Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. P. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų (Kretingos rajono apylinkės teismas) 2017 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui V. P. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokinio turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Plungės apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-576-206/2016 paliko nenagrinėtą 2016 m. lapkričio 7 d. ieškovės A. P. patikslintą ieškinį ir grąžino jį padavusiam asmeniui, grąžino sumokėtą 304 EUR žyminį mokestį, paliko nenagrinėtą 2016 m. lapkričio 7 d. trečiojo asmens V. G. ieškinį ir grąžino jį padavusiam asmeniui, grąžino 38 EUR sumokėtą žyminį mokestį, patvirtino 2016 m. lapkričio 15 d. šalių sudarytą taikos sutartį, civilinę bylą nutraukė.Pareiškėjas pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu bei atnaujinti praleistą CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti procesą Plungės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-576-206/2016. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo nurodo, jog atskirajame skunde apeliantui nereiškiant reikalavimo atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, net ir esant pagrindui padaryti išvadą, jog yra pagrindas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, apeliacinės instancijos teismas negalėtų tenkinti apelianto atskirojo skundo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu suinteresuoto asmens argumentu, kadangi, kaip matyti iš atskirojo skundo motyvų, apeliantas nurodo teisinius argumentus tiek dėl nutarties dalies, kuria netenkintas jo prašymas atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, tiek dėl nutarties dalies, kuria netenkintas prašymas dėl proceso atnaujinimo. Be to, apeliantas atskirajame skunde reiškia reikalavimą panaikinti visą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl visos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi nuostatos, kad teisingumo vykdymas – išimtinė teismo teisė ir, siekiant užtikrinti, kad teisingumas būtų vykdomas kruopščiai ir atidžiai, sukurta instancinė teismų sistema, kurios paskirtis – šalinti galimas žemesniųjų instancijų teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir taip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus. Net ir po to, kai byla išnagrinėta ir šalių ginčas išspręstas instancine tvarka, gali atsirasti ar paaiškėti aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas suabejoti teismo sprendimu ar vykusio teismo proceso tinkamumu. Dėl to įstatymų leidėjas nustatė proceso atnaujinimo institutą, kuriuo siekiama to paties, kaip ir nustatant teismų sprendimų instancinės kontrolės mechanizmą (apeliaciją ir kasaciją), tikslo ir kuris taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistas teises ir teisėtus interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės teismų sistemos, būdais dėl to, kad šia tvarka pasinaudoti jau nebėra procesinės galimybės arba šia tvarka naudojantis atitinkamų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių ištaisyti nepavyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013). Atskirajame skunde apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino prašymo atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, kadangi pareiškėjui tik 2017 m. balandžio mėnesį nuvykus į VĮ Registrų centrą tapo aišku, jog patvirtinta taikos sutartimi pareiškėjas yra perleidęs neatlygintinai turto dalį buvusiai sutuoktinei. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu.Be to, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė peržiūros procedūra, prašymams atnaujinti procesą taikomi formalieji reikalavimai – jie turi būti paduodami, laikantis CPK XVIII skyriuje nustatytų taisyklių. CPK 368 straipsnyje nustatyti prašymo atnaujinti procesą padavimo terminai. Prašymo atnaujinti procesą padavimo metu galiojusios CPK 368 straipsnio redakcijos 1 dalyje buvo nurodyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pagal 2 dalį prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieneri metai. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, esant svarbioms priežastims, gali būti atnaujintas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškime dėl proceso atnaujinimo keliamas teisės taikymo klaidos klausimas, aktualūs du su prašymo atnaujinti procesą padavimu susiję įstatyme įtvirtinti terminai: trijų mėnesių terminas nuo tos dienos, kurią prašymą atnaujinti procesą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 straipsnio 1 dalis), ir vienerių metų naikinamasis terminas prašymui, grindžiamam CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu proceso atnaujinimo pagrindu, paduoti (CPK 368 straipsnio 2 dalis).Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Plungės apylinkės teismas nutartį, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, priėmė 2016 m. lapkričio 16 d., nutartis įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 7 d. Kadangi prašymas atnaujinti procesą pirmosios instancijos teisme gautas 2017 m. gegužės 9 d., darytina išvada, jog pareiškėjas nėra praleidęs CPK 368 straipsnio 2 dalyje nurodyto naikinamojo termino tokiam prašymui pateikti. Iš civilinėje byloje Nr. e2-576-206/2016 esančių įrodymų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartis, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, tą pačią dieną išsiųsta apelianto atstovui advokato padėjėjui Mariui Cechanavičiui per EPP sistemą. Vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi, procesinis dokumentas apelianto atstovui buvo įteiktas 2016 m. lapkričio 17 d. Kadangi apeliantui viso proceso metu atstovavo advokato padėjėjas, vadovaujantis CPK 118 straipsniu, procesinis dokumentas pagrįstai išsiųstas tik apelianto atstovui, kadangi apelianto atstovas, gavęs atitinkamus dokumentus, privalėjo nedelsdamas apie tai pranešti atstovaujamajam ir sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais procesiniais dokumentais. Apeliantas teismo posėdžio metu nurodė, jog 2016 m. lapkričio 16 d. nutarties kopiją gavo po 2 savaičių nuo nutarties priėmimo dienos, apie 2016 m. gruodžio 1 ar 2 d. Taigi prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje apeliantas turėjo pateikti per tris mėnesius nuo minėtos dienos, tačiau prašymas pirmosios instancijos teisme gautas tik 2017 m. gegužės 9 d. Taigi, darytina išvada, jog apeliantas praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Prašymą atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti apeliantas grindė tuo, jog nesuvokė taikos sutarties patvirtinimo teisinių padarinių ir tik 2017 m. balandžio mėnesio pabaigoje, nuvykus į VĮ Registrų centrą dėl sodo pastato įteisinimo klausimų išsprendimo, jam tapo suprantama, jog taikos sutartimi apeliantas neatlygintinai perleido suinteresuotam asmeniui jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. 23/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 23/100 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir vienkartines valstybės išmokas, skirtas žemės sklypui, esančiam (neskelbtini), nuosavybės teise įsigyti. Apelianto nurodomos aplinkybės, jog nutarties turinį jis suprato tik 2017 m. balandžio mėnesį, nuvykęs į VĮ Registrų centrą dėl sodo pastato įteisinimo klausimų išsprendimo, nepagrįstos jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis).Išklausius teismo posėdžio garso įrašą, iš apelianto paaiškinimų nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, apeliantas gavo asmeniškai, praėjus dviem savaitėms nuo nutarties priėmimo, nutartį perskaitė, matė, jog joje numatytas nutarties apskundimo terminas. Papildomai apeliantas paaiškino, jog perskaitęs nutarties turinį suprato, jog jis buvo „apiplėštas“. Apeliantas negalėjo paaiškinti, kodėl supratęs, jog nesutinka su nutartimi, kuria patvirtinta taikos sutartis, jos neapskundė. Taigi, iš paties apelianto paaiškinimų matyti, jog apeliantas nuo tada, kai gavo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, kopiją, ją perskaitė, suprato jos turinį, su nutartimi nesutiko, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų galbūt savo pažeistoms teisėms apginti, nors tuo metu naudojosi teisininko pagalba.Be to, iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad iki taikos sutarties sudarymo, tai yra 2016 m. lapkričio 9 d., su suinteresuotu asmeniu sudarė susitarimą, kuriuo susitarė, jog dukterims perleidžiama nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, kuri priklauso apeliantui (garažas, žemė, gyvenamojo namo dalis); šalys susitarė sutvarkyti sodo, esančio (duomenys neskelbtini), dokumentus, atiduoti namą vertinti ir nuėjus pas notarą dovanojimo sutartimi minėtas turtas turėjo būti perleistas dukterims; taip pat susitarė sutartyje įrašyti, jog name, esančiame (duomenys neskelbtini), apeliantas gyvens iki mirties. Teismo posėdžio metu apeliantas patvirtino, jog minėtas susitarimas pasirašytas jo parašu. Iš byloje esančių įrodymų taip pat matyti, jog šio susitarimo pagrindu šalys 2016 m. lapkričio 15 d. sudarė taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta teismo nutartimi, ir preliminarias nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis, kuriomis šalys susitarė padovanoti savo dukterims minėtą turtą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jog apeliantas, atstovaujamas profesionalaus teisininko, likus pakankamai daug laiko iki taikos sutarties sudarymo, pasirašė susitarimą su suinteresuotu asmeniu dėl turto pasidalijimo, kurio pagrindu buvo paruošta taikos sutartis, kuri taip pat buvo patvirtinta apelianto parašu, nėra pagrindo padaryti išvadą, jog apeliantas nesuprato taikos sutarties turinio ir jos patvirtinimo pasekmių.Esant visų anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą, apelianto nurodytos priežastys dėl termino atnaujinimo nelaikytos svarbiomis, todėl teisinio pagrindo atnaujinti terminą nėra.Kadangi šia nutartimi konstatuota, jog terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti yra praleistas ir pagrindo jį atnaujinti nėra, apeliacinės instancijos teismas trumpai pasisako dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria konstatuota, jog nėra pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.Esant patvirtintai taikos sutarčiai, kaip ir įsiteisėjusiam teismo sprendimui, toks pats ieškinys negali būti pareiškiamas, teismas tokį ieškinį atsisako priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas) arba nutraukia bylą (CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) patvirtinta taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo galią, nes ji kyla iš šalių suderintos valios, kuri patvirtinama teismo sprendimu. Esant tokiai teismo patvirtintos taikos sutarties galiai, taikos sutarties turinys gali būti pakeistas tik atnaujinus procesą byloje (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226-248/2016). Apeliantas prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, jog buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida – teismas, tvirtindamas taikos sutartį, neišaiškino šalims šių procesinių veiksmų padarinių.Prašymo atnaujinti procesą pateikimo metu galiojusios CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto redakcijoje buvo numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras turi teisę pateikti prašymus atnaujinti procesą šiame punkte numatytais pagrindais dėl pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų (nutarčių). Įstatyme taikos sutartis apibrėžta kaip šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus CK 6.983 straipsnio 1dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas.Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Rašytinės šalių taikos sutarties tekstas pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas dėl taikos sutarties įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį, teismas išaiškina šalims šių procesinių veiksmų pasekmes, o tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą. Šioje nutartyje turi būti nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos. Taikos sutarties tvirtinimo klausimą teismas gali išspręsti rašytinio proceso tvarka, kai pagal CPK byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka arba kai yra šalių prašymas taikos sutartį tvirtinti rašytinio proceso tvarka, taip pat kitais CPK numatytais atvejais. Kai taikos sutarties tvirtinimo klausimą teismas sprendžia rašytinio proceso tvarka ir šalys prašyme patvirtinti taikos sutartį nenurodo, kad joms žinomos taikos sutarties patvirtinimo pasekmės, išaiškinimo pareigą teismas įgyvendina mutatis mutandis taikydamas šio straipsnio 1 dalį. Šios dalies nuostatos dėl taikos sutarties tvirtinimo rašytinio proceso tvarka neriboja teismo teisės taikos sutarties tvirtinimo klausimą spręsti žodinio proceso tvarka, kai teismas pripažįsta, kad tai būtina (CPK 140 straipsnio 3 dalis).Iš civilinėje byloje Nr. e2-576-206/2016 esančių įrodymų nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 15 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui, jos atstovui, apeliantui, jo atstovui, trečiajam asmeniui V. G., šalių atstovai teismui nurodė, jog šalys siekia sudaryti taikos sutartį ir suderinti taikos sutarties sąlygas. Apeliantas prieštaravimų dėl taikos sutarties sudarymo neišreiškė. Tą pačią dieną teisme gautas suinteresuoto asmens, apelianto ir trečiojo asmens pasirašytas prašymas patvirtinti taikos sutartį, išspręsti dalies žyminio mokesčio grąžinimo klausimą, priimti suinteresuoto asmens patikslinto ieškinio ir trečiojo asmens ieškinio atsiėmimą, grąžinti sumokėtą žyminį mokestį, panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, prašymą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nutraukti civilinę bylą. Prie prašymo pridėta abiejų šalių parašu patvirtinta taikos sutartis. Kadangi įstatymas nedraudžia taikos sutarties patvirtinti rašytinio proceso tvarka, esant tokiam šalių prašymui, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos taikos sutarties patvirtinimo klausimą išspręsti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Be to, iš pateiktos taikos sutarties turinio nustatyta, jog 7 punktu šalys patvirtino, jog jos yra susipažinusios su CPK 42 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsnio 3 dalimi, 294 straipsnio 2 dalimi ir supranta, jog teismui patvirtinus taikos sutartį, ji šalims turės galutinio sprendimo galią, bus priverstinai vykdytinas dokumentas ir nė vienai iš šalių nebus leidžiama vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kadangi šalys nurodė, jog joms žinomos taikos sutarties patvirtinimo teisinės pasekmės, abi šalys buvo atstovaujamos profesionalių teisininkų, pirmosios instancijos teismui nekilo pareiga papildomai išaiškinti šalims taikos sutarties patvirtinimo teisines pasekmes. Pirmosios instancijos teismui nenustačius CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant negalima tvirtinti taikos sutarties, 2016 m. lapkričio 15 d. sudaryta taikos sutartis patvirtinta pagal joje išdėstytas sąlygas, teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nurodant šalių pasiektus susitarimus.Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo padaryti išvadą, jog buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu nėra.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis), todėl atskirasis skundas netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Netenkinus pareiškėjo atskirojo skundo, iš apelianto priteistinos 300 EUR suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti nepakeistą Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų (Kretingos rajono apylinkės teismas) 2017 m. spalio 23 d. nutartį.

Priteisti iš pareiškėjo V. P. 300 EUR bylinėjimosi išlaidas suinteresuotam asmeniui A. P..