- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-14
- Bylos Nr.
- e2A-44-826/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01610-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- A. P.
- Trečiasis asmuo
- L. P., A. P.
- Kategorijos
- 2.1.2.4.2.7Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudarytas sandoris
- 3.1.1.2.11Rungimosi principas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (pirmininko ir pranešėjo), Kristinos Domarkienės ir Jolantos Gailevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal ieškovo V. P. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei A. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys L. P., A. P.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti 2016 m. lapkričio 15 d. preliminariąją nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento dėl apgaulės.
1.1. Nurodė, kad 2017 m. lapkričio 3 d. jam tapo žinoma, jog tarp jo ir atsakovės A. P. bei trečiųjų asmenų (jo pilnamečių dukrų) L. P., A. P. 2016 m. lapkričio 15 d. buvo sudaryta preliminarioji nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis. Apie tai jis sužinojo 2017 m. spalio 18 d., gavęs atsakovės pranešimą dėl prievolių vykdymo pagal sudarytą preliminariąją sutartį. Šios sutarties turinys jam buvo nežinomas, tad 2017 m. spalio 27 d. paprašė atsakovės pateikti jam sutartį ar jos patvirtintą kopiją. Pagal Sutarties 3.1.1 punktą jis ir atsakovė įsipareigojo padovanoti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Kretingos r., t. y. žemės sklypą, bendro 0,060 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą, neįteisintą Nekilnojamojo turto registre, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šis turtas nuosavybes teise priklauso po 1/2 dalį pagal Kretingos rajono apylinkės teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-576-206/2016, kuria buvo patvirtintas jo ir atsakovės santuokos nutraukimas. Taip pat įsipareigojo iki 2017 m. birželio 1 d. imtinai savo lėšomis įteisinti Nekilnojamojo turto registre pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kretingos r. (sutarties 3.2 punktas). Už sutarties sąlygų nevykdymą įsipareigojo atsakovei sumokėti 20 000 Eur kompensaciją. Jis neturėjo tikslo sudaryti ginčijamą sutartį, nes ji neatitiko jo tikrosios valios ir jos sąlygos jam yra nenaudingos. Kai sutartį pasirašė, vyko santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byla Nr. e2-576-206/2016. 2016 m. lapkričio 15 d. minėtoje byloje vyko teismo posėdis, kurio metu šalys sutarė bylą baigti taikiai, po pietų jis atvyko į atsakovei atstovaujančio advokato R. L. kontorą, adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga. Advokatas davė jam pasirašyti taikos sutartį ir kitus dokumentus nurodydamas, kad tai yra susiję su ginčo taikiu išsprendimu. Pasirašius visus jam pateiktus dokumentus ir išėjus iš kontoros, advokatas pasivijo jį ir to paties namo laiptinės pirmame aukšte pasakęs, jog yra nepasirašyta dar viena sutartis, paskubino ją pasirašyti. Jis neskaitydamas sutarties sąlygų, pasitikėdamas advokatu, pasirašė. Tačiau atsakovės advokatas nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų ir nepranešė, kad jo duodama pasirašyti sutartis visiškai nesusijusi su taikos sutarties sąlygomis. Prieš sutarties sudarymą jis su atsakove nėra taręsis, jog padovanos dukroms jam priklausantį turtą, nes jų santykiai blogi, jie nesimato ir nebendrauja jau ketveri metai. Sutartis surašyta ir sudaryta išimtinai atsakovės iniciatyva. Tai patvirtina Sutarties 3.4 punktas, kuriame nurodyta, jog pagrindinės – notarinės sutarties tvirtinimo išlaidas įsipareigoja sumokėti atsakovė. Nors sutartyje nurodyta, kad ši sutartis yra perskaityta šalių, jų suprasta dėl turinio ir pasekmių ir kaip atitinkanti šalių tikrąją valią pasirašyta, tačiau tai neatitinka tikrovės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismo sprendimo motyvai:
2.1. Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų ir nepaaiškino teismo posėdžio metu, kaip jis buvo apgautas ar suklaidintas sudarant ginčijamą sutartį. Ieškovas pats painiojasi nurodydamas faktines aplinkybes, t. y. vienur nurodė, jog jis ginčijamos sutarties nepasirašė, o kitur – pasirašė neskaitęs. Nenustatyta, kad ieškovas būtų neraštingas ar neišsilavinęs žmogus, turėtų sveikatos sutrikimų, kurie galėtų kelti abejonę jo mąstymu, suvokimu, vertinimu. Ieškovui atstovavo teisinę pagalbą jam teikiantis advokato padėjėjas M. C., su kuriuo ieškovas derino savo veiksmus, dokumentus ir kt., kuris pakviestas į teismo posėdį kaip liudytojas patvirtino šias aplinkybes. Jo sutarties pasirašymo tikslingumą ir kryptingumą patvirtina šalių dar 2016 m. lapkričio 9 d. pasirašytas iš esmės tokio pat turinio susitarimas, kurį surašant ir pasirašant nedalyvavo advokatai ar kiti asmenys, kas rodo ieškovo siekį ir valią susitarti būtent taip, kaip ir nurodyta ginčijamoje sutartyje.
III. Apeliacinio skundo argumentai
3. Ieškovas V. P. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašė Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išnagrinėti iš esmės – pripažinti 2016 m. lapkričio 15 d. preliminariąją nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento iš dalies: 1.1) pripažinti negaliojančiomis sutarties 3.1.1 punkto sąlygas, pagal kurias ieškovas V. P. įsipareigojo dukroms L. P. ir A. P. padovanoti lygiomis dalimis nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Kretingos r., t. y. 1/2 dalį žemės sklypo, bendro 0,060 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį pastato, neįteisinto Nekilnojamojo turto registre; 1.2) pripažinti negaliojančiomis sutarties 4.1 ir 4.2 punktų sąlygas, pagal kurias numatyta atsakomybė už pagrindinės sutarties nesudarymą; 1.3) pripažinti negaliojančiomis sutarties 7.1 punkto sąlygas, pagal kurias ieškovas V. P. įsipareigojo iki 2017 m. birželio 1 d. imtinai savo lėšomis įteisinti Nekilnojamojo turto registre pastatą, esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini); 2) priteisti iš atsakovės visas ieškovo turėtas išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
3.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog jis neturėjo vidinės valios sudaryti preliminariąją sutartį ir dukroms padovanoti nekilnojamąjį turtą. Jo santykiai su dukromis yra blogi, paskutinį kartą matė jas daugiau nei prieš ketverius metus. Iš dukrų prašymo (paaiškinimo), bylos nagrinėjimo metu pateikto teismui, matytina, kad jos sutinka ir neprieštarauja, jog jis nedovanotų joms nekilnojamąjį turtą, nurodytą ginčo sutartyje. Taigi jos neturi jokio teisinio suinteresuotumo priimti turtą iš jo, kaip ir jis neturi jokio teisinio suinteresuotumo šį turtą joms padovanoti.
3.2. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog jis neįrodė suklaidinimo fakto. Sudarydamas (pasirašydamas) ginčijamą sandorį neveikė savo pasirinkimu ir laisva valia, nes buvo veikiamas atsakovės atstovo. Akivaizdu, kad neturi ir negali turėti jokių įrodymų savo teiginiui pagrįsti, išskyrus savo paaiškinimus, kadangi sutarties sudarymo proceso nefiksavo garso, vaizdo įrašymo priemonėmis. Be to, apie tokią galimybę net nebuvo žinoma. Atsakovės atstovas advokatas R. L. nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų ir nepranešė, kad jo duodama pasirašyti sutartis visiškai nėra susijusi su šalių ginčo sprendimu taikiu būdu dėl santuokos metu įgyto bendro padalijimo. Jei jis būtų norėjęs sudaryti sutartį, jis būtų išlaidas notarui už dovanojimo sutartį apmokėjęs per pusę su atsakove. Jo atstovas nedalyvavo pasirašant ginčijamą sutartį ir neinformavo apie tai, jog atsakovės atstovės atsiuntė jam susipažinti sutarties sąlygas. Ginčo sutartis sudaryta išimtinai atsakovės iniciatyva. Sutarties nevykdymo atveju jis privalo jai sumokėti 20 000 Eur kompensaciją.
3.3. Nurodė, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kai byloje nustatoma, kad atsakovas suklaidino ieškovą, tačiau ne tyčia, o neturėdamas tikslo apgauti, ir kad suklydimas turi esminę reikšmę, teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, gali sandorį, kurį prašoma pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl apgaulės, t. y. CK 1.91 straipsnyje nustatytu pagrindu, pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl suklydimo, t. y. CK 1.90 straipsnyje nustatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. UAB „ Vilvatėja“, bylos Nr. 3K-3-306/2007). Teismas turėjo pats nurodytą teisingą materialinę teisės normą ir pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu.
3.4. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo elgesį bylos nagrinėjimo metu vertino kaip nekonkretų ir neapibrėžtą. Jis nesupranta teisinių formuluočių, tad jo kalba su jo atstovės nesutapo tik dėl teisinio išsilavinimo neturėjimo.
Atsiliepimas
4. Atsakovė A. P. atsiliepimu prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
Šalies argumentai
4.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti ginčijimą sandorį negaliojančiu kaip sudarytą dėl apgaulės.
4.1.1. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad apgaulę prieš jį naudojo ne ji, o jos atstovas advokatas R. L.. Tokie argumentai teisiškai nėra pagrįsti, o, jei keliami, tai turi būti padaryta atitinkama tvarka, kas šiuo atveju padaryta nebuvo. Nėra teisinio ir faktinio pagrindo neigiamai aiškinti apie jos atstovo elgesį, teikiant teisines konsultacijas tiek šioje byloje, tiek kitoje išnagrinėtoje byloje dėl santuokinio turto padalijimo (civilinė byla Nr. e2-576-206/2016). Advokatas sąžiningai atliko savo pareigas, laikėsi įstatymų ir duotos priesaikos, dėl to kaltinimai dėl atstovo apgaulės yra atmestini. Ieškovas neįrodė, jog jis buvo verčiamas, skubinamas pasirašyti jos atstovo.
4.1.2. Nurodė, kad ginčytina sutartis buvo sudaryta ir susijusi su nagrinėta byla tarp ieškovo ir atsakovės dėl santuokos nutraukimo. Šios sutarties sudarymo valios kryptingumą patvirtina ieškovo 2016 m. lapkričio 9 d. pasirašytas šalių susitarimas, kurio sąlygos atitinka ginčytiną sutartį. Jį pasirašant jokie advokatai nedalyvavo ir apgaulė naudota nebuvo. Dalį sutarties sąlygų ieškovas siekė įgyvendinti bandydamas įteisinti pastatą, tačiau vėliau persigalvojo. Ginčo sutarties sąlygos buvo aptartos dalyvaujant šalims su joms atstovaujančiais atstovais, išaiškinta dėl baudos už sutarties nevykdymą. Pasirašant ginčijimą sutartį buvo pasirašyta ir dar viena preliminarioji sutartis, pagal kurią atsakovė įsipareigojo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Kretingoje, padovanoti dukroms L. ir A. P.. Ji savo pasirašytos preliminariosios sutarties sąlygas įvykdė ir tai patvirtina VĮ Registrų centro išrašas. Sutarties sąlygos buvo identiškos ieškovo pasirašytos sutarties sąlygoms.
4.1.3. Nurodė, kad ieškovas buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko ir nepasitikėjimo juo išreiškęs nebuvo. Taikos sutarties, ginčijamos sutarties projektai prieš juos pasirašant buvo išsiųsti ieškovo atstovui elektroniniu paštu. Tik po to, kai iš V. P. atstovo advokato padėjėjo M. C. buvo gautas atsakymas elektroniniu paštu, ieškovas atvyko į advokato R. L. kontorą pasirašyti procesinių dokumentų ir ginčijamą sutartį. Pačioje sutartyje yra nurodyta, kad šalys sutartį suprato ir ją pasirašė.
4.1.4. Nurodė, kad apeliaciniame skunde nurodyta kasacinio teismo praktika Nr. 3K- 3-478/2003, Nr. 3K-3-274-611/2015, Nr. 3K-3-1090/2001, Nr. 3K-3-609/2008, Nr. 3K-3-264/2013 nėra aktuali nagrinėtai bylai. Situacijos nėra analogiško pobūdžio, tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiomis nutartimis nesivadovavo bei nepriėmė priešingo sprendimo.
4.2. Nurodė, kad apeliantas nepagrįstai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas turėjo sandorį pripažinti negaliojančiu dėl suklydimo. Ieškovas ieškiniu suformuluoja ieškinio aplinkybes, kurių keisti ar modifikuoti teismas teisės neturi. Bylą nagrinėjant teisme ieškovas aiškino ne tik tas pačias aplinkybes kaip ir ieškinyje, tačiau aiškiai nurodė, kad „jis buvo apgautas“. Teismui nurodžius ir vertinus faktines aplinkybes pagal ieškinio dalyką, teismas ir analizavo CK 1.91 straipsnio taikymą. Ieškovas turi teisę iš naujo kreiptis į teismą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu jau kitais pagrindais.
4.3. Nurodė, kad nėra pagrindo spręsti, jog buvo padaryta procesinių pažeidimų vertinant įrodymus. Jeigu ieškovas teismui nepateikė jokių leistinų įrodinėjimo priemonių, tai natūralu, jog teismas kitokio sprendimo priimti negalėjo. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo siūloma pateikti rašytinius įrodymus, tačiau jokių kitų įrodymų pateikti negalėjo. Išimtinai vadovautis vien tik ieškovo parodymais teismas neturėjo teisės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalia). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
7. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo buvo netenkintas ieškovo ieškinio reikalavimas pripažinti preliminariąją dovanojimo sutartį sudaryta dėl apgaulės pagal CK 1.91 straipsnį, teisėtumas ir pagrįstumas.
Faktinės bylos aplinkybės
8. Byloje nustatyta, kad ginčijama 2016 m. lapkričio 15 d. preliminarioji sutartis sudaryta tarp asmenų – V. P., A. P., L. P., A. P.. VĮ Registrų centro išraše apie įregistruotas daiktines teises matyti, jog žemės sklypas, bendro 0,0600 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį priklauso V. P. ir A. P.. Žemės sklype yra ir neįteisintas sodo namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį faktiškai priklauso V. P. ir A. P., ir tai įrodo Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-576-206/2016. Sodo namelio įteisinimo procedūra nėra atlikta.
9. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą motyvuodamas tuo, jog jis neįrodė, kad prieš jį buvo panaudota apgaulė. Ieškovas nesutikdamas su tuo apeliaciniame skunde nurodė, jog teismas netinkamai aiškino faktines aplinkybes, nevertino jo parodymų, todėl priėmė neteisingą sprendimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.
10. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiformavusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų šiam stabilumo tikslui, neatitiktų sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2012; kt.). Tai reiškia, kad sandorių negaliojimo instituto normos skirtos ne tik viešajam interesui apsaugoti (eliminuojant iš civilinės apyvartos tokius susitarimus, kuriais būtų pažeidžiama viešoji tvarka, imperatyviosios įstatymo nuostatos, atspindinčios įstatymų leidėjo siekiamą civilinių santykių reglamentavimo rezultatą, taip pat visuomenėje nustatyti sąžiningo elgesio principai) ir sąžiningų sutartinių santykių šalių interesams nuo jų pažeidimo nesąžiningos šalies veiksmais apsaugoti, bet ir civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, užkertant kelią siekiams piktnaudžiauti sandorių negaliojimo institutu, pasinaudoti jo normomis nesąžiningais tikslais.
11. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė pripažinti 2016 m. lapkričio 15 d. preliminariąją nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento dėl apgaulės, t. y. pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį.
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-429/2013; kt.). Be to, apgaulė yra ir tada, kai asmuo pats neteisingai suvokia savo sudaromo sandorio esmę bei aplinkybes, o kita sandorio šalis, žinodama tai ir naudodamasi suklydimu, sudaro sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26-686/2015).
13. Apgaulės faktas turi būti grindžiamas įrodymais, kuriuos šiuo atveju privalėjo pateikti apeliantas (CPK 178 straipsnis). Ieškovas įrodinėjo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, jog byloje nėra leistinų įrodymų apgaulės faktui pagrįsti. Paaiškino, jog jokiais kitais įrodymais, išskyrus savo paaiškinimus, jis remtis negalėjo. Nežinojo, kad gali apgaulės faktui užfiksuoti naudotis vaizdo, garso priemonėmis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.
14. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.).
15. Įrodymai civilinėje byloje – tai bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Bylai reikšmingų faktų buvimas ar nebuvimas ir teisinis jų vertinimas gali būti konstatuojami tik tada, kai tokioms išvadoms padaryti pakanka byloje surinktų įrodymų. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytą, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010).
16. Apgaulės faktui nustatyti neužtenka paties asmens paaiškinimo, jo žodžius turi pagrįsti kiti byloje esantys įrodymai. Susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo byloje pateiktus rašytinius duomenis, apsiklausė liudytojus ir jo padarytos išvados paremtos visų įrodymų kontekste (CPK 177 straipsnio 1-3 punktai, 183 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis).
17. Ginčijama sutartis pasirašyta 2016 m. lapkričio 15 d. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 16 d. buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-576-206/2016 pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui V. P. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokinio turto padalijimo, tretieji asmenys V. G., A. P.. Matyti, kad byla buvo užbaigta patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, kuria buvo susitarta ir dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), Kretingos r., pasidalijimo. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog ginčijama sutartis pasirašyta nagrinėtos civilinės bylos dėl turto padalijimo kontekste. Pažymėtina, jog atsakovė iš esmės pasirašė tokio paties pobūdžio preliminariąją dovanojimo sutartį kaip ir ieškovas. Tai dar labiau patvirtina faktą, jog nagrinėta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo buvo priežastis pasirašyti ginčijamą sutartį.
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimus tokio teisinio veiksmo padarinius. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje J. B. su G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007). Šiuo atveju nenustatyta, jog ieškovas yra neveiksnus, ribotai veiksnus, turi kitų sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų suvokti savo veiksmų esmės bei pasirašomų sutarčių teisinių pasekmių. Apeliantui nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-576-206/2016 teisme atstovavo profesionalus teisininkas. Iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad visi dokumentai ( 2016-11-15 prašymas patvirtinti taikos sutartį, 2016-11-15 preliminarioji dovanojimo sutartis (duomenys neskelbtini), 2016-11-15 preliminarioji dovanojimo sutartis (duomenys neskelbtini), 2016-11-15 taikos sutartis) atsakovės atstovo advokato 2016 m. lapkričio 15 d. buvo persiųsti apelianto atstovui. 2016 m. lapkričio 15 d. elektroniniu laišku apelianto atstovas atsiuntė pakoreguotą taikos sutarties 5 punktą ir nurodė, kad apeliantas atvyks 14.00 val. Be to, ieškovo valios kryptingumą pasirašyti ginčijamą sutartį patvirtina byloje esantis 2016 m. lapkričio 9 d. ranka surašytas ir apelianto pasirašytas iš esmės tokio pat turinio susitarimas, kurį surašant ir pasirašant nedalyvavo advokatai ar kiti asmenys. Šio susitarimo ieškovas neginčijo (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgus į tai, laikytina, kad pasirašomos ginčijamos sutarties turinys, jos sąlygos ieškovui buvo žinomos ir jis prisiėmė riziką dėl neigiamų teisinių padarinių atsiradimo.
19. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog šalys nebūtų turėjusios išreikštos valios sudaryti būtent tokią sutartį, kad buvo kokia nors ieškovo apgaulė, nuslėptų ir tik vėliau išaiškėjusių aplinkybių, nesąžiningų veiksmų. Todėl spręstina, jog ieškovas neįrodė prieš jį panaudotos apgaulės fakto, kad būtų galima pripažinti jo pasirašytą preliminariąją dovanojimo sutartį negaliojančia.
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo
20. Ieškovas apeliaciniame skunde įrodinėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus, nurodytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kai byloje nustatoma, kad atsakovas suklaidino ieškovą, tačiau ne tyčia, o neturėdamas tikslo apgauti, ir kad suklydimas turi esminę reikšmę, teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, gali sandorį, kurį prašoma pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl apgaulės, t. y. CK 1.91 straipsnyje nustatytu pagrindu, pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl suklydimo, t. y. CK 1.90 straipsnyje nustatytu pagrindu. Vien tai, jog jis ieškinyje blogai nurodė sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindą, neatėmė galimybės teismui tinkamai pritaikyti materialiosios teisės normos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.
21. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimus), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009; 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015; kt.) nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto; nepatikrinęs), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2014).
22. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo nurodytų nutarčių turinį ir šios nagrinėjamos bylos aplinkybes bei keliamus teisės klausimus, konstatuoja, kad nagrinėjama ir apeliaciniame skunde nurodytos bylos skiriasi savo faktinėmis aplinkybėmis. Ieškovo nurodytoje nutartyje Nr. 3K-3-306/2007 buvo sprendžiama, kaip tinkamai aiškinti sutarties turinį remiantis ne tik pažodiniu jos aiškinimu, bet ir tikrąja šalių valia, atsižvelgus į ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes. Kitoje apelianto nurodytoje kasacinio teismo nutartyje Nr. 3K-3-176/2010 buvo analizuojamas ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atsakomybę už prievolių netinkamą vykdymą, proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, aiškinimo ir taikymo.
23. Be to, faktinis ieškinio pagrindas yra ieškinyje nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šaliai pakanka nurodyti tik faktus, kuriais jis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą į jį, o teisinę ginčo santykių kvalifikaciją atlieka teismas. Šalies nurodyta teisinė ginčo kvalifikacija teismo nesaisto, nes teismas taiko įstatymą. Nagrinėjamu atveju teismas analizavo ir vertino ginčijamos dovanojimo sutarties negaliojimą pagal tuos faktinius pagrindus bei aplinkybes, kurias įvardijo apeliantas, t. y. vertino, ar atsakovė prieš jį panaudojo apgaulę, o ne ieškovo suklydimą sudarant sandorį.
Dėl bylos procesinės baigties
24. Remdamasi išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį naikinti arba keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
26. Apeliacinį skundą atmetus, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
27. Atsakovė teismui pateikė duomenis, kad jos turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 700 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos pagrįstos ir neviršija maksimalių dydžių, numatytų Rekomendacijose, todėl jos priteistinos iš ieškovo (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
28. Ieškovas, paduodamas apeliacinį skundą, sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio. Nustatyta, kad jis turėjo sumokėti 375 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 300 Eur trūkstamo žyminio mokesčio dalis (CPK 86 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad teisėjų kolegija šios nutarties dalies nelaiko siurprizine sąlyga atsižvelgusi į jos dydį, teisingumo ir protingumo principus. Ieškovas tokio pat dydžio žyminį mokestį sumokėjo pirmosios instancijos teisme, tačiau trūkstama dalis nepriteistina, siekiant nepabloginti ieškovo teisinės padėties.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
ieškovo V. P. apeliacinio skundo netenkinti ir Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei A. P. iš ieškovo V. P. 700 Eur (septyni šimtai eurų) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo V. P. 300,00 Eur (trys šimtai eurų) į valstybės biudžetą trūkstamą žyminio mokesčio dalį.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.