Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Ražinskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo D. Š. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamajam D. Š. nuosavybės teise priklausantį turtą – asmens kratos metu rastus pinigus – 10 157,05 Eur.

Teisėja, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teisme 2017 m. gruodžio 7 d. gauta baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje D. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalyje, 167 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje.

1.1. D. Š. pagal BK 181 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad jis nuo 2015 m. rudens, tiksliai nenustatytos dienos, iki 2017 m. vasario 2 d., veikdamas bendrininkų grupe su sutuoktine P. Š. pagal iš anksto sukurtą ir suderintą veiksmų planą dėl pinigų prievartavimo ir informacijos apie asmens privatų gyvenimą, kurios atskleidimas nepageidautinas, rinkimo, jai duodant patarimus, t. y. kartu kuriant bei žmonai koreguojant tekstinių pranešimų nukentėjusiajam tekstą, turinį, susitikimo vietos ir laiko parinkimo momentus, suteikiant priemones, parenkant psichologinio poveikio priemones, perkeliant, kopijuojant ir saugant jo surinktą informaciją bei kartu ją analizuojant, derinant gautų iš nukentėjusiojo pinigų naudojimą, saugojimą, taip pat bendrininkei P. Š. tiesiogiai dalyvaujant sekant, stebint bei klausantis nukentėjusiojo pokalbio, ir jis pats tiesiogiai sekė, stebėjo, klausėsi I. S. pokalbių, vykusių skirtingose buvimo, lankymosi vietose, bei rinko apie nukentėjusįjį informaciją, kurią galėtų panaudoti pinigų reikalavimui, iš savanaudiškų paskatų, siekdamas su žmona P. Š. pasipelnyti, 2016 m. gegužės 11 d. patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), D. Š. paties organizuoto susitikimo su I. S. metu parodė filmuotos medžiagos fragmentą apie privatų I. S. asmeninį gyvenimą bei įvardino, kad tokios privačios informacijos turi labai daug, ir pagrasino viešai paskelbti šią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, kuri gali sukompromituoti nukentėjusįjį ir sumenkinti jo kaip sėkmingo verslininko reputaciją, neturėdamas teisėto pagrindo, jis pareikalavo iš I. S. neįvardintos konkrečios pinigų sumos. Nukentėjusysis supratęs, kad D. Š., kadangi dirbo jo vairuotoju ir santykiai buvo grindžiami abipusiu pasitikėjimu, gali turėti informacijos apie privatų jo gyvenimą bei verslo sandorius, kurios atskleidimas yra nepageidautinas, sutiko sumokėti D. Š. pinigų sumą už informacijos neatskleidimą ir tos informacijos sunaikinimą.

1.1.1 Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016 m. gegužės 12 d. patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), susitikimo metu I. S. perdavė D. Š. 4 000 Eur, tačiau jam pareiškus, kad to per maža už turimos informacijos nepaskelbimą, po kelių dienų 2016 m. gegužės mėnesį, tiksliai tyrimo nenustatytą dieną, kavinės „(duomenys neskelbtini)“ patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis perdavė D. Š. dar 8 000 Eur.

1.1.2. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016 m. liepos mėnesį, tiksliai tyrimo nenustatytą dieną, D. Š., veikdamas bendru susitarimu su sutuoktine P. Š., kartu kūrė tekstinių pranešimų turinį ir siuntė į nukentėjusiojo I. S. naudojamą mobiliojo ryšio telefoną sukurtas dviprasmes SMS žinutes, kad liko nesuprastas ir ne visi reikalai užbaigti, reikia susitikti tai aptarti, duodamas suprasti, jog pastarasis su juo pilnai neatsiskaitė už turimos apie jį informacijos nepaskelbimą.

1.1.3. Tęsdamas nusikalstamą veiką su bendrininke P. Š., 2016 m. rugsėjo 1 d. patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), paties D. Š. suplanuoto susitikimo su I. S. metu D. Š. atvirai pareikalavo už turimos informacijos neatskleidimą perduoti didelės vertės – 300 000 Eur pinigų sumą, o, nukentėjusiajam atsisakius sumokėti tokią pinigų sumą, pagrasino paskelbti ją viešai arba perduoti suinteresuotiems asmenims. Nukentėjusiajam sutikus sumokėti reikalaujamą 300 000 Eur pinigų sumą, jis pasiūlė tai įforminti apsimestiniu sandoriu, sudarant notarinę dovanojimo sutartį bei pridedant D. Š. teigiamai charakterizuojančius raštus, kad būtų įtikinamas didelės pinigų sumos dovanojimas.

1.1.4. 2016 m. rugsėjo 7 d. nukentėjusiajam I. S. sudarius notarinę sutartį bei 300 000 Eur pervedus į D. Š. nurodytą sąskaitą DNB banke, jis kartu su žmona P. Š. neteisėtai per tris kartus užvaldė didelės vertės – 312 000 Eur pinigų sumą, tuo padarė nukentėjusiajam turtinės žalos.

1.1.5. Tęsdamas nusikalstamą veiką, D. Š., veikdamas bendrininkų grupe su sutuoktine P. Š. pagal iš anksto sukurtą ir suderintą veiksmų planą dėl pinigų prievartavimo ir informacijos apie asmens privatų gyvenimą, kurios atskleidimas nepageidautinas, rinkimo, 2017 m. sausio 23 d. jo atliekamo nukentėjusiojo automobilyje „TOYOTA LAND CRUISER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasiklausymo metu sužinojęs apie sandorį, kurio vertė ne mažiau kaip 3 000 000 (trys milijonai) Eur, suderinęs su bendrininke P. Š. nusikaltimo darymo strategiją, 2017 m. sausio 25 d. apie 19 valandą patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jis suorganizavo susitikimą su I. S., kurio metu neteisėtai, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai pareikalavo iš nukentėjusiojo už neteisėtai surinktos informacijos, kurios atskleidimas nukentėjusiajam yra nepageidautinas, neatskleidimą perduoti jam didelės vertės turtą, t. y. ne mažiau kaip 1 500 000 (vieną milijoną penkis šimtus tūkstančių) Eur pinigų sumą dalimis, nurodydamas atsiskaitymo laikotarpį – iki 2017 metų vasaros. Po to D. Š. to paties susitikimo metu, tęsdamas nusikalstamą veiką, pareikalavo iš I. S. už ankstesnės informacijos, kurios atskleidimas nukentėjusiajam yra nepageidautinas, neatskleidimą neįvardintos konkrečios pinigų sumos, atlygį įvardindamas kaip „dovaną“. 2017 m. vasario 2 d. apie 10 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), I. S. perdavė D. Š. reikalaujamą pinigų sumą – 10 000 Eur, ir netrukus po nusikaltimo padarymo D. Š. sulaikė policijos pareigūnai, kurie jo asmens kratos metu rado ir paėmė nukentėjusiojo perduotus pinigus – 10 000 Eur.

1.2. D. Š. pagal BK 167 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad nuo 2015 metų rudens, tiksliai nenustatytos dienos, iki 2017 m. vasario 2 d., veikdamas bendrininkų grupe su sutuoktine P. Š. pagal iš anksto sukurtą ir suderintą planą dėl pinigų prievartavimo ir informacijos apie asmens privatų gyvenimą, kurios atskleidimas nepageidautinas, rinkimo, jai duodant patarimus, suteikiant priemones, perkeliant, kopijuojant ir saugant jo surinktą informaciją apie I. S. bei kartu ją analizuojant, taip pat bendrininkei P. Š. tiesiogiai dalyvaujant sekant, stebint bei klausantis nukentėjusiojo pokalbio, iš savanaudiškų paskatų, siekdamas su žmona P. Š. pasipelnyti, neteisėtai rinko informaciją apie privatų I. S. gyvenimą, t. y. jis nukentėjusiojo automobilyje „TOYOTA LAND CRUISER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įrengė pasiklausymo bei sekimo prietaisą, kurio pagalba fiksavo automobilio salone vykstančius pokalbius bei nustatinėjo nukentėjusiojo buvimo vietą, tai padėdavo šį asmenį sekti, o gautus duomenis fiksavo techninėmis priemonėmis, taip pat įrenginėjo vaizdo įrašymo priemones nukentėjusiojo buvimo, lankymosi vietose, kurios jam, kaip I. S. vairuotojui, buvo žinomos iš anksto, bei stebėjo vizualiai, važinėdamas automobiliais „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „KIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paskui nukentėjusiojo automobilį, ir sekė prie darbovietės Vilniuje, (duomenys neskelbtini), techninėmis priemonėmis – žiūronais, užmaskuotais vaizdo fiksavimo įrenginiais – ir šią informaciją neteisėtai įrašinėjo į duomenų kaupiklius, siekdamas vėliau ją panaudoti, reikalaujant iš nukentėjusiojo pinigų, o P. Š., tiesiogiai sekdama nukentėjusįjį, klausėsi pokalbių susitikimo metu ir perdavinėjo jam gautą informaciją.

1.3. D. Š. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad 2017 m. vasario 2 d. bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė šaudmenis, t. y. du pramoninės gamybos 7 mm kalibro šovinius „Mauser“, kurie pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriami prie C kategorijos šaudmenų, kai 2017 m. vasario 2 d. apie 12.30 val. šiuos šovinius rado ir paėmė policijos pareigūnai minėtame bute atliktos kratos metu.

2. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai pareikšti ir kaltinamojo D. Š. sutuoktinei P. Š., tačiau nagrinėjamas laikino nuosavybės teisės apribojimo pratęsimo klausimas su ja nėra susijęs.

3. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras, siekdamas užtikrinti galimą civilinį ieškinį bei turto konfiskavimą (įtariant, kad asmens kratos metu rastas ir paimtas turtas – 10 157,05 Eur galbūt įgytas iš nusikalstamos veikos gautų pinigų, todėl yra nusikalstamos veikos rezultatas), 2017 m. kovo 21 d. priėmė nutarimą laikinai – šešiems mėnesiams – apriboti kaltinamojo D. Š. nuosavybės teisę į turtą – asmens kratos metu rastus pinigus – 10 157,05 Eur, nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą, t. y. uždraudžiant šiomis piniginėmis lėšomis disponuoti, jas valdyti ir naudoti. Vėliau šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminas buvo tęsiamas Vilniaus miesto apylinkės ir Vilniaus apygardos teismų nutartimis (t. 7, b. l. 173, 188; t. 10, b. l. 173–174).

Motyvuojamoji dalis

7. Kaltinamojo D. Š. skundas atmetamas.

8. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutarties ir pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad teismo sprendimas pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į kaltinamajam D. Š. priklausantį turtą – jo asmens kratos metu paimtus 10 157,05 Eur yra teisėtas ir pagrįstas. Apygardos teismas tinkamai taikė bei aiškino Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 straipsnio normas, laikėsi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintų nuostatų dėl asmens nuosavybės neliečiamumo.

8.1. Aukštesniojo teismo teisėja atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamojo D. Š. skunde išdėstyti argumentai dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutarties pagrįstumo nėra nauji, dėl šių argumentų ne kartą pasisakė Lietuvos apeliacinis teismas savo ankstesnėse nutartyse. Todėl, nesant naujų aplinkybių, aukštesniojo teismo išvados bei motyvai nesikeičia ir dar kartą pakartojami.

8.2. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Baudžiamojo proceso kodekse numatytų procesinės prievartos priemonių. Pagal BPK 151 straipsnio 1 dalies nuostatas civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Pagal BPK 151 straipsnio 7 dalies nuostatas baudžiamosiose bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba kai įtariamasis yra pasislėpęs, laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo skaičius neribojamas. Taigi ši procesinė prievartos priemonė taikoma, esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y., kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti. Laikinai apribojant nuosavybės teisę, pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas.

8.3. Kaip matyti iš byloje esančio prokuroro 2017 m. kovo 21 d. nutarimo, D. Š. laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo paskirtas, siekiant užtikrinti galimą turto konfiksavimą ir civilinį ieškinį, įtariant, kad asmens kratos metu rastas ir paimtas turtas – 10 157,05 Eur įgytas iš nusikalstamos veikos gautų pinigų, todėl yra nusikalstamos veikos rezultatas. Šiuo metu baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai pareikšti D. Š. ir P. Š., nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. D. Š. šioje byloje nurodytas kaip vienas iš asmenų, kuriam pareikštas kaltinimas padarius nusikalstamas veikas.

8.4. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog byloje yra nukentėjusiojo I. S. civilinis ieškinys, kuriuo prašoma iš kaltinamųjų, taigi ir D. Š., priteisti 312 000 Eur turtinės bei 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (t. 1, b. l. 53–54, 55–56). Dėl to bylą nagrinėjantis teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareikštam civiliniam ieškiniui užtikrinti tokios procesinės prievartos priemonės taikymas būtinas (BPK 151 straipsnio 1 dalis).

8.5. Kaltinamojo D. Š. skunde išdėstyti argumentai, susiję su taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimu, atmetami kaip nepagrįsti.

8.6. Šioje baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinimai pareikšti ir D. Š., yra pakankamai faktinių duomenų, suteikiančių pagrindą manyti, kad jis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys užfiksuoti nukentėjusiojo I. S. bei liudytojų V. E., A. D. parodymuose ir garsinėje bei rašytinėje bylos medžiagoje – pateiktuose susitikimų metu padarytuose garso įrašuose, kratų bei daiktų apžiūros protokoluose ir kt. Tie duomenys taip pat leidžia daryti išvadą, jog dėl D. Š. galbūt padarytų nusikalstamų veikų I. S. patyrė turtinės bei neturtinės žalos, kurios atlyginimui užtikrinti ir taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jam priklausantį turtą.

8.7. Nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo, teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenis kaltinti padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, bet iš esmės nesprendžia kaltės ir civilinio ieškinio pagrįstumo klausimų. Dėl to turto įgijimo teisėtumo klausimas bus išspręstas, teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus procesinį sprendimą.

8.8. Laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindo bei sąlygų nepanaikina ir nepakeičia kaltinamojo nurodytos šeiminės aplinkybės, mažamečių vaikų išlaikymas bei patiriamos kitos būtinos išlaidos. Tuo pačiu pakartotinai atkreipiamas kaltinamojo dėmesys į tai, kad jo dukra M. Š. nėra mažametė.

8.9. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog kaltinamojo D. Š. teiginiai dėl lėšų pragyvenimui neturėjimo yra neteisingi. Kaip jau ne kartą nurodyta ankstesnėse Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse, Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs įtariamosios P. Š. ir įtariamojo D. Š. gynėjo skundą dėl prokuroro nutarimų panaikinimo, 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartimi panaikino prokuroro taikytą nuosavybės teisės apribojimą į P. Š. nuosavybės teise priklausančias lėšas – AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius 30 622 Eur, kuriuos bendrovė 2016 m. balandžio 6 d. jai pervedė kaip darbo užmokestį (t. 8, b. l. 115–117). Be to, dar 2017 m. kovo 3 d. nutarimu, atsižvelgdamas į P. Š. gynėjo gautą prašymą dėl jos kartu su D. Š. turimų mažamečių vaikų ir D. Š. dviejų vaikų iš pirmosios santuokos poreikių tenkinimo bei teisių pažeidimo, prokuroras panaikino laikiną nuosavybės teisės apribojimą P. Š. vardu AB „Swedbank“ banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) esančioms piniginėms lėšoms (t. 7, b. l. 167). Kadangi Darius ir P. Š. yra sutuoktiniai, šiuo atveju nėra skirtumo, kieno vardu esančios lėšos skiriamos šeimos poreikiams tenkinti, įskaitant D. Š. vaikų iš pirmosios santuokos poreikius. Būtinumą išlaikyti ir tuos vaikus, prašydamas panaikinti draudimą naudotis AB „Swedbank“ banko sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis, nurodė būtent P. Š. gynėjas. Dėl to nėra pagrindo leisti D. Š. disponuoti dar 10 157,05 Eur.

8.10. Atkreipiamas dėmesys, kad, taikant procesines prievartos priemones, visais atvejais suvaržomos asmens konstitucinės teisės, tačiau toks sprendimas priimamas, siekiant visuomenės požiūriu svarbių tikslų. Pagal BPK 151 straipsnio nuostatas teismo proceso metu dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo sprendžia teismas, turintis bylą savo žinioje. Teisminėje stadijoje laikino nuosavybės teisės apribojimo trukmė (dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų) neribojama, tačiau teismas privalo užtikrinti, kad, taikant šią priemonę, nebūtų pažeistas proporcingumo principas. Šioje baudžiamojoje byloje proporcingumo principas nepažeidžiamas. Atsižvelgiant į kaltinamajam D. Š. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, civilinio ieškinio dydį, laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kratos metu paimtus 10 157,05 Eur negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė. Priešingai, nei teigiama skunde, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Esant nustatytoms aplinkybėms, šis tikslas nebūtų pasiektas švelnesnėmis procesinėmis priemonėmis. Laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo sąlygos ir pagrindas nėra išnykę.

8.11. Kaltinamojo D. Š. nuomone, esmine proceso yda laikytina tai, kad teismas skundžiamą nutartį priėmė, nedalyvaujant niekam iš proceso dalyvių. Šioje nutartyje jau minėta, jog pagal BPK 151 straipsnio 6 dalies nuostatas, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurioje žinioje yra byla. Šiam klausimui spręsti Baudžiamojo proceso kodeksas nereikalauja rengti teismo posėdžio. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo kaltinamajam išsprendė rašytinio proceso tvarka, nerengdamas teismo posėdžio. Taigi nėra pagrindo teigti, jog rašytinis procesas buvo ydingas.

8.12. Dėl išdėstytų argumentų aukštesniojo teismo teisėja konstatuoja, kad skundžiama nutartis priimta, nepažeidus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio, BPK 11 straipsnio nuostatų, atsižvelgus į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinės teisės jurisprudenciją.

8.13. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo jos naikinti skunde nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

kaltinamojo D. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.