Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.2; 1.1.8.2; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.2; 1.2.14.6.2.1; 1.2.19.4.2; 2.1.15.3.3.1.

2023 m. birželio 30 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)., neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje (3 epizodai) ir 228 straipsnio 2 dalyje (3 epizodai), padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – bankrutuojančios UAB „(V.)“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresas (duomenys neskelbtini)) bankroto administratoriaus (duomenys neskelbtini), UAB (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini) ) direktoriumi ir įgaliotu asmeniu, privalėdamas vadovautis aktualios jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo laikotarpio redakcijos Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punktu, reikalaujančiu ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus; 11 straipsnio 13 dalies 1 ir 2 punktais, reikalaujančiais būti nepriekaištingos reputacijos ir laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 4-887 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso (2014 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 4-951 redakcija) 11 punkto 4 papunkčiu, įpareigojančiu bankroto administratorių siekti, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek galima didesne dalimi, 11 punkto 7 papunkčiu – būti nepriekaištingos reputacijos ir ją saugoti, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso, 6 punkto 4 papunkčiu, įpareigojančiu bankroto administratorių siekti, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek galima didesne apimtimi, 7 punkto 1 papunkčiu, įpareigojančiu priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus atsižvelgiant į viešąjį interesą, 2017 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymo Nr. 1K-321 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 11 punkto 4.4 papunkčiu, įpareigojančiu nesiimti veiksmų, kuriais piktnaudžiaujama jam suteiktomis teisėmis, tyčia pažeisdamas šias teisės aktų nuostatas, siekdamas asmeninės turtinės naudos, veikė priešingais bankrutuojančio juridinio asmens ir jo kreditorių interesams, padarė didelę turtinę ir didelę neturtinę žalą bankrutuojančiam juridiniam asmeniui, jo kreditoriams bei padarė didelę žalą valstybės interesams – diskreditavo bankroto administratoriaus, kuris yra prilygintas valstybės tarnautojui vardą, tai yra piktnaudžiavo tarnyba ir pasisavino jam patikėtą labai didelės vertės svetimą turtą, t. y.:

2013 m. gegužės 24 d. Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „V.“ iškeltoje bankroto byloje 2013 m. liepos 25 d. Lietuvos Apeliacinio teismo nutartimi paskyrus (duomenys neskelbtini), UAB teikti įmonės bankroto administravimo paslaugas, jis, būdamas (duomenys neskelbtini), UAB direktoriumi, kuriam einamų pareigų bei 2013 m. liepos 29 d. įgaliojimo pagrindu suteikiama teisė valdyti bankrutuojančios UAB „V.“ įmonės turtą (lėšas) ir jais disponuoti, veikdamas Vilniuje, bankroto procedūrų vykdymo teritorijoje, po to kai 2013 m. gruodžio 12 d. bankrutuojančios UAB „V.“ kreditorių komitetas nutarė patvirtinti 20 000 Lt (5792,40 Eur) + PVM dydžio administratoriaus atlyginimą, 20% (įskaitant PVM) administratoriui paskatinamąjį užmokestį (sėkmės mokestį) nuo sumų, gautų nuginčijus neteisėtus įmonės sandorius, realizavus susigrąžintą neteisėtai perleistą įmonės turtą, už žalos atlyginimą ir 20 000 Lt (5792,40 Eur) + PVM administravimo išlaidas nuo bankroto bylos iškėlimo dienos (įsiteisėjo 2013 m. liepos 25 d.) vienerių metų laikotarpiui (iki 2014 m. liepos 25 d.); 2014 m. rugpjūčio 13 d. kreditorių komitetas nutarė patvirtinti 12 000 Lt (3475,44 Eur) + PVM administratoriaus atlyginimą, 20% (įskaitant PVM) administratoriui paskatinamąjį užmokestį (sėkmės mokestį) nuo sumų, gautų nuginčijus neteisėtus įmonės sandorius, realizavus susigrąžintą neteisėtai perleistą įmonės turtą, už žalos atlyginimą ir 20 000 Lt (5792,40 Eur) + PVM administravimo išlaidas vienerių metų laikotarpiui nuo 2014 m. liepos 25 d. iki 2015 m. liepos 25 d.; 2015 m. rugsėjo 21 d. kreditorių komitetas nutarė patvirtinti 2000 Eur + PVM administratoriaus atlyginimą, 20% (įskaitant PVM) administratoriui paskatinamąjį užmokestį (sėkmės mokestį) nuo sumų, gautų nuginčijus neteisėtus įmonės sandorius, realizavus susigrąžintą neteisėtai perleistą įmonės turtą, už žalos atlyginimą, 3000 Eur + PVM administravimo išlaidas nuo 2015 m. liepos 25 d. iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, ir jis šių nutarimų pagrindu iš bankrutuojančios UAB „V.“ banko sąskaitos laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2014 m. liepos 23 d. į (duomenys neskelbtini), UAB, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“ atliko pavedimus: 2013-12-16 pervedė 6442,80 Lt (1865,96 Eur), 2013-12-16 pervedė 9680,00 Lt (2803,52 Eur), 2014-02-03 pervedė 1210,00 Lt (350,44 Eur), 2014-03-04 pervedė 26656,76 Lt (7720,33 Eur), 2014-03-31 pervedė 3531,45 Lt (1022,78 Eur), 2014-05-05 pervedė 1210,00 Lt (350,44 Eur), 2014-06-02 pervedė 1210,00 Lt (350,44 Eur), 2014-06-06 pervedė 5249,87 Lt (1520,47 Eur), 2014-07-23 pervedė 15730,00 Lt (4555,72 Eur), laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 25 d. iki 2015 m. liepos 25 d. iš BUAB „V.“ banko sąskaitos į (duomenys neskelbtini), UAB sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“, atliko pavedimus: 2014-08-13 pervedė 1210,00 Lt (350,44 Eur), 2014-08-28 pervedė 5655,13 Lt (1637,84 Eur), 2014-09-30 pervedė 14520 Lt (4205,28 Eur), 2014-12-10 pervedė 10273,03 Lt (2975,27 Eur), 2015-04-29 pervedė 4013,95 Eur, o 2016-02-09 pervedė 9330,50 Eur; tai yra po to, kai už vykdomą bankroto procedūrą su (duomenys neskelbtini), UAB buvo atsiskaityta pagal kreditorių komiteto sprendimus, laikotarpiu nuo 2014-01-23 iki 2018-08-30 disponuodamas bankrutuojančios UAB „V.“ piniginėmis lėšomis, iš bankrutuojančios UAB „V.“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios UAB „Medicinos bankas“ ir (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB bankas, į savo asmenines AB SEB banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tyčia, melagingai nurodydamas pavedimo paskirtį „Už bankroto administravimo paslaugas, už (duomenys neskelbtini), UAB“, pervedė iš viso 116 583,46 Eur, tai yra: 2014-01-23 pervedė 65 289,26 Lt (18 909,08 Eur), 2014-04-10 pervedė 24 200 Lt (7008,80 Eur), 2014-07-04 pervedė 18 181,82 Lt (5265,82 Eur), 2014-08-29 pervedė 7655,13 Lt (2217,08 Eur), 2014-09-24 pervedė 13 502,94 Lt (3910,72 Eur), 2014-12-11 pervedė 29 040 Lt (8410,57 Eur), 2015-02-26 pervedė 13310 Eur, 2015-04-22 pervedė 9680 Eur, 2015-07-03 pervedė 2309,98 Eur, 2015-07-24 pervedė 1640 Eur, 2015-09-25 pervedė 1500 Eur, 2015-10-07 pervedė 2420 Eur, 2015-10-23 pervedė 726 Eur, 2015-11-06 pervedė 8043,36 Eur, 2015-12-02 pervedė 13000 Eur, 2015-12-03 pervedė 13000 Eur, 2015-12-23 pervedė 2601,50 Eur, 2016-05-12 pervedė 1234,20 Eur, 2016-06-23 pervedė 526,35 Eur, 2018-08-30 pervedė 870 Eur; dalį šios sumos – 25 000 Eur, dalimis, nurodydamas paskirtį „paskola“ ir tokiu būdu, įgydamas reikalavimo teisę į šias pinigines lėšas, iš savo asmeninės banko sąskaitos pervedė į (duomenys neskelbtini), UAB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“ tai yra: 2015-01-03 pervedė 13 000 Eur, 2015-12-04 pervedė 12 000 Eur, likusią pasisavintų pinigų dalį išgrynino bei atsiskaitė už prekes ir paslaugas. Šiais veiksmais jis, būdamas bankroto administratoriaus įgaliotu asmeniu, tai yra valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, tyčia pervesdamas pinigus į savo asmeninę sąskaitą ir panaudodamas juos ne bankrutuojančios UAB „V.“ ir jos kreditorių interesais, o savo, kaip fizinio asmens poreikiams tenkinti, pasisavino jam patikėtą didelės vertės turtą – bankrutuojančiai UAB „V.“ priklausančias pinigines lėšas – 116 583,46 Eur, pakirto kreditorių pasitikėjimą juo, padarė bankrutuojančiai UAB „V.“ didelę turtinę ir didelę neturtinę žalą bei padarė didelę žalą valstybės interesams – diskreditavo bankroto administratoriaus, kuris yra prilygintas valstybės tarnautojui vardą, sumenkino institucijos, turinčios teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, autoritetą ir prestižą.

Be to jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – bankrutuojančios UAB „E.“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresas (duomenys neskelbtini)) bankroto administratoriaus (duomenys neskelbtini), UAB (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir įgaliotu asmeniu, privalėdamas vadovautis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punktu, reikalaujančiu ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus; 11 straipsnio 13 dalies 1 ir 2 punktais, reikalaujančiais būti nepriekaištingos reputacijos ir laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010-12-02 įsakymu Nr. 4-887 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso (2014 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 4-951 redakcija) 11 punkto 4 papunkčiu, įpareigojančiu bankroto administratorių siekti, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek galima didesne dalimi, 11 punkto 7 papunkčiu – būti nepriekaištingos reputacijos ir ją saugoti, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016-07-13 įsakymu Nr. 1K-286 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso, 6 punkto 4 papunkčiu, įpareigojančiu bankroto administratorių siekti, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek galima didesne apimtimi, 7 punkto 1 papunkčiu, įpareigojančiu priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus atsižvelgiant į viešąjį interesą, 2017-09-12 Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymo Nr. 1K-321 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 11 punkto 4.4 papunkčiu, įpareigojančiu nesiimti veiksmų, kuriais piktnaudžiaujama jam suteiktomis teisėmis, tyčia, pažeisdamas šias teisės aktų nuostatas, siekdamas asmeninės turtinės naudos, veikė priešingais bankrutuojančio juridinio asmens ir jo kreditorių interesais, padarė didelę turtinę ir didelę neturtinę žalą bankrutuojančiam juridiniam asmeniui, jo kreditoriams bei padarė didelę žalą valstybės interesams – diskreditavo bankroto administratoriaus, kuris yra prilygintas valstybės tarnautojui vardą, tai yra piktnaudžiavo tarnyba ir pasisavino jam patikėtą labai didelės vertės svetimą turtą, t. y.:

2010-11-02 Vilniaus apygardos teismo nutartimi iškeltoje bankroto byloje įmonei UAB „E.” paskyrus įmonę (duomenys neskelbtini), UAB teikti įmonės bankroto administravimo paslaugas, būdamas (duomenys neskelbtini), UAB direktoriumi, kuriam einamų pareigų bei 2010-11-15 įgaliojimo pagrindu suteikiama teisė valdyti bankrutuojančios UAB „E.“ įmonės turtą (lėšas) ir jais disponuoti, veikdamas Vilniuje, bankroto procedūrų vykdymo teritorijoje, po to kai 2011-02-28 bankrutuojančios UAB E.“ kreditorių susirinkimas patvirtino 40 000 Lt (11 584,80 Eur) + PVM dydžio administratoriaus atlyginimą visam laikotarpiui nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro bei nutarė skirti 30 000 Lt (8688,60 Eur) + PVM administravimo išlaidoms, 20% nuo nuginčytų įmonės sandorių ir išieškotų sumų administratoriaus paskatinamąjį užmokestį (premiją bankroto administratoriui), kuomet sprendimą dėl paskatinamojo mokesčio išmokėjimo priima kreditorių komitetas, jis šio nutarimo pagrindu iš bankrutuojančios UAB „E.“ sąskaitos į (duomenys neskelbtini), UAB, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“, atliko pavedimus: 2010-12-03 pervedė 8150 Lt (5256,60 Eur), 2011-01-06 pervedė 9075 Lt (2628,30 Eur), 2011-02-02 pervedė 9075 Lt (2628,30 Eur), 2011-02-10 pervedė 9075 Lt (2628,30 Eur), 2011-03-08 pervedė 3025 Lt (876,10 Eur), 2014-03-12 pervedė 33 799,29 Lt (9788,95 Eur) premiją bankroto administratoriui, patvirtintą 2014-03-07 kreditorių susirinkimo, 2016-03-01 pervedė 4102,64 Eur premiją bankroto administratoriui, patvirtintą 2016-10-07 kreditorių susirinkimo; tai yra po to, kai už vykdomą bankroto procedūrą su (duomenys neskelbtini), UAB buvo atsiskaityta pagal kreditorių susirinkimo sprendimus, laikotarpiu nuo 2015-01-08 iki 2018-08-13, disponuodamas bankrutuojančios UAB „E.“ piniginėmis lėšomis, iš bankrutuojančios UAB „E.“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios UAB „Medicinos bankas“ į savo asmenines AB SEB banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tyčia, melagingai nurodydamas pavedimo paskirtį „Už (duomenys neskelbtini)“, BUAB E. administravimą“, pervedė iš viso 104 260,70 Eur, tai yra: 2015-01-08 pervedė 14 000 Eur, 2015-01-09 pervedė 14 000 Eur, 2015-01-15 pervedė 14 000 Eur, 2015-01-29 pervedė 14 000 Eur, 2016-02-26 pervedė 2359,50 Eur, 2016-03-08 pervedė 40 000 Eur, 2016-03-22 pervedė 2347,40 Eur, 2016-04-12 pervedė 2153,80 Eur, 2018-08-13 pervedė 1400 Eur; dalį šios sumos – 80 000 Eur, dalimis, nurodydamas paskirtį „paskola“ ir tokiu būdu įgydamas reikalavimo teisę į šias pinigines lėšas, iš savo asmeninės banko sąskaitos pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“, tai yra: 2015-01-09 pervedė 14 000 Eur, 2015-01-14 pervedė 14 000 Eur, 2015-01-29 pervedė 10 000 Eur, 2015-01-30 pervedė 8000 Eur, 2016-03-09 pervedė 34 000 Eur, likusią pasisavintų pinigų dalį išgrynino bei atsiskaitė už prekes ir paslaugas. Šiais savo veiksmais jis, būdamas bankroto administratoriaus įgaliotu asmeniu, tai yra valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, tyčia pervesdamas pinigus į savo asmeninę sąskaitą ir panaudodamas juos ne bankrutuojančios UAB „E.“ ir jos kreditorių interesais, o savo, kaip fizinio asmens, poreikiams tenkinti, pasisavino jam patikėtą didelės vertės turtą – bankrutuojančiai UAB „E.“ priklausančias pinigines lėšas – 104 260,70 Eur, pakirto kreditorių pasitikėjimą juo, padarė BUAB „E.“ didelę turtinę ir didelę neturtinę žalą bei padarė didelę žalą valstybės interesams – diskreditavo bankroto administratoriaus, kuris yra prilygintas valstybės tarnautojui, vardą, sumenkino institucijos, turinčios teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, autoritetą ir prestižą.

Be to, jis būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – bankrutuojančios UAB „N.“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)) bankroto administratoriaus ,(duomenys neskelbtini), UAB (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir įgaliotu asmeniu, privalėdamas vadovautis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punktu, reikalaujančiu ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus; 11 straipsnio 13 dalies 1 ir 2 punktais, reikalaujančiais būti nepriekaištingos reputacijos ir laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016-07-13 įsakymu Nr. 1K-286 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso, 6 punkto 4 papunkčiu, įpareigojančiu bankroto administratorių siekti, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek galima didesne apimtimi, 7 punkto 1 papunkčiu, įpareigojančiu priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus atsižvelgiant į viešąjį interesą, tyčia, pažeisdamas šias teisės aktų nuostatas, siekdamas asmeninės turtinės naudos, veikė priešingais bankrutuojančio juridinio asmens ir jo kreditorių interesams, padarė turtinę ir neturtinę žalą bankrutuojančiam juridiniam asmeniui, jo kreditoriams bei padarė didelę žalą valstybės interesams – diskreditavo bankroto administratoriaus, kuris yra prilygintas valstybės tarnautojui vardą, tai yra piktnaudžiavo tarnyba ir pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą, t. y.:

2015-01-08 Vilniaus apygardos teismo nutartimi iškeltoje bankroto byloje įmonei UAB „N.“ paskyrus (duomenys neskelbtini), UAB teikti įmonės bankroto administravimo paslaugas, būdamas Bankroto administratoriaus kontora, UAB, direktoriumi, kuriam einamų pareigų bei 2015-03-26 įgaliojimo pagrindu suteikiama teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios UAB „N.“ įmonės turtą (lėšas) ir jais disponuoti, Vilniuje, bankroto procedūrų vykdymo teritorijoje, po to kai 2015-07-29 BUAB „N.“ kreditorių susirinkimas patvirtino 3000 Eur + mokėtini mokesčiai administravimo išlaidų sąmatą (tame tarpe atlyginimą administratoriui) visam bankroto proceso laikotarpiui nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo dienos iki bendrovės išregistravimo iš juridinių asmenų registro, jis šio kreditorių susirinkimo nutarimo pagrindu 2016-09-06 iš bankrutuojančios UAB „N.“ sąskaitos į „(duomenys neskelbtini), UAB“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“, pervedė 13 630 Eur už administravimo išlaidas; tai yra po to, kai už vykdomą bankroto procedūrą su (duomenys neskelbtini), UAB buvo pilnai atsiskaityta pagal kreditorių susirinkimo sprendimą, laikotarpiu nuo 2016-09-06 iki 2016-11-28, disponuodamas bankrutuojančios UAB „N.“ piniginėmis lėšomis, iš bankrutuojančios UAB „N.“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“ (buvęs AB DNB Bankas) į savo asmeninę AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia, melagingai nurodydamas pavedimo paskirtį „Už (duomenys neskelbtini), UAB“, pervedė iš viso 12 969,60 Eur, tai yra: 2016-09-06 pervedė 5370 Eur, 2016-09-09 pervedė 1936 Eur, 2016-09-23 pervedė 1719 Eur, 2016-10-14 pervedė 1948,10 Eur, 2016-10-27 pervedė 1391,50 Eur, 2016-11-28 pervedė 605 Eur, pasisavintus pinigus išgrynino bei atsiskaitė už prekes ir paslaugas. Šiais veiksmais, būdamas bankroto administratoriaus įgaliotu asmeniu, tai yra valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, tyčia pervesdamas pinigus į savo asmeninę sąskaitą ir panaudodamas juos ne bankrutuojančios UAB „N.“ ir jos kreditorių interesais, o savo, kaip fizinio asmens, poreikiams tenkinti, pasisavino jam patikėtą didelės vertės turtą – bankrutuojančios UAB „N.“ priklausančias pinigines lėšas – 12 969,60 Eur, pakirto kreditorių pasitikėjimą juo, padarė bankrutuojančiai UAB „N.“ turtinę ir neturtinę žalą bei padarė didelę žalą valstybės interesams – diskreditavo bankroto administratoriaus, kuris yra prilygintas valstybės tarnautojui, vardą, sumenkino institucijos, turinčios teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, autoritetą ir prestižą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. P. dėl 1-ojo epizodo (BUAB „V.“) kaltu neprisipažino visiškai ir parodė, kad AB „Ūkio bankas“ administratorius G. A. minėjo, kad UAB „A.“ žinojo apie tai, kad perimdami ir pirkdami reikalavimą į UAB „V.“, kad reikalavimas yra nulinis, kadangi nėra jokio turto, nes visą turtą, iškėlus UAB „V.“ bankroto bylą, perėmė AB „Ūkio bankas“, o bankrutuojančioje įmonėje buvo likę keli automobiliai ir kažkokios atsargos. Todėl negali būti kalbos apie kažkokį neperduotą turtą ir padarytą žalą. AB „Ūkio bankas“ administratorius per apklausą ir teismo posėdyje minėjo, kad UAB „A.“ tai buvo žinoma.

Nei UAB „A.“ apie tai, kad įsigijo reikalavimą į BUAB „V.“, nei AB „Ūkio bankas“ apie tai, kad perleido reikalavimą, nebuvo informavę net tuomet, kai jis (kaltinamasis) teikė prašymą apygardos teismui priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos. Ten netgi AB „Ūkio bankas“ yra tik kreditorius, o UAB „A.“ net nėra patvirtintas kreditoriumi. Apie šį jų reikalavimą jis sužinojo tik tada, kai kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl įmonės išregistravimo, ir kai VĮ „Registrų centras“ atsisakė išregistruoti, nes buvo neišregistruotos kažkokios hipotekos. Tada jis kreipėsi į G. A., kad išregistruotų šias hipotekas. Jis pasakė, kad hipotekų išregistruoti nebegali, nes jis jas perleido. Kitas dalykas apie tai, kad išsimokėta per daug, tai yra kreditorių patvirtintas sėkmės mokestis už nuginčytus sandorius. Jis galėjo iš BUAB „V.“ išsimokėti dar didesnę sumą, tačiau jos neišsimokėjo, dalį dar pervedė AB „Ūkio bankas“.

76 000 Eur sumą persivedė kaip sėkmės mokestį. Jeigu gerai atsimena, pagal kreditorių patvirtintą tvarką galėjo gal 200 000 daugiau persivesti. Tiksliai sumos neprisimena. Nepamena, kada civilinė byla buvo išnagrinėta ir kada buvo priimti sprendimai dėl kreditorių reikalavimų ir kada priimtas kreditorių komiteto nutarimas dėl atlyginimo patvirtinimo. Bankroto byla buvo gal 2013-2014 metais. Apygardos teismo sprendimai priimti ankščiau nei kreditorių komitetas patvirtino sėkmės mokestį. Kreditorių komiteto susirinkimo protokolai galioja visam bankroto procesui, t. y. atgaline tvarka. Pagal 2014-08-13 kreditorių komiteto sprendimą ir atgaline data ar galėjo persivesti sėkmės mokesčius – atrodo, kad net pirmame kreditorių susirinkime tai buvo patvirtinta. Dabar tiksliai neprisimena. Dėl BUAB „V.“ 116 583,46 Eur pasisavinimo, tai pagal kreditorių susirinkimo protokolą jis turėjo teisę išsimokėti apie 600 000, kaip nurodyta paaiškinime, 2 000 000 su kažkiek. Kiek jis išsimokėjo, šiuo metu neprisimena. Tai yra sėkmės mokestis pagal AB “Šiaulių bankas“ nuginčytų sandorių sumą

Tarp jo, kaip „(duomenys neskelbtini) UAB“ darbuotojo ir šios pačios bendrovės sutartis dėl piniginių lėšų pervedimo į jo asmeninę sąskaitą buvo ne viena sutartis, bet negali atsakyti kiek jų buvo ir kokiomis sumomis jos buvo. Būdavo pervedama, paskolindavo lėšų įmonei ir vėliau sutvarkydavo, gal ne viską sutvarkė. Sumą iš BUAB „V.“ sąskaitos pervedė į savo sąskaitą, o ne į „(duomenys neskelbtini) UAB“, nes tikėtina, kad „ UAB“ tokią sumą buvo skolinga jam. Dokumentų, patvirtinančių „(duomenys neskelbtini) UAB“ skolą jam reikėtų ieškoti. Ikiteisminio tyrimo metu atidavė visus dokumentus, o jis galėtų patikrinti kokios likusios kopijos ir bandyti surinkti. 2015-01-03 pervedė 13 000 Eur, 2015-12-04 pervedė 12 000 Eur iš savo sąskaitos į „(duomenys neskelbtini)UAB“ sąskaitą nurodydamas, kad jo paskola kontorai iš BUAB “V.“ gautų lėšų, tai matyt buvo vėl teikta paskola „(duomenys neskelbtini) UAB“. Į savo asmeninę sąskaitą iš BUAB „V.“ sąskaitos pervedinėjo lėšas, nes tai buvo paskolos gražinimas. Matyt UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikėjo kažkam pinigų ir vėl buvo paskolinta.

2014-01-23 iki 2018-08-30 iš BUAB „V.“ sąskaitos į asmeninę sąskaitą pervedė 116 593,46 Eur., o 2015-09-18, nurodydamas mokėjimo paskirtį „paskolos grąžinimas“ – 40 000 Eur perveda atgal į BUAB“ V.“ sąskaitą – tiksliai negali atsakyti, bet jeigu nurodyta „paskolos grąžinimas“, tai kaip įmonės vadovas ir akcininkas – ten buvo judėjimai pirmyn-atgal, reikia įmonei kažkam sumokėti pinigus, tai paskolindavo, reikėdavo dar mokėti, tai dar paskolindavo. Kai susikaupdavo kažkokia suma, tada įmonė iš kažkur gauna pinigų, tada grąžina, jei kitą dieną vėl reikia mokėti ir nebūdavo pinigų, tai vėl paskolindavo. Tiesiog vyko įprastinė veikla. 2015-09-18 grąžinimas 40 000 Eur į BUAB „V.“ sąskaitą, nurodant paskirtį „paskolos grąžinimas“ – apie tai negali nieko pasakyti, neprisimena. Yra nuginčyta suma, t. y. nuginčytas kreditorinis reikalavimas AB „Šiaulių bankas“ 16 000 000 ar kažkiek ir patvirtinta 200 000. Negali pasakyti ką AB „Šiaulių bankas“ perleido AB „Ūkio bankas“. Su UAB „A.“ 76583 Eur civiliniu ieškiniu nesutinka.

Prie įtariamojo D. P. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolo prijungtame jo 2021-10-12 rašytiniame paaiškinime nurodoma, kad kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1809-436/2013, jis, kaip bankroto administratorius, ginčijo AB „Šiaulių bankas“ 14615816,22 Lt kreditorinį reikalavimą ir sutiko tik su 271 502 Lt kreditoriniu reikalavimu. Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 82-1809-436/2013, teismas patvirtino tik 271 502 Lt kreditorinį reikalavimą, kas reiškia, kad likusį 119008l4,22 Lt kreditorinį reikalavimą jis nuginčijo. Kaip matyti iš 2014 m. rugpjūčio 13 d. Kreditorių komiteto posėdžio protokolo Nr. 4 ir kitų vėlesnių Kreditorių komiteto posėdžių protokolų, kreditorių komitetas nusprendė patvirtinti laikiną administratoriaus atlyginimą bei paskatinamąjį užmokestį (sėkmės mokestį) administratoriui - 20 procentų (įskaitant PVM) nuo sumų, gautų nuginčijus neteisėtus įmonės sandorius, realizavus susigrąžintą neteisėtai perleistą įmonės turtą, už žalos atlyginimą. Todėl vien tik nuo vienos nuginčytos AB „Šiaulių bankas“ kreditorinio reikalavimo dalies - 11900814,22 Lt - jam priklausė 2380l62,84 Lt arba 68994281 Eur atlyginimas sėkmės mokesčio pavidalu. Todėl jis visai pagrįstai ir teisėtai pervedė pranešime apie įtarimą nurodytas BUAB „V.“ 76593,46 Eur pinigines lėšas į savo sąskaitą kaip teisėtai ir pagrįstai gautą atlyginimą (sėkmės mokestį) (t. 17, b. l. 11-13).

Dėl UAB „E.“ epizodo kaltinamasis kaltu neprisipažino ir parodė, kad UAB „E.“ byla buvo jo pirmoji bankroto byla ir pirmos patirtys. Didžiausia kreditorius buvo SEB bankas. Iš gandų žinojo, kad su kreditoriais reikia eiti tartis dėl sąmatos. Pavyko tartis su Probleminių aktyvų skyriaus vadovu G. G., kad jis (kaltinamasis) deda visas pastangas kuo didesne dalimi patenkinti SEB banko kreditorinį reikalavimą ir man už tai skirs tuo metu 350 000 Lt., tai šiuo metu 100 000 Eur. Ta linkme ir dirbo. Tai buvo derinta žodžiu, buvo keletą kartų papildomai derinta, bet įforminti nepavyko. Po to, kai SEB banko kreditorinis reikalavimas buvo patenkintas, buvo pokalbiai su G. G., kad jis buvęs didelis kreditorius ir šiaip kreditorius, kuris daugelyje bylų dalyvauja ir jis kalbėsis su kitais komiteto nariais, kad patvirtintų tą sąmatą, tačiau sąmata nebuvo patvirtinta, nes kreditorių komiteto nariai nesutiko tvirtinti. Derino su G. G.. Su M. B. nebuvo derinta. Sumos, kurios yra inkriminuojamos – šias sumas ir VĮ „(T.)“ ir Sodra civilinio proceso tvarka prisiteisė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tą skolą pripažįsta, dalimis dengia. Pripažįsta 87 000 Eur sumą. BUAB “E.“ kreditoriams buvo teikiama informacija ir buvo teikiamas prašymas dėl bankroto pabaigos ir dėl lėšų, skirtų kreditoriams skirstyti ir ten yra 87 000 Eur, o ne 104 000 Eur. Kreditoriai civiliniu ieškiniu prisiteisė šią sumą. 2017-05-30 ataskaitoje BUAB „E.“ likutis – 87 223 Eur, apie šią sumą kalba, kuri priteista civiline tvarka. Ši pinigų suma – tai apskaičiuotos įplaukos minus išlaidos ir likutis, tiek priklausė kreditoriams. Jis (kaltinamasis) apskaičiavo. Ši suma pervesta į „(duomenys neskelbtini)UAB“. Inkriminuota, kad į asmeninę sąskaitą persivedė – jis gal pasakė į kontoros sąskaitą, turi galvoje, kad į kontoros sąskaitą arba už kontoros skolą pervesta D. P.. Negali atsakyti ar kiekvienai sumai kontorai priklausantys bankroto administravimo pinigai pervedami į jo asmeninę banko sąskaitą, turbūt, kad nebuvo kiekvienai sumai.

Atlyginimo suma buvo padidinta, ne dėl to, kad neužteko, o tiesiog buvo susitarimas su didžiausiu kreditoriumi bankroto pradžioje, kad už bankroto procesą bus toks atlyginimas. Dėl atlyginimo padidinimo, buvo tartasi gal du mėnesius po bankroto bylos iškėlimo. Buvo tartasi dėl 350 000 Lt sumos, tai 100 000 Eur, kad tiek bus skirta. Kaip ir minėjo parodymuose, G. G. minėjo, kad jie, kaip dideli kreditoriai dažnose bankroto bylose dalyvauja, jų su likusiais kreditoriais daug kur susikerta keliai ir jis su jais kalbėsis ir bandys įtikinti. Jis patikėjo jo žodžiais per žioplumą. Kodėl inkriminuojamos sumos, kurios įvardintos kaip administratoriaus atlyginimas neatsispindi 2017-05-30 kreditorių susirinkimui pateiktoje pajamų ir išlaidų ataskaitoje – čia turbūt ta vieta, kai suprato, kad nebepadidins sąmatos ir suprato, kad tai yra skola, kurią reikės atiduoti. Suprato, kad 87 000 suma, likutis įmonėje, kurią privalės grąžinti kreditoriui. Į asmeninę sąskaitą pervesta suma –nenurodyta, nes jo skaičiavimais gavosi, kad 87 000 Eur turi grąžinti kreditoriams. Buvo patvirtinta sąmata 10 000, o pagal bankroto procedūros apimtis reikėjo didesnės sumos, todėl kreipėsi dėl padidinimo. Konkrečiai kokioms procedūroms reikėjo papildomų lėšų, negali nurodyti, reikėtų susipažinti su UAB „E.“ bankroto bylos dokumentais, kurie pateikti segtuvuose prie bylos. Tačiau jeigu pasakyti bendrai, tai tiesiog buvo bankroto byla. Buvo labai daug darbuotojų, tada reikėjo viską pačiam skaičiuot ir daryti. Buvo apie 40 darbuotojų, tiksliai negali pasakyti. Buvo labai smulkūs turto vienetai, kuriuos reikėjo inventorizuoti, sandėliuoti, pardavinėti. Buvo labai daug teisminių ginčių ir buvo toks susitarimas, kad jam sąmata bus padidinta. Tiesiog BUAB „E.“ bankroto procedūra buvo sudėtinga, didelės apimties byla, todėl su SEB banku buvo susitarta dėl sąmatos padidinimo. Buvo susitarta dėl visos bankroto procedūros bendrai, o ne dėl kažkokių atskirų veiksmų procese.

Prie įtariamojo D. P. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolo prijungtame jo 2021-10-12 rašytiniame paaiškinime nurodoma, kad su UAB „E.“ kreditorių komiteto nariais žodžiu buvo sutarta, kad jie padidins administravimo išlaidų sąmatą, o taip pat ir bankroto administratoriaus atlyginimą. Jau po bankroto administravimo sąmatos patvirtinimo kreditorių komiteto nariai žodžiu reikalavo, kad jis, kaip bankroto administratorius, ginčytų kuo daugiau sudarytų sandorių. Jis sutiko, tik nurodė, kad jeigu ginčyti daugiau sudarytų sandorių, tai bus gerokai didesnės darbo apimtys, daugiau teisminių ginčų, dėl ko jau patvirtintos bankroto administravimo sąmatos tam nepakaks. Dėl to kreditorių komiteto nariai ir sutiko padidinti administravimo išlaidų sąmatą, o taip pat ir bankroto administratoriaus atlyginimą. Laikydamasis šio žodinio susitarimo su kreditorių komiteto nariais, jis ginčijo daugiau sudarytų sandorių, dalyvavo daugiau teisminių ginčų ir prašė kreditorių komiteto narių tesėti žodinį pažadą ir padidinti administravimo išlaidų sąmatą, o taip pat ir bankroto administratoriaus atlyginimą. Kreditorių komiteto nariai jam vis žadėjo kitų susirinkimų metu padidinti administravimo išlaidų sąmatą, o taip pat ir bankroto administratoriaus atlyginimą, tačiau vis atidėliodavo, kadangi iki galo nebuvo žinomos galutinės didesnės papildomo darbo apimtys bei kiek daugiau bus papildomų teisminių ginčų, nes nuo to ir priklausė administravimo išlaidų padidinimo apimtys. Tačiau po kurio laiko kreditorių komiteto nariai pareiškė, kad jie nesilaikys žodinio susitarimo ir nepadidins nei administravimo išlaidų sąmatos, nei bankroto administratoriaus atlyginimo, nors jis (D. P.) jau buvo sau išmokėjęs (pervedęs) būtent žodžiu sutartą padidintą bankroto administratoriaus atlyginimą. Tada jis suprato, kad kreditorių komiteto nariai paprasčiausiai jį apgavo. Kad buvo būtent toks žodinis susitarimas galėtų patvirtinti SEB banko skyriaus vadovas G. G., kadangi būtent su juo buvo daugiausia derintas administravimo išlaidų sąmatos ir bankroto administratoriaus atlyginimo padidinimas. Sutinka, kad nesušaukdamas kreditorių komiteto susirinkimo ir jo metu atitinkamai nepasididinęs bankroto administravimo sąmatos, jis pasielgė aplaidžiai, tačiau jis taip pasielgė dėl to, kad pasitikėjo žodiniais kreditorių komiteto narių pažadais tikrai padidinti bankroto administravimo sąmatą ir bankroto administratoriaus atlyginimą, kadangi tam buvo teisėtas pagrindas - jis išpildė kreditorių komiteto narių žodinius prašymus ir ginčijo daugiau sudarytų sandorių, dalyvavo daugiau teisminių ginčų (t. 17, b. l. 12-13).

Dėl BUAB „N.“ epizodo kaltinamasis D. P. kaltu pripažino iš dalies ir parodė, kad kai UAB „N.", buvo iškelta bankroto byla, įmonėje lėšų nebuvo. Darbuotojai iš garantinio fondo teikė paraiškas kad išmokėtų garantinis fondas. Vėliau buvo ieškiniai vadovui, bylinėjimasis su juo ir buvo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Iki bankroto bylos UAB „N.“ turėjo su kažkuo kažkokį teisminį ginčą. Jei neklysta, iš VMI kažkokia dalis lėšų buvo pervesta į UAB „N.“ sąskaitą. Apie 9000 buvo patirta bylinėjimosi išlaidų už tuos ieškinius ir dalis, iš tų 12 000 ar 11 000, buvo dalis kompensacija ir dalis administratoriaus atlyginimas. Jis tas išlaidas sumokėjo, po to persivedė sau. Bylinėjimosi išlaidos buvo apie 9 000, o kita dalis turbūt buvo administratoriaus atlyginimas. Tiksliai neprisimena. Iš BUAB „N.“ sąskaitos į jo asmeninę sąskaitą pervesta 12 969,60 Eur suma – tiksliai negali atsakyti kas čia buvo. Jei bendrovė bankrutuoja, likviduojama, jei lieka lėšų ir tenkinti pilnai kreditorių reikalavimą, tada lėšos akcininkams. Nepamena ar šiuo atveju buvo patenkinti visi kreditoriniai reikalavimai. Negali atsakyti ar šiuo atveju sudarė kreditoriams galutinę pajamų išlaidų atskaitą kaip su BUAB „E.“. Ši gauta, grąžinta suma, kuri buvo areštuota ar atsispindi bankroto procedūros dokumentuose – mano, kad apie ją kreditoriai buvo informuoti. Kodėl nepatenkinus ieškinių, beveik 13 000 pervesta į asmeninę sąskaitą, negali pasakyti, turėtų patikrinti BUAB „N.“ bankroto bylą. Šiame epizode kaltę pripažįsta iš dalies – pripažįsta aplaidumą, kad iki gali nebuvo viskas suskaičiuota.

Prie įtariamojo D. P. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolo prijungtame jo 2021-10-12 rašytiniame paaiškinime nurodoma, kad BUAB „N.“ kreditorių susirinkimas patvirtino 3000 Eur + mokėtini mokesčiai administravimo išlaidų sąmatą visam bankroto proceso laikotarpiui. Tačiau prieš pat bankroto proceso pabaigą bankrutuojanti įmonė gavo pajamų. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jis asmeniškai dėl teisminių ginčų buvo patyrę daug didesnių išlaidų ir sąnaudų, kurių nepadengė administravimo išlaidų sąmata. Kadangi tuo metu bankroto procedūra buvo jau beveik užbaigta, tai buvo sunkiai įmanoma sušaukti kreditorių susirinkimą tam, kad padidinti administravimo išlaidų sąmatą. Dėl šios priežasties iš naujai gautų pajamų jis pasidengė savo patirtas išlaidas, kurios buvo patirtos dėl BUAB „N.“ teisminių ginčų, nors ir nebuvo gavęs kreditorių susirinkimo pritarimo. Supranta, kad dėl administravimo išlaidų sąmatos padidinimo turėjo sušaukti kreditorių susirinkimą ir jo metu pasididinti šią administravimo išlaidų sąmatą patirtų išlaidų suma, tačiau dėl bankroto proceso operatyvumo ir siekdamas greičiau užbaigti BUAB „N." bankroto procedūra, jis šias bankroto administravimo sąnaudas ir savo patirtas išlaidas pasidengė be kreditorių susirinkimo pritarimo. Jis dabar tiksliai neatsimena kiek jis iš savo asmeninių lėšų sumokėjo už BUAB „N.“ naudai ir jos interesams teiktas teisines ir kitas paslaugas, bet tai galėjo būti apie 4000 Eur. Kiek atsimena buvo dar ir kitų BUAB „N.“ naudai ir jos interesams patirtų išlaidų ir sąnaudų, kurias jis taip pat dengė iš savo asmeninių lėšų, kadangi tuo metu bankrutuojanti įmonės jokių nuosavų lėšų neturėjo, ir kurias vėliau, kai bankrutuojančioje įmonėje atsirado lėšų, jis susigrąžino. Todėl šių piniginių lėšų, tai yra 12969,60 Eur, jis tyčia sėjo už BUAB „N.“ naudai ir jos interesams teiktas teisines ir kitas paslaugas. Sutinka, kad nesušaukdamas kreditorių susirinkimo ir jo metu atitinkamai nepasididinęs bankroto administravimo sąmatos, jis pasielgė aplaidžiai, tačiau jis taip pasielgė dėl to, kad greičiau ir operatyviau pabaigti BUAB „N." bankroto procedūrą (t. 17, b. l. 11-13).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji V. Ž. parodė, kad dirbo UAB „N.“. Buvo vaiko priežiūros atostogose, kai jos pasibaigė, sužinojo, kad įmonė veiklą yra sustabdžiusi. Buvo nuvykusi į bendrovę, tarėsi su tuometiniu direktoriumi, kad ją atleistų. Buvo pasirašę darbo sutarties nutraukimo priedą, bet sutartis nebuvo nutraukta, todėl ji negalėjo iš Darbo biržos gauti išmokos. Vėliau sužinojo, kad įmonei yra pradėta bankroto procedūra, ji buvo pakviesta į (duomenys neskelbtini). Ten tuomet vyko susirinkimai, reikėjo pildyti dokumentus. Galiausiai, jos buvo paprašyta pateikti kiek UAB „N.“ jai liko skolingas. Nebuvo pasakyta kokiu būdu tai paskaičiuoti, tiesiog pačiai kiek mano, kad jai įmonė yra skolinga. Ji paskaičiavo, nusiuntė savo skaičiavimus, juos priėmė ir tokią skolą patvirtino. Vėliau dalį gavo iš Garantinio fondo – 900 Eur, o likusi skola liko nesumokėta. Su D. P. teko bendrauti keletą kartų, buvo tiesiogiai nuvykusi į kontorą, atrodo, (duomenys neskelbtini) g., vėliau – nuotoliniu būdu, laiškus atsiusdavo, susirinkimų protokolus ir pan. UAB „N.“ dirbo nuo 2009 metų. 2014 m. gruodžio mėn. grįžo po dekreto, o 2015 metų pradžioje jau buvo bankroto procedūros. Direktorius buvo, atrodo, G. B.. Ji buvo buhalterė, labiau finansininkės padėjėja. Ji ankščiau sau neskaičiuodavo atlyginimo, atlyginimą skaičiuodavo vyr. finansininkė. Atlyginimą pasiskaičiavo pagal darbo sutartyje numatytą ir nuo kada grįžo iš dekreto ir iki buvo atleista iš UAB „N.“, taip pat už nepanaudotas atostogas. Tokį jos reikalavimą patvirtino, sutiko su skaičiavimais. Visas kreditorinis reikalavimas 3200 Eur, atrodo, iš kurių 900 Eur pervedė Garantinis fondas.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja nukentėjusioji V. Ž. parodė, kad nuo 2009 m. vasario mėn. ji dirbo UAB „N.“ buhaltere. Kol dirbo, įmonės finansinė padėtis buvo svyruojanti, bet pakankamai stabili. Įmonės direktorė buvo D. L.. 2012 m. gruodžio mėn. ji (V. Ž.) išėjo gimdymo ir vaiko priežiūros atostogų. Tikslios datos neprisimena, gal 2014 m. vasaros pabaigoje, pradėjo domėtis grįžimu iš vaiko priežiūros atostogų, bendravo su kitais UAB „N.“ darbuotojais, viena iš jų buvo vyr. finansininkė N. P., ir sužinojo, kad įmonės finansinė padėtis yra prasta, o tų pačių metų pabaigoje sužinojo, kad įmonei keliama bankroto byla. 2014 m. gruodį susitiko su tuometiniu direktoriumi G. B., pasirašė darbo sutarties nutraukimo dokumentus. Palaukusi dar dvi savaites, kreipėsi į Darbo biržą ir sužinojo, kad ji dar nėra atleista iš darbo. Tiksliai visų aplinkybių neprisimena, bet gali būti, kad jos atleidimą iš darbo įformino ir šiuos duomenis Sodrai perdavė pats bankroto administratorius. Tikslios datos ir visų aplinkybių neprisimena, bet 2015 m. su ja susisiekė bankroto administratorius D. P., kuris ir įtraukė ją į kreditorių eilę. Su bankroto administratoriumi D. P. bendravo kelis kartus telefonu ir buvo nuvykusi į jo kontorą, buvo išrinkta pirmojo kreditorių susirinkimo pirmininke, pasirašė pavedimo sutartį, vėliau įgaliojo bankroto administratorių atstovauti kreditorių interesus, taip pat pasirašinėjo susirinkimų ir balsavimo protokolus. Pirmas kreditorių susirinkimas įvyko 2015-07-29, jo metu buvo patvirtinta dienotvarkė, bankroto administratoriaus atlyginimas, išlaidos ir kiti klausimai. Vėliau bendravo su bankroto administratoriumi elektroniniu paštu tik bankroto procedūrų klausimais, asmeniškai bankroto administratoriaus iki bankroto procedūros pradžios ji nepažinojo. Kiek atsimena bankroto administratoriaus atlygis buvo 3000 Eur už visą bankroto procedūros laikotarpį. Ji nelabai gerai supranta teisinius dalykus, bet, kaip jai pasakė bankroto administratorius, kažkas turi atstovauti kreditorius pirmajame susirinkime, todėl ir buvo paskirta susirinkimo pirmininke. Neprisimena ar jai bankroto administratorius teikė kokias nors savo veiklos ataskaitas, o ji pati papildomai nesidomėjo, o bankroto administratorius ir nežadėjo, kad visi kreditorių reikalavimai bus patenkinti. Jai bankroto administratoriaus veikla ir jo atliekamos procedūros įtarimo nekėlė. Jos kreditorinis reikalavimas yra 3269,63 Eur. Iš Garantinio fondo 2015-09-07 yra gavusi 900 Eur. Kita jos, kaip I eilės kreditoriaus reikalavimo dalis, nebuvo patenkinta. Kaip suprato, visas jos reikalavimas nebuvo patenkintas, nes bankrutavusi įmonė neturėjo lėšų ir pakankamai turto iš kurio galėtų būti tas reikalavimas patenkintas. Bankroto administratorius jai siuntė teismo procesinius dokumentus apie taikos sutartį su UAB „N.“ direktore D. L., kuria D. L. įsipareigojo sumokėti 1250 Eur, apie galimybę perleisti skolas ir kitus procesinius dokumentus (t. 3, b .l. 103-104).

Pagarsinus parodymus, liudytoja patvirtino, jog jos kreditorinis reikalavimas – 3269,63 Eur ir, kad gavo iš Garantinio fondo 900 Eur. Taikos sutartis dėl lėšų sumokėjimo nebuvo sudaryta. Nėra gavusi daugiau lėšų, tik iš Garantinio fondo. Prašo priteisti likusią nesumokėtą sumą – 2369,36 Eur. Susitikti su D. P. vyko į kreditorių susirinkimą. Kadangi daugiau niekas neatvyko, D. P. jos paprašė, kad ji pasirašytų kaip susirikimo pirmininkė pirmą kartą, o vėliau jau įgalioti jį ir tada jau jis pasirašys. Susirinkimo metu nebuvo sprendžiamas administratoriaus atlyginimo klausimas. Buvo tiesiog protokolai pasirašyti ir viskas. Administratoriaus atlyginimą žinojo iš vėlesnių susirinkimų, bet dabar sumos neprisimena, pirmo susirinkimo metu, atrodo, atlyginimas nebuvo nustatytas. Dėl to, kad reikėtų papildomai išsimokėti pinigus, į ją bankroto administratorius nesikreipė (t. 18. b. l. 8-10).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. R. parodė, kad kaltinamąjį D. P. pažįsta. Ji dirbo firmoje „(duomenys neskelbtini) UAB“. D. P. buvo direktorius. Pradėjo dirbti 2005-2006 metais ir dirbo iki 2015 metų buhaltere. Buvo vienintelė buhalterė. Vedė bendrovės apskaitą nuo pirminių dokumentų, klientų atskaitomybės ir visus dokumentus, banko išrašus, kitus buhalterinius dokumentus. Bankrutuojančių įmonių netvarkė. Ji nedirbo kiekvieną dieną, atvažiuodavo pagal nustatytą grafiką ir jai buvo atnešami ar palikti ant stalo dokumentai ir elektroniniu paštu gaudavo dokumentus, banko išrašus išsitraukdavo ir suvesdavo į programą. Darbo užmokestį formuodavo ji ir pasirašydavo direktorius, o įplaukos ar kiti didesni mokėjimai eidavo per direktorių. Nepamena ar ji formuodavo, bet parašų teisės neturėjo. Ji galėjo suformuoti sąskaitą, bet mokėjimų negalėjo atlikti. Bendrovė turėjo vieną sąskaitą. Neatsimena ar skolino bendrovei lėšas direktorius D. P.. Buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir tuo metu geriau prisiminė aplinkybes.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-03-26 liudytoja J. R. parodė, kad nuo „(duomenys neskelbtini)“ UAB įsteigimo iki 2015 m. gruodžio, darbo sutarties pagrindu minėtoje bendrovėje dirbo buhalterės pareigose. Direktorius D. P. jai yra siūlęs tvarkyti ir jo administruojamų bankrutuojančių bendrovių buhalterinius dokumentus, bet ji atsisakė, todėl bankroto administratoriai patys rūpinosi šių bendrovių buhalterija. Tiksliai nežino ar samdė kitas buhalterinių paslaugų įmones. Kaip jau yra minėjusi, D. P. išrašydavo sąskaitas faktūras, kuriose buvo nurodomos pinigų sumos už bankrutuojančių bendrovių administravimą. Ji į apskaitą įtraukdavo šiuos buhalterinius dokumentus, pati jokių finansinių operacijų su bankrutuojančių bendrovių sąskaitomis neatlikinėjo. Apklausiama taip pat paaiškino apie jai rodytus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Nurodė, kad jos darbo metu (iki 2015 m. gruodžio) kiekvienas pavedimas iš BUAB „V.“ sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pagrįstas buhalterinės apskaitos dokumentais ir įtrauktas į apskaitą. Apie 2016 m. atliktus pavedimus nieko paaiškinti negali, nes tuo meta jau nebedirbo UAB "(duomenys neskelbtini)". Nuo „(duomenys neskelbtini)“, UAB įsteigimo iki 2015 m. gruodžio, darbo sutarties pagrindu minėtoje bendrovėje buhalterės pareigose. Direktorius D. P. jai yra siūlęs tvarkyti ir jo administruojamų bankrutuojančių bendrovių buhalterinius dokumentus, bet ji atsisakė, todėl bankroto administratoriai patys rūpinosi šių bendrovių buhalterija. Tiksliai nežino ar samdė kitas buhalterinių paslaugų įmones. Kaip jau yra minėjusi, D. P. išrašydavo sąskaitas faktūras, kuriose buvo nurodomos pinigų sumos už bankrutuojančių bendrovių administravimą. Ji į apskaitą įtraukdavo šiuos buhalterinius dokumentus, pati jokių finansinių operacijų su bankrutuojančių bendrovių sąskaitomis neatlikinėjo (t. 3, b. l. 53-54, 55-57).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-05-13 papildomai apklausta liudytoja J. R. parodė, kad jos darbo metu (iki 2015 m. gruodžio) kiekvienas pavedimas iš BUAB „E.“ sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pagrįstas buhalterinės apskaitos dokumentais ir įtrauktas į apskaitą. Ji tikrai neturėjo tikslo daryti kažką neteisėto, vadovavo ir jai nurodymus duodavo D. P., tačiau tvarkydama apskaitą, ji nepastebėjo, kad nuo jos būtų kažkas nuslepiama (t. 3, b. l. 58-60).

Pagarsinus parodymus, liudytoja juos patvirtino. Jai skambino tyrėja ir sakė, kad yra sąskaita faktūra. Ji skambino po visų trijų apklausų. Visais atvejais sulygindavo realias įplaukas su išrašytas dokumentais. Apklausų ikiteisminio tyrimo metu vartė segtuvus su dokumentais ir jos klausė ar atitinka ir yra faktūra. Atvejų, kad buvo išrašomi dokumentai apie pinigų gavimą, o pinigų realiai nebuvo, ji neatsimena, net jeigu taip ir buvo, tai gali būti, kad pinigai vėliau pervedami. Tai būtų vienetiniai atvejai. Jeigu, pvz. iš anksto išrašai sąskaitas už administravimo paslaugas ir pinigai pervedami po to, tai nebuvo dažni atvejai. Jis kažkuriuo momentu patikrintų ar pinigai yra. Viskas matosi, jie tiesiog eina apskaitoje į kitą eilutę. Matosi kada gauti, kada negauti. Yra tie dokumentai, kurie yra išlikę ir pagal juos realiai yra įplaukos į bendrovės sąskaitą. Atlyginimas – lėšos už administravimo paslaugas, už sėkmės mokesčius. Tiesiog būdavo pinigai ir, praėjus mėnesiui vieną kartą buvo daromi mokėjimai Sodrai, VMI ir darbo užmokesčiui. Darbo užmokestis buvo fiksuota pastovi suma, nuo sėkmės mokesčio nepriklausė ir nepriklausomai kiek įplaukų bendrovė turėjo. Atlyginimo dydis buvo nustatytas darbo sutartyje. Nežino ar buvo tarp D. P. ir „(duomenys neskelbtini)“ UAB sudaryta kažkokia dvišalė sutartis, kad atlyginimas jam būtų mokamas ne per bendrovę. Nežino kaip galėtų pagrįsti atlyginimo gavimą bendrovės darbuotojo ne per bendrovės buhalteriją, o mokant iš kitos bendrovės sau pinigus, su tuo nėra susidūrusi. Ji formuodavo bankinius išrašus. Neatsimena kaip buvo, ar matė įplaukas su paskirtimi paskola bendrovei, bet turėjo matyti. Įplaukas apskaityti kaip paskolą, tam turėjo būti sutartis ir buvo sutartis. Nepamena ar buvo vienetinis atvejis. Viskas teisingai buvo apiforminta (t. 18, b. l. 35-39).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. S. parodė, kad kaltinamąjį D. P. atsimena. Dirbo įmonėje UAB „B.“, kuri turėjo buhalterinių paslaugų sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB. Vykdavo kartą į mėnesį atsiimti dokumentų kartais ji pati, kartais vadovas. Buhalterinę apskaitos tvarkymas pas juos buvo paskirstytas. Visą laiką tvarkingai pateikdavo dokumentus. Kad D. P. skolino UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB pinigines lėšas, jos darbo „(duomenys neskelbtini)“ UAB laikotarpiu tokio dalyko neatsimena. Pačių sutarčių nematė. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikti buhalteriniai dokumentai ir ji paaiškino. Šiandien jei matytų dokumentus, galėtų paaiškinti skaičius, kurie ten aprašyti. Šiaip be dokumentų, buvo seniai, neprisimena.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. S. parodė, kad tikslios datos neprisimena, galimai nuo 2015 m. – 2017 m. dirbo UAB „B.“, buhalterės pareigose. Įmonė teikia įmonėms buhalterines paslaugas. Tarp kitų UAB „B.“ klientų buvo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius D. P.. D. P. yra mačiusi kelis kartus, tarp jų buvo dalykiniai darbiniai santykiai, iš pažiūros jis buvo labai malonus žmogus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma paprastai taip: iki mėnesio 10 dienos buvo reikalavimas klientui pateikti visus dokumentus, susijusius su darbo užmokesčiu (tabeliai, darbo grafikai, kasa, bankas), iki 20 dienos turėdavo pateikti sąskaitas faktūras. Priminimą pateikti reikiamus buhalterinius dokumentus paprastai pateikdavo žodžiu arba el. paštu, vėliau buvo sukurtas sisteminis pranešimas iš apskaitos programos. Kaip ir didžiajai daliai klientų vadovų, D. P. reikėdavo nuolat priminti apie dokumentų pateikimą. Ji pati asmeniškai jokių bankrutuojančių įmonių, kurias administravo UAB „(duomenys neskelbtini)“, apskaitos netvarkė. UAB „B.“ pardavimo sąskaitų iš administruojamų bankrutuojančių įmonių neišrašydavo. Gaunamos sumos būdavo užpajamuojamos, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikdavo išrašytas sąskaitas faktūras. Jei sąskaitos faktūros nebūdavo, ji paprastai klientams išsiųsdavo pranešimą, kad į kliento sąskaitą atėjo pinigai ir prašo pateikti sąskaitą faktūrą. Šiuo metu jau negali tiksliai prisiminti ar su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nesklandumų dėl nepateiktų sąskaitų faktūrų, jai reikėtų pažiūrėti buhalterinės apskaitos dokumentus. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės padėties gali pasakyti, kad pagal pateiktus dokumentus 2016 m. ši įmonė patyrė 37435 Eur finansinį nuostolį. Iš pelno nuostolių ataskaitos matyti, kad to priežastis sumažėjusios pajamos. Mato, kad 2015 m. buvo teigiamas 24953 Eur pelnas. Dėl D. P. paskolų minėtai įmonei suteikimo nurodė, kad iš pateiktos didžiosios knygos mato, kad D. P., kaip atskaitingas asmuo, 2016 m. gruodžio 30 dienai pagal apskaitai pateiktus dokumentus savo lėšomis už įmonę buvo sumokėjęs 5263,75 Eur. Dar mato, kad D. P. parašęs prašymą, kad būtų užskaityta jam skola pagal avansinę apyskaitą. Pagal didžiąją knygą mato, kad D. P. yra paskolinęs bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 5263,75 Eur. Kitų sutarčių ir šios paskolos paskirties ji nežino, bet pagal dokumentus mato, kad ši skola jau buvo 2016 m. sausio mėn. Kitos finansinės skolos 2016 m. pabaigai yra 59 500 Eur. Taip pat mato, kad 2016-06-03 buvo išmokėti grynieji pinigai D. P. – 16 000 Eur, dokumente ranka įrašyta – paskolos mažinimas, supranta, kad jis tokiu būdu sumažino savo paskolą. Pagal didžiąją knygą mato, kad 2016 m. iš pirkėjų gauti išankstiniai apmokėjimai (arba nėra sąskaitos, arba dar neatlikta paslauga) – 31 964,71 Eur. 2016 m. D. P. darbo užmokestis buvo panašiame lygyje, su nedideliais svyravimais apie 350-380 Eur neatskaičius mokesčių. Apie D. P. kitas pajamas ar pajamas susijusias su darbine veikla, nieko paaiškinti negali, nes nežino. Iš jai patektų buhalterinių dokumentų mato, kad 2016-02-09 gautas mokėjimas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą iš UAB „V.“. Mato, kad pavedimo paskirtis „sėkmės mokestis“, mato, kad šio mokėjimo ji nepažymėjo pieštuku. Tiksliai negali atsakyti kodėl ji šio mokėjimo nepažymėjo, galimai dėl to, kad jai kilo klausimas dėl papildomų finansinių dokumentų (sąskaitos faktūros ar sutarčių). Taip pat mato, kad 2016-03-01 buvo gautas pavedimas „sėkmės mokestis“ iš UAB „E.“ – 4102,64 Eur. Mato, kad prie šio pavedimo yra pažymėta varnelė, galimai su šiuo pavedimu jai jokių klausimų nebuvo. Negali tiksliau jo paaiškinti. Mato, kad 2016-09-06 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą buvo gauti pinigai iš UAB „N.“ – 13 630 Eur, paskirtis „administravimo išlaidos“. Mato, kad banko sąskaitos išraše yra jos padaryta žyma „SK !“ (paaiškinimas: sąskaita faktūra). Ji visų aplinkybių negali nurodyti, bet pagal visą bankroto administravimo logiką, jei bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas yra nustatęs administravimo išlaidų, bankroto administratoriaus atlyginimo dydį, ir šios įplaukos atitinka nustatyti dydį, tai jos yra pagrįstos. Jei nėra sutarties su bankrutuojančia ar kita įmone, taip pat jei nėra sąskaitos faktūros, ji, kaip įmonės buhalterė, traktuoja tokias įplaukas kaip avansinį mokėjimą (sąskaita bus išrašoma vėliau). Iš jai pateiktų dokumentų mato, kad sąskaitos faktūros dėl šių ankščiau jos minėtų trijų mokėjimų, gautų iš UAB „V.“, UAB „N.“ ir UAB „E.“ 2016 metais išrašytos nebuvo. Mato, kad 2016 m. kasos dokumentų apskaitai pateikta nebuvo, tai galima traktuoti, kad grynųjų pinigų įnešimo ir išėmimo į kasą nebuvo.

Iš jai patektų buhalterinių dokumentų mato, kad 2016-09-06 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą buvo gauti pinigai iš UAB „N.“ – 13 630 Eur, paskirtis – „administravimo išlaidos“. Mato, kad banko sąskaitos išraše yra jos padaryta žyma „SK !“ (paaiškinimas: sąskaita faktūra). Ji visų aplinkybių negali nurodyti, bet pagal visą bankroto administravimo logiką, jei bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas yra nustatęs administravimo išlaidų, bankroto administratoriaus atlyginimo dydį, ir šios įplaukos atitinka nustatyti dydį, tai jos yra pagrįstos. Jei nėra sutarties su bankrutuojančia ar kita įmone, taip pat jei nėra sąskaitos faktūros, ji kaip įmonės buhalterė, traktuoja tokias įplaukas kaip avansinį mokėjimą (sąskaita bus išrašoma vėliau). Iš jai pateiktų dokumentų mato, kad sąskaitos faktūros dėl šių mokėjimų gautų iš UAB „N.“ 2016 metais nebuvo. Iš jai pateiktų bankrutuojančios UAB „E.“ buhalterinių dokumentų mato, kad 2016-03-01 buvo gautas pavedimas "sėkmės mokestis" iš UAB „E.“ – 4102,64 Eur. Mato, kad prie šio pavedimo yra pažymėta varnelė, galimai su šiuo pavedimu jai jokių klausimų nebuvo. Negali tiksliau jo paaiškinti. Iš jai pateiktų dokumentų mato, kad sąskaitos faktūros dėl šių mokėjimų gautų iš UAB „E.“ 2016 metais nebuvo. Klausimas: ką gali paaiškinti apie grynųjų pinigų įnešimą į UAB "(duomenys neskelbtini)" kasą, atsakė, kad mato, kad 2016 m. kasos dokumentų apskaitai pateikta nebuvo, tai galima traktuoti, kad grynųjų pinigų išėmimo ir įnešimo į kasą nebuvo (t. 3, b. l. 61-64).

Pagarsinus parodymus, liudytoja juos patvirtino, taip pat parodė, kad prieigos prie sąskaitos neurėjo. Išrašą gaudavo iš įmonės vadovo. Ar galėjo būti išrašomi dokumentai nesant pavedimų – išankstinių mokėjimų sąskaita nėra buhalterinės apskaitos dokumentas, o mokėjimai tarp įmonių yra atliekami įvairiomis sumomis. Atsakyti ar reikėjo ar nereikėjo ir kokiu pagrindu kas keliavo, negali, todėl kad sutarčių dokumentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji nematė. Standartiškai visi civiliniai santykiai daugiau ar mažiau vyksta dokumentų pagrindu, t. y. pagrįsti pačiomis sutartimis. Kaip jie kada ir kas daro mokėjimus, neatsakysi. Ji dokumentų nerašė. Jie paimdavo vieną kartą į dieną. Jie siunčia priminimą arba skambina, kad pristatyti dokumentus apskaitai ir tai ką pateikia, jie susiveda. jie klientui sąskaitų – faktūrų nerašė. Skolų ataskaitas pateikdavo visiems klientams ir jie žiūrėdavo kaip ten kas. Kadangi pačių sutarčių nematė, žinoti ar kažko trūksta ar netrūksta, jie galimybės neturėjo. Nieko ten tokio nebuvo, kad galėtų labai smarkiai kelti klausimą. Yra tam tikrų sutarčių, kur dokumentai rašomi sutarties pabaigoje, tai nematyti sutarties, pasakyti kad kažko trūksta ar kažkas negerai galimybės nėra. Už akių, kad būtų keista kažkas, nebuvo ir juos prižiūrėjo įmonės vadovas, auditorius ir tikėtina, kad viskas buvo tvarkinga. Kažkokių didelių neatitikimų tarp realių pavedimų ir dokumentų ji nepastebėjo. Ji neskaičiuodavo atlyginimų. Tai darė kolegė. Pagal įsegtus dokumentus buhalteriniuose segtuvuose, tokios sumos 380-350 Eur per mėnesį buvo. Visada pateikiama darbo sutartis ir pagal ją į apskaitos programą suvedami duomenys. Jei nėra nedarbingumo ir viso kito, standartinis atlyginimas ir paskaičiuojamas. Jokių įmonės sutarčių nematė, neskaitant apskaitos sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Reikalavimas per kiek reikia išrašyti sąskaitą faktūrą po to, kai gaunamas avansinis apmokėjimas – mokesčių apskaitai skirtumas yra, o dėl sutartinės teisės kaip šalys susitaria, kaip įstatymas reikalauja, tokio reikalavimo, kad tarkim, šiandien pas pervesta 10 Eur ir ji šiandien privalo išrašyti sąskaitą, ypač jeigu paslaugos yra tęstinės, tokio reikalavimo nėra (t. 18, b. l. 35-39).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. A. parodė, kad kaltinamasis D. P. pažįstamas kaip kolega, nesibičiuliavo. Jis yra UAB „C.“ generalinis direktorius. Administruoja bankrutuojančią bendrovę AB „Ūkio bankas“ dabar ir 2015-2017 metais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su D. P. koks buvo ryšis dabar negali pasakyti, nes daug įvykių buvo nuo 2013 metų pradžios. D. administravo tam tikrus debitorius. Vieną tikrai, o ar daugiau buvo negali pasakyti. D. P. jie nieko neperleidinėjo. AB „Ūkio bankas“ turėjo nemažai savo skolininkų, pardavimų portfelių buvo ne vienas, tai vienam iš jų pardavinėjo tam tikras reikalavimo teises ir buvo padarytas viešas konkursas, kuriame dalyviai dalyvavo ir dalyvis pasiūlęs didžiausią kainą įsigijo tam tikras reikalavimo teises. Dydžių tikrai neatsimena, bet pats principas būdavo toks. Jei teisingai atsimena, tai dėl to paties proceso pardavimo vieno subjekto parduodamo kreditorius ginčijo tą pardavimą, kadangi ir pats dalyvavo tame reikalavime. Kokia suma buvo, neatsimena, nes buvo keliama ir galutinės tikslios neprisimena. Reikalavimas apytiksliai tarp 400 000 – 500 000 Eur, bet gali klysti. Ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė aplinkybes.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. A. parodė, kad jis yra nemokumo administravimo bendrovės „C.“ generalinis direktorius ir nemokumo administratorius. UAB „C.“ 2013-05-02 Kauno apygardos teismo nutartimi yra paskirta AB „Ūkio bankas“ bankroto administratoriumi. AB Ūkio bankas įstojo į UAB „V.“ bankroto procesą, kai 2013-09-30 Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 82-1809-436/2013 buvo patvirtintas AB Ūkio banko finansinis reikalavimas. UAB „V.“ bankroto byla iškelta 2013-05-24 (įsiteisėjo 2013-07-25). 2013-09-30 Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 82-1809-436/2013 buvo patvirtintas Ūkio banko finansinis reikalavimas - 14 292 390,09 Lt, užtikrintas hipoteka. Šiuo metu negali tiksliai pasakyti kokia šio reikalavimo dalis buvo patenkinta, tačiau tai buvo labai neženkli suma. UAB „C.“ įgaliotas atstovas BUAB „V.“ kreditorių komiteto posėdžiuose buvo AB „Ūkio bankas“ darbuotojas G. G.. Nepatenkinus AB „Ūkio bankas“ finansinio reikalavimo BUAB „V.“ bankroto byloje, 2017-04-24 Ūkio bankas paskelbė apie parduodamas reikalavimo teises, įskaitant į BUAB „V.“ turimą reikalavimo teisę 4139362 EUR sumai. Šių reikalavimo teisių dydis buvo supainiotas su kartu parduodama reikalavimo teise į BUAB „D.“, vėliau ši klaida buvo atitaisyta pačioje sutartyje. 2017-07-27 reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartimi visos AB Ūkio banko reikalavimo teisės po pinigų sumokėjimo ir akto pasirašymo perėjo pirkėjui – UAB „A.“. Bendra „D.“ ir „V.“ reikalavimo suma buvo parduota už 635 000 Eur. Įstojęs į pardavimo procesą pirkėjas buvo informuotas apie visas reikalavimo teises ir jų užtikrinimą, jam buvo pateikti visi dokumentai, su kuriais jis turėjo pilną teisę ir galimybę susipažinti. Kainos kėlimo procese pirkėjas kėlė kainą, todėl akivaizdu, kad pirkėjas tikrai žinojo ką įsigyja. Apie reikalavimo teisių perleidimą pareigą informuoti „V.“ bankroto administratorių turėjo pirkėjas – UAB „A.“. Negali atsakyti ar UAB „A.“ įvykdė šią prievolę ar ne. Jei gerai atsimena, gerokai vėliau po reikalavimo perleidimo, jis bendravo su D. P., kuris prašė, kad „Ūkio bankas“ išregistruotų hipotekas, jis (G. A.) pasakė, kad negali, nes prievolė persikėlė UAB „A.“. Pagal 2017-07-27 reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį UAB „A.“ įgijo prievolę per 10 dienų įregistruoti Reikalavimo teises perėmimą atitinkamame registre, o vienas tokių yra hipotekos registras, bei įstoti vietoj pardavėjo (AB „Ūkio bankas“) į visus teisminius ir kitus procesus (t. 3, b. l. 66-67).

Pagarsinus parodymus, juos patvirtino. Ar bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo gali išsimokėti sau ar bendrovei sėkmės mokestį neinformavęs kreditorių komiteto – turbūt kalbama apie įmonių bankroto įstatymo nuostatas tam tikro periodo, nes jos kito. Kadangi Įmonių bankroto įstatyme buvo nustatyta, kad nustatomą pradinę sąmatą tvirtina teismas, nežino kokia ji buvo. Darant prielaidą, kreditorių susirinkimas patvirtina sąmatą arba jos struktūrą ir, jeigu toje sąmatoje yra numatyta tam tikros išmokos ir tam tikri periodai, tai galima daryti. Informuoti apie išmokas nereikia. Naujajame teisės akte truputį yra kitokios nuostatos ir kitokie reikalavimai. Bet įmonių bankroto įstatymas nereglamentavo informavimo papildomai kreditoriaus. Šito nebuvo. Per visą jo gyvavimo periodą, jis pasirodė turbūt 2001 m. ir pakeitimų buvo, bet nėra prievolės informuoti, kad išsimokama, jeigu tai atitinka nutarimo prasmę. Jei gaunamos kažkokios pajamos ir numatyta iš to sėkmė, nereikia nieko informuoti. Ataskaitose yra pateikiama, kad tu tai padarei, kreditorius turi teisę ginčyti ir nepritarti. Jeigu yra priimta sąmata ir aprašyta, tai gali jos rėmuose priiminėti sprendimus. Ataskaita teikiama apie pajamas ir išlaidas. Tai kažkuria prasme bus išlaidos. Kaip ir nėra niekur parašyta, bet kreditoriai dažniausiai nori matyti. Formaliai ataskaita yra apibrėžta Įmonių bankroto įstatymo pirmajam kreditorių susirinkimui ir vėliausiuose etapuose buvo apibrėžta. Tokios normos, kuri numatytų prievolę pateikinėti ataskaitas, nebuvo. Tiesiog administratoriai tam tikrai periodais uždarydami savo veiklos rezultatus, pateikdavo ataskaitą ir užsidarydavo praėjusį periodą. Kreditorius turi teisę prašyti, bet prievolės nėra. Sėkmės mokesčiai – bankroto administratorius yra fizinis arba juridinis asmuo. Sėkmės mokesčiai gali būti gaunami į to asmens, kuris administruoja sąskaitą. Bankroto procese yra asmuo, o ne įgaliotinis. Asmuo turi teisę išrašyti sąskaitą ir į asmenį turi papulti pinigai, o jau asmuo įgaliotiniui, savo darbo santykiu prasme, atsiskaito. Kokiais atvejais galėtų keliauti pinigai į įgalioto asmens sąskaitą iš bankrutuojančios įmonės-teoriškai galėtų pagrįsti labai paprastai. Subjektas išrašė sąskaitą bankrutuojančiam, bet pagal prašymą pervedama tiesiai asmeniui atlygio dalis. Buhalterine prasme, tarkim, perka daiktą, o jūs man esate skolingas, paprašau už ją sumokėti. Jokio skirtumo, kad ją perka. Tai gaudamas pinigus UAB išrašo sąskaitą bankrutuojančiam asmeniui, kad turi pervesti dalį ar avansą sumokėti, tai susitarimo klausima, ir tuo metu jis skolingas kažkam, tai prašo pervesti pinigus tiesiai tam. Mokestine prasme susidengia debetas su kreditu ir viskas užsidaro. Tas turėtų atsispindėti paskirto administratoriaus apskaitoje ir formaliai turėtų būti kažkas. UAB „A.“ buvo parduodamo UAB „V.“ ir kito subjekto reikalavimai ir to kito subjekto reikalavimai, jų kreditorius ginčijo. Buvo nagrinėjama tos sklaidos atvejis ir visi kiti dalykai ir tas kreditorius bandė nuginčyti reikalavimą. Siūlė jam dalyvauti procese keliant reikalavimus, kai buvo didinama vertė. Buvo nustatyta pradinė kaina – nuo 450 000. Pirminis pasiūlė virš 450 000, po to, nebekėlė kainos. Po kelių valandų kainos kėlimo, „A.“ įsigijo už didžiausią kainą, o pirminis dalyvis ginčijo. Bankrutuojanti UAB „V.“ – tai buvo viena iš dukterinių AB Ūkio banko bendrovių. Jos visos pradėjo vienos paskui kitą griūti ir jų būklė buvo bloga. Ten buvo likę įkeitimai, „oriniai“ akciniai įkeitimai. 2007-2008 metais buvo daroma labai daug akcijų įkeitimų ir jos buvo vertinamos pakankamai brangiai. Kaip supranta, tokiu būdu bankas turbūt gerino savo rodiklius. UAB „V.“ nebuvo reikšminga, nes vertinant AB Ūkio bankas procesą, visa geroji dalis perėjo į Šiaulių banką. AB Ūkio bankas liko visos probleminės įmonės. UAB „V.“ liko AB Ūkio banke ir galima vadinti blogąja puse. Tai buvo viešas pardavimas. Viešame pardavime, net vėlesniame etape, pasikeitus turto pardavimo nuostatoms, Įmonių bankroto įstatyme atsirado 33 straipsnio papildymas, kuriame buvo pasakyta, kad reikalavimo teisės parduodamos kitokia tvarka, nes kiekvienas, pirkdamas reikalavimo teisę, perka „katę maiše“. Reiškia buvo paruoštas dokumentų rinkinys, su kuriuo turėjo pilną teisę susipažinti. Realus turtas buvo įkeistas kitoje bendrovėje, vienoje iš dukterinių įmonių (t. 18, b. l. 35-39).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja K. S.-U. parodė, kad su D. P. nepalaiko jokių santykių, nebendrauja ketverius metus, augina bendrą sūnų, kartu negyvena. 2012-2018 metais pamena UAB „E.“, kitos įmonės nepamena. UAB „E.“ buvo pati pirma „(duomenys neskelbtini)“ įmonė. Ją pradėjo administruoti 2010 metais. Pradžioje ji dirbo teisininke, vėliau buvo bankroto administratoriaus padėjėja, po to bankroto administratore. Įmonėje nebedirba nuo 2016 metų. 2016 m. rugsėjo 1 d. išėjo nėštumo ir gimdymo atostogų ir daugiau į kontorą nebegrįžo. Bankroto administravimo išlaidų sąmatą nustatinėja kreditorių susirinkimas. Jeigu gerai pamena, buvo sėkmės mokestis, nepamena tiksliai formuluotės už ką tas sėkmės mokesti priklausė. Konkrečiai kreditorių susirinkimų nutarimuose buvo nustatyta už ką ir kokia tvarka yra išmokamas sėkmės mokestis. Jei neklysta, tai buvo už nuginčytus sandorius, bet tiksliai neprisimena, nes praėjo daug laiko. Kreditorių susirinkimai turi teisę tikslinti administravimo išlaidų sąmatą, jei yra poreikis, jas didinti. Kol ji dirbo, nepamena ar buvo didinama. Pagrinde buvo išmokami „sėkmės mokesčiai“. Buvo laibai daug ginčijamų sandorių UAB „E.“ ir UAB „V.“ atveju ir labai gerai sekėsi tas bylas laimėti ir išieškoti sumas. Sėkmės mokestis turbūt sudarė didžiąją administravimo išlaidų sąmatą. Bankroto administratorius į asmeninę sąskaitą ar galėdavo persivesti, tai kol dirbo, tokios informacijos neturėjo. Jos žiniomis, viskas buvo vedama į „(duomenys neskelbtini)“ UAB sąskaitą. Kas vyko po 2016 metų, nežino. Dėl sėkmės mokesčio UAB „E.“, atrodo, reikdavo šaukti dar papildomai kreditorių susirinkimą, kad pritartų. Atrodo, susikaupdavo tam tikras kiekis laimėtų bylų ir išieškotų sumų ir teikdavo nutarimo projektą kreditorių susirinkimui ir patvirtindavo premiją, kuri priklauso administratoriui. UAB „V.“, atrodo, nereikėjo šaukti jokių susirinkimų, tiesiog pagal faktą mokėdavo. Atsimena, kad AB „Ūkio bankas“ buvo UAB „V.“ buvo didžiausias kreditorius, o UAB „E.“ – SEB bankas, tiksliai neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė aplinkybes.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019-07-15 apklausta liudytoja K. S. parodė, kad ji nuo 2010-08-09 kartu su D. P. įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jos pareigos pradžioje buvo – teisininkė, nuo 2012 m. birželio mėn. jos pareigos buvo bankroto administratoriaus padėjėja teisininkė ir nuo 2014 m. birželio mėn. ji buvo bankroto administratorė. BUAB „E.“ buvo pati pirma bankrutuojanti bendrovė jų kontoroje. Tai buvo labai didelė įmonė su daug turto, daug skolininkų, trumpalaikis turtas buvo labai nelikvidus ir sunkiai parduodamas. BUAB „E.“ buvo statybinė įmonė, todėl statybų sektoriuje yra įprasta, kad tokios įmonės turi turėti garantinių lėšų. BUAB „E.“ turėjo ateityje gautiną sumą iš garantinių lėšų, todėl buvo ekonomiškai naudinga jų sulaukti. Bankroto administravimą minėtos įmonės atliko D. P.. Pati bankroto byla buvo pakankamai sudėtinga, nes buvo daug teisminių procesų. Ji pati (K. S.) atstovaudavo teismuose, nes D. P. turi ekonominį išsilavinimą. Didžioji dalis procesų pasibaigdavo taikos sutartimis. Kiek jai yra žinoma pagrindinės bankroto procedūros buvo atliktos iki 2016 m. Jei gerai atsimena tai 2012 m. pirmoje pusėje buvo atsiskaityta su pirmos eilės kreditoriais ir su hipotekos kreditoriumi – SEB banku. Likvidavimo stadija užtruko, nes, kaip minėjo, buvo atliekamos sudėtingos likvidavimo procedūros. Nuo 2015 m. ji jau beveik nebedirbo kontoroje. 2016 m. rugsėjo mėn. ji išėjo nėštumo ir gimdymo atostogų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis nebuvo stabili, bet ji buvo pakankamai gera. 2013 m. kontora įsigijo nekilnojamo turto (duomenys neskelbtini), kurį pavyko sėkmingai parduoti. 2014 m.- 2015 m. kontora įsigijo sklypą ir namą (duomenys neskelbtini), kuris 2015 m. sudegė, tačiau buvo gauta draudimo išmoka ir, pardavus sklypą, buvo gautas pelnas iš šio sandorio. 2016 m. taip pat buvo gautas pelnas pardavus dar vieną nekilnojamą turtą. Bendrovė neturėjo sunkių ilgalaikių finansinių įsipareigojimų. Iš paties D. P. girdėjo, kad jam bankroto administravimo kontora yra skolinga, tačiau kokios tai skolos, kada ir kiek jis skolino šiai bendrovei, ji nežino. 2016 m. jų santykiai su D. P. galutinai pašlijo, ji prašė, kad jis nupirktų iš jos visas 50 % akcijų, nes tuo metu ji jau turėjo kitą savo bankroto administravimo kontorą. 2016 m. gruodį jie su D. P. pasirašė akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, o 2017 m. vasario mėn. D. P. jai sumokėjo už akcijas. Nuo 2017 m. gruodžio mėn. su D. P. jokio ryšio nepalaiko ir su juo nebendrauja. Iki bankrotų administravimo, D. P. turėjo labai didelę patirtį buhalterijos srityje, jis yra dirbęs didelėje tarptautinėje bendrovėje vyr. buhalteriu. Ji niekada nepastebėjo jo polinkio į svetimo turto pasisavinimą. Jis buvo labai verslus, visada sugebėjo užsidirbti iš įvairių projektų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją tvarkė UAB „Ad.“ (t. 3, b. l. 45-47).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta papildomai liudytoja K. S. parodė, kad bankroto administratorius savo veikloje, privalo vadovautis Įmonių bankroto įstatymu (nuo 2020-01-01 Juridinių asmenų nemokumo įstatymu), bankroto administratoriaus elgesio kodeksu, poįstatyminiais aktais, teismų praktika, kreditorių susirinkimų nutarimais, Įmonių bankroto valdymo departamento (Audito apskaitos turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos) išaiškinimais ir rekomendacijomis. Bankroto administratorius pats priima sprendimą vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu kokia apimtimi ir kokius sandorius jis gali ginčyti, kreditoriai neturi teisės įpareigoti veikti arba neveikti. Išmokamo administratoriaus atlyginimo, administravimo išlaidų sumos, sėkmės mokestis arba šių sumų lubos būna nustatomos kreditorių susirinkimų metu, ir išmokama pagal kreditorių nustatytą tvarką. Nuo 2020-01-01 nemokumo įstatymu uždrausti visi mokėjimai grynaisiais pinigais, ankstesniame ĮBĮ įstatyme tai nebuvo reglamentuojama. Šie mokėjimai išmokami į teismo paskirto bankroto administratoriaus banko sąskaitą. ĮBĮ įstatyme imperatyviai numatyta, kad tik kreditorių susirinkimas skiria atlyginimą, tačiau buvo numatytas apskundimo teismui mechanizmas kuomet bankroto administratorius turėjo teisę apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimus dėl jam skiriamo atlyginimo, išlaidų ar sėkmės mokesčių nustatymo. Į tyrėjos klausimą ar gali būti administratoriaus atlyginimas, administravimo išlaidos ar sėkmės mokestis išmokamas į asmeninę bankroto administratoriaus įgalioto asmens banko sąskaitą, atsakė, kad bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui atlyginimas nėra skiriamas, teoriškai tokia situacija būtų įmanoma dėl kokių nors objektyvių priežasčių (areštuotos banko sąskaitos ar pan.) tačiau tokiu atveju tarp bankroto administratoriaus ir jo įgalioto asmens (dvišalė sutartis) arba ir tarp bankrutuojančios įmonės (trišalė sutartis) būtų sutartis, t. y. tokie mokėjimai turėtų būti pagrįsti papildomais dokumentais. Pats bankroto administratorius be teisinio pagrindo negali išsimokėti lėšų į savo asmeninę banko sąskaitą. Taip pat negali išsimokėti lėšų pažeisdamas kreditorių susirinkimo numatytas šių sumų lubas. Į tyrėjos klausimą ar nuo kiekvieno nuginčyto sandorio, realizavus susigrąžintą neteisėtai perleistą įmonės turtą, už žalos atlyginimą ir pan. gali išsimokėti iš anksto kreditorių susirinkimo procentinę nustatytą dalį sėkmės mokesčio, atsakė, kad priklausomai ką numatė kreditorių susirinkimas. Jei kreditorių susirinkimas nenumatė, kad administratorius kiekvieną kartą po nuginčyto sandorio turi kreiptis pritarimo, tai bankroto administratorius kiekvieną kartą gavęs lėšų nuo nuginčytų sandorių pasiima jam nustatytą sėkmės mokestį. Į tyrėjos klausimą kokiu būdu ir eilės tvarka išmokami hipotekos kreditorių ir kitų I, II, III eilės kreditorių reikalavimai bei kokia eilės tvarka išmokamas atlyginimas ir administravimo išlaidos administratoriui, atsakė, kad administratoriaus atlyginimas ir administratoriaus sąmata yra aukščiau visų kreditorių reikalavimų. Į tyrėjos klausimą dėl nuginčyto Šiaulių banko kreditorinio reikalavimo dalies – 1 190 0814,22 Lt ar priklausė 20 proc. sėkmės mokesčio UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo šios sumos, ar galėjo D. P. be kreditorių susirinkimo pritarimo išsimokėti sau į asmeninę sąskaitą sėkmės mokestį nuo šios sumos, atsakė, kad pagal jai pateiktus BUAB „V." kreditorių komiteto protokolus mato, kad 2013-12-12 BUAB „V.“ kreditorių komiteto posėdžio protokolas Nr. 1. buvo nutarta Patvirtinti laikiną administratoriaus atlyginimą nuo bankroto bylos iškėlimo dienos (įsiteisėjo 2013-07-25) vienerių metų laikotarpiui (iki 2014-07-25) - 20000 Lt + PVM ir administratoriui paskatinamąjį užmokestį (sėkmės mokestį) – 20 proc. (įskaitant PVM) nuo sumų gautų: nuginčijus neteisėtus įmonės sandorius, realizavus susigrąžintą neteisėtai perleistą įmonės turtą, už žalos atlyginimą ir patvirtinti laikiną administratoriaus išlaidų sąmatą nuo bankroto bylos iškėlimo dienos (įsiteisėjo 2013-07-25) vienerių metų laikotarpiui (iki 2014-07-25) – 20000 Lt + PVM. Šiuo metu ji jau negali atsakyti, nes neatsimena, kokiu pagrindu buvo ginčijamas Šiaulių banko kreditorinis reikalavimas, t. y. ar jis patenka į nuginčytų neteisėtai sudarytų sandorių kategoriją. Kaip jau minėjo anksčiau savo apklausos metu, vienareikšmiškai į savo asmeninę sąskaitą negali pervesti bankroto administravimo kontorai priklausančių lėšų, o jei buvo teisiškai pagrįstas pagrindas, ji apie tai nieko nežino. Jos praktikoje nėra pasitaikę tokių situacijų, kad atlyginimas, ar administratoriaus ar kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos lėšos būtų pervestos į asmeninę administratoriaus banko sąskaitą. Į tyrėjos klausimą kokiu būdu ir kokia eilės tvarka turėjo būti tenkinami BUAB „V.“ hipotekos kreditorių reikalavimai (ar tik iš parduoto įkeisto turto, ar ir dalimis gavus bet kokias lėšas už nuginčytus neteisėtus įmonės sandorius, realizavus susigrąžintą neteisėtai perleistą įmonės turtą, už žalos atlyginimą ir pan.), atsakė, kad jei ji gerai pamina, tai BUAB „V.“ buvo pilnai visas įkeistas, t. y. visos esamos, būsimos lėšos ir visas jo turtas. Kiek atsimena bankroto proceso pradžioje BUAB „V.“ turėjo lizinguojamose degalinėse esančias prekes, turėjo transporto priemones, kurias pardavus buvo dengiamos administravimo išlaidos ir tenkinami kreditorių reikalavimai, vienareikšmiškai negali atsakyti ar nuo nuginčytų sandorių atsiradusiomis lėšomis buvo tenkinami hipotekos kreditorių reikalavimai, nes neprisimena. Į tyrėjos klausimą dėl kokių priežasčių nebuvo patenkinti hipotekos kreditorių - Šiaulių bankas ir Ūkio bankas reikalavimai, atsakė, kad negali tiksliai atsakyti, nes nedalyvavo iki pabaigos šiame bankroto procese. Į tyrėjos klausimą kas jai žinoma apie kreditoriaus Ūkio bankas perleistą reikalavimo teisę „A.“, atsakė, kad tikrai nieko nežino, nes jau nevykdė veiklos (t. 3, b. l. 48-51).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-10-19 apklausta liudytoja K. S. parodė, kad iš jai pateiktų BUAB „E.“ kreditorių susirinkimų protokolų, mato, kad 2011-02-28 Kreditorių susirinkimo protokole Nr. 1, dienotvarkės 8-uojų klausimu buvo patvirtintas 40000 Lt +PVM atlyginimas administratoriui ir 30000 + PVM administravimo išlaidos, ir 20 proc. paskatinamasis užmokestis nuo nuginčytų sandorių ir išieškotų sumų, sprendimą dėl paskatinamojo mokesčio priima kreditorių susirinkimas, o Kreditorių komiteto Protokole Nr. 3, buvo tvirtinamas Kreditorių komiteto reglamentas, kurio 2.1.3 punkte numatyta komiteto teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, t. y. bet koks sąmatos padidinimas ir paskatinamojo užmokesčio išmokėjimas turėjo būti sprendžiamas kreditorių komitete ir administratorius privalėjo pateikti ataskaitą. D. P. kaip įgaliotas „(duomenys neskelbtini), UAB“ atstovas už „(duomenys neskelbtini), UAB“ į savo asmeninę sąskaitą už BUAB „E.“ administravimo išlaidas, administratoriaus atlyginimą, sėkmės mokesčius pagal bendrą principą tikrai negalėjo ir neturėjo teisės išsimokėti, o jei kažkokios teisiškai pagrįstos sąlygos teoriškai galėjo būti, ji apie jas nieko nežinojo, tuo labiau, kad nuo 2016 m. pradžios, mažai turėjo prieigos prie įmonės dokumentų, jų su D. P. santykiai pašlijo, o nuo 2017 metų jie visai nutraukė bet kokius santykius ir bendravimą (t. 3, b. l. 48-51).

Pagarsinus parodymus, liudytoja juos patvirtino, atsakinėdama į klausimus parodė, kad formuluotes dėl atlyginimo dydžio nustatymo, sąlygų – UAB „E.“ atveju pirmame kreditorių susirinkime perėmė kreditorių susirinkimo vadovavimą kreditorių susirinkimo pirmininkas, nepamena vardo ir pavardės. Jis UAB „E.“ buvęs darbuotojas. Jie visus nutarimo projektus pateikė pirmo kreditorių susirinkimo metu, vadovavo visam procesui ir ką jie teikė, tas buvo priimta. UAB „V.“ atveju turbūt buvo visos įmonės bendras darbas, nes „(duomenys neskelbtini)“ UAB turėjo daugiau darbuotojų, ne tik jie dviese. Atskiri asmenys buvo atsakingi už atskiras sritis. Nepamena kas pačias formuluotes teikė. Nebuvo tokių vienareikšmiškai kreditorių susirinkime rengiant medžiagą, kadangi D. P. buvo įgaliotas asmuo, tai jis vis tiek vadovavo šiame procese ir jis turėjo pritarti. Ar ji rengė formuluotę, ar D. P., neprisimena. Į nuginčytus sandorius patekdavo ir taikos sutartys. Irgi lygiai taip pat būdavo savanoriškas susitarimas taikiai užbaigti ginčą. Šiuo atveju gal reiktų patį principą, pačias ištakas reikalavimo žiūrėti, nepamena iš ko ten buvo pats reikalavimas hipotekos kreditoriaus, ar jis buvo iš kažkokio sandorio kilęs, ar iš kažkokių kitų neteisėtų veiksmų, tiesiog reiktų imti paties sandorio prigimtį, paties ginčo prigimtį ir žiūrėti ar patenka po šia sąvoka ar ne. Atlyginimas kontoros darbuotojams buvo fiksuotas, buvo pastovus. Sėkmės mokestis buvo pervedamas į pačią kontorą. Įgalioto asmens atlyginimo dydis nuo jo gautų administravimo metu sėkmės mokesčių kol dirbo, kiek žino, nepriklausė. Gal kai ji išėjo iš darbo, buvo kažkas pakeista. Tarp jos ir D. P. buvo artimi santykiai. D. P. sakė, kad kontora jam kažkiek skolinga, sumos nežino. Banko prisijungimus turėjo tik D. P.. Žino, kad jis yra finansavęs įmonę savo lėšomis. Buvo sunkių laikų kai nebuvo iš ko išsimokėti ir jis yra įmokėjęs savo lėšų į įmonės sąskaitą, kad nestrigtų įmonės veikla. Tikslių sumų negali pasakyti, bet kadangi buvo teikiama finansinė atskaitomybė, tai turėtų matytis. Spėja, kad apie 30 000 tik nežino litų ar eurų. Nežino iš kur D. P. galėjo turėti tokius pinigus. Jis dirbo Latvijoje didelėje kompanijoje, gal tenai sukaupė kapitalą. Neprisimena kada UAB „E.“ byloje buvo atsiskaityta su SEB banku ir bankas pasišalino iš kreditorių sąrašo. Ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus turėjo bankroto bylą, iš jos matė kada buvo padengti įsipareigojimai. Bankroto administratoriaus įgalioto asmens atlyginimo dydis, išsimokėtos sumos (duomenys neskelbtini), UAB, turi atsispindėti ataskaitose kreditoriams. Nepamena ar šiose įmonėse turėjo būti metinės ar kažkokios ataskaitos, bet užbaigus bankroto procedūras, yra galutinė bankroto ataskaita ir ten atsispindi visos bankroto proceso metu gautas pajamos, patirtos išlaidos ir pagal viskas išlaidų kategorijas, tame tarpe ir atlyginimas administratoriui. Kiek žino, į asmeninę įgalioto asmens sąskaitą kažkokie pinigų pervedimai buvo atliekami kai ji jau nebedirbo, tai po 2016 metų ji neturėjo jokio priėjimo prie bankroto bylų, neturėjo nieko bendro su šia įmone (18, b. l. 41-45).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. B. parodė, kad D. P. pažįsta. 2010-2014 metais dirbo AB SEB banke, jo pareigos buvo susijusios su nemokių klientų administravimu ir D. P. buvo bankroto administratorius vienoje iš jo kuruojamų įmonių – UAB „E.“. Jie kartu dalyvavo kreditorių susirinkimuose, jis kaip bankroto administratorius, juos vedė, organizavo visą procesą, teikė informaciją, įskaitant ir UAB „E.“ bankroto byloje. Konkrečiai prašymų dėl sąmatos padidinimo nebuvo, tokie prašymai pateikiami tik kreditorių susirinkimui, kuris tą sąmatą ir svarstė. Jei jis turėjo kažkokį klausimą, tai tas klausimas turi būti sprendžiamas kreditorių susirinkime. Kaip jis buvo sprendžiamas ir išspręstas, neprisimena. Tos aplinkybės yra užfiksuotos kreditorių susirinkimų protokoluose, kurie yra bankroto byloje. Jis nėra tas asmuo, kuris spręstų dėl sąmatos pakeitimo. Kiek pamena, asmeninių prašymų iš D. P. pusės dėl sąmatos padidinimo nebuvo. SEB banko kreditorinis reikalavimas buvo patenkintas po to, kai buvo realizuotas AB SEB bankui įkeistas nekilnojamas turtas, t. y. butas Vilniuje, atrodo (duomenys nesklebtini) ir tai buvo, jei neklysta, 2013 metais. Bankroto byloje yra turto pardavimo iš varžytinių protokolai ir tenai turbūt mokėjimo pavedimai, kad buvo pervestos lėšos už įkeistą turtą ir tikslesnę datą galima sužinoti iš bankroto bylos medžiagos. Klausimai dėl sąmatos buvo svarstomi kreditorių susirinkimuose, tačiau AB SEB banke turėjo vidines darbo grupes, kurių metu buvo svarstomi klausimai rekomenduojamo pobūdžio kokio dydžio bankas rekomenduotų paskirti administravimo išlaidų sąmatą. Tai nebuvo jo vienasmenis sprendimas, kad jis galėtų nutarti vienokią ar kitokią sumą skirti bankroto administratoriui. Tai buvo kolegialus sprendimas. Dalyvavo kelių skyrių vadovai, specialistai, kurie kuruodavo bylą ir tai buvo sprendimas priimtas kartu. Pamena, kad jie buvo protokoluojami (18, b. l. 41-45).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. A. parodė, kad ji dirbo Sodroje ir vedė UAB „E.“ bankroto bylą. D. P. pažįsta, nes jos darbas buvo su bankroto bylomis. Kaip vyko, kaip bendravo, kaip buvo šaukiami kreditorių susirinkimai ir kas buvo sprendžiama, atlyginimas ir administravimo išlaidos, neatsimena, nes praėjo daug metų ir jos darbo pobūdis pasikeitė (18, b. l. 41-45).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. A. parodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2010-11-02 nutartimi iškėlė bankroto byla UAB „E.“. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius šioje bankroto byloje yra įmonės kreditorius. UAB „E.“ bankroto administratoriumi yra paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“, įgaliotas asmuo administruoti bankrutuojančios įmonės bankroto procesą – D. P.. Ji buvo įgaliota atstovauti VSDFV Vilniaus skyriaus interesus UAB „E.“ bankroto byloje. Bankroto administratorius D. P. 2011 metais, tikslios datos nepamina, sušaukė pirmąjį kreditorių susirinkimą, kuriuo metu buvo išrinktas kreditorių komitetas bei patvirtinta administratoriaus atlyginimo ir administravimo išlaidų sąmata. Kokio dydžio buvo patvirtinta pirminė sąmata pasakyti negali, nepamena. Pamena, kad tarp išrinktų komiteto narių buvo AB SEB bankas atstovas (vardo, pavardės nepamena), VMI atstovas (vardo, pavardės nepamena), UAB „E.“ darbuotojų atstovas (vardo, pavardės nepamena), kas dar buvo išrinktas šiuo metu nepamena. Asmeniškai dalyvavo tik pirmame kreditorių susirinkime, kituose susirinkimuose dėl numatomų darbotvarkės klausimų balsavo raštu. 2017-05-30 vyko bankrutuojančios UAB „E.“ kreditorių susirinkimas, kuriame vienas iš svarstomų darbotvarkės klausimų buvo įmonės bankroto procese gautų lėšų paskirstymas. Sukaupta 87 023,01 Eur suma turėjo būti proporcingai paskirstyta dviem antros eilės kreditoriams – VĮ Turto bankas (69940,39 Eur) ir VSDFV Vilniaus skyrius (17082,62 Eur). Įvykusio kreditorių susirinkimo metu balsu dauguma buvo pritarta šiam pasiūlymui. Dėl šio pasiūlymo taip pat balsavo raštu. Vadovaujantis įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 24 straipsnio 4, 5 dalimis, kreditorių susirinkimo nutarimai, jei jie neapskųsti ir nepanaikinti teisės aktų nustatyta tvarka, yra privalomi visiems įmonės kreditoriams bei įmonės administratoriui. Atsižvelgiant į kreditorių susirinkime priimtą nutarimą, VSDFV Vilniaus skyriui po 2017-05-30 įvykusio kreditorių susirinkimo turėjo būti pervesta 17082,62 eurų suma, kaip dalies kreditoriaus finansinio reikalavimo į bankrutuojančią UAB „E.“ kompensavimas, tačiau iš bankroto administratoriaus, kaip bankrutuojančios UAB „E.“ atstovo, jokių lėšų nėra gauta. VSDFV Vilniaus skyrius, siekdamas atgauti jam teisėtai priklausančias lėšas, ne vieną kartą kreipėsi į bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotą asmenį D. P. dėl informacijos pateikimo kada bus pervestos kreditorių susirinkimo metu paskirstytos lėšos, tačiau minėtas asmuo į el. laiškus neatsakė, telefonu neatsiliepė. VSDFV Vilniaus skyrius bankroto administratoriui 2017-09-22 išsiuntė raštą Nr. 3-96614 su prašymu pervesti priklausančias lėšas į vieną iš nurodytų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sąskaitų, tačiau iš administratoriaus jokių veiksmų nebuvo sulaukta. 2017-10-06 raštu Nr. 8.2(3E-27988) VSDFV Vilniaus skyrius kreipėsi į bankroto administratorių veiklą kontroliuojančią instituciją – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - Tarnyba) – dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens D. P. veiklos ištyrimo (savo ruožtu dėl VĮ Turto bankas dalies finansinio reikalavimo tenkinimo kreipėsi ir ši institucija). Tarnyba 2018-01-04 išvadoje Nr. D4-26 konstatavo, kad administratorius administruodamas UAB „E.“ bankroto procesą, nevykdė kreditorių susirinkimų įpareigojimų, neteikė kreditoriams jų prašomos informacijos ir tuo pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą, 15 punktą, 20 puntą, savo neveikimu vilkino bankroto procesą, nes pažeidimas jau trunka ilgą laiką. Akcentavo ir tai, kad patikrinimo metu administratorius su Tarnyba nebendradarbiavo. Už pažeidimą administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta nuobauda - viešas įspėjimas. VĮ Turto bankas (taip pat turintis reikalavimo teisę į dalį paskirstytų, bet nepervestų lėšų), 2017-12-04 Vilniaus apygardos teismui pateikė netiesioginį ieškinį dėl žalos priteisimo bendrai 87 023,01 eurų ieškinio sumai (bendras nepervestų VĮ Turto bankas ir VSDFV Vilniaus skyriaus reikalavimas) bankrutuojančios UAB „E.“ naudai, VSDFV Vilniaus skyrius procese dalyvavo kaip trečiasis asmuo ieškovo pusėje. 2018-01-31 buvo priimtas Vilniaus apygardos teismo sprendimas už akių, VĮ Turto banko ir UAB „E.“ ieškinys tenkintas visiškai, priteisiant 87023,01 Eur UAB „E.“ naudai. VSDFV Vilniaus skyrius 2018-03-15 raštu Nr. (8.2) 3-16926 informavo bankroto administratoriaus įgaliotą asmenį D. P. apie priimtą Teismo sprendimą ir įpareigojo priklausančias lėšas (17 082,62 Eur) pervesti į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sąskaitą iki 2018-03-25. Lėšos gautos nebuvo, nors korespondencija įteikta administratoriaus registracijos adresu jo darbuotojui 2018-03-19. Niekada D. P. į ją, kaip VSDFV Vilniaus skyriaus įgaliotą atstovę, žodžiu nesikreipė dėl administravimo išlaidų sąmatos padidinimo, taip pat šiuo klausimu nesikreipė ir kiti komiteto nariai. Be to, administravimo sąmata bei jos padidinimo ar pakeitimo klausimai sprendžiami ne žodiniais susitarimais, o ĮBĮ numatyta tvarka. ĮBĮ numato, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas, atsižvelgiant į tai, bankroto administratoriaus atlyginimas bei bankroto administravimo sąmatos padidinimo klausimas negalėjo būti išspręstas vien tik žodiniu susitarimu. Nuo 2018 metų spalio mėnesio nėra įgaliota atstovauti VSDFV Vilniaus skyrių BUAB „E.“ bankroto byloje, todėl daugiau aplinkybių nurodyti negali. Apie tai, kad bankroto administratorius D. P. išsimokėjo papildomas lėšas, skirtas bankroto administravimo išlaidoms ir koks jų dydis, jai nėra žinoma (t. 3, b. l. 87-90).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas K. N. parodė, kad tuo metu dirbo viešojoje įstaigoje „Mokslo ir technologijų parkas“ direktoriumi. Jų klientas UAB „E.“ bankrutavo ir „(duomenys neskelbtini)“ UAB vykdė bankroto procedūrą. Procedūrose, kreditorių susirinkimuose turėjo atstovą ir jis (liudytojas) kartais būdavo. Buvo 8 ar 5 eilės kreditoriai ir jokio svorio priimant sprendimus neturėjo. Susirinkime tiesiog buvo sprendžiami turto ir įsiskolinimo grąžinimo klausimai. Daugiau kitų klausimų nesprendė. Su „(duomenys neskelbtini)“, UAB turėjo dvi bylas ir ginčijo dėl to, kad buvo patenkintas restitucijos klausimas. Dėl administratoriaus atlyginimo, administravimo išlaidų viskas buvo fiksuota, protokoluose įrašyta. Atrodo, išlaidos buvo nedidelės, gal tai buvo procentai nuo grąžintų lėšų, neprisimena. 2019 metais šių klausimų tyrėja neuždavinėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. N. parodė, kad UAB „E.“ 2010 metais buvo iškelta bankroto procedūra, kurią nuo 2011 metų vedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius D. P.. 2011 metais ėjo VšĮ „Mokslų technologijų parkas“ direktoriaus pareigas. VšĮ „M.“ buvo UAB „E.“ kreditoriumi. Bankroto administratorius D. P. šaukdavo kreditorių susirinkimus (iš viso apie 4-5 susirinkimai). Bankroto administratorius elektroniniu paštu siųsdavo kreditorių susirinkimo dienotvarkę bei kitą klausimų sprendimui reikalingą medžiagą. Asmeniškai dalyvavo tik keliuose pirmuose susirinkimuose, kurie vyko UAB „E.“ patalpoje, adresu (duomenys neskelbtini). Kituose susirinkimuose dalyvavo jų atstovas (advokatas) arba balsavimas dėl dienotvarkėje numatytų klausimų vyko raštu. Pirmo kreditorių susirinkimo metu buvo patvirtinta administratoriaus atlyginimo ir administravimo išlaidų sąmata. Negali pasakyti ar vėlesniuose susirinkimuose bankroto administratorius D. P. kėlė administravimo sąmatos padidinimo klausimą, reikėtų žiūrėti dokumentus. Jeigu iškiltų tokia būtinybė, bankroto administratorius turėjo sušaukti kreditorių susirinkimą. Neprisimena, ar bankroto administratorius D. P. asmeniškai į jį (K. N.) kreipėsi dėl atlyginimo ir administravimo išlaidų sąmatos padidinimo, kadangi 2012 metų pradžioje tarp VšĮ „M.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ prasidėjo teisminiai ginčai dėl sudarytų sandorių su UAB „E.“ bankroto procedūros metu. VšĮ „Mokslų technologijų parkas“ 2013 metais pilnai atsiskaitė su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi VšĮ „Mokslų technologijų parkas“ UAB „E.“ kreditorių sąraše buvo 4 ar 5, todėl atgauti savo lėšas galimybės praktiškai nebuvo, todėl toliau bankroto procedūroje nedalyvavo. Tai, kad bankroto administratorius D. P. vėliau (po 2013 metų) padidino administravimo sąmatą, nežinojo ir apie šias aplinkybes nieko paaiškinti negali (t. 3, b. l. 97-99).

Pagarsinus parodymus, liudytoja juos patvirtino, atsakinėdamas į klausimus, nurodė, kad nuo 2012 ar 2011 metų, kai atsikaitė su bankroto administratoriumi, toliau jokių bendravimų nebuvo. Dalyvavo UAB „E.“ kreditorių susirinkime. Dėl bankroto administratoriaus atlyginimo padidinimo kreipimosi susirinkimuose nebuvo jokio. Jei buvo, protokoluose turi matytis (18, b. l. 41-45).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. G. parodė, kad D. P. pažįsta iš matymo. Jis pats šios bylos neadministravo, kadangi yra skyriaus vadovas. Administravo banko įgaliotas asmuo. Ką pasakė ikiteisminio tyrimo apklausos metu, tą gali patvirtinti. Buvo klausimas dėl administravimo išlaidų ir sąmatos. Situacija tokia, kad pagal įstatymą tokie klausimai yra sprendžiami kreditorių komitete. Neva buvo banko duoti žodiniai sutikimai. Nežino, gal jie ir buvo duoti, tačiau bet kokiu atveju, sutikimai turėjo būti įforminti kreditorių susirinkimo arba komiteto sprendimu. Jei tokie komiteto sprendimai ar susirinkimų sprendimai buvo įforminti, tai vadinasi administratorius galėjo gauti padidintą sąmatą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. G. parodė, kad dirba AB SEB banko Skolų išieškojimo skyriaus vadovo pareigose. UAB „E.“ buvo viena iš AB SEB banko skolininkų. Vienas iš skyriaus darbuotojų priskiriamas administruoti banko skolininką. Būtent UAB „E.“ administravo M. B., kuris šiuo metu banke nedirba. M. B. atstovavo banką pagal įgaliojimą UAB „E.“ bankroto procedūros metu. Būtent klausimai, kurie susiję su bankroto administravimo išlaidomis ir administratoriaus atlyginimu, turi būti suderinti su AB SEB banko darbuotojų komisija ir vėliau darbuotojas gauna įgaliojimą balsuoti kreditorių susirinkimuose. UAB „E.“ bankroto procedūrą vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius D. P.. Įprastai pirmojo kreditoriaus susirinkimo metu būna patvirtinta bankroto administravimo išlaidų sąmata bei administratoriaus atlyginimas. Su bankroto administratoriumi išrinktas susirinkimo pirmininkas pasirašo pavedimo sutartį. Administravimo išlaidų sąmata susideda iš išlaidų, kurios yra būtinos vykdant bendrovės bankrotą. Kokio dydžio administratoriui D. P. buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata pasakyti negali, šią informaciją galima rasti kreditorių susirinkimo protokoluose. Įprastai, jeigu bankroto administratoriui neužtenka pirminės patvirtintos sąmatos ir tai matosi iš jo kreditoriams pateiktų dokumentų ir kitų patvirtinančių įrodymų, yra kviečiamas kreditorių susirinkimas, kuriame bankroto administratorius argumentuotai paprašo padidinti sąmatą, nurodydamas kokios papildomos sumos jam reikia. Dėl sąmatos padidinimo turi balsuoti kreditorių susirinkimas ir tik jam pritarus administratorius gali naudoti patvirtintas papildomas lėšas, už kurių panaudojimą jis turi vėliau atsiskaityti kreditoriams. Įprastai balsuoti dėl administravimo išlaidų sąmatos padidinimo AB SEB banko darbuotojas turi gauti banko darbuotojų komisijos įgaliojimą. Ar M. B. kreipėsi į AB SEB banko atsakingus darbuotojus ir ar buvo sprendžiamas klausimas dėl sąmatos padidinimo nepamena. D. P. pažįsta iš profesinės veiklos, yra kelis kartus susitikę. Ar D. P. kreipėsi į jį būtent dėl sąmatos padidinimo vykdant UAB „E.“ bankroto procesą nepamena, tačiau jeigu taip ir buvo, be raštiško kreditorių susirinkimo pritarimo bankroto administratorius negalėjo savavališkai padidinti sąmatos ir jos išsimokėti. Apie tai, kad bankroto administratorius D. P. išsimokėjo papildomas lėšas, skirtas bankroto administravimo išlaidoms ir koks jų dydis, jam nėra žinoma. (t. 3, 91-93).

Pagarsinus parodymus, liudytojas juos patvirtino, atsakinėdamas į klausimus parodė, kad Vyriausybės buvo nustatyta tipinė standartinė sąmata, jei ji nebuvo neviršija, pritarimo nereikia, jei ta sąmata buvo viršija, tuomet reikėjo pritarimo. Ta prasme administratoriaus prašoma sąmata. Nes Vyriausybė nustatė, kad pagal įmonės dydį, jos kreditorių kiekį, turto kiekį, nustatė tipinius tarifus kiek administratorius gali gauti atlyginimo ir kiek gali panaudoti administravimo išlaidų, priklausomai nuo įmonės dydžio. Jei ta administratoriaus prašoma sąmata būdavo žemesnė arba atitikdavo tą Vyriausybės nustatytą, to susirinkimo nereikėdavo ir užtekdavo susitarimo su manimi, o jei viršijama, tuomet reikėjo komisijos pritarimo. Kaip buvo šiuo atveju, nepamena. Nepamena ar su juo derino M. B. sąmatos padidinimą. D. P. pažįsta iš profesinės veiklos, buvo susitikę. Tikrai nepamena kokiomis aplinkybėmis, gali būti, kad ir ne dėl šios bylos. Žodinis susitarimas dėl sąmatos padidinimo gali būti, administratorius derinasi sąmatą. Nepamena ar jie šioje byloje buvo didysis kreditorius, bet pasiderindavo. Galbūt ir šiuo atveju buvo pasiderinta, tačiau sprendimas visada turi būti įforminamas kreditorių susirinkime. Kalba apie sąmatos padidinimą galėjo būti, to neneigia. Tačiau nepamena ir bet kokiu atveju turėjo būti įforminta susirinkimo sprendimu (t. 18, b. l. 53-58).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. T. parodė, kad D. P. pažįsta, dalyvavo UAB „E.“ bankroto administravimo procese. UAB „E.“ dirbo nuo 2001 m. iki bankroto paskelbimo. Buvo kviečiami kreditorių susirinkimai. Jis buvo išrinktas pirmininku. Vyko procesai kaip ir pagal numatytas procedūras. Buvo paskyrę administratoriui atlygį. Tik buvo padarę vieną klaidą, kad buvo numatę mokestį už laimėtas bylas prieš buvusius įmonės užsakovus ir nenumatė atsakomybės už pralaimėtas. D. P. visus įmonės klientus padavė į teismą. Kadangi buvo numatyta premija už laimėtas bylas, už gautas pajamas, tai tada dauguma nesivėlė į teisinius procesus, sutiko sumokėti. Dalis, kurie ėjo į teismus, laimėjo, bet nuostolis buvo kreditoriams. Atsakomybės administratoriui jokios nebuvo. Čia buvo vienintelė klaida. O byla turbūt dėl tų įšaldytų lėšų. Buvo dar vienas momentas, kad buvo kažkurios lėšos įšaldytos Garantiniam fondui. Buvo patvirtinta viena suma pirmo, antro susirinkimo metu ir buvo numatytas atlygis už tuos surinktus iš skolininkų, kurie buvo skolingi įmonei. Buvo tiksliai apibrėžta pradžioje koks bus atlygis, jis nebuvo keičiamas.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. T. parodė, kad nuo 2001 metų iki 2010 metų dirbo UAB „E.“. 2010 metais UAB „E.“ iškelta bankroto byla. Minėtos bendrovės bankroto bylą vedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo D. P.. 2011-02-28 buvo sušauktas pirmasis kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo išrinkti kreditorių komiteto nariai, t. y. AB „SEB“ banko atstovas, VMI atstovas (vėliau vietoje VMI į bankroto bylą įstojo VĮ „Turto bankas“), VSDFV atstovas, UAB „E.“ darbuotojų atstovas, VšĮ „Mokslo ir technologijų parkas“ atstovas. Jis (S. T.) atstovavo UAB „E.“ darbuotojus kreditorių susirinkimų metu. Pirmojo kreditorių susirinkimo metu buvo patvirtinta administratoriaus atlyginimo ir administravimo išlaidų sąmata už visą bankroto laikotarpį (nuo bankroto bylos iškėlimo iki bendrovės likvidavimo), t. y. 34 000 litų įskaitant PVM. Po pirmojo kreditorių susirinkimo bankroto administratorius D. P. šaukė kitus kreditorių komiteto susirinkimus, kuriuose buvo sprendžiami bendrovės turto realizavimo klausimai, D. P. atsiskaitydavo už atliktą darbą ir pan. Komiteto nariai dėl darbotvarkėje iškeltų klausimų galėjo taip pat balsuoti paštu. Visi komiteto narių sprendimai priimami balsų dauguma. Vėlesniuose bankroto administratoriaus D. P. šaukiamuose susirinkimuose nebuvo keliamas klausimas dėl bankroto administratoriaus atlyginimo ir administravimo išlaidų sąmatos padidinimo. Be to, nebuvo poreikio bankroto administratoriui didinti jo atlyginimo ir administravimo išlaidų sąmatos, kadangi bankroto procedūros metu neatsirado papildomų aplinkybių, keičiančių bylos eigą, pats bankroto administratorius D. P. taip pat nepateikė jokių dokumentų ar papildomų įrodymų patvirtinančių, kad yra poreikis didinti sąmatą. Pirminė patvirtinta bankroto administratoriaus atlyginimo ir administravimo išlaidų sąmatos suma buvo patvirtinta visam bankroto procedūros laikotarpiui ir nebuvo poreikio jos keisti. Be to, bankroto administratorius D. P. už kiekvieną parduotą bendrovės turtą gaudavo 3 procentus atlygio ir nuo išieškotų gautinų sumų 5 procentus atlygio. Bankroto administratorius D. P. niekada asmeniškai į jį (S. T.) nesikreipė dėl atlyginimo ir administravimo išlaidų sąmatos padidinimo. Tokie sprendimai (dėl bankroto administratoriaus atlyginimo ir administravimo sąmatos padidinimo) negalėjo būti priimti žodžiu, o tik laikantis griežtai reglamentuotos tvarkos. Jis (S. T.), kaip UAB „E.“ darbuotojų atstovas bei kreditorių komiteto pirmininkas, bendrovės bankroto procedūroje dalyvavo iki 2014 metų. Besitęsiant bankroto procedūrai bankroto administratorius D. P. nevykdė savo įsipareigojimų (neteikė ataskaitų, nešaukė kreditorių susirinkimų ir t.t.).Taip pat 2014 metais kreipėsi į bankroto administratorių su prašymu sušaukti kreditorių komiteto posėdį, tačiau į jo (S. T.) prašymą D. P. nereagavo. Tai, kad bankroto administratorius D. P. savavališkai padidino administravimo sąmatą jam nebuvo žinoma (t. 3, b. l. 101).

Pagarsinus parodymus, liudytojas juos patvirtino, atsakinėdamas į klausimus parodė, kad D. P. į jį asmeniškai dėl atlyginimo padidinimo nesikreipė. Ar per ką nors kreipėsi, neprisimena. Jei ir buvo toks klausimas iškeltas žodžiu, tai buvo kreditorių susirinkimo metu, visi kreditoriai patvirtino, kad nėra poreikio tokiam dalykui. Nepamena, kad būtų keltas toks klausimas, pasakė tik teoriškai. Jis bankroto procese nebedalyvauja, kadangi yra pirmos eilės kreditoriai, su jais buvo pilnai atsiskaityta ir jo darbuotojų dalis sumažėjo iki procentinės dalies. VĮ Turto bankas pasidarė didžiausias kreditorius ir jis (liudytojas) nebebuvo pirmininku. Tiksliai neprisimena kada SEB bankas išstojo iš kreditorių, bet su jais sekančiais buvo atsiskaityta. SEB banko reikalavimas buvo užtikrintas hipoteka. Bankroto procedūrą trukdė pabaigti įšaldytos lėšos, nes turėjo sueiti terminas, kad jos sugrįžtų į UAB „E.“ sąskaitą. Buvo įšaldytos 5 metams, nuo 2010 m. iki 2015 m. Nežino kuo baigėsi bankroto procesas. Jam pačiam bankroto procedūra buvo pirmoji (t. 18, b. l. 53-58).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. K. parodė, kad dirba VĮ „Turto bankas“ Finansinių įsipareigojimų skyriaus vyriausioji specialistė. Ten pat, kur ir ikiteisminio tyrimo apklausos metu. D. P. pažįsta, jis buvo atvykęs į banką. Iki pradėto ikiteisminio tyrimo bendravimas vyko tik telefonu, el. paštu, kreditorių susirinkimuose balsavimu raštu, bet kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas, kažkuriuo metu, gal 2018 metais, jis atvyko į banką. Buvo skambinta. Jis norėjo susitrati dėl pinigų, kur įpareigojo paskirstyti kreditoriams apie 80-90 tūkstančių, grąžinimo. Jų sąlygos buvo tokios, kad buvo pateiktas 2 metų laikotarpio prašymas. Prašymas buvo toks, kad įkeisti namą, kuris tuo metu buvo jau įkeistas bankui. Jie būtų sutikę antrajai eilei. D. P. teigė, kad nueis į banką dėl galimybių, nes bankas turbūt turėjo duoti sutikimą įkeisti antrąja eile, bet po to jis neatvyko. Tai derybos taip ir baigėsi, susitarimas pasirašytas nebuvo. Kai reikėdavo spręsti kažkokius klausimus, administratorius eidavo į kreditorių susirinkimus. Po to, kai viskas ėjo į pabaigą, apie 2016 m., dar prieš tai jis prašė išmokėti priedą, jie svarstė jam aktualius klausimus. 2016 m. beveik jau buvo surinkti pinigai, buvo galima daryti pabaigą, buvo tikslinimai, bet buvo toks vienas debitorius, kur taikos sutartis, ir anot administratoriaus negalima, nes debitorius ne viską sumokėjo. Buvo laukiama. 2017 m. buvo paskutinis susirinkimas, kur administratoriui buvo patvirtintos visos išlaidos, įplaukos, viskas paskaičiuota ir buvo įpareigojimas administratoriui išmokėti tam tikrą sumą kreditorių reikalavimams tenkinti. Tada viskas ir baigėsi. Vyko susirašinėjimas el. paštu, buvo klausiama kada pinigai ateis, vis buvo žadama, tai jis serga, tai išvykęs ir pinigų nesulaukė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. K. parodė, kad dirba VĮ „Turto bankas“, vyresniosios specialistės pareigose. UAB „E.“ 2010 metais iškelta bankroto byla. Bankroto administravimo procedūrą vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo D. P.. Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) buvo vienas iš UAB „E.“ kreditorių. 2011-04-08 Vilniaus apygardos teismo nutartimi nutarta pakeisti bankrutuojančios UAB „E.“ antros eilės kreditorių Vilniaus aps. VMI kreditoriumi VĮ Turto bankas ir patvirtintas kreditorinis reikalavimas bankrutuojančiai įmonei. Ji (A. K.) atstovavo VĮ Turto banką bankroto procedūroje. Kreditorių komitetą sudarė 5 nariai (VMI atstovas, vėliau vietoje VMI buvo VĮ „Turto bankas“ atstovas, BUAB „E.“ darbuotojų atstovas, AB "SEB" banko atstovas, VSDFV atstovas, VšĮ „M.“ atstovas). VĮ Turto bankui gavus D. P. šaukimą į kreditorių susirinkimą/komiteto posėdį, tiesiogiai posėdžiuose/susirinkimuose nedalyvaudavo, o balsuodavo raštu. Pirmas kreditorių susirinkimas, kuriame VĮ Turto bankas nedalyvavo, nes nebuvo įstojęs į bankroto procedūrą, patvirtino administratoriaus atlyginimą ir kitų administravimo išlaidų sąmatą bei 20 procentų nuo nuginčytinų sandorių bei išieškotų sumų kaip bankroto administratoriaus paskatinamąjį mokestį. Bankroto administratorius D. P. per visą bankroto laikotarpį niekada nešaukė susirinkimų dėl sąmatos padidinimo. Bankroto administratorius D. P. pagal patvirtintą sąmatą išsimokėjo sau atlyginimą bei padengė visas turėtas administravimo išlaidas. 2017-05-30 buvo sušauktas BUAB „E.“ kreditorių susirinkimas. Darbotvarkėje buvo įtrauktas BUAB „E.“ lėšų paskirstymo kreditoriams klausimas. Nutarta, kad 87 023,01 eurų lėšų likutis paskirstomas antros eilės kreditoriams – VĮ „Turto bankas“ 69 940,39 eurų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui – 17082,62 Eur. Bankroto administratorius D. P. VĮ „Turto bankas“ priklausančių lėšų nepervedė. Su D. P. susisiekdavo telefonu bei elektroniniu paštu, ragindama pervesti VĮ „Turto bankas“ priklausančias lėšas, tačiau jis šį procesą vis vilkino, sakė, kad yra išvykęs, serga ir pan. D. P. nepervedus lėšų VĮ „Turto bankas“, raštu kreipėsi į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdybos tarnybą prie LR FM, kurį priėmė išvadą paskirti D. P. nuobaudą - viešą įspėjimą. VĮ Turto bankas kreipėsi į draudimo kompaniją, kuri atsisakė išmokėti išmoką dėl administratoriaus sąmoningų ir tyčinių veiksmų. Vėliau VĮ „Turto bankas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo. Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą ieškinį tenkinti visiškai. VĮ „Turto bankas“ kreipėsi su vykdomuoju raštu į antstolių kontorą, tačiau iki šios dienos lėšos nėra išieškotos. Taip pat VĮ „Turto bankas“ kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. D. P. VĮ „Turto bankas“ 2018-05-25 pateikė prašymą dėl skolos grąžinimo grafiko iki 2020-05-21. VĮ „Turto bankas“ paprašė užtikrinti skolos grąžinimą užtikrinimo priemonių. D. P. pasiūlė neprotestuotiną vekselį, tačiau VĮ „Turto bankas“ atsakė, kad pasiūlyta apdraudimo priemonė yra nepriimtina. 2018-05-30 D. P. atėjo į VĮ „Turto bankas“ kur buvo svarstoma galimybė atidėti skolos grąžinimą. VĮ Turto bankas sutiko atidėti skolos grąžinimą su sąlyga, jeigu būtų įkeistas nekilnojamasis turtas užtikrinant prievolės įvykdymą. D. P. atitinkamo siūlymo nepateikė. D. P. žodžiu į ją niekada nesikreipė dėl sąmatos padidinimo. Vadovaudamasis ĮBĮ bankroto administratorius prašymą dėl sąmatos padidinimo teikia kreditorių/ komiteto susirinkimui (t. 3, b. l. 85-86).

Pagarsinus parodymus, liudytoja juos patvirtino. Papildomai nurodė, kad ji tokios informacijos neturi, kad P. bendravo su kitais kreditoriais apie sąmatos padidinimą. Nutarimą dėl sąmatos padidinimo priima tik kreditorių susirinkimas. Tokio prašymo nebuvo, buvo prašymas išmokėti priemoką. Visa tai buvo išmokėta. Dėl atlyginimo padidinimo nekalbėjo niekas. Buvo kalbama tik apie priemokos išmokėjimą. Kitas dalykas, jei administratoriui netinka kreditorių priimtas nutarimas, jis turi teisę skųsti ir teisme įrodinėti, kad kreditoriai nepagrįstai patvirtino mažą sąmatą. Tokio skundo niekada nebuvo. Eidama į teismo posėdį nepasitikslino, bet gal antstolis 300 pervedė. Bet tai galėjo būti antstolis. UAB „A.“ negalėjo būti išregistruota, neatsiskaityta su kreditoriais (t. 18, b. l. 53-58).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja I. P. parodė, kad dirba VĮ „Turto bankas“ vyriausiąją specialiste. Ten pat dirbo ir apklausos metu kai vyko ikiteisminis tyrimas. Su D. P. bendravo tik telefonu. VĮ „Turto bankas“ buvo kreditorius, jai buvo paskirtas šis archyvas. Jie perėmė reikalavimą iš VMI ir buvo patvirtinti kreditoriai. Balsuodavo kreditorių susirinkimuose raštu, todėl gyvai nebuvo susitikę. Perėmė iš VMI mokestinę nepriemoką ir buvo patvirtinti kreditoriais, buvo kažkiek susirinkimų.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. P. parodė, kad dirba VĮ „Turto bankas“ Finansinių įsipareigojimų skyriaus vyresniosios specialistės pareigose. Jos pareigybė susijusi su dalyvavimu bankroto procedūrose. VĮ „Turto bankas“ iš Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-09-15 mokestinių nepriemokų ir jų bylų perdavimo ir priėmimo aktu Nr. 623.26-08 343-l09/E1-11 perėmė BUAB „N.“ 1324,94 Eur mokestinę nepriemoką. 2015-10-14 perleidžiamų būsimų reikalavimo teisių į kreditorinį reikalavimą perdavimo - priėmimo aktu Nr. (3.42)A4-1209/E4-17 perėmė reikalavimo teisę į BUAB „N.“ pervestas 1 358,31 Eur Garantinio fondo lėšas. 2015-12-17 perleidžiamų būsimų reikalavimo teisių į kreditorinį reikalavimą perdavimo - priėmimo aktu Nr. (3.42)A4-1578/E4-21 perėmė reikalavimo teisę į BUAB „N.“ pervestas 900,00 Eur Garantinio fondo lėšas. 2016-06-08 perleidžiamų būsimų reikalavimo teisių perdavimo - priėmimo aktu Nr. (11.13)D4-806/E4-6 perėmė reikalavimo teisę į BUAB „N.“ pervestas 1 674,15 Eur Garantinio fondo lėšas. Vilniaus apygardos teismas 2016-07-27 nutartimi patvirtino VĮ Turto banko 5 257,40 Eur antros eilės kreditorinį reikalavimą. Bankroto procese VĮ Turto banko kreditorinis reikalavimas visiškai nebuvo patenkintas. Vilniaus apygardos teismas 2018-06-12 sprendimu pripažino BUAB „N.“ pabaigą. VĮ Registrų centras 2018-07-26 išregistravo BUAB „N.“ ir Juridinių asmenų registro. Ji pati su BUAB „N.“ bankroto administratoriaus atstovu D. P. bendravo tik telefonu klausimais, kurie buvo susiję išimtinai su minėtos bendrovės procedūra. Ji visų aplinkybių neprisimena, tačiau įstatymas numato, kad bankroto administratorius privalo atsiųsti kvietimą dalyvauti visiems teismo patvirtintiems kreditoriams ir balsavimo biuletenį turintiems teisę balsuoti kreditoriams. Kiek atsimena, įstojus į BUAB „N.“ bankroto procedūrą, ji paprašė, kad bankroto administratorius jai pateiktų ankstesnius kreditorių susirinkimų protokolus. Susipažinusi su protokolu, matė, kad kreditorių susirinkimus pirmajame susirinkime 2015-07-29 patvirtino administravimo išlaidų sąmatą 3000 Eur sumai visam administravimo laikui, nors bankroto administratorius prašė didesnės sumos. Kiek atsimena tai nebuvo sudėtinga bankroto procedūra, bankrutuojanti įmonė kaip ir yra įprasta, neturėjo nekilnojamo turto. Pagal bankroto administratoriaus pateiktus dokumentus, 2018-02- 09 VĮ Turto bankas balsavo raštu klausimu dėl neišieškotos skolos realizavimo pagal administratoriaus pateiktą darbotvarkę už VĮ Turto bankas nutarimo projektą - atsižvelgiant į tai, kad UAB „N.“ buvęs vadovas G. B. turto neturi, reikalavo skolą parduoti iš varžytinių, o varžytinėms neįvykus skelbti viešai skolos pardavimą už kainą ne mažesnę kaip 10 proc. skolos vertės, nepardavus per dvi savaites skolą nurašyti. Kiek atsimena bankroto administratorius teikė ataskaitas, nes be šių ataskaitų negalėtų balsuoti darbotvarkės klausimais. Iš jo pateiktų ataskaitų nebuvo pastebėta jokių grubių bankroto procedūros pažeidimų. Iš pateiktos informacijos buvo matyti, kad BUAB „N.“ buvusi vadovė D. L. įmonės turtą perdavė G. B., vėliau buvo sudaryta taikos sutartis dėl 1250 Eur, kurią D. L. sumokėjo (t. 3, b. l. 108-109).

Pagarsinus parodymus, liudytoja juos patvirtino, papildomai nurodė, kad ne tik iš VMI ir iš Garantinio fondo, darbuotojų reikalavimams patenkinti valstybės lėšomis. Buvo virš 5 000 kreditorinis reikalavimas. Bankroto proceso metu VĮ „Turto bankas“ kreditoriniai reikalavimai nebuvo patenkinti. Po to buvo gautos lėšos iš tos pačios, pagal taikos sutartį, buvusios vadovės. Buvo likusi ir kita dalis apie 29 000 kreditorinis reikalavimas, kur kitas vadovas perėmė tuos dokumentus, tai buvo parduota iš varžytinių ta skola etapais, mažinant kainą. Kiek peržiūrėjo archyve, tai buvo gauta 10 Eur. Visos šios lėšos pagal pirmumo teisę atitenka bankroto administravimo išlaidoms. Jų 5 257,40 Eur reikalavimas toks ir liko. Apie bankrutuojančios įmonės bylinėjimąsi nežino. Nei apie procesą nei apie pabaigą (t. 18, b. l. 53-58).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. Č. parodė, kad su D. P. bendrauja bankroto bylose el. paštu, telefonu. Gyvai jo nematęs. UAB „N.“ bankroto procedūra iš pirmo požiūrio niekuo neišsiskyrė. Tokių bylų, kur turto nėra, dokumentai neperduoti, kreditorių reikalavimai netenkinami, tikrai labai daug. Šioje byloje vyko trys susirinkimai. Sodra dalyvavo pirmame ir trečiame susirinkimuose. Nemokumo administratoriui buvo patvirtintas 3 000 Eur atlyginimas. Buvo įmoka pagal taikos sutartį apie 1 200 ir kažkokia suma buvo gauta padavus reikalavimo teisę. Tų duomenų, kiek gauta už reikalavimo teisę, neturi. Reikalavimas buvo apie 30 000. Buvo nustatinėjama pardavimo tvarka ir kaina. VSDF reikalavimas – 8 319,28 Eur. Jų reikalavimas liko nepatenkintas, visiškai neatlyginta. Apie UAB „N.“ kitas bylas jam nežinoma. Įplaukos visos buvo pateiktos bankroto administratoriaus (t. 18, b. l. 53-58).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. Č. parodė, kad jis yra VSDFV Vilniaus skyriaus vyriausiasis specialistas. 2015-01-08 Vilniaus apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „N.“, bankroto administratoriumi buvo paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios įgaliotas atstovas D. P.. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus kaip antros eilės kreditoriaus reikalavimas yra 8319,28 Eur. Jis pats atstovavo VSDFV Vilniaus skyrių šioje bankroto procedūroje. Dar iki bankroto, t. y. 2014 m., buvo priimti sprendimai dėl priverstinio skolos išieškojimo iš UAB „N.“ – 2014-08-22 (7.2) (7-10-56058) ir 2014-09-18 Nr. (7.2) 7-10-65407. Sprendimų suma – 18792,71 LT. 2014-10-07 VSDFV kreipėsi į antstolį, dėl priverstinio skolos išieškojimo, tačiau skola išieškota nebuvo, o UAB „N.“ kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. 2015-07-29 buvo sušauktas pirmasis BUAB „N.“ kreditorių susirinkimas, kuriame buvo svarstomi klausimai dėl administratoriaus ataskaitos ir jos tvirtinimo, dėl administravimo išlaidų mokėjimo eilės ir tvarkos nustatymo, dėl administratoriaus atlyginimo sumos ir administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo bei kiti klausimai. Šio susirinkimo metu buvo patvirtintas VSDFV pateiktas projektas dėl administratoriaus atlyginimo sumos ir administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, t. y. 3000 eurų + mokėtini mokesčiai administravimo išlaidų sąmata, tame tarpe atlyginimas bankroto administratoriui visam bankroto proceso laikotarpiui, tai yra nuo bankroto bylos iškėlimo iki bendrovės išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Patikrinus BUAB „N.“ turtinę padėtį, paaiškėjo, jog mažai tikėtina, kad UAB „N.“ turto pakaks patenkinti VSDFV, kaip antros eilės kreditoriaus, reikalavimą. VSDFV kreditorinis reikalavimas – 8319,28 Eur nebuvo patenkintas. Su bankroto administratoriumi buvo bendraujama elektroniniu paštu. Ši bankroto procedūra nebuvo sudėtinga, bankroto administratorius teikė ataskaitas, bankroto proceso pradžioje informavo, kad kreipėsi į teismą su prašymu skirti UAB „N.“ vadovui baudą dėl to, kad šis neperduoda bankroto administratoriui įmonės turto ir dokumentų. 2018-06-12 Vilniaus apygardos teismo nutartimi tenkino likviduojamos UAB „N.“ administratoriaus UAB "(duomenys nesklbtini)" prašymą dėl įmonės pabaigos bei patvirtino patikslintą BUAB „N.“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, VSDF Vilniaus skyriaus kaip antros eilės kreditoriaus reikalavimas liko nepakitęs – 8319,28 Eur (t. 3, b. l. 110-111).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. P. parodė, kad D. P. teko matyti. UAB „N.“ dirbo nuo 2003 m. iki 2014 m., finansininke. Mano, kad bankrotą įtakojo tai, jog UAB „N.“ buvo iškelta byla dėl susitarimo. Konkurencijos tarnyba „parišo“ eilę kelionių agentūrų. Jiems skyrė baudą apie 130 tūkstančių, jie ją beveik visą buvo sumokėję antstoliui, be vienos įmokos, tai tas įtakojo bankrotą. Atrodo, kad operatorius UAB „T.“ pasistengė, bet smulkiau nepamena. Bankroto procedūroje neteko dalyvauti. Ji kelis mėnesius nebuvo gavusi darbo užmokesčio ir išėjo iš darbo. Tai už tuos kelis mėnesius, kompensacija už nepanaudotas atostogas ir išėjo iš darbo, tai turėjo būti išeitinė. Norėjo tuos pinigus gauti, kreipėsi į Garantinį fondą, jie šiek tiek išmokėjo ir sakė kreiptis į bankroto administratorių. Susirado bankroto administratorių ir į jį kreipėsi. Išmokėta buvo, bet ne iškarto. Rašė prašymus, procesas užtruko. Pagal jos prašymą, nes prašymą buvo pateikusi ir Darbo inspekcijai, tai su tais skaičiais pateikė ir bankroto administratoriui. Delspinigių už visą tą laiką negavo. Bet pagal tą raštą, kurį buvo parašiusi, pinigus gavo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. P. parodė, kad ji nuo 2003-11-03 iki 2014-10-10 dirbo UAB „N.“ finansininkės pareigose. Tikslios datos neprisimena, galimai 2013 m., Konkurencijos tarnyba nubaudė UAB „N.“ ir eilę kitų kelionių organizatorių dėl kartelinio susitarimo ir skyrė apie 130 000 Lt baudą. Ši bauda buvo periodiniais mokėjimais pervesta į depozitinę antstolio (duomenų neprisimena) sąskaitą. Ši bauda padarė didelę įtaką bendrovės finansinei padėčiai ir tai įtakojo UAB „N.“ bankrotą. Pinigai pervesti kaip bauda buvo „užšaldyti“ antstolio depozitinėje sąskaitoje. Kaip jai paaiškino vėliau bankroto administratorius, kurio duomenų neprisimena, kad šie pinigai iš antstolio depozitinės sąskaitos turėjo būti pervesti į VMI, o po to, kai jų bendrovė, dar iki jos bankroto, ir kitos agentūros šį konkurencijos tarnybos sprendimą apskundė ir teismo procesą laimėjo, kaip supranta, sumokėta bauda turėjo būti grąžinta UAB „N.“, tačiau tuo metu UAB „N.“ jau buvo bankrutavusi. Kiek atsimena, jau vykstant bankroto procedūrai, bankroto administratorius su liudytoja (N. P.) susisiekė ir paprašė, kad ji padarytų UAB „N.“ balansą, nes priešingu atveju VMI neatpalaiduoja tų užšaldytų 130 000 litų ir, kaip jis pats išsireiškė, kad mokesčiai su juo net nešneka. Ji padarė balansą ir pateikė jį bankroto administratoriui, o ką jis po to darė ji nežino, jos neinformavo, bet, kaip suprato, šios užšaldytos lėšos turėjo būti pervestos į bankroto administratoriaus nurodytą sąskaitą, bet nėra tuo tikra. Daugiau ji jokiose bankroto procedūrose nedalyvavo, su jokiais dokumentais ir finansinėmis ataskaitomis supažindinta nebuvo. Visus finansinius reikalus, susijusius su UAB „N.“ finansais ir turtu, tvarkė bankroto administratorius, nes, kaip minėjo, šioje įmonėje nedirbo nuo 2014-10-10. Asmeniškai bankroto administratoriaus nepažinojo. Ji, kaip pirmos eilės kreditorė, įstojo į bankroto procedūrą su 4883,29 reikalavimu. Į šią sumą įėjo darbo užmokestis už 3 mėn., kompensacija už nepanaudotas atostogas ir 2 mėn. išeitinė kompensacija pagal LR DK 27 - 1 str. 2015-12-04 iš Garantinio fondo jai buvo pervesta 900 Eur ir 2016-04-27 pervesta 1674,15 Eur., o 2016-11-18 iš bankroto administratoriaus administruojamos sąskaitos jai buvo pervesti 2309,14 Eur. Tokiu būdu su ja, kaip pirmos eilės kreditore, buvo pilnai atsiskaityta, pretenzijų neturi (t. 3, b. l. 113-114).

Pagarsinus parodymus, liudytoja nurodė, kad tai, kad tie pinigai eina į VMI, o toliau bankroto administratoriui, tai jai pasakė pati tyrėja. Ji nežinojo šito dalyko. Nežinojo, kad iš antstolio patenka į VMI, tai čia taip įdomiai parašyta. Buvo taip, kad ji norėjo gauti tuos pinigus ir jai sakė, kol nėra balanso, jų negalima pervesti, reikia to balanso. Norėjau atgauti pinigus pagal savo prašymą. Jai sakė, kad tie pinigai iš antstolio pateko į VMI sąskaitą. Taip sakė bankroto administratorius. Ir, kad patektų pas jį, į jo sąskaitą (nežino kurią), reikėjo pristatyti balansą. Pinigai buvo pas antstolį. Nežino ar tie pinigai buvo pervesti į bankroto administratoriaus nurodytą sąskaitą. Pagal jos prašymą, tuos pinigus gavo. Atrodo, kad ji pati kreipėsi į Garantinį fondą su savo prašymu. Jie galėjo grąžinti tik mažą dalį, o visa kita bankroto administratorius (t. 18, b. l. 53-58).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. G. parodė, kad D. P. žino iš matymo. Gali būti, kad yra su D. P. bendravęs telefonu, kai kilo tokia situacija, kai 2015 m. VMI jį informavo, jog nėra gavę informacijos apie jo pajamas, tai domėjosi kada gali įmonė pateikti šią informaciją. Tuo klausimu matyt su juo bendravo. Dirbo UAB „N.“. Kiek pamena, 2014 m. liepos 21 d. sužinojo, kad įmonėje sudėtinga situacija, jog gali nutrūkti bendradarbiavimas su kelionių organizatoriais. Vėliau UAB „T.“ nutraukė bendradarbiavimą su jų įmone ir tada įmonė buvo perleista kitiems savininkams. Buvo paskirtas naujas direktorius – G. B.. Dar kurį laiką buvo galvojama, kad galim įmonę išlaikyti veikiančią, bet nepavyko ir visi darbuotojai pradėjo išeidinėti iš darbo. Ji iš darbo išėjo 2014 m. rugpjūčio 22 d. Įmonė jai liko skolinga neišmokėtą dalį atlyginimo, bet tuos pinigus ji vėliau gavo iš Garantinio fondo. Iš fondo gavo 2015 metų rugsėjo mėn. Nuo tada nebėra kreditoriumi. Buvo pirmos eilės kreditorius. Suma buvo 458,31 Eur. Kreditorių susirinkimuose nedalyvavo (t. 18, b. l. 53-58).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. Ž., kurio parodymai pagarsinti BPK 267 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (liudytojas miręs) parodė, kad jis yra Valstybinės įmonės Turto bankas Finansinių įsipareigojimų skyriaus vadovas. VĮ Turto bankas 2013-12-03 perleidžiamų būsimų reikalavimo teisių į kreditorinį reikalavimą perdavimo – priėmimo aktu Nr. (3.42)A4-1070 perėmė 29 138,55 Eur (100 609,59 Lt) reikalavimo teisę į BUAB „V.“ iš Garantinio fondo suteiktas ir negrąžintas lėšas. 2014-01-07 Kauno apygardos teismo nutartimi į BUAB „V.“ kreditorių sąrašą įtrauktas VĮ Turto bankas ir patvirtintas jo 29138,55 Eur (100 609,59 Lt) dydžio finansinis reikalavimas. VĮ Turto bankas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013-12-04 mokestinių nepriemokų ir jų bylų perdavimo ir priėmimo aktu Nr. (23.26-08)-3l8-178 perėmė reikalavimo teisę į 70 683,16 Eur (244 054,83 Lt) BUAB „V.“ mokestinę nepriemoką. Kauno apygardos teismo 2014-01-31 nutartimi buvo patvirtintas patikslintas 99 821,71 Eur (344 664,42 Lt) VĮ Turto banko kreditorinis reikalavimas BUAB „V.“ bankroto byloje. Iš viso VĮ Turto bankas dalyvavo septyniuose BUAB „V.“ kreditorių komiteto posėdžiuose. Kreditorių komiteto posėdžiai įvyko 2014-02-28, 2014-05-16, 2014-08-13, 2014-11-12, 2015-06-12, 2015-09-21, 2015-12-29. Pagrindiniai posėdžių klausimai buvo dėl BUAB „V.“ turto pardavimo, parduodamo turto kainos nustatymo, ir administratoriaus atlyginimo, kiekviename posėdyje buvo teikiama bankroto administratoriaus ataskaita. Po paskutinio 2015-12-29 kreditorių susirinkimo posėdžio bankroto administratorius D. P. nustojo bendrauti, neatsakinėjo į elektroninius laiškus, neatsakinėjo į skambučius, nekvietė į kreditorių komiteto posėdžius. BUAB „V.“ bankroto procedūros metu pirmą kartą susidūrė su visos įmonės hipoteką, t. y. 2012-12-12 tarp UAB Ūkio banko lizingas ir UAB „V.“ buvo sudaryta įmonės hipotekos sutartis. Šia sutartimi sukurta įmonės hipoteka, taip pat dėl skolininko (UAB „V.“) prievolės pagal 2007-08-08 lizingo sutartį Nr. 708647585 įvykdymo užtikrinimo buvo sukurta maksimalioji hipoteka. Esant šiai situacijai, buvo akivaizdu, kad VĮ Turto bankas, kaip antros eilės kreditoriaus reikalavimas nebus patenkintas. 2016-12-09 mokestinių nepriemokų ir jų bylų perdavimo ir priėmimo aktu Nr. (23.26-08)343-200/El-19 VĮ Turto bankas perėmė iš VMI reikalavimo teisę į 68 849,09 Eur mokestinę nepriemoką. Kreipėsi į bankroto administratorių, kad jis kreiptųsi į teismą dėl kreditorinio reikalavimo padidinimo, tačiau teismo nutarties, kuria būtų padidintas VĮ Turto banko kreditorinis reikalavimas BUAB „V.“ bankroto byloje, VĮ Turto bankas nėra gavęs, negauta duomenų, kad bankroto administratorius šiuo klausimu kreipėsi į teismą. VĮ Turto banko kreditorinis reikalavimas BUAB bankroto byloje yra 168 670,80 Eur. Bankroto procese VĮ Turto banko kreditorinis reikalavimas nebuvo tenkintas (t. 3, b. l. 71-73).

BAB „Ūkio bankas“ rašte (su rašto teiginius patvirtinančiais priedais), nurodoma, kad 2013-09-30 Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 82-1809-436/2013 buvo patvirtintas AB Ūkio bankas finansinis reikalavimas – 14 292 390,09 Lt, užtikrintas hipoteka. Nepatenkinus AB Ūkio bankas finansinio reikalavimo BUAB „V.“ bankroto byloje, 2017-04-24 Ūkio bankas paskelbė apie parduodamas reikalavimo teises, įskaitant į BUAB „V.“ turimą reikalavimo teisę 4 139 362 Eur sumai. 2017-07-27 reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartimi, hipotekos ir įkeitimo teisių perleidimo sutartimi visos AB Ūkio bankas reikalavimo teisės į BUAB „V.“ kartu su reikalavimo teisėmis į BUAB „D.“ (dėl spausdinimo klaidos, reikalavimo teisių dydis buvo supainiotas su kartu parduodama reikalavimo teise į BUAB „D.“) buvo perleistos UAB „A.“. Perleistos reikalavimo teisės į BUAB „V.“ buvo be užtikrinimo, nes įkeistas turtas iki perleidimo buvo bevertis arba jau realizuotas ir pirkėjas prieš įsigydamas šias reikalavimo teises buvo apie tai informuotas (t. 5 b. l. 10-201, t. 6, b. l. 1-28).

Iš 2021-02-26 UAB „A.“ pranešimo matyti, kad 2017 metų liepos 27 dieną su bankrutavusia AB Ūkio bankas, kurią atstovavo pardavėjo bankroto administratorius UAB „C.“ atstovas, buvo pasirašyta Reikalavimo teisės pirkimo-pardavimo sutartis. Reikalavimo teisė reiškia pardavėjo turimas reikalavimo teises į BUAB „D.“ ir BUAB „V.“ pagal pardavėjo ir atitinkamo skolininko sudarytus sandorius. 2017 metų liepos 27 dieną su bankrutavusia AB Ūkio bankas, kurią atstovavo pardavėjo bankroto administratorius UAB „C.“ atstovas, buvo pasirašyta Hipotekos ir įkeitimo teisių perleidimo sutartis. Nuo šių sutarčių pasirašymo dienos iki 2018 m. rugpjūčio 6 d. BUAB „V.“ bankroto administratorius UAB „A.“ nei karto neinformavo ir nepakvietė į bankroto administratoriaus vykdomus susirinkimus. UAB „A.“ įsigyto reikalavimo dydis iki šiol nepakito. Hipotekų davėją ir skolininką BUAB „V.“ apie hipotekos teisių perleidimą UAB „A.“ turėjo per 10 dienų informuoti ir informavo BAB Ūkio bankas atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „C.“ kaip nurodyta Hipotekos ir įkeitimo teisių perleidimo sutarties 4 punkte (t. 6, b. l. 33-127).

2020-03-06 Valstybės įmonės Turto bankas rašte Nr. (7.3-42) SK4-2413 nurodoma, kad VĮ Turto bankas 2013-12-03 perleidžiamų būsimų reikalavimo teisių į kreditorinį reikalavimą perdavimo - priėmimo aktu Nr. (3.42)A4-1070 perėmė 29 138,55 Eur (100 609,59 Lt) reikalavimo teisę į BUAB „V.“ iš Garantinio fondo suteiktas ir negrąžintas lėšas.

2014-01-07 Kauno apygardos teismo nutartimi į BUAB „V.“ kreditorių sąrašą įtrauktas VĮ Turto bankas ir patvirtintas jo 29 138,55 Eur (100 609,59 Lt) dydžio finansinis reikalavimas. VĮ Turto bankas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013-12-04 mokestinių nepriemokų ir jų bylų perdavimo ir priėmimo aktu Nr. (23.26-08)-318-178 perėmė reikalavimo teisę į 70 683,16 Eur (244054,83 Lt) BUAB „V.“ mokestinę nepriemoką.

Kauno apygardos teismo 2014-01-31 nutartimi buvo patvirtintas patikslintas 99 821,71 Eur (344 664,42 Lt) VĮ Turto banko kreditorinis reikalavimas BUAB „V.“ bankroto byloje.

2016-12-09 mokestinių nepriemokų ir jų bylų perdavimo ir priėmimo aktu Nr. (23.26-08)343-200/E1-19 perėmė reikalavimo teisę į 68 849,09 Eur mokestinę nepriemoką.

Teismo nutarties, kuria būtų padidintas VĮ Turto banko kreditorinis reikalavimas BUAB „V.“ bankroto byloje, VĮ Turto bankas nėra gavęs.

VĮ Turto banko kreditorinis reikalavimas BUAB „V.“ bankroto byloje yra 168 670,80 Eur. Bankroto procese VĮ Turto banko kreditorinis reikalavimas nebuvo tenkintas (t. 6, b. l. 137-138).

2021-02-19 Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno skyriaus rašte 10-G-13245 nurodoma, kad Kauno apygardos teismui 2013-05-24 nutartimi iškėlus UAB „V.“ (juridinio asmens kodas 135818983) bankroto bylą, buvo patvirtintas ir patikslintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) Kauno skyriaus kreditorinis reikalavimas 57207,68 Eur (valstybinio socialinio draudimo įmokų - 5654528 Eur, delspinigių - 662,39 Eur) sumai. Pasibaigus UAB „V.“ bankroto procesui VSDFV Kauno skyriaus finansinis reikalavimas liko nepatenkintas. UAB „V.“ bankroto byloje, Kauno apygardos teismo 2013-09-30 nutartimi, buvo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, t.t. ir hipotekos kreditorių: akcinės bendrovės (toliau - AB) Šiaulių bankas su 78632,41 Eur finansinių reikalavimu ir bankrutavusios AB Ūkio bankas su 413936228 Eur finansiniu reikalavimu. Bankroto procesu metu 2013-12-19 AB Šiaulių bankas perdavimo aktu grąžino AB Ūkio bankui visas reikalavimo teises, kylančias iš 2007-01-18 UAB „B.“ su AB Ūkio banku sudarytos kredito sutarties, kurios įvykdymo užtikrinimui UAB „V.“ buvo įkeitusi turto. Tuo pagrindu AB Ūkio bankas tapo vieninteliu hipotekos kreditoriumi, kuriam buvo įkeistas visas UAB „V.“ turtas, todėl bankroto proceso metu visos gautos įplaukos realizavus bendrovės turtą, skiriamos įkaito turėtojo reikalavimui tenkinti. Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytas aplinkybes VSDFV Kauno skyrius neketina atstatydinti nemokumo administratorių bei teikti netiesioginį ieškinį (t. 6, b. l. 150-151).

Iš Kauno apygardos teismo 2020-02-28 pateiktos civilinės bylos Nr. B2-64-436/2018 pagal ieškovės UAB „V.“ administracijos vadovo V. Č. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „V.“ medžiagos (t. 3, b. l. 130-202, t. 4. b. l. 1-198) matyti, kad:

2013-05-24 Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1809-436/2013 UAB „V.“ iškelta bankroto byla. Bankroto administratoriumi paskirta UAB „A.“ (t. 3, b. l. 140-143).

2013-07-25 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi pakeista 2013-05-24 Kauno apygardos teismo nutartis ir BUAB „V.“ bankroto administratoriumi paskirta (duomenys neskelbtini), UAB (t. 3, b. l. 144-146).

2013-07-29 „(duomenys neskelbtini), UAB“ direktoriaus įgaliojimu D. P. įgaliojamas atstovauti bankroto administratoriui UAB „V.“ bankroto byloje. (t. 4, b .l. 202)

2013-09-30 nutartimi patvirtintas BUAB „V.“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas iš kurio matyti, kad hipoteka užtikrintas AB „Šiaulių bankas“ reikalavimas 271502 Lt sumai; BAB „Ūkio bankas“ reikalavimas 14292390,09 Lt sumai (t. 5 b.l. 12-15).

2014-01-07 nutartimi pradinis kreditorius AB „Šiaulių bankas“ pakeistas jo teisių ir pareigų perėmėju BAB „Ūkio bankas“ (t. 5, b. l. 3-4).

2013-11-18 BUAB „V.“ Pirmojo kreditorių susirinkimo metu be kitų klausimų administratorius prašė patvirtinti administratoriui paskatinamąjį užmokestį (sėkmės mokestį) 25% plius mokėtini mokesčiai nuo nuginčytinų įmonės sandorių, nuginčytų reikalavimo teisių, neteisėtai perleisto bendrovės turto sugrąžinimo, nuo gauto žalos atlyginimo. Kreditorių susirinkimo metu nuspręsta administratoriaus atlyginimo ir išlaidų sąmatą svarstyti artimiausiame kreditorių komiteto posėdyje (t. 3, b. l. 149-157).

2013-11-18 Bankroto administratoriaus ataskaitoje Nr. 01 nurodyta (III skyriaus 15 punktas) kad bankroto administratorius nustatė sandorius, kurie priešingi įmonės veiklos tikslams ir tuo pagrindu pateikė pretenzijas. Tarp tokių sandorių nėra sandorių su AB Šiaulių bankas (t. 3, b. l. 158-194).

2013-12-12 BUAB „V.“ kreditorių komiteto posėdžio protokolas Nr. 1. Kreditorių komiteto posėdyje be kitų klausimų buvo svarstomas klausimas dėl administratoriaus atlyginimo sumos ir administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo. Kreditorių komiteto susirinkime buvo nutarta Patvirtinti laikiną administratoriaus atlyginimą nuo bankroto bylos iškėlimo dienos (įsiteisėjo 2013-07-25) vienerių metų laikotarpiui (iki 2014-07-25) – 20000 Lt + PVM ir administratoriui paskatinamąjį užmokestį (sėkmės mokestį) – 20 proc. (įskaitant PVM) nuo sumų gautų: nuginčijus neteisėtus įmonės sandorius, realizavus susigrąžintą neteisėtai perleistą įmonės turtą, už žalos atlyginimą ir patvirtinti laikiną administratoriaus išlaidų sąmatą nuo bankroto bylos iškėlimo dienos (įsiteisėjo 2013-07-25) vienerių metų laikotarpiui (iki 2014-07-25) vienerių metų laikotarpiui (iki 2014-07-25) – 20000 Lt + PVM. Nebuvo pritarta administratoriaus teiktam pasiūlymui, patvirtinti 25% sėkmės mokestį nuo nuginčytų įmonės sandorių, nuginčytų reikalavimo teisių, neteisėtai perleisto bendrovės turto sugrąžinimo, nuo gauto žalos atlyginimo (t. 4, b. l. 26-28, 72-74).

2014-08-13 BUAB „V.“ kreditorių komiteto posėdžio protokolas Nr. 4. Kreditorių komiteto posėdyje be kitų klausimų buvo svarstomas klausimas dėl administratoriaus atlyginimo sumos ir administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo (Priedas Nr. 2). Kreditorių komiteto susirinkime buvo nutarta patvirtinti administratoriaus prašo:

1. patvirtinti laikiną administratoriaus atlyginimą nuo 2014-07-25 vienerių metų laikotarpiui (iki 2015-07-25) - 12 000 Lt + PVM ir administratoriui paskatinamąjį užmokestį (sėkmės mokestį) 20 % (įskaitant PVM) nuo sumų gautų: nuginčijus neteisėtus įmonės sandorius, realizavus susigrąžintą neteisėtai perleistą turtą, už žalos atlyginimą;

2. Patvirtinti laikiną administratoriaus išlaidų sąmatą nuo 2014-07-25 vienerių metų laikotarpiui (iki 2015-07-25) – 20 000 Lt+ PVM (t. 4,. b. l. 102-103, 124).

2015-09-21 BUAB „V.“ kreditorių komiteto posėdžio protokolas Nr. 7. Kreditorių komiteto posėdyje be kitų klausimų buvo svarstomas klausimas dėl administratoriaus atlyginimo sumos ir administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo. Kreditorių komiteto susirinkime buvo nutarta patvirtinti administratoriaus atlyginimą ir administravimo išlaidų sąmatą nuo 2015-07-25 iki įmonės išregistravimo iš JAR: administratoriaus atlyginimas – 2 000 Eur + PVM ir paskatinamasis užmokestis (sėkmės mokestis) - 20 proc. (įskaitant PVM) nuo sumų gautų: nuginčijus neteisėtus įmonės sandorius, realizavus susigrąžintą neteisėtai perleistą įmonės turtą, už žalos atlyginimą; išlaidų sąmatą – 3000 Eur + PVM. (t. 4, b. l. 175-176).

2018-02-14 BUAB „V.“ bankroto bylą nagrinėjantis Kauno apygardos teismas priėmė nutartį, kuria konstatavo, kad iš bylos duomenų ir bankroto administratoriaus įgalioto asmens pateikto prašymo nustatyta, kad bankroto administratorius po bankroto bylos iškėlimo perėmė įmonės dokumentus, pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo buvusiam vadovui P. U., kuri vėliau buvo nutraukta nenustačius neteisėtų vadovo veiksmų. Remiantis kreditorių susirinkimo nustatyta turto pardavimo kaina ir tvarka buvo parduotas visas UAB „V.“ turtas už 42078,80 Eur kainą. Bankroto proceso liko nepatenkinti 4872856,48 Eur dydžio kreditoriniai reikalavimai. Įmonėje galiojančių sutarčių, turto, piniginių lėšų nėra, įmonėje nedirba nei vienas darbuotojas. Administratorius mano, kad yra atlikęs visus veiksmus, todėl tęsti bankroto procesą nėra tikslinga. Teismas nusprendžia pripažinti bankrutavusios uždarosios bendrovės „V.“ veiklą pasibaigusia likvidavus dėl bankroto, įpareigoja administratorių atlikti veiksmus, numatytus ĮBĮ 32 str. 5 d. (t. 4, b. l. 197-198).

Iš kitų objektų 2020-05-04 protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos AB Luminor Bank pateiktos bankroto administravimo kontora, UAB sąskaitų išklotinės už laikotarpį nuo 2010-11-02 iki 2018-10-08 (arba uždarymo dienos, jei uždaryta anksčiau) (t. 11, b. l. 209-214, 16-208).

Iš kitų objektų 2020-02-27 protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos AB SEB bankas pateiktos D. P. sąskaitų išklotinės už laikotarpį nuo 2010-11-02 iki 2018-09-22 (t. 13, b. l. 149-156, 3-148).

Iš kitų objektų 2020-11-05 protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos AB SEB bankas pateiktos BUAB „V.“ banko sąskaitų išklotinės už laikotarpį nuo 2013-05-24 iki 2018-08-30 (t. 14, b. l. 88-95, 24-87).

Iš BUAB „V.“ ir D. P. banko sąskaitų, taip pat 2020-02-10 Vilniaus aps. VPK KP NNTV 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos tarnybinio pranešimo matyti, kad nuo 2014-01-23 iki 2014-12-11 ir nuo 2015-02-26 iki 2018-08-30 iš BUAB „V.“ banko sąskaitų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) į D. P. banko sąskaitas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nurodant paskirtį „už (duomenys neskelbtini), UAB“, buvo pervesta:

1. 2014-01-23 į sąskaitą (duomenys neskelbtini) lėšų įskaitymas – 65 289,26 Lt;

Po to, 2014-01-23 atlikta operacija – grynųjų išmokėjimas – 65 000 Lt bei atlikti kiti mokėjimai iš šios sąskaitos už prekes ir paslaugas, grynųjų pinigų išėmimas ATM, pavedimai į savo sąskaitą ir banko mokesčiai ir kt., kurių bendra suma – 7914,11 Lt.

2014-02-10 ir 2014-03-10 į šią sąskaitą įskaityta 1721 Lt darbo užmokesčio.

2. 2014-04-10 į sąskaitą (duomenys neskelbtini) lėšų įskaitymas – 24 200 Lt;

Po to, atlikti mokėjimai iš šios sąskaitos už prekes ir paslaugas, grynųjų pinigų išėmimas ATM, pavedimai į savo sąskaitą ir banko mokesčiai ir kt., kurių bendra suma – 35 656 Lt, be to buvo pervestos lėšos į J. P. sąskaitą – 23 000 Lt, į D. P. sąskaitą pervesta – 8000 Lt.

Nuo 2014-04-11 į šią sąskaitą įskaityta lėšų – 31 000 Lt, nurodant, kad „už automobilį valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš J. P. banko sąskaitos pervesta – 18 900 Lt, įnešta grynųjų bankomate – 2900 Lt, darbo užmokestis – 860,50 Lt.

3. 2014-07-04 į sąskaitą (duomenys neskelbtini), nurodant lėšų įskaitymas – 18 181,82 Lt;

Po to atlikti mokėjimai iš šios sąskaitos už prekes ir paslaugas, grynųjų pinigų išėmimas ATM, banko mokesčiai, pavedimai į savo sąskaitą ir kt., kurių bendra suma – 23 963 Lt, į J. P. sąskaitą pervesta bendrai – 2600 Lt.

Nuo 2014-07-04 į šią sąskaitą įskaityta lėšų – 1750,74 Lt darbo užmokestis, iš J. P. banko sąskaitos pervesta – 5600 Lt, iš savo sąskaitos įskaitytos lėšos – 1000 Lt.

4. 2014-08-29 į sąskaitą (duomenys neskelbtini) lėšų įskaitymas – 7655,13 Lt;

Po to atlikti mokėjimai iš šios sąskaitos už prekes ir paslaugas, grynųjų pinigų išėmimas ATM, banko mokesčiai, pavedimai į savo sąskaitą ir kt., kurių bendra suma – 8773,65 Lt;

Nuo 2014-08-29 į šią banko sąskaitą taip pat pervesta – 860,5 Lt darbo užmokesčio (kitų įplaukų nebuvo).

5. 2014-09-24 į sąskaitą (duomenys neskelbtini) lėšų įskaitymas – 13 502,94 Lt;

Po to atlikti mokėjimai iš šios sąskaitos už prekes ir paslaugas, grynųjų pinigų išėmimas ATM, banko mokesčiai, pavedimai į savo sąskaitą ir kt., kurių bendra suma – 13 052,37 Lt.

Nuo 2014-09-24 į šią banko sąskaitą taip pat buvo pervesta – 2689,57 Lt darbo užmokesčio (kitų įplaukų nebuvo).

6. 2014-12-11 į sąskaitą (duomenys neskelbtini) lėšų įskaitymas – 29 040 Lt.

Po to atlikti mokėjimai iš šios sąskaitos už prekes ir paslaugas, grynųjų pinigų išėmimas ATM, banko mokesčiai, pavedimai į savo sąskaitą ir kt., kurių bendra suma – 29 056,09 Lt.

Nuo 2014-12-11 į šią banko sąskaitą buvo pervesta – 887,10 Lt darbo užmokesčio ir pervesta iš kitos D. P. sąskaitos – 1000 Lt.

7. 2015-02-26 į D. P. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) lėšų įskaitymas – 13 310 Eur;

Po to atlikti mokėjimai iš šios sąskaitos už prekes ir paslaugas, grynųjų pinigų išėmimas ATM banko mokesčiai, pavedimai į savo sąskaitą ir kt., kurių bendra suma – 27 332,91.

Nuo 2015-02-26 jokių įplaukų į šią banko sąskaitą nebuvo.

8. 2015-04-22 į D. P. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) lėšų įskaitymas – 9680 Eur;

Po to atlikti mokėjimai iš šios sąskaitos už prekes ir paslaugas, grynųjų pinigų išėmimas ATM, banko mokesčiai, pavedimai į savo sąskaitą ir kt., kurių bendra suma – 9893,89 Eur.

Nuo 2015-04-22 jokių įplaukų į šią banko sąskaitą nebuvo.

9. 2015-07-03 į sąskaitą (duomenys neskelbtini) lėšų įskaitymas – 2309,98 Eur;

Po to atlikti mokėjimai iš šios sąskaitos už prekes ir paslaugas, grynųjų pinigų išėmimas ATM, banko mokesčiai, pavedimai į savo sąskaitą ir kt., kurių bendra suma – 2284,76 Eur.

Nuo 2015-07-03 jokių įplaukų į šią banko sąskaitą nebuvo.

10. 2015-07-24 į sąskaitą (duomenys neskelbtini) lėšų įskaitymas – 1640 Eur;

Po to laikotarpiu nuo 2015-07-24 iki 2016-02-24 atlikti mokėjimai iš šios sąskaitos už prekes ir paslaugas, grynųjų pinigų išėmimas ATM, banko mokesčiai, pavedimai į savo sąskaitą ir kt., kurių bendra suma – 3798,02 Eur.

Nuo 2015-07-24 iki 2016-02-24 į šią banko iš kitos D. P. sąskaitos buvo pervesta – 2020 Eur.

2016-02-26 į šią banko sąskaitą iš BUAB „E.“ banko sąskaitos į šią sąskaitą buvo pervesta 2359,50 Eur, nurodant paskirtį „Už Bankroto administravimo kontorą“.

11. 2015-09-25 į D. P. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) lėšų įskaitymas – 1500 Eur; Mokėtojas BUAB „V.“ banko sąskaita (duomenys neskelbtini) (EUR);

2015-09-17 į šią banko sąskaitą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervesta 40 000 Eur, nurodant paskirtį – „Paskolos grąžinimas“.

2015-09-18 iš šios banko sąskaitos į BUAB „V.“ banko sąskaitą buvo pervesta 40 000 Eur, nurodant paskirtį – paskolos grąžinimas.

Po to nuo 2015-09-25 atlikti mokėjimai iš šios sąskaitos už prekes ir paslaugas, grynųjų pinigų išėmimas ATM, banko mokesčiai, pavedimai į savo sąskaitą ir kt., kurių bendra suma – 1562,51 Eur, iš kitos D. P. sąskaitos buvo pervesta – 100 Eur.

12. 2015-10-07 į D. P. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) lėšų įskaitymas – 2420 Eur;

Po to nuo 2015-10-07 atlikti mokėjimai iš šios sąskaitos už prekes ir paslaugas, grynųjų pinigų išėmimas ATM, banko mokesčiai ir kt., kurių bendra suma – 2604,98 Eur.

2015-10-08 į šią banko sąskaitą buvo pervesta – 275,03 Eur darbo užmokestis, kitų įplaukų nebuvo.

13. 2015-10-23 į D. P. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) lėšų įskaitymas – 726 Eur;

Po to nuo 2015-10-23 atlikti mokėjimai iš šios sąskaitos už prekes ir paslaugas, grynųjų pinigų išėmimas ATM, banko mokesčiai ir kt., kurių bendra suma – 761,31 Eur.

Įplaukų nuo 2015-10-23 iki 2015-11-06 į šią sąskaitą nebuvo.

14. 2015-11-06 į D. P. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) lėšų įskaitymas – 8043,36 Eur; Mokėtojas BUAB „V.“ banko sąskaita (duomenys neskelbtini) (EUR).

Po to, nuo 2015-10-23 atlikti mokėjimai iš šios sąskaitos už prekes ir paslaugas, grynųjų pinigų išėmimas ATM, banko mokesčiai ir kt., kurių bendra suma – 11 858,75 Eur.

2015-11-11 į šią banko sąskaitą pervestas darbo užmokestis – 275 Eur, 2015-11-23 – lėšų įskaitymas „Avanso grąžinimas“, mokėtojas UAB „Kėdžių studija“ – 5000 Eur. Kitų įplaukų į šią banko sąskaitą nebuvo.

15. 2015-12-02 į D. P. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) lėšų įskaitymas – 13000 Eur.

Po to, nuo 2015-10-23 atlikti grynųjų pinigų išėmimas ATM, banko mokesčiai ir kt., kurių bendra suma – 601,22 Eur. 2015-12-03 iš šios banko sąskaitos į (duomenys neskelbtini), UAB banko sąskaitą pervesta – 13 000 Eur, nurodant paskirtį – „Paskola“.

16. 2015-12-03 į D. P. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) lėšų įskaitymas – 13000 Eur;

2015-12-04 iš šios banko sąskaitos į (duomenys neskelbtini), UAB banko sąskaitą pervesta – 12 000 Eur, nurodant paskirtį – „Paskola“.

Po to atlikti mokėjimai iš šios sąskaitos už prekes ir paslaugas, grynųjų pinigų išėmimas ATM, banko mokesčiai ir kt., kurių bendra suma – 1810,57 Eur.

17. 2015-12-23 į D. P. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) lėšų įskaitymas – 2601 Eur;

2015-12-25, 2016-02-01 2016-04-11 į šią sąskaitą įskaityta bendrai – 7000 Eur, nurodant paskirtį – „Mamos dovana“, mokėtojas – J. P.,

2015-12-30, 2016-02-04, 2016-03-10, 2016-04-12 ir 2016-05-10 įskaityta bendrai – 1495,03 Eur darbo užmokesčio,

2016-02-26 į šią sąskaitą įskaityta iš kitos D. P. sąskaitos – 600 Eur.

2016-03-08 į šią sąskaitą iš BUAB „E.“ sąskaitos įskaityta – 40 000 Eur, nurodant paskirtį „Už (duomenys neskelbtini)“;

2016-03-09 iš šios sąskaitos pervesta į D. P. sąskaitą – 5000 Eur, nurodant paskirtį „Pazadas“;

2016-03-09 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervesta – 34 000 Eur, nurodant paskirtį „Paskola“;

2016-04-12 į šią sąskaitą iš BUAB „E.“ sąskaitos įskaityta – 2153,80 Eur, nurodant paskirtį „Už (duomenys neskelbtini)“;

Po to laikotarpiu nuo 2015-12-23 iki 2016-05-12 atlikti mokėjimai iš šios sąskaitos už prekes ir paslaugas, grynųjų pinigų išėmimas ATM, banko mokesčiai ir kt., kurių bendra suma –17329 Eur.

18. 2016-05-12 į D. P. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) lėšų įskaitymas – 1234,20 Eur;

Po to laikotarpiu nuo 2016-05-12 iki 2016-06-23 atlikti mokėjimai iš šios sąskaitos už prekes ir paslaugas, grynųjų pinigų išėmimas ATM, banko mokesčiai ir kt., kurių bendra suma – 11158,04;

2016-06-02 į šią manko sąskaitą įskaityta – 9200 Eur, mokėtojas A. K., paskirtis – „už automobilį“;

2016-06-10 į šią banko sąskaitą įskaityta – 305 Eur darbo užmokesčio;

19. 2016-06-23 į D. P. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) lėšų įskaitymas – 526,35 Eur;

Laikotarpiu nuo 2016-06-23 iki 2016-08-26 atlikti mokėjimai iš šios sąskaitos už prekes ir paslaugas, grynųjų pinigų išėmimas ATM, banko mokesčiai ir kt., kurių bendra suma – 3785,43 Eur;

2016-06-23 į šią banko sąskaitą įskaityta 250 Eur, paskirtis – „Pinigų grąžinimas už vaikų vasaros stovyklą“;

2016-07-01 iš J. P. sąskaitos į šią banko sąskaitą įskaityta – 2000 Eur, paskirtis – „mamos dovana“;

2016-08-26 grynųjų pinigų įmokėjimas bankomate – 500 Eur.

20. 2018-08-30 į D. P. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) lėšų įskaitymas – 870 Eur. Mokėtojas BUAB „V.“ banko sąskaita (duomenys neskelbtini) EUR.

Laikotarpiu nuo 2018-08-30 iki 2018-10-08 atlikti mokėjimai iš šios sąskaitos už prekes ir paslaugas, grynųjų pinigų išėmimas ATM, banko mokesčiai ir kt., kurių bendra suma – 2126,63 Eur.

2018-09-12 į šią banko sąskaitą įskaityta – 353 Eur, mokėtojas – (duomenys neskelbtini);

2018-09-22 iš J. P. banko sąskaitos į šią banko sąskaitą įskaityta – 1000 Eur, paskirtis – „Pervedimas“;

Laikotarpiu nuo 2014-01-23 iki 2015-01-01 viso į asmeninę D. P. banko sąskaitą buvo pervesta 167 869,15 Lt (48618,27 Eur), o nuo 2015-02-26 iki 2018-08-30 į asmenines D. P. banko sąskaitas buvo pervesta 63 660,82 Eur, o bendrai nuo 2014-01-23 iki 2018-08-30 į asmenines D. P. banko sąskaitas iš BUAB „V.“ banko sąskaitų buvo pervesta 106 479,16 Eur.

Iš BUAB „V.“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) matyti, kad:

2013-12-16 į (duomenys neskelbtini), UAB sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesta – 6442,8 Lt, mokėjimo paskirtis – „Išlaidų kompensavimas, sąskaita 201199;

2013-12-16 į (duomenys neskelbtini), UAB sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesta – 9680 Lt, mokėjimo paskirtis – „Administravimas, sąskaita Nr. 201198“;

2014-02-03 į (duomenys neskelbtini), UAB sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesta – 1210 Lt, mokėjimo paskirtis – „Kompensavimas Sąskaita Nr. 201215“;

2014-03-31 į (duomenys neskelbtini), UAB sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesta – 3531,45 Lt, mokėjimo paskirtis – „S-ta 201231 ir sėkmės mokestis“;

2014-05-05 į (duomenys neskelbtini), UAB sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesta – 1210 Lt, mokėjimo paskirtis – „S-ta 201235“;

2014-06-02 į (duomenys neskelbtini), UAB sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesta – 1210 Lt, mokėjimo paskirtis – „S-ta Nr. 201238“;

2014-06-06 į (duomenys neskelbtini), UAB sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesta – 5249,87 Lt, mokėjimo paskirtis – „S-ta Nr. 201247“;

2014-07-23 į (duomenys neskelbtini), UAB sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesta – 15730 Lt, mokėjimo paskirtis – „S-tos Nr. 201251, 201253“;

2014-08-13 į (duomenys neskelbtini), UAB sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesta – 1210 Lt, mokėjimo paskirtis – „S-ta Nr. 201256“;

2014-08-28 į (duomenys neskelbtini)“, UAB sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesta – 5655,13 Lt, mokėjimo paskirtis – „S-ta Nr. 201259“;

2014-09-30 į (duomenys neskelbtini), UAB sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesta – 14520 Lt, mokėjimo paskirtis – „sąmata“;

2014-12-10 į (duomenys neskelbtini), UAB sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesta – 10273,03 Lt, mokėjimo paskirtis – „S-ta Nr. 201278; 201279“;

2015-04-29 į (duomenys neskelbtini), UAB sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesta – 4013,95 Eur, mokėjimo paskirtis – „Už administravimą“;

2016-02-09 į (duomenys neskelbtini), UAB sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesta – 9330,5 Eur, mokėjimo paskirtis – „sėkmės mokesti;

Laikotarpiu nuo 2013-12-16 iki 2014-12-10 viso į (duomenys neskelbtini), UAB sąskaitą (duomenys neskelbtini) iš BUAB „V.“ sąskaitos buvo pervesta 75 922,28 Lt (21 988,61 Eur), nuo 2015-04-29 iki 2016-02-09 buvo pervesta – 13 344,45 Eur. Tokiu būdu į (duomenys neskelbtini), UAB, buvo sumokėta 35 333,06 Eur, nurodant paskirtį – „sąmata“, „už administravimą“ arba „sėkmės mokestis“.

Iš viso iš BUAB „V.“ banko sąskaitų į asmenines D. P. banko sąskaitas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą buvo pervesta 141 809,22 Eur.

2015-09-18 iš asmeninės D. P. banko sąskaitos į BUAB „V.“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) buvo atliktas 40 000 Eur pavedimas, nurodant paskirtį „Paskolos grąžinimas“ (t. 14, b. l. 96-102).

Iš D. P. ir BUAB „V.“ banko sąskaitų išrašų ir 2021-10-14 Vilniaus apskrities VPK KP NNTV 2-ojo skyriaus vyr. tyrėjos tarnybinio pranešimo matyti, kad laikotarpiu nuo 2013-12-16 iki 2014-12-10 į „(duomenys neskelbtini)“, UAB sąskaitą (duomenys neskelbtini) iš BUAB „V.“ sąskaitos buvo pervesta 75922,28 Lt (21988,61 Eur) ir nuo 2015-04-29 iki 2016-02-09 buvo pervesta – 13344,45 Eur. Tokiu būdu į (duomenys neskelbtini), UAB, buvo sumokėta 35333,06 Eur, nurodant paskirtis sąmata, už administravimą arba sėkmės mokestis.

Laikotarpiu nuo 2013-12-16 iki 2016-02-09 iš BUAB "V." banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios UAB "Medicinos bankas" į „(duomenys neskelbtini), UAB“, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“ buvo atlikti pavedimai:

2014-07-23 pervesta 15 730,00 Lt (4555,72 Eur).

2016-02-09 pervesta 9330,50 Eur.

Laikotarpiu nuo 2014-01-23 iki 2018-08-30 iš bankrutuojančios UAB „V.“ sąskaitų (duomenys neskelbtini), esančios UAB "Medicinos bankas" ir (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, į D. P. asmenines AB SEB banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nurodant pavedimo paskirtį „Už bankroto administravimo paslaugas, už (duomenys neskelbtini), UAB“ atlikti pavedimai:

2018-08-30 pervesta 870 Eur;

Dalis šios sumos – 25 000 Eur, nurodant paskirtį „paskola“, iš asmeninės D. P. banko sąskaitos pervesta į (duomenys neskelbtini), UAB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“ tai yra:

2015-12-04 pervesta 12 000 Eur.

Be to, 2015-09-18 iš asmeninės D. P. banko sąskaitos į BUAB „V.“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) buvo atliktas 40 000 Eur pavedimas, nurodant paskirtį „Paskolos grąžinimas“.

Laikotarpiu nuo 2013-12-16 iki 2014-12-10 į (duomenys neskelbtini), UAB sąskaitą (duomenys neskelbtini) iš BUAB „V.“ sąskaitos buvo pervesta 102 579,04 Lt (29 708,94 Eur), o nuo 2015-04-29 iki 2016-02-09 buvo pervesta 13 344,45 Eur. Tokiu būdu į (duomenys neskelbtini), UAB", buvo sumokėta iš viso 43 053,39 Eur, nurodant paskirtis – „sąmata“, „už administravimą“ arba „sėkmės mokestis“.

Iš BUAB „V.“ banko sąskaitų į asmenines D. P. banko sąskaitas laikotarpiu nuo 2014-01-23 iki 2018-08-30 buvo pervesta 116 583,46 Eur (t. 14, b. l. 103-105).

Iš UAB Medicinos bankas 2021-10-25 pateiktų duomenų apie BUAB „V.“ banko sąskaitų atidarymą matyti, kad bankrutuojančios bendrovės sąskaitas Medicinos banke Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atidarė ir sąskaitas internetu tvarkė D. P. (t. 14, b. l. 141-144, 146-155).

Iš AB SEB bankas 2021-11-10 pateiktų duomenų matyti, kad BUAB „V.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) SEB banke tvarkė D. P. (t. 14, b .l. 166-172).

2018-05-28 VĮ „Turto bankas“ pareiškime dėl nusikalstamos veikos, nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 31 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-1916-852/2018 priteisė VĮ Turto banko netiesioginio ieškinio pagrindu BUAB „E.“ naudai iš bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 87 023,01 Eur žalą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioti asmenys galimai pasisavino kreditoriams skirtas lėšas: antros eilės kreditoriams VĮ Turto bankui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui kreditorių 2017 m. gegužės 30 d. susirinkimo priimtų sprendimų pagrindu skirstytinos 87 023,01 Eur iki šiol nepervestos. Kadangi nei bylos nagrinėjimo metu pateikus ieškinį, nei įsiteisėjus sprendimui administratorius nurodytų lėšų iki šiol nepervedė, VĮ Turto banko nuomone, bankroto administratorius ar jo įgalioti asmenys pasisavino ir/ar iššvaistė kreditoriams skirtas lėšas (t. 1, b. l. 12-30).

2018-05-11 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškime su priedais dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bankroto administratoriaus UAB “(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens D. P. atžvilgiu, kuriame nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio mėn. 2 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „E.“ ( į. k. (duomenys neskelbtini)). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrius šioje bankroto byloje yra įmonės kreditorius ir turi 36 190,78 Eur reikalavimo teisę į bankrutuojančią UAB „E.“. Įmonės bankroto administratoriumi yra paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo administruoti bankrutuojančios įmonės bankroto procesą – D. P.. 2017 m. gegužės mėn. 30 d, vyko bankrutuojančios UAB „E.“ kreditorių susirinkimas, kuriame vienas iš svarstomų darbotvarkės klausimų buvo įmonės bankroto procese gautų lėšų paskirstymas. Sukaupta 87 023,01 Eur suma turėjo būti proporcingai paskirstyta dviem antros eilės kreditoriams – VĮ Turto bankas (69 940,39 Eur) ir VSDFV Vilniaus skyrius (17 082,62 Eur). Įvykusio kreditorių susirinkimo metu balsu dauguma buvo pritarta šiam pasiūlymui. Vadovaujantis įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 24 straipsnio 4, 5 dalimis, kreditorių susirinkimo nutarimai, jei jie neapskųsti ir nepanaikinti teisės aktų nustatyta tvarka, yra privalomi visiems įmonės kreditoriams bei įmonės administratoriui. Atsižvelgiant į kreditorių susirinkime priimtą nutarimą, VSDFV Vilniaus skyriui, po 2017-05-30 įvykusio kreditorių susirinkimo turėjo būti pervesta 17 082,62 Eur, kaip dalies kreditoriaus finansinio reikalavimo į bankrutuojančią UAB „E.“ kompensavimas, tačiau šiai dienai (2018-04-26 duomenimis) iš bankroto administratoriaus, kaip bankrutuojančios UAB „E.“ atstovo, jokių lėšų nėra gauta. <...>

VĮ Turto bankas (taip pat turintis reikalavimo teisę į dalį paskirstytų, bet nepervestų lėšų), 2017-12-04 Vilniaus apygardos teismui pateikė netiesioginį ieškinį dėl žalos priteisimo bendrai 87 023,01 Eur ieškinio sumai (bendras nepervestų VĮ Turto bankas ir VSDFV Vilniaus skyriaus reikalavimas) bankrutuojančios UAB „E.“ naudai, VSDFV Vilniaus skyrius procese dalyvavo kaip trečiasis asmuo ieškovo pusėje. 2018-01-31 buvo priimtas Vilniaus apygardos teismo sprendimas už akių, VĮ Turto banko ir UAB „E.“ ieškinys tenkintas visiškai, priteisiant 87 023,01 Eur UAB „E.“ naudai. <...> (t. 1, b. l. 38-106).

Iš 2019-03-20 antstolio I. G. pranešimo matyti, kad vykdymui buvo pateiktas 2018-03-15 vykdomasis raštas Nr. e2-1916-852/2018. Teismo priteista suma – 87 023,01 Eur ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų. Skolininkas – (duomenys neskelbtini), UAB, Išieškotojas – VĮ Turto bankas, veikiantis BUAB „E.“ vardu (t. 9, b. l. 28-30).

Iš 2020-11-16 antstolio I. G. pranešimo matyti, kad pagal teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-1916-852/2018, išieškotojo naudai paskirstyta (išmokėta) 5263,45 Eur skolos suma. Paskutinį kartą piniginės lėšos išieškotos 2019-11-14, piniginių lėšų sąskaitose daugiau nenustatyta. Skolininko vadovas nevykdo antstolių reikalavimų, dėl ko yra baustas pinigine bauda vykdymo procese (t. 9, b. l. 34-36)

Iš Vilniaus apygardos teismo 2021-09-01 d. pateiktos BUAB „E.“ bankroto bylos medžiagos (t. 8, b. l. 4-176) matyti, kad:

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi UAB „E.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) iškelta bankroto byla. Įmonės bankroto administratoriumi paskirta (duomenys neskelbtini), UAB (t. 1, b. l. 43-44). Vilniaus apygardos teismas 2011-01-31 nutartimi patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus. Antros eilės kreditorių finansiniai reikalavimai – Vilniaus apskrities VMI – 302 927,05 Lt, VSDFV Vilniaus skyrius – 121 188,18 Lt, VSDFV Telšių skyrius – 3768,51 Lt (t. 1, b. l. 45-48).

2010-11-15 (duomenys neskelbtini), UAB direktoriaus įgaliojimu D. P. įgaliotas atstovauti bankroto administratoriui UAB „E.“ bankroto byloje (t. 8, b. l. 191).

2011 m. vasario 28 d. BUAB „E.“ pirmojo kreditorių susirinkimo protokole nurodoma, kad be kitų klausimų, buvo sudarytas kreditorių komitetas, į kurį įėjo S. T. (darbuotojų atstovas), Vilniaus apskrities VMI atstovas, VSDFV Vilniaus skyriaus atstovas, AB SEB bankas atstovas, VšĮ „Mokslo ir technologijų parkas“ atstovas.

Taip pat buvo svarstoma dėl administratoriaus atlyginimo sumos ir administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo. Kreditorių susirinkimo metu nutarta patvirtinti AB SEB bankas siūlytą administravimo išlaidų sąmatą:

1. 40 000,00 Lt + PVM administratoriaus atlyginimas visam laikotarpiui nuo nutarties dėl bankroto iškėlimo įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš JAR;

2. 30 000,00 LT + PVM suma administravimo išlaidoms;

3. Administratoriaus paskatinamasis užmokestis – 20% nuo nuginčytų įmonės sandorių ir išieškotų sumų. Sprendimą dėl paskatinamojo mokesčio išmokėjimo priima kreditorių komitetas (t. 8, b. l. 6-19).

Iš 2012 m. gegužės 25 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 11 matyti, kad kreditorių susirinkime be kitų klausimų buvo sprendžiamas klausimas dėl paskatinamojo užmokesčio nuo išieškotų sumų bankroto administratoriui išmokėjimo pagal priedą Nr. 2 (premija administratoriui 15 928,57 Lt). Nutarimas nebuvo priimtas (t. 8, b. l. 123-126).

Iš 2014 m. kovo 07 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 12 matyti, kad kreditorių susirinkimo metu be kitų klausimų buvo sprendžiamas klausimas dėl premijos bankroto administratoriui išmokėjimo. Buvo nutarta išmokėti bankroto administratoriui premiją pagal priedą Nr. 3., kuriame nurodyta bendra suma 27 933,30 Lt + PVM (t. 8, b. l. 130-132, 136-137).

Iš 2016 m. birželio 29 kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 13 matyti, kad kreditorių susirinkime be kitų klausimų buvo sprendžiamas klausimas dėl BUAB „E.“ pajamų išlaidų ataskaitos ir klausimas dėl premijos bankroto administratoriui išmokėjimo. Kreditorių susirinkimas nutarė įpareigoti administratorių sušaukti kreditorių susirinkimą iki 2016-07-28 ir pateikti kreditorių susirinkimui išsamią ataskaitą apie debitorines skolas ir patikslinti pajamų – išlaidų ataskaitą. Dėl premijos administratoriui išmokėjimo kreditorių susirinkimas nutarė premijos išmokėjimo klausimą svarstyti administratoriui išieškojus visą skolą iš V. G. pagal taikos sutartį (t. 8, b. l. 141-142).

Iš 2016 m. spalio 07 d. BUAB „E.“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 14 matyti, kad kreditorių susirinkime be kitų klausimų buvo sprendžiami klausimai dėl BUAB „E.“ pajamų-išlaidų ataskaitos ir dėl premijos administratoriui išmokėjimo. Kreditorių susirinkimas nepatvirtino BUAB „E.“ pajamų-išlaidų ataskaitos (priedas Nr. 2).

Dėl premijos bankroto administratoriui išmokėjimo nutarta patvirtinti administratoriui 20 proc., t. y. 1904,10 Eur paskatinamąjį mokestį nuo išieškotos iš V. G. 9520,52 Eur sumos (t. 8, b. l. 147-148).

Iš 2017 m. gegužės 30 d. BUAB „E.“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 15 matyti, kad kreditorių susirinkime be kitų klausimų buvo svarstomi klausimai dėl BUAB „E.“ pajamų-išlaidų ataskaitos ir įmonės bankroto procese gautų lėšų paskirstymas kreditoriams. Sukaupta 87 023,01 Eur suma turėjo būti proporcingai paskirstyta dviem antros eilės kreditoriams – VĮ Turto bankas (69 940,39 Eur) ir VSDFV Vilniaus skyrius (17 082,62 Eur). Įvykusio kreditorių susirinkimo metu balsu dauguma buvo pritarta šiam pasiūlymui. Pajamų-išlaidų ataskaita buvo patvirtinta (t. 8, b. l. 157-158).

Iš Vilniaus apygardos teismo 2021-04-29 sprendimo civilinėje byloje Nr. B2-561-653/2021 matyti, jog buvo priimtas sprendimas dėl BUAB „E.“ pabaigos (t. 8, b. l. 175-176).

Iš 2021-02-09 Vilniaus aps. VPK KP NNTV 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos tarnybinio pranešimo dėl BUAB „E.“ kreditorių nurodoma, kad BUAB „E.“ bankroto proceso metu 2012-01-31 pilnai atsiskaityta su kreditoriumi, kurio reikalavimas užtikrinamas įkeitimu AB SEB bankas, kurio reikalavimo suma 179 435,93 Lt;

Bankroto proceso metu taip pat pilnai atsiskaityta su I eilės kreditoriais – 2011-11-14 Garantinio fondo lėšomis, kurių bendra suma – 165 077,82 Lt ir 2012-02-23 BUAB „E.“ lėšomis, kurių bendra suma – 201 910,22 Lt;

Nebuvo pilnai atsiskaityta su II eilės kreditoriais VĮ Turto bankas ir VSDFV Vilniaus skyriumi, kurių bendra reikalavimo suma 87 023,01 Eur ir 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (87023,01 Eur), išskyrus iki 2019-11-14 vykdymo procese išieškota 5263,45 Eur suma. (t. 8, b. l. 185-190).

Iš kitų objektų 2020-05-04 protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos AB Luminor Bank pateiktos bankroto administravimo kontora, UAB sąskaitų išklotinės už laikotarpį nuo 2010-11-02 iki 2018-10-08 (arba uždarymo dienos, jei uždaryta anksčiau) (t. 11, b. l. 209-214, 16-208).

Iš kitų objektų 2020-02-27 protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos AB SEB bankas pateiktos D. P. sąskaitų išklotinės už laikotarpį nuo 2010-11-02 iki 2018-09-22 (t. 13, b. l. 149-156, 3-148).

Iš kitų objektų 2020-11-05 protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos AB SEB bankas pateiktos BUAB „V.“ banko sąskaitų išklotinės už laikotarpį nuo 2013-05-24 iki 2018-08-30 (t. 14, b. l. 88-95, 24-87).

Iš D. P. ir BUAB „E.“ banko sąskaitų išrašų bei 2020-02-11 Vilniaus apskrities VPK KP NNTV 2-ojo skyriaus vyr. tyrėjos tarnybinio pranešimo matyti, kad:

BUAB „E.“ AB SEB bankas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) EUR už laikotarpį nuo 2010-11-02 iki 2014-12-31 pradinis likutis buvo 66 922,91 Eur, įplaukų 0,00, išlaidų – 66 922,91 Eur (ekvivalentas litais 231 071,42).

2010-12-01 iš šios sąskaitos buvo atliktas lėšų pervedimas – gavėjas „Uždaroji akcinė bendrovė „E.“, gav. sąsk. (duomenys neskelbtini) EUR, AB SEB bankas, pervedama suma – 23 732,08 Eur,

2014-02-10 iš šios sąskaitos buvo atliktas lėšų pervedimas gavėjas – Uždaroji akcinė bendrovė „E.“, gav. sąsk. (duomenys neskelbtini) EUR, AB SEB bankas, pervedama suma – 43 190,83 Eur.

BUAB „E.“ AB SEB bankas sąskaitojo (duomenys neskelbtini) LTL už laikotarpį nuo 2010-11-02 iki 2014-12-31 pradinis likutis 0,00, įplaukų 48 159,53 Lt, iš viso išlaidų – 22 713,98 Lt, galutinis likutis 25 445,55 Lt.

2010-12-03 iš šios sąskaitos buvo atliktas lėšų pervedimas į kitą banką, į administravimo sąskaitą – gavėjas BUAB „E.“, sąsk. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, 72300, pervedama suma – 19 160,00 Lt.

BUAB „E.“ AB SEB banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) EUR už laikotarpį nuo 2010-11-02 iki 2014-12-31 pradinis likutis 2,84 Eur, iš viso įplaukų 66 958,09 Eur (231 192,91 Lt), iš viso išlaidų – 23737,67 Eur (81961,43 Lt), galutinis likutis – 43 223,26 Eur (149 241,27 Lt);

2010-12-01 į šią sąskaitą buvo atliktas lėšų įskaitymas – grąžinamos lėšos p/l garantiją 56780A001361, mokėtojas Uždaroji akcinė bendrovė „E.“, mok. sąsk. (duomenys neskelbtini) EUR, AB SEB bankas, pervedama suma – 23 732,08 Eur.

2010-12-03 iš šios sąskaitos buvo atliktas „Tarptautinis pervedimas, i administravimo sąskaita“, gavėjas BUAB „E.“, gav. sąsk. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, MDBALT22XXX, pervedama suma – 23 700 Eur,

2014-02-10 į šią sąskaitą buvo atliktas lėšų įskaitymas – „Grąžinamos deponuotos lėšos pagal garantiją Nr.56780A002382“, mokėtojas Uždaroji akcinė bendrovė „E.“, mok. sąsk. (duomenys neskelbtini) EUR, AB SEB bankas, pervedama suma – 43 190,83 Eur,

BUAB „E.“ AB SEB bankas paskolinėje sąskaitoje (duomenys neskelbtini) LTL už laikotarpį nuo 2010-11-02 iki 2014-12-31, pradinis kredito likutis – 180 000 Lt, iš viso įplaukų 180 000 Lt, iš viso išlaidų – 0,00 Lt, galutinis likutis 0,00.

2012-02-01 į šią sąskaitą buvo atliktas lėšų įskaitymas – „Lėšos už parduotą, įkeistą BUAB „E.“ turtą“, mokėtojas SKAD skolininkų lėšos, mok. sąsk. (duomenys neskelbtini) LTL, AB SEB bankas, pervedama suma – 179 435,93 Lt.

BUAB „E.“ UAB „Medicinos bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL), už laikotarpį nuo 2010-11-02 iki 2018-10-08 pradinis likutis 0,00 LTL, viso įplaukų 751 550 Lt, iš viso išlaidų 751 550 Lt.

2010-12-03 iš šios sąskaitos buvo atliktas lėšų pervedimas į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą (duomenys neskelbtini) Luminor bank, mokėjimo paskirtis – „administratoriaus atlyginimas“, pervedama suma – 18 150 Lt.

2010-12-03 į šią sąskaitą buvo atliktas lėšų įskaitymas iš UAB „E.“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) SEB banke, įskaityta suma – 19 160 Lt.

2011-02-02 iš šios sąskaitos buvo atliktas lėšų pervedimas į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą (duomenys neskelbtini) Luminor banke, mokėjimo paskirtis – „administratoriaus atlyginimas“, pervedama suma – 9075 Lt.

2011-02-10 iš šios sąskaitos buvo atliktas lėšų pervedimas į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą (duomenys neskelbtini) Luminor banke, mokėjimo paskirtis – „administratoriaus atlyginimas“, pervedama suma – 9075 Lt.

2011-03-08 iš šios sąskaitos buvo atliktas lėšų pervedimas į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą (duomenys neskelbtini) Luminor banke, mokėjimo paskirtis – „administratoriaus atlyginimas“, pervedama suma – 3025 Lt.

2012-01-31 iš šios sąskaitos buvo atliktas lėšų pervedimas į UAB „E.“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) SEB banke, mokėjimo paskirtis „Lėšos už parduotą, įkeistą BUAB „E.“ turtą“, pervedama suma – 179 435,93 Lt.

2014-03-12 iš šios sąskaitos buvo atliktas lėšų pervedimas į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą (duomenys neskelbtini) Luminor banke, mokėjimo paskirtis – „Sėkmės mokestis“, pervedama suma – 33 799,29 Lt.

2016-03-01 iš šios sąskaitos buvo atliktas lėšų pervedimas į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą (duomenys neskelbtini) Luminor banke, mokėjimo paskirtis – „Sėkmės mokestis“, pervedama suma – 4102,64 Eur.

BUAB „E.“ UAB „Medicinos bankas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR), už laikotarpį nuo 2010-11-02 iki 2018-10-08 pradinis likutis 0,00, viso įplaukų 132 177,70 Eur, iš viso išlaidų 132 140,69 Eur, likutis 37,01 Eur.

2015-01-08 iš šios sąskaitos buvo atliktas pavedimas į D. P. sąskaitą (duomenys neskelbtini) SEB bank, mokėjimo paskirtis – „Už (duomenys neskelbtini), BUAB „E.“ administravimą“, pervedama suma – 14 000 Eur.

2015-01-09 iš šios sąskaitos buvo atliktas pavedimas į D. P. sąskaitą (duomenys neskelbtini) SEB banke, mokėjimo paskirtis – „Už (duomenys neskelbtini), BUAB „E.“ administravimą“, pervedama suma – 14 000 Eur.

2015-01-15 iš šios sąskaitos buvo atliktas pavedimas į D. P. sąskaitą (duomenys neskelbtini) SEB banke, mokėjimo paskirtis – „Už (duomenys neskelbtini), BUAB „E.“ administravimą, pervedama suma – 14 000 Eur.

2015-01-29 iš šios sąskaitos buvo atliktas pavedimas į D. P. sąskaitą (duomenys neskelbtini) SEB banke, mokėjimo paskirtis – „Už (duomenys neskelbtini), BUAB „E.“ administravimą“, pervedama suma – 14 000 Eur.

2016-02-26 iš šios sąskaitos buvo atliktas pavedimas į D. P. sąskaitą (duomenys neskelbtini) SEB banke, mokėjimo paskirtis – „Už (duomenys neskelbtini), BUAB „E.“ administravimą“, pervedama suma – 2359,50 Eur.

2016-03-01 iš šios sąskaitos buvo atliktas pavedimas į (duomenys neskelbtini) UAB sąskaitą (duomenys neskelbtini) SEB banke, mokėjimo paskirtis – „Sėkmės mokestis“, pervedama suma 4102,64 Eur.

2016-03-08 iš šios sąskaitos buvo atliktas pavedimas į D. P. sąskaitą (duomenys neskelbtini) SEB banke, mokėjimo paskirtis – „Už (duomenys neskelbtini), BUAB „E.“ administravimą“, pervedama suma – 40 000 Eur.

2016-03-22 iš šios sąskaitos buvo atliktas pavedimas į D. P. sąskaitą (duomenys neskelbtini) SEB banke, mokėjimo paskirtis – „Už (duomenys neskelbtini)“, pervedama suma – 2347,40 Eur.

2016-04-12 iš šios sąskaitos buvo atliktas pavedimas į D. P. sąskaitą (duomenys neskelbtini) SEB banke, mokėjimo paskirtis „Už (duomenys neskelbtini)“, pervedama suma – 2153,80 Eur.

2018-08-13 iš šios sąskaitos buvo atliktas pavedimas į D. P. sąskaitą (duomenys neskelbtini) SEB banke, mokėjimo paskirtis – „Už BAK“, pervedama suma – 1400 Eur.

D. P. SEB banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2018-10-08 pradinis likutis su kredito limitu 0,00 Eur, minėtu laikotarpiu buvo iš viso įplaukų 91 437,20 Eur, Iš viso išlaidų – 91147,58 Eur, galutinis likutis su kredito limitu 289,62 Eur.

D. P. SEB banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2018-10-08 pradinis likutis – 0,00 Eur, minėtu laikotarpiu buvo iš viso įplaukų – 219 639,24 Eur, iš viso išlaidų – 219 543,67 Eur, galutinis likutis su kredito limitu – 95,57 Eur.

Kaip matyti, iš BUAB „E.“ UAB „Medicinos bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) į D. P. banko sąskaitas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas buvo atlikti pavedimai:

1. 2015-01-08 į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) buvo atliktas lėšų įskaitymas, paskirtis – „Už (duomenys neskelbtini), BUAB „E.“ administravimą“, mokėtojas – E. UAB BANKRUTUOJANTI, pervedama suma – 14 000 Eur,

Iš tos pačios banko sąskaitos 2015-01-09 buvo atliktas lėšų pervedimas į kitą banką, (Paprastas, Paskola), gavėjas – (duomenys neskelbtini), UAB, gav. sąsk. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, 40100, pervedama suma – 14 000 Eur.

2. 2015-01-09 į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) buvo atliktas lėšų įskaitymas, paskirtis – „Už (duomenys neskelbtini), BUAB „E.“ administravimą“, mokėtojas E. UAB BANKRUTUOJANTI, pervedama suma – 14 000 Eur,

2015-01-14 iš šios sąskaitos buvo atliktas lėšų pervedimas į kitą banką, (Paprastas, Paskola), gavėjas (duomenys neskelbtini), UAB, gav. sąsk. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, 40100, pervedama suma –14 000 Eur.

3. 2015-01-15 į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) buvo atliktas lėšų įskaitymas, paskirtis – „Už (duomenys neskelbtini), BUAB „E.“ administravimą, mokėtojas E. UAB BANKRUTUOJANTI, pervedama suma – 14 000 Eur,

Nuo 2015-01-18 iš šios D. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti mokėjimai už prekes ir paslaugas, grynųjų pinigų išėmimas ATM, pavedimai į savo sąskaitą ir banko mokesčiai ir kt., kurių bendra suma – 2470,92 Eur;

2015-01-29 iš šios sąskaitos buvo atliktas lėšų pervedimas į kitą banką, (Paprastas, Paskola), gavėjas (duomenys neskelbtini), UAB, gav. sąsk. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, 40100, pervedama suma –10 000 Eur.

4. 2015-01-29 į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) buvo atliktas lėšų įskaitymas, paskirtis „Už (duomenys neskelbtini), BUAB „E.“ administravimą“, dok. Nr. 170, mokėtojas E. UAB BANKRUTUOJANTI, mok. įm./a. k. (duomenys neskelbtini), mok. sąsk. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, pervedama suma – 14000 Eur,

2015-01-30 iš šios sąskaitos buvo atliktas lėšų pervedimas į kitą banką, (Paprastas, Paskola), gavėjas (duomenys neskelbtini), UAB, gav. sąsk. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, 40100, pervedama suma – 8000 Eur,

Nuo 2015-01-29 iki 2015-02-26 iš D. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti mokėjimai už prekes ir paslaugas, grynųjų pinigų išėmimas ATM, pavedimai į savo sąskaitą ir banko mokesčiai ir kt., kurių bendra suma – 4538,14 Eur.

5. 2016-02-26 į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) buvo atliktas lėšų įskaitymas, paskirtis – „Už (duomenys neskelbtini), BUAB „E.“ administravimą., dok. Nr. 170, mokėtojas E. UAB BANKRUTUOJANTI, mok. įm./a. k. (duomenys neskelbtini), mok. sąsk. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, pervedama suma – 2359,50 Eur.

Nuo 2016-02-26 iki 2016-03-09 iš šios D. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti mokėjimai už prekes ir paslaugas, grynųjų pinigų išėmimas ATM, pavedimai į savo sąskaitą ir banko mokesčiai ir kt., kurių bendra suma – 2222,13 Eur, įskaitymų nebuvo.

6. 2016-03-08 į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) buvo atliktas lėšų įskaitymas, paskirtis – „Už (duomenys neskelbtini), BUAB „E.“ administravimą., dok. Nr. 170, mokėtojas E. UAB BANKRUTUOJANTI, mok. įm./a. k. (duomenys neskelbtini), mok. sąsk. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, pervedama suma – 40 000 Eur. Po to, nuo 2016-03-08 iki 2016-03-22 iš šios D. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti mokėjimai už prekes ir paslaugas, grynųjų pinigų išėmimas ATM, pavedimai į savo sąskaitą, pavedimas į D. P. sąskaitą, banko mokesčiai ir kt., kurių bendra suma – 6041,72 Eur;

2016-03-09 iš šios sąskaitos buvo atliktas lėšų pervedimas į kitą banką, (Paprastas, Paskola), gavėjas – (duomenys neskelbtini), UAB, gav. Sąsk. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, 40100, pervedama suma – 34 000 Eur,

2016-03-10 į šią banko sąskaitą atliktas lėšų įskaitymas – 305 Eur darbo užmokestis.

7. 2016-03-22 į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) buvo atliktas lėšų įskaitymas, paskirtis – „Už (duomenys neskelbtini), BUAB „E.“ administravimą“, dok. Nr. 170, mokėtojas E. UAB BANKRUTUOJANTI, mok. įm./a. k. (duomenys neskelbtini), mok. sąsk. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, pervedama suma – 2347,40 Eur.

Nuo 2016-03-22 iki 2016-04-12 iš šios D. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti mokėjimai už prekes ir paslaugas, grynųjų pinigų išėmimas ATM, pavedimai į savo sąskaitą, banko mokesčiai ir kt., kurių bendra suma – 2644,23 Eur;

2016-04-11 į šią D. P. banko sąskaitą įskaityta 3000 Eur, mokėtoja – J. P., mokėjimo paskirtis – „Mamos dovana“;

2016-04-12 į šią banko sąskaitą atliktas lėšų įskaitymas – 305 Eur darbo užmokestis.

8. 2016-04-12 į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) buvo atliktas lėšų įskaitymas, paskirtis – „Už (duomenys neskelbtini), BUAB „E.“ administravimą“, dok. Nr. 170, mokėtojas E. UAB BANKRUTUOJANTI, mok. įm./a. k. (duomenys neskelbtini), mok. sąsk. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, pervedama suma – 2153,80 Eur.

Nuo 2016-04-12 iki 2016-05-12 iš šios D. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti mokėjimai už prekes ir paslaugas, grynųjų pinigų išėmimas ATM, pavedimai į savo sąskaitą, banko mokesčiai ir kt., kurių bendra suma – 5458,40 Eur;

2016-05-10 į šią banko sąskaitą atliktas lėšų įskaitymas – 305 Eur darbo užmokestis.

9. 2018-08-13 į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) buvo atliktas lėšų įskaitymas, paskirtis – „Už (duomenys neskelbtini), BUAB „E.“ administravimą, dok. Nr. 170, mokėtojas E. UAB BANKRUTUOJANTI, mok. įm./a. k. (duomenys neskelbtini), mok. sąsk. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, pervedama suma – 1400 Eur;

Nuo 2018-08-13 iki 2016-08-24 iš šios D. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti mokėjimai už prekes ir paslaugas, grynųjų pinigų išėmimas ATM, pavedimai į savo sąskaitą, banko mokesčiai ir kt., kurių bendra suma – 4239,42 Eur;

Laikotarpyje nuo 2010-12-03 iki 2016-03-01 iš BUAB „E.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), UAB buvo pervesta 73 124,29 Lt (21 178,26 Eur) ir 4102,64 Eur, iš kurių 39 325 Lt (11389,31 Eur) nurodyta mokėjimo paskirtis – administratoriaus atlyginimas, o 13 891,59 Eur nurodyta mokėjimo paskirti – „sėkmės mokestis“.

Nuo 2015-01-08 iki 2018-08-13 iš BUAB „E.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į asmenines D. P. SEB banko sąskaitas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo pervesta viso 104 260,70 Eur (t. 13, b. l. 157-163).

Iš D. P. ir BUAB „E.“ banko sąskaitų išrašų, 2021-01-27 Vilniaus apskrities VPK KP NNTV 2-ojo skyriaus vyr. tyrėjos tarnybinio pranešimo nustatyta, kad iš BUAB „E.“ UAB „Medicinos bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL), už laikotarpį nuo 2010-11-02 iki 2018-10-08 matyti, kad šios sąskaitos pradinis likutis 0,00 LTL, viso įplaukų 751 550 Lt, viso išlaidų 751 550 Lt.

2010-12-03 iš šios sąskaitos buvo atliktas lėšų pervedimas į (duomenys neskelbtini), UAB sąskaitą (duomenys neskelbtini) Luminor banke, mokėjimo paskirtis – „administratoriaus atlyginimas“, pervedama suma – 18 150 Lt.

2011-02-02 iš šios sąskaitos buvo atliktas lėšų pervedimas į (duomenys neskelbtini), UAB sąskaitą (duomenys neskelbtini) Luminor banke, mokėjimo paskirtis – „administratoriaus atlyginimas“, pervedama suma 9075 Lt.

2011-02-10 iš šios sąskaitos buvo atliktas lėšų pervedimas į (duomenys neskelbtini), UAB sąskaitą (duomenys neskelbtini) Luminor banke, mokėjimo paskirtis – „administratoriaus atlyginimas“, pervedama suma – 9075 Lt.

2011-03-08 iš šios sąskaitos buvo atliktas lėšų pervedimas į (duomenys neskelbtini), UAB sąskaitą (duomenys neskelbtini) Luminor banke, mokėjimo paskirtis – „administratoriaus atlyginimas“, pervedama suma – 3025 Lt.

2014-03-12 iš šios sąskaitos buvo atliktas lėšų pervedimas į (duomenys neskelbtini), UAB sąskaitą (duomenys neskelbtini) Luminor banke, mokėjimo paskirtis – „Sėkmės mokestis“, pervedama suma – 33 799,29 Lt.

2016-03-01 iš šios sąskaitos buvo atliktas lėšų pervedimas į (duomenys neskelbtini), UAB sąskaitą (duomenys neskelbtini) Luminor banke, mokėjimo paskirtis – „Sėkmės mokestis“, pervedama suma – 4102,64 Eur.

Iš BUAB „E.“ UAB „Medicinos bankas“ esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) matyti, kad už laikotarpį nuo 2010-11-02 iki 2018-10-08 sąskaitos pradinis likutis 0,00 Lt, viso įplaukų 132 177,70 Eur, viso išlaidų 132 140,69 Eur, likutis – 37,01 Eur.

2015-01-08 iš minėtos BUAB „E.“ sąskaitos buvo atliktas pavedimas į D. P. sąskaitą (duomenys neskelbtini) SEB banke, mokėjimo paskirtis – „Už (duomenys neskelbtini), BUAB „E.“ administravimą“, pervedama suma – 14 000 Eur.

2015-01-09 iš šios sąskaitos atliktas pavedimas į D. P. sąskaitą (duomenys neskelbtini) SEB banke, mokėjimo paskirtis – „Už (duomenys neskelbtini), BUAB „E.“ administravimą“, pervedama suma – 14 000 Eur.

2015-01-15 iš šios sąskaitos atliktas pavedimas į D. P. sąskaitą (duomenys neskelbtini) SEB banke, mokėjimo paskirtis – „Už (duomenys neskelbtini), BUAB „E.“ administravimą“, pervedama suma – 14 000 Eur.

2015-01-29 iš šios sąskaitos atliktas pavedimas į D. P. sąskaitą (duomenys neskelbtini) SEB bank, mokėjimo paskirtis – „Už (duomenys neskelbtini), BUAB „E.“ administravimą“, pervedama suma – 14 000 Eur.

2016-02-26 iš šios sąskaitos atliktas pavedimas į D. P. sąskaitą (duomenys neskelbtini) SEB banke, mokėjimo paskirtis – „Už (duomenys neskelbtini), BUAB „E.“ administravimą“, pervedama suma – 2359,50 Eur.

2016-03-01 iš šios sąskaitos atliktas pavedimas į (duomenys neskelbtini), UAB sąskaitą (duomenys neskelbtini) SEB banke, mokėjimo paskirtis – „Sėkmės mokestis“, pervedama suma – 4102,64 Eur.

2016-03-08 iš šios sąskaitos atliktas pavedimas į D. P. sąskaitą (duomenys neskelbtini) SEB banke, mokėjimo paskirtis – „Už (duomenys neskelbtini), BUAB „E.“ administravimą“, pervedama suma – 40 000 Eur.

2016-03-22 iš šios sąskaitos atliktas pavedimas į D. P. sąskaitą (duomenys neskelbtini) SEB banke, mokėjimo paskirtis – „Už (duomenys neskelbtini)“, pervedama suma – 2347,40 Eur.

2016-04-12 iš šios sąskaitos atliktas pavedimas į D. P. sąskaitą (duomenys neskelbtini) SEB banke, mokėjimo paskirtis – „Už (duomenys neskelbtini)“, pervedama suma – 2153,80 Eur.

2018-08-13 iš šios sąskaitos atliktas pavedimas į D. P. sąskaitą (duomenys neskelbtini) SEB banke, mokėjimo paskirtis – „Už BAK“, pervedama suma – 1400 Eur.

Laikotarpyje nuo 2010-12-03 iki 2016-03-01 iš BUAB „E.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), UAB buvo pervesta 73 124,29 Lt (21178,26 Eur) ir 4102,64 Eur, iš kurių 39 325 Lt (11389,31 Eur) nurodyta mokėjimo paskirtis – „administratoriaus atlyginimas“, o 13 891,59 Eur nurodyta mokėjimo paskirti – „sėkmės mokestis“.

Laikotarpiu nuo 2015-01-08 iki 2018-08-13 iš BUAB „E.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į asmenines D. P. SEB banko sąskaitas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo pervesta bendrai 104 260,7 Eur (t. 8, b. l. 177-184 ).

Iš AB Medicinos bankas gautų duomenų apie BUAB „E.“ sąskaitų atidarymą matyti, kad bankrutuojančios bendrovės sąskaitas „Medicinos banke“ Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atidarė ir sąskaitas internetu tvarkė D. P. (t. 14, b. l. 141-144, 156-165).

Iš 2020-03-06 VĮ Turto bankas rašto Nr. (7.3-42) SK4-2413 matyti, kad VĮ Turto bankas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-09-15 mokestinių nepriemokų ir jų bylų perdavimo ir priėmimo aktu Nr. 623.26-08)343-109/E1-11 perėmė BUAB „N.“ 1 324,94 Eur mokestinę nepriemoką.

VĮ Turto bankas 2015-10-14 perleidžiamų būsimų reikalavimo teisių į kreditorinį reikalavimą perdavimo – priėmimo aktu Nr. (3.42)A4-1209/E4-17 perėmė reikalavimo teisę į BUAB „N.“ pervestas 1 358,31 Eur Garantinio fondo lėšas.

VĮ Turto bankas 2015-12-17 perleidžiamų būsimų reikalavimo teisių į kreditorinį reikalavimą perdavimo – priėmimo aktu Nr. (3.42)A4-l578/E4-21 perėmė reikalavimo teisę į BUAB „N.“ pervestas 900,00 Eur Garantinio fondo lėšas.

VĮ Turto bankas 2016-06-08 perleidžiamų būsimų reikalavimo teisių perdavimo-priėmimo aktu Nr. (1l.13)D4-806/E4-6 perėmė reikalavimo teisę į BUAB „N.“ pervestas l 674,15 Eur Garantinio fondo lėšas.

Vilniaus apygardos teismas 2016-07-27 nutartimi patvirtino VĮ Turto banko 5 257,40 Eur antros eilės kreditorinį reikalavimą, Bankroto procese VĮ Turto banko kreditorinis reikalavimas nebuvo tenkintas. Vilniaus apygardos teismas 2018-06-12 sprendimu pripažino BUAB „N.“ pabaigą. VĮ Registrų centras 2018-07-26 išregistravo BUAB „N.“ ir Juridinių asmenų registro (t. 6, 137-138).

Iš 2020-03-12 VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktos informacijos matyti, kad VSDFV Vilniaus skyriaus kreditorinis reikalavimas BUAB „N.“ bankroto byloje visiškai nebuvo tenkintas, BUAB „N.“ Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui liko skolingas 8319,28 Eur, iš jų 8038,80 Eur įmokų ir 280,48 Eur delspinigių (t. 9, b. l. 161-162)

Iš 2020-03-03 Vilniaus apygardos teismo pateiktų UAB „N.“ bankroto byloje Nr. eB2-706-881/2018 esantys dokumentų (t. 9, b. l. 49-97) bei Vilniaus aps. VPK KP NNTV 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2021-01-27 tarnybinio pranešimo (t. 9, b. l. 163-166) matyti, kad:

Vilniaus apygardos teismo 2015-01-08 nutartimi UAB „N.“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 9, b. l. 50-52).

2015-03-26 „(duomenys neskelbtini), UAB“ direktoriaus įgaliojimu D. P. įgaliojamas atstovauti bankroto administratoriui UAB „N.“ bankroto byloje (t. 9, b. l. 102).

2015-07-29 BUAB „N.“ Pirmojo kreditorių susirinkimo Protokolas Nr. 1. Pirmojo kreditorių susirinkimo metu be kitų klausimų buvo sprendžiamas klausimas dėl administratoriaus atlyginimo ir administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo.

Kreditorių susirinkime nutarta patvirtinti VMI prie LR FM ir VSDFV Vilniaus skyriaus teiktą nutarimo projektą – 3000,00 Eur + mokėtini mokesčiai administravimo išlaidų sąmata (tame tarpe atlyginimą administratoriui) visam bankroto proceso laikotarpiui, tai yra nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos iki bendrovės išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Pasikeitus aplinkybėms (perėmus bendrovės dokumentus bei turtą sąmata gali būti peržiūrėta) (t. 9, b. l. 54-57).

2015-07-23 BUAB „N.“ bankroto administratoriaus ataskaitoje Nr. 01 bankroto administratorius nurodo, kad 2015-04-08 Vilniaus apygardos teismas nutartimi patvirtino BUAB „N.“ administravimo išlaidų sąmatą: 900,00 Eur sumą be mokesčių, kuri galioja už laikotarpį nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo pirmajame kreditorių susirinkimų dienos. Bankroto administratorius iki šios UAB „N.“ lėšų nepanaudojo (t. 9, b .l. 58-63).

2018-06-12 sprendimu Vilniaus apygardos teismas tenkino likviduojamos UAB „N.“ administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl kreditorių sąrašo patikslinimo ir patvirtino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą: Pirmosios eilė kreditoriai – V. Ž. – 2369, 63 Eur; N. P. – 3983,29 Eur; Antrosios eilės kreditoriai – VSDFV Vilniaus skyrius – 8319,28 Eur; VĮ Turto bankas – 5257, 40 Eur. Taip pat šia nutartimi teismas tenkino bankroto administratoriaus prašymą dėl įmonės pabaigos (t. 9, b. l. 151-153).

Iš kitų objektų 2020-05-04 protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos AB Luminor Bank pateiktos (duomenys neskelbtini), UAB sąskaitų išklotinės už laikotarpį nuo 2010-11-02 iki 2018-10-08 (arba uždarymo dienos, jei uždaryta anksčiau) (t. 11, b. l. 209-214, 16-208).

Iš kitų objektų 2020-02-27 protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos AB SEB bankas pateiktos D. P. sąskaitų išklotinės už laikotarpį nuo 2010-11-02 iki 2018-09-22 (t. 13, b. l. 149-156, 3-148).

Iš kitų objektų 2020-11-05 protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos AB SEB bankas pateiktos BUAB „V.“ banko sąskaitų išklotinės už laikotarpį nuo 2013-05-24 iki 2018-08-30 (t. 14, b. l. 88-95, 24-87).

Iš BUAB „N.“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, ir D. P. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašų bei 2020-02-11 Vilniaus aps. VPK KP NNTV 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos tarnybinio pranešimo matyti, kad nuo 2016-09-06 iki 2016-11-28 iš BUAB „N.“ į D. P. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) nurodant paskirtį „už (duomenys neskelbtini), UAB“, buvo pervesta:

1. 2016-09-06 į sąskaitą (duomenys neskelbtini) lėšų įskaitymas – 5370 Eur;

Nuo 2016-09-06 atlikti mokėjimai iš šios sąskaitos už prekes ir paslaugas, grynųjų pinigų išėmimas ATM, pavedimai į savo sąskaitą ir banko mokesčiai ir kt., kurių bendra suma – 5964,39 Eur.

2016-09-06 į šią sąskaitą įskaityta lėšų – 631,27 Eur darbo užmokesčio.

2. 2016-09-09 į sąskaitą (duomenys neskelbtini) lėšų įskaitymas – 1936 Eur;

Nuo 2016-09-09 atlikti mokėjimai iš šios sąskaitos už prekes ir paslaugas, grynųjų pinigų išėmimas ATM, pavedimai į savo sąskaitą ir banko mokesčiai ir kt., kurių bendra suma – 2961,12 Eur

2016-09-12 į šią sąskaitą įskaityta lėšų – 326,27 Eur ir 2016-09-13 įskaityta – 12,34 Eur darbo užmokesčio.

2016-09-19 iš Z. D. banko sąskaitos į šią sąskaitą įskaityta lėšų – 790 Eur, nenurodant mokėjimo paskirties.

3. 2016-09-23 į sąskaitą (duomenys neskelbtini) lėšų įskaitymas – 1719 Eur;

Nuo 2016-09-09 atlikti kiti mokėjimai iš šios sąskaitos už prekes ir paslaugas, grynųjų pinigų išėmimas ATM, pavedimai į savo sąskaitą ir banko mokesčiai ir kt., kurių bendra suma – 1601,37 Eur;

2016-10-12 į šią sąskaitą įskaityta lėšų bendrai – 333,32 Eur;

4. 2016-10-14 į sąskaitą (duomenys neskelbtini) lėšų įskaitymas – 1948,10 Eur;

Nuo 2016-10-14 atlikti mokėjimai iš šios sąskaitos už prekes ir paslaugas, grynųjų pinigų išėmimas ATM, pavedimai į savo sąskaitą ir banko mokesčiai ir kt., kurių bendra suma – 2371,49 Eur;

Kitų įskaitymų nebuvo.

5. 2016-10-27 į sąskaitą (duomenys neskelbtini) lėšų įskaitymas – 1391,50 Eur;

Nuo 2016-10-27 atlikti mokėjimai iš šios sąskaitos už prekes ir paslaugas, grynųjų pinigų išėmimas ATM, pavedimai į savo sąskaitą ir banko mokesčiai ir kt., kurių bendra suma – 2082,33Eur;

2016-11-14 į šią sąskaitą įskaityta lėšų bendrai – 335,08 Eur darbo užmokesčio.

6. 2016-11-28 į sąskaitą (duomenys neskelbtini) lėšų įskaitymas – 605 Eur;

Nuo 2016-11-28 iki 2016-12-27 atlikti mokėjimai iš šios sąskaitos už prekes ir paslaugas, grynųjų pinigų išėmimas ATM, pavedimai į savo sąskaitą ir banko mokesčiai ir kt., kurių bendra suma – 1778,6 Eur;

2016-12-05 į šią sąskaitą įskaityta lėšų - 1000 Eur, mokėtoja J. P., mokėjimo paskirtis - Su artėjančiomis šventėmis;

2016-12-16 į šią sąskaitą įskaityta lėšų – 326,27 Eur darbo užmokesčio;

2016-09-06 iš BUAB „N.“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, į (duomenys neskelbtini), UAB banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesta 13 630 Eur, nurodant paskirtį – „Administravimo išlaidos“.

Laikotarpyje nuo 2016-09-06 iki 2016-11-28 iš BUAB „N.“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), AB DNB banke į D. P. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, nurodant mokėjimo paskirtį „už (duomenys neskelbtini)“, pervesta – 12 969,60 Eur (t. 14, b. l. 138-140).

Iš UAB „N.“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) (EUR) laikotarpio nuo 2015-01-22 iki 2018-07-30 išrašo UAB „(duomenys neskelbtini)“, D. P. ir BUAB „N.“ sąskaitų išrašų bei 2021-01-27 Vilniaus apskrities VPK KP NNTV 2-ojo skyriaus vyr. tyrėjos tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo padaryti šie pavedimai:

2016-09-06 10:53 13, išeinantis mokėjimas – 13630 Eur, paskirtis „Administravimo išlaidos“ gavėjas (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini);

2016-09-06 10:53 Išeinantis mokėjimas – 5370 Eur, paskirtis – „Už (duomenys neskelbtini), UAB“ gavėjas – D. P. (duomenys neskelbtini);

2016-09-09 07:42 išeinantis mokėjimas –1936 Eur, paskirtis – „Už (duomenys neskelbtini), UAB“ gavėjas – D. P. (duomenys neskelbtini);

2016-09-23 10:35 išeinantis mokėjimas – 1719 Eur, paskirtis: „Už Bankroto administravimo kontora, UAB“, gavėjas – D. P. (duomenys neskelbtini);

2016-10-14 08:30 išeinantis mokėjimas 1948,10 Eur, paskirtis – „Už (duomenys neskelbtini), UAB“, gavėjas D. P. (duomenys neskelbtini);

2016-10-27 08:04 išeinantis mokėjimas 1391,50 Eur, paskirtis – „Už (duomenys neskelbtini), UAB", gavėjas D. P. (duomenys neskelbtini);

2016-11-28 11:59 išeinantis mokėjimas 605 Eur., paskirtis – „Už (duomenys neskelbtini), UAB" gavėjas D. P. (duomenys neskelbtini);

Iš BUAB „N.“ banko sąskaitos į (duomenys neskelbtini), UAB banko sąskaitą buvo pervesta 13 630 Eur, nurodant paskirtį „Administravimo išlaidos“, nors kreditorių susirinkimo metu buvo patvirtinta 3000,00 Eur + mokėtini mokesčiai administravimo išlaidų sąmata (tame tarpe atlyginimą administratoriui) visam bankroto proceso laikotarpiui, tai yra nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos iki bendrovės išregistravimo iš juridinių asmenų registro.

Iš BUAB „N.“ banko sąskaitas į asmeninę D. P. banko sąskaitą laikotarpiu nuo 2016-09-06 iki 2016-11-28 buvo pervesta iš viso 12 969,60 Eur (t. 9, b. l. 163-166).

Iš „Luminor bank“ AS gautų duomenų apie BUAB „N.“ sąskaitų atidarymą matyti, kad bankrutuojančios bendrovės sąskaitas „Luminor bank“ AS atidarė ir valdė D. P. (t. 14, b. l. 141-144, t. 17, b. l. 114-117).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

Nors kaltinamasis D. P. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų ir jų faktinių aplinkybių iš esmės neprisipažino, tačiau jo parodymus paneigia ir kaltę pagrindžia byloje surinktų ir aukščiau išvardintų bei ištirtų įrodymų visuma.

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita.

Pagal teismų praktiką, BK 183 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektu gali būti asmuo, turintis ne tik bendruosius, bet ir specialiuosius požymius, t. y. kai kaltininkas turto atžvilgiu turi specialius įgaliojimus. Svetimo turto pasisavinimo subjektais gali būti asmenys, kuriems tas turtas yra patikėtas arba esantis jo žinioje. Patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Esantis kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo.

Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi teismų praktikoje aiškinamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Šios nusikalstamos veikos esmė pasireiškia tuo, kad nors valstybės tarnautojas formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos ir pačios valstybės autoritetas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16/2010, 2K-P-1/2014, 2K-187-976/2019, 2K-127-689/2020 ir kt.). Būtini piktnaudžiavimo tarybine padėtimi sudėties požymiai taip pat yra padariniai (didelė žala valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui) ir priežastinis ryšys tarp veikos ir šių padarinių. Valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pripažinimas kaltu dėl piktnaudžiavimo galimas tik esant jo tyčinei kaltei, t. y. tik tuo atveju, kai toks asmuo suprato, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numatė, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui, ir šios žalos norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jai atsirasti (netiesioginė tyčia).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis D. P. laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 14 d. iki 2016 m. kovo 15 d., dirbo (duomenys neskelbtini), UAB direktoriumi ir pagal savo užimamas pareigas turėjo teisinį pagrindą disponuoti jai patikėtu bankrutuojančių UAB „V.“, UAB „E.“ ir UAB „N.“ turtu – piniginėmis lėšomis, t. y. šio turto atžvilgiu inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiais turėjo specialius įgaliojimus.

Išnagrinėjęs bylą, teismas sprendžia, jog yra nustatyta, kad kaltinamasis pasisavino BUAB „V.“, BUAB „E.“ ir BUAB „N.“ turtą – pinigines lėšas bei piktnaudžiavo tarnyba. Visuose inkriminuojamuose epizoduose kaltinamasis veikė pagal tą pačią schemą, t. y., po to, kai už vykdomą bankroto procedūrą su (duomenys neskelbtini) UAB, visiškai atsiskaitoma pagal kreditorių susirinkimų sprendimus, kaltinamasis, disponuodamas bankrutuojančių bendrovių piniginėmis lėšomis, iš bankrutuojančių bendrovių sąskaitų persivesdavo lėšas į savo asmenines sąskaitas. Lėšų pervedimo faktas yra nustatytas – tai matyti iš banko sąskaitų išrašų, šių aplinkybių neginčija ir pats D. P., tačiau teigia, jog BUAB „V.“ epizode minėtos bendrovės lėšas persivedė kaip „sėkmės mokestį“ už nuginčytą kreditorinio reikalavimo dalį, BUAB „E.“ ir BUAB „N.“ epizoduose – tai buvo bankroto administravimo išlaidos, susijusios su bankrutuojančių bendrovių bankroto procedūrų vykdymu ir dėl to atsiradusiomis papildomomis išlaidomis.

Dėl BUAB „V.“ piniginių lėšų pasisavinimo

Kaltinamasis teigė, kad BUAB „V.“ epizode, jis nepadarė jokios nusikalstamos veikos, nes išmokėtos sumos buvo dalis sėkmės mokesčio, kurį jis teisėtai gavo už įmonės nuginčytus sandorius/ kreditorinius reikalavimus. Pavedimai buvo daromi į jo asmeninę sąskaitą, kadangi jo vadovaujama (duomenys neskelbtini), UAB jam buvo skolinga. Išnagrinėjus bylą, ši kaltinamojo versija nepasitvirtino.

Byloje nustatyta, jog 2013-05-24 Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „V.“ iškelta bankroto byla (t. 3, b. l. 130-202, 140-143, t. 4. b. l. 1-198). 2013-07-25 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi pakeista 2013-05-24 Kauno apygardos teismo nutartis ir BUAB „V.“ bankroto administratoriumi paskirta (duomenys neskelbtini), UAB (t. 3, b. l. 144-146). 2013-07-29 (duomenys neskelbtini), UAB direktoriaus įgaliojimu D. P. įgaliotas atstovauti bankroto administratoriui UAB „V.“ bankroto byloje (t. 4, b. l. 202). 2013-09-30 nutartimi patvirtintas BUAB „V.“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas iš kurio matyti, kad hipoteka užtikrintas AB „Šiaulių bankas“ reikalavimas 271 502 Lt sumai; BAB „Ūkio bankas“ reikalavimas 1 429 2390,09 Lt sumai (t. 5 b. l. 12-15). 2014-01-07 nutartimi pradinis kreditorius AB „Šiaulių bankas“ pakeistas jo teisių ir pareigų perėmėju BAB „Ūkio bankas“ (t. 5, b.l.3-4). 2013-11-18 BUAB „V.“ pirmojo kreditorių susirinkimo metu be kitų klausimų administratorius prašė patvirtinti administratoriui paskatinamąjį užmokestį (sėkmės mokestį) 25% plius mokėtini mokesčiai nuo nuginčytinų įmonės sandorių, nuginčytų reikalavimo teisių, neteisėtai perleisto bendrovės turto sugrąžinimo, nuo gauto žalos atlyginimo. Kreditorių susirinkimo metu nuspręsta administratoriaus atlyginimo ir išlaidų sąmatą svarstyti artimiausiame kreditorių komiteto posėdyje (t. 3, b. l. 149-157). 2013-11-18 Bankroto administratoriaus ataskaitoje Nr. 01 nurodyta (III skyriaus 15 punktas,) kad bankroto administratorius nustatė sandorius, kurie priešingi įmonės veiklos tikslams ir tuo pagrindu pateikė pretenzijas. Tarp tokių sandorių nėra sandorių su AB Šiaulių bankas (t. 3, b. l. 158-194), kurio teises ir pareigas perėmė BAB „Ūkio bankas“. Kaip matyti iš 2013-12-12 BUAB „V.“ kreditorių komiteto posėdyje buvo nutarta patvirtinti laikiną administratoriaus atlyginimą nuo bankroto bylos iškėlimo dienos (įsiteisėjo 2013-07-25) vienerių metų laikotarpiui (iki 2014-07-25) – 20000 Lt + PVM ir administratoriui paskatinamąjį užmokestį (sėkmės mokestį) – 20 proc. (įskaitant PVM) nuo sumų gautų nuginčijus neteisėtus įmonės sandorius, realizavus susigrąžintą neteisėtai perleistą įmonės turtą, už žalos atlyginimą bei patvirtinti laikiną administratoriaus išlaidų sąmatą nuo bankroto bylos iškėlimo dienos (įsiteisėjo 2013-07-25) vienerių metų laikotarpiui (iki 2014-07-25) – 20000 Lt + PVM. Iš posėdžio protokolo matyti, kad nebuvo pritarta administratoriaus teiktam pasiūlymui patvirtinti 25% sėkmės mokestį nuo nuginčytų įmonės sandorių, nuginčytų reikalavimo teisių, neteisėtai perleisto bendrovės turto sugrąžinimo, nuo gauto žalos atlyginimo (t. 4, b. l. 26-28, 72-74). Iš 2014-08-13 BUAB „V.“ kreditorių komiteto posėdžio nutarta patvirtinti laikiną administratoriaus atlyginimą nuo 2014-07-25 vienerių metų laikotarpiui (iki 2015-07-25) – 12 000 Lt + PVM ir administratoriui paskatinamąjį užmokestį (sėkmės mokestį) 20 % (įskaitant PVM) nuo sumų gautų nuginčijus neteisėtus įmonės sandorius, realizavus susigrąžintą neteisėtai perleistą turtą, už žalos atlyginimą; patvirtinti laikiną administratoriaus išlaidų sąmatą nuo 2014-07-25 vienerių metų laikotarpiui (iki 2015-07-25) – 20 000 Lt+ PVM (t. 4, b. l. 102-103, 124). 2015-09-21 BUAB „V.“ kreditorių komiteto posėdyje buvo nutarta patvirtinti administratoriaus atlyginimą ir administravimo išlaidų sąmatą nuo 2015-07-25 iki įmonės išregistravimo iš JAR: administratoriaus atlyginimas – 2 000 Eur + PVM ir paskatinamasis užmokestis (sėkmės mokestis) – 20 proc. (įskaitant PVM) nuo sumų gautų nuginčijus neteisėtus įmonės sandorius, realizavus susigrąžintą neteisėtai perleistą įmonės turtą, už žalos atlyginimą – išlaidų sąmatą – 3000 Eur + PVM. (t. 4, b. l. 175-176).

Kaip matyti iš minėtų kreditorių komiteto nutarimų, už visą bankroto procedūros laikotarpį kreditorių susirinkimuose buvo patvirtintas administratoriaus atlyginimas ir administravimo išlaidos – 31 281,69 Eur sumai. Taip pat bankroto administratoriui nustatytas 20 proc. (įskaitant PVM) paskatinamasis užmokestis (sėkmės mokestis) nuo sumų, gautų nuginčijus neteisėtus įmonės sandorius, realizavus susigrąžintą neteisėtai perleistą įmonės turtą, už žalos atlyginimą.

Iš BUAB „V.“ ir D. P. banko sąskaitų išrašų nustatyta, kad nuo 2014-01-23 iki 2014-12-11 ir nuo 2015-02-26 iki 2018-08-30 iš BUAB „V.“ banko sąskaitų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) į D. P. banko sąskaitas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nurodant paskirtį „už (duomenys neskelbtini), UAB“ laikotarpiu nuo 2014-01-23 iki 2015-01-01 buvo pervesta 167 869,15 Lt (48618,27 Eur), o nuo 2015-02-26 iki 2018-08-30 į asmenines D. P. banko sąskaitas buvo pervesta 63 660,82 Eur, bendrai nuo 2014-01-23 iki 2018-08-30 į asmenines D. P. banko sąskaitas iš BUAB „V.“ banko sąskaitų buvo pervesta 106 479,16 Eur. Laikotarpiu nuo 2013-12-16 iki 2014-12-10 viso į (duomenys neskelbtini), UAB sąskaitą (duomenys neskelbtini) iš BUAB „V.“ sąskaitos buvo pervesta 75 922,28 Lt (21 988,61 Eur), nuo 2015-04-29 iki 2016-02-09 pervesta 13 344,45 Eur. Tokiu būdu į (duomenys neskelbtini), UAB, buvo sumokėta 35 333,06 Eur, nurodant paskirtį – „sąmata“, „už administravimą“ arba „sėkmės mokestis“. Viso iš BUAB „V.“ banko sąskaitų į asmenines D. P. banko sąskaitas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą buvo pervesta 141 809,22 Eur. 2015-09-18 iš asmeninės D. P. banko sąskaitos į BUAB „V.“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) buvo atliktas 40 000 Eur pavedimas, nurodant paskirtį „Paskolos grąžinimas“ (t. 14, b. l. 96-102).

Laikotarpiu nuo 2013-12-16 iki 2014-12-10 į (duomenys neskelbtini), UAB sąskaitą (duomenys neskelbtini) iš BUAB „V.“ sąskaitos buvo pervesta 75 922,28 Lt (21988,61 Eur) ir nuo 2015-04-29 iki 2016-02-09 pervesta 13 344,45 Eur. Tokiu būdu į (duomenys neskelbtini), UAB, pervesta 35 333,06 Eur, nurodant paskirtis „sąmata“, „už administravimą“ arba „sėkmės mokestis“. Laikotarpiu nuo 2013-12-16 iki 2016-02-09 iš BUAB „V.“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios UAB „Medicinos bankas“ į (duomenys neskelbtini), UAB, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“ buvo atlikti pavedimai, kuriais viso pervesta iš BUAB „V.“ į (duomenys neskelbtini), UAB sąskaitą 43 053,38 Eur. Laikotarpiu nuo 2014-01-23 iki 2018-08-30 iš bankrutuojančios UAB „V.“ sąskaitų (duomenys neskelbtini), esančios UAB "Medicinos bankas" ir (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, į D. P. asmenines AB SEB banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nurodant pavedimo paskirtį „Už bankroto administravimo paslaugas, už (duomenys neskelbtini), UAB“ atlikti pavedimai, kuriais pervesta viso 116 583,46 Eur. Dalis šios sumos – 25 000 Eur, nurodant paskirtį „paskola“, iš asmeninės D. P. banko sąskaitos pervesta į (duomenys neskelbtini), UAB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“ – 2015-01-03 pervesta 13 000 Eur, 2015-12-04 pervesta 12 000 Eur. Be to, 2015-09-18 iš asmeninės D. P. banko sąskaitos į BUAB „V.“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) buvo atliktas 40 000 Eur pavedimas, nurodant paskirtį „Paskolos grąžinimas“. Laikotarpiu nuo 2013-12-16 iki 2014-12-10 į (duomenys neskelbtini), UAB sąskaitą (duomenys neskelbtini) iš BUAB „V.“ sąskaitos buvo pervesta 102 579,04 Lt (29 708,94 Eur), o nuo 2015-04-29 iki 2016-02-09 buvo pervesta 13 344,45 Eur. Tokiu būdu į (duomenys neskelbtini), UAB", buvo sumokėta iš viso 43 053,39 Eur, nurodant paskirtis – „sąmata“, „už administravimą“ arba „sėkmės mokestis“. Iš BUAB „V.“ banko sąskaitų į asmenines D. P. banko sąskaitas laikotarpiu nuo 2014-01-23 iki 2018-08-30 buvo pervesta 116 583,46 Eur (t. 14, b. l. 103-105).

Kaltinamasis D. P. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad bankroto proceso metu jis nuginčijo AB „Šiaulių bankas“ kreditorinio reikalavimo dalį – 11 900 814,22 Lt, todėl vien nuo šios sumos jam priklausytų 689 942,81 Eur „sėkmės mokestis“. Visgi, išnagrinėjus bylą, nėra pagrindo kaltinamajam inkriminuojamą iš BUAB „V.“ kaip pasisavintą piniginių lėšų sumą vertinti kaip bankroto administratoriui priklausiusį „sėkmės mokestį“ nuginčijus kreditorinio reikalavimo dalį.

Iš 2014-01-28 Kauno apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1026-436/2014 matyti, kad bankroto administratoriui AB „Šiaulių bankas“ pateikė tvirtinti kreditorinį reikalavimą 14 615 816,22 Lt sumai, tačiau administratorius sutiko su 271 502 Lt suma. Kauno apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi į BUAB „V.“ kreditorių sąrašą įtraukė AB „Šiaulių bankas“ ir patvirtino jos finansinį reikalavimą 271 502 Lt sumai, o kitos kreditorinio reikalavimo dalies, dėl kurios administratoriaus įgaliotas asmuo reiškė prieštaravimus, tvirtinimo klausimas skirtas nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. 2013 m. lapkričio 4 d. AB „Šiaulių bankas“ pateikė teismui prašymą patvirtinti patikslintą jo kreditorinį reikalavimą 721 000 Lt sumai. Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartimi pradinis kreditorius AB „Šiaulių bankas“ pakeistas jo teisių ir pareigų perėmėju BAB „Ūkio bankas“ naujojo kreditoriaus atstovas pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, kad atsisako ginčijamo kreditorinio reikalavimo ir teismas tokį atsisakymą priėmė. Taigi nustatyta, kad BAB „Ūkio bankas“ pats atsisakė dalies savo reikalavimų bankroto procese.

Liudytoja K. S.-U. parodė, 2013-12-12 BUAB „V.“ kreditorių komiteto buvo nutarta patvirtinti laikiną administratoriaus atlyginimą nuo bankroto bylos iškėlimo dienos (įsiteisėjo 2013-07-25) vienerių metų laikotarpiui (iki 2014-07-25) – 20000 Lt + PVM ir administratoriui paskatinamąjį užmokestį (sėkmės mokestį) – 20 proc. (įskaitant PVM) nuo sumų, gautų nuginčijus neteisėtus įmonės sandorius, realizavus susigrąžintą neteisėtai perleistą įmonės turtą, už žalos atlyginimą ir patvirtinti laikiną administratoriaus išlaidų sąmatą nuo bankroto bylos iškėlimo dienos (įsiteisėjo 2013-07-25) vienerių metų laikotarpiui (iki 2014-07-25) – 20000 Lt + PVM. Šiuo metu ji jau negali atsakyti, nes neatsimena, kokiu pagrindu buvo ginčijamas Šiaulių banko kreditorinis reikalavimas, t. y. ar jis patenka į nuginčytų neteisėtai sudarytų sandorių kategoriją. Į savo asmeninę sąskaitą negali pervesti bankroto administravimo kontorai priklausančių lėšų, o jei buvo teisiškai pagrįstas pagrindas, ji apie tai nieko nežino. Jos praktikoje nėra pasitaikę tokių situacijų, kad atlyginimas, ar administratoriaus ar kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos lėšos būtų pervestos į asmeninę administratoriaus banko sąskaitą (t. 3, b. l. 48-51, t. 18, b. l. 35-39). Liudytoja J. R. parodė, kad jos darbo metu (iki 2015 m. gruodžio) kiekvienas pavedimas iš BUAB „V.“ sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pagrįstas buhalterinės apskaitos dokumentais ir įtrauktas į apskaitą. Apie 2016 m. atliktus pavedimus nieko paaiškinti negali, nes tuo meta jau nebedirbo (duomenys neskelbtini) UAB (t. 3, b. l. 53-54, 55-57). Atlyginimas – lėšos už administravimo paslaugas, už sėkmės mokesčius. Tiesiog būdavo pinigai ir, praėjus mėnesiui vieną kartą buvo daromi mokėjimai Sodrai, VMI ir darbo užmokesčiui. Darbo užmokestis buvo fiksuota pastovi suma, nuo sėkmės mokesčio nepriklausė ir nepriklausomai kiek įplaukų bendrovė turėjo. Atlyginimo dydis buvo nustatytas darbo sutartyje. Nežino ar buvo tarp D. P. ir „(duomenys neskelbtini)“ UAB sudaryta kažkokia dvišalė sutartis, kad atlyginimas jam būtų mokamas ne per bendrovę. Nežino kaip galėtų pagrįsti atlyginimo gavimą bendrovės darbuotojo ne per bendrovės buhalteriją, o mokant iš kitos bendrovės sau pinigus, su tuo nėra susidūrusi. Ji formuodavo bankinius išrašus. Neatsimena kaip buvo, ar matė įplaukas su paskirtimi paskola bendrovei, bet turėjo matyti. Įplaukas apskaityti kaip paskolą, tam turėjo būti sutartis ir buvo sutartis. Nepamena ar buvo vienetinis atvejis. Viskas teisingai buvo apiforminta (t. 18, b. l. 35-39). Liudytojas G. A. parodė, kad UAB „C.“ 2013-05-02 Kauno apygardos teismo nutartimi yra paskirta AB „Ūkio bankas“ bankroto administratoriumi. AB Ūkio bankas įstojo į UAB „V.“ bankroto procesą, kai 2013-09-30 Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 82-1809-436/2013 buvo patvirtintas AB Ūkio banko finansinis reikalavimas. Sėkmės mokesčiai gali būti gaunami į to asmens, kuris administruoja sąskaitą. Bankroto procese yra asmuo, o ne įgaliotinis. Asmuo turi teisę išrašyti sąskaitą ir į asmenį turi papulti pinigai, o jau asmuo įgaliotiniui, savo darbo santykiu prasme, atsiskaito. Kokiais atvejais galėtų keliauti pinigai į įgalioto asmens sąskaitą iš bankrutuojančios įmonės-teoriškai pagrįsti labai paprastai. Subjektas išrašo sąskaitą bankrutuojančiai bendrovei, bet pagal prašymą pervedama tiesiai asmeniui atlygio dalis. Mokestine prasme susidengia debetas su kreditu ir viskas užsidaro. Tas turėtų atsispindėti paskirto administratoriaus apskaitoje (t. 3, b. l. 66-67, t. 18, b. l. 35-39).

Kaip matyti iš BUAB „V.“ kreditorių komiteto posėdžio protokolo Nr. 1, nebuvo pritarta administratoriaus įgalioto asmens teiktam pasiūlymui patvirtinti sėkmės mokesčio apskaičiavimo tvarką – kad mokamas tam tikras procentas nuo nuginčytų įmonės sandorių, nuginčytų reikalavimo teisių, neteisėtai perleisto bendrovės turto sugrąžinimo, nuo gauto žalos atlyginimo, o patvirtintas kitoks sėkmės mokesčio apskaičiavimas – tam tikras procentas nuo sumų, gautų – nuginčijus neteisėtus įmonės sandorius, realizavus susigrąžintą neteisėtai perleistą įmonės turtą, už žalos atlyginimą, t. y., “sėkmės mokestis” negalėjo būti skaičiuojamas nuo nuginčytų reikalavimo teisių, kaip kad siūlė administratoriaus įgaliotas asmuo D. P.. Tokia sėkmės mokesčio apskaičiavimo formuluotė liko ir vėlesnėse kreditorių susirinkimų protokoluose. Todėl D. P. teiginys esą jam priklausė „sėkmės mokestis“ nuo BAB „Ūkio bankas“ atsisakyto reikalavimo dalies, yra nepagrįstas.

Teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl bankroto procedūrų pripažįstama, kad sėkmės mokesčio apskaičiavimo būdas, kai sėkmės mokestis numatomas už įprastų, Įmonių bankroto įstatyme numatytų veiksmų atlikimą, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų ir gali lemti nepagrįstą administratoriaus praturtėjimą, kadangi neatlieka skatinamosios funkcijos. Todėl, administratorius, siekdamas papildomo atlygio už vykdomas funkcijas, išreikšto sėkmės mokesčiu procentine išraiška, kreditorių susirinkimui privalo patekti informaciją apie įprastines atitinkamų pareigų vykdymo sąlygas, atliktinus papildomus veiksmus, siekiant efektyvesnio ir ekonomiškai naudingesnio įmonei bei jos kreditoriams rezultato (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 20 d. nutarties civ. byloje Nr. 2-1766/2014, 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civ. byloje 2-983/2014). Bankroto administratoriaus kreditorinio reikalavimo užginčijimas yra įprasta įstatymo bankroto administratoriui priskiriama funkcija. Kaip matyti iš bylos medžiagos, jokių ypatingų veiksmų vykdant šią funkciją, bankroto administratorius nesiėmė, kaip minėta, BAB „Ūkio bankas“ reikalavimo atsisakė savanoriškai. Todėl atsisakyto reikalavimo suma šiuo atveju, negalėtų lemti paskatinamojo užmokesčio dydžio administratoriui ir atsižvelgiant į nuosekliai formuojamą teismų praktiką.

Kaip matyti iš bylos duomenų, kreditorių susirinkimuose patvirtintas D. P. mokėtinas atlyginimas jam buvo pilnai išmokėtas į (duomenys neskelbtini), UAB sąskaitas. Nei tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu negauta jokių duomenų, kad tarp D. P. ir (duomenys neskelbtini), UAB būtų sudaryta sutartis dėl atlyginimo mokėjimo į asmeninę sąskaitą iš bankrutuojančios bendrovės sąskaitos.

2015-09-18 D. P. iš asmeninės sąskaitos į UAB „V.“ sąskaitą atliko 40 000 Eur pavedimą, mokėjimo paskirtyje nurodė „Paskolos grąžinimas“. Todėl ir ši aplinkybė patvirtina, kad nebuvo jokio teisinio pagrindo į asmeninę D. P. sąskaitą iš BUAB „V.“ sąskaitos pervesti inkriminuotas sumas kaip „sėkmės mokestį“. Minėti pervedimai patvirtina, kad ir pats D. P. suvokė atliktų pavedimų į asmeninę sąskaitą neteisėtumą. Be to, tyrimo metu nustatyta, kad dalį į asmeninę sąskaitą iš BUAB „V.“ pervestų pinigų D. P. pervesdavo į (duomenys neskelbtini), UAB sąskaitą nurodydamas, kad tai paskola. Šis faktas taip pat patvirtina, kad nebuvo pagrindo į (duomenys neskelbtini), UAB sąskaitą už BUAB „V.“ bankroto administravimo paslaugas pervesti sumos, viršijančios sumą, kuri buvo pervesta, kadangi tokie pavedimai turi būti fiksuojami apskaitoje ir pagrįsti buhalterinės apskaitos dokumentais. Byloje nustatyta, kad į (duomenys neskelbtini), UAB sąskaitą buvo pervesta visa kreditorių komiteto sprendimais nustatyta suma, kuri atitinka 43 053,39 Eur. Tuo tarpu, (duomenys neskelbtini), UAB veiklai reikalingos piniginės lėšos buvo įforminamos kaip akcininko D. P. paskolos suteikimas bendrovei, kuris, valdydamas bankrutuojančios įmonės sąskaitas, reikiamas sumas neteisėtai pervedė į savo asmenines sąskaitas.

Taigi pagal byloje nustatytas aplinkybes, D. P. esantį jo žinioje jam svetimą – UAB V.“ turtą – pinigines lėšas neteisėtai ir neatlygintinai pavertė savo turtu, ėmė elgtis su jomis kaip su nuosavomis ir taip padarė žalą minėtai bendrovei, veikdamas tiesiogine tyčia. Tokie kaltinamojo veiksmai atitiko didelės vertės turto pasisavinimo požymius.

Nagrinėjama baudžiamoji bylą buvo perduota nagrinėti teisme ir nagrinėjama D. P. kaltinant padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje (BUAB „V.“ epizodas), BK 183 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje (BUAB „E.“ epizodas), BK 183 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje (BUAB „N.“ epizodas).

Iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusioje BK 183 straipsnio redakcijoje atsakomybė už didelės vertės turto pasisavinimą buvo įtvirtinta BK 183 straipsnio 2 dalyje, kurios sankcijoje buvo numatyta vienintelė laisvės atėmimo iki 10 metų bausmė (sunkus nusikaltimas). Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo nauja BK 183 straipsnio redakcija, kuria atsakomybė už didelės vertės turto pasisavinimą įtvirtinta naujoje BK 183 straipsnio 2 dalies redakcijoje (nusikalstama veika jau vertinama kaip apysunkis nusikaltimas) ir BK 183 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas naujas nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis – labai didelė turto vertė (sunkus nusikaltimas). BK 183 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas naujas kvalifikuojantis požymis – labai didelė vertė, kuri pagal naują BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją apibrėžiama kaip vertė, viršijanti 900 MGL sumą, pagal savo turinį šis labai didelės vertės požymis atitinka ankstesnėje BK 183 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą didelės vertės požymį tais atvejais, kai pasisavinto turto vertė viršijo 900 MGL, kadangi pagal ankstesnę BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją buvo laikoma, kad turtas yra didelės vertės, jei ji viršija 250 MGL, nenustatant maksimalios ribos. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančioje BK 183 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinama nauja laisvės atėmimo bausmei alternatyvi bausmė – bauda bei sumažinta maksimali laisvės atėmimo bausmės trukmė – nuo 10 metų ik 8 metų, ši norma, lyginant su BK 183 straipsnio 2 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), kurioje buvo įtvirtinta tik laisvės atėmimo iki 10 metų bausmė, švelnina kaltinamojo teisinę padėtį. Todėl laikytina, kad nuosprendžio priėmimo metu galiojanti BK 183 straipsnio 3 dalis (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) turi grįžtamąją galią ir D. P. nusikalstama veika dėl didelės vertės turto pasisavinimo perkvalifikuotina iš BK 183 straipsnio 2 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), į BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Dėl BUAB „E. piniginių lėšų pasisavinimo

Iš Vilniaus apygardos teismo 2021-09-01 d. pateiktos BUAB „E.“ bankroto bylos medžiagos (t. 8, b. l. 4-176) matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi UAB „E.“ (į. k. (duomenys nesklebtini)) iškelta bankroto byla. Įmonės bankroto administratoriumi paskirta (duomenys neskelbtini), UAB (t. 1, b. l. 43-44). Vilniaus apygardos teismas 2011-01-31 nutartimi patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus. Antros eilės kreditorių finansiniai reikalavimai – Vilniaus apskrities VMI – 302 927,05 Lt, VSDFV Vilniaus skyrius – 121 188,18 Lt, VSDFV Telšių skyrius – 3768,51 Lt (t. 1, b. l. 45-48). 2010-11-15 (duomenys neskelbtini), UAB direktoriaus įgaliojimu D. P. įgaliotas atstovauti bankroto administratoriui UAB „E.“ bankroto byloje (t. 8, b. l. 191). 2011 m. vasario 28 d. BUAB „E.“ pirmojo kreditorių susirinkimo protokole nurodoma, kad be kitų klausimų, buvo sudarytas kreditorių komitetas, į kurį įėjo S. T. (darbuotojų atstovas), Vilniaus apskrities VMI atstovas, VSDFV Vilniaus skyriaus atstovas, AB SEB bankas atstovas, VšĮ „M.“ atstovas. Taip pat buvo svarstoma dėl administratoriaus atlyginimo sumos ir administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo. Kreditorių susirinkimo metu nutarta patvirtinti AB SEB bankas siūlytą administravimo išlaidų sąmatą: 40 000 Lt + PVM administratoriaus atlyginimas visam laikotarpiui nuo nutarties dėl bankroto iškėlimo įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš JAR; 30 000 LT + PVM suma administravimo išlaidoms; Administratoriaus paskatinamasis užmokestis – 20% nuo nuginčytų įmonės sandorių ir išieškotų sumų. Sprendimą dėl paskatinamojo mokesčio išmokėjimo priima kreditorių komitetas (t. 8, b. l. 6-19). Iš 2012 m. gegužės 25 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 11 matyti, kad kreditorių susirinkime be kitų klausimų buvo sprendžiamas klausimas dėl paskatinamojo užmokesčio nuo išieškotų sumų bankroto administratoriui išmokėjimo pagal priedą Nr. 2 (premija administratoriui 15 928,57 Lt). Nutarimas nebuvo priimtas (t. 8, b. l. 123-126). Iš 2014 m. kovo 07 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 12 matyti, kad kreditorių susirinkimo metu be kitų klausimų buvo sprendžiamas klausimas dėl premijos bankroto administratoriui išmokėjimo. Buvo nutarta išmokėti bankroto administratoriui premiją pagal priedą Nr. 3., kuriame nurodyta bendra suma 27 933,30 Lt + PVM (t. 8, b. l. 130-132, 136-137). Iš 2016 m. birželio 29 kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 13 matyti, kad kreditorių susirinkime be kitų klausimų buvo sprendžiamas klausimas dėl BUAB „E.“ pajamų išlaidų ataskaitos ir klausimas dėl premijos bankroto administratoriui išmokėjimo. Kreditorių susirinkimas nutarė įpareigoti administratorių sušaukti kreditorių susirinkimą iki 2016-07-28 ir pateikti kreditorių susirinkimui išsamią ataskaitą apie debitorines skolas ir patikslinti pajamų – išlaidų ataskaitą. Dėl premijos administratoriui išmokėjimo kreditorių susirinkimas nutarė premijos išmokėjimo klausimą svarstyti administratoriui išieškojus visą skolą iš V. G. pagal taikos sutartį (t. 8, b. l. 141-142). Iš 2016 m. spalio 07 d. BUAB „E.“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 14 matyti, kad kreditorių susirinkime be kitų klausimų buvo sprendžiami klausimai dėl BUAB „E.“ pajamų-išlaidų ataskaitos ir dėl premijos administratoriui išmokėjimo. Kreditorių susirinkimas nepatvirtino BUAB „E.“ pajamų-išlaidų ataskaitos (priedas Nr. 2). Dėl premijos bankroto administratoriui išmokėjimo nutarta patvirtinti administratoriui 20 proc., t. y. 1904,10 Eur paskatinamąjį mokestį nuo išieškotos iš V. G. 9520,52 Eur sumos (t. 8, b. l. 147-148). Iš 2017 m. gegužės 30 d. BUAB „E.“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 15 matyti, kad kreditorių susirinkime be kitų klausimų buvo svarstomi klausimai dėl BUAB „E.“ pajamų-išlaidų ataskaitos ir įmonės bankroto procese gautų lėšų paskirstymas kreditoriams. Sukaupta 87 023,01 Eur suma turėjo būti proporcingai paskirstyta dviem antros eilės kreditoriams – VĮ Turto bankas (69 940,39 Eur) ir VSDFV Vilniaus skyrius (17 082,62 Eur). Įvykusio kreditorių susirinkimo metu balsu dauguma buvo pritarta šiam pasiūlymui. Pajamų-išlaidų ataskaita buvo patvirtinta (t. 8, b. l. 157-158).

Iš D. P. ir BUAB „E.“ banko sąskaitų išrašų nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2010-12-03 iki 2016-03-01 iš BUAB „E.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), UAB buvo pervesta 73 124,29 Lt (21 178,26 Eur) ir 4102,64 Eur, iš kurių 39 325 Lt (11389,31 Eur) nurodyta mokėjimo paskirtis – administratoriaus atlyginimas, o 13 891,59 Eur nurodyta mokėjimo paskirti – „sėkmės mokestis“. Nuo 2015-01-08 iki 2018-08-13 iš BUAB „E.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į asmenines D. P. SEB banko sąskaitas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo pervesta viso 104 260,70 Eur (t. 13, b. l. 157-163). Iš BUAB „E.“ UAB „Medicinos bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL), už laikotarpį nuo 2010-11-02 iki 2018-10-08 matyti, kad šios sąskaitos pradinis likutis 0,00 LTL, viso įplaukų 751 550 Lt, viso išlaidų 751 550 Lt. Laikotarpyje nuo 2010-12-03 iki 2016-03-01 iš BUAB „E.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), UAB buvo pervesta 73 124,29 Lt (21178,26 Eur) ir 4102,64 Eur, iš kurių 39 325 Lt (11389,31 Eur) nurodyta mokėjimo paskirtis – „administratoriaus atlyginimas“, o 13 891,59 Eur nurodyta mokėjimo paskirtis – „sėkmės mokestis“. Laikotarpyje nuo 2015-01-08 iki 2018-08-13 iš BUAB „E.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į asmenines D. P. SEB banko sąskaitas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo pervesta bendrai 104 260,7 Eur (t. 8, b. l. 177-184 ).

Liudytojas M. B. parodė, kad 2010-2014 metais dirbo AB SEB bankas, jo pareigos buvo susijusios su nemokių klientų administravimu ir D. P. buvo bankroto administratorius vienoje iš jo kuruojamų įmonių – UAB „E.“. Kiek pamena, asmeninių prašymų iš D. P. pusės dėl sąmatos padidinimo nebuvo. Klausimai dėl sąmatos buvo svarstomi kreditorių susirinkimuose, tačiau AB SEB bankas turėjo vidines darbo grupes, kurių metu buvo svarstomi klausimai rekomenduojamojo pobūdžio kokio dydžio bankas rekomenduotų paskirti administravimo išlaidų sąmatą. Tai nebuvo jo vienasmenis sprendimas, kad jis galėtų nutarti vienokią ar kitokią sumą skirti bankroto administratoriui. Tai buvo kolegialus sprendimas (18, b. l. 41-45). Liudytoja K. S.-U. parodė, jog kreditorių susirinkimai turi teisę tikslinti administravimo išlaidų sąmatą, jei yra poreikis, jas didinti. Kol ji dirbo, nepamena ar buvo didinama. Išmokamo administratoriaus atlyginimo, administravimo išlaidų sumos, sėkmės mokestis arba šių sumų lubos būna nustatomos kreditorių susirinkimų metu, ir išmokama pagal kreditorių nustatytą tvarką. Pats bankroto administratorius be teisinio pagrindo negali išsimokėti lėšų į savo asmeninę banko sąskaitą. Taip pat negali išsimokėti lėšų pažeisdamas kreditorių susirinkimo numatytas šių sumų lubas. ĮBĮ įstatyme imperatyviai numatyta, kad tik kreditorių susirinkimas skiria atlyginimą, tačiau buvo numatytas apskundimo teismui mechanizmas kuomet bankroto administratorius turėjo teisę apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimus dėl jam skiriamo atlyginimo, išlaidų ar sėkmės mokesčių nustatymo. Žino, kad jis yra finansavęs įmonę savo lėšomis. Buvo sunkių laikų kai nebuvo iš ko išsimokėti ir jis yra įmokėjęs savo lėšų į įmonės sąskaitą, kad nestrigtų įmonės veikla. Tikslių sumų negali pasakyti, bet kadangi buvo teikiama finansinė atskaitomybė, tai turėtų matytis. Spėja, kad apie 30 000 tik nežino litų ar eurų. Nežino iš kur D. P. galėjo turėti tokius pinigus. Jis dirbo (duomenys neskelbtini) didelėje kompanijoje, gal tenai sukaupė kapitalą. Bankroto administratoriaus įgalioto asmens atlyginimo dydis, išsimokėtos sumos „(duomenys neskelbtini)“, UAB, turi atsispindėti ataskaitose kreditoriams (18, b. l. 41-45). Liudytojas K. N. parodė, kad dėl administratoriaus atlyginimo, administravimo išlaidų viskas buvo fiksuota, protokoluose įrašyta. Atrodo, išlaidos buvo nedidelės, gal tai buvo procentai nuo grąžintų lėšų, neprisimena. 2019 metais šių klausimų tyrėja neuždavinėjo. Pirmo kreditorių susirinkimo metu buvo patvirtinta administratoriaus atlyginimo ir administravimo išlaidų sąmata. Negali pasakyti ar vėlesniuose susirinkimuose bankroto administratorius D. P. kėlė administravimo sąmatos padidinimo klausimą. Jeigu iškiltų tokia būtinybė, bankroto administratorius turėjo sušaukti kreditorių susirinkimą. Neprisimena, ar bankroto administratorius D. P. asmeniškai į jį (K. N.) kreipėsi dėl atlyginimo ir administravimo išlaidų sąmatos padidinimo, kadangi 2012 metų pradžioje tarp VšĮ „M.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ prasidėjo teisminiai ginčai dėl sudarytų sandorių su UAB „E.“ bankroto procedūros metu. VšĮ „Mokslų technologijų parkas“ 2013 metais pilnai atsiskaitė su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl bankroto administratoriaus atlyginimo padidinimo kreipimosi susirinkimuose nebuvo jokio. Jei buvo, protokoluose turi būti užfiksuota (t. 3, b. l. 97-99, t.18, b. l. 41-45). Liudytojas G. G. parodė, kad buvo klausimas dėl administravimo išlaidų ir sąmatos. Pagal įstatymą tokie klausimai yra sprendžiami kreditorių komitete. Neva buvo banko duoti žodiniai sutikimai, nežino, gal jie ir buvo duoti, tačiau bet kokiu atveju, sutikimai turėjo būti įforminti kreditorių susirinkimo arba komiteto sprendimu. Jei tokie komiteto sprendimai ar susirinkimų sprendimai buvo įforminti, tai vadinasi administratorius galėjo gauti padidintą sąmatą. Būtent klausimai, kurie susiję su bankroto administravimo išlaidomis ir administratoriaus atlyginimu, turi būti suderinti su AB SEB banko darbuotojų komisija ir vėliau darbuotojas gauna įgaliojimą balsuoti kreditorių susirinkimuose. Įprastai, jeigu bankroto administratoriui neužtenka pirminės patvirtintos sąmatos ir tai matosi iš jo kreditoriams pateiktų dokumentų ir kitų patvirtinančių įrodymų, yra kviečiamas kreditorių susirinkimas, kuriame bankroto administratorius argumentuotai paprašo padidinti sąmatą, nurodydamas kokios papildomos sumos jam reikia. Dėl sąmatos padidinimo turi balsuoti kreditorių susirinkimas ir tik jam pritarus administratorius gali naudoti patvirtintas papildomas lėšas, už kurių panaudojimą jis turi vėliau atsiskaityti kreditoriams. Įprastai balsuoti dėl administravimo išlaidų sąmatos padidinimo AB SEB banko darbuotojas turi gauti banko darbuotojų komisijos įgaliojimą. Ar M. B. kreipėsi į AB SEB banko atsakingus darbuotojus ir ar buvo sprendžiamas klausimas dėl sąmatos padidinimo nepamena. D. P. pažįsta iš profesinės veiklos, yra kelis kartus susitikę. Ar D. P. kreipėsi į jį būtent dėl sąmatos padidinimo vykdant UAB „E.“ bankroto procesą nepamena, tačiau jeigu taip ir buvo, be raštiško kreditorių susirinkimo pritarimo bankroto administratorius negalėjo savavališkai padidinti sąmatos ir jos išsimokėti. Apie tai, kad bankroto administratorius D. P. išsimokėjo papildomas lėšas, skirtas bankroto administravimo išlaidoms ir koks jų dydis, jam nėra žinoma. Žodinis susitarimas dėl sąmatos padidinimo gali būti, administratorius derinasi sąmatą (t. 3, 91-93, t. 18, b. l. 53-58). Liudytojas S. T. taip pat parodė, jog nebuvo poreikio bankroto administratoriui didinti jo atlyginimo ir administravimo išlaidų sąmatos, kadangi bankroto procedūros metu neatsirado papildomų aplinkybių, keičiančių bylos eigą, pats bankroto administratorius D. P. taip pat nepateikė jokių dokumentų ar papildomų įrodymų patvirtinančių, kad yra poreikis didinti sąmatą. Pirminė patvirtinta bankroto administratoriaus atlyginimo ir administravimo išlaidų sąmatos suma buvo patvirtinta visam bankroto procedūros laikotarpiui ir nebuvo poreikio jos keisti. Be to, bankroto administratorius D. P. už kiekvieną parduotą bendrovės turtą gaudavo 3 procentus atlygio ir nuo išieškotų gautinų sumų 5 procentus atlygio. Bankroto administratorius D. P. niekada asmeniškai į jį (S. T.) nesikreipė dėl atlyginimo ir administravimo išlaidų sąmatos padidinimo. Tokie sprendimai (dėl bankroto administratoriaus atlyginimo ir administravimo sąmatos padidinimo) negalėjo būti priimti žodžiu, o tik laikantis griežtai reglamentuotos tvarkos. Tai, kad bankroto administratorius D. P. savavališkai padidino administravimo sąmatą jam nebuvo žinoma. Jei buvo iškeltas klausimas dėl sąmatos didinimo, tai buvo kreditorių susirinkimo metu, visi kreditoriai patvirtino, kad nėra tam poreikio. Nepamena, kad būtų keltas toks klausimas, pasakė tik teoriškai. Jis bankroto procese nebedalyvauja, kadangi yra pirmos eilės kreditoriai, su jais buvo pilnai atsiskaityta ir jo darbuotojų dalis sumažėjo iki procentinės dalies (t. 3, b. l. 101, t. 18, b. l. 53-58). Liudytoja A. K. parodė, kad D. P. žodžiu į ją niekada nesikreipė dėl sąmatos padidinimo. Vadovaudamasis ĮBĮ, bankroto administratorius prašymą dėl sąmatos padidinimo teikia kreditorių komiteto susirinkimui. Jai nežinoma ar D. P. bendravo su kitais kreditoriais apie sąmatos padidinimo. Nutarimą dėl sąmatos padidinimo priima tik kreditorių susirinkimas. Tokio prašymo nebuvo, buvo prašymas išmokėti priemoką. Visa tai buvo išmokėta. Dėl atlyginimo padidinimo nekalbėjo niekas. Buvo kalbama tik apie priemokos išmokėjimą. Kitas dalykas, jei administratoriui netinka kreditorių priimtas nutarimas, jis turi teisę skųsti ir teisme įrodinėti, kad kreditoriai nepagrįstai patvirtino mažą sąmatą. Tokio skundo niekada nebuvo (t. 3, b. l. 85-86, t. 18, b. l. 53-58).

D. P. nurodė, kad bankroto proceso metu su kreditorių komiteto nariais susitarė dėl atlyginimo padidinimo, tačiau šie žodžio nesilaikė, po kurio laiko pareiškė, kad atlyginimo ir administravimo išlaidų sąmatos nedidins, nors kaltinamasis jau buvo išmokėjęs sau atlyginimą. Daugiausia dėl atlyginimo padidinimo buvo derinta su SEB banko Verslo skolų administravimo ir skolų išieškojimo skyriaus vadovu G. G., SEB banko įgaliotu asmeniu M. B., tačiau, šios aplinkybės paneigtos tiek minėtų asmenų parodymais, kitų aukščiau minėtų liudytojų parodymais, jog be raštiško kreditorių susirinkimo pritarimo bankroto administratorius negali pasididinti administravimo išlaidų sąmatos, atlyginimo ir juos išsimokėti. Net ir tuo atveju, jei buvo pokalbiai ar derybos dėl sąmatos padidinimo be kreditorių susirinkimo pritarimo kaltinamasis negalėjo pasididinti administravimo išlaidų sąmatos, atlyginimo ir juos išsimokėti.

Nuo 2010-12-03 iki 2016-03-01 viso iš BUAB „E.“ sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios įgaliotu administratoriumi buvo (yra) D. P., buvo pervesta suma, atitinkanti 27 909,20 Eur. Mokėjimo paskirtyse nurodoma „administratoriaus atlyginimas“ arba „Sėkmės mokestis“. Nuo 2015 m. sausio 8 d. iki 2018 m. rugpjūčio 13 d. į asmenines D. P. sąskaitas buvo pervesta 104 260,70 Eur.

Nagrinėjamų veikų padarymo metu galiojusio Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje (straipsnio redakcija įsigaliojusi nuo 2012 m. kovo 1 d.) nustatyta, jog administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų ribas, kurios turės būti apmokamos iš bankrutavusios įmonės turto vertės (parduoto arba perduoto kreditoriams). Administratorius negali pagrįstai tikėtis gauti administravimo išlaidų padengimo didesne apimtimi, nei kreditorių patvirtinta sąmata. Administratorius, veikdamas bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesais, turi efektyviai naudoti išlaidas pagal jų paskirtį. Nesutinkantis su kreditorių susirinkimo ar jo įgalioto kreditorių komiteto patvirtinta administravimo išlaidų sąmata administratorius turi teisę ginčyti nutarimą, kuriuo patvirtinta tokia sąmata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009). Teismo teisė pradiniame bankroto proceso etape (iki kreditorių susirinkimo) nustatyti administravimo išlaidas reiškia ir tai, kad nustatytos išlaidos, esant objektyvioms priežastims, gali būti didinamos. Vėliau visą administravimo išlaidų sąmatą, įskaitant administratoriaus atlyginimą ir jo mokėjimo tvarką už įmonės administravimą bankroto proceso metu nuo bankroto bylos iškėlimo, tvirtina pirmasis kreditorių susirinkimas, įvertinęs administratoriaus nurodytas jau patirtas ir būsimas išlaidas, bankroto procedūros apimtį ir kitas konkrečios įmonės bankrotui reikšmingas aplinkybes. Kreditorių susirinkimas taip pat turi teisę dėl atsiradusių naujų aplinkybių (papildomų išlaidų) pildyti šią sąmatą pagal administratoriaus prašymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Iš nurodytos teisinio reguliavimo bei aptartos teismų praktikos matyti, jog tuo atveju, jei bankroto administratorius dėl objektyvių priežasčių patiria papildomas išlaidas, jos gali būti didinamos teismo sprendimu (iki pirmojo kreditorių susirinkimo), vėliau šias išlaidas tvirtina kreditorių susirinkimas. Taigi tvirtinant, jog D. P. turėjo papildomas išlaidas, susijusias su bankrutuojančios UAB „E.“ administravimu, ir realiai buvo patirtos, administravimo išlaidų sąmata turėjo būti teikiama ir tvirtinama kreditorių susirinkime.

D. P. inkriminuojamos nusikalstamos veikos laikotarpis yra nuo 2015 m. sausio 8 d. iki 2018 m. rugpjūčio 13 d. Tuo tarpu su AB SEB bankas, kurio reikalavimas užtikrintas hipoteka buvo atsiskaityta ir 2012 m. sausio 31 d. bankas išstojo iš kreditorių komiteto, t. y. D. P. inkriminuoti turto pasisavinimo veiksmai atlikti praėjus trims metams po kreditoriaus, su kuriuo anot, kaltinamojo, buvo sutarta dėl atlyginimo padidinimo, išstojimo iš bankroto proceso, tad toks asmuo inkriminuotos nusikalstamos veikos darymo metu jokios galimybės daryti įtaką kreditorių komiteto sprendimams neturėjo. Taigi yra paneigta D. P. pateikta versija, kad jis tikėjosi atlyginimo padidinimo tą klausimą aptaręs su SEB banko atstovu.

Byloje nustatyta, kad D. P. kreditorių susirinkimų metu neinicijavo administravimo sąmatos ir atlyginimo padidinimo administratoriui klausimų, išskyrus premijų išmokėjimo, svarstymo. 2017 m. gegužės 30 d. kreditorių susirinkimui pateiktoje pajamų – išlaidų ataskaitoje nenurodė į savo asmenines sąskaitas pervestų sumų. Šie faktai taip pat paneigia D. P. pateiktą versiją dėl susitarimo su kreditorių komiteto nariais dėl atlyginimo ir išlaidų sąmatos padidinimo.

Nei tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu negauta jokių duomenų, kad tarp D. P. ir jo darbdavio būtų sudaryta sutartis dėl atlyginimo mokėjimo į asmeninę sąskaitą iš bankrutuojančios bendrovės sąskaitos. Taigi šiuo atveju jokio pagrindo pervesti inkriminuotą sumą iš bankrutuojančios bendrovės sąskaitos į asmeninę banko sąskaitą D. P. neturėjo.

Būdamas saistomas kreditorių susirinkimo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, turėjo pareigą šia išlaidų sąmata ir vadovautis. Tuo tarpu kaltinamajam tvirtinant, jog piniginės lėšos į jo asmeninė sąskaitą pervestos teisėtai, kaip papildomos administravimo išlaidos, viršijant patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, turėjo kreiptis į kreditorių susirinkimą, nes tik taip būtų užtikrintas galimų administravimo išlaidų padengimas didesne apimtimi. Tokiu būdu privalomų bankroto procedūrų nesilaikymas tik dar labiau sustiprina leidžia daryti išvadą, jog lėšos buvo pervestos be jokio pagrindo. Byloje taip pat nėra duomenų, jog kaltinamasis būtų kreipęsis, nurodydamas, jog nustatyta administravimo išlaidų leistina suma yra viršyta ar yra nepakankama ir bus viršyta, dėl ko reikalinga ją didinti. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog piniginės lėšos buvo pervestos be teisėto pagrindo. Kaltinamasis teigia, jog jo persivesta suma yra mažesnė, nei nurodyta kaltinime, t. y. 87 000 Eur suma, dėl kurios priteisimo buvo kreiptasi į teismą civiline tvarka iš (duomenys neskelbtini), UAB. Visgi, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog neteisėtai buvo persivesta 104 260,70 Eur suma, o ankstesnis reikalavimas priteisti kaltinamojo nurodomą pinigų sumą, niekaip nepaneigia nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

Be to, byloje nustatyta, kad dalį į asmeninę sąskaitą iš BUAB „E.“ pervestų pinigų D. P. pervesdavo į (duomenys neskelbtini) UAB sąskaitą, nurodydamas, kad tai paskola, tačiau nebuvo jokio pagrindo į (duomenys neskelbtini) sąskaitą už BUAB „E.“ bankroto administravimo paslaugas pervesti sumos, viršijančios sumą, kuri buvo pervesta, kadangi tokie pavedimai turi būti fiksuojami apskaitoje ir pagrįsti buhalterinės apskaitos dokumentais, o, kaip minėta, per visą bankroto procedūros laikotarpį į (duomenys neskelbtini), UAB sąskaitą buvo pervesta visa kreditorių komiteto sprendimais nustatyta sumą, kuri atitinka 27 909,20 Eur. Tuo tarpu bankroto administravimo kontora, UAB veikloje reikalingi pinigai buvo įforminami kaip akcininko (D. P.) paskolos suteikimas bendrovei, kuris, valdydamas bankrutuojančios bendrovės sąskaitas, reikiamas sumas neteisėtai pervedė į savo asmenines sąskaitas. Taigi visos šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad D. P. patikėtas BUAB „E.“ lėšas neteisėtai, nesant jokio pagrindo, veikdamas tiesiogine tyčia, pavertė savo turtu.

Dėl aukščiau BUAB „V.“ epizode išdėstytų aplinkybių, kurios nekartojamos, D. P. veika kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) perkvalifikuotina į BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Dėl BUAB „N.“ piniginių lėšų pasisavinimo

Iš 2020-03-03 Vilniaus apygardos teismo pateiktų UAB „N.“ bankroto byloje Nr. eB2-706-881/2018 esančių dokumentų (t. 9, b. l. 49-97) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2015-01-08 nutartimi UAB „N.“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 9, b. l. 50-52). 2015-03-26 „(duomenys neskelbtini), UAB“ direktoriaus įgaliojimu D. P. įgaliojamas atstovauti bankroto administratoriui UAB „N.“ bankroto byloje (t. 9, b. l. 102). 2015-07-29 BUAB „N.“ Pirmojo kreditorių susirinkimo Protokolas Nr. 1. Pirmojo kreditorių susirinkimo metu be kitų klausimų buvo sprendžiamas klausimas dėl administratoriaus atlyginimo ir administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo. Kreditorių susirinkime nutarta patvirtinti VMI prie LR FM ir VSDFV Vilniaus skyriaus teiktą nutarimo projektą – 3000,00 Eur + mokėtini mokesčiai administravimo išlaidų sąmata (tame tarpe atlyginimą administratoriui) visam bankroto proceso laikotarpiui, tai yra nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos iki bendrovės išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Pasikeitus aplinkybėms (perėmus bendrovės dokumentus bei turtą sąmata gali būti peržiūrėta) (t. 9, b. l. 54-57). 2015-07-23 BUAB „N.“ bankroto administratoriaus ataskaitoje Nr. 01 bankroto administratorius nurodo, kad 2015-04-08 Vilniaus apygardos teismas nutartimi patvirtino BUAB „N.“ administravimo išlaidų sąmatą: 900,00 Eur sumą be mokesčių, kuri galioja už laikotarpį nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo pirmajame kreditorių susirinkimų dienos. Bankroto administratorius iki šios UAB „N.“ lėšų nepanaudojo (t. 9, b .l. 58-63).

Iš BUAB „N.“ banko sąskaitos į (duomenys neskelbtini), UAB banko sąskaitą buvo pervesta 13 630 Eur, nurodant paskirtį „Administravimo išlaidos“, nors kreditorių susirinkimo metu buvo patvirtinta 3000 Eur + mokėtini mokesčiai administravimo išlaidų sąmata (tame tarpe atlyginimas administratoriui) visam bankroto proceso laikotarpiui, tai yra nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos iki bendrovės išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Iš BUAB „N.“ banko sąskaitas į asmeninę D. P. banko sąskaitą laikotarpiu nuo 2016-09-06 iki 2016-11-28 buvo pervesta iš viso 12 969,60 Eur (t. 9, b. l. 163-166).

Kaltinamasis D. P. parodė, jog, kaip ir BUAB „E.“ epizode, BUAB „N.“ bankroto procedūros metu patyrė ženkliai didesnes išlaidas, nei buvo numatyta sąmatoje. Prieš pat bankroto proceso pabaigą įmonė netikėtai gavo pinigų ir tame bankroto procedūros etape buvo sunku sušaukti kreditorių susirinkimą spręsti dėl sąmatos padidinimo, todėl turėtas išlaidas pasidengė negavęs kreditorių susirinkimo pritarimo. Tokie kaltinamojo parodymai apie ženkliai didesnes būtinas administravimo išlaidas, išnagrinėjus bylą, nepasitvirtino.

Nukentėjusioji V. Ž. parodė, kad UAB „N.“ buvo pradėta bankroto procedūra, ji buvo pakviesta į bankroto administravimo kontorą. Bendrovė jai liko skolinga atlyginimą. Vėliau dalį gavo iš Garantinio fondo – 900 Eur, o likusi skola liko nesumokėta. Su D. P. teko bendrauti keletą kartų, buvo tiesiogiai nuvykusi į kontorą, vėliau – nuotoliniu būdu, laiškus atsiusdavo, susirinkimų protokolus. Atlyginimą pasiskaičiavo pagal darbo sutartyje numatytą ir nuo kada grįžo iš dekreto ir iki buvo atleista iš UAB „N.“, taip pat už nepanaudotas atostogas. Tokį jos reikalavimą patvirtino, sutiko su skaičiavimais. Jos kreditorinis reikalavimas – 3269,63 Eur, iš Garantinio fondo gavo 900 Eur. Administratoriaus atlyginimą žinojo iš vėlesnių susirinkimų, pirmo susirinkimo metu, atrodo, atlyginimas nebuvo nustatytas. Dėl to, kad reikėtų papildomai išsimokėti pinigus, į ją bankroto administratorius nesikreipė (t. 18. b. l. 8-10). Liudytoja I. P. parodė, kad įstojus į BUAB „N.“ bankroto procedūrą, ji paprašė, kad bankroto administratorius jai pateiktų ankstesnius kreditorių susirinkimų protokolus. Susipažinusi su protokolu, matė, kad kreditorių susirinkimus pirmajame susirinkime 2015-07-29 patvirtino administravimo išlaidų sąmatą 3000 Eur sumai visam administravimo laikui, nors bankroto administratorius prašė didesnės sumos. Kiek atsimena tai nebuvo sudėtinga bankroto procedūra, bankrutuojanti įmonė kaip ir yra įprasta, neturėjo nekilnojamo turto. Bankroto administratorius teikė ataskaitas, nes be šių ataskaitų negalėtų balsuoti darbotvarkės klausimais (t. 3, b. l. 108-109, t. 18, b. l. 53-58). Liudytojas M. Č. parodė, kad UAB „N.“ bankroto procedūra iš pirmo požiūrio niekuo neišsiskyrė. Susirinkimo metu buvo patvirtintas VSDFV pateiktas projektas dėl administratoriaus atlyginimo sumos ir administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, t. y. 3000 eurų + mokėtini mokesčiai administravimo išlaidų sąmata, tame tarpe atlyginimas bankroto administratoriui visam bankroto proceso laikotarpiui, tai yra nuo bankroto bylos iškėlimo iki bendrovės išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Ši bankroto procedūra nebuvo sudėtinga, bankroto administratorius teikė ataskaitas, bankroto proceso pradžioje informavo, kad kreipėsi į teismą su prašymu skirti UAB „N.“ vadovui baudą dėl to, kad šis neperduoda bankroto administratoriui įmonės turto ir dokumentų. Liudytoja N. P. parodė, kad UAB „N.“ dirbo nuo 2003 m. iki 2014 m., finansininke. Vykstant bankroto procedūrai, bankroto administratorius su ja susisiekė ir paprašė, kad ji padarytų UAB „N.“ balansą, nes priešingu atveju VMI neatpalaiduoja tų užšaldytų 130 000 litų ir, kaip jis pats išsireiškė, kad mokesčiai su juo net nešneka. Ji padarė balansą ir pateikė jį bankroto administratoriui, o ką jis po to darė ji nežino, jos neinformavo, bet, kaip suprato, šios užšaldytos lėšos turėjo būti pervestos į bankroto administratoriaus nurodytą sąskaitą, bet nėra tuo tikra. Daugiau ji jokiose bankroto procedūrose nedalyvavo, su jokiais dokumentais ir finansinėmis ataskaitomis supažindinta nebuvo. Visus finansinius reikalus, susijusius su UAB „N.“ finansais ir turtu, tvarkė bankroto administratorius, (t. 3, b. l. 113-114, t. 18, b. l. 53-58).

Iš BUAB „N.“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, ir D. P. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini)išrašų matyti, kad nuo 2016-09-06 iki 2016-11-28 iš BUAB „N.“ į D. P. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) nurodant paskirtį „už (duomenys neskelbtini), UAB“, buvo pervesta – laikotarpyje nuo 2016-09-06 iki 2016-11-28 iš BUAB „N.“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), AB DNB banke į D. P. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, nurodant mokėjimo paskirtį „už (duomenys neskelbtini)“, pervesta – 12 969,60 Eur (t. 14, b. l. 138-140). Iš BUAB „N.“ banko sąskaitos į (duomenys neskelbtini), UAB banko sąskaitą buvo pervesta 13 630 Eur, nurodant paskirtį „Administravimo išlaidos“, nors kreditorių susirinkimo metu buvo patvirtinta 3000 Eur + mokėtini mokesčiai administravimo išlaidų sąmata (tame tarpe atlyginimą administratoriui) visam bankroto proceso laikotarpiui, tai yra nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos iki bendrovės išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Iš BUAB „N.“ banko sąskaitas į asmeninę D. P. banko sąskaitą laikotarpiu nuo 2016-09-06 iki 2016-11-28 buvo pervesta iš viso 12 969,60 Eur (t. 9, b. l. 163-166).

Taigi išnagrinėjus bylą teisme, jokių objektyvių duomenų, išskyrus kaltinamojo parodymus apie atliktas sudėtingas bankroto procedūras, padidinusias jų kainas, asmeninių lėšų naudojimą bankroto procedūroms, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu, BUAB „N.“ bankroto byloje nenustatyta, konkrečių atliktų veiksmų nenurodė ir pats kaltinamasis. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kaltininko parodymai, jog įmonės pinigai buvo paimti ir naudojami įmonės reikmėms, tai nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties požymių buvimą jo padarytoje veikoje.

Kaip jau minėta, bylai aktualiu laikotarpiu galiojęs Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnis bei teisminė praktika nustatė, kad administratorius neturi teisės viršyti patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos ir įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančių įsipareigojimų. Jeigu planuojama viršyti administravimo išlaidų sąmatą arba įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančius įsipareigojimus, administratorius sušaukia kreditorių susirinkimą dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo. Administratorius turi teisę viršyti administravimo išlaidų sąmatą arba įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančius įsipareigojimus tik tais atvejais, kai dėl nenumatytų priežasčių būtina imtis skubių priemonių, siekiant apsaugoti įmonės ar jos kreditorių interesus. Apie tai administratorius nedelsdamas informuoja kreditorių susirinkimą ir pateikia jam sąmatos viršijimo arba įmonės vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaitą. Jeigu kreditorių susirinkimas šios ataskaitos nepatvirtina, išlaidos ir įsipareigojimai, kuriais viršyta sąmata, dengiami iš administratoriaus asmeninių lėšų. Kaip pripažįsta ir pats kaltinamasis, šios procedūros laikytasi nebuvo.

Byloje nustatyta, kad D. P. kaip pasisavinta inkriminuota suma beveik 4 kartus viršija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sumą, be to, inkriminuotą pinigų sumą kaltinamasis persivedė į savo asmenines sąskaitas. Nei tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu negauta jokių duomenų, kad tarp D. P. ir jo darbdavio būtų sudaryta sutartis dėl atlyginimo mokėjimo į asmeninę sąskaitą. Taigi visos šios aplinkybės patvirtina, kad D. P. patikėtas BUAB N.“ lėšas neteisėtai, nesant jokio pagrindo, veikdamas tiesiogine tyčia, pavertė savo turtu, t. y. pasisavino.

Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančioje BK 183 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinamos bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trijų metų, ši norma, lyginant su BK 183 straipsnio 2 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), kurioje buvo įtvirtinta tik laisvės atėmimo iki 10 metų bausmė, švelnina kaltinamojo teisinę padėtį. Todėl laikytina, kad procesinio sprendimo priėmimo metu galiojanti BK 183 straipsnio 3 dalis (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) turi grįžtamąją galią ir D. P. nusikalstama veika dėl didelės vertės turto pasisavinimo perkvalifikuojama iš BK 183 straipsnio 2 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), į BK 183 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje padarymo

Pagal šioje byloje nustatytas ir pirmiau aptartas aplinkybes, D. P., būdamas paskirtas bankrutuojančių bendrovių „V.“, „E.“ ir „N.“ bankroto administratoriumi, tai yra valstybės tarnautojui prilygintinu asmeniu, pažeisdamas inkriminuotų teisės aktų reikalavimus, savo pareigomis pasinaudojo priešingai bankrutuojančių įmonių interesais, tai yra bankroto administratoriaus pareigas panaudojo darydamas BK 183 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas nusikalstamas veikas, ko pasėkoje, pasisavindamas bankrutuojančių bendrovių „V.“, „E.“ ir „N.“ lėšas, padarė didelę žalą.

Tokiais D. P. veiksmais buvo pažeistas Įmonių bankroto įstatyme 11 straipsnyje nustatytų bankroto administratoriaus funkcijų vykdymas, pagal kurias kaltinamasis privalėjo tinkamai organizuoti bankrutuojančios įmonės veiklą. Šiame kontekste pabrėžtina, kad valstybės tarnautojo ar jam prilygintino asmens veiklos teisėtumą nulemia ne vien tai, kad jis veikdamas nepažeidė konkretaus draudimo, nurodyto norminiame teisės akte. Ne mažiau svarbu įvertinti, ar jis atlikdamas pareigas vadovavosi tarnybos interesais ir principais, ar neiškreipė savo tarnybinės veiklos turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-190/2008).

D. P. piktnaudžiavimas pasireiškė tuo, jog jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – bankrutuojančių UAB „V.“, UAB „E.“ ir UAB „N.“ bei bankroto administratorės (duomenys neskelbtini), UAB įgaliotas asmuo, siekdamas turtinės naudos – veikė priešingais bankrutuojančių juridinių asmenų ir jo kreditorių interesais.

Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Teismai, taikydami BK 228 straipsnį, pripažįsta žala ne tik turtinio, bet ir kitokio pobūdžio žalą, dėl kurios nukenčia valstybės, Europos Sąjungos, tarptautinės viešosios organizacijos, juridinio ar fizinio asmens turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Turtine žala pripažįstamas turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), negauta nauda ar negautos pajamos, kurios būtų gautos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Kitokio pobūdžio žala – fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms – asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan. Didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju, taikant BK 228 straipsnį, nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į kilusios žalos pobūdį, pažeistų interesų teisinės apsaugos ypatybes, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, padarytos veikos neigiamą poveikį institucijos, kurioje dirba kaltininkas, reputacijai, valstybės autoritetui ir pan. Taigi didelės žalos požymis, žymintis didesnį piktnaudžiavimo pavojingumą ir nustatantis takoskyrą tarp baudžiamosios ir drausminės atsakomybės, turi būti pagrįstas byloje esančių duomenų visumos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-161/2012, 2K-316/2013, 2K-100/2014 ir kt.). Kitokio, t. y. neturtinio, pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir dėl kitos nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31/2010, 2K-302/2011, 2K-608-139/2015, 2K-7-64-139/2016 ir kt.). Šio nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyti teisės aktai apibrėžė D. P., kaip valstybės tarnautojo, konkrečias funkcijas, kurių jis neatliko, siekdamas turtinės naudos. Dėl tokių valstybės tarnautojui prilyginto asmens – bankroto administratoriaus veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes tyčiniais ir neteisėtais savo veiksmais, ignoruodamas teisės aktų nuostatas, sumenkino bankroto administratoriaus autoritetą visuomenėje bei diskreditavo asmens, prilyginamo valstybės tarnautojui, vardą. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų gali kilti pagrįstų manymų, jog valstybė negeba užtikrinti skaidraus ir sąžiningo bankroto procedūrų įgyvendinimo. Kaltinamojo kaltės įrodymai įrodo priežastinį ryšį tarp jų nusikalstamos veikos – piktnaudžiavimo ir minėtų padarinių, nes piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi nulėmė didelės žalos atsiradimą.

D. P. veikos pagal BK 228 straipsnio 2 dalį BUAB „V.“, BUAB „E.“ ir BUAB „N.“ epizoduose kvalifikuotos teisingai, nes jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.

Baigiamųjų kalbų metu kaltinamasis ir jo gynėjas prašė epizoduose dėl BUAB „E.“ ir BUAB „N.“ bankroto procedūrų perkvalifikuoti veikas iš BK 228 straipsnio 2 dalies, 183 straipsnio 2 dalies į 229 straipsnį, tačiau tam nėra jokio pagrindo.

Pagal BK 229 straipsnį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos. Tarnybos pareigų neatlikimas, kaip ir piktnaudžiavimas, gali būti padaromas dviem alternatyviomis veikomis – neatliekant tarnybos pareigų arba netinkamai jas atliekant. Tarnybos pareigų neatlikimas yra neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai, neatlikimas ir nepasinaudojimas savo įgaliojimais, kuriuos suteikia teisės aktai, kai tai būtina tarnybos interesams užtikrinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150-303/2020, 2K-7-25-495/2020, 2K-329-976/2017, 2K-42-942/2016, 2K-P-1/2014). Netinkamas tarnybos pareigų atlikimas – tai valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens aplaidus, nekokybiškas, atmestinas ar nepakankamai veiksmingas savo pareigų vykdymas, neužtikrinantis tarnybos interesų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-628/2020, 2K-7-25-495/2020, 2K-38-788/2019, 2K-134-489/2017, 2K-42-942/2016, 2K-P-1/2014). Sprendžiant dėl atsakomybės pagal BK 229 straipsnį, būtina nustatyti, kokių konkrečių savo pareigų, kylančių iš atitinkamų teisės aktų, valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo neatliko arba atliko netinkamai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2019, 2K-295-942/2017, 2K-42-942/2016, 2K-439/2014). Šiuo aspektu pasisakyta, pavyzdžiui, kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42-942/2016). Tarnybos pareigų neatlikimas (BK 229 straipsnis) gali būti padaromas tik neatsargia kaltės forma, kuri gali pasireikšti nusikalstamu pasitikėjimu arba nusikalstamu nerūpestingumu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-25-495-2020, 2K-134-489-2017, 2K-42-942-2016, 2K-7-64-139-2016, 2K-P-1-2014). Nusikalstamo pasitikėjimo atveju asmuo supranta, kad jo pasirinktas elgesys gali sukelti pavojingų pasekmių, tačiau savo rizikingo elgesio nekeičia ir lengvabūdiškai tikisi, kad yra aplinkybių, kurios neleis kilti žalingoms pasekmėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-42-942-2016, 2K-P-1-2014). Nusikalstamo nerūpestingumo atveju valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, nepakankamai apdairiai vykdydamas tarnybines ir profesines pareigas ir nesilaikydamas įstatymų, kitų norminių teisės aktų reikalavimų, nenumato, kad dėl jo elgesio gali atsirasti didelė žala atitinkamiems subjektams, nors pagal veikos aplinkybes ir savo profesines savybes galėjo ir turėjo realią galimybę tai numatyti (turėjo tinkamą kvalifikaciją ir kompetenciją) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-942/2022, 2K-329-976-2017, 2K-134-489-2017, 2K-42-942-2016, 2K-P-1-2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 16 d. Teismų praktikos bylose dėl nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams (BK XXXIII skyrius) apžvalga (II dalis) Nr. AB-56-2. Teismų praktika. 2022, 56, p. 700-750). Nagrinėjamoje byloje, nei nusikalstamo nerūpestingumo, nei nusikalstamo pasitikėjimo kaltinamojo D. P. veiksmuose teismas nenustatė. Nagrinėjamų nusikalstamų veikų vertinimui įtakos turėjo sistemingas neteisėtų veiksmų pobūdis.

Dėl bausmės

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Skiriant bausmę kaltinamajam D. P., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė penkis sunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 5 dalis), vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas (nuobaudos nebegalioja), dirba. Aplinkybe lengvinančia atsakomybę pripažintina tai, jog kaltinamasis iš dalies atlygino padarytą žalą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 41 straipsnio (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, jos dydį nustatant artimesnį BK 48 straipsnyje numatytam laisvės apribojimo bausmės minimumui.

BK 183 straipsnio 3 dalyje yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Sprendžiant dėl bausmės baudos galimo paskyrimo, teismas atsižvelgia į baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, ankstesnių vykdytų piniginių išieškojimų negalimumą, taip pat į tai, jog kaltinamasis nurodo, jog gauna 1500 Eur darbo užmokestį, yra pareikšti civiliniai ieškiniai, todėl teismo nuomone, bausmės – baudos kaltinamajam neskirtinos.

BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą ir nurodo, jog bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tai nereiškia reikalavimo, skirti artimesnę taikomo BK straipsnio sankcijoje numatytos tam tikros bausmės rūšies vidurkis, bausmę, taip pat, kad tokia įstatymo traktuotė nėra tiksli, nes perkelia akcentą nuo bausmės dydžio apskaičiavimo metodo į patį bausmės dydį. Įstatymo tekstas įsakmiai nereikalauja skirti tik tokios bausmės, kuri yra artimesnė sankcijoje numatytam jos vidurkiui.

Tokiu būdu, įvertinus visas padarytų nusikaltimų aplinkybes, jų pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės, artimos BK 183 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės minimumui.

BK 228 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų. Atsižvelgiant į tas pačias, aukščiau aptartas aplinkybes, kaltinamajam bausmė – bauda neskirtina ir už minėtų nusikaltimų padarymą, o skirtinos laisvės atėmimo bausmės, jų dydį nustatant artimą BK 228 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės minimumui.

Paskirtos bausmės pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį kiekviename iš epizodų, subendrintinos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose numatyta tvarka, jas apimant. Subendrintos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, subendrintinos prie griežčiausios subendrintos bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes.

BK 75 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 25 d. iki 2017 m. spalio 6 d.) pagrindu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, ši minėto įstatymo tarpinė redakcija D. P. atžvilgiu gali būti taikoma dėl pasikeitusio baudžiamojo įstatymo yra taikomos BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, nes tokia įstatymo redakcija palengvina asmenų teisinę padėtį, todėl turi grįžtamąją galią. Visi šie ir kiti bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad, įvertinus situaciją ir bylos aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybės charakteristiką, praėjusį laiką nuo nusikaltimų padarymo, bausmės vykdymo atidėjimas sukeltų jam pakankamai suvaržymų, kad būtų užtikrinti bausmės tikslai. Atidėjus paskirtos bausmės vykdymą, skiriami įpareigojimai visą bausmės atidėjimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Teismas, spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo, ypatingai kreipia dėmesį į visas aplinkybes, charakterizuojančias tiek kaltinamąjį, tiek jo padarytas nusikalstamas veikas. Šioje byloje vertinama tai, kad padarius sunkius nusikaltimus, kilo turtinė ir neturtinė žala, kurios atlyginta tik nedidelė dalis. Todėl taikant bausmės vykdymo atidėjimą, kaltinamasis įpareigotinas civiliniams ieškovams atlyginti ne mažiau nei 1/4 kiekvienam iš jų nuosprendžiu priteistų sumų turtinei žalai atlyginti (BK 69 straipsnis).

BK 68² straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. Teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimo tikslas yra atimti arba apriboti galimybę nuteistajam padaryti naujas nusikalstamas veikas, susijusias su kaltininko profesija tuo atveju, kai būtent profesiniai įgūdžiai, darbo vieta, tiesiogiai lėmė sąlygas asmeniui nusikalsti. Ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal minėto straipsnio 2 dalį, už XXXIII skyriuje numatytus apysunkius ir sunkius nusikaltimus, teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla gali būti atimta nuo 3 iki 7 metų.

D. P. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė savo darbinėje veikloje, vykdydamas funkcijas, kurių metu jam buvo suteikti tam tikri įgaliojimai, dėl kurių jis buvo laikomi valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu. D. P. nustatytas šios priemonės taikymo terminas – 3 metai.

Dėl civilinių ieškinių

Civiliniu ieškiniu VĮ Turto bankas prašo priteisti iš kaltinamojo 69 940,39 Eur sumą VĮ Turto bankas naudai. Nurodo, kad 2017 m. gegužės 16 d. iš (duomenys neskelbtini), UAB įgalioto atstovo D. P. gautas pranešimas apie 2017 m. gegužės 30 d. šaukiamą BUAB „E.“ kreditorių susirinkimą. Darbotvarkėje trečiu klausimu įtrauktas BUAB „E.“ lėšų paskirstymo kreditoriams klausimas ir nurodyta, kad iš 87 023,01 Eur likučio 69 940,39 Eur suma skiriama antros eilės kreditoriui VĮ Turto bankas, 17 082,62 Eur – taip pat antros eilės kreditoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) Vilniaus skyriui. VĮ Turto bankas ir VSDFV Vilniaus skyrius balsavo už siūlytus nutarimų projektus, nutarimas priimtas baldų dauguma. Dėl civiliniam ieškovui nežinomų priežasčių lėšos nėra paskirstytos, nors VĮ Turto bankas 2017 m. birželio 30 d. raštu prašė administratoriaus pateikti kreditorių 2017 m. gegužės 30 d. protokolą, kuris negautas iki šiol, o į paklausimą elektroniniu paštu D. P. 2017 m. birželio 30 d. nurodė, kad pavedimą dėl lėšų paskirstymo padarys 2017 m. rugpjūčio pirmomis dienomis. VĮ Turto bankas kaip kreditorius, buvo pareiškęs netiesioginį ieškinį BUAB „E.“ vardu nemokumo administratoriui (duomenys neskelbtini), UAB dėl 87 023,01 Eur skolos ir 6 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1916-852/2018 ieškinį tenkino. Minėto įsiteisėjusio sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas buvo pateiktas antstoliui, tačiau jokios piniginės lėšos nebuvo išieškotos, kadangi (duomenys neskelbtini), UAB neturi turto. Darytina išvada, jog VĮ Turto bankas pervestinas BUAB „E.“ lėšas galimai pasisavino bankroto administravimo kontora įgaliotas atstovas (vadovas) D. P. ir civilinis ieškovas patyrė 69 940,39 Eur žalą, kuri priteistina iš kalto asmens (t. 3, b. l. 1-23).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. P. su ieškiniu sutiko, nurodė, jog dalį žalos yra atlyginęs.

Civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies. Kaip matyti iš VĮ Turto bankas Vilniaus apygardos teismui pateiktos informacijos, civilinė ieškovė patvirtino 4077 Eur ir 4313,47 Eur sumokėjimo faktą bei aplinkybę, kad šios sumos nukreiptos VĮ Turto bankas pateikto 69 940,69 Eur civilinio ieškinio dengimui. Taip pat nurodė, jog VĮ Turto bankas palaiko civilinį ieškinį (atsižvelgiant į sumokėtas sumas) (t. 18, b. l. 110). Atsižvelgiant į civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes, kaltinamojo poziciją dėl jo pripažinimo, iš D. P. VĮ Turto bankas naudai priteistina likusi neatlyginta žalos dalis – 61 549,92 Eur.

Civiliniu ieškiniu VĮ Turto bankas prašo priteisti iš kaltinamojo 5257,40 Eur sumą. Nurodo, kad VĮ Turto bankas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. rugsėjo 15 d. mokestinių nepriemokų ir jų bylų perdavimo ir priėmimo aktu perėmė BUAB „N.“ 1324,94 Eur mokestinę nepriemoką. VĮ Turto bankas 2015 m. spalio 14 d. perleidžiamų būsimų reikalavimo teisių į kreditorinį reikalavimą perdavimo-priėmimo aktu perėmė reikalavimo teisę į BUAB „N.“ pervestas 1358,31 Eur Garantinio fondo lėšas. VĮ Turto bankas 2015 m. gruodžio 17 d. perleidžiamų būsimų reikalavimo teisių į kreditorinį reikalavimą perdavimo-priėmimo aktu perėmė reikalavimo teisę į BUAB „N.“ pervestas 900 Eur Garantinio fondo lėšas. VĮ Turto bankas 2016 m. birželio 8 d. perleidžiamų būsimų reikalavimo teisių perdavimo-priėmimo aktu perėmė reikalavimo teisę į BUAB „N.“ pervestas 1674,15 Eur Garantinio fondo lėšas. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 27 d. nutartimi patvirtino VĮ Turto bankas 5257,40 Eur antros eilės kreditorinį reikalavimą. Bankroto procese VĮ Turto bankas kreditorinis reikalavimas nebuvo tenkintas. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 12 d. sprendimu pripažino BUAB „N.“ pabaigą. VĮ Registrų centras 2018 m. liepos 26 d. išregistravo BUAB „N.“. Dėl nurodytų aplinkybių, VĮ Turto bankas paryrė 5257,40 Eur žalą (t. 3, b. l. 27-35).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. P. su ieškiniu sutiko.

Civilinis ieškinys tenkinamas visiškai. Atsižvelgiant į civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes, kaltinamojo poziciją dėl jo pripažinimo, iš D. P. VĮ Turto bankas naudai priteistina 5257,40 Eur žalai atlyginti.

Civiliniu ieškiniu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius prašo priteisti iš kaltinamojo VSDFV Vilniaus skyriaus naudai 36 190,78 Eur nesumokėtų VSD įmokų. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad bankroto administratoriaus (duomenys neskelbtini), UAB įgaliotas asmuo galėjo pasisavinti jam patikėtą didelės vertės turtą – bankrutavusios UAB „E.“ priklausančias pinigines lėšas – 104 260,70 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi UAB „E.“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta (duomenys neskelbtini), UAB, administratoriaus įgaliotas asmuo – D. P.. 2020 m. liepos 7 d. nutartimi patvirtintas 36 190,78 Eur ieškovo, kaip kreditoriaus, reikalavimas. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi pripažino bankrutavusios UAB „E.“ pabaigą, 2021 m. birželio 17 d. bendrovė išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Ieškovo kreditorinis reikalavimas – 36 190,78 Eur, iš jų 35 768,34 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 422,44 Eur delspinigių, liko nepatenkintas. Iš turimų duomenų matyti, kad galėjo būti pasisavintos BUAB „E.“ 104 260,70 Eur, todėl ieškovas patyrė 36 190,78 Eur turtinę žalą, kurią kaltas asmuo turi atlyginti. Šią žalą ieškovas patyrė dėl bankroto administratoriaus D. P. veiksmų (t. 2, b. l. 176-178).

Kaltinamasis D. P. su ieškiniu sutiko, nurodė, jog dėl aplaidumo tinkamai neįformino kreditorių komiteto sprendimų, todėl pripažįsta, jog privalo atlyginti žalą.

Civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pranešė, jog 2022 m. rugsėjo 22 d. sumokėta 923 Eur suma, 2022 m. spalio 25 d. sumokėta 976,53 Eur suma yra įskaitytos į bankrutavusios UAB „E.“ valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo dengimui (t. 18, b. l. 104). Atsižvelgiant į civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes, kaltinamojo poziciją dėl jo pripažinimo, iš D. P. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos naudai priteistina likusi neatlyginta žalos dalis – 34 291,25 Eur.

Civiliniu ieškiniu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius prašo priteisti iš kaltinamojo VSDFV Vilniaus skyriaus naudai 8319,28 Eur nesumokėtų VSD įmokų. Nurodo, kad UAB „N.“, nesilaikydama Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (redakcija iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 9 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nemokėjo privalomų valstybinio socialinio draudimo įmokų nustatyta tvarka ir terminais, nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. susidarė įsiskolinimas ieškovo biudžetui. Vykdant susidariusio įsiskolinimo išieškojimą, ieškovas kredito įstaigoms pateikė mokėjimo nurodymus dėl lėšų pervedimo ne ginčo tvarka įmokų įsiskolinimui padengti, tačiau nurodymai liko neįvykdyti. Sprendimai dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka 2014 m. spalio 7 d. buvo pateikti vykdyti antstoliui, tačiau nebuvo įvykdyti. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 8 d. nutartimi UAB „N.“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi buvo paskirta (duomenys neskelbtini), UAB, administratoriaus įgaliotas asmuo – D. P.. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartimi patvirtintas 8319,28 Eur VSDFV Vilniaus skyriaus kreditorinis reikalavimas. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 12 d. priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos, 2018 m. liepos 26 d. BUAB „N.“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro, kreditorinis reikalavimas liko nepatenkintas. Ikiteisminio tyrimo metu surinkta duomenų, jog galėjo būti pasisavintos BUAB „N.“ lėšos, todėl ieškovas patyrė 8319,28 Eur turtinę žalą, kurią kaltas asmuo turi atlyginti (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.263 straipsnis) (t. 2, b. l. 180-182).

Kaltinamasis D. P. su civiliniu ieškiniu sutiko, nurodė, jog per aplaidumą tinkamai neįformino kreditorių komiteto sprendimų, todėl sutinka atlyginti žalą. Civilinis ieškinys tenkinamas.

Byloje nustatyti D. P. nusikalstami veiksmai, kurie lėmė žalos atsiradimą ir yra žalos valstybės biudžetui atsiradimo tiesioginė priežastis, tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys.

Civiliniu ieškiniu nukentėjusioji V. Ž. prašo priteisti iš D. P. 2369,36 Eur. Nurodė, kad 2015 m. sausio 8 d. Vilniaus apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „N.“. Ji yra bankrutavusios UAB „N.“ 1 eilės kreditorė. Jos kreditorinis reikalavimas buvo 3269,63 Eur. 2015 m. rugsėjo 7 d. iš Garantinio fondo buvo sumokėta 900 Eur. Bankroto procedūros metu dėl galimai nusikalstamų bankroto administratoriaus bankroto administravimo kontora, UAB atstovo D. P. veiksmų liko nepatenkintas jos, kaip 1 eilės kreditorės 2369,36 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas (t. 3, b. l. 40).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji V. Ž. paaiškino, kad jai buvo išmokėta ir Garantinio fondo 900 Eur, o likusi skolos dalis liko nesumokėta 2369,36 Eur. Kaltinamasis D. P. su ieškiniu sutiko. Nukentėjusiosios V. Ž. civilinis ieškinys tenkinamas.

Civiliniu ieškiniu UAB „A.“, veikianti savo ir bankrutavusios UAB „V.“ vardu, pareiškė netiesioginį ieškinį, kuriuo prašo priteisti bankrutavusiai UAB „V.“ iš D. P. žalą, kuri bus nustatyta nuosprendžiu, bet ne daugiau kaip 4 139 362,28 Eur. Taip pat prašo priteisti ieškovei UAB „A.“ iš D. P. bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad civilinė ieškovė UAB „A.“ bankrutavusios UAB „V.“ vardu reiškia netiesioginį civilinį ieškinį (duomenys neskelbtini), UAB įgaliotam asmeniui D. P. (BPK 109 straipsnis, CK 6.68 straipsnio 1 ir 2 dalys) ir įrodinėja būtinąsias tokio ieškinio sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-403/2020 28 punktas).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad iki Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) įsigaliojimo pradėtose bankroto bylose kreditorių reikalavimų pareiškimas ir tvirtinimas vykdomi pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-597-798/2021 20 punktas). UAB „A.“ yra „V.“ kreditorė, turinti neabejotiną, vykdytiną UAB „V.“ nekilnojamojo turto įkeitimu ir hipoteka užtikrintą Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1809-436/2013 patvirtintą BAB „Ūkio bankas“ 14 292 390,09 Lt (4 139 362.28 Eur) reikalavimą skolininkui BUAB „V.“. Bankrutavusios įmonės mokumas, jei teismas patenkins šio ieškinio reikalavimą, padidės. BUAB „V.“ papildomos pajamos bus skirstomos nustatyta tvarka (jos kreditoriams, įskaitant UAB „A.“, likutis – BUAB „V.“ ar jo dalyviams) (CK 6.68 straipsnio 5 dalis, ĮBĮ 34, 35 straipsniai). Ieškovė, reikšdama netiesioginį ieškinį, pirmiausia siekia padidinti BUAB „V.“ mokumą. BUAB „V.“ prievolės iš įkeitimo sandorių UAB „A.“ naudai dėl reikalavimų, kurie nebuvo patenkinti bankroto proceso metu, nepasibaigusios (CK 6.128 straipsnio 3 dalis). BUAB „V.“ likvidavimo procedūros neužbaigtos ir turėjo būti užbaigtos tik tuomet, kai nebeliks įmonės turto, iš kurio gali būti vykdomas kreditorių reikalavimų patenkinimas.(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-71-14). Galimi atvejai, kai po juridinio asmens likvidavimo net ir nesant teisių/pareigų perėmimo su juo susijusiems asmenims gali atsirasti teisiniai padariniai (LAT 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383-219/2017 20-25 punktai). Tai, kad kreditoriams ir akcininkams po įmonės išregistravimo išlieka teisė pretenduot į buvusį nepaskirstytą ar naujai atsiradusį turtą, nereiškia įmonės teisių ir pareigų perėmimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1690/2014). Jeigu BUAB „V. buvo išregistruota, tai išregistruotos įmonės turtą ir turines reikalavimo teises pagal įstatymą perims jos kreditoriai, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti likvidavimo procedūros metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-997-798/2019 10,14 punktai). Jeigu po įmonės pabaigos atsiranda turto, iš kurio galėtų būti tenkinami likę nepatenkinti šios kreditorių reikalavimai, tai turtas paskirstomas teismo sprendimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-113/2007).

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad BUAB „V.“ bankroto administravimo proceso metu galimai buvo pasisavintos BUAB „V.“ lėšos, dėl ko nebuvo pilnai atsiskaityta su kreditoriais. 2013 m. rugsėjo 30 d. Kauno apygardos teismo nutartimi patvirtintą hipoteka užtikrintą BAB Ūkio bankas reikalavimą – 14 292 390,09 Lt (4 139 362,28 Eur) BAB Ūkio bankas pardavė, o UAB „A.“ nupirko 2017 m. liepos 27 d. reikalavimo teisės pirkimo-pardavimo sutartimi.

D. P. žinojo arba turėjo žinoti apie tai, jog yra įkeitimų/hipotekų, nes turėjo informaciją apie tai, kad AB „Ūkio bankas“ kreditorinis reikalavimas užtikrintas įkeitimu. Šios aplinkybės rodo, kad D. P. žinojo arba turėjo žinoti apie Kauno apygardos teismo patvirtinto reikalavimo perleidimą. Todėl, D. P., prieš kreipdamasis į teismą su 2018 m. sausio 23 d. prašymu priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos, turėjo Hipotekos registre patikrinti ar įkeitimai/hipotekos tebegalioja. Jeigu UAB „V.“ neturi turto ir, jeigu D. P. būtų gavęs atsakymą, kad įkeitimai/hipotekos yra įregistruoti, tai, ieškovo nuomone, jis turėjo teikti UAB „V.“ kreditorių susirinkimui nutarimo projektą dėl UAB „A.“ perimtų reikalavimų nurašymą, kas lemtų ir įkeitimų/hipotekų pasibaigimą. Pranešimą apie kreditorių susirinkimus turėjo gauti ir privilegijuotas (tas, kurio reikalavimai užtikrinti įkeitimu, hipoteka) kreditorius BUAB „Ūkio bankas“, nes jis turi balsų daugumą susirinkime, buvo ir tebėra BUAB „V.“ kreditorių sąraše. Kreditorių sąrašas tikslinamas tik teismo nutartimi, bankroto administratoriui tokios teisės nesuteiktos. Administratorė pranešimą apie šaukiamą kreditorių susirinkimą turėjo siųsti ir UAB „A.“, nes pradinis ir naujasis kreditorius iki balsavimo turi suderinti savo pozicijas. Jeigu bankroto administratorius mane, jog BAB „Ūkio bankas“, perleidęs reikalavimą, prarado ir procesinį suinteresuotumą dalyvauti BUAB „V.“ bankroto byloje, tai turėjo apie tai pranešti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, nes bankroto administratorius sudaro kreditorių sąrašą ir pateikia jį teismui, o nepagrįstus reikalavimus ginčija kreditorių susirinkime ir teisme.

Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartimi BUAB „V.“ veikla pripažinta pasibaigusia dėl bankroto, nes buvo parduotas visas UAB „V.“ turtas už 42 078,80 Eur kainą. Bankroto procese liko nepatenkinti 4 872 856,48 Eur dydžio kreditoriniai reikalavimai. Įmonėje galiojančių sutarčių, turto, piniginių lėšų nėra, įmonėje nedirba nei vienas darbuotojas. Apygardos teismas priėmė nutartį suklydęs dėl administratorės pateiktos neteisingos informacijos.

Administratorius UAB „A.“ 2019 m. sausio 25 d. elektroniniu laišku atsiuntė prašymą Kauno apygardos teismui dėl įmonės pabaigos, kreditorių sąraše neteisingai kreditoriumi nurodydama AB „Ūkio bankas“ su 4 077 777,28 Eur reikalavimu. Administratorei buvo ar turėjo būti žinoma, jog bankas tuo metu jau buvo bankrutavęs, todėl bent ši aplinkybė turėjo būti nurodyta. Be to, turėjo būti nurodyta, jog BAB „Ūkio bankas“ pardavė kreditorinį reikalavimą UAB „A.“. Neturi duomenų kokiu pagrindu prašymo priede nurodytas ne apygardos teismo patvirtintas, bet 61 585 Eur sumažėjęs reikalavimas. UAB „A.“ 2017 m. liepos 27 d. įgyto teismo patvirtinto reikalavimo į UAB „V.“ dydis negalėjo pakisti, nes BUAB „V.“ nepadengė jokios jo dalies.

Reiškiant netiesioginį ieškinį, užtenka nustatyti, kad bankroto administratorė sumažino BUAB „V.“ galimybes atsiskaityti su kreditoriais arba savo teisių neįgyvendino, arba pasirinko netinkamus teisės įgyvendinimo būdus. Administratorius, kaip ypatingą teisinę padėtį bankroto procese turintis šio proceso dalyvis, yra atsakingas už bankroto procedūrų teisėtumą. Administratorė neišnaudojo visų priemonių, tenkinant kreditorių finansinius reikalavimus.

D. P., vykdydamas BUAB „V.“ likvidavimą (parduodamas turtą, skirstydamas lėšas ar kt.), turėjo arba ginčyti Kauno apygardos teismo patvirtinto reikalavimo perleidimą, arba, prieš teikdamas prašymą teismui dėl BUAB „V.“ pabaigos, privalėjo teismui nurodyti apie jam žinomą pagrindinio hipotekos kreditoriaus pasikeitimą ir dėl to būtiną kreditorių sąrašo pakeitimą. Skolininkų nepagrįstas neįtraukimas į skolininkų sąrašą laikytinas Bankroto administratorių elgesio kodekso 11.2 punkte numatyto profesionalumo principo pažeidimu, nes administratorius neveikė taip, kad geriausiai būtų užtikrinta kreditorių interesų apsauga. D. P. BUAB „V.“ administravo netinkamai, nes kai kurios bendrovės bankroto procedūros buvo neteisėtos.

Reikalavimas gali būti perleidžiamas visas ar atitinkamoje dalyje. Kai perleidžiamas visas reikalavimas, tai pagrindo spręsti dėl reikalavimo dydžio nėra, t. y. nėra pagrindo dar kartą spręsti ir tvirtinti Kauno apygardos teismo patvirtintą reikalavimą BUAB „V.“ bankroto byloje (LAT 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657-248/2015). Teismų praktikoje išaiškinta, jog tuo atveju, kai kitoje civilinėje byloje nėra ginčijamas reikalavimo teisės atsiradimo pagrindas, o ginčijama tik pati reikalavimo teisių perleidimo sutartis, tai netrukdo išspręsti ginčą dėl naujojo kreditoriaus finansinio reikalavimo dydžio skolininko bankroto byloje.

Pradinio kreditoriaus procesinių teisių perėmimo pagrindas yra pagrindinė sutartis, kuriai galiojant, nėra pagrindo atsisakyti pakeisti vieną kreditorių kitu. Pagrindinės sutarties ir perleidimo sutarties galiojimas pagrįstas ir įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais – Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3476-580/2018 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-478-381/2019 D. J. prieš BAB „Ūkio bankas“ ir UAB „A.“. Perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatytai ar sutartis nenustato ko kita (CK 4.48 straipsnio 2 dalis). Teisių perėmėjas, įstojęs į procesą, įgyja teisę tęsti pirmtako pradėtą procesą. Bylos dalyvio pakeitimo klausimas turi būti sprendžiamas taikant procesinio teisių perėmimo institutą (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 48 straipsnio 1 dalis). Teismo nutartis patikslinti kreditorių sąrašą (pakeisti pradinį kreditorių AB „Ūkio bankas“ naujuoju kreditoriumi UAB „A.“ būtų tik techninis veiksmas, nes UAB „A.“ įgyto reikalavimo tvirtinimas išspręstas ankstesne Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, o reikalavimų eilė nustatyta pagal Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio nuostatas, dėl kreditorinio reikalavimo perleidimo nesikeičia (Įmonių bankroto įstatymo 1, 3, 5 dalys).

Jeigu ikiteisminiame tyrime dėl administratorės įgalioto asmens veikų būtų nustatyta turto, kuris gali būti panaudotas atsiskaitant su BUAB „V.“ kreditoriais, mano, kad bankroto administratorė dėl interesų konflikto nebegalėtų atstovauti likviduojamos įmonės reikaluose, kaip pvz. spręsta Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A01253/2013 ir turėtų būti pakeista kitu nemokumo ar turto administratoriumi (CK 4.237 straipsnis) ar kuratoriumi (CK 39 straipsnis). Jei ikiteisminis tyrimas bus rezultatyvus, tai atsakingas asmuo (D. P.) privalės atlyginti BUAB „V.“ ir jo kreditoriams tą žalą, kuri bus nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padarė kaltu pripažintas asmuo ir atsiradusios žalos bus teisinis priežastinis ryšys. Advokatui, parengusiam ieškinį pagal 2021 m. gegužės 19 d. sąskaitą faktūrą O Nr. 11 sumokėta 1275 Eur (t. 2, b. l. 112-134).

Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo UAB „A.“ atstovė prašė civilinį ieškinį patenkinti. Kaltinamasis su ieškiniu nesutiko. Gynėjas baigiamųjų kalbų metu nurodė, jog Bankroto administratoriui nebuvo tinkamai pranešta apie kreditoriaus ir jo reikalavimų perleidimą 2017 m. liepos 27 d. reikalavimo teisės pirkimo-pardavimo sutartimi, todėl bankroto administratorius negalėjo žinoti apie šiuos pasikeitimus ir atitinkamai informuoti teismą teikiant galutines ataskaitas dėl BUAB „V.“ bankroto procedūros pabaigos ar vis dar esančias hipotekas BUAB „V.“ naudai.

Ieškinys atmetamas.

Kaip matyti iš ieškinio reikalavimo, civilinė ieškovė reiškia kaltinamajam netiesioginį ieškinį – žalą rašo priteisti BUAB „V.“. Taigi nagrinėjamu atveju aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nagrinėjamu klausimu. 2022 m. kovo 30 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-313/2022, kuriame nurodoma, jog pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teisės kreiptis į teismą prielaidų nebuvimas sudaro teisinį pagrindą teismui tokį ginčą pripažinti nenagrinėtinu teisme civilinio proceso tvarka ir ieškinį atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jei ieškinys buvo priimtas – nutraukti civilinę bylą (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 326 straipsnio 5 punktas). Kasacinis teismas, aiškindamas CK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, yra konstatavęs, kad asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas, išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus (t. y. subjektus, ginančius viešąjį interesą įstatymo pagrindu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021, 30 punktas).

Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje buvo kilęs ginčas ir sprendžiamas klausimas, ar bankrutuojančios (bankrutavusios) individualios įmonės savininkas, kuris nėra šios įmonės kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, tačiau yra subsidiariai atsakingas už šio juridinio asmens (individualios įmonės) prievoles, turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės vardu (interesais).

CK 6.68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys). CK 6.68 straipsnio nuostatomis, įtvirtinančiomis subjektų, turinčių teisę reikšti netiesioginį ieškinį, ratą, nurodyta, kad tinkamas subjektas (suinteresuotas asmuo), galintis pareikšti netiesioginį ieškinį, yra kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui. Asmuo, kreipdamasis į teismą su netiesioginiu ieškiniu, visų pirma privalo pagrįsti savo civilinį procesinį subjektiškumą, t. y. teisės priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareiškiant ieškinį skolininko vardu turėjimą. Asmeniui neįrodžius pirmiau įvardytų prielaidų, su kuriomis įstatymų leidėjas sieja jo teisės reikšti teismui netiesioginį ieškinį atsiradimą, tokio subjekto pateiktas netiesioginis ieškinys laikytinas nenagrinėtinu teisme civilinio proceso tvarka.

Kaip matyti iš ieškinio turinio, civilinė ieškovė UAB „A.“ neginčija, kad ji BUAB „V.“ bankroto byloje nėra patvirtinta kreditoriumi, tačiau teigia, jog dėl turimo glaudaus materialiojo teisinio ryšio (turtinio suinteresuotumo) su bankroto byla yra prilygintinas šios įmonės kreditoriui, turinčiam CK 6.68 straipsnyje įtvirtintą teisę reikšti netiesioginį ieškinį. Visgi, su šia civilinio ieškovo pozicija nesutiktina.

Netiesioginis ieškinys yra toks ieškinys, kurį kreditorius, manydamas esant CK 6.68 straipsnyje nustatytas sąlygas, pareiškia už savo skolininką, kuris neįgyvendina turimų reikalavimų savo skolininkui (neprisiteisia skolos, nesusigrąžina turto ir kt.) ir taip nepagerina savo mokumo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagrindinė aptariamo instituto paskirtis – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius į prisiteistą turtą nukreips savo reikalavimų patenkinimą. CK 6.68 straipsnyje nustatytas vienas kreditoriaus interesų gynimo būdų, pagal kurį kreditorius už skolininką jo vardu turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę trečiajam asmeniui pareikšdamas netiesioginį ieškinį (skolininko skolininkui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-219/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-313/2022, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Minėta, kad viena iš jų – netiesioginį ieškinį gali pareikšti tik kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę. Iš CK 6.68 straipsnio dispozicijos matyti, kad tarp teisės subjektų (asmens, inicijuojančio procesą netiesioginiu ieškiniu, ir asmens, kurio vardu tai daroma) turi egzistuoti prievolinis teisinis santykis, kuriame vienas iš subjektų yra kreditorius, o kitas – skolininkas. Pagal CK 6.1 straipsnį, prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą.

Kreditorius – tai asmuo, kuriam bankrutuojanti ar bankrutavusi įmonė yra tiesiogiai skolinga; taip pat tai gali būti ir subjektas, kuris pagal įstatymus, kitus teisės aktus ar kitais pagrindais turi teisę reikalauti iš bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės įvykdyti prievolę ar įsipareigojimą (pvz., jeigu įmonė yra skolinga valstybei, tai įmonės kreditorius yra konkreti institucija ar institucijos, kurios įpareigotos vykdyti atitinkamas valstybės joms priskirtas funkcijas, pvz., surinkti privalomuosius mokesčius ir įmokas, kontroliuoti valstybės vardu gautų paskolų ar paskolų su valstybės garantija grąžinimą ir kt.).

Neabejotina ir vykdytina kreditoriaus reikalavimo teisė skolininkui reiškia, kad netiesioginio ieškinio pareiškimo metu skolininko prievolė kreditoriui yra galiojanti (skolininkas nėra įvykdęs dalies ar visos prievolės kreditoriui arba yra įvykdęs ją netinkamai), nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, nėra ginčijama teisme ir yra suėjęs prievolės įvykdymo terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2014).

Kreditoriui norint pasinaudoti netiesioginio ieškinio institutu, nėra svarbus kreditorių ir skolininką siejančios prievolės pagrindas; kad ir koks jis būtų (vienašalis sandoris, daugiašalis sandoris (sutartis), deliktas, kvazisutartis ar įstatymas), esminis yra prievolės kokybinis kriterijus – kreditoriaus reikalavimo teisės neabejotinumas ir vykdytinumas. Taigi netiesioginio ieškinio instituto taikymas pasižymi tam tikra specifika – šiuo teisių gynimo būdu (netiesioginiu ieškiniu) teisė inicijuoti civilinį ginčą teisme suteikiama specialiam subjektui – kreditoriui, kurio materialinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi pasireiškia tuo, kad jis siekia, jog tokiu, nors ir netiesioginiu būdu, būtų įmanomas jo paties neabejotino bei vykdytino reikalavimo patenkinimas. Tuo tarpu bankrutuojančios (bankrutavusios) individualios įmonės savininkas, nors yra subsidiarios atsakomybės už šios įmonės skolas subjektas, tačiau jo su bankrutuojančia (bankrutavusia) individualia įmone nesieja prievolinis teisinis santykis, kaip jis apibrėžiamas CK 6.1 straipsnio nuostatomis. Taigi, bankrutuojančios (bankrutavusios) individualios įmonės savininkas nėra specialus subjektas, kuriam pagal CK 6.68 straipsnį yra suteikta teisė reikšti netiesioginį ieškinį skolininko vardu, atitinkamai tokį ieškinį reiškiantis individualios įmonės savininkas negali būti laikomas suinteresuotu asmeniu CPK 5 straipsnio 1 dalies prasme. Netiesioginio ieškinio institutas yra išimtinis, specialiam subjektui – kreditoriui (prievoliniuose teisiniuose santykiuose su skolininku, už kurį reiškia ieškinį, dalyvaujančiam asmeniui) suteikiamas jo teisių gynimo būdas.

Aiškinimas, kad pasinaudodamas netiesioginio ieškinio institutu procesą teisme gali inicijuoti ir kitas subjektas, kuris nėra skolininko kreditorius (nėra prievoliniame teisniame santykyje su skolininku), paneigtų pirmiau aptartą netiesioginio ieškinio instituto esmę, pernelyg išplėstų CK 6.68 straipsnyje įtvirtintos į skolininko dispozicijos ribas įsiterpiančios ir būtent kreditoriaus interesų apsauga grindžiamos išimties ribas (taip dar labiau suvaržydamas skolininko galimybę laisvai naudotis savo teisėmis) ir neatitiktų kasacinio teismo formuojamos praktikos, kad išimtys įprastai nėra aiškinamos plečiamai.

Kaip matyti iš UAB „A.“ civilinio ieškinio turinio, ieškovė nurodo ir pripažįsta, jog UAB „V.“ byloje ieškovė nėra įrašyta į bankrutavusios UAB „V.“ kreditorių sąrašą. Vadovaujantis anksčiau cituota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota taisykle, bei atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieškovas UAB „A.“ nebuvo pareiškusi BUAB „V.“ finansinio reikalavimo, UAB „A.“ nėra tinkamas subjektas reikšti netiesioginį ieškinį bankrutavusios UAB „V.“ naudai.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei aukščiau išdėstytą kasacinio teismo praktiką, pareikštas ieškinys atmetamas.

Atsižvelgiant į tai, jog civilinis ieškinys atmetamas, priteisti civilinei ieškovei už ieškinio surašymą UAB „A.“ advokatui R. P. sumokėtus 1275 Eur (t. 2, b. l. 55, 56), nėra pagrindo, todėl šis prašymas netenkinamas.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamų veikų tyrimui ir nagrinėjimui

2019-07-22 D. P. pateikti BUAB „E.“ bankroto bylos dokumentai (t. 10, b. l. 2-4), (duomenys neskelbtini), UAB buhalterinės apskaitos laikotarpiu nuo 2010-11-02 iki 2018-06-01 dokumentai (t. 10, b. l. 13-15) perduoti saugoti į Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus daiktų saugyklą (t. 10 b. l. 160-163), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini (duomenys neskelbtini), UAB.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-309 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

- pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (BUAB „V.“ turto pasisavinimas), perkvalifikavus veiką iš BK 183 straipsnio 2 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – 2 metus laisvės atėmimo;

- pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (BUAB „V.“ epizodas) – 1 metus laisvės atėmimo;

- pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (BUAB „E.“ turto pasisavinimas), perkvalifikavus veiką iš BK 183 straipsnio 2 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – 1 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo;

- pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (BUAB „E.“ epizodas) – 9 mėnesius laisvės atėmimo.

- pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (BUAB „N.“ turto pasisavinimas), perkvalifikavus veiką iš BK 183 straipsnio 2 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – 6 mėnesius laisvės apribojimo;

- pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (BUAB „N.“ epizodas) – 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtas bausmes pagal BK 183 straipsnio 3 dalį bei 228 straipsnio 2 dalį (BUAB „V.“ epizodas) subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtas bausmes pagal BK 183 straipsnio 3 dalį bei 228 straipsnio 2 dalį (BUAB „E.“ epizodas) subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtas bausmes pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (keičiant paskirtą laisvės apribojimo bausmę į laisvės atėmimo bausmę, prilyginant vieną laisvės atėmimo dieną dviem laisvės apribojimo dienoms) bei 228 straipsnio 2 dalį (BUAB „N.“ epizodas) subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas ir subendrintas bausmes subendrinti prie griežčiausios subendrintos bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir D. P. paskirti galutinę bausmę – 3 metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktu, 69 straipsniu, įpareigoti D. P. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti kiekvienam iš civilinių ieškovų – VĮ Turto bankas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, V. Ž. ne mažiau nei 1/4 nuosprendžiu priteistų sumų žalai atlyginti.

Vadovaujantis BK 68² straipsniu, D. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens darbą atėmimą 3 (trims) metams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. Ž. civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš D. P. nukentėjusiosios V. Ž. naudai 2369,36 Eur žalai atlyginti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos civilinį ieškinį (dėl BUAB „E.“) patenkinti iš dalies. Priteisti iš D. P. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos naudai 34 291,25 Eur žalai atlyginti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos civilinį ieškinį (dėl BUAB „N.“) patenkinti. Priteisti iš D. P. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos naudai 8319,28 Eur turtinei žalai atlyginti.

VĮ Turto bankas civilinį ieškinį (dėl BUAB „E.“) patenkinti iš dalies. Priteisti iš D. P. VĮ Turto bankas naudai 61 549,92 Eur turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinio ieškinio netenkinti.

VĮ Turto bankas civilinį ieškinį (dėl BUAB „N.“) patenkinti. Priteisti iš D. P. VĮ Turto bankas naudai 5257,40 Eur turtinei žalai atlyginti.

UAB „A.“ netiesioginį civilinį ieškinį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – BUAB „E.“ bankroto bylos dokumentus, (duomenys neskelbtini), UAB buhalterinės apskaitos dokumentus laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 2 d. iki 2018 m. birželio 1 d., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti (duomenys neskelbtini), UAB.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą parduodant per Vilniaus apygardos teismą.