvo daromi įskaitymai. Įskaitymui padaryti sutartis (net ir žodinė) nereikalinga, užtenka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Be to, mokėjimai iš BUAB „V" sąskaitos į asmeninę D. P. sąskaitą buvo vykdomi ne kaip jo gautinas atlyginimas iš X, UAB, o kaip paskolos grąžinimas, todėl tokios sutarties (dėl atlyginimo mokėjimo) apskritai net ir negalėjo būti.

5.10. Dėl paskolos sutartinių santykių buvimo tarp D. P. ir X, UAB, iš dalies patvirtina liudytoja K. S.-U., kuri teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog žino, kad D. P. yra finansavęs įmonę savo lėšomis. Liudytojos teigimu, buvo sunkių laikų ir jis (D. P.) yra įmokėjęs savo lėšų į įmonės suskaitą, kad nestrigtų įmonės veikla. Tikslių sumų negalėjo pasakyti, bet, kadangi buvo telkiama finansinė atskaitomybė, pažymėjo, jog tai turėtų matytis. Spėjo, kad apie 30 000, tik nežino litų ar eurų.

5.11. Atsižvelgiant į tai, D. P. jokio turto iš BUAB „V" nepasisavino, X, UAB už kreditoriaus AB „Šiaulių bankas“ (vėliau naujojo kreditoriaus BAB „Ūkio bankas“) 14 615 816,22 Lt (4 233 032,96 Eur) kreditorinių reikalavimų nuginčijimą galėjo/turėjo teisėtai gauti daugiau nei 840 000 Eur sėkmės mokestį, o iš BUAB „V" į asmeninę jo sąskaitą gautos sumos buvo paskolos grąžinimas iš X, UAB atliekant įskaitymus.

5.12. Kadangi turtas nebuvo pasisavintas, o gautas teisėtu pagrindu, tuo pačiu nebuvo padaryta (didelės) žalos BUAB „V" pirmosios instancijos teismas nepagrįstai D. P. veiką kvalifikavo pagal BK 183 straipsnio 3 dalį ir BK 228 straipsnio 2 dalį. Šiame epizode turėjo būti priimtas išteisinamasis nuosprendis, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl BUAB „E" epizodo

5.13. D. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad BUAB „E" buvo pirmoji jo bankroto byla ir pirmosios patirtys. Iš kalbų su kitais bankroto administratoriais žinojo, kad su įmonės bankroto kreditoriais reikia tartis dėl sąmatos dydžio. Didžiausias BUAB „E" kreditorius buvo AB SEB bankas. Būtent todėl pirmiausia buvo tariamasi su jo atstovu G. G., dėl kuo didesnio jų kreditorinio reikalavimo patenkinimo, už ką, kaip papildoma paskata, buvo žodžiu sutarta 350 000 Lt (arba 100 000 Eur).

5.14. Po to, kai AB SEB banko kreditorinis reikalavimas buvo patenkintas (ir SEB bankas išstojo iš kreditorių komiteto), su G. G. vis tiek vyko pokalbiai, kadangi jis (AB SEB bankas) buvęs didelis kreditorius ir šiaip kreditorius, kuris daugelyje bylų dalyvauja ir jis kalbėsis su kitais komiteto nariais, kad patvirtintų tą sąmatą, tačiau sąmata nebuvo patvirtinta, nes kreditorių komiteto nariai nesutiko tvirtinti.

5.15. Vertinant šį epizodą, atkreiptas dėmesys, kad liudytojas G. G. 2022 m. rugpjūčio 31 d. posėdžio metu patvirtino aplinkybę, kad pokalbiai ir derybos dėl sąmatos padidinimo su D. P. buvo, tačiau negalėjo nurodyti konkretesnių aplinkybių. Šiuo atveju svarbu tai, kad jis (G. G.) nepaneigė D. P. nurodytų aplinkybių dėl sąmatos derinimo ir/ar padidinimo.

5.16. Nuteistasis savo parodymuose paaiškino, kad suprato, jog BUAB „E" reikės grąžinti išsimokėtas sumas po to, kai kreditorių komiteto nariai oficialiai nesutiko didinti administravimo sąmatos. Būtent dėl šios priežasties X, UAB neginčijo VĮ „Turto banko“ bei Sodros ieškinių ir dėl tos pačios priežasties D. P. sutiko su jų pareikštais civiliniais ieškiniais šioje baudžiamojoje byloje. Taigi, iš esmės pripažino, kad pasielgė aplaidžiai, todėl pagal galimybes dalį padarytos žalos atlygino.

Dėl BUAB „N" epizodo

5.17. Dėl BUAB „N" kaltinimų D. P. paaiškino, kad kuomet šios bendrovės bankroto procedūra ėjo į pabaigą, BUAB „N" gavo lėšų iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI), kuomet buvo laimėta byla prieš Konkurencijos tarybą dėl paskirtos baudos. Dėl šios ir kitų bylų BUAB „N" buvo patyręs teisinių ir kitų išlaidų, kurias padengė bankroto administratorius, o vėliau, kai BUAB „N" gavo pajamų, iš jų šios išlaidos buvo padengtos lėšas pervedant ne tiesiogiai bankroto administratoriui, o D. P.. Tiesioginis lėšų pervedimas ne kreditoriui (bankroto administratoriui), o trečiajam asmeniui (D. P.) nesukuria pagrindo kaltinimui dėl lėšų pasisavinimo. Pažymėta, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo patikrintos D. P. nurodytos aplinkybės dėl bankrutuojančios įmonės patirtų išlaidų bankroto procese, nors visi bankroto dokumentai buvo pateikti ikiteisminio tyrimo institucijai.

6. Apibendrinant apeliacinio skundo argumentus, nurodoma, kad dėl pastarųjų dviejų epizodų D. P. iš dalies kaltinimus pripažino, jog per aplaidumą tinkamai neįformino kreditorių komiteto sprendimų, dėl to pripažino, kad VĮ „Turto bankui“ ir Sodrai privalo atlyginti iš X, UAB priteistą žalą (ką iš dalies jau padarė). Tačiau bet kuriuo atveju, negalima tvirtinti, kad buvo pasisavintos BUAB „E" ir BUAB „N" lėšos, todėl pirmosios instancijos teismas nusikalstamas veikas nepagrįstai kvalifikavo pagal BK 183 straipsnio 3 dalį, BK 183 straipsnio 1 dalį bei BK 228 straipsnio 2 dalį.

7. Teismo posėdžio metu gynėjas advokatas Gytis Mekionis prašė nuteistojo D. P. apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro Valerijaus Sevostrajovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Prokuroras Valerijus Sevostjanovas prašė jo pateiktą apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Valerijaus Sevostjanovo apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistojo D. P. apeliacinis skundas atmetamas.

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas: esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų vertinant įrodymus nepadaryta, apygardos teismas, vadovaudamasis byloje ištirtais ir tinkamai įvertintais įrodymais, pagrįstai D. P. pripažino kaltu dėl BUAB „V" BUAB „E" ir BUAB „N" turto pasisavinimo ir piktnaudžiavimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas, atmesdamas civilinės ieškovės UAB „EMSI“ netiesioginį civilinį ieškinį, neišsprendė klausimo, susijusio su D. P. iš BUAB „V" pasisavintų piniginių lėšų likimu, todėl, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 4 punktu, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 30 d. nuosprendis keičiamas – iš BUAB „V" pasisavinta pinigų suma konfiskuojama iš D. P.. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teisėjų kolegija patikrino šią bylą ir skundžiamą nuosprendį tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Dėl BUAB „V" piniginių lėšų pasisavinimo

9. Nuteistasis D. P. buvo pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 3 dalį ir BK 228 straipsnio 2 dalį. Apeliaciniame skunde prašoma nuteistąjį dėl nurodytų nusikalstamų veikų išteisinti. D. P. teigimu, jis jokio turto iš BUAB „V" nepasisavino, X, UAB už kreditoriaus AB „Šiaulių bankas“ (vėliau naujojo kreditoriaus BAB „Ūkio bankas“) 14 615 816,22 Lt (4 233 032,96 Eur) kreditorinių reikalavimų nuginčijimą galėjo/turėjo teisėtai gauti daugiau nei 840 000 Eur sėkmės mokestį (būtent dėl aktyvių nuteistojo veiksmų BAB „Ūkio bankas“ atsisakė kreditorinio reikalavimo), o iš BUAB „V" į asmenines jo banko sąskaitas gautos sumos buvo paskolos grąžinimas iš X, UAB atliekant įskaitymus, o ne atlyginimas, kaip vertino Vilniaus apygardos teismas. Teisėjų kolegija su šiais nuteistojo D. P. nurodytais argumentais neturi pagrindo sutikti ir sprendžia, kad jis pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 3 dalį ir BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl šio nusikaltimo inkriminavimo pagrįstumo nurodoma šios nutarties 29-34 punktuose).

10. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas pasireiškia neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto pavertimu savo turtu, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Turto pasisavinimas galimas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. nustačius, kad kaltininkas supranta, jog jam patikėtą ar žinioje esantį turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savo turtu ar turtine teise, numato, kad dėl to savininkas ar teisėtas valdytojas šio turto ar turtinės teisės neteks, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-106/2013, Nr. 2K-93/2013, Nr. 2K-148/2013).

11. Nuteistasis D. P. kaltės pasisavinus BUAB „V" priklausančias pinigines lėšas nepripažino viso proceso metu. Teigė, kad jis ginčijo kreditoriaus AB „Šiaulių bankas“ 14 615 816,22 Lt reikalavimą ir sutiko tik su 271 502 Lt reikalavimu, kuris buvo patvirtintas Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi. Tai reiškia, kad likusią kreditorinio reikalavimo dalį (nuteistasis nurodo 11 900 814,22 Lt sumą), jis nuginčijo ir jam priklausė 2 380 162,84 Lt arba 689 942,81 Eur atlyginimas sėkmės mokesčio pavidalu. Sumą iš BUAB „V" sąskaitos pervedė į savo banko sąskaitas, o ne į X, UAB, nes tikėtina, kad X, UAB tokią sumą buvo skolinga jam (D. P.) (17 t., b. l. 11-13).

12. Išanalizavusi baudžiamosios bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pripažindamas D. P. kaltu pagal BK 183 straipsnio 3 dalį, apygardos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos ir esminių BPK pažeidimų, vertinant įrodymus, nepadarė. Nuteistojo kaltę dėl BUAB „V" piniginių lėšų pasisavinimo patvirtina byloje esančių įrodymų visuma: liudytojų K. S.-U., J. R., G. A. parodymai, iš dalies paties nuteistojo parodymai, rašytiniai įrodymai, t. y. D. P., X, UAB, BUAB „V" banko sąskaitų išrašai ir jų apžiūros protokolai, bei kiti byloje esantys įrodymai. Taigi, BUAB „V" piniginių lėšų pervedimo faktas buvo nustatytas, jo neneigė ir pats nuteistasis, o jo iškeltą versiją, kad BUAB „V" priklausiusios piniginės lėšos buvo teisėtai pervestos į jo asmenines banko sąskaitas, pirmosios instancijos teismo pagrįstai ir motyvuotai atmestos.

13.1. Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1809-436/2013 (teisminio proceso Nr. 2-56-3-00329-2013-6) iškelta bankroto byla UAB „V“. Bankroto administratoriumi paskirta UAB „Y“ (3 t., b. l. 140-143). Lietuvos apeliacinio teismas 2013 m. liepos 25 d. nutartimi pakeitė Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį ir paskyrė BUAB „V" bankroto administratoriumi X, UAB (3 t., b. l. 144-146). 2013 m. liepos 29 d. X, UAB direktoriaus įgaliojimu D. P. įgaliojamas atstovauti bankroto administratoriui UAB „V“ bankroto byloje (4 t., b. l. 202).

13.2. Iš civilinėje byloje Nr. B2-1809-436/2013 esančių duomenų matyti, kad AB „Šiaulių bankas“ pateikė tvirtinti kreditorinį reikalavimą 14 615 816,22 Lt sumai, tačiau BUAB „V" bankroto administratorius sutiko su 271 502 Lt suma. Kauno apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi į BUAB „V" kreditorių sąrašą įtraukė AB „Šiaulių bankas“ ir patvirtino jos finansinį reikalavimą 271 502 Lt sumai, o kitos kreditorinio reikalavimo dalies, dėl kurios administratoriaus įgaliotas asmuo reiškė prieštaravimus, tvirtinimo klausimas skirtas nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Taip pat Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi buvo patvirtintas BAB „Ūkio bankas“ kreditorinis reikalavimas 14 292 390,09 Lt sumai (5 t., b. l. 12-15). 2013 m. lapkričio 4 d. AB „Šiaulių bankas“ pateikė teismui prašymą patvirtinti patikslintą jo kreditorinį reikalavimą 721 000 Lt sumai. Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartimi pradinis kreditorius AB „Šiaulių bankas“ pakeistas jo teisių ir pareigų perėmėju BAB „Ūkio bankas“ (5 t., b. l. 4). Naujojo kreditoriaus atstovas pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, kad atsisako ginčijamo kreditorinio reikalavimo. Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 21 d. nutartimi priėmė kreditoriaus BAB „Ūkio bankas” atsisakymą nuo ginčijamo kreditorinio reikalavimo ir patikslino Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarties rezoliucinę dalį – vietoje AB „Šiaulių bankas“ nurodė jo teisių ir pareigų perėmėją BAB „Ūkio bankas“, patvirtinto 271 502 Lt finansinio reikalavimo dydžio nepakeitė (LITEKO esantys civilinės bylos Nr. B2-1809-436/2013/B2-1026-436/2014, proceso Nr. 2-56-3-00329-2013-6 duomenys, o konkrečiai Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartis). Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartimi, patenkinus bankroto administratoriaus atskirąjį skundą, panaikinta Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartis ir priimtas kreditoriaus BAB „Ūkio bankas” atsisakymas nuo prašymo patvirtinti patikslintą kreditorinį reikalavimą bei nuo 271 502 Lt reikalavimo, kuris buvo patvirtintas Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi (buvusio kreditoriaus AB „Šiaulių bankas“) ir Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartimi perleistas BAB „Ūkio bankas“ (LITEKO esantys civilinės bylos Nr. B2-1809-436/2013/B2-1026-436/2014, proceso Nr. 2-56-3-00329-2013-6 duomenys, o konkrečiai Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis).

13.3. 2013 m. lapkričio 18 d. BUAB „V" pirmojo kreditorių susirinkimo metu, be kitų klausimų, administratorius prašė patvirtinti administratoriui paskatinamąjį užmokestį (sėkmės mokestį) 25% plius mokėtini mokesčiai nuo nuginčytinų įmonės sandorių, nuginčytų reikalavimo teisių, neteisėtai perleisto bendrovės turto sugrąžinimo, nuo gauto žalos atlyginimo. Kreditorių susirinkimo metu nuspręsta administratoriaus atlyginimo ir išlaidų sąmatą svarstyti artimiausiame kreditorių komiteto posėdyje (3 t., b. l. 149-157). 2013 m. lapkričio 18 d. Bankroto administratoriaus ataskaitoje Nr. 01 nurodyta (III skyriaus 15 punktas,) kad bankroto administratorius nustatė sandorius, kurie priešingi įmonės veiklos tikslams ir tuo pagrindu pateikė pretenzijas. Tarp tokių sandorių nėra sandorių su AB „Šiaulių bankas“ (3 t., b. l. 158-194), kurio teises ir pareigas perėmė BAB „Ūkio bankas“. Iš 2013 m. gruodžio 12 d. BUAB „V" kreditorių komiteto posėdžio protokolo Nr. 1 matyti, kad be kitų klausimų buvo svarstomas klausimas dėl administratoriaus atlyginimo sumos ir administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo. Kreditorių komiteto susirinkime buvo nutarta patvirtinti laikiną administratoriaus atlyginimą nuo bankroto bylos iškėlimo dienos (įsiteisėjo 2013-07-25) vienerių metų laikotarpiui (iki 2014 m. liepos 25 d.) – 20 000 Lt + PVM ir administratoriui paskatinamąjį užmokestį (sėkmės mokestį) – 20 proc. (įskaitant PVM) nuo sumų, gautų: nuginčijus neteisėtus įmonės sandorius, realizavus susigrąžintą neteisėtai perleistą įmonės turtą, už žalos atlyginimą ir patvirtinti laikiną administratoriaus išlaidų sąmatą nuo bankroto bylos iškėlimo dienos (įsiteisėjo 2013 m. liepos 25 d.) vienerių metų laikotarpiui (iki 2014 m. liepos 25 d.) vienerių metų laikotarpiui (iki 2014 m. liepos 25 d.) – 20000 Lt + PVM. Iš posėdžio protokolo matyti, kad nebuvo pritarta administratoriaus teiktam pasiūlymui patvirtinti 25% sėkmės mokestį nuo nuginčytų įmonės sandorių, nuginčytų reikalavimo teisių, neteisėtai perleisto bendrovės turto sugrąžinimo, nuo gauto žalos atlyginimo (4 t., b. l. 26-28, 72-74). Iš 2014 m. rugpjūčio 13 d. BUAB „V" kreditorių komiteto posėdžio protokolo Nr. 4 matyti, kad be kitų klausimų buvo svarstomas klausimas dėl administratoriaus atlyginimo sumos ir administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir nutarta patvirtinti laikiną administratoriaus atlyginimą nuo 2014 m. liepos 25 d. vienerių metų laikotarpiui (iki 2015 m. liepos 25 d.) – 12 000 Lt + PVM ir administratoriui paskatinamąjį užmokestį (sėkmės mokestį) 20 % (įskaitant PVM) nuo sumų, gautų: nuginčijus neteisėtus įmonės sandorius, realizavus susigrąžintą neteisėtai perleistą turtą, už žalos atlyginimą, ir laikiną administratoriaus išlaidų sąmatą nuo 2014 m. liepos 25 d. vienerių metų laikotarpiui (iki 2015 m. liepos 25 d.) – 20 000 Lt + PVM (4 t., b. l. 102-103, 124). Iš 2015 m. rugsėjo 21 d. BUAB „V" kreditorių komiteto posėdžio protokolo Nr. 7 matyti, kad be kitų klausimų buvo svarstomas klausimas dėl administratoriaus atlyginimo sumos ir administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo. Kreditorių komiteto susirinkime buvo nutarta patvirtinti administratoriaus atlyginimą ir administravimo išlaidų sąmatą nuo 2015 m. liepos 25 d. iki įmonės išregistravimo iš JAR: administratoriaus atlyginimas – 2 000 Eur + PVM ir paskatinamasis užmokestis (sėkmės mokestis) – 20 proc. (įskaitant PVM) nuo sumų, gautų: nuginčijus neteisėtus įmonės sandorius, realizavus susigrąžintą neteisėtai perleistą įmonės turtą, už žalos atlyginimą; – išlaidų sąmatą – 3 000 Eur + PVM (4 t., b. l. 175-176).

14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad iš BAUB „V“ pasisavinta pinigų suma negali būti priskiriama sėkmės mokesčiui, kurį, nuteistojo teigimu, jis, kaip bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo, galėjo teisėtai gauti nuginčijus kreditoriaus AB „Šiaulių bankas“ pareikštą reikalavimą, kurio vėliau atsisakė naujasis kreditorius BAB „Ūkio bankas“. Apeliaciniame skunde teisingai pažymėta, kad bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo D. P. ginčijo kreditoriaus AB „Šiaulių bankas“ pareikštą reikalavimą (teikė teismui paaiškinimus, įrodymus, atskiruosius skundus), tačiau ši bankroto administratoriaus funkcija – neteisėtų kreditorių reikalavimų ginčijimas, laikytina įprasta, jokių ypatingų veiksmų nereikalaujančia administratoriaus veikla, kuri gali būti priskiriama pareigai, siekiant apginti kitų kreditorių teises, ir kuri buvo reglamentuota nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (11 straipsnio 3 dalies 10 punktas, 26 straipsnio 5 dalis). Be to, iš BUAB „V" kreditorių komiteto nutarimų matyti, kad buvo nustatytos aiškios sėkmės mokesčio išmokėjimo sąlygos, t. y. 20 % (įskaitant PVM) sėkmės mokestis būtų mokamas nuo sumų, gautų nuginčijus neteisėtus įmonės sandorius, realizavus susigrąžintą neteisėtai perleistą turtą, už žalos atlyginimą. Pastebėtina, kad nuteistasis siekė nustatyti kitokias, jam palankesnes paskatinamojo užmokesčio išmokėjimo sąlygas, t. y. kad 25% sėkmės mokestis būtų mokamas nuo nuginčytų įmonės sandorių, nuginčytų reikalavimo teisių, neteisėtai perleisto bendrovės turto sugrąžinimo, nuo gauto žalos atlyginimo, tačiau šiam pasiūlymui BUAB „V" kreditorių komitetas nepritarė. Taigi, sėkmės mokestis negalėjo būti skaičiuojamas nuo nuginčytų reikalavimo teisių, kaip kad siūlė bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo D. P.. Šiuo atveju BAB „Ūkio bankas“ atsisakius reikalavimo (kurį prieš tai buvo pareiškęs AB „Šiaulių bankas“), BUAB „V" negavo jokios sumos, nuo kurios, remiantis BUAB „V" kreditorių komiteto nustatyta sėkmės mokesčio apskaičiavimo tvarka, bankroto administratoriui galėtų būti apskaičiuotas ir išmokėtas sėkmės mokestis.

15. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus vertina ir nuteistojo argumentus, kad pavedimai iš BUAB „V" banko sąskaitų tiesioginiai į nuteistojo asmenines banko sąskaitas buvo daromi dėl to, kad X, UAB D. P. buvo skolinga. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylose esančius įrodymus, teisingai šiuos nuteistojo parodymus įvertino kaip nuteistojo pasirinktą gynybinę versiją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

16. Liudytoja K. S.-U. parodė, kad ji nuo 2010 m. rugpjūčio 9 d. kartu su D. P. įsteigė X, UAB ir šioje įmonėje dirbo iki 2016 m. Kol dirbo, neturėjo informacijos, kad bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo galėjo persivesti sėkmės mokestį į savo asmeninę sąskaitą. Liudytojos žiniomis, viskas buvo vedama į X, UAB sąskaitą. Kas vyko po 2016 metų, nežino. Atlyginimas kontoros darbuotojams buvo fiksuotas, buvo pastovus. Įgalioto asmens atlyginimo dydis nuo jo gautų administravimo metu sėkmės mokesčių kol dirbo, kiek žino, nepriklausė. Gal, kai ji išėjo iš darbo, buvo kažkas pakeista. D. P. liudytojai sakė, kad kontora jam kažkiek skolinga, nes buvo sunkių laikų ir jis (D. P.) yra įmokėjęs savo lėšų į įmonės sąskaitą, kad nestrigtų įmonės veikla. Tikslių sumų negali pasakyti, bet kadangi buvo teikiama finansinė atskaitomybė, tai turėtų matytis. Spėja, kad apie 30 000 tik nežino litų ar eurų. Nežino iš kur D. P. galėjo turėti tokius pinigus. Banko prisijungimus turėjo tik D. P.. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, atsakydama į tyrėjos klausimą, ar gali būti administratoriaus atlyginimas, administravimo išlaidos ar sėkmės mokestis išmokamas į asmeninę bankroto administratoriaus įgalioto asmens banko sąskaitą, liudytoja atsakė, kad teoriškai tokia situacija būtų įmanoma dėl kokių nors objektyvių priežasčių (areštuotos banko sąskaitos ar pan.), tačiau tokiu atveju būtų sudaryta sutartis tarp bankroto administratoriaus ir jo įgalioto asmens (dvišalė sutartis) arba tarp bankrutuojančios įmonės (trišalė sutartis), t. y. tokie mokėjimai turėtų būti pagrįsti papildomais dokumentais. Pats bankroto administratorius be teisinio pagrindo negali išsimokėti lėšų į savo asmeninę banko sąskaitą. Taip pat negali išsimokėti lėšų, pažeisdamas kreditorių susirinkimo numatytas šių sumų lubas (3 t., b. l. 48-51; 18 t., b. l. 41-45).

17. Liudytoja J. R. parodė, kad ji dirbo buhalterės pareigose, jos darbo metu (iki 2015 m. gruodžio mėn.) kiekvienas pavedimas iš BUAB „V" sąskaitos į X, UAB buvo pagrįstas buhalterinės apskaitos dokumentais ir įtrauktas į apskaitą. Apie 2016 m. atliktus pavedimus nieko paaiškinti negali, nes tuo metu jau nebedirbo X, UAB. Atlyginimo dydis buvo nustatytas darbo sutartyje. Nežino ar buvo tarp D. P. ir X, UAB sudaryta kažkokia dvišalė sutartis, kad atlyginimas jam būtų mokamas ne per bendrovę. Nežino kaip galėtų pagrįsti atlyginimo gavimą bendrovės darbuotojo ne per bendrovės buhalteriją, o mokant iš kitos bendrovės sau pinigus, su tuo nėra susidūrusi. Neatsimena kaip buvo, ar matė įplaukas su paskirtimi paskola bendrovei, bet turėjo matyti. Įplaukas apskaityti kaip paskolą, tam turėjo būti sutartis ir buvo sutartis. Nepamena ar buvo vienetinis atvejis. Viskas teisingai buvo apiforminta (3 t., b. l. 53-54, 55-57; 18 t., b. l. 35-39).

18. Liudytojas G. A. parodė, kad sėkmės mokesčiai gali būti gaunami į to asmens, kuris administruoja sąskaitą. Bankroto procese yra asmuo, o ne įgaliotinis. Asmuo turi teisę išrašyti sąskaitą ir į asmens sąskaitą turi patekti pinigai, o jau asmuo įgaliotiniui, savo darbo santykių prasme, atsiskaito. Kokiais atvejais galėtų keliauti pinigai į įgalioto asmens sąskaitą iš bankrutuojančios įmonės – teoriškai pagrįsti labai paprastai. Subjektas išrašo sąskaitą bankrutuojančiai bendrovei, bet pagal prašymą pervedama tiesiai asmeniui atlygio dalis. Mokestine prasme susidengia debetas su kreditu ir viskas užsidaro. Tas turėtų atsispindėti paskirto administratoriaus apskaitoje (3 t., b. l. 66-67; 18 t., b. l. 35-39).

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, visų pirma pažymi, kad BUAB „V" bankroto administratoriumi buvo paskirta X, UAB, todėl ir atlyginimas už vykdytą bankroto administravimo procedūrą, įskaitant sėkmės mokestį, turėjo būti mokamas tiesiogiai bankroto administratoriui. Pažymėtina, kad BUAB „V" kreditorių susirinkimu patvirtintas atlyginimas bankroto administratoriui buvo pilnai išmokėtas į X, UAB sąskaitą. Tarp apmokėjimų už bankroto administravimą į X, UAB buvo atliekami ir pavedimai, kurių paskirtyje nurodoma „Sėkmės mokestis“, kas patvirtina, jog nuteistasis suvokė vykdomo administravimo apmokėjimo tvarką. Taip pat byloje nustatyta, kad bankiniai pavedimai iš BUAB „V" buvo daromi ne tik į X, UAB banko sąskaitą, bet ir į nuteistojo asmenines banko sąskaitas (tai patvirtina nuteistojo banko sąskaitų išrašai ir jų ikiteisminio tyrimo metu atlikta analizė – (13 t., b. l. 3-156; 14 t., b. l. 96-102). Šiuo atveju nuteistasis neturėjo jokio teisinio pagrindo iš bankrutuojančios įmonės pinigines lėšas persivesti sau asmeniškai, byloje nėra jokių šią aplinkybę patvirtinančių dokumentų. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tokių pavedimų pagrindą, skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad atlyginimas nuteistajam už jo atliekamą darbą iš BUAB „V" banko sąskaitų negalėjo būti mokamas, nes tarp D. P. ir X, UAB nebuvo pasirašyta jokia sutartis dėl darbo užmokesčio mokėjimo D. P. iš bankrutuojančios bendrovės sąskaitos. Apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad D. P. tokiais veiksmai darė skolos įskaitą, nes X, UAB nuteistajam buvo skolinga, paneigia byloje nustatytos aplinkybės. Pavyzdžiui, laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 2 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. D. P. iš savo asmeninės banko sąskaitos į X, UAB banko sąskaitą atliko 3 pavedimus (2012 m. balandžio 2-3 d.) bendrai 5 000 Lt sumai (11 t., b. l. 70-71, 211), mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Paskola“, tuo tarpu vien pirmas mokėjimas (2014 m. sausio 23 d.) iš BUAB „V" banko sąskaitos į asmeninę D. P. banko sąskaitą sudarė 65 289,26 Lt (14 t., b. l. 96). Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nebuvo jokio teisinio pagrindo į asmenines D. P. banko sąskaitas iš BUAB „V" sąskaitos pervesti inkriminuotas sumas. Nuteistojo iš BUAB „V" atlikti pavedimai į asmenines banko sąskaitas negali būti vertinami, kaip X, UAB skolos padengimas, nes iš BUAB „V" banko sąskaitos iš viso pervesta pinigų sumą buvo ženkliai didesnė nei D. P. atliekami pavedimai į X, UAB kaip paskolos suteikimas, todėl šie apelianto argumentai vertinami kaip gynybinė versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir pateisinti neteisėtus veiksmus – svetimo turto pasisavinimą.

Dėl „E“ piniginių lėšų pasisavinimo

20. Nuteistasis D. P. buvo pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 3 dalį ir BK 228 straipsnio 2 dalį. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad negalima daryti išvados, kad buvo pasisavinto BUAB „E" piniginės lėšos, todėl prašoma pakeisti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje ir veiką perkvalifikuoti pagal BK 229 straipsnį (dėl prašymo perkvalifikuoti veiką nurodoma šios nutarties 29-34 punkte). Nuteistasis pažymi, kad su didžiausiu BUAB „E" kreditoriaus atstovu G. G. kalbėjosi dėl kuo didesnio jų kreditorinio reikalavimo patenkinimo, už ką, kaip papildoma paskata, buvo žodžiu sutarta 350 000 Lt (100 000 Eur). Nuteistasis teigė, kad jis per aplaidumą tinkamai raštu neįformino kreditorių komiteto sprendimų, savo padarytas klaidas pripažino, todėl neginčijo VĮ „Turto banko“ bei Sodros pareikštų civilinių ieškinių ir šiuo metu siekia atlyginti padarytą žalą. Teisėjų kolegijos nuomone, keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje nėra pagrindo.

21. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, D. P. pinigų pervedimo fakto iš bankrutuojančios UAB „E“ į savo asmenines banko sąskaitas neneigė, tik aiškino, kad šiuos pavedimus atliko tuomet, kai žodžiu tarėsi su bankrutuojančios bendrovės didžiausio kreditoriaus (AB SEB bankas) atstovu dėl sąmatos padidinimo ir tikėjosi, kad ji bus padidinta. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši versija buvo iškelta dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir ji motyvuotai buvo paneigta skundžiamame nuosprendyje remiantis byloje esančiais įrodymais.

21.1. 2011 m. vasario 28 d. BUAB „E" pirmojo kreditorių susirinkimo protokole nurodoma, kad be kitų klausimų, buvo sudarytas kreditorių komitetas, į kurį įėjo S. T. (darbuotojų atstovas), Vilniaus apskrities VMI atstovas, VSDFV Vilniaus skyriaus atstovas, AB SEB bankas atstovas, VšĮ „Mokslo ir technologijų parkas“ atstovas. Taip pat buvo svarstoma dėl administratoriaus atlyginimo sumos ir administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo. Kreditorių susirinkimo metu patvirtinta AB SEB bankas siūlyta administravimo išlaidų sąmata: 40 000 Lt + PVM administratoriaus atlyginimas visam laikotarpiui nuo nutarties dėl bankroto iškėlimo įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš JAR; 30 000 LT + PVM suma administravimo išlaidoms; Administratoriaus paskatinamasis užmokestis – 20% nuo nuginčytų įmonės sandorių ir išieškotų sumų. Sprendimą dėl paskatinamojo mokesčio išmokėjimo priima kreditorių komitetas (8 t., b. l. 6-19). Iš 2012 m. gegužės 25 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 11 matyti, kad kreditorių susirinkime be kitų klausimų buvo sprendžiamas klausimas dėl paskatinamojo užmokesčio nuo išieškotų sumų bankroto administratoriui išmokėjimo pagal priedą Nr. 2 (premija administratoriui 15 928,57 Lt). Nutarimas nebuvo priimtas (8 t., b. l. 123-126). Iš 2014 m. kovo 7 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 12 matyti, kad kreditorių susirinkimo metu be kitų klausimų buvo sprendžiamas klausimas dėl premijos bankroto administratoriui išmokėjimo. Buvo nutarta išmokėti bankroto administratoriui premiją pagal priedą Nr. 3., kuriame nurodyta bendra suma 27 933,30 Lt + PVM (8 t., b. l. 130-132, 136-137). Iš 2016 m. birželio 29 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 13 matyti, kad kreditorių susirinkime be kitų klausimų buvo sprendžiamas klausimas dėl BUAB „E" pajamų išlaidų ataskaitos ir klausimas dėl premijos bankroto administratoriui išmokėjimo. Kreditorių susirinkimas nutarė įpareigoti administratorių sušaukti kreditorių susirinkimą iki 2016 m. liepos 28 d. ir pateikti kreditorių susirinkimui išsamią ataskaitą apie debitorines skolas ir patikslinti pajamų – išlaidų ataskaitą. Dėl premijos administratoriui išmokėjimo kreditorių susirinkimas nutarė premijos išmokėjimo klausimą svarstyti administratoriui išieškojus visą skolą iš V. G. pagal taikos sutartį (8 t., b. l. 141-142). Iš 2016 m. spalio 07 d. BUAB „E" kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 14 matyti, kad kreditorių susirinkime be kitų klausimų buvo sprendžiami klausimai dėl BUAB „E" pajamų – išlaidų ataskaitos ir dėl premijos administratoriui išmokėjimo. Kreditorių susirinkimas nepatvirtino BUAB „E" pajamų – išlaidų ataskaitos (priedas Nr. 2). Dėl premijos bankroto administratoriui išmokėjimo nutarta patvirtinti administratoriui 20 proc., t. y. 1904,10 Eur paskatinamąjį mokestį nuo išieškotos iš V. G. 9520,52 Eur sumos (8 t., b. l. 147-148). Iš 2017 m. gegužės 30 d. BUAB „E" kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 15 matyti, kad kreditorių susirinkime be kitų klausimų buvo svarstomi klausimai dėl BUAB „E" pajamų – išlaidų ataskaitos ir įmonės bankroto procese gautų lėšų paskirstymas kreditoriams. Sukaupta 87 023,01 Eur suma turėjo būti proporcingai paskirstyta dviem antros eilės kreditoriams – VĮ Turto bankas (69 940,39 Eur) ir VSDFV Vilniaus skyrius (17 082,62 Eur). Įvykusio kreditorių susirinkimo metu balsu dauguma buvo pritarta šiam pasiūlymui. Pajamų –išlaidų ataskaita buvo patvirtinta (8 t., b. l. 157-158).

21.2. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos Antrojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2021 m. vasario 9 d. tarnybinio pranešimo dėl BUAB „E" kreditorių matyti, kad BUAB „E" bankroto proceso metu 2012 m. sausio 31 d. pilnai atsiskaityta su kreditoriumi, kurio reikalavimas užtikrinamas įkeitimu, AB SEB bankas, kurio reikalavimo suma 179 435,93 Lt (8 t., b. l. 185-190).

21.3. Iš D. P. ir BUAB „E" banko sąskaitų išrašų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 3 d. iki 2016 m. kovo 1 d. iš BUAB „E" banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į X, UAB buvo pervesta 73 124,29 Lt (21 178,26 Eur) ir 4102,64 Eur, iš kurių 39 325 Lt (11389,31 Eur) nurodyta mokėjimo paskirtis – „administratoriaus atlyginimas“, o 13 891,59 Eur nurodyta mokėjimo paskirti – „sėkmės mokestis“. Nuo 2015 m. sausio 8 d. iki 2018 m. rugpjūčio 13 d. iš BUAB „E" banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į asmenines D. P. SEB banko sąskaitas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo pervesta viso 104 260,70 Eur (8 t., b. l. 177-184; 13 t., b. l. 157-163).

21.4. Liudytojas M. B. parodė, kad 2010-2014 metais dirbo AB SEB bankas, jo pareigos buvo susijusios su nemokių klientų administravimu ir D. P. buvo bankroto administratorius vienoje iš jo kuruojamų įmonių – UAB „E“. Kiek pamena, asmeninių prašymų iš D. P. pusės dėl sąmatos padidinimo nebuvo. Klausimai dėl sąmatos buvo svarstomi kreditorių susirinkimuose, tačiau AB SEB bankas turėjo vidines darbo grupes, kurių metu buvo svarstomi klausimai rekomenduojamojo pobūdžio, kokio dydžio bankas rekomenduotų paskirti administravimo išlaidų sąmatą. Tai nebuvo jo vienasmenis sprendimas, kad jis galėtų nutarti vienokią ar kitokią sumą skirti bankroto administratoriui. Tai buvo kolegialus sprendimas (18 t., b. l. 41-45).

21.5. Liudytojas G. G. parodė, kad buvo klausimas dėl administravimo išlaidų ir sąmatos. Pagal įstatymą tokie klausimai yra sprendžiami kreditorių komitete. Nežino, gal banko žodiniai sutikimai ir buvo duoti, tačiau bet kokiu atveju, sutikimai turėjo būti įforminti kreditorių susirinkimo arba komiteto sprendimu. Jei tokie komiteto sprendimai ar susirinkimų sprendimai buvo įforminti, tai vadinasi administratorius galėjo gauti padidintą sąmatą. Būtent klausimai, kurie susiję su bankroto administravimo išlaidomis ir administratoriaus atlyginimu, turi būti suderinti su AB SEB banko darbuotojų komisija ir vėliau darbuotojas gauna įgaliojimą balsuoti kreditorių susirinkimuose. Įprastai, jeigu bankroto administratoriui neužtenka pirminės patvirtintos sąmatos ir tai matosi iš jo kreditoriams pateiktų dokumentų ir kitų patvirtinančių įrodymų, yra kviečiamas kreditorių susirinkimas, kuriame bankroto administratorius argumentuotai paprašo padidinti sąmatą, nurodydamas kokios papildomos sumos jam reikia. Dėl sąmatos padidinimo turi balsuoti kreditorių susirinkimas ir tik jam pritarus administratorius gali naudoti patvirtintas papildomas lėšas, už kurių panaudojimą jis turi vėliau atsiskaityti kreditoriams. Įprastai balsuoti dėl administravimo išlaidų sąmatos padidinimo AB SEB banko darbuotojas turi gauti banko darbuotojų komisijos įgaliojimą. Ar M. B. kreipėsi į AB SEB banko atsakingus darbuotojus ir ar buvo sprendžiamas klausimas dėl sąmatos padidinimo, liudytojas nurodė nepamenantis. D. P. pažįsta iš profesinės veiklos, yra kelis kartus susitikę. Ar D. P. kreipėsi į jį būtent dėl sąmatos padidinimo vykdant UAB „E“ bankroto procesą, liudytojas nepamena, tačiau jeigu taip ir buvo, be raštiško kreditorių susirinkimo pritarimo bankroto administratorius negalėjo savavališkai padidinti sąmatos ir jos išsimokėti. Apie tai, kad D. P. išsimokėjo papildomas lėšas, skirtas bankroto administravimo išlaidoms ir koks jų dydis, jam nėra žinoma. Žodinis susitarimas dėl sąmatos padidinimo gali būti, administratorius derinasi sąmatą (3 t., 91-93; 18 t., b. l. 53-58).

21.6. Liudytoja K. S.-U. parodė, jog kreditorių susirinkimai turi teisę tikslinti administravimo išlaidų sąmatą, jei yra poreikis, jas didinti. Kol ji dirbo, nepamena ar buvo didinama. Išmokamo administratoriaus atlyginimo, administravimo išlaidų sumos, sėkmės mokestis arba šių sumų lubos būna nustatomos kreditorių susirinkimų metu ir išmokama pagal kreditorių nustatytą tvarką. Pats bankroto administratorius be teisinio pagrindo negali išsimokėti lėšų į savo asmeninę banko sąskaitą. Taip pat negali išsimokėti lėšų pažeisdamas kreditorių susirinkimo numatytas šių sumų lubas. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme imperatyviai numatyta, kad tik kreditorių susirinkimas skiria atlyginimą, tačiau buvo numatytas apskundimo teismui mechanizmas kuomet bankroto administratorius turėjo teisę apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimus dėl jam skiriamo atlyginimo, išlaidų ar sėkmės mokesčių nustatymo (18 t., b. l. 41-45).

21.7. Liudytojas K. N. parodė, kad dėl administratoriaus atlyginimo, administravimo išlaidų viskas buvo fiksuota, protokoluose įrašyta. Atrodo, išlaidos buvo nedidelės, gal tai buvo procentai nuo grąžintų lėšų, neprisimena. 2019 metais šių klausimų tyrėja neuždavinėjo. Pirmo kreditorių susirinkimo metu buvo patvirtinta administratoriaus atlyginimo ir administravimo išlaidų sąmata. Negali pasakyti ar vėlesniuose susirinkimuose bankroto administratorius D. P. kėlė administravimo sąmatos padidinimo klausimą. Jeigu iškiltų tokia būtinybė, bankroto administratorius turėjo sušaukti kreditorių susirinkimą. Neprisimena, ar bankroto administratorius D. P. asmeniškai į jį (K. N.) kreipėsi dėl atlyginimo ir administravimo išlaidų sąmatos padidinimo, kadangi 2012 metų pradžioje tarp VšĮ „Mokslų technologijų parkas“ ir X, UAB prasidėjo teisminiai ginčai dėl sudarytų sandorių su UAB „E“ bankroto procedūros metu. VšĮ „Mokslų technologijų parkas“ 2013 metais pilnai atsiskaitė su UAB „X“. Dėl bankroto administratoriaus atlyginimo padidinimo kreipimosi susirinkimuose nebuvo. Jei buvo, protokoluose turi būti užfiksuota (3 t., b. l. 97-99; 18 t., b. l. 41-45).

21.8. Liudytojas S. T. taip pat parodė, jog nebuvo poreikio bankroto administratoriui didinti jo atlyginimo ir administravimo išlaidų sąmatos, kadangi bankroto procedūros metu neatsirado papildomų aplinkybių, keičiančių bylos eigą, pats bankroto administratorius D. P. taip pat nepateikė jokių dokumentų ar papildomų įrodymų, patvirtinančių, kad yra poreikis didinti sąmatą. Pirminė patvirtinta bankroto administratoriaus atlyginimo ir administravimo išlaidų sąmatos suma buvo patvirtinta visam bankroto procedūros laikotarpiui ir nebuvo poreikio jos keisti. Be to, bankroto administratorius D. P. už kiekvieną parduotą bendrovės turtą gaudavo 3 procentus atlygio ir nuo išieškotų gautinų sumų 5 procentus atlygio. D. P. niekada asmeniškai į jį (S. T.) nesikreipė dėl atlyginimo ir administravimo išlaidų sąmatos padidinimo. Tokie sprendimai (dėl bankroto administratoriaus atlyginimo ir administravimo sąmatos padidinimo) negalėjo būti priimti žodžiu, o tik laikantis griežtai reglamentuotos tvarkos. Tai, kad bankroto administratorius D. P. savavališkai padidino administravimo sąmatą, jam (S. T.) nebuvo žinoma. Jei buvo iškeltas klausimas dėl sąmatos didinimo, tai buvo kreditorių susirinkimo metu, visi kreditoriai patvirtino, kad nėra tam poreikio. Nepamena, kad būtų keltas toks klausimas, pasakė tik teoriškai. Jis bankroto procese nebedalyvauja, kadangi yra pirmos eilės kreditoriai, su jais buvo pilnai atsiskaityta ir jo darbuotojų dalis sumažėjo iki procentinės dalies (3 t., b. l. 101; 18 t., b. l. 53-58).

21.9. Liudytoja A. K. parodė, kad D. P. žodžiu į ją niekada nesikreipė dėl sąmatos padidinimo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymu, bankroto administratorius prašymą dėl sąmatos padidinimo teikia kreditorių komiteto susirinkimui. Jai nežinoma, ar D. P. bendravo su kitais kreditoriais apie sąmatos padidinimą. Nutarimą dėl sąmatos padidinimo priima tik kreditorių susirinkimas. Tokio prašymo nebuvo, buvo prašymas išmokėti priemoką. Visa tai buvo išmokėta. Dėl atlyginimo padidinimo nekalbėjo niekas. Buvo kalbama tik apie priemokos išmokėjimą. Kitas dalykas, jei administratoriui netinka kreditorių priimtas nutarimas, jis turi teisę skųsti ir teisme įrodinėti, kad kreditoriai nepagrįstai patvirtino mažą sąmatą. Tokio skundo niekada nebuvo (3 t., b. l. 85-86; 18 t., b. l. 53-58).

22. Skundžiamame nuosprendyje, remiantis nagrinėjamų veikų padarymo metu galiojusia Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 2 dalies nuostata, kurioje buvo nustatyta, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas, ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-354/2009 ir Nr. 3K-3-486/2010), padaryta išvada, kad jei bankroto administratorius dėl objektyvių priežasčių patiria papildomas išlaidas, jos gali būti didinamos teismo sprendimu (iki pirmojo kreditorių susirinkimo), vėliau šias išlaidas tvirtina kreditorių susirinkimas. Taigi, tvirtinant, jog D. P. turėjo papildomas išlaidas, susijusias su bankrutuojančios UAB „E“ administravimu, administravimo išlaidų sąmata turėjo būti teikiama ir tvirtinama kreditorių susirinkime. Tačiau byloje nustatyta, kad D. P. kreditorių susirinkimų metu neinicijavo administravimo sąmatos ir atlyginimo padidinimo administratoriui klausimų, išskyrus premijų išmokėjimo, svarstymo. 2017 m. gegužės 30 d. kreditorių susirinkimui pateiktoje pajamų – išlaidų ataskaitoje nenurodė į savo asmenines sąskaitas pervestų sumų.

23. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad D. P. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo laikotarpis yra nuo 2015 m. sausio 8 d. iki 2018 m. rugpjūčio 13 d. Tuo tarpu iš byloje esančių duomenų matyti, kad su AB SEB bankas, kurio reikalavimas užtikrintas hipoteka, buvo atsiskaityta 2012 m. sausio 31 d. ir šis bankas išstojo iš kreditorių komiteto. Iš šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad D. P. inkriminuoti turto pasisavinimo veiksmai atlikti praėjus trims metams po kreditoriaus, su kuriuo, anot nuteistojo, buvo sutarta dėl atlyginimo padidinimo, išstojimo iš bankroto proceso, tad toks asmuo (AB SEB bankas) inkriminuotos nusikalstamos veikos darymo metu jokios galimybės daryti įtaką kreditorių komiteto sprendimams neturėjo. Taigi, šie nustatyti faktai, byloje esantys rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai paneigia D. P. iškeltą versiją, kad jis buvo susitaręs su kreditorių komiteto nariais dėl atlyginimo ir išlaidų sąmatos padidinimo bei tikėjosi atlyginimo padidinimo šį klausimą aptarus su AB SEB banko atstovu, ir patvirtina, jog BUAB „E" piniginės lėšos į asmenines D. P. banko sąskaitas buvo pervestos be teisėto pagrindo.

Dėl BUAB „N" piniginių lėšų pasisavinimo

24. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai D. P. pripažino kaltu dėl BUAB „N" turto pasisavinimo (BK 183 straipsnio 1 dalis) ir piktnaudžiavimo (228 straipsnio 2 dalis). Nuteistojo vertinimu, negalima tvirtinti, jog jis pasisavino BUAB „N" pinigines lėšas, todėl jo veika turėtų būti kvalifikuojama tik pagal BK 229 straipsnį (dėl prašymo perkvalifikuoti veiką nurodoma šios nutarties 29-34 punkte). D. P. teigimu, BUAB „N" buvo patyręs teisinių ir kitų išlaidų, kurias padengė bankroto administratorius, o vėliau, kai BUAB „N" gavo pajamų, iš jų šios išlaidos buvo padengtos lėšas pervedant pinigus ne bankroto administratoriui, o tiesiogiai jam (D. P.). Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo patikrintos nuteistojo nurodytos aplinkybės dėl bankrutuojančios įmonės patirtų išlaidų bankroto procese, nors visi bankroto dokumentai buvo pateikti ikiteisminio tyrimo institucijai. Teisėjų kolegijos nuomone, keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje nėra pagrindo.

25. D. P. proceso metu nurodė, jog, kaip ir BUAB „E" epizode, BUAB „N" bankroto procedūros metu patyrė ženkliai didesnes išlaidas, nei buvo numatyta sąmatoje. Prieš pat bankroto proceso pabaigą įmonė netikėtai gavo pinigų ir tame bankroto procedūros etape buvo sunku sušaukti kreditorių susirinkimą spręsti dėl sąmatos padidinimo, todėl turėtas išlaidas pasidengė negavęs kreditorių susirinkimo pritarimo. 2023 m. sausio 12 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu, nuteistasis konkrečiai negalėjo nurodyti apie patirtas išlaidas atliekant BUAB „N“ bankroto procedūrą. Nurodė, kad apie 9000 buvo patirta bylinėjimo išlaidų, o kita dalis turbūt buvo administratoriaus atlyginimas, tiksliai neprisiminė. Taip pat nieko konkretaus negalėjo paaiškinti apie 12 969,00 Eur sumą, kuri buvo pervesta į jo asmeninę banko sąskaitą (18 t., b. l. 73-74). Įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog D. P. parodymai apie ženkliai didesnes būtinas administravimo išlaidas nepasitvirtino.

25.1. Iš 2020 m. kovo 3 d. Vilniaus apygardos teismo pateiktų UAB „N“ bankroto byloje Nr. eB2-706-881/2018 esančių dokumentų (9 t., b. l. 49-97) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartimi UAB „N“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta X, UAB (9 t., b. l. 50-52). 2015 m. kovo 26 d. X, UAB direktoriaus įgaliojimu D. P. įgaliojamas atstovauti bankroto administratoriui UAB „N“ bankroto byloje (9 t., b. l. 102). 2015 m. liepos 29 d. pirmojo BUAB „N" kreditorių susirinkimo metu, be kitų klausimų, buvo sprendžiamas klausimas dėl administratoriaus atlyginimo ir administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo. Kreditorių susirinkime nutarta patvirtinti VMI ir VSDFV Vilniaus skyriaus teiktą nutarimo projektą – 3000,00 Eur + mokėtini mokesčiai administravimo išlaidų sąmatą (įskaitant atlyginimą administratoriui) visam bankroto proceso laikotarpiui, t. y. nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos iki bendrovės išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Nurodyta, kad pasikeitus aplinkybėms (perėmus bendrovės dokumentus bei turtą) sąmata gali būti peržiūrėta (9 t., b. l. 54-57). 2015 m. liepos 23 d. BUAB „N" bankroto administratoriaus ataskaitoje Nr. 01 bankroto administratorius nurodo, kad 2015 m. balandžio 8 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi patvirtino BUAB „N“ administravimo išlaidų sąmatą: 900,00 Eur sumą be mokesčių, kuri galioja už laikotarpį nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo pirmajame kreditorių susirinkime dienos. Bankroto administratorius iki šiol UAB „N“ lėšų nepanaudojo (9 t., b. l. 58-63). 2018 m. birželio 12 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismas tenkino likviduojamos UAB „N“ administratoriaus X, UAB prašymą dėl kreditorių sąrašo patikslinimo ir patvirtino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą: Pirmosios eilė kreditoriai – V. Ž. – 2369, 63 Eur; N. P. – 3983,29 Eur; Antrosios eilės kreditoriai – VSDFV Vilniaus skyrius – 8319,28 Eur; VĮ Turto bankas – 5257, 40 Eur. Taip pat šia nutartimi teismas tenkino bankroto administratoriaus prašymą dėl įmonės pabaigos (9 t., b. l. 151-153).

25.2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos Antrojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2021 m. sausio 27 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad iš BUAB „N" banko sąskaitos į X, UAB banko sąskaitą buvo pervesta 13 630 Eur, nurodant paskirtį „Administravimo išlaidos“, nors kreditorių susirinkimo metu buvo patvirtinta 3000,00 Eur + mokėtini mokesčiai administravimo išlaidų sąmata (įskaitant atlyginimą administratoriui) visam bankroto proceso laikotarpiui, t. y. nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos iki bendrovės išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Iš BUAB „N" banko sąskaitos į asmeninę D. P. banko sąskaitą laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 6 d. iki 2016 m. lapkričio 28 d. buvo pervesta iš viso 12 969,60 Eur (9 t., b. l. 163-166).

25.3. Nukentėjusioji V. Ž. parodė, kad ji dirbo BUAB „N". Kai BUAB „N" buvo pradėta bankroto procedūra, ji buvo pakviesta į X, UAB. Bendrovė jai liko skolinga atlyginimą. Vėliau dalį gavo iš Garantinio fondo – 900 Eur, o likusi skola liko nesumokėta. Su D. P. teko bendrauti keletą kartų, buvo tiesiogiai nuvykusi į kontorą, vėliau – nuotoliniu būdu, laiškus, susirinkimų protokolus atsiųsdavo. Administratoriaus atlyginimą žinojo iš vėlesnių susirinkimų, pirmo susirinkimo metu, atrodo, atlyginimas nebuvo nustatytas. Dėl to, kad reikėtų papildomai išsimokėti pinigų, į ją (V. Ž.) bankroto administratorius nesikreipė (18 t., b. l. 8-10).

25.4. Liudytoja I. P. parodė, kad įstojus į BUAB „N" bankroto procedūrą, ji paprašė, jog bankroto administratorius jai pateiktų ankstesnius kreditorių susirinkimų protokolus. Susipažinusi su protokolu, pamatė, kad kreditorių susirinkimus pirmajame susirinkime 2015 m. liepos 29 d. patvirtino administravimo išlaidų sąmatą 3 000 Eur sumai visam administravimo laikui, nors bankroto administratorius prašė didesnės sumos. Kiek atsimena, tai nebuvo sudėtinga bankroto procedūra, bankrutuojanti įmonė, kaip ir yra įprasta, neturėjo nekilnojamo turto. Bankroto administratorius teikė ataskaitas, nes be šių ataskaitų negalėtų balsuoti darbotvarkės klausimais (3 t., b. l. 108-109; 18 t., b. l. 53-58).

25.5. Liudytojas M. Č. parodė, kad UAB „N“ bankroto procedūra iš pirmo požiūrio niekuo neišsiskyrė. Tokių bylų, kur turto nėra, dokumentai neperduoti, kreditorių reikalavimai netenkinami, tikrai labai daug. 2015 m. liepos 29 d. buvo sušauktas pirmasis BUAB „N" kreditorių susirinkimas, kuriame buvo svarstomi klausimai dėl administratoriaus ataskaitos ir jos tvirtinimo, dėl administravimo išlaidų mokėjimo eilės ir tvarkos nustatymo, dėl administratoriaus atlyginimo sumos ir administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo bei kiti klausimai. Šio susirinkimo metu buvo patvirtintas VSDFV pateiktas projektas dėl administratoriaus atlyginimo sumos ir administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, t. y. 3000 Eur + mokėtini mokesčiai administravimo išlaidų sąmata, įskaitant atlyginimas bankroto administratoriui visam bankroto proceso laikotarpiui, t. y. nuo bankroto bylos iškėlimo iki bendrovės išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Ši bankroto procedūra nebuvo sudėtinga, bankroto administratorius teikė ataskaitas, bankroto proceso pradžioje informavo, kad kreipėsi į teismą su prašymu skirti UAB „N“ vadovui baudą dėl to, kad šis neperduoda bankroto administratoriui įmonės turto ir dokumentų (3 t., b. l. 110-111; 18 t., b. l. 53-58).

25.6. Liudytoja N. P. parodė, kad UAB „N“ dirbo nuo 2003 m. iki 2014 m., finansininke. Vykstant bankroto procedūrai, bankroto administratorius su ja susisiekė ir paprašė, kad ji padarytų UAB „N“ balansą, nes priešingu atveju VMI negrąžina „užšaldytų“ 130 000 litų. Ji padarė balansą ir pateikė jį bankroto administratoriui, o ką jis po to darė, ji nežino, jos neinformavo, bet, kaip suprato, šios užšaldytos lėšos turėjo būti pervestos į bankroto administratoriaus nurodytą sąskaitą, bet nėra tuo tikra. Daugiau ji jokiose bankroto procedūrose nedalyvavo, su jokiais dokumentais ir finansinėmis ataskaitomis supažindinta nebuvo. Visus finansinius reikalus, susijusius su UAB „N“ finansais ir turtu, tvarkė bankroto administratorius (3 t., b. l. 113-114; 18 t., b. l. 53-58).

26. Taigi, byloje, išskyrus nuteistojo parodymus, nebuvo nustatyta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad BUAB „N" bankroto procedūra buvo išimtinai sudėtinga, reikalavusi didesnių bankroto administravimo kaštų nei buvo nustatyta kreditorių komiteto, ar, kad bankroto administratorius ar jo įgaliotas asmuo būtų naudojęs asmenines lėšas. Pastebėtina, kad D. P., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, negalėjo konkrečiai nurodyti išlaidų (konkrečių sumų), kurias patyrė atlikdamas bankroto administratoriaus įgaliojo pareigas ir kurios viršijo kreditorių susirinkimo nustatytą atlyginimo dydį, nepateikė ir jokių rašytinių įrodymų ar kitų duomenų, patvirtinančių deklaratyvius jo teiginius, jog visą pinigų sumą, už kurios pasisavinimą buvo nuteistas, buvo panaudota vykdant UAB „N“ bankroto procedūrą ir jos kreditorių interesų tenkinimo tikslu.

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad vien tai, jog kaltininkas nurodo, kad bendrovės pinigai buvo naudojami ne asmeniniais tikslais, o bendrovės reikmėms, to nepagrįsdamas konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties požymių buvimą jo padarytoje veikoje. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį, įrodymai gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Taigi, vien tik kaltininko aiškinimas apie tai, neva jis apskritai jokių lėšų nepasisavino, arba deklaratyvūs teiginiai apie tariamai tinkamą lėšų ir turto panaudojimą, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, kaltinimo nepaneigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322-1073/2019, Nr. 2K-59-1073/2024, Nr. 2K-6-648/2024).

28. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad D. P., kaip pasisavinta inkriminuota suma, beveik 4 kartus viršija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sumą, be to, inkriminuotą pinigų sumą nuteistasis persivedė į savo asmenines sąskaitas. Kaip jau buvo minėta, bylai aktualiu laikotarpiu galiojęs Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnis bei teismų praktika nustatė, kad administratorius neturi teisės viršyti patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos ir įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančių įsipareigojimų. Jeigu planuojama viršyti administravimo išlaidų sąmatą arba įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančius įsipareigojimus, administratorius sušaukia kreditorių susirinkimą dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo. Administratorius turi teisę viršyti administravimo išlaidų sąmatą arba įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančius įsipareigojimus tik tais atvejais, kai dėl nenumatytų priežasčių būtina imtis skubių priemonių, siekiant apsaugoti įmonės ar jos kreditorių interesus. Apie tai administratorius nedelsdamas informuoja kreditorių susirinkimą ir pateikia jam sąmatos viršijimo arba įmonės vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaitą. Jeigu kreditorių susirinkimas šios ataskaitos nepatvirtina, išlaidos ir įsipareigojimai, kuriais viršyta sąmata, dengiami iš administratoriaus asmeninių lėšų. Kaip pripažino ir pats D. P., šios procedūros laikytąsi nebuvo. Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir esant pakankamai duomenų dėl nuteistojo kaltės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad D. P. jam patikėtas BUAB „N" lėšas neteisėtai, nesant jokio pagrindo, veikdamas tiesiogine tyčia, pavertė savo turtu, t. y. pasisavino.

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį

29. D. P. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (3 nusikalstamos veikos) už tai, kad būdamas paskirtas bankrutuojančių bendrovių UAB „V“, UAB „E“ ir UAB „N“ bankroto administratoriaus X, UAB direktoriumi ir įgaliotu asmeniu, pažeisdamas inkriminuotų įstatymų ir teisės aktų reikalavimus, siekdamas asmeninės turtinės naudos, veikė priešingais bankrutuojančių juridinių asmenų ir jų kreditorių interesams, padarė didelę turtinę ir didelę neturtinę žalą bankrutuojančios įmonėms, jų kreditoriams bei padarė didelę žalą valstybės interesams – diskreditavo bankroto administratoriaus, kuris yra prilygintas valstybės tarnautojui vardą, tai yra piktnaudžiavo tarnyba.

30. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis nepateikia jokių argumentų dėl jo nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Prašymą išteisinti jį pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (epizode dėl BUAB „V") sieja su prašymu išteisinti jį dėl šios įmonės turto pasisavinimo, o epizoduose dėl BUAB „E" ir BUAB „N" bankroto procedūrų, taip pat be jokių teisinių motyvų, prašo perkvalifikuoti jo veikas iš BK 228 straipsnio 2 dalies, BK 183 straipsnio 1/3 dalies į BK 229 straipsnį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad D. P. savo tyčiniais veiksmais sukėlė didelę turtinę ir didelę neturtinę žalą bankrutuojančios įmonėms, jų kreditoriams bei didelę žalą valstybės interesams, todėl teisingai nusikalstamas kvalifikavo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį.

31. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. 2 dalyje nustatyta atsakomybė asmeniui, kuris padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių.

31.1. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi teismų praktikoje aiškinamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Šios nusikalstamos veikos esmė pasireiškia tuo, kad nors valstybės tarnautojas formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos ir pačios valstybės autoritetas. Tai, kad valstybės tarnautojas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dažniausiai patvirtina aplinkybės, kad toks asmuo, veikdamas (arba neveikdamas) atitinkamu būdu, pažeidė teisės aktų nuostatas, įtvirtinančias tam tikrų teisiškai reikšmingų veiksmų atlikimo tvarką, nesilaikė iš teisės aktų jam kylančių teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16/2010, Nr. 2K-P-1/2014, Nr. 2K-354-511-2015, Nr. 2K-35-697/2016, Nr. 2K-187-976/2019, Nr. 2K-127-689/2020).

31.2. Būtini piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi sudėties požymiai taip pat yra padariniai (didelė žala valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui) ir priežastinis ryšys tarp veikos ir šių padarinių. Didelė žala BK 228 straipsnio prasme gali būti tiek turtinė, tiek neturtinio pobūdžio. Didelė turtinė žala BK 228 straipsnio prasme teismų praktikoje paprastai siejama su žala, viršijančia 250 MGL, nors, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, didele gali būti pripažinta ir mažesnio dydžio turtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-226-976/2020). Šia prasme didelės turtinės žalos požymis yra vertinamasis, nes BK XXXIII skyriaus „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“ nuostatos, priešingai nei kitas nusikalstamas veikas numatantys BK skyriai, nepateikia didelės turtinės žalos dydžio ekvivalento MGL dydžiais ir nenustato universalių kriterijų žalos mastui nustatyti. Kaip minėta, pagal formuojamą teismų praktiką, dažnai orientuojamasi į įstatymų leidėjo valią apibrėžiant kitas nusikalstamas veikas bei nustatant tiek didelės turtinės žalos, tiek ir didelio masto dydžius. Tokios praktikos kontekste, teisėjų kolegija pastebi, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus 2023 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymui Nr. XIV-1925 didelės turtinės žalos vertinimas MGL dydžiais padidėjo nuo 250 MGL iki 400 MGL, taigi, neneigiant teismų praktikos, kurioje didele žala gali būti pripažinta ir mažesnio dydžio turtinė žala, orientyru gali būti ir įstatymų leidėjo nurodyta 400 MGL dydžio žala (pvz., naujos redakcijos BK 190, 224¹ straipsniai, 248 straipsnio 3 dalis, taip pat BK 199 straipsnio ir giminingų veikų kvalifikuojantys požymiai) (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-77-1076/2023). Neturtinio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kita neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (pavyzdžiui, asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui). Pagal kasacinę praktiką neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, jų darbo sutrikdymo, kai kyla esmingai žalingi padariniai valstybei, tarnybai ar asmeniui. Kadangi įstatymas nepateikia universalių kriterijų žalos mastui nustatyti, kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, todėl, be kita ko, vertintinas neigiamų padarinių pobūdis, veiksmai, kuriais piktnaudžiaujama (jų pobūdis, trukmė, ar padaryti formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai), kokiais teisės aktais ginami interesai ir vertybės yra pažeidžiami, kaltininko einamų pareigų svarba, padarytos veikos neigiamas poveikis valstybės tarnybos autoritetui ir rezonansas visuomenėje, nukentėjusiųjų skaičius ir kaip jie vertina jų atžvilgiu padarytus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2014, Nr. 2K-361-895/2016, Nr. 2K-87-942/2017, Nr. 2K-285-976/2018, Nr. 2K-189-1073/2019, Nr. 2K-4-689/2019, Nr. 2K-28-222/2020, Nr. 2K-7-9-976/2020, Nr. 2K-127-689/2020).

31.3. Piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje, padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numato, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei ar kitiems BK 228 straipsnio dispozicijoje nurodytiems subjektams, ir šios žalos nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-104/2013).

32. Remiantis baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad D. P. laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 14 d. iki 2016 m. kovo 15 d., dirbo X, UAB direktoriumi ir pagal savo užimamas pareigas turėjo teisinį pagrindą disponuoti bankroto administratoriui patikėtu bankrutuojančių UAB „V“, UAB „E“ ir UAB „N“ turtu – piniginėmis lėšomis, t. y. šio turto atžvilgiu inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiais turėjo specialius įgaliojimus.

33. D. P. piktnaudžiavimas pasireiškė tuo, jog jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – bankrutuojančių UAB „V“, UAB „E“ ir UAB „N“ bei bankroto administratorės X, UAB įgaliotas asmuo, siekdamas turtinės naudos, veikė priešingai bankrutuojančių juridinių asmenų ir jų kreditorių interesams. Šioje nutartyje pateiktoje D. P. padarytų nusikalstamų veikų aprašyme nurodyti teisės aktai apibrėžė D. P., kaip valstybės tarnautojui prilyginto asmens, konkrečias funkcijas, kurių jis neatliko, siekdamas turtinės naudos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl tokių valstybės tarnautojui prilyginto asmens – bankroto administratoriaus veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes tyčiniais ir neteisėtais savo veiksmais, ignoruodamas teisės aktų nuostatas, sumenkino bankroto administratoriaus autoritetą visuomenėje bei diskreditavo asmens, prilyginamo valstybės tarnautojui, vardą. Dėl tokių nuteistojo veiksmų gali kilti pagrįstų manymų, jog valstybė negeba užtikrinti skaidraus ir sąžiningo bankroto procedūrų įgyvendinimo. Be to, D. P. neteisėtais veiksmais sukėlė ne tik didelę neturtinio pobūdžio žalą, bet ir turtinio, nes iš BUAB „V" ir BUAB „E" pasisavintos pinigų sumos viršijo 400 MGL dydį. Nagrinėjamu atveju nustatytas priežastinis ryšys tarp nusikalstamos veikos – piktnaudžiavimo ir minėtų padarinių, nes piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi nulėmė didelės (turtinės ir neturtinės) žalos atsiradimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, D. P. padaryta nusikalstama veika pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl 3 veikų) kvalifikuota tinkamai, nenustatyta nei įrodymų vertinimo, nei teisės taikymo klaidų.

34. Pagal BK 229 straipsnį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos. Tarnybos pareigų neatlikimas, kaip ir piktnaudžiavimas, gali būti padaromas dviem alternatyviomis veikomis – neatliekant tarnybos pareigų arba netinkamai jas atliekant. Tarnybos pareigų neatlikimas yra neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai, neatlikimas ir nepasinaudojimas savo įgaliojimais, kuriuos suteikia teisės aktai, kai tai būtina tarnybos interesams užtikrinti. Netinkamas tarnybos pareigų atlikimas – tai valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens aplaidus, nekokybiškas, atmestinas ar nepakankamai veiksmingas savo pareigų vykdymas, neužtikrinantis tarnybos interesų. Tarnybos pareigų neatlikimas gali būti padaromas tik neatsargia kaltės forma, kuri gali pasireikšti nusikalstamu pasitikėjimu arba nusikalstamu nerūpestingumu. Nusikalstamo pasitikėjimo atveju asmuo supranta, kad jo pasirinktas elgesys gali sukelti pavojingų pasekmių, tačiau savo rizikingo elgesio nekeičia ir lengvabūdiškai tikisi, kad yra aplinkybių, kurios neleis kilti žalingoms pasekmėms. Nusikalstamo nerūpestingumo atveju valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, nepakankamai apdairiai vykdydamas tarnybines ir profesines pareigas ir nesilaikydamas įstatymų, kitų norminių teisės aktų reikalavimų, nenumato, kad dėl jo elgesio gali atsirasti didelė žala atitinkamiems subjektams, nors pagal veikos aplinkybes ir savo profesines savybes galėjo ir turėjo realią galimybę tai numatyti (turėjo tinkamą kvalifikaciją ir kompetenciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1-2014, Nr. 2K-42-942-2016, Nr. 2K-7-64-139-2016, Nr. 2K-38-788/2019, Nr. 2K-7-628/2020, 2K-7-25-495/2020). Teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus apygardos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nei nusikalstamo nerūpestingumo, nei nusikalstamo pasitikėjimo D. P. veiksmuose nustatyta nebuvo. Priešingai, sistemingas, ilgą laiką trunkantis, panašaus pobūdžio (nuteistasis visose epizoduose veikė pagal panašią schemą), neteisėtų nusikalstamų veiksmų atlikimas sudarė pagrindą spręsti apie kaltės – tiesioginės tyčios formą ir kvalifikuoti D. P. veiksmus kaip piktnaudžiavimą, o ne tarnybos pareigų neatlikimą.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

35. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo konfiskuoti iš nuteistojo D. P. jo pasisavintą BUAB „V" priklausantį turtą – 116 583,46 Eur. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad civilinė ieškovė UAB „EMSI“ ikiteisminio tyrimo metu pateikė netiesioginį civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti BUAB „V" naudai iš D. P. nuosprendžiu nustatytą žalą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad UAB „EMSI“ nebuvo įrašyta į BUAB „V" kreditorių sąrašą, nusprendė, kad UAB „EMSI“ nėra tinkamas subjektas reikšti netiesioginį civilinį ieškinį BUAB „V" naudai, todėl netiesioginį civilinį ieškinį atmetė. Prokuroro nuomone, Vilniaus apygardos teismui atmetus UAB „EMSI“ pareikštą netiesioginį civilinį ieškinį, laikytina, kad civilinis ieškinys baudžiamajame procese dėl BUAB „V" turto pasisavinimo nėra pareikštas, todėl D. P. neteisėtai pasisavinta pinigų suma turi būti konfiskuojama BK 72 straipsnio 2, 5 dalies pagrindu.

36. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Teismas privalo konfiskuoti: 1) perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigus ar kitus materialią vertę turinčius daiktus; 2) darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus; 3) iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-693/2019, Nr. 2K-6-489/2019). Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

37. Turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, tai yra padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-143-976/2019). Uždraustos veikos rezultatu laikoma turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs uždraustą veiką, jo pasipelnymas iš šios veikos. Kaltininko iš nusikalstamos veikos gauta turtinė nauda (taip pat ir iš nusikalstamos veikos gauti pinigai) bei jos dydis visais atvejais yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, kurios nustatomos pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles. BPK nenustatyta specialių, būtent turto konfiskavimui taikomų, įrodinėjimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-210-942/2015, Nr. 2K-189-387/2021).

38. Vienas pagrindinių turto konfiskavimo tikslų taip pat yra ir principo ex injuria jus non oritur (neteisės pagrindu negali atsirasti teisė) užtikrinimas. Nors šis bendrasis teisės principas labiau plėtojamas civilinėje teisėje, tačiau savo turiniu aktualus ir baudžiamojoje teisėje. Su baudžiamosios teisės paskirtimi ir funkcija nebūtų suderinami atvejai, kai asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, iš to dar galėtų gauti naudos. Nusikalstamos veikos padarymas, kaip jau minėta, negali būti ekonomiškai naudingas kaltininkui, todėl nusikalstamos veikos rezultato (pajamų) konfiskavimo pagrįstumas nekelia abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-189-387/2021).

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, D. P. veiksmai pasisavinus BUAB „V" turtą – 116 583,46 Eur pinigines lėšas, yra įrodyti. Nors civilinė ieškovė UAB „EMSI“ baudžiamojoje byloje buvo pareiškusi netiesioginį civilinį ieškinį, kuriuo prašė atlyginti neteisėtais D. P. veiksmais BUAB „V" padarytą žalą, tačiau šis netiesioginis civilinis ieškinys pirmosios instancijos teismo buvo atmestas, o klausimas dėl D. P. pasisavintų piniginių lėšų likimo skundžiamu nuosprendžiu nebuvo išspręstas. Taigi, nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai iš nusikalstamos veikos gautas turtas – piniginės lėšos (nusikalstamos veikos rezultatas), liko už nusikalstamos veikos padarymą pripažinto kalto asmens žinioje, kas yra neteisinga ir neteisėta.

40. Nors teismų praktikoje, sprendžiant turto konfiskavimą taikymą, dažnai akcentuojamas civilinio ieškinio (ne) pareiškimo momentas, tačiau nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi byloje pareikšto (netiesioginio) civilinio ieškinio tenkinimo rezultatas (ar priteisiama nusikalstama veika padaryta žala ar ne) ir šis išaiškinimas taip pat atitinka kasacinės instancijos teismo formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161-693/2019).

41. Taigi, pirmosios instancijos teismui netenkinus civilinės ieškovės UAB „EMSI“ pareikšto netiesioginio civilinio ieškinio, teismui atsirado teisinis ir faktinis pagrindas konfiskuoti iš D. P. jo neteisėtai pasisavintą svetimą, BUAB „V" priklausantį turtą – 116 583,46 Eur pinigines lėšas (BK 72 straipsnio 2 dalies). Tik pritaikius turto konfiskavimą gali būti tiek atkurta sąžininga ekonominė pusiausvyra, tiek užtikrinta, kad nusikalstamos veikos padarymas kaltininkui nebūtų naudingas. Priešingu atveju, nekonfiskavus neteisėtu būdu gauto turto, nuteistasis, nors ir būtų nuteistas kriminaline bausme, liktų praturtėjęs dėl savo nusikalstamų veiksmų. Tokia praktika ne tik neatitiktų turto konfiskavimo paskirties, bet ir būtų socialiai nelogiška bei neteisinga, sumenkintų baudžiamosios atsakomybės svarbą.

Dėl klaidos ištaisymo

42. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 30 d. nuosprendžio nustatomojoje dalyje, aprašant nuteistojo D. P. neteisėtus veiksmus pasisavinant BUAB „V" pinigines lėšas padaryta techninio pobūdžio klaida. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad D. P. „laikotarpiu nuo 2014-01-23 iki 2018-08-30 disponuodamas bankrutuojančios UAB „V“ piniginėmis lėšomis, iš bankrutuojančios UAB „V“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios UAB „Medicinos bankas“ ir (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB bankas, į savo asmenines AB SEB banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tyčia, melagingai nurodydamas pavedimo paskirtį „Už bankroto administravimo paslaugas, už X, UAB“, pervedė iš viso 116 583,46 Eur, tai yra: <...>, dalį šios sumos – 25 000 Eur, dalimis, nurodydamas paskirtį „paskola“ ir tokiu būdu, įgydamas reikalavimo teisę į šias pinigines lėšas, iš savo asmeninės banko sąskaitos pervedė į X, UAB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“ tai yra: 2015-01-03 pervedė 13 000 Eur“. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, jog D. P. 13 000 Eur pavedimą į X, UAB banko sąskaitą atliko ne 2015 m. sausio 3 d., o 2015 m. gruodžio 3 d. (11 t., b. l. 169; 14 t., b. l. 96-102), todėl apeliacinės instancijos teismas šią rašymo apsirikimo klaidą, kuri nekeičia skundžiamo nuosprendžio esmės, ištaiso.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 30 d. nuosprendį:

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, konfiskuoti iš D. P. uždraustos veikos rezultatą – nusikalstamu būdu įgytas lėšas, t. y. 116 583,46 Eur (vieną šimtą šešiolika tūkstančių penkis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus ir keturiasdešimt šešis centus).

Ištaisyti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 30 d. nuosprendžio nustatomojoje dalyje (BUAB „V" epizode) padarytą rašymo apsirikimo klaidą, t. y. pakeisti pinigų pavedimo datą: vietoje „2015-01-03 pervedė 13 000 Eur“ pakeisti į „2015 m. gruodžio 3 d. pervedė 13 000 Eur“.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo D. P. apeliacinį skundą atmesti.