Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. P. atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria nustatytas terminas pašalinti pareiškimo trūkumus, priimtos civilinėje byloje Nr. A2-1043-474/2017 pagal pareiškėjo V. P. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.e2-576-206/2016,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas V. P. pateikė pareiškimą teismui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-576-206/2016. Nurodė, kad prašomoje atnaujinti civilinėje byloje taikos sutartimi pareiškėjas neatlygintinai perleido A. P. jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą bei vienkartines valstybės išmokas, skirtas žemės sklypui nuosavybės teise įsigyti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kretingos rajono apylinkės teismas, susipažinęs su pareiškėjo pareiškimu, nurodė, kad pareiškimas pateiktas be priedų, ir nustatė terminą trūkumams pašalinti. Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 111, 113 ir 369 straipsniais, įpareigojo pareiškėją V. P. iki 2017-05-25 pašalinti procesinio dokumento trūkumus: pateikti įrodymus, pagrindžiančius proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, pateikti pareiškimą, nurodant visas bylos šalis, ir pridėti tiek procesinių dokumentų kopijų, kad jų tektų po vieną kiekvienai šaliai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria pareiškėjas įpareigotas pateikti įrodymus, pagrindžiančius proceso atnaujinimo pagrindo buvimą. Apeliantas nurodo, kad tarp jo ir A. P. buvo sudaryta taikos sutartis, kuria pareiškėjas neatlygintinai perleido A. P. jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, vienkartines valstybės išmokas, skirtas žemės sklypui nuosavybės teise įsigyti. Taip pat taikos sutartimi A. P. ir pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise atiteko kiekvienam po 1/2 dalį žemės sklypo ir po 1/2 dalį pastatyto, bet neįteisinto Nekilnojamojo turto registre sodo pastato. Pareiškėjas teigia, kad prašyme nurodė taikos sutarties sudarymo aplinkybes, tačiau neturi ir objektyviai negali turėti įrodymų, kad taikos sutartis buvo sudaryta ir pasirašyta atsakovės atstovo advokato kontoroje.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo įpareigojimas pateikti įrodymus, pagrindžiančius proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, yra nepagrįstas, kadangi tokių įrodymų pareiškėjas pateikti negali.Sutiktina su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo pareiškėją pašalinti pareiškimo trūkumus, įpareigodamas pateikti įrodymus, pagrindžiančius proceso atnaujinimo buvimo pagrindą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pareiškime nurodė, kad vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu dėl teismo taikytos teisės klaidos yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje, kadangi teismas tinkamai neišaiškino šalims pasirašytos taikos sutarties teisinių padarinių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pateikti kitus objektyvius įrodymus, galinčius patvirtinti teismo teisės taikymo klaidą, galimybių pareiškėjas neturi, kadangi teismo prerogatyva yra nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas taikos sutartį, bylos nagrinėjimo metu tinkamai taikė procesinės teisės normas ir išaiškino šalims teisinius padarinius sudarant taikos sutartį, kas ir sudarytų pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-576-206/2016. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinio dokumento pateikiamo teismui trūkumų šalinimo nuostatas, todėl yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl pareiškėjo įpareigojimo pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, ir šią nutarties dalį panaikinti (LRCPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kadangi pareiškėjas atskiruoju skundu neginčija nutarties dalies, kuria jis buvo įpareigotas pateikti pareiškimą, nurodant visas bylos šalis, ir pridėti tiek procesinių dokumentų kopijų, kad jų tektų po vieną kiekvienai šaliai, tačiau terminas šiam įpareigojimui įvykdyti yra pasibaigęs, nustatytinas naujas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartį, panaikinant nutarties dalį, kuria teismas įpareigojo pareiškėją V. P. pateikti įrodymus, pagrindžiančius proceso atnaujinimo pagrindo buvimą.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nustatyti pareiškėjui V. P. terminą iki 2017 m. rugsėjo 10 d. pašalinti procesinio dokumento trūkumus: pateikti pareiškimą, nurodant visas bylos šalis, ir pridėti tiek procesinių dokumentų kopijų, kad jų tektų po vieną kiekvienai šaliai.