- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-19
- Bylos Nr.
- e2-1004-933/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01115-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Via Lietuva“
- Ieškovas
- Latvijos bendrovės AS „ARĀJI HOLDING“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Via Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 29 d. nutarties, kuria panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartis ir patenkintas ieškovės Latvijos bendrovės AS „ARĀJI HOLDING“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės Latvijos bendrovės AS „ARĀJI HOLDING“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei ,,Via Lietuva“ dėl viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo, išvadą teikianti institucija byloje – Viešųjų pirkimų tarnyba,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Latvijos įmonė AS „ARĀJI HOLDING“ (toliau – ir ieškovė) pateikė ieškinį atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Via Lietuva“ (toliau – ir atsakovė), kuriuo prašė:
1.1. panaikinti viešojo pirkimo „Atstuminės kelių rinkliavos Sistemos, paremtos GNSS ar lygiaverte technologija, nuomos pirkimas“ Nr. 734423 (toliau – ir Pirkimas) Specialiųjų sąlygų 6 priedo 1 lentelės 2 punkte nustatytą reikalavimą bei 2024 m. spalio 2 d. atsakovės pateiktą nurodyto reikalavimo išaiškinimą ta apimtimi, kuria reikalaujama patirties įgyvendinant konkrečią, t. y. GNSS pagrįstą elektroninę kelių mokesčių rinkliavos sistemą, nepripažįstant tiekėjo lygiavertės patirties, įgyvendinus techniškai analogišką sistemą, turinčią Pirkimo Specialiųjų sąlygų 6 priedo 1 lentelės 2 punkte nustatytus funkcionalumus;
1.2. panaikinti 2024 m. spalio 2 d. atsakovės paaiškinimą Nr. 17 (IV klausimai);
1.3. panaikinti Pirkimo Specialiųjų sąlygų 16 priedo REQ69 ir 13 priedo 5 punkte esančios lentelės 7 eilėje nustatytą reikalavimą bei 2024 m. spalio 4 d. atsakovės išaiškinimą (eil. Nr. 1, V klausimai);
1.4. panaikinti atsakovės 2024 m. spalio 4 d. paaiškinimą ta apimtimi, kad „užsakovo Skambučių centro sistema apima tik įeinančius ir išeinančius skambučius“;
1.5. priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti Pirkimo procedūras ir uždrausti atsakovei sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Ieškovė nurodė, kad ieškinys laikytinas preliminariai pagrįstu. Laikinąsias apsaugos priemones būtina taikyti, kadangi perkančiosios organizacijos pateikti Pirkimo sąlygų paaiškinimai, ypač draudimas remtis lygiaverčio įgyvendinto techninio sprendinio GNSS technologijai patirtimi, iš esmės užkerta kelia tiekėjams, įskaitant ieškovę, pateikti pasiūlymą Pirkime ir konkuruoti dėl sutarties sudarymo. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir vėliau pripažinus Pirkimo sąlygas neteisėtomis, bus nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas, nes, patenkinus ieškinį, atsirastų poreikis papildomai spręsti Pirkimo sutarties (ne)galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo atsakovei klausimus. Rinkliavos yra renkamos, todėl nėra pagrindo ir išvadai apie susiklosčiusią išimtinę situaciją, dėl kurios būtų būtina skubiai užbaigti Pirkimo procedūrą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. spalio 16 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas vertino, kad, nesant pakankamai duomenų apie ieškovės ir jos kontroliuojamų įmonių veiklą, kylant klausimui dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo, ieškinys nėra preliminariai pagrįstas.
Šalies argumentai
4. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 16 d. nutarties, kuriame nurodė, kad nesutinka su teismo nutartyje pateiktu ieškinio preliminaraus pagrįstumo sąlygos taikymu. Ieškovė teigė, kad, remiantis nuoseklia teismų praktika, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra vertinamas ieškovės teisinis suinteresuotumas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. spalio 29 d. nutartimi pats pasinaikino 2024 m. spalio 16 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendė iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdė Pirkimo procedūras bei uždraudė atsakovei sudaryti viešojo pirkimo sutartį.
6. Teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad, spręsdamas dėl ieškinio užtikinimo priemonių taikymo, teismas neturi teisinio pagrindo pasisakyti dėl ieškovės materialinio suinteresuotumo. Teismo įsitikinimu, ieškovės suformuluoti reikalavimai iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 101 straipsnyje numatytus tiekėjų galbūt pažeistų teisių gynimo būdus, teismas vertino, kad ieškinys preliminariai pagrįstas.
7. Teismo vertinimu, nors Pirkimo objektas svarbus visuomenei, tačiau nėra susijęs su neatidėliotinomis, itin svarbiomis aplinkybėmis, kurios keltų grėsmę didelei žalai visuomenei atsirasti, dėl kurių, sustabdžius Pirkimo procedūras, būtų iš esmės pažeistas visuomenės viešasis interesas. Priešingai, nesustabdžius Pirkimo procedūrų, egzistuoja reali grėsmė, kad galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas faktiškai nebebūtų įmanomas ar iš esmės pasunkėtų. Užbaigus Pirkimo procedūras, ieškovės galimybė dalyvauti to paties objekto naujame viešajame pirkime taptų neįmanoma.
8. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir tai, kad nėra pakankamo pagrindo teigti, jog susiklosčiusi situacija yra specifinė ir reikalauja skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl Pirkimo objekto, teismas nutarė, kad nagrinėjamu atveju prioritetas turi būti teikiamas viešajam interesui užtikrinti vykdomo Pirkimo teisėtumą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovė (apeliantė) UAB ,,Via Lietuva“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Priešingai nei nurodė teismas, ieškovės suinteresuotumo klausimas ne tik gali, tačiau turi būti preliminariai sprendžiamas taikant laikinąsias apsaugos priemones. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tiekėjo teisinis suinteresuotumas vertintinas ne tik ieškinio padavimo, bet ir bylos atitinkamame teisme nagrinėjimo metu. Atsakovė pateikė teismui įrodymus, kad ieškovė neturi objektyvių galimybių varžytis dėl Pirkimo sutarties sudarymo ir neturi teisės reikšti ieškinio dėl Pirkimo sąlygų (ne)teisėtumo: ieškovė neturi nei vieno darbuotojo; ieškovė nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja; ieškovė nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už 2023 m.; ieškovės 2022 m. finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodyta, kad ji iš esmės veiklos 2021 – 2022 m. nevykdė, neturėjo pardavimo sandorių, negavo pajamų; iš viešos paieškos (google.com) matyti, kad nėra informacijos apie ieškovės vykdomą veiklą; ieškovės pavadinimas, išvertus iš latvių kalbos, „Artojų holdingas“, o tai leidžia spręsti, jog ieškovė veikia žemės ūkyje ar su juo susijusioje srityje. Svarbu ir tai, kad nuo bylos iškėlimo praėjus beveik mėnesiui ieškovė, nors atsakovė ir ginčija jos suinteresuotumą, nepateikė nei vieno įrodymo, jog iš ji tiesų yra veikianti toje ekonominėje srityje, kurioje yra vykdomas Pirkimas.
9.2. Teismas nepagrįstai nutarė, kad žala dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra mažesnė nei jų nepritaikius. Ieškovei palankaus sprendimo atveju, ieškovė galėtų reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo, tačiau tam turėtų įrodyti, kad patyrė nuostolius. Ieškovė nemažiau kaip trejus metus nevykdo veiklos, neturi darbuotojų, negauna pajamų, todėl net ir patenkinus ieškinį ji realių nuostolių nebus patyrusi (neveikianti įmonė negali tikėtis gauti pelno). Atsakovė įgyvendina svarbų projektą, kuriuo yra siekiama ne tik įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktus, tačiau spręsti kelių priežiūros finansavimo problemas, užtikrinti socialiai atsakingos kelių rinkliavos sistemos diegimą bei užtikrinti, jog atsakovė gautų numatytas lėšas pagrindinei savo veiklai. Tai lemia, kad veiklos nevykdančios bendrovės siekis gauti ekonominės naudos neturėtų būti svarbesnis nei valstybei svarbaus objekto įsigijimas ar atsakovės galimybė gauti pajamas iš veiklos. Be to, net jei teismas spręstų, kad ginčijamos Pirkimo sąlygos, jų paaiškinimai yra neteisėti, ieškovės sugrąžinimas į Pirkimo procedūras, kuomet kiti tiekėjai pateikė pasiūlymus, o ieškovė nepateikė, yra teisiškai neįmanomas.
9.3. Vertinant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (ne)proporcingumą svarbu ir tai, kad dėl to, jog ieškovė nevykdo veiklos, atsakovė ne tik negali vykdyti Pirkimo, sudaryti viešojo pirkimo sutarties, tačiau ir negali tikėtis patirtų nuotolių atlyginimo. Ieškovė neturi materialaus turto, todėl atsakovė, įrodžiusi, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos siekiant užtikrinti visiškai nepagrįstą ieškinį, faktiškai negalės pasinaudoti teise prašyti nuostolių atlyginimo net esant ypatingai dideliems potencialiems nuostoliams.
10. Ieškovė Latvijos įmonė AS „ARĀJI HOLDING“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti ir Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai į atskirojo skundo argumentus:
10.1. Teismas tinkamai aiškino ir taikė ieškinio preliminaraus pagrįstumo institutą. Remiantis nuoseklia teismų praktika, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nevertina ieškovo teisinio materialinio suinteresuotumo. Ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jame išdėstytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai, remiamasi aktualiais teismų išaiškinimas, prie ieškinio pridėti įrodymai, ieškinio reikalavimai atitinka VPĮ 101 straipsnyje numatytus tiekėjo pažeistų teisių gynybos būdus. Atskirojo skundo teiginiai apie ieškovės teisinio suinteresuotumo nebuvimą, remiantis google.com paieškos duomenimis ar pavadinimo interpretacija, yra nepagrįsti. Atsakovės teiginiai apie ieškovės darbuotojų skaičių, veiklos rezultatus, ankstesnių projektų patirtį yra nesusiję su ieškovės teisiniu suinteresuotumu nagrinėjamos bylos atveju. Ieškovė išsamiai pasisakė, kaip konkrečios Pirkimo sąlygos pažeidžia ieškovės interesus. Svarbu ir įrodyta, kad: ieškovė yra privatus juridinis asmuo, kurio veikla nėra apribota; ieškovė yra priėmusi kvietimą dalyvauti Pirkime, ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka pateikusi pretenziją, pretenzija buvo nagrinėta ir dėl jos priimtas neigiamas sprendimas. Be to, Pirkimo sąlygos neapriboja galimybės ieškovei dalyvauti Pirkime atitinkamų kvalifikacijos reikalavimų atitikčiai pasitelkiant subtiekėjus (partnerius).
10.2. VPĮ nenumato, kad pripažinus atskiras viešojo pirkimo sąlygas neteisėtomis po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos Pirkimas privalėtų būti nutrauktas. Viena vertus, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei būtų apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes, nepaisant galbūt jai palankaus teismo sprendimo priėmimo, ji prarastų galimybę sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Kita vertus, ši situacija būtų nepalanki ir atsakovei, kuri susidurtų su dvigubo mokėjimo rizika, t. y. turėtų ne tik viešojo pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su Pirkimo laimėtoju, tačiau taip pat sumokėti baudą, piniginę kompensaciją ieškovei. Taigi, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Šiuo metu atsakovė vykdo analogiško turinio (tikslo) pirkimą Nr. 539448 „Projekto „Elektroninės kelių rinkliavos sistemos sukūrimas“ informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugos“. Minėto pirkimo vykdymo metu teismai suformulavo nuoseklią praktiką, kad prioritetas privalo būti taikomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, o ne atstuminės kelių rinkliavos projekto vykdymui.
10.3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra proporcingas. Pirma, teismai, sprendę dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirkime Nr. 539448, konstatavo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas proporcingas. Antra, atsakovės argumentas, kad Pirkimą būtina įgyvendinti dėl Europos Sąjungos teisės perkėlimo, yra nepagrįstas. Vykdomas Pirkimas neperkelia Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų, kadangi jie yra perkeliami į konkrečius nacionalinius teisės aktus, o ne į konkretų Pirkimą. Be to, vis dar vykdomas analogiškas pirkimas, kuriuo atsakovė siekia to paties rezultato – atstuminės kelių rinkliavos informacinės sistemos. Trečia, šiuo metu yra veikianti kelių rinkliavos sistema, kuri surenka atsakovės nurodomas lėšas už naudojimąsi keliais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
12. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis), taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
13. Pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi, pats pasinaikinęs ankstesnę nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo, iš naujo išsprendė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – Pirkimo procedūrų sustabdymo ir uždraudimo atsakovei sudaryti viešojo pirkimo sutartį – taikymo. CPK nenumato galimybės skųsti teismo nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sutikdamas su atskiruoju skundu, pasinaudoja teise pats pasinaikinti pirmiau priimtą nutartį. Tačiau, analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas ne tik pasinaikino ankstesnę nutartį, kuria buvo atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bet ir išsprendė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš naujo, t. y. prašymą patenkino. CPK 151 straipsnis, reglamentuojantis nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių apskundimą, nustato, kad visas CPK V skirsnio nustatyta tvarka priimtas pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalyvaujantys byloje asmenys atskiruoju skundu gali skųsti aukštesnės instancijos teismui, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 151 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nutartis, kuria ne tik pasinaikinta ankstesnė nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, bet kartu iš naujo išspręstas klausimas dėl laikinųjų priemonių taikymo, gali būti apeliacijos objektu (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-330/2024). Atsižvelgus į aptartą reguliavimą ir teismų praktiką, į tai, jog atskirajame skunde nurodomi argumentai, susiję tik su ieškovės prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinimu, apeliacinės instancijos teismas vertina ir pasisako dėl apskųstos nutarties dalies, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo sąlygų viešųjų pirkimų bylose
14. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą.
15. CPK 423⁷ straipsnyje įtvirtintos specialiosios teisės normos, kurios taikomos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo viešųjų pirkimų bylose. Pagal minėto straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Be CPK nurodytų kitų laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikinosios apsaugos priemonės viešųjų pirkimų arba koncesijų suteikimo bylose gali būti taikoma: 1) viešojo pirkimo arba koncesijos suteikimo konkurso procedūrų sustabdymas; 2) įpareigojimas perkančiajai organizacijai ar perkančiajam subjektui nesudaryti viešojo pirkimo sutarties; 3) įpareigojimas koncesiją suteikiančiajai institucijai nesudaryti koncesijų sutarties; 4) perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto arba koncesiją suteikiančiosios institucijos priimto sprendimo įgyvendinimo sustabdymas; 5) su pirkimo laimėtoju sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymo sustabdymas arba su koncesininku sudarytos koncesijų sutarties vykdymo sustabdymas (CPK 423⁷ straipsnio 2 dalis).
16. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslas yra iš esmės tapatus tiek bylose, nagrinėjamose pagal bendrąsias CPK nustatytas taisykles, tiek specialių kategorijų (įskaitant viešųjų pirkimų) bylose – laikinai apsaugoti ieškovo interesus ir užtikrinti būsimo teismo sprendimo byloje įvykdymo galimybę (CPK 144, 145 straipsniai). Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kiekvienu atveju sprendžiama pagal konkrečios bylos duomenis, patvirtinančius, kad, nesiėmus priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-378/2023, 26 punktas; 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-916/2023, 51 punktas).
17. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018). Viešųjų pirkimų bylose, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi vadovautis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu (CPK 423⁷ straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą akcentavo, kad viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016). Nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymu viešųjų pirkimų bylose visų pirma siekiama apginti tiekėjų interesus, tačiau tai turi būti derinama su siekiu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp tiekėjų interesų ir viešojo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-378/2023, 27 punktas). Jeigu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą, jų taikymas neatitiktų ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-349-302/2021, 19 punktas).
18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas dėl to gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Pagal kasacinio teismo praktiką, pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018, 32, 38 ir 39 punktai).
19. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nagrinėjamam klausimui taikytinu teisiniu reguliavimu, jo aiškinimo ir taikymo klausimais suformuota teismų praktika, konstatuoja, kad sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, teismas visų pirma turi įvertinti, ar egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą bei nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui. Nustatęs, kad tokia grėsmė egzistuoja, teismas turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso, atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus ir nesukels didesnės žalos nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.
Dėl tikėtino ieškinio (ne)pagrįstumo
20. Sprendžiant dėl pirmosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio reikalavimų pagrįstumo, ieškovo pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų preliminarus vertinimas turi suponuoti teismui įsitikinimą, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje šiuo aspektu nuosekliai pasisakoma, kad ieškinio pripažinimas preliminariai pagrįstu pagal prima facie doktriną negali būti suprantamas kaip teismo pareiga jau šioje bylos proceso stadijoje, t. y. dar tik sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo galimybės, nuodugniai įvertinti kiekvieną šalies argumentą ar įrodymą, turintį teisinės reikšmės ieškinio reikalavimų patenkinimui ar nepatenkinimui, t. y. tokios sąlygos (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) įvertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų, pateiktų įrodymų analize (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑159‑464/2017; 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑90‑464/2019; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑27‑370/2020).
21. Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-159-464/2017; 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020).
22. Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje priėjo prie išvados, kad ieškinys preliminariai pagrįstas. Teismas, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, nurodė, kad, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, neturi teisinio pagrindo pasisakyti dėl ieškovės materialinio suinteresuotumo.
23. Atsakovė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, negali būti vertinamas ieškovės teisinis suinteresuotumas. Atsakovės įsitikinimu, ginčo atveju neegzistuoja viena iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – preliminarus ieškinio pagrįstumas, nes bylos duomenys leidžia spręsti apie ieškovės teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas nebuvimą.
24. Aptariamu atveju pažymėtini keli aspektai: pirma, laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos viešųjų pirkimų byloje; antra, byla pirmosios instancijos teisme jau yra išnagrinėta iš esmės ir dėl ginčo esmės yra priimtas, tačiau dar nėra įsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės reikalavimai atmesti (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
25. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad viešųjų pirkimų ginčų bylose pirmiausia reikia nustatyti ieškovo teisinį suinteresuotumą ir įvertinti, ar bylos nagrinėjimo objektas ir ginčo nagrinėjimo teisinė prasmė nėra išnykusi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-248/2020 36 punktą; 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-378/2020 38 punktą; 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-248/2021 43 punktą). Tiekėjo teisinis suinteresuotumas kasacinio teismo praktikoje apibrėžiamas kaip tiekėjo suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus), įskaitant sprendimą nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas, ir jo subjektinių teisių pažeidimas dėl galimai neteisėtų pirkimo sąlygų; tai – privalomos ir kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 36 punktą; 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020 37 punktą). Ieškovo teisinio suinteresuotumo sudaryti viešojo pirkimo sutartį reikšmingumas lemia tai, kad teismas visada, t. y. nepriklausomai, ar kitos bylos šalys kelia tokį teisės klausimą, privalo vertinti ieškovo teisinį suinteresuotumą viešojo pirkimo sutarties sudarymu, ieškovo nurodomą teisių pažeidimo pagrindimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015; 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑296‑378/2019 35.8 punktą). Taigi, teismas, nagrinėdamas viešojo pirkimo bylą, pirmiausia turi nustatyti ieškovo teisinį suinteresuotumą ir įvertinti bylos nagrinėjimo objekto ir ginčo nagrinėjimo teisinę prasmę.
26. Atsakovė teisingai nurodo, kad pagal kasacinio teismo praktiką tiekėjo teisinis suinteresuotumas (viešųjų pirkimų bylose) vertintinas ne tik ieškinio padavimo, bet ir bylos atitinkamame teisme nagrinėjimo metu; tai, jog padavus ieškinį teisme ieškovas yra suinteresuotas ginčo baigtimi, per se nereiškia, kad proceso metu jis šį interesą būtinai išsaugo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑179‑378/2020 50, 53 punktus). Visgi, pažymėtina ir tai, kad tik neabejotinas suinteresuotumo neturėjimas (ar praradimas) gali lemti tai, jog teismas šalių ginčo nenagrinėtų iš esmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 108 punktą). Kitaip tariant, jeigu ieškovo teisinio suinteresuotumo nebuvimas nėra akivaizdus, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Kaip minėta, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo. Atitinkamai, pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktiką, šioje proceso stadijoje klausimas dėl ieškovo teisinio suinteresuotumo (ne)buvimo nesprendžiamas; aplinkybės dėl ieškovės suinteresuotumo išsprendžiamos tik bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus abiejų šalių pateiktų įrodymų visumą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-224-790/2023; 2023 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-270-934/2023; 2024 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2‑521-553/2024 24 punktą).
27. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu tai, kad šios bylos dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu pirmosios instancijos teismas jau yra priėmęs neįsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą dėl ginčo esmės. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad pagal bylos nagrinėjimo ribas šiuo atveju aplinkybės dėl ieškovo teisinio suinteresuotumo yra aktualios tik klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo kontekste.
28. Ankstesnėje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo po teismo sprendimo priėmimo buvo pasisakyta, kad pagrįstos abejonės dėl galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo kyla tada, kai dėl ginčo esmės jau yra priimtas ieškovui nepalankus teismo procesinis sprendimas, nors jis dar neįsiteisėjęs. Ieškovui nepalanki bylos procesinė baigtis reiškia, kad išvada apie vieną iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – tikėtiną reikalavimo pagrįstumą – negalima (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-370/2017; 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑1062-178/2018; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-515-302/2019). Be to, šios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (žr., ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-283-464/2020). Kitaip tariant, nebėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė preliminariai pagrindė ieškinio reikalavimus, kurių įvykdymo neužtikrinus atitinkamais ribojimais teismo sprendimo nebus galima įvykdyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-817-464/2021). Plėtodamas šią praktiką Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-547-464/2023 išaiškino, kad kiekvienas atvejis visgi turi būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant į ieškinio atmetimo pagrindus (pavyzdžiui, ar ieškinio atmetimas implikuoja išvadą dėl neleistino ar aiškiai neįmanomo civilinių teisių gynimo būdo, ieškinio visiško nepagrįstumo faktinėmis aplinkybėmis, piktnaudžiavimo pareiškiant aiškiai nepagrįstą ieškinį, pan.), to konkretaus ginčo esmę ir prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį bei jų taikymu siekiamus tikslus.
29. Neįsiteisėjusiame Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gruodžio 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-432-569/2024 nurodyta, kad:
29.1. <...> ieškovė prašo panaikinti Pirkimo sąlygų 6 priedo 1 lentelės 2 punkte nustatytą reikalavimą bei 2024 m. spalio 2 d. pateiktą nurodyto reikalavimo išaiškinimą ta apimtimi, kuria reikalaujama patirtis įgyvendinant konkrečią, t. y. GNSS pagrįstą elektroninę kelių mokesčių rinkliavos sistemą, nepripažįstant tiekėjo lygiavertės patirties, įgyvendinus techniškai analogišką sistemą, nors nepateikė teismui įrodymų, kad tokia GNSS techniškai analogiška sistema egzistuoja apskritai, o tuo labiau, jog ieškovė (jos subrangovas, jungtinės veiklos dalyvis) turi patirties įgyvendinus analogišką sistemą. Sutiktina su atsakove, kad Pirkimo objektas – sistemos nuoma, tiesiogiai patvirtina ir įrodo, jog ieškovė turėjo turėti galimybę pasiūlyti konkrečią, jau sukurtą ir veikiančią atstuminę kelių rinkliavos sistemą ir, tik sudariusi sutartį, ją pritaikyti atsakovės poreikiams, kurie nustatyti Pirkimo sąlygose (sprendimo 152 punktas). <...> Iš įrodymų visumos teismas daro išvadą, kad vien dėl išdėstytų aplinkybių ieškovė neturi suinteresuotumo nei ginčyti Pirkimo sąlygų, nei sudaryti Pirkimo sutartį, o tuo labiau kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo (sprendimo 153 punktas).
29.2. Atsakovei nuosekliai ginčijant ieškovės suinteresuotumą skųsti Pirkimo sąlygas bei sudaryti Pirkimo sutartį, ieškovė turėjo pareigą pateikti teismui įrodymus, paneigiančius atsakovės nurodytas aplinkybes. Ieškovė nepateikė įrodymų apie savo veiklą, veiklos partnerius ar subrangovus, kuriuos pasitelks projekto įgyvendinimui. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad neva nenori atskleisti savo pasiūlymo (įvardinti partnerių ar subrangovų) pasiūlymų pateikimo stadijoje, nes tai konfidenciali informacija. Tačiau, ieškovė turėjo galimybę, pateikusi tokią informaciją, teikti teismui prašymą dėl informacijos konfidencialumo, o ne apskritai įrodymų neteikti. Ieškovė nepateikė jokių paaiškinimų ir dėl savo veiklos, finansinės padėties. Ieškovė pripažįsta, kad yra holdingo bendrovė. Holdingo arba kontroliuojanti bendrovė gali daryti įtaką dukterinių bendrovių veiklai per valdomas akcijas, tačiau ši aplinkybė neužtikrina dukterinių bendrovių dalyvavimo Pirkime, tuo labiau, kai teismui nėra pateikta duomenų, kokia veikla šios įmonės užsiima (sprendimo 157 punktas).
29.3. <...> ieškovė, pateikdama ieškinį, nepateikė įrodymų, iš kurių teismas galėtų daryti išvadą apie jos suinteresuotumą dalyvauti Pirkime ir jį laimėti. Ieškovei neįrodžius, kad ji turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, jos ieškinys atmestas taikant CPK 5 straipsnį, dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (sprendimo 161 punktas).
30. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į kilusio ginčo pobūdį (ieškovė siekia panaikinti Pirkimo sąlygas bei atsakovės pateiktus Pirkimo sąlygų paaiškinimus), į tai, kad Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimu (sprendimas dar neįsiteisėjęs) ieškovės ieškinys, kurio užtikrinimui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, atmestas, į ieškinio atmetimo argumentus, susijusius su galimu ieškovės teisinio suinteresuotumo nebuvimu, t. y. į tai, jog neįsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad ieškovė apskritai nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti jos teisinį suinteresuotumą reikšti ieškinį dėl Pirkimo sąlygų ginčijimo, nutaria, jog šiuo konkrečiu atveju nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti prima facie nepagrįsto ieškinio pareiškimą, kaip vieną iš sąlygų netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Šios konkrečios situacijos aplinkybių kontekste, kuomet neįsiteisėjusiu teismo sprendimu atmetus ieškinį, ieškovei galimai neįrodžius teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas, apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, neatitiktų proporcingumo, teisingumo ir ginčo šalių interesų pusiausvyros principų. Paminėtina ir tai, kad pasiūlymų pateikimo terminas suėjo 2024 m. spalio 11 d. 13 val., ieškovė neteikė pasiūlymo, o laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos tik 2024 m. spalio 29 d. nutartimi.
Dėl procesinės bylos baigties
31. Konstatavus, kad neegzistuoja viena iš būtinų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – preliminarus ieškinio pagrįstumas – nėra pagrindo pasisakyti dėl kitų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų (ne)egzistavimo, kadangi, kaip minėta, šios sąlygos yra kumuliacinės ir jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-146-934/2023 20 punktas).
32. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai ir aplinkybės neturi teisinės reikšmės teisingam šio procesinio klausimo išsprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.
33. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas pirmiau nurodytas aplinkybes, nutaria, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja būtinoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – preliminarus ieškinio pagrįstumas, todėl atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos apeliacinis teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 29 d. nutarties dalį, kuria patenkintas ieškovės Latvijos bendrovės AS „ARĀJI HOLDING“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės Latvijos bendrovės AS „ARĀJI HOLDING“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.