Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kaltinamosios P. Š. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 31 d. nutarties, kuria trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2018 m. vasario 2 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į P. Š. priklausantį turtą – transporto priemonę,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kitų asmenų, P. Š. kaltinama padariusi nusikaltimus, nustatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 167 straipsnio 1 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje.

2. Siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį ir turto konfiskavimą, ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Nėrijaus Puškoriaus 2017 m. vasario 6 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas P. Š. turtui – jos vardu registruotai transporto priemonei „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kurios taikymo terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimis buvo tęsiamas (t. 7, b. l. 199, 200, t. 8, b. l. 1-8).

3. Siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį, skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartimi trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2018 m. vasario 2 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į kaltinamajai P. Š. priklausantį turtą – transporto priemonę „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą, t. y. uždraudžiant nurodytą turtą disponuoti, valdyti, naudoti.

Motyvuojamoji dalis

5. Kaltinamosios P. Š. skundas tenkinamas iš dalies.

6. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. BPK 151 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Nei BPK 151 straipsnis, nei kiti procesiniai įstatymai bylą perdavus teismui laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo trukmės neapriboja.

6.1. Taigi, ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti. Laikinai apribojant nuosavybės teisę pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas, nepasitvirtinus įtarimams (kaltinimams) arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

7. Šioje baudžiamojoje byloje P. Š. kaltinama pagal BK 167 straipsnio 1 dalį ir 181 straipsnio 3 dalį tuo, kad veikdama bendrininkų grupėje su sutuoktiniu D. Š. neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą bei prievartavo didelės vertės turtą. P. Š. kartu su D. Š. kaltinami užvaldę didelės vertės – 312 000 Eur pinigų sumą, tuo padarydami nukentėjusiajam I. S. turtinę žalą.

8. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis I. S. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 312000 Eur turtinės žalos ir 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 53-63).

9. BPK X dalyje nustatyta tvarka skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas patikrina tik skundžiamos nutarties pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimo termino teisėtumą ir pagrįstumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje yra pakankamai duomenų (nukentėjusiojo I. S. apklausų protokolai, sekimo, kratos protokolai, tarnybiniai pranešimai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga), suteikiančių pagrindą manyti, kad kaltinamoji galėjo padaryti jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Be to, nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenis kaltinti jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, bet iš esmės nesprendžia kaltės bei civilinio ieškinio pagrįstumo klausimų. Tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad dėl P. Š. inkriminuojamų nusikalstamų veikų nukentėjusiajam I. S. galimai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, kurios atlyginimo užtikrinimui yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajai priklausančiam turtui. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji kartu su D. Š. galimai užvaldė didelės vertės (312 000 Eur) svetimą turtą ir byloje pareikštas didelis civilinis ieškinys, BPK 116 straipsnyje ir BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai taikyti nuosavybės teisių apribojimą išlieka.

10. Aukštesniojo teismo vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje pratęsiant laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą proporcingumo principas pažeistas nebuvo. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju - Lietuvos Respublikos BPK ir yra galimi. Šios procesinės prievartos priemonės taikymu yra siekiama svarbių BPK numatytų tikslų, šiuo atveju – užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį. Atsižvelgiant į galimai kaltinamosios P. Š. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, taip pat į tai, kad pareikštas didelis civilinis ieškinys, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamosios P. Š. turtą negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo į kaltinamosios turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje pareikštas didelis civilinis ieškinys ir galimai užvaldytas didelės vertės turtas, šis tikslas negali būti pasiektas švelnesnėmis priemonėmis.

11. Kita vertus, aukštesnysis teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, mano, kad kaltinamosios transporto priemonei taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas yra per griežtas. Nagrinėjamu atveju kaltinamosios automobiliui „Audi Q5“ nustatytas visiškas nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant nurodytą turtą disponuoti, valdyti, naudoti. Nuosavybės teisės samprata pateikta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnyje: nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Civiliniame kodekse išsamiai neatskleistas valdymo, naudojimo ir disponavimo turinys, tačiau jo turinys matyti iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatų. Šio įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad turto valdymas – teisė įstatymų nustatyta tvarka daryti turtui fizinį bei ūkinį poveikį; turto naudojimas – naudingųjų turto savybių taikymas naudotojo poreikiams tenkinti; disponavimas turtu – teisė turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamosios skunde nurodomas aplinkybes, kad automobilis „Audi Q5“ yra reikalingas P. Š. šeimos poreikių tenkinimui (nuvežti mažametę dukrą į mokymosi įstaigą, baseiną, polikliniką, pas psichologę, taip pat lankyti sveikatos problemų turintį tėvą) ir kad kitas turimas automobilis Volkswagen CC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po 2017 m. sausio 13 d. autoįvykio yra apgadintas (t. 7, b. l. 125), yra pagrindas leisti kaltinamajai naudoti minėtą transporto priemonę. P. Š. lieka draudimas valdyti ir disponuoti automobilį „Audi Q5“, t. y. P. Š. neturi teisės atlikti veiksmų, kurie kokiu nors būdu sumažintų to turto vertę, taip pat šį turtą parduoti, kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę.

12. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamajai P. Š. procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo – terminas pratęstas pagrįstai, tačiau laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas yra per griežtas, dėl to skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartis keistina, kaltinamajai P. Š. leidžiant naudoti jos vardu registruotą transporto priemonę „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), paliekant draudimą šį turtą valdyti ir disponuoti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartį.

Nustatyti dalinį laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamosios P. Š. turtui – jos vardu registruotai transporto priemonei „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant P. Š. naudoti šią transporto priemonę, tačiau draudžiant šį turtą valdyti ir disponuoti, t.y. atlikti veiksmus, kurie kokiu nors būdu sumažintų to turto vertę, taip pat šį turtą parduoti, kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.