Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. P. prašymą suinteresuotiems asmenims A. P., V. G. ir A. P. dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-576-206/2016.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. lapkričio 15 d. pasirašant taikos sutartį, siekdamas išsaugoti su ieškove buvusia sutuoktine gerus santykius, jis ieškovei padarė didelę nuolaidą. Dėl taikos sutarties su ieškove sutarė 2016 m. lapkričio 15 d. prieš teismo posėdį, ir teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Romanas Lupeika apie tai informavo teismą. Teisėja, kadangi ji ruošėsi atostogauti, liepė pasirašytą taikos sutartį skubiai iki kitos dienos 8.00 val. pateikti teismui. Ieškovės atstovas advokatas Romanas Lupeika parengė procesinius dokumentus, ir jis sutartu laiku atvyko į jo kontorą ir paskubom pasirašė jam advokato pateiktus pasirašyti dokumentus. Ieškovės atstovas tą pačią dieną taikos sutartį pateikė teismui ir teismas 2021 m. lapkričio 16 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą bei patvirtino taikos sutartį. 2017 m. lapkričio 3 d. jam tapo žinoma, kad 2016 m. lapkričio 15 d. kartu su taikos sutartimi jis pasirašė dar vieną kartu su ieškove sudarytą sutartį, kuri tiesiogiai susijusi su turto padalijimu ir nebuvo pateikta civilinėje byloje Nr. e2-576-206/2016, t. y. preliminarią nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį. Pagal šios sutarties 3.1.1. punktą jis įsipareigojo padovanoti visą savo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. ½ dalį žemės sklypo ir ½ dalį pastato, neįteisinto Nekilnojamojo turto registre, taip pat įsipareigojo iki 2017 m. birželio 1 d., imtinai savo lėšomis įteisinti Nekilnojamojo turto registre pastatą, esantį žemės sklype . (duomenys neskelbtini). (sutarties 3.2. punktas). Preliminaria dovanojimo sutartimi buvo numatyta jų su A. P. atsakomybė vienas kitam – 20 000,00 Eur kompensacija jeigu dėl vieno ar kito kaltės pagrindinė (dovanojimo) sutartis nebus sudaryta sutartyje nustatytu terminu. A. P. pareikalavo iš jo vykdyti 2016 m. lapkričio 15 d. preliminarią nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį ir už sutarties, pagal kurią iš jo buvo atimtas paskutinis turtas, nevykdymą ieškovei A. P. iš jo buvo priteista 10 000,00 Eur.

Pagal taikos sutartį civilinėje byloje Nr e2-576- 206/2016 jis ieškovei padarė didelę nuolaidą, be bendro turto padalijimo lygomis dalimis neatlygintinai perleido (padovanojo) savo asmeninį turtą. Vėliau paaiškėjo, kad jis šioje byloje dėl turto padalijimo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, įsipareigojo perleisti ieškovei visą savo turtą. Civilinėje byloje Nr. e2-576-206/2016, nagrinėjant bylą teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2016 m. lapkričio 16 d. nebuvo įvertintos visos bylos aplinkybės ir taikos sutarties sąlygos, neišaiškinta tikra šalių valia ir padaryta aiški teisės normos taikymo klaida - netinkamai pritaikytos CK 3.117 straipsnio 1-3 dalys. Dėl šios aiškios teisės taikymo klaidos yra pagrindas atnaujinti procesą byloje. Nurodė, jog trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl prašo jį atnaujinti. Nurodė, kad

apie tai, kad 2016 m. lapkričio 15 d. ieškovės atstovo advokato Romano Lupeikos kontoroje kartu su taikos sutartimi pasirašė ir preliminarią nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį, kuri, kaip paaiškėjo nebuvo pateikta ir vertinama civilinėje byloje Nr. e2-576-206/2016, jis sužinojo 2017 m., gavęs iš ieškovės A. P. reikalavimą vykdyti preliminarią nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį. Teisininkai jam patarė skųsti preliminarią nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį, todėl 2017 m. lapkričio 29 d. Kretingos rajono apylinkės teisme jis pareiškė ieškinį atsakovei A. P., tretiesiems asmenims L. P. ir A. P. dėl 2016 m. lapkričio 15 d. preliminarios nekilnojamojo turto dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Kretingos rajono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-400-206-2018 jo ieškinys buvo atmestas, o apeliacinės instancijos teismas 2019 m. vasario 14 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą. Kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo nutarties Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti. 2019 m. gegužės 14 d. advokato patarimu Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams jis pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-400-206/2018, tačiau Plungės apylinkės teismas jo prašymo dėl proceso atnaujinimo byloje netenkino. Kadangi 2016 m. lapkričio 15 d. preliminarios nekilnojamojo turto sutarties sąlygų jis neįvykdė Plungės apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. sprendimu buvo patenkintas A. P. ieškinys ir iš jo jos naudai priteista 10 000,00 Eur netesybų bei 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Jis suprato, kad jo atžvilgiu tyčia ar netyčia padaryta teisinė klaida, kadangi negali būti, kad teisės normos leistų atimti iš žmogaus visą turtą. Todėl 2020 m. vasario 11 d. jis pateikė prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Jo prašymas buvo ilgai svarstomas ir pagalba suteikta tik 2021 m. vasario 15 d. sprendimu. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-576-206/2016 per 3 mėnesius nuo tos dienos kada tapo žinoma apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, neturėjo galimybės. Nebūdamas teisininku jis nesuprato, kokį savo teisių gynimo būdą turi pasirinkti, elgėsi taip kaip jam patarė teisininkai, todėl prašo atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 16 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.e2-576-206/2016 patvirtinta 2016 m. lapkričio 15 d. šalių sudaryta taikos sutartis, kuria atsakovas V. P. neatlygintinai perleido ieškovei A. P. jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. 23/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 23/100 dalis kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vienkartines valstybės išmokas, skirtas nuosavybės teise įsigyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovė A. P. ir atsakovas V. P. susitarė pasidalinti santuokinį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): A. P. asmeninės nuosavybės teise atiteko ½ dalis žemės sklypo, turinčio bendrą 0,060 ha plotą, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis pastatyto, tačiau neįteisinto Nekilnojamojo turto registre, sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); V. P., asmeninės nuosavybės teise atiteko ½ dalis žemės sklypo, turinčio bendrą 0,060 ha plotą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir ½ dalis pastatyto, tačiau neįteisinto Nekilnojamojo turto registre, sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2017 m. balandžio 28 d. pareiškėjas V. P. kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-576-206/2016, CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nurodydamas, kad pasirašė taikos sutartį dėl santuokinio turto padalijimo pilnai nesupratęs ir nesuvokęs taikos sutarties sąlygų, nesuvokė procesinių veiksmų padarinių. 2017 m. spalio 23 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-1043-474/2017 pareiškėjo prašymas buvo atmestas. Teismo nutartyje nurodyta, jog taikos sutartis buvo patvirtinta tokia, kokia šalių buvo suderinta, pasirašyta ir pateikta tvirtinimui. Nepateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjas būtų suklaidintas, o jo paties paaiškinimai dėl sutarties sąlygų nesupratimo ar nesuvokimo neatitinka faktinių aplinkybių. Subjektyvus nuomonės keitimas, įtakojantis kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, nelaikytinas sprendimo teisiniu ir/ar faktiniu keitimo/naikinimo pagrindu. Pareiškėjas suvokimo apie priimtą teismo spendimą terminą sieja su jo gautomis žiniomis Registrų centre, sprendžiant sodo namelio registravimo klausimą, kai tuo tarpu šis sutuoktinių turtas padalintas pagal bendras taisykles po ½. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir tai, kad yra praleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, teismas konstatavo, jog nenustatyta, kad teismas, tvirtindamas taikos sutartį, būtų padaręs aiškią teisės normos taikymo klaidą, todėl prašymas atmestas.

2018 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-183-730/2018 Klaipėdos apygardos teismas atmetė V. P. skundą ir 2017 m. spalio 23 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išanalizavo tiek 2016 m. lapkričio 15 d. taikos sutarties tarp šalių pasirašymo, tiek jos patvirtinimo aplinkybes ir konstatavo, jog pareiškėjas praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir pagrindo jį atnaujinti nėra, taip pat nėra pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

2017 m. lapkričio 29 d. V. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti 2016 m. lapkričio 15 d. preliminarią nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento dėl apgaulės. Nurodė, kad 2017 m. lapkričio 3 d. jam tapo žinoma, jog tarp jo ir atsakovės A. P. bei trečiųjų asmenų (jo pilnamečių dukrų) 2016 m. lapkričio 15 d. buvo sudaryta preliminarioji nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis. Jis neturėjo tikslo sudaryti ginčijamą sutartį, nes ji neatitiko jo tikrosios valios ir jos sąlygos jam yra nenaudingos, todėl prašė ją pripažinti negaliojančia. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-400-206/2018 V. P. ieškinys atmestas. Teismas be kitų aplinkybių nurodė ir tai, kad ieškovo sutarties pasirašymo tikslingumą ir kryptingumą patvirtina šalių dar 2016 m. lapkričio 9 d. pasirašytas iš esmės tokio pat turinio susitarimas, kurį surašant ir pasirašant nedalyvavo advokatai ar kiti asmenys, kas rodo ieškovo siekį ir valią susitarti būtent taip, kaip ir nurodyta ginčijamoje sutartyje.

2019 m. vasario 14 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-44-826/2019 V. P. apeliacinis skundas atmestas ir 2018 m. gegužės 10 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų sprendimas paliktas nepakeistas. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad V. P. nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-576-206/2016 teisme atstovavo profesionalus teisininkas. Iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad visi dokumentai ( 2016 m. lapkričio 15 d. prašymas patvirtinti taikos sutartį, 2016 m. lapkričio 15 d. preliminarioji dovanojimo sutartis Ąžuolų g. 22, 2016 m. lapkričio 15 d. preliminarioji dovanojimo sutartis Šiaulių g. 41, 2016 m. lapkričio 15 d. taikos sutartis) atsakovės atstovo advokato 2016 m. lapkričio 15 d. buvo persiųsti apelianto atstovui. 2016 m. lapkričio 15 d. elektroniniu laišku apelianto atstovas atsiuntė pakoreguotą taikos sutarties 5 punktą ir nurodė, kad apeliantas atvyks 14.00 val. Be to, ieškovo valios kryptingumą pasirašyti ginčijamą sutartį patvirtina byloje esantis 2016 m. lapkričio 9 d. ranka surašytas ir apelianto pasirašytas iš esmės tokio pat turinio susitarimas, kurį surašant ir pasirašant nedalyvavo advokatai ar kiti asmenys. Šio susitarimo ieškovas neginčijo (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgus į tai, laikytina, kad pasirašomos ginčijamos sutarties turinys, jos sąlygos ieškovui buvo žinomos ir jis prisiėmė riziką dėl neigiamų teisinių padarinių atsiradimo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog šalys nebūtų turėjusios išreikštos valios sudaryti būtent tokią sutartį, kad buvo kokia nors ieškovo apgaulė, nuslėptų ir tik vėliau išaiškėjusių aplinkybių, nesąžiningų veiksmų. Todėl sprendė, jog ieškovas neįrodė prieš jį panaudotos apgaulės fakto, kad būtų galima pripažinti jo pasirašytą preliminariąją dovanojimo sutartį negaliojančia. V. P. kasacinį skundą dėl 2019 m. vasario 14 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties atsisakyta priimti.

2019 m. gegužės 15 d. V. P. kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-400-206/2018. 2019 m. birželio 26 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-2148-1068/2019 V. P. prašymas buvo atmestas. Teismas nustatė, jog pareiškime proceso atnaujinimo pagrindu nurodytos aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte naujai paaiškėjusioms aplinkybėms nustatytų kriterijų, todėl pagrindo atnaujinti procesą nėra. 2019 m. spalio 17 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1415-538/2019 V. P. skundas atmestas ir 2019 m. birželio 26 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nutartis palikta nepakeista.

2020 m. sausio 24 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-160-666/2020 buvo patenkintas ieškovės A. P. ieškinys ir iš atsakovo V. P. už įsipareigojimų pagal 2016 m. lapkričio 15 d. preliminarią sutartį nevykdymą priteisė A. P. 10 000 Eur netesybų, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. 2020 m. gegužės 28 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-615-613/2020 2020 m. sausio 24 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų sprendimas paliktas nepakeistas.

2020 m. gruodžio 11 d. V. P. kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo ir 2021 m. kovo 12 d. kreipėsi į teismą dėl proceso civilinėje byloje Nr. e2-576-206/2016 atnaujinimo.

Nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas klausimą dėl prašymo pagrįstumo sprendžia iš esmės, t. y. patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar prašymas pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Nustatęs, kad egzistuoja dviejų privalomų įstatyminių sąlygų sutaptis proceso atnaujinimo institutui taikyti, teismas nutartimi atnaujina procesą. Kitu atveju teismas nutartimi procesą atnaujinti atsisako.

Dėl termino paduoti prašymui atnaujinti procesą

CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet ir įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad apie tai, kad 2016 m. lapkričio 15 d. pasirašydamas taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta šioje byloje, kartu pasirašė ir preliminarią nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį, kuri nebuvo vertinta civilinėje byloje Nr. e2-576-206/2016, sužinojo 2017 m., gavęs iš A. P. reikalavimą vykdyti preliminarią sutartį. Vadovaudamasis teisininkų patarimais jis pirmiausia kreipėsi dėl preliminarios sutarties pripažinimo negaliojančia, tada prašė atnaujinti procesą toje byloje, o kai iš jo buvo priteistos netesybos už preliminarios sutarties nevykdymą suprato, jog jo atžvilgiu padaryta teisinė klaida ir kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Kadangi Valstybės garantuojama teisinė pagalba jam suteikta tik 2021 m. vasario 15 d., jis praleido trijų mėnesių terminą kreiptis į teismą, tačiau mano, jog nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą šį terminą atnaujinti.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas dėl proceso atnaujnimo šioje byloje kreipiasi ne pirmą kartą. Pirmą kartą dėl proceso atnaujinimo šioje byloje pareiškėjas V. P. kreipėsi į teismą 2017 m. balandžio 28 d. ir prašė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Tiek pirmos instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas praleido terminą prašymui paduoti ir pagrindo jį atnaujinti nėra. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti procesą jam tapo žinomos 2017 m., tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes teismui nepateikė. Iš pareiškėjo kartu su prašymu pateiktų teismų priimtų procesinių sprendimų turinio matyti, kad aplinkybė apie tai, kad pareiškėjas 2016 m. lapkričio 15 d. pasirašydamas taikos sutartį kartu pasirašė ir preliminarią nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį vėliausiai jam galėjo tapti žinoma 2017 m. vasario – balandžio mėnesiais, taigi trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti net skaičiuojant nuo šios datos baigėsi 2017 m. gegužės – birželio mėnesiais, tuo tarpu prašymas teismui pateiktas tik 2021 m. kovo 12 d.

Nors pareiškėjas nurodo, jog vadovavosi teisininkų patarimais ir nesuprato, kokį savo teisių gynimo būdą turi pasirinkti, todėl pirmiau ginčijo preliminarią nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį ir kt., kaip matyti iš pateiktų teismų procesinių sprendimų, paskutinis pareiškėjo atžvilgiu priimtas procesinis sprendimas, susijęs su 2016 m. lapkričio 15 d. pasirašytomis sutartimis, priimtas ir įsigaliojo 2020 m. gegužės 28 d., tuo tarpu pareiškėjas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo kreipėsi su prašymu tik 2020 m. gruodžio 11 d. Teismo vertinimu aplinkybės, kad pareiškėjas bandė apginti jo manymu pažeistas teises kitais būdais, o teismams priėmus jam nepalankius sprendimus, nusprendė vėl kreiptis dėl proceso atnaujinimo šioje byloje, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleido dėl svarbių priežasčių.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad prašymas atnujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-576-206/2016 yra paduotas praleidus įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą ir pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo šį terminą atnaujinti.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu

CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog procesas gali būti atnaujinamas jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).

Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės ar pateikti nauji įrodymai neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių, nėra pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Iš pareiškėjo prašymo galima suprasti, kad esminė naujai paaiškėjusi aplinkybė yra ta, kad priimant 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį, kuria buvo patvirtinta šalių 2016 m. lapkričio 15 d. sudaryta taikos sutartis, nebuvo vertinama tą pačią dieną šalių pasirašyta preliminari nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis.

Byloje nustatyta, kad šalys 2016 m. lapkričio 15 d. pasirašė ir taikos sutartį, kurią teismas patvirtino 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi, ir preliminarią nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį, kuri teismui pateikta nebuvo. Taikos sutartimi šalys išsprendė ieškiniu ir priešieškiniu reiškiamus reikalavimus dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, reikalavimų dėl turto perleidimo šalių dukroms klausimai šioje byloje sprendžiami nebuvo, todėl teismas, tvirtindamas taikos sutartį ir neturėjo pareigos vertinti tą pačią dieną šalių sudarytos preliminarios nekilnojamojo turto dovanojimo sutarties. Iš byloje esančių ir aukščiau aptartų teismų priimtų procesinių sprendimų turinio matyti, kad teismai yra nustatę, kad pasirašant 2016 m. lapkričio 15 d. preliminarią nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį pareiškėjui pasirašomos ginčijamos sutarties turinys, jos sąlygos buvo žinomos, o jo kryptingumą pasirašyti ginčijamą sutartį patvirtina byloje esantis 2016 m. lapkričio 9 d. ranka surašytas ir jo pasirašytas iš esmės tokio pat turinio susitarimas. Šios teismų nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog pasirašant 2016 m. lapkričio 15 d. taikos sutartį ir pateikiant ją teismui tvirtinti, pareiškėjui buvo žinoma ir apie preliminarią nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį bei jos turinį. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo išvadai, kad preliminarios sutarties pasirašymas ir taikos sutarties patvirtinimas kartu nevertinant preliminarios sutarties turinio yra esminė naujai paaiškėjusi aplinkybė, galėjusi turėti įtakos išnagrinėtos bylos baigčiai.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nėra.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu

CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008). Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015; 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018 19 punktą).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą taip pat buvo grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, t. y. tuo, kad teismas, patvirtinęs šalių taikos sutartį padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą – netinkamai pritaikė CK 3.117 straipsnio 1–3 dalių nuostatas. Pareiškėjas nurodė, kad jis šioje byloje perleido ieškovei visą savo turtą, tiek įgytą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, tiek asmeninį, be to, taikos sutartis patvirtinta neišsiaiškinus tikrosios šalių valios, todėl netinkamai pritaikytos CK 3.117 straipsnio 1-3 dalys.

Kadangi pirmą kartą kreipdamasis dėl proceso atnaujinimo šioje byloje pareiškėjas jau buvo nurodęs aplinkybes dėl taikos sutarties pasirašymo aplinkybių, dėl to, kad sutartis neatitiko jo valios ir šias aplinkybes tiek Kretingos rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eA2-1043-474/2017, tiek Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. vasario 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-183-730/2018 išsamiai išanalizavo ir jas įvertino, šios nutartys yra įsiteisėjusios, teismas dėl tų pačių aplinkybių kaip pagrindo atnaujinti procesą pakartotinai nepasisako.

CK 3.117 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso nustatytais atvejais. Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją.

Nagrinėjamu atveju šalys 2016 m. lapkričio 15 d. taikos sutartimi santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą pasidalijo lygiomis dalimis po ½ dalį. Ta pačia taikos sutartimi V. P. perleido A. P. dalį jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusio turto. Pareiškėjas mano, jog teismas, patvirtindamas tokią taikos sutartį, nukrypo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir taip padarė teisės taikymo klaidą, tačiau su tokiais pareiškėjo argumentais sutikti pagrindo nėra. Kaip matyti iš teismo patvirtintos taikos sutarties bendrą sutuoktinių turtą šalys pasidalijo lygiomis dalimis po ½ dalį, taigi nuo sutuoktinių bendro turto dalių lygybės principo nukrypta nebuvo, todėl CK 3.117 straipsnio 1-3 dalių nuostatos nepažeistos. Vien tai, kad sutartimi pareiškėjas dar perleido buvusiai sutuoktinei dalį savo asmeninio turto, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, jog buvo padaryta aiški teisės taikymo klaida, nes kaip prašyme nurodo, pats pareiškėjas, jis, siekdamas išsaugoti su buvusia sutuoktine gerus santykius, byloje padarė didelę nuolaidą. Iš to matyti, kad pasirašyta ir teismo patvirtinta taikos sutartis atitiko šalių valią. Pažymėtina, jog pareiškėjo asmeninis turtas, kurį taikos sutartimi jis perleido A. P., nebuvo bendras sutuoktinių turtas, todėl ir bendro sutuoktinių turto padalijimą reglamentuojančios teisės nuostatos jam netaikomos.Taip pat iš nustatytų aplinkybių matyti, kad šalys tuo pačiu metu 2016 m. lapkričio 15 d. sudarė ir taikos sutartį, ir preliminarią nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį, kuria pareiškėjas įsipareigojo savo santuokoje bendrai įgyto ir su A. P. pasidalinto turto dalį padovanoti dukroms. Preliminarios nekilnojamojo turto dovanojimo sutarties teisėtumas buvo patikrintas ir galutiniais įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra konstatuota, jog pagrindo pripažinti šią sutartį negaliojančia nėra. Taigi vien tai, kad pareiškėjas vienu metu sudarė kelis sandorius, kuriais perleido arba įsipareigojo perleisti visą savo turtą, o šiuo metu su šiais sandoriais nebesutinka, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas, patvirtindamas 2016 m. lapkričio 15 d. šalių sudarytą sutartį dėl turto pasidalijimo padarė aiškią teisės taikymo klaidą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu taip pat nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši iš būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. A. P. pateikė įrodymus apie patirtas 700,00 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą, kurios pareiškimą dėl proceso atnaujinimo atmetus, priteistinos jai iš pareiškėjo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 365-370 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjo V. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-576-206/2016.

Priteisti iš V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 700,00 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.