- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-26
- Bylos Nr.
- eA2-2148-1068/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Ališauskaitė
- Pareiškėjas
- V. P.
- Suinteresuotas asmuo
- A. P.
- Atsakovas
- A. P.
- Advokatai
- Romanas Lupeika
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal V. P. ieškinį atsakovei A. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų, L. P. ir A. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas savo procesiniame dokumente ir teimo posėdžio metu pareiškėjo atstovė nurodo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su ieškiniu pripažinti negaliojančia 2016 m. lapkričio 15 d. preliminarią dovanojimo nekilnojamojo turto sutartį, panaikinant sutarties sąlygas, pagal kurias ieškovas V. P. įsipareigojo padovanoti turtą savo dukroms L. P. ir A. P. bei savo lėšomis įteisinti pastatą Nekilnojamojo turto registre ir taikytiną atsakomybę už pagrindinės sutarties nesudarymą, nenaikinant kitos sutarties dalies. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2094-206/2018, ieškinys atmestas. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. vasario 14 d. nutartimi ieškovo V. P. apeliacinio skundo netenkino ir Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą paliko nepakeistą. Nagrinėjamoje byloje V. P. ginčijo ir prašė pripažinti negaliojančia sutartį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.91 straipsnio pagrindu, nurodydamas, kad jo atžvilgiu buvo apgaulė, jis neturėjo valios sudaryti tokią sutartį, buvo suklaidintas. Ginčijama preliminarioji sutartis sudaryta vadovaujantis CK 6.165 straipsnio pagrindu. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė įrodymų ir nepaaiškino teismo posėdžio metu kaip jis buvo apgautas ar suklaidintas, sudarant ginčijamą sutartį, tai yra byloje nėra leistinų įrodymų šiam ieškovo teiginiui pagrįsti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Teismas nenustatė, kad šalys nebūtų turėjusios išreikštos valios sudaryti būtent tokią sutartį, kad buvo kokia nors ieškovo apgaulė, nuslėptos ir tik vėliau išaiškėjusios aplinkybės, nesąžiningi veiksmai.
Preliminari sutartis pasirašyta 2017 m. lapkričio 15 d. Tuo metu tarp šalių vyko teisminis procesas Kretingos rajono apylinkės teisme dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo, civilinė byla Nr. e2-576-206/2016. 2017 m. lapkričio 15 d. minėtoje byloje vyko teismo posėdis, kurio metu šalys sutarė bylą baigti taikiai ir pateikti teismui tarp šalių sudarytą taikos sutartį. Taikos sutartis skubos tvarka buvo sudaryta ir pasirašyta 2017 m. lapkričio 15 d. Taikos sutartį ieškovas pasirašė atsakovės atstovaujamo advokato R. Lupeikos kontoroje, adresu Rotušės a. 17, Kretinga (kontora yra antrame namo aukšte). Ieškovui pasirašius taikos sutartį ir išėjus iš advokato R. Lupeikos kontoros, advokatas R. Lupeika pasivijo ieškovą to paties namo laiptinės pirmame aukšte ir pasakė, kad yra nepasirašyta dar viena sutartis, kurią ieškovas privalo pasirašyti. Ieškovas, skubinamas advokato R. Lupeikos, neskaitydamas sutarties sąlygų ir pasitikėdamas advokatu R. Lupeika, sutartį pasirašė. Atsakovės atstovas advokatas R. Lupeikas nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų ir nepranešė ieškovui, kad jo duota pasirašyti ginčo preliminari sutartis visiškai nesusijusi su šalių ginčo sprendimu taikiu būdu dėl santuokos metu įgyto bendro padalinimo, t.y. būtent dėl ko buvo atvykęs ieškovas pas atsakovės atstovą į kontorą. Visas šias ginčo sutarties pasirašymo aplinkybes V. P. buvo nurodęs ieškinyje ir bylos nagrinėjimo metu, tačiau teismas konstatavo, kad nėra leistinų įrodymų šiems ieškovo teiginiams pagrįsti.
V. P. 2019 metų gegužės mėnesio pradžioje tapo žinoma, kad preliminarios sutarties pasirašymą namo laiptinės pirmame aukšte matė D. Š., kuris tuo metu ten buvo (D. Š. darbovietė (duomenys neskelbtini) yra to paties namo pirmame aukšte Rotušės a. 17, Kretinga). Atnaujinus civilinės bylos procesą D. Š. kaip liudytojas duotų teisme paaiškinimus dėl preliminarios sutarties pasirašymo aplinkybių, t.y. byloje atsirastų naujų įrodymų, pagrindžiančių ieškovo teiginius. Šie įrodymai turės esminę reikšmę bylai ir neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, kadangi paaiškės naujų esminių bylos aplinkybių.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo atnaujinti civilinės bylos procesą pagal jo ieškinį atsakovei A. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų, L. P. ir A. P. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. P. nesutiko su pareiškėjo prašymu dėl proceso atnaujinimo ir savo atsiliepime į pareiškėjo prašymą bei teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovas nurodo, kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė dėl D. Š. buvo žinoma dar nagrinėjant civilinę bylą. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai civilinę bylą išnagrinėjo teisingai ir objektyviai, tinkamai ginčui išspręsti taikė materialines teisės normas, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiškose bylose, dėl ko nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti. Pareiškėjas proceso atnaujinimo terminą sieja su tuo, kad 2019 m. gegužės mėnesio pradžioje jam tapo žinoma, jog preliminarios sutarties pasirašymą namo laiptinės pirmame aukšte matė D. Š. (CPK 369 straipsnio 1 dalies 4 punktas), tačiau su prašymu jokių leistinų įrodinėjimo priemonių, sudarančių pagrindą atnaujinti išnagrinėtos civilinės bylos procesą teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Iki teismas 2018-05-10 civilinėje byloje priėmė sprendimą V. P. buvo žinoma apie galimą liudytoją D. Š., pats D. Š. atsakovės atstovui advokatui R. Lupeikai pranešė, kad pas jį ne vieną kartą kreipėsi V. P., prašydamas pradėtoje civilinėje byloje būti liudytoju ir patvirtinti faktą, kad šis neva matęs sutarčių pasirašymą laiptinėje. Žinoma, kad D. Š. V. P. sakė, jog nieko nematė ir negali patvirtinti V. P. prašomų aplinkybių. Pradėjus bylą dėl proceso atnaujinimo ir gavus pareiškėjo V. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje byloje, D. Š. atstovui advokatui R. Lupeikai dar kartą pranešė, kad vėl V. P. jo prašo būti liudytoju civilinėje byloje. Tačiau D. Š. šiam atsakė, kad negalįs liudyti neteisingai, nes V. P. aiškinamų aplinkybių nei matė, nei ką nors žino. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad pareiškėjas V. P. neteisingai ir melagingai prašyme dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje nurodo aplinkybę, kad neva tik 2019 m. gegužės mėnesio pradžioje jam tapo žinoma, kad preliminarios sutarties pasirašymą namo laiptinės pirmame aukšte matė D. Š.. Iki teismo sprendimo priėmimo (2018-05-10) pareiškėjas V. P. sistemingai ieškojo visais nesąžiningais įmanomais būdais liudytojų, kurie galėtų patvirtinti sutarčių pasirašymo aplinkybes. Jeigu pareiškėjas V. P. apie D. Š., kaip apie galimą liudytoją, kalbėjo dar iki sprendimo priėmimo dienos, todėl galima laikyti, kad savo prašyme neįvykdė CPK 369 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimo, t. y. nurodyti konkrečią datą, kada pareiškėjas sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-400-206/2018 pareiškėjo nurodoma aplinkybė dėl D. Š. jau egzistavo ir apie tai pareiškėjui V. P. buvo žinoma. Nauja nurodoma aplinkybė dėl D. Š. ne tik kad negali turėti esminės reikšmės jau išnagrinėtoje byloje, tačiau šis pareiškėjo nurodomas „liudytojas" ne tik kad nieko nežino apie sutarčių pasirašymą, tačiau nurodomų aplinkybių negali patvirtinti, nes šių aplinkybių nematė. Iš išdėstyto seka, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo V. P. prašymą atnaujinti išnagrinėtą civilinę bylą Nr. e2-400-206/2018 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, greičiau galima padaryti išvadas, kad pareiškėjas siekia ne teisingumo, o dar kartą pasibylinėti, kas ypač neigiamai atsiliepia suinteresuotam asmeniui A. P., nes dar prieš tai išnagrinėtose bylose priteistų bylinėjimosi išlaidų V. P. neatlygina iki pat šiol.
Suinteresuotas asmuo A. P. ir jos atstovas prašo pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti, priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas bei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Suinteresuoti asmenys L. P. ir A. P. į bylą atsiliepimų neteikė, į bylos nagrinėjimą neatvyko, pranešė, kad posėdyje nedalyvaus ir prašė klausimą spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).
Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011).
Viena iš sąlygų procesui atnaujinti – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas V. P. 2017 m. gruodžio 1 d. pateikė Kretingos rajono apylinkės teismui (dabar Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai) ieškinį atsakovei A. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys L. P. ir A. P.. Minėto ieškinio pagrindu teisme pradėta civilinė byla Nr. e2-2094-206/2017. Teismas 2018 m. gegužės 10 d. žodinio proceso tvarka teismo posėdyje, dalyvaujant ieškovui V. P., jo atstovei advokatei K. P., atsakovei A. P. ir jos atstovui advokatui Romanui Lupeikai, bylą išnagrinėjo, ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas 2018 m. birželio 11 d. pateikė apeliacinį skundą dėl 2018 m. gegužės 10 d. sprendimo. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. vasario 14 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2A-44-826/2019 pagal ieškovo V. P. skundą dėl 2018 m. gegužės 10 d. sprendimo ir sprendimą paliko nepakeistą. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. gegužės 10 d. sprendimas įsiteisėjo 2019 m. vasario 14 d. Ieškovas V. P. sprendimą skundė kasacine tvarka, bet jo skundą 2019 m. kovo 26 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti (civilinė byla Nr. 3P-489/2019).
Prašyme dėl proceso atnaujinimo V. P. nurodė, kad 2019 m. gegužės mėnesio pradžioje jam tapo žinoma, kad preliminarios sutarties (šį sandorį V. P. ir ginčijo 2017-12-01 teismui pateiktu ieškiniu) pasirašymą namo laiptinėje pirmame aukšte matė D. Š.. Anot V. P. šio liudytojo parodymai dėl minėtos sutarties pasirašymo aplinkybių pagrįstų jo teiginius. Į teismą dėl proceso atnaujinimo V. P. kreipėsi 2019 m. gegužės 15 d.
Suinteresuoto asmens A. P. atstovas advokatas R.Lupeika nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad apie liudytoją D. Š. sužinojo tik 2019 m. gegužės mėn. ir net gi priešingai nurodė, kad apie šį liudytoją pareiškėjas žinojo dar proceso metu, bet jo neprašė apklausti nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teisme.
Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).
Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teisiškai reikšmingo fakto – sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, momento nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio sprendžiama pagal šalių pateiktus įrodymus. Kaip jau minėta, pareiškėjas teigia, kad nauja aplinkybė jam tapo žinoma 2019 m. gegužės mėn. pradžioje. Be paties pareiškėjo V. P. šio fakto teiginio prašyme dėl proceso atnaujinimo, jokių kitų įrodymų apie šį sužinojimą į bylą nepateikta. Pareiškėjo atstovė taip pat negalėjo nurodyti, kokiomis aplinkybėmis pareiškėjas sužinojo apie liudytoją ir galimai jo matytas aplinkybes, kurios, anot pareiškėjo, turi esminės reikšmės bylai.
Pagal pareiškėjo teismui nurodytas aplinkybes apie tariamą sutarties pasirašymo vietą, teismo manymu, liudytojas pareiškėjui turėjo būti žinomas dar šių aplinkybių susiformavimo metu, t.y. 2017-11-15, ypač jei imti domėn, kaip kad nurodo pareiškėjas, jog liudytojas matė konkrečios sutarties pasirašymo aplinkybes ir gali apie jas paliudyti teisme. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neįrodė jo tariamos naujos aplinkybės sužinojimo momento 2019 m. gegužės mėn., o teismo nuomone jo nurodytomis aplinkybėmis apie šias aplinkybes objektyviai jis turėjo žinoti dar sutarties sudarymo metu, t.y. 2017-11-15, todėl laikytina, kad jis praleido 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir neprašo jo atnaujinti (CPK 368 straipsnio 1 dalis).
Dėl proceso atnaujinimo.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).
Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės ar pateikti nauji įrodymai neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių, nėra pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Sprendžiant, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė turi esminę reikšmę bylai, esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtą teismo sprendimą ir reikalavimus išspręsti kitaip. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje.
Pareiškėjas teigia, kad atnaujinus civilinės bylos procesą D. Š. kaip liudytojas duotų teisme paaiškinimus dėl preliminarios sutarties pasirašymo aplinkybių, t.y. byloje atsirastų naujų įrodymų, pagrindžiančių ieškovo teiginius. Šie įrodymai turės esminę reikšmę bylai ir neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, kadangi paaiškės naujų esminių bylos aplinkybių. Be to, kad šis liudytojas, anot pareiškėjo, galėtų patvirtinti tik sutarties pasirašymo faktą koridoriuje, kitų aplinkybių pareiškėjas nenurodė, apsiribodamas tik vertinimu, kad tokiu būdu paaiškės naujos esminės bylos aplinkybės, iš ko galima manyti, kad ši aplinkybė, anot pareiškėjo, ir turėtų lemti teismo sprendimo keitimą.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurios jam ir teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, o pateiktu pareiškimu iš esmės nesutinka su teismo priimtu įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu bei siekia kitokio tų pačių faktinių aplinkybių įvertinimo.
Pareiškėjas teismui buvo nurodęs tas pačias ginčijamos sutarties pasirašymo aplinkybes, kurias, anot jo, galėtų patvirtinti ir jo prašomas apklausti liudytojas D. Š.. 2018-05-10 teismas, priimdamas sprendimą byloje vertino sandorio sudarymo aplinkybių visumą, o ne pavienius faktus ar veiksmus ir iš jų visumos padarė išvadas dėl pareiškėjo valios sudaryti sandorį ir apgaulės, sudarant jį, nebuvimo. Tokias išvadas teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad iki sutarties sudarymo, 2016 m. lapkričio 9 d. pareiškėjas su suinteresuotu asmeniu A. P. sudarė susitarimą, kuriuo susitarė, jog dukterims perleidžiama nekilnojamojo turto, esančio Šiaulių g. 41, Kretingoje, dalis, kuri priklauso pareiškėjui (garažas, žemė, gyvenamojo namo dalis); taip pat susitarė sutvarkyti sodo, esančio Ąžuolų g. 22, Rubuliuose, dokumentus, atiduoti namą vertinti ir nuėjus pas notarą dovanojimo sutartimi minėtas turtas turėjo būti perleistas dukterims; taip pat susitarė sutartyje įrašyti, jog name, esančiame Ąžuolų g. 22, Rubuliuose, pareiškėjas gyvens iki mirties. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas patvirtino, jog minėtas susitarimas pasirašytas jo parašu. Iš byloje esančių įrodymų taip pat matyti, jog šio susitarimo pagrindu šalys 2016 m. lapkričio 15 d. sudarė ir taikos sutartį, ir pasirašė preliminarias nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis, kuriomis šalys susitarė padovanoti savo dukterims minėtą turtą. Atsižvelgiant į šias byloje nustatytas aplinkybes, jog pareiškėjas, atstovaujamas profesionalaus teisininko, likus pakankamai laiko iki sutarties sudarymo, pasirašė susitarimą su suinteresuotu asmeniu dėl turto pasidalijimo, kurio pagrindu buvo paruošta ginčijama preliminari sutartis, teismas ir padarė išvadą, jog pareiškėjo valia ir buvo sudaryti tokią sutartį, o apgaulės elementų neįžvelgta. Nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teisme neišskirta jokia ginčijamos sutarties sudarymo aplinkybė, juolab jos pasirašymo, kuri būtų nulėmusi teismo sprendimą.
Be to, tai ne pirma byla, kai pareiškėjas siekia atnaujinti procesą dėl jo turėto turto dalybų. Liteko duomenimis, pareiškėjas taip pat siekė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.e2-576-206/2016, kurioje buvo patvirtinta pareiškėjo ir suinteresuoto asmens sudaryta taikos sutartis dėl santuokoje įgyto turto pasidalinimo (civilinė byla Nr. eA2-1043-474/2017), kuri buvo pasirašyta tuo pačiu metu kaip ir ginčijama sutartis, dėl kurios šiuo atveju pareiškėjas irgi siekia atnaujinti procesą. Minėtoje byloje pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad būtų suklaidintas (šiuo atveju jis teigia, kad buvo apgautas), o jo paties paaiškinimai dėl sutarties sąlygų nesupratimo ar nesuvokimo, teismo nuomone, neatitiko faktinių aplinkybių. Šie duomenys tik patvirtina, kad pareiškėjas linkęs keisti savo nuomonę, tačiau kaip pastebėjo teismas, nagrinėjęs pareiškėjo bylą, tai negali būti sprendimo teisiniu ir/ar faktiniu keitimo/naikinimo pagrindu, kam pritaria ir šį pareiškėjo prašymą nagrinėjantis teismas bei tokioms pirmos instancijos išvadoms pritarė ir apeliacinis teismas (civilinė byla Nr. 2S-183-730/2018).
Taigi pareiškėjas nenurodė jokių naujų faktinių aplinkybių, kurios bylą nagrinėjančiam teismui nebūtų buvusios žinomos ir jo nagrinėtos. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodo jokių naujų ir esminę reikšmę bylos nagrinėjimui turinčių aplinkybių, remiasi tomis pačiomis aplinkybėmis, kuriomis rėmėsi bylos proceso metu, taip pat teikdama apeliacinį skundą, tik teigdamas, kad yra liudytojas, kuris gali patvirtinti kai kurias jo nurodytas aplinkybes. Teismas sprendžia, kad pareiškime proceso atnaujinimo pagrindu nurodytos aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte naujai paaiškėjusioms aplinkybėms nustatytų kriterijų, todėl pagrindo atnaujinti procesą nėra.
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
Suinteresuotas asmuo A. P. prašo skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad V. P. siekia pakartotinio bylos išnagrinėjimo, nors visos aplinkybės buvo išnagrinėtos tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Toks pareiškėjos elgesys yra aiškus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.
Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningumas pareiškiant nepagrįstą ieškinį, teikiant nepagrįstą skundą ar kitą procesinį dokumentą arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtinais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005).
CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Teismo vertinimu, pareiškėjo V. P. prašymo dėl proceso atnaujinimo pareiškimas pats savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, todėl konstatuotina, jog nenustatyta CPK 95 straipsnyje įtvirtintų baudos skyrimo pareiškėjui pagrindų ir sąlygų, todėl A. P. prašymas netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši iš būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. A. P. patyrė 1000,00 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą, kurios priteistinos iš pareiškėjo.
Prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetus, iš pareiškėjo taip pat valstybei priteistina 8,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 365–370 straipsniais, teismas
nutaria:
atmesti pareiškėjo V. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-400-206/2019.
Priteisti iš V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,64 Eur (aštuonis eurus 64 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Ši nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.