Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo D. Š. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 31 d. nutarties, kuria trims mėnesiams pratęstas kaltinamajam D. Š. taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. vasario 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalį yra kaltinamas tuo, kad jis nuo 2015 m. rudens, tiksliai nenustatytos dienos, iki 2017 m. vasario 2 d., veikdamas bendrininkų grupėje su sutuoktine P. Š. pagal iš anksto sukurtą ir suderintą veiksmų planą dėl pinigų prievartavimo ir informacijos apie asmens privatų gyvenimą, kurios atskleidimas nepageidautinas, rinkimo, pastarajai duodant patarimus, tai yra kartu kuriant bei žmonai koreguojant tekstinių pranešimų nukentėjusiajam tekstą, turinį, susitikimo vietos ir laiko parinkimo momentus, suteikiant priemones, parenkant psichologinio poveikio priemones, perkeliant, kopijuojant ir saugant jo surinktą informaciją bei kartu ją analizuojant, derinant gautų iš nukentėjusiojo pinigų naudojimą, saugojimą, taip pat bendrininkei P. Š. betarpiškai dalyvaujant sekant, stebint bei klausantis nukentėjusiojo pokalbio, bei jis pats betarpiškai sekė, stebėjo, klausėsi I. S. pokalbių vykusių skirtingose buvimo, lankymosi vietose bei rinko apie nukentėjusįjį informaciją, kurią galėtų panaudoti pinigų reikalavimui, iš savanaudiškų paskatų, siekdamas su žmona P. Š. pasipelnyti, 2016 m. gegužės 11 d. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), jis – D. Š., paties organizuoto susitikimo su I. S. metu parodė filmuotos medžiagos fragmentą apie privatų I. S. asmeninį gyvenimą bei įvardino, kad tokios privačios informacijos turi labai daug ir pagrasino paskelbti šią informaciją viešai, kurios atskleidimas nepageidautinas, kuri gali sukompromituoti nukentėjusįjį ir sumenkinti jo kaip sėkmingo verslininko reputaciją, neturėdamas teisėto pagrindo jis pareikalavo iš I. S. neįvardintos konkrečios pinigų sumos. Nukentėjęs supratęs, kad jis – D. Š., kadangi dirbo jo vairuotoju ir santykiai buvo grindžiami abipusiu pasitikėjimu, gali turėti informacijos apie privatų jo gyvenimą bei verslo sandorius, kurios atskleidimas yra nepageidautinas, sutiko sumokėti jam – D. Š., pinigų sumą už informacijos neatskleidimą ir tos informacijos sunaikinimą.

1.1. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016 m. gegužės 12 d. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), susitikimo metu I. S. perdavė jam 4000 €, tačiau D. Š. pareiškus, kad tai yra per mažai už turimos informacijos nepaskelbimą, todėl po kelių dienų 2016 m. gegužės mėnesį, tiksliai tyrimo nenustatytą dieną, kavinės „CAIF CAFE“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis perdavė D. Š. dar 8000 €.

1.2. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016 m. liepos mėnesį, tiksliai tyrimo nenustatytą dieną, jis – D. Š., veikdamas bendru susitarimu su sutuoktine P. Š., kartu kūrė tekstinių pranešimų turinį ir siuntė į nukentėjusiojo I. S. naudojamą mobilaus ryšio telefoną sukurtas dviprasmes SMS žinutes, kad liko nesuprastas ir ne visi reikalai užbaigti, kad reikia susitikti tai aptarti, duodamas suprasti, kad pastarasis su juo pilnai neatsiskaitė už turimos apie jį informacijos nepaskelbimą.

1.3. Tęsdamas nusikalstamą veiką, D. Š., tęsdamas nusikalstamą veiką su bendrininke P. Š., 2016 m. rugsėjo 1 d. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), paties suplanuoto susitikimo su I. S. metu atvirai pareikalavo už turimos informacijos neatskleidimą perduoti didelės vertės – 300 000 € pinigų sumą, o nukentėjusiajam atsisakius sumokėti tokią pinigų sumą, pagrasino paskelbti ją viešai, arba perduoti suinteresuotiems asmenims. Nukentėjusiajam sutikus sumokėti reikalaujamą 300 000 € pinigų sumą jis pasiūlė tai įforminti apsimestiniu sandoriu, sudarant notarinę dovanojimo sutartį bei pridedant jį – D. Š., teigiamai charakterizuojančius raštus, kad būtų įtikinamas didelės pinigų sumos dovanojimas.

1.4. 2016 m. rugsėjo 7 d. nukentėjusiajam I. S. sudarius notarinę sutartį bei 300 000 € pervedus į jo nurodytą sąskaitą DNB banke, jis – D. Š., kartu su žmona P. Š. neteisėtai per 3 kartus užvaldė didelės vertės – 312 000 € pinigų sumą, tuo padarė nukentėjusiajam turtinę žalą.

1.5. Tęsdamas nusikalstamą veiką, D. Š., veikdamas bendrininkų grupėje su sutuoktine P. Š. pagal iš anksto sukurtą ir suderintą veiksmų planą dėl pinigų prievartavimo ir informacijos apie asmens privatų gyvenimą, kurios atskleidimas nepageidautinas, rinkimo, 2017 m. sausio 23 d. jo atliekamo nukentėjusiojo automobilyje „TOYOTA LAND CRUISER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasiklausimo metu sužinojęs apie sandorį, kurio vertė ne mažiau 3 000 000 (trijų milijonų) €, suderinęs su bendrininke P. Š. nusikaltimo vykdymo strategiją, 2017 m. sausio 25 d., apie 19 valandą, patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), jis suorganizavo susitikimą su I. S., kurio metu neteisėtai, neturėdamas teisėto pagrindo atvirai pareikalavo iš nukentėjusiojo už neteisėtai surinktos informacijos, kurios atskleidimas nukentėjusiajam yra nepageidautinas, perduoti jam didelės vertės turtą ne mažiau 1 500 000 (vieną milijoną penkis šimtus tūkstančių) € pinigų sumą dalimis, nurodydamas atsiskaitymo laikotarpį – iki 2017 metų vasaros. Po ko, jis – D. Š., to paties susitikimo metu, tęsdamas nusikalstamą veiką, pareikalavo iš I. S. už ankstesnės informacijos, kurios atskleidimas nukentėjusiajam yra nepageidautinas, neįvardintos konkrečios pinigų sumos, atlygį įvardindamas kaip „dovaną“, ir 2017 m. vasario 2 d., apie 10 val., (duomenys neskelbtini), I. S. perdavė jam – D. Š., reikalaujamą pinigų sumą – 10 000 €, ir netrukus po nusikaltimo padarymo buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie jo asmens kratos metu rado ir paėmė nukentėjusiojo perduotus pinigus – 10 000 €.

1.6. D. Š. taip pat yra kaltinamas pagal BK 167 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis nuo 2015 metų rudens, tiksliai nenustatytos dienos iki 2017 m. vasario 2 d., veikdamas bendrininkų grupėje su sutuoktine P. Š. pagal iš anksto sukurtą ir suderintą planą dėl pinigų prievartavimo ir informacijos apie asmens privatų gyvenimą, kurios atskleidimas nepageidautinas rinkimo, pastarajai duodant patarimus, suteikiant priemones, perkeliant, kopijuojant ir saugant jo surinktą informaciją apie I. S. bei kartu ją analizuojant, taip pat bendrininkei P. Š. betarpiškai dalyvaujant sekant, stebint bei klausantis nukentėjusiojo pokalbio, iš savanaudiškų paskatų, siekdamas su žmona P. Š. pasipelnyti, neteisėtai rinko informaciją apie privatų I. S. gyvenimą, tai yra jis nukentėjusiojo automobilyje „TOYOTA LAND CRUISER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įrengė pasiklausimo bei sekimo prietaisą, kurio pagalba fiksavo automobilio salone vykstančius pokalbius, bei nustatinėjo nukentėjusiojo buvimo vietą, kas padėdavo šį asmenį sekti, o gautus duomenis fiksavo techninėmis priemonėmis, taip pat įrenginėjo vaizdo įrašymo priemones nukentėjusiojo buvimo, lankymosi vietose, kurios jam, kaip I. S. vairuotojui, buvo žinomos iš anksto, bei stebėjo vizualiai važinėdamas automobiliais „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „KIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš paskos nukentėjusiojo automobilio, bei sekė prie darbovietės (duomenys neskelbtini), techninių priemonių – žiūronų, pagalba, užmaskuotais vaizdo fiksavimo įrenginiais, ir šią informaciją neteisėtai įrašinėjo į duomenų kaupiklius, siekdamas vėliau ją panaudoti reikalaujant iš nukentėjusiojo pinigų, o P. Š. betarpiškai sekdama nukentėjusįjį klausėsi pokalbių susitikimo metu ir perdavinėjo jam gautą informaciją.

1.7. Be to, D. Š. yra kaltinamas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis, 2017 m. vasario 2 d., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė šaudmenis, tai yra du pramoninės gamybos 7 mm kalibro šovinius „Mauser“, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo priskiriami prie C kategorijos šaudmenų, kai 2017 m. vasario 2 d., apie 12.30 val., šiuos šovinius rado ir paėmė policijos pareigūnai minėtame bute atliktos kratos metu.

2. D. Š., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas 2017 m. vasario 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartimi jam vienam mėnesiui paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėliau kardomosios priemonės – suėmimo, terminas buvo tęsiamas. 2017 m. rugpjūčio 1 d. prokuroro nutarimu D. Š. paskirta kardomoji priemonė – 30 000 € užstatas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi D. Š. trims mėnesiams paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d., įpareigojant dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, nesiartinti prie nukentėjusiojo I. S. gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei I. S. darbovietės, esančios prekybos centre (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartimi, įtariamajam D. Š. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas buvo pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. lapkričio 2 d.

Motyvuojamoji dalis

5. Kaltinamojo D. Š. skundas atmetamas.

5.1. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 131¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad intensyvi priežiūra yra įtariamojo (kaltinamojo) kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis. Intensyvi priežiūra, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamos siekiant pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus – užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

5.2. Pagal BPK 121 straipsnio 2 dalį kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų taikymo terminas pratęsiamas tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminą pratęsęs apygardos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis D. Š. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokiais duomenimis laikytini nukentėjusiojo I. S., liudytojų V. E., K. Č. ir kt. parodymai, taip pat duomenys, užfiksuoti kratų, apžiūrų ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, specialistų išvadose, veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokoluose bei kitoje bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos taikymo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, tokiu atveju veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai iš esmės nėra sprendžiami, tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje. Taigi baudžiamosios bylos medžiaga analizuojama tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.

5.3. Sprendimą pratęsti kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminą apygardos teismas motyvavo tuo, kad egzistuoja reali galimybė, jog jis bėgs (slėpsis) nuo teismo, o paskirta intensyvi priežiūra padeda tiek stebėti D. Š. ir kontroliuoti jo buvimo vietą, tiek užkirsti kelią jo bendravimui su nukentėjusiuoju bei imtis analogiškų nusikalstamų veikų. D. Š. yra kaltinamas pagal BK 167 straipsnio 1 dalį (nesunkus nusikaltimas), 181 straipsnio 3 dalį (sunkus nusikaltimas) ir 253 straipsnio 1 dalį (apysunkis nusikaltimas). Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 straipsnio 3 dalyje, padarymą numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki dešimties metų. Apygardos teismas nurodė, kad gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė laikytina pagrindu taikyti net ir pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, todėl ši aplinkybė lemia ir švelnesnės kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymą. Tačiau kaltinimas sunkaus nusikaltimo padarymu ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti nei suėmimą, nei kitą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą. Sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis), pirmiausia būtina atsižvelgti į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje. Tik įvertinus visų šių aplinkybių visumą, galima spręsti, ar yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.

5.4. Bylos duomenimis, kaltinamasis D. Š. yra vedęs, turi nepilnamečių vaikų ir deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, tačiau šie duomenys neleidžia vienareikšmiškai konstatuoti, kad kaltinamasis nebėgs (nesislėps) nuo teismo. Kaltinamasis nedirba, darbo biržoje neregistruotas ir neturi oficialaus bei legalaus pajamų šaltinio, gyvena nuomojamame bute, todėl jo socialiniai ir ekonominiai ryšiai nėra pakankamai tvirti, o šioje baudžiamojoje byloje taip pat kaltinama ir jo sutuoktinė P. Š.. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes darytina išvada, kad apygardos teismas pagrįstai sprendė, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

5.5. Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam D. Š. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminą, taip pat pagrįstai įvertino ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį. D. Š. pagal BK 167 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, jog neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą. Kaltinamajam inkriminuota, jog jis gan ilgą laiką sekė nukentėjusįjį I. S., stebėjo jį ir klausėsi jo pokalbių, o šiuos jo veiksmus galėjo palengvinti aplinkybė, kad jis turėjo nukentėjusiojo pasitikėjimą, žinojo, kokiose vietose šis lankosi, kur gyvena ir su kuo bendrauja. Be to, kaltinamajam inkriminuota ir tai, jog jis nukentėjusiajam grasino atskleisti informaciją apie privatų jo gyvenimą, kurios atskleidimas nepageidautinas. Netaikant kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros, kaltinamasis gali bandyti daryti analogiškas nusikalstamas veikas, o teisėsaugos institucijos neturės galimybės kontroliuoti ar kaltinamasis neturi kokių nors neteisėtų kontaktų su nukentėjusiuoju.

5.6. Kaltinamasis skunde taip pat nurodo, kad šioje byloje ikiteisminis tyrimas yra baigtas, todėl kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros tikslai yra pasiekti ir jis nebeturi jokios galimybės trukdyti pabaigtam ikiteisminiam tyrimui, tačiau kardomųjų priemonių taikymas nėra siejamas išimtinai tik su ikiteisminio tyrimo stadija. Pagal BPK 139 straipsnio 1 dalį paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Taigi, atsižvelgiant į kardomųjų priemonių tikslus ir jų reikalingumą, jos gali būti taikomos viso bylos proceso metu: tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant byla teisme, tiek ir priėmus apkaltinamąjį nuosprendį ir šiam dar neįsiteisėjus. Įvertinęs byloje esančius duomenis, apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra kaltinamajam D. Š. turi būti taikoma ir šioje proceso stadijoje, t. y., bylą nagrinėjant teisme.

5.7. Kaltinamojo skundo argumentai dėl netinkamai veikiančio intensyvios priežiūros prietaiso – apykojės, nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas ir nepaneigia būtinybės kaltinamajam taikyti minėtą kardomąją priemonę. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus kaltinamojo D. Š. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, galima daryti išvadą, kad BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių tikslai nebus pasiekti taikant švelnesnes kardomąsias priemones (šiuo atveju taikant tik vieną kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę - užstatą). Paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra iš tiesų varžo kaltinamojo teises bei laisves, tačiau atsižvelgus į pirmiau nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamojo teisės bei laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą ar nesilaikant teismų formuojamos praktikos. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartis priimta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl naikinti ją skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

kaltinamojo D. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.