- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-28
- Bylos Nr.
- e2A-615-613/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Erika Misiūnienė, Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- V. P.
- Ieškovas
- A. P.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Erikos Misiūnienės ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-160-666/2020 pagal ieškovės A. P. patikslintą ieškinį atsakovui V. P. dėl netesybų atlyginimo ir teismo išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama priteisti iš atsakovo V. P. 10 000 Eur netesybų, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Kretingos rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-576-206/2016, pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui V. P. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, bei pagal atsakovo V. P. ieškinį ieškovei dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teismas 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. Iki šios teismo nutarties priėmimo ieškovė A. P. ir atsakovas V. P. sudarė keturias sutartis, t. y.: 2016 m. lapkričio 9 d. susitarimą, pagal kurį jie nusprendė, kad nekilnojamasis turtas, kuris buvo civilinės bylos ginčo dalykas, bus neatlygintinai perleistas lygiomis dalimis dukroms A. ir L. P.; 2016 m. lapkričio 15 d. taikos sutartį, pagal kurią išspręstas ginčas civilinėje byloje Nr. e2-576-206/2016; 2016 m. lapkričio 15 d. preliminariąją sutartį (toliau – Ginčo sutartis), pagal kurią A. P. ir V. P. susitarė ir įsipareigojo iki 2017 m. gruodžio 1 d. nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (Ginčo turtas), dovanoti dukroms A. ir L. P.; ir 2016 m. lapkričio 15 d. preliminariąją sutartį, pagal kurią A. P. įsipareigojo iki 2017 m. gruodžio 1 d. nekilnojamojo turto dalį, esančią (duomenys neskelbtini), dovanoti dukroms Astai ir L. P..
3. Ieškovė taip pat nurodė, kad Ginčo sutartis, pagal kurią A. P. ir V. P. susitarė ir įsipareigojo iki 2017 m. gruodžio 1 d. Ginčo turtą dovanoti dukroms A. ir L. P., yra neįvykdyta. Pagal Ginčo sutarties 3.1.1 punktą šalys Ginčo turtą įsipareigojo padovanoti dukroms iki 2017 m. gruodžio 1 d. imtinai. Ginčo sutarties šalys 4.1 ir 4.2 punktuose numatė civilinę atsakomybę tuo atveju, jeigu dėl kurios nors šalies dovanojimo sutartis nebus sudaryta. Be to, pagal Ginčo sutarties 7.1 punktą V. P. iki 2017 m. birželio 1 d. imtinai įsipareigojo savo lėšomis įteisinti nekilnojamojo turto registre Ginčo turto dalį – pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė 2017 m. spalio 18 d. išsiuntė atsakovui pranešimą, kuriuo prašė informuoti apie prisiimtus sutartinius įsipareigojimus ir informavo, kad jų neįvykdžius bus reikalaujama sumokėti 20 000,00 Eur dydžio kompensaciją, kaip numatyta Ginčo sutarties 4.1 punkte. Atsakovas informavo, kad nurodytų preliminarių sutarčių neturi ir nežino, ar tokias sutartis yra sudaręs.
4. Plungės apylinkės teisme buvo pradėta civilinė byla Nr. e2-2094-206/2018 pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei A. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Nagrinėtoje byloje buvo prašoma pripažinti Ginčo sutartį ir jos dalis negaliojančiomis, tačiau teismas 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. V. P., nesutikdamas su teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu, teikė apeliacinį skundą, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-44-826/2019 apeliacinį skundą atmetė. V. P. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui teikė ir kasacinį skundą, tačiau kasacinis teismas 2019 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3P-4892019 atsisakė priimti kasacinį skundą. V. P. teikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2094-206/2018 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, tačiau Plungės apylinkės teismas 2019 m. birželio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-2148-1068/2019 prašymą atnaujinti procesą atmetė. Ieškovė mano, kad atsakovas yra kaltas dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, buvo ir yra nesąžiningas sutartiniuose santykiuose, todėl teikia ieškinį atsakovui dėl netesybų atlyginimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Plungės apylinkės teismas 2020 m. sausio 24 d. sprendimu ieškovės A. P. ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovo V. P. 10 000,00 Eur netesybų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 1 225,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė A. P. su atsakovu V. P. 2016 m. lapkričio 15 d. sudarė Ginčo sutartį, pagal kurios 3.1.1 punktą šalys Ginčo turtą įsipareigojo padovanoti dukroms iki 2017 m. gruodžio 1 d. imtinai. Ginčo sutarties 4.1 ir 4.2 punktuose šalys numatė civilinę atsakomybę tuo atveju, jeigu dėl kurios nors šalies dovanojimo sutartis nebus sudaryta. Be to, pagal Ginčo sutarties 7.1 punktą V. P. iki 2017 m. birželio 1 d. imtinai įsipareigojo savo lėšomis įteisinti nekilnojamojo turto registre Ginčo turto dalį – pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Preliminarioji sutartis galiojo iki 2017 m. gruodžio 1 d. Šalys sutartyje aiškiai apibrėžtą daugiau nei 1 metų terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti, įvertinusios tai, kad statinys nėra įteisintas. Nors pagrindinės sutarties sudarymas buvo siejamas su statinio įteisinimu, pagrindinės sutarties sudarymo terminas buvo aiškiai apibrėžtas. Todėl teismas sprendė, kad atsakovas praleido preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą (iki 2017 m. gruodžio 1 d.) pagrindinei sutarčiai sudaryti.
7. Teismas pažymėjo, kad Ginčo sutartyje šalys susitarė ne tik dovanoti turtą dukroms iki 2017 m. gruodžio 1 d., tačiau aptarė ir baudas tai šaliai, kuri nevykdys savo įsipareigojimų. Ginčo sutarties sąlygos nustatė abiem šalims analogiškas pasekmes, jei bus nustatyta, kad pagrindinė dovanojimo sutartis bus nesudaryta dėl kažkurios iš jų kaltės, t. y. kiekviena iš šalių įsipareigojo mokėti po 20 000,00 Eur baudą dėl nepagrįsto atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, o šios netesybos atitiks minimalius šalių nuostolius. Ginčo sutartyje numatytas 20 000,00 Eur netesybų dydis yra pakankamai didelis, todėl ieškovė, atsižvelgdama į kasacinio teismo praktiką, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, iš atsakovo priteistinų netesybų dydį sumažino iki 10 000,00 Eur. Nagrinėjamu atveju pagrindinė sutartis nesudaryta vien tik dėl atsakovo kaltės, dėl to ieškovė, negalėdama reikalauti atsakovo įvykdyti preliminariosios sutarties natūra, turi teisinį ir faktinį pagrindą reikalauti netesybų priteisimo. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas Ginčo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdė Ginčo sutartyje nustatytu terminu ir tvarka, juo labiau, netgi patvirtino, kad nesiruošia jos vykdyti. Tvirtina, kad sutartis sudaryta suklydimo įtakoje. Atsakovas, ginčydamas teismų išvadas byloje dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose neįrodė aplinkybių, kad sudarė sutartį neturėdamas vidinės valios ir jos sąlygos yra apgaulingos, tačiau vis tiek atsisako vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Šis atsakovo ilgai trukęs neveikimas negali būti pateisinamas ir laikytinas nesąžiningu kitos sutarties šalies atžvilgiu. Netesybos gali būti mažinamos tik įrodžius jų nepagrįstą dydį. Teismo vertinimu, ieškovė šalių sutartą netesybų sumą sumažino per pusę, t. y. iki protingos sumos, ir laikyti, kad jos yra aiškiai per didelės nėra pagrindo, todėl teismas atmetė atsakovo prašymą mažinti prašomą priteisti netesybų sumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovas V. P. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo V. P. 1 000,00 Eur netesybų ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Atsakovo vertinimu, teismas skundžiamu sprendimu nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, kad netesybos yra nukreiptos į minimalų kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis.
8.2. Pagal preliminarią sutartį ieškovė su atsakovu yra viena sutarties pusė (dovanotojai), o dukros yra kita sutarties pusė (apdovanotosios). Abi dukros dėl pagrindinės sutarties nesudarymo nėra pareiškusios jokių pretenzijų nei atsakovui, nei ieškovei. Teismo posėdžio metu dukros patvirtino, kad jokių papildomų veiksmų, kad priimtų dovanotiną turtą, neatliko. Jokių pretenzijų dėl nesudarytos dovanojimo sutarties nėra pareiškusios ir nuostolių dėl to nėra patyrusios. Be to, atsakovas ir pats neturėjo vidinės valios ir ketinimų sudaryti Ginčo sutartį ir dukroms padovanoti Ginčo turtą. Atsakovo santykiai su dukromis yra blogi ir jie tarpusavyje nebendrauja daugiau nei 7 metus. Visos sutarties sąlygos, tame tarpe ir dėl 20 000 Eur netesybų sumokėjimo nesudarius pagrindinės sutarties, sudarytos vienašališkai ieškovės.
8.3. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad dėl nesudarytos pagrindinės sutarties patyrė nuostolius. Vien ta aplinkybė, kad pati ieškovė sumažino reikalaujamų netesybų dydį nuo 20 000 Eur iki 10 000 Eur, nepatvirtina netesybų protingo dydžio. Teismo priteista 10 000 Eur netesybų suma yra neprotingai didelė, neproporcinga, priteistos sumos dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę ieškovei nepagrįstai praturtėti bei pažeidžia atsakovo interesus.
Atsiliepimas
9. Ieškovė A. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Plungės apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. sprendimą nepakeistą, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Santuokinio turto padalijimo byloje atsakovas, siekdamas, kad dalintinas turtas neatitektų ieškovei, o turtinis ginčas būtų greičiau išspręstas, reikalavimo visą turtą perleisti šalių dukroms. Ieškovė su tokiu reikalavimu sutiko. Tik suderinta šalių valia įsipareigojus turtą perleisti dukroms, šalys sudarė taikos sutartį, o Kretingos rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi ją patvirtino ir civilinę bylą nutraukė. Tačiau atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Ginčo sutartį.
9.2. Ginčo sutarties 4.1 ir 4.2 punktuose šalys susitarė, kad teisę reikalauti netesybų turi ne būsimi dovanų gavėjai, o Ginčo sutartį sudaręs ir ją vykdęs asmuo.
9.3. Ieškovė neturi teisės reikalauti ir netesybų ir realaus prievolių įvykdymo, nes pasibaigus preliminarioje sutartyje nustatytam terminui sudaryti pagrindinę sutartį, prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigia. Ieškovės vertinimu, Ginčo sutartyje numatytos netesybos apima ne tik nuostolius dėl dovanojimo sutarties nesudarymo, bet ir nuostolius, susijusius su pastato įteisinimu. Ieškovės prašoma sumažinta 10 000 Eur suma nėra aiškiai neprotinga ir per didelė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).
11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis
12. Nagrinėjamu atveju kilęs ginčas dėl Ginčo sutartimi šalių sulygtų netesybų dydžio. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas nėra įvykdęs Ginčo sutartimi prisiimtų savo įsipareigojimų, todėl teisėjų kolegija dėl šių aplinkybių plačiau nepasisako.
Dėl sutartinių netesybų
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės A. P. ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo V. P. 10 000,00 Eur netesybų, konstatavęs, kad pagrindinė sutartis nesudaryta vien tik dėl atsakovo kaltės, atsakovas patvirtino, kad net nesiruošia Ginčo sutarties vykdyti, atsakovo ilgai trukęs neveikimas negali būti pateisinamas ir laikytinas nesąžiningu kitos sutarties šalies atžvilgiu. Teismas pažymėjo, kad ieškovė šalių sutartą netesybų sumą sumažino per pusę, t. y. iki protingos sumos, ir laikyti, kad jos yra aiškiai per didelės nėra pagrindo, todėl atmetė atsakovo prašymą mažinti prašomą priteisti netesybų sumą.
14. Atsakovas nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl netesybų mažinimo, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, šalių dukros dėl nesudarytos pagrindinės sutarties jokių nuostolių nepatyrė, o priteista 10 000 Eur netesybų suma yra neprotingai didelė, neproporcinga, priteistos sumos dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę ieškovei nepagrįstai praturtėti bei pažeidžia atsakovo interesus. Teisėjų kolegija atmeta tokius atsakovo argumentus kaip nepagrįstus.
15. Sutartimi sulygtų netesybų paskirtis – iš anksto nustatyti kreditoriaus būsimus nuostolius, kurių įrodinėti nereikia, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartinę prievolę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas netesybas ir palūkanas reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, kad šalys susitaria dėl netesybų siekdamos keleto tikslų:
15.1. pirma, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais; tokiu atveju netesybų tikslas – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą, reikalaujant atlyginti nuostolius;
15.2. antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma;
15.3. trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
16. Tais atvejais, kai sutartinės netesybos yra neprotingos, aiškiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir kita, jos gali būti mažinamos. Teismo teisė mažinti netesybas nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
17. Plėtodamas šią praktiką kasacinis teismas išaiškino, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Nustatant, ar netesybos, palyginti su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. į tai, ar šalys yra vartotojos ar ne, į faktines bylos aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. Teismas netesybas gali mažinti savo iniciatyva arba skolininko prašymu, kuris gali būti pareikštas teikiant atsiliepimą ar kitos formos atsikirtimus į kreditorius pareikštą reikalavimą priteisti netesybas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016 29, 32, 34 punktus).
18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kretingos rajono apylinkės teisme nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 16 d. buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-576-206/2016 pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui V. P. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokinio turto padalijimo. Siekiant taikiai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą dėl santuokinio turto padalijimo, šalys sudarė keturis susitarimus, tarp jų ir Ginčo sutartį, kuriais susitarė dėl dalintino turto ir jo perleidimo šalių dukroms. Kad Ginčo sutartis buvo sudaryta nagrinėtos bylos dėl turto padalijimo kontekste konstatuota ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-44-826/2019, kuria teismas atmetė atsakovo šioje civilinėje byloje V. P. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimo, kuriuo buvo atmestas V. P. ieškinys dėl Ginčo sutarties pripažinimo negaliojančia.
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, Ginčo sutarties tikslai buvo neatsiejami nuo kitų trijų tarp šalių sudarytų susitarimų tikslų bei tikrojo šalių ketinimo – pasidalinti santuokinį turtą. Šalys, siekdamos laiku ir tinkamo santuokinio turto pasidalinimo bei jo perleidimo šalių dukroms, tiek Ginčo sutartyje, tiek kitoje iš esmės tokio paties pobūdžio 2016 m. lapkričio 15 d. preliminarioje sutartyje, kurį pasirašė ieškovė A. P., numatė šalių civilinę atsakomybę, jeigu ieškovė arba atsakovas neįvykdytų sutartimis prisiimtų savo įsipareigojimų, - sumokėti 20 000 Eur kompensaciją.
20. Byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad ieškovė pagal kitą iš esmės tokio paties pobūdžio 2016 m. lapkričio 15 d. preliminariąją sutartį perleido šalių dukroms nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Tačiau Ginčo sutartis, kaip pripažino ir pats atsakovas V. P., liko neįvykdyta dėl jo kaltės. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad toks atsakovo elgesys negali būti laikomas sąžiningu ieškovės atžvilgiu. Tuo labiau pačiam atsakovui patvirtinus, kad jis prisiimtų įsipareigojimų pagal Ginčo sutartį neketino vykdyti.
21. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bendrą šalių dalintino turto vertę, dėl kurio vyko teisminis ginčas Kretingos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-576-206/2016, į šalių elgesį po susitarimų dėl dalintino turto sudarymo, taip pat į tai, jog ieškovė pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo tik ½ dalį sutartinių netesybų (kompensacijos), sprendžia, kad prašomų priteisti netesybų dydis yra tinkamas ir negali būti laikomas neprotingai dideliu ir mažintinas.
Dėl bylos procesinės baigties
22. Apibendrindama nustatytas faktines aplinkybes bei išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės sprendžiant nagrinėjamą ginčą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestas, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
25. Ieškovė A. P. prašo priteisti iš atsakovo jos patirtas 600 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Ieškovė pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, sumokėjo 600 Eur (2020 m. kovo 13 d. detalizuota pažyma dėl suteiktų teisinių paslaugų ir 2020 m. kovo 13 d. pinigų priėmimo kvitas).
26. Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių“ nustatytų maksimalių dydžių. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo ieškovei A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)