Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. Š. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutarties, kuria pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamajam D. Š. nuosavybės teise priklausantį turtą – asmens kratos metu rastus pinigus – 10 157,05 Eur.

Teisėja, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teisme 2017 m. gruodžio 7 d. gauta baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje D. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalyje, 167 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje.

1.1. D. Š. pagal BK 181 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad jis nuo 2015 m. rudens, tiksliai nenustatytos dienos, iki 2017 m. vasario 2 d., veikdamas bendrininkų grupe su sutuoktine P. Š. pagal iš anksto sukurtą ir suderintą veiksmų planą dėl pinigų prievartavimo ir informacijos apie asmens privatų gyvenimą, kurios atskleidimas nepageidautinas, rinkimo, jai duodant patarimus, t. y. kartu kuriant bei žmonai koreguojant tekstinių pranešimų nukentėjusiajam tekstą, turinį, susitikimo vietos ir laiko parinkimo momentus, suteikiant priemones, parenkant psichologinio poveikio priemones, perkeliant, kopijuojant ir saugant jo surinktą informaciją bei kartu ją analizuojant, derinant gautų iš nukentėjusiojo pinigų naudojimą, saugojimą, taip pat bendrininkei P. Š. tiesiogiai dalyvaujant sekant, stebint bei klausantis nukentėjusiojo pokalbio, ir jis pats tiesiogiai sekė, stebėjo, klausėsi I. S. pokalbių, vykusių skirtingose buvimo, lankymosi vietose, bei rinko apie nukentėjusįjį informaciją, kurią galėtų panaudoti pinigų reikalavimui, iš savanaudiškų paskatų, siekdamas su žmona P. Š. pasipelnyti, 2016 m. gegužės 11 d. patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), D. Š. paties organizuoto susitikimo su I. S. metu parodė filmuotos medžiagos fragmentą apie privatų I. S. asmeninį gyvenimą bei įvardino, kad tokios privačios informacijos turi labai daug, ir pagrasino viešai paskelbti šią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, kuri gali sukompromituoti nukentėjusįjį ir sumenkinti jo kaip sėkmingo verslininko reputaciją, neturėdamas teisėto pagrindo, jis pareikalavo iš I. S. neįvardintos konkrečios pinigų sumos. Nukentėjusysis supratęs, kad D. Š., kadangi dirbo jo vairuotoju ir santykiai buvo grindžiami abipusiu pasitikėjimu, gali turėti informacijos apie privatų jo gyvenimą bei verslo sandorius, kurios atskleidimas yra nepageidautinas, sutiko sumokėti D. Š. pinigų sumą už informacijos neatskleidimą ir tos informacijos sunaikinimą.

1.1.1 Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016 m. gegužės 12 d. patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), susitikimo metu I. S. perdavė D. Š. 4 000 Eur, tačiau jam pareiškus, kad to per maža už turimos informacijos nepaskelbimą, po kelių dienų 2016 m. gegužės mėnesį, tiksliai tyrimo nenustatytą dieną, kavinės „CAIF CAFE“ patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis perdavė D. Š. dar 8 000 Eur.

1.1.2. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016 m. liepos mėnesį, tiksliai tyrimo nenustatytą dieną, D. Š., veikdamas bendru susitarimu su sutuoktine P. Š., kartu kūrė tekstinių pranešimų turinį ir siuntė į nukentėjusiojo I. S. naudojamą mobiliojo ryšio telefoną sukurtas dviprasmes SMS žinutes, kad liko nesuprastas ir ne visi reikalai užbaigti, reikia susitikti tai aptarti, duodamas suprasti, jog pastarasis su juo pilnai neatsiskaitė už turimos apie jį informacijos nepaskelbimą.

1.1.3. Tęsdamas nusikalstamą veiką su bendrininke P. Š., 2016 m. rugsėjo 1 d. patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), paties D. Š. suplanuoto susitikimo su I. S. metu D. Š. atvirai pareikalavo už turimos informacijos neatskleidimą perduoti didelės vertės – 300 000 Eur pinigų sumą, o, nukentėjusiajam atsisakius sumokėti tokią pinigų sumą, pagrasino paskelbti ją viešai arba perduoti suinteresuotiems asmenims. Nukentėjusiajam sutikus sumokėti reikalaujamą 300 000 Eur pinigų sumą, jis pasiūlė tai įforminti apsimestiniu sandoriu, sudarant notarinę dovanojimo sutartį bei pridedant D. Š. teigiamai charakterizuojančius raštus, kad būtų įtikinamas didelės pinigų sumos dovanojimas.

1.1.4. 2016 m. rugsėjo 7 d. nukentėjusiajam I. S. sudarius notarinę sutartį bei 300 000 Eur pervedus į D. Š. nurodytą sąskaitą DNB banke, jis kartu su žmona P. Š. neteisėtai per tris kartus užvaldė didelės vertės – 312 000 Eur pinigų sumą, tuo padarė nukentėjusiajam turtinės žalos.

1.1.5. Tęsdamas nusikalstamą veiką, D. Š., veikdamas bendrininkų grupe su sutuoktine P. Š. pagal iš anksto sukurtą ir suderintą veiksmų planą dėl pinigų prievartavimo ir informacijos apie asmens privatų gyvenimą, kurios atskleidimas nepageidautinas, rinkimo, 2017 m. sausio 23 d. jo atliekamo nukentėjusiojo automobilyje „TOYOTA LAND CRUISER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasiklausimo metu sužinojęs apie sandorį, kurio vertė ne mažiau kaip 3 000 000 (trys milijonai) Eur, suderinęs su bendrininke P. Š. nusikaltimo darymo strategiją, 2017 m. sausio 25 d. apie 19 valandą patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jis suorganizavo susitikimą su I. S., kurio metu neteisėtai, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai pareikalavo iš nukentėjusiojo už neteisėtai surinktos informacijos, kurios atskleidimas nukentėjusiajam yra nepageidautinas, perduoti jam didelės vertės turtą, t. y. ne mažiau kaip 1 500 000 (vieną milijoną penkis šimtus tūkstančių) Eur pinigų sumą dalimis, nurodydamas atsiskaitymo laikotarpį – iki 2017 metų vasaros. Po to D. Š. to paties susitikimo metu, tęsdamas nusikalstamą veiką, pareikalavo iš I. S. už ankstesnės informacijos, kurios atskleidimas nukentėjusiajam yra nepageidautinas, neįvardintos konkrečios pinigų sumos, atlygį įvardindamas kaip „dovaną“, ir 2017 m. vasario 2 d. apie 10 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), I. S. perdavė D. Š. reikalaujamą pinigų sumą – 10 000 Eur, ir netrukus po nusikaltimo padarymo D. Š. sulaikė policijos pareigūnai, kurie jo asmens kratos metu rado ir paėmė nukentėjusiojo perduotus pinigus – 10 000 Eur.

1.2. D. Š. pagal BK 167 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad nuo 2015 metų rudens, tiksliai nenustatytos dienos, iki 2017 m. vasario 2 d., veikdamas bendrininkų grupe su sutuoktine P. Š. pagal iš anksto sukurtą ir suderintą planą dėl pinigų prievartavimo ir informacijos apie asmens privatų gyvenimą, kurios atskleidimas nepageidautinas, rinkimo, jai duodant patarimus, suteikiant priemones, perkeliant, kopijuojant ir saugant jo surinktą informaciją apie I. S. bei kartu ją analizuojant, taip pat bendrininkei P. Š. tiesiogiai dalyvaujant sekant, stebint bei klausantis nukentėjusiojo pokalbio, iš savanaudiškų paskatų, siekdamas su žmona P. Š. pasipelnyti, neteisėtai rinko informaciją apie privatų I. S. gyvenimą, t. y. jis nukentėjusiojo automobilyje „TOYOTA LAND CRUISER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įrengė pasiklausymo bei sekimo prietaisą, kurio pagalba fiksavo automobilio salone vykstančius pokalbius, bei nustatinėjo nukentėjusiojo buvimo vietą, tai padėdavo šį asmenį sekti, o gautus duomenis fiksavo techninėmis priemonėmis, taip pat įrenginėjo vaizdo įrašymo priemones nukentėjusiojo buvimo, lankymosi vietose, kurios jam, kaip I. S. vairuotojui, buvo žinomos iš anksto, bei stebėjo vizualiai, važinėdamas automobiliais „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „KIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paskui nukentėjusiojo automobilį, ir sekė prie darbovietės Vilniuje, (duomenys neskelbtini), techninėmis priemonėmis – žiūronais, užmaskuotais vaizdo fiksavimo įrenginiais – ir šią informaciją neteisėtai įrašinėjo į duomenų kaupiklius, siekdamas vėliau ją panaudoti, reikalaujant iš nukentėjusiojo pinigų, o P. Š., tiesiogiai sekdama nukentėjusįjį, klausėsi pokalbių susitikimo metu ir perdavinėjo jam gautą informaciją.

1.3. D. Š. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad 2017 m. vasario 2 d. bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė šaudmenis, t. y. du pramoninės gamybos 7 mm kalibro šovinius „Mauser“, kurie pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriami prie C kategorijos šaudmenų, kai 2017 m. vasario 2 d. apie 12.30 val. šiuos šovinius rado ir paėmė policijos pareigūnai minėtame bute atliktos kratos metu.

2. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai pareikšti ir kaltinamojo D. Š. sutuoktinei P. Š., tačiau nagrinėjamas laikino nuosavybės teisės apribojimo pratęsimo klausimas su ja nėra susijęs.

3. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras, siekdamas užtikrinti galimą civilinį ieškinį bei turto konfiskavimą (įtariant, kad asmens kratos metu rastas ir paimtas turtas – 10 157,05 Eur galbūt įgytas iš nusikalstamos veikos gautų pinigų, todėl yra nusikalstamos veikos rezultatas), 2017 m. kovo 21 d. priėmė nutarimą laikinai – šešiems mėnesiams – apriboti kaltinamojo D. Š. nuosavybės teisę į turtą – asmens kratos metu rastus pinigus – 10 157,05 Eur, nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą, t. y. uždraudžiant šiomis piniginėmis lėšomis disponuoti, jas valdyti ir naudoti. Vėliau šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminas buvo tęsiamas Vilniaus miesto apylinkės ir Vilniaus apygardos teismų nutartimis (t. 7, b. l. 173, 188; t. 10, b. l. 1–2).

6. Teismo posėdyje kaltinamasis D. Š. ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

7. Kaltinamojo D. Š. skundas atmetamas.

8.1. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutarties ir pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo sprendimas pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į kaltinamajam D. Š. priklausantį turtą – jo asmens kratos metu paimtus 10 157,05 Eur yra teisėtas ir pagrįstas.

8.2. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Baudžiamojo proceso kodekse numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu.

8.3. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalies nuostatomis, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taigi laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, esant bent vienam iš trijų pagrindų, t. y., kai procese būtina užtikrinti civilinį ieškinį, turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.

8.4. Nagrinėjamu atveju aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo terminas pratęstas teismui konstatavus, kad šiuo metu nėra išnykęs BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatytas laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindas – būtinumas užtikrinti civilinį ieškinį.

8.5. BPK 109 straipsnyje nustatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

8.6. Byloje yra nukentėjusiojo I. S. civilinis ieškinys, kuriuo prašoma iš kaltinamųjų, taigi ir D. Š., priteisti 312 000 Eur turtinės bei 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (t. 1, b. l. 53–54, 55–56). Dėl šios priežasties Vilniaus apygardos teismas, turėdamas teisinį pagrindą toliau tęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į kaltinamajam D. Š. priklausantį turtą – jo asmens kratos metu paimtus 10 157,05 Eur civiliniam ieškiniui užtikrinti, skundžiama nutartimi šios kardomosios priemonės terminą pratęsė pagrįstai.

8.7. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai pareikšti D. Š. ir P. Š., nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. D. Š. šioje byloje nurodytas kaip vienas iš asmenų, kuriam pareikštas kaltinimas padarius nusikalstamas veikas.

8.8. Šioje baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinimai pareikšti ir D. Š., yra pakankamai faktinių duomenų, suteikiančių pagrindą manyti, kad jis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys užfiksuoti nukentėjusiojo I. S. bei liudytojų V. E., A. D. parodymuose ir garsinėje bei rašytinėje bylos medžiagoje – pateiktuose susitikimų metu padarytuose garso įrašuose, kratų ir daiktų apžiūros protokoluose ir kt. Tie duomenys taip pat leidžia daryti išvadą, jog dėl jo galbūt padarytų nusikalstamų veikų I. S. patyrė turtinės bei neturtinės žalos, kurios atlyginimui užtikrinti ir taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamajam D. Š. priklausantį turtą.

8.9. Nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo, teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenis kaltinti padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, bet iš esmės nesprendžia kaltės ir civilinio ieškinio pagrįstumo klausimų. Šie, kaip ir turto įgijimo teisėtumo, klausimai bus išspręsti, teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus procesinį sprendimą.

8.10. Aukštesniojo teismo teisėja atkreipia dėmesį į tai, kad, taikant procesines prievartos priemones, visais atvejais suvaržomos asmens konstitucinės teisės, tačiau toks sprendimas priimamas, siekiant visuomenės požiūriu svarbių tikslų. Jau minėta, jog pagal BPK 151 straipsnio nuostatas teismo proceso metu dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo sprendžia teismas, turintis bylą savo žinioje. Teisminėje stadijoje laikino nuosavybės teisės apribojimo trukmė (dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų) neribojama, tačiau teismas privalo užtikrinti, kad, taikant šią priemonę, nebūtų pažeistas proporcingumo principas.

8.11. Nagrinėjamu atveju įvertinus D. Š. priklausančio kilnojamojo turto, į kurį minėta nutartimi laikinai apribota nuosavybės teisė, apimtį bei atsižvelgus į bendruosius teisingumo, protingumo ir kitus principus, atitinkančius visų suinteresuotų šalių interesus, daroma išvada, jog toks kaltinamojo teisės suvaržymas nėra perteklinis ir nereiškia, kad pažeistos BPK 11 straipsnio 1 dalies, 151 straipsnio 1 dalies nuostatos. Dėl to kaltinamojo D. Š. skundo argumentas, susijęs su proporcingumo principo nesilaikymu, atmetamas kaip nepagrįstas.

8.12. Konstatuotina, kad šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo iš kaltinamojo D. Š. kratos metu paimtiems 10 157,05 Eur, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymas. Taigi tokiu asmens teisės suvaržymu siekiama užtikrinti byloje civilinį ieškinį. Aukštesniojo teismo teisėja sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šis tikslas nebūtų pasiektas švelnesnėmis procesinėmis prievartos priemonėmis.

8.13. Kaltinamasis nurodo, kad išlaiko du mažamečius vaikus iš pirmos santuokos ir neturi lėšų net minimaliai pragyventi. Tokie kaltinamojo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti. Beje, atkreipiamas dėmesys, jog dukra M. Š. nėra mažametė.

8.13.1. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs įtariamosios P. Š. ir įtariamojo D. Š. gynėjo skundą dėl prokuroro nutarimų panaikinimo, 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartimi panaikino prokuroro taikytą nuosavybės teisės apribojimą į P. Š. nuosavybės teise priklausančias lėšas – AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius 30 622 Eur, kuriuos bendrovė 2016 m. balandžio 6 d. jai pervedė kaip darbo užmokestį (t. 8, b. l. 115–117).

8.13.2. Tuo pačiu nurodoma, jog dar 2017 m. kovo 3 d. nutarimu, atsižvelgdamas į P. Š. gynėjo gautą prašymą dėl jos kartu su D. Š. turimų mažamečių vaikų ir D. Š. dviejų vaikų iš pirmosios santuokos poreikių tenkinimo bei teisių pažeidimo, prokuroras panaikino laikiną nuosavybės teisės apribojimą P. Š. vardu AB „Swedbank“ banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) esančioms piniginėms lėšoms (t. 7, b. l. 167). Kadangi D. ir P. Š. yra sutuoktiniai, šiuo atveju nėra skirtumo, kieno vardu esančios lėšos skiriamos šeimos poreikiams tenkinti, įskaitant D. Š. vaikų iš pirmosios santuokos poreikius. Būtinumą išlaikyti ir tuos vaikus, prašydamas panaikinti draudimą naudotis AB „Swedbank“ banko sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis, nurodė būtent P. Š. gynėjas. Dėl to šiuo atveju nėra pagrindo leisti D. Š. disponuoti dar 10 157,05 Eur.

8.14. Kaltinamojo D. Š. nuomone, buvo pažeista jo teisė, nes teismas procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo klausimą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka ir jam nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti teismo posėdyje bei išreikšti savo nuomonę.

8.14.1. Šioje nutartyje jau minėta, kad pagal BPK 151 straipsnio 6 dalies nuostatas, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurioje žinioje yra byla. Šiam klausimui spręsti Baudžiamojo proceso kodeksas nereikalauja rengti teismo posėdžio. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo kaltinamajam išsprendė rašytinio proceso tvarka, nerengdamas teismo posėdžio. Taigi nėra pagrindo teigti, kad tuo buvo pažeista kaltinamojo teisė.

8.15. Dėl išdėstytų argumentų darytina išvada, jog skundžiama nutartis priimta, nepažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio, BPK 11 straipsnio nuostatų, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinės teisės jurisprudenciją.

8.16. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

kaltinamojo D. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.