Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Maistulis“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Maistulis“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad ieškinyje nuodyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė arba Perkančioji organizacija) vykdomo atviro konkurso „Kiauliena Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoms“ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pirkimas) sąlygų reikalavimai ir nuostatos (dėl pirkimo objekto tikslios apimties, dėl prekių pristatymo termino ir prekių pristatymo dažnumo, dėl ekonominio naudingumo kriterijaus „Transporto priemonių, kuriomis bus tiekiamos prekės, atitiktis EURO 6 standarto (arba lygiaverčio) reikalavimams ir (arba), kad transporto priemonės bus varomos elektra” ir jo kontrolės) yra neteisėti, nepakankamai apibrėžti, neaiškūs, dviprasmiški, neproporcingi bei priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemonės – sustabdyti Pirkimo procedūras iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pirkimo procedūrų sustabdymas yra vienintelė efektyvi priemonė ieškovei pasinaudoti teise į veiksmingą ir efektyvią jos teisių ir teisėtų interesų gynybą. Ieškovė siekia ginti savo teises tokiu būdu, kad būtų užtikrintos realios galimybės sudaryti Pirkimo sutartį. Šiuo atveju atsakovei tęsiant Pirkimo procedūras būtų itin apsunkintas ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas, kadangi būtų sudaryta sutartis su laimėjusiu tiekėju pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) prieštaraujančias Pirkimo sąlygas. Ieškovės vertinimu, realų ir neapsunkintą teismo sprendimo įvykdymą gali užtikrinti tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Pirkimo procedūrų vykdymo sustabdymas;

2.2. Tuo atveju, kai viešasis pirkimas vykdomas pažeidžiant VPĮ reikalavimus ir neužtikrinant tiekėjų sąžiningos konkurencijos, yra pažeidžiamos ne tik ieškovės teisės ir interesai, bet ir visos visuomenės interesai, nes nėra užkertamas kelias neteisėtiems Perkančiosios organizacijos veiksmams, neužtikrinamas viešojo pirkimo procedūrų skaidrumas, viešųjų pirkimų siekio racionaliai naudoti lėšas įgyvendinimas (VPĮ 17 straipsnis) bei efektyvus tiekėjų teisių gynimas;

2.3. Perkamo objekto įsigijimas nėra grindžiamas ypatinga skuba ir byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, kad Pirkimo procedūrų stabdymas iš esmės pažeistų viešąjį interesą. Būtinų maisto produktų tiekimas nesunkiai gali būti užtikrinamas ikimokyklinio ugdymo įstaigoms savarankiškai sudarant laikinas pirkimo sutartis, galiojančias iki ginčo dėl šio Pirkimo pasibaigimo. Atsižvelgiant į tai, kad iki šiol ikimokyklinio ugdymo įstaigos pačios vykdė maisto produktų pirkimus, nėra pagrindo teigti, kad, iškilus neatidėliotinam poreikiui, jos negalėtų tokiu pat būdu įsigyti reikiamų produktų. Perkamo objekto įsigijimas nėra grindžiamas ypatinga skuba ir byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, kad Pirkimo procedūrų stabdymas iš esmės pažeistų viešąjį interesą. Būtinų maisto produktų tiekimas nesunkiai gali būti užtikrinamas ikimokyklinio ugdymo įstaigoms savarankiškai sudarant laikinas pirkimo sutartis, galiojančias iki ginčo dėl šio Pirkimo pasibaigimo. Įvertinus tai, jog maisto produktų tiekimas ikimokyklinio ugdymo įstaigoms gali būti užtikrinamas nesunkiai įgyvendinamomis alternatyviomis priemonėmis, o šio Pirkimo sąlygos akivaizdžiai neužtikrina pakankamos konkurencijos, konstatuotina, kad nurodytų aplinkybių kontekste, viešasis interesas užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir išvengti neigiamų pasekmių (tuo atveju, jei Pirkimo procedūros nebūtų stabdomos, o teismas galiausiai tenkintų ieškovės reikalavimus), nusveria interesą nestabdyti Pirkimo procedūrų;

2.4. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ypač atsižvelgiant į tai, jog tai yra viešojo pirkimo byla, kurioje būtina užtikrinti tinkamą tiekėjų teisių gynimą, privalo atsižvelgti į ieškinio argumentus bei įrodymus, kurie pagrindžia teisėtus ieškovės reikalavimus. Ieškovės vertinimu, nors viešųjų pirkimų bylos turi būti nagrinėjamos operatyviai, tačiau nagrinėjamu atveju pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nebus pažeidžiamas viešasis interesas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 24 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – sustabdė Pirkimo procedūras iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoj byloje.

4. Teismas sprendė, kad ieškovė ieškinyje suformulavo reikalavimus, pateikė faktinius bei teisinius argumentus bei, ieškovės įsitikinimu, reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, todėl nėra pagrindo spręsti, jog ieškinio reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti.

5. Teismas nustatė, kad Pirkimo objektas yra maisto produktų tiekimas ikimokyklinio ugdymo įstaigoms. Teismo vertinimu, Pirkimo procedūrų, dėl kurių yra kilęs ginčas, sustabdymas, nepažeis viešojo intereso, nes viešasis interesas yra visų visuomenės narių interesas, kad viešieji pirkimai būtų vykdomi skaidriai, lėšos panaudojamos sąžiningai ir racionaliai, teisėtai bei laikantis imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Sąžiningai konkurencijai viešuosiuose pirkimuose turi būti suteiktas prioritetas. Teismas nurodė, kad ieškovė pateikė argumentų ir įrodymų, kad ginčijamas atsakovės sprendimas konkurenciją gali riboti. Be to, nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, kadangi Pirkimo procedūros yra prasidėjusios. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju vyrauja viešasis interesas užtikrinti tinkamą, skaidrų, efektyvų, konkurencingą viešųjų pirkimų procesą, o duomenų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, jog Pirkimo objektai turi būti įsigyjami neatidėliotinai, nenustatyta. Nenustačius neabejotino neatidėliotino pagrindo kuo skubiau užbaigti Pirkimą, teismas sprendė, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių kilsiančios pasekmės savo esme bus mažesnės nei tos, kurios galėtų kilti Pirkimo procedūrų nestabdant.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ieškovės pareikšto ieškinio preliminarų pagrįstumą, todėl laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos nenustačius visų jų taikymui būtinų sąlygų. Šiuo atveju skundžiamą nutartį priėmęs teismas, vertindamas ieškinio preliminarų pagrįstumą, pasisakė tik dėl ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, t. y. preliminariai tinkamai suformuluotų ieškinio reikalavimų ir juos pagrindžiančių aplinkybių (ieškinio dalyko ir pagrindo), tačiau visiškai neįvertino kitų įstatyme nustatytų formaliųjų ieškinio reikalavimų, kurie užkerta kelią šios civilinės bylos iškėlimui teisme ir, atitinkamai, ieškinyje prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas neįvertino aplinkybės, kad su ieškiniu, kuriame buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, buvo pateiktas 2022 m. gruodžio 22 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, iš kurio matyti, jog sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo su advokate Rūta Stulge sudarė UAB „Maistulis“, atstovaujama direktoriaus V. B., kuriam teismo sprendimu apribota teisė eiti juridinio asmens vadovo pareigas. Kitaip tariant, sprendžiant ieškinio priėmimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kausimus, teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškinys pateiktas asmens, kuris neturi teisės atstovauti ieškovės. Atsakovė nurodė, kad advokatė Rūta Stulgė negali būti ieškovės UAB „Maistulis“ atstove pagal pavedimą, nes jai įgaliojimą atstovauti ieškovės interesus šioje civilinėje byloje suteikė fizinis asmuo, kuris neturi teisės juridinio asmens vardu priimti jokių sprendimų. Pirmosios instancijos teismas, neidentifikavęs šio esminio ieškininio trūkumo ir nenustatęs ieškovei termino ieškinio trūkumams pašalinti, tačiau ieškinį ne tik priėmęs, bet ir patenkinęs prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, padarė procesinį pažeidimą, t. y. viešojo pirkimo procedūras sustabdė pagal neteisėtai teismui pateiktą (neturinčio įgaliojimo asmens) ieškinį. Vien ši aplinkybė sudaro pagrindą teismo nutartį panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą;

6.2. Atsakovė nurodė, kad palankus teismo sprendimas ieškovės atžvilgiu negali būti priimtas, todėl grėsmė jo įvykdymui neegzistuoja. Be to, teismas ginčo atveju netinkamai nustatė, kokiam viešajam interesui turi būti teikiamas prioritetas, todėl viešojo pirkimo procedūras sustabdytos visiškai nepagrįstai. Atsakovės vertinimu, ieškovės, kaip privataus asmens interesų užtikrinimo lygiomis galimybėmis dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose, taip pat jos atžvilgiu priimto palankaus teismo sprendimą, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė Pirkime ne tik nedalyvauja, t. y. nėra pateikusi pasiūlymo, bet pagal galiojantį imperatyvų teisinį reguliavimą apskritai jame neturi teisės dalyvauti. Konkurencijos tarybos 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimu dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose maisto produktams pirkti atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 5 straipsnio reikalavimams Nr. 1S-135 (2021) buvo pripažinta, kad UAB „Sotėja“, UAB „Selnera“, UAB „Sanitex“, UAB „Maistulis“ ir UAB „Egilėja“, 2016 – 2019 m. dalyvaudamos švietimo ir socialinių įstaigų (ar jų naudai) organizuotuose maisto produktų viešuosiuose pirkimuose, sudarė konkurenciją ribojantį susitarimą dėl tarpusavio veiksmų derinimo ir suderintų komercinių pasiūlymų, įskaitant kainą, pateikimo. Šis Konkurencijos tarybos nutarimas ieškovės UAB „Maistulis“ atžvilgiu yra įsiteisėjęs, jo pagrindu priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI4-4052-816/2022 dėl poveikio priemonių taikymo. Susidariusi faktinė situacija ir aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad ieškovė neturi jokio teisinio suinteresuotumo dalyvauti atsakovės vykdomame Pirkime, t. y. sudaryti viešojo pirkimo sutartį su atsakove ir pagal ją gauti finansinį atlygį, kadangi ieškovei dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose yra uždrausta. Todėl teismo argumentai, kad nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių būsimo palankaus teismo sprendimo įvykdymas jai pasunkėtų, ieškovės grąžinimas į prieš pažeidimą buvusią padėtį gali būti net neįmanomas, kad ieškovės atžvilgiu gali būti ribojama konkurencija dalyvauti viešajame pirkime yra visiškai nepagrįsti. Joks palankus ar nepalankus sprendimas ieškovės atžvilgiu negalės būti priimtas, kadangi ji Pirkimo procedūrose dalyvauti negali, t. y. tariamas pirkimo sąlygų (ne)teisėtumas ir baigtis neturės jokios įtakos ieškovės, kaip pirkime nedalyvaujančio subjekto, teisėms ir pareigoms. Grėsmė atsakovės, kaip galimos tiekėjos, konkurencingumui taip pat nekyla;

6.3. Atsakovės vertinimu, ieškovės ieškinys su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemonės – sustabdyti viešojo pirkimo procedūras – pareikštas išimtinai neteisėtais ir nesąžiningais tikslais. Ieškovė vien nuo 2022 m. sausio 1 d. yra sudariusi kelias dešimtis sutarčių (kurių vertė apie 300 000 Eur) su Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigomis, kaip savarankiškais viešaisiais subjektais, dėl maisto produktų tiekimo, tarp kurių yra ir mėsos tiekimo sutartys, be to, dažnu atveju nurodytose sutartyse įkainiai yra didesni, nei vykdant centralizuotą viešąjį pirkimą. Taigi, ieškovė akivaizdžiai yra suinteresuota esamos padėties išsaugojimu, t. y. neteisėtomis priemonėmis mėgina sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, kad užsitikrintų galimybę kuo ilgiau tiekti prekes ikimokyklinio ugdymo įstaigomis pagal decentralizuotas tiesiogiai su jomis sudarytas sutartis;

6.4. Atsakovė pabrėžė, kad visavertis vaikų maitinimas, dėl kurio yra paskelbtas viešasis konkursas, neabejotinai yra viešasis interesas, o tinkamo vaikų maitinimo kokybiškais produktais užtikrinimas yra neatsiejamas nuo minėto viešojo intereso įgyvendinimo. Taigi, sustabdžius viešojo pirkimo procedūras, kyla grėsmė sutrikdyti tinkamą ir visavertį vaikų maitinimą, t. y. kyla grėsmė socialiai reikšmingoms vertybėms (vaikų sveikatai). Sustabdžius viešojo pirkimo procedūras gali būti sutrikdytas maisto produktų ikimokyklinio ugdymo įstaigoms tiekimas, įstaigos gali negauti mėsos produktų, kurie reikalingi patiekalams, esantiems vaikų valgiaraščiuose, pagaminti. Įstaigoms negalint užtikrinti pilnaverčio vaikų maitinimo, nukentėtų šių įstaigų auklėtinių maisto racionas, būtų pažeidžiami vaikų maitinimą reglamentuojantys teisės aktai ir vaikų interesai. Dėl to teismas, taikydamas ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nepagrįstai prioretizavimo akivaizdžiai nesąžiningo pelno siekiančio juridinio asmens interesus prieš bendrąjį ir visuomenei kur kas svarbesnį interesą – racionaliai naudojant lėšas įsigyti tinkamos kokybės maisto produktų ikimokyklinio ugdymo įstaigoms ir užtikrinti visavertį vaikų maitinimą. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo pirkimu siekiama atrinkti maisto produktų tiekėją net 134 Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, sustabdžius pirkimo procedūras, visos ikimokyklinio ugdymo įstaigos susidurs su iššūkiu įsigyti vaikų maitinimui reikalingus maisto produktus, o toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rezultatas būtų absoliučiai neproporcingas;

6.5. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad perkamo objekto įsigijimas nėra grindžiamas ypatinga skuba, kad maisto produktų tiekimas gali būti užtikrinamas ikimokyklinio ugdymo įstaigoms pačioms savarankiškai sudarant laikinas pirkimo sutartis. Atsakovė pažymėjo, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigos privalo net ir laikinas pirkimo sutartis sudaryti viešųjų pirkimų būdu, tačiau tam neturi nei teisės, nei viešųjų pirkimų specialistų, neturi reikalingos kompetencijos pačios vykdyti viešųjų pirkimų procedūrų, dažnu atveju negeba tinkamai įvertinti lėšų poreikio maisto produktų pirkimams, pirkimo eigos pagrįsti tinkamais dokumentais, todėl dėl šių priežasčių yra neužtikrinamas racionalus lėšų panaudojimas ir pirkimų procedūrų skaidrumas. Taigi, įpareigojimas visas Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigas neapibrėžtą laiko tarpą sudarinėti maisto prekių pirkimams laikinas sutartis būtų neadekvatus, jau nekalbant apie tai, kad nebūtų užtikrinta nei sąžininga tiekėjų konkurencija, nei pirkimo sutarčių sudarymas mažiausiomis kainomis, t. y. būtų pažeistas, visuomenės poreikis racionaliai ir skaidriai panaudoti biudžeto lėšas, o tam tikrais atvejais gali būti neužtikrintas ir tinkamas vaikų maitinimas.

7. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirojo skundo netenkinti, o Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovė atkreipė dėmesį į Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 14 d. priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. e2-204-302/2023. Pažymėjo, kad nurodytoje civilinėje byloje teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Tiek nagrinėjamoje civilinėje byloje, tiek nurodytoje civilinėje byloje yra nagrinėjami klausimai iš esmės analogiškuose pirkimuose, tai yra vykdomas tos pačios perkančiosios organizacijos, tuo pačiu metu, tomis pačiomis pirkimo sąlygomis kaip ir šis, skirtumas tik tas, kad vienu pirkimu siekiama įsigyti daržoves ir vaisius, o šiuo – kiaulieną Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoms.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.

9. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10. Atskirasis skundas paduotas dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

Dėl rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo

11. Atsakovė į bylą apeliacinės instancijos teisme pateikė procesinį dokumentą – rašytinius paaiškinimus dėl preliminaraus ieškinio nepagrįstumo, nurodydama, jog ieškinys buvo pateiktas neįgalioto vesti bylą asmens.

12. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-273-450/2022). Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį skundą padavimo terminui, jį keisti (papildyti) taip pat yra draudžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-645-467/2022). Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Pagal CPK 335 straipsnio 1 dalį, atskirieji skundai paduodami per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, o pagal to paties straipsnio 2 dalį, atsiliepimai į atskiruosius skundus gali būti pateikiami pirmosios instancijos teismui per 14 dienų nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo dienos.

13. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022).

14. Nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė argumentus savo pozicijai pagrįsti, taip papildydama savo atskirojo skundo pagrindą, tačiau 7 dienų terminas atskirajam skundui pateikti ir papildyti yra pasibaigęs, todėl rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti, juolab kad atsakovė nepateikė naujų įrodymų, kurie būtų susijęs su ginčo dalyku (CPK 314 straipsnis).

Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo

15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

Dėl tikėtino ieškinio reikalavimo pagrįstumo

16. Teismų praktikoje taip pat pažymima, jog teismo atliekamas prima facie (preliminarus) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-910-912/2022, 18 punktas ir jame nurodyta praktika).

17. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog atsakovė paskelbė Pirkimą, kuriuo ji, kaip Perkančioji organizacija, siekia įgyti kiaulieną Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoms. Ieškovė nesutikdama su Pirkimo sąlygomis, pateikė teismui ieškinį, kuriame ginčija Pirkimų sąlygų teisėtumą ir, siekdama užtikrinti, kad jai palankus teismo sprendimas būtų įvykdytas, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Pirkimo procedūras iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje.

18. Apeliantė, nesutikdama su minėta teismo nutartimi, atskirajame skunde nurodė, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas, vertindamas prima facie ieškinio pagrįstumą, pasisakė tik dėl ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, tačiau visiškai neįvertino kitų įstatyme nustatytų formaliųjų ieškinio reikalavimų, kurie užkerta kelią šios civilinės bylos iškėlimui teisme ir, atitinkamai, ieškinyje prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y., sprendžiant ieškinio priėmimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kausimus, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškinys pateiktas asmens, kuris neturi teisės atstovauti ieškovės. Apeliantė taip pat teigia, kad ieškovė neturi jokio teisinio suinteresuotumo dalyvauti atsakovės vykdomame viešajame pirkime ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį ir pagal ją gauti finansinį atlyginimą, nes ieškovei dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose yra uždrausta dalyvauti. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

19. Pirma, ieškovė pareiškė reikalavimą pripažinti, kad Pirkimo sąlygų nuostata (dėl Pirkimo objekto tikslios apimties, dėl prekių pristatymo termino ir prekių pristatymo dažnumo, dėl ekonominio naudingumo kriterijaus „Transporto priemonių, kuriomis bus tiekiamos prekės, atitiktis EURO 6 standarto (arba lygiaverčio) reikalavimams ir (arba), kad transporto priemonės bus varomos Elektra” ir jo kontrolės) yra neteisėta, nepakankamai apibrėžta, neaiški, dviprasmiška, neproporcinga. Toks ieškinio reikalavimas dėl Pirkimo sąlygų (ne)teisėtumo yra nagrinėtinas teisme, ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra tinkamas ir įtvirtintas VPĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Ieškovė nurodė ieškinio dalyką, ieškinio pagrindą, pateikė įrodymus, kuriais grindžia ieškinyje nurodytas aplinkybes, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo šioje proceso stadijoje teigti, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir/ar ieškovė pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vieną iš sąlygų, būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, ieškovė pagrindė. Pažymėtina tai, kad šiame etape teismas netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-205-370/2017). Ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimas, įskaitant ir atsakovės bei trečio asmens nurodytas aplinkybes dėl ieškovės suinteresuotumo bei dėl pateiktų įrodymų pagrįstumo, bus galutinai išspręstas tik bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus abiejų šalių pateiktų įrodymų visumą, be to, akcentuotina, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi prejudicinės galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-306-236/2016).

20. Antra, nors apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino formaliųjų ieškinio reikalavimų, kurie užkerta kelią šios civilinės bylos iškėlimui teisme ir, atitinkamai, ieškinyje prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, tai yra nevertino tos aplinkybės, kad ieškinį padavė įgaliojimo atstovauti ieškovei neturintis asmuo, tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. vasario 15 d. priėmė nutartį, kuria paliko ieškinį nenagrinėtą, kaip paduotą ieškovės vardu neįgalioto vesti bylą asmens. Ši nutartis yra apskųsta apeliacine tvarka ir ji yra neįsiteisėjusi, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pakankamo pagrindo pripažinti, jog ieškinys buvo paduotas asmens, tinkamai neįgalioto vesti bylą ieškovės vardu. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-224-790/2023).

21. Trečia, nepagrįsti apeliantės argumentai, kad ieškinio preliminarų nepagrįstumą rodo ir tai, kad ieškovė neturi teisės dalyvauti Pirkime. Apeliantė nurodė, kad Konkurencijos tarybos 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimu buvo pripažinta, kad ieškovė 2016–2019 m. dalyvaudama švietimo ir socialinių įstaigų (ar jų naudai) organizuotuose maisto produktų viešuosiuose pirkimuose, sudarė konkurenciją ribojantį susitarimą su kitais ūkio subjektais dėl tarpusavio veiksmų derinimo ir suderintų komercinių pasiūlymų, įskaitant kainą, pateikimo. Apeliantės vertinimu, ieškovė negali turėti jokio suinteresuotumo dalyvauti Pirkime, t. y. sudaryti viešojo pirkimo sutartį su atsakove ir pagal ją gauti finansinį atlygį, nes pagal VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punktą, ieškovei dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose yra uždrausta ir ji turėtų būti šalinama iš Pirkimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti apeliantės argumentai bei subjektyvus situacijos vertinimas, nesudaro pagrindo spręsti dėl preliminaraus ieškinio nepagrįstumo. Kaip jau buvo minėta šios nutarties 19 punkte, teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų, o objektyvių duomenų, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas galėtų spręsti, kad ieškovė neturi jokios teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas, ieškovė nepateikė.

22. Konstatavus, kad ieškovė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, toliau vertintinos kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmė galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso.

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių

23. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui, yra taikomos specialiosios nuostatos, įtvirtintos CPK 423⁷ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. CPK 423⁷ straipsnio 2 dalyje įvardytos viešųjų pirkimų bylose galimos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, be kita ko, viešojo pirkimo procedūrų sustabdymas.

24. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, be kita ko, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018).

25. Apeliantės teigimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia viešąjį interesą. Apeliantė nurodė, kad visavertis vaikų maitinimas, dėl kurio yra paskelbtas viešasis pirkimas, neabejotinai yra viešasis interesas, o tinkamo vaikų maitinimo kokybiškais produktais užtikrinimas yra neatsiejamas nuo minėto viešojo intereso įgyvendinimo, todėl sustabdžius viešojo pirkimo procedūras, kyla grėsmė sutrikdyti tinkamą ir visavertį vaikų maitinimą, tai yra kyla grėsmė socialiai reikšmingoms vertybėms (vaikų sveikatai).

26. Byloje nustatyta, jog pirkimo objektas – kiaulienos Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoms teikimas. Atsižvelgiant į pirkimo objektą, sutiktina su apeliante, kad jis susijęs su viešojo intereso įgyvendinimu. Tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, kad su ginčo objektu susijęs viešasis interesas turėtų būti įgyvendintas nedelsiant, o objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad skubiai neužbaigus Pirkimo procedūrų, ikimokyklinio ugdymo įstaigoms nebus patiekti vaikų maitinimui reikalingi maisto produktai ir atitinkamai bus pažeisti vaikų maitinimą reglamentuojantys teisės aktai ir vaikų interesai, atsakovė nepateikė. Priešingai, šalių nurodytos aplinkybės patvirtina, kad visos ikimokyklinio ugdymo įstaigos yra perkančiosios organizacijos, kurios šiuo metu pagal galiojančias sutartis savarankiškai apsirūpina reikalingais maisto produktais. Todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad sustabdžius Pirkimo procedūras situacija pasikeis ir nebus užtikrintas apsirūpinimas maisto produktais. Apeliantės argumentai, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigos neturi reikiamos kompetencijos pačios vykdyti viešųjų pirkimų procedūrų bei tinkamai įvertinti lėšų poreikio maisto produktų pirkimams yra deklaratyvūs ir nevertintini kaip išskirtinės aplinkybės, dėl kurių egzistuoja poreikis suteikti pirmenybę viešajam interesui, susijusiam su Pirkimo objektu, o ne viešajam interesui, kad Pirkimo procedūros būtų vykdomos skaidriai, pagal teisėtas Pirkimo sąlygas. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-302/2023, 2023 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-224-790/2023).

27. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi objektyvaus pagrindo daryti išvadai, kad nagrinėjamu atveju susiklostė išskirtinė specifinė situacija, kuomet iš tiesų būtina ypatinga skuba, kuri sąlygotų poreikį tęsti pirkimo procedūras neatsižvelgiant į nagrinėjamos bylos baigtį, siekiant neatidėliotinai apsaugoti viešąjį interesą. Todėl šiuo atveju yra svarbiau užtikrinti visuomenės poreikį racionaliai ir skaidriai vykdyti viešuosius pirkimus bei panaudoti lėšas. Pažymėtina tai, kad visuomenė yra suinteresuota ne tik pirkimo objektu, bet ir tuo, kad perkančiųjų organizacijų vykdomi viešieji pirkimai vyktų skaidriai ir griežtai laikantis įstatymų reikalavimų, kad iš viešųjų pirkimų nepagrįstai, be teisinio pagrindo nebūtų šalinami potencialūs tiekėjai, galintys pateikti galimai ekonomiškai naudingesnius pasiūlymus pirkime, kad valstybės lėšos būtų naudojamos efektyviai, išvengiant situacijų, kai dėl neteisėtai įvykdytų viešųjų pirkimų kiltų pareiga atlyginti tiekėjams jų patirtą žalą.

Dėl procesinės bylos baigties

28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.