- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-27
- Bylos Nr.
- e2-910-912/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00908-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1Pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones
- 3.1.18.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 15 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos vaizdinė reklama“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl viešų konkursų sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir konkursų nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti neteisėtomis atsakovės 2022 m. birželio 22 d. paskelbto vidutinio formato reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešo konkurso sąlygas; 2) pripažinti neteisėtomis atsakovės 2022 m. birželio 22 d. paskelbto didelio formato reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešo konkurso sąlygas; 3) įpareigoti atsakovę nutraukti 2022 m. birželio 22 d. paskelbtą vidutinio formato reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešąjį konkursą; 4) įpareigoti atsakovę nutraukti 2022 m. birželio 22 d. paskelbtą didelio formato reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešąjį konkursą; 5) priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2022 m. birželio 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos paskelbtus vidutinio ir didelio formato reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešuosius konkursus iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje.
3. Ieškovė nurodė, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, konkursų procedūros bus tęsiamos. Jeigu teismas pripažintų konkursų sąlygas neteisėtomis ir nutrauktų konkursus, įvykusių konkursų rezultatai, taip pat ir išduoti nuomos leidimai, sudarytos nuomos sutartys, turėtų būti panaikinti. Tam, kad būtų atkurta iki teismo sprendimo buvusi padėtis, reiktų atlikti papildomų veiksmų (skelbti iš naujo konkursus, inicijuoti bylas dėl nuomos sutarčių nutraukimo). Dėl to kiltų konkursų dalyvių ir atsakovės ginčų, būtų apsunkinta ieškovės galimybė dalyvauti konkursuose bei įgyti teisę nuomotis lauko reklamos vietas. Tokia situacija sukeltų ypač didelį neapibrėžtumą konkursų dalyviams. Kitam asmeniui laimėjus konkursą, ieškovė privalėtų panaikinti visą esamą išorinės reklamos infrastruktūrą iki naujam konkursų laimėtojui bus išduoti nauji leidimai. Ieškovė patirtų didelių išlaidų. Teismui konkursų sąlygas pripažinus neteisėtomis, šias išlaidas privalėtų atlyginti atsakovė. Ieškovė patirtų dar didesnių išlaidų, jeigu ji laimėtų iš naujo paskelbtus konkursus. Atsakovė nepatirs neigiamų padarinių – galės vykdyti viešąsias funkcijas, disponuoti turtu; nebus pažeistas viešasis interesas. Paskelbtais konkursais atsakovė siekia gauti ekonominę naudą (vietinę rinkliavą) už leidimų išorinei reklamai įrengti išdavimą, t. y. privačių, bet ne viešųjų juridinių asmenų veiklos tikslas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 15 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė 2022 m. birželio 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos paskelbtus vidutinio ir didelio formato reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste formato reklaminių įrenginių viešuosius konkursus iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.
5. Pirmosios instancijos teismas preliminariai (prima facie) įvertino ieškinį, jame nurodytas faktines aplinkybes, susipažino su prie ieškinio pridėtais rašytiniais įrodymais, ir padarė išvadą, kad nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų spręsti, jog pagal ieškinio reikalavimą negalėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas.
6. Teismas nurodė, kad ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą bei dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikė reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė bus nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės.
7. Teismas konstatavo, kad šioje civilinės bylos stadijoje, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, ieškovė tikėtinai pagrindė pareikštus reikalavimus. Teismo nuomone, yra pirma būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinio prima facie pagrįstumas. Laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas lemia grėsmės atsiradimą, nes, tenkinus ieškinį, teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir vėliau nustačius, kad konkursas vykdytas pagal neteisėtas sąlygas, kiltų neigiamų padarinių ir ieškovei, ir atsakovei. Pastarajai taip pat kiltų pareiga atlyginti dėl jos veiksmų neteisėtumo atsiradusius nuostolius. Be to, tokia situacija ateityje sąlygotų naujus teisminius ginčus dėl nuostolių atlyginimo, sudarytų nuomos sutarčių teisėtumo, jų galiojimo pagrįstumo. Atsakovė negalėtų tęsti nuomos santykių, atsiradusių neteisėtų konkursų pagrindu, todėl prarastų nuomos pajamas, gaunamas iš reklamos vietų nuomos. Pritaikius byloje laikinąsias apsaugos priemones, galimi nuostoliai būtų sumažinti. Jeigu teismas konstatuotų paskelbto konkurso neteisėtumą, dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nekiltų neigiamų padarinių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 15 d. nutartį ir nutartį, kuria bus panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, leisti skubiai vykdyti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Atsiliepimas
8.1. Teismas, nepranešęs atsakovei, nesuteikęs teisės pateikti atsiliepimą, skubiai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Ieškinio pateikimas ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones suformulavimas nereiškia jo preliminaraus pagrįstumo.
8.2. Teismas nenurodė, kokios faktinės aplinkybės preliminariai patvirtina, kad ieškinio reikalavimai galėtų būti patenkinti. Prie ieškinio pridėti priedai nepagrindžia preliminaraus ieškinio pagrįstumo, bet patvirtina, kad konkursai paskelbti. Ieškinio faktiniai ir teisiniai argumentai – privaloma ieškinio dalis.
8.3. Laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos prevenciškai, kad nepakistų esama situacija. Teismas neįvertino, kad, sustabdžius konkursus, situacija nepasikeis tik ieškovei. Jeigu teismas pripažins konkursus teisėtais, atsakovė dėl jų sužlugdymo bus patyrusi žalos (nuostolių ir negautų pajamų), todėl turės inicijuoti teisminį ginčą. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neapsaugo abiejų šalių interesų, pažeidžia viešąjį interesą, kuriam turėjo būti suteikta pirmenybė prieš ieškovės nepasitenkinimą konkursų sąlygomis ir rizika, kad ji turės išsimontuoti savo reklaminius įrenginius.
Šalies argumentai
8.4. Ieškovė ieškinyje nesutinka su griežtesnėmis konkursų sąlygomis, kurios nebeatitinka per dešimtmetį nustatytų reikalavimų. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė negaus planuotų 895 358 Eur pajamų per metus. Gautinos pajamos paskaičiuotos pagal nustatytus minimalius rinkliavos dydžius už 1 kv. m. Tikėtina, kad konkursų laimėtojas būtų pasiūlęs didesnę kainą, todėl savivaldybė būtų gavusi daugiau pajamų. Laikinosios apsaugos priemonės neapsaugo atsalkovės interesų, nes ji, kaip viešas administravimo subjektas, neteks beveik 1 mln. Eur pajamų.
Atsiliepimas
9. Ieškovė atsiliepime prašo atmesti atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Vertinant ieškinio prima facie pagrįstumą nėra ir neturi būti tiriami bei vertinami ieškinio faktiniai ir teisiniai argumentai bei juos patvirtinantys įrodymai, nes tai daroma bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje.
Šalies argumentai
9.2. Ieškovė nurodė faktinius ir teisinius argumentus, pagrindžiančius, kad konkurso sąlygos prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms – Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 1, 2 dalims, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalis 37 punktui, 6 daliai. Ne atsakovė, bet Vilniaus miesto savivaldybės taryba sprendžia dėl konkursų organizavimo. Ieškovė taip pat pagrindė, kad konkursų sąlygos ir jose nustatyti techniniai reikalavimai yra netikslūs, riboja konkurenciją.
9.3. Atsakovė neginčija argumentų, susijusių su grėsme teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad, teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, per šiuos metus į savivaldybės biudžetą nebus surinkta 895 358 Eur pajamų. Šiuo metu leidimai įrengti išorinę reklamą galioja iki 2023 m. vasario mėn. Naujų leidimų pradžios laikas nustatytinas pagal sutartinių įsipareigojimų pabaigos terminus.
Atsiliepimas
9.4. Atsakovės nurodytas prarastų pajamų dydis – 895 358 Eur – prieštarauja jų paskaičiavimui dėl gautinų rinkliavų už vidutinio ir didelio formato išorinės reklamos įrenginius. Ieškovė nurodo, kad už vidutinio formato reklamos įrenginius gautina metinė vietinė rinkliava sudarytų 234 578 Eur, o už didelio formato – 66 780 Eur per vienerius metus. Bendra metinės rinkliavos suma už vidutinio ir didelio formato įrenginius sudarytų 301 358 Eur, t. y. būtų beveik tris kartus mažesnė negu nurodė atsakovė (895 358 Eur).
9.5. Atsakovė nenurodo, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ji gauna pajamas iš esamų leidimų išorinės reklamos įrenginiams. Ieškovės duomenimis, 2021 metais bendra surinkta vietinės rinkliavos suma iš ant Vilniaus miesto savivaldybės objektų įrengtos išorinės reklamos sudarė 565 620 Eur, bendra metinė surinkta suma iš leidimų išorinės reklamos įrengimui – 1 530 970 Eur. Atsakovė paskelbtais konkursais nesiekia įgyti viešosioms funkcijoms atlikti reikalingų prekių ar paslaugų, bet siekia ekonominės naudos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Byloje kilo klausimas, pagrįstai teismas tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar ne. Apeliantė teigia, kad ieškinys preliminariai nepagrįstas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingos, apeliantė dėl jų taikymo patirs didelių nuostolių.
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nustato dvi būtinąsias sąlygas: 1) ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą; 2) grėsmę, kad galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant vienos iš nurodytų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių institutas netaikytinas.
Dėl rašytinių paaiškinimų įrodymų nepriėmimo
12. CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Procesas apeliacinės instancijos teisme reglamentuotas CPK XVI skyriuje. Nurodytame CPK skyriuje įtvirtinta vienos šalies teisė pateikti atskirąjį skundą, kitos – atsiliepimą į atskirąjį (CPK 335 straipsnis). Įstatymų leidėjas nenumatė galimybės byloje dalyvaujantiems asmenims teikti kitų procesinių dokumentų, taip pat ir rašytinių paaiškinimų, kuriuose jie galėtų nurodyti papildomus atskirojo skundo ar atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus.
13. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 20 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo dvi civilines bylas, kuriose sprendė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – konkursų, kurie paskelbti tais pačiais dokumentais, sustabdymo – pagrįstumo (civilinės bylos Nr. e2-851-467/2022, e2-872-467/2022). Ieškovė taip pat nurodo Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kurioje spręstas kituose miestuose išorinės reklamos įrengimo konkursų sustabdymo klausimas (civilinė byla Nr. e2-834-553/2022).
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, rašytinių paaiškinimų turinį, jų pateikimo momentą – paaiškinimai pateikti pasibaigus terminui pateikti atsiliepimą į atskirąjį skundą, sprendžia, kad jie neturės reikšmės, sprendžiant ginčijamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, ir teismas atsisako juos priimti į bylą. Be to, pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų.
Dėl prašymo taikyti laikinąsias pasaugos priemones nagrinėjimo
15. Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį, teismas klausimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui.
16. Pirmiau nurodytoje teisės normoje nenustatyta pareigos teismui, kuris sprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, apie tai informuoti kitus proceso dalyvius. Kiekvienu atveju teismas įvertina, pakanka pateiktų duomenų išnagrinėti prašymui taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar ne, būtina informuoti apie pateiktą prašymą atsakovą ar ne. Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad teismas nagrinėja tokio pobūdžio prašymus, nedelsdamas ir apie juos nepranešęs priešingai šaliai. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad pareikštas prašymas išskirtinis, būtina nukrypti nuo bendrosios taisyklės ir taikyti išimtį – informuoti atsakovę apie gautą prašymą ir suteikti teisę jai pateikti atsikirtimus. Nepažeista apeliantės teisė pateikti argumentus, nes ji ja pasinaudojo pareikšdama atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nepranešęs apeliantei apie prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir jį išnagrinėjęs, nepažeidė proceso teisės normų.
Dėl ieškovės reikalavimų tikėtino pagrįstumo
17. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokios faktinės aplinkybės preliminariai pagrindžia ieškinio reikalavimus, nepagrįsta teismo išvada, kad nėra aplinkybių, kurios būtų pagrindas spręsti, jog pagal ieškinio reikalavimą negalėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas.
18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prima facie ieškinio pagrįstumo klausimą, vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimais, pagal kuriuos, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-522-381/2015). Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovų reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovai pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-626-1120/2021).
19. Iš bylos duomenų nustatyta, kadieškovė, siekdama įrodyti ieškinio pagrįstumą, nurodė aiškias faktines aplinkybes, teisinius argumentus, pridėjo rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovė paskelbė viešuosius konkursus (žr. ieškovės argumentus, išdėstytus šios nutarties 3 punkte).
20. Atkreiptinas atsakovės dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą, neturi ištirti ir įvertinti ieškinio faktinių, teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų. Tai teismas atliks, išnagrinėjęs bylą iš esmės, įvertinęs abiejų šalių argumentus ir pateiktus rašytinius įrodymus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas turi tik tikėtinai įvertinti pareikštus reikalavimus, juos pagrindžiančias aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Aptartus veiksmus pirmosios instancijos teismas ir atliko apskųstoje nutartyje (žr. šios nutarties 6, 7 punktuose išdėstytų pirmosios instancijos teismo argumentų santrauką). Dėl to atmestinas atsakovės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti konkrečias aplinkybes, kurios būtų pagrindas patenkinti ieškinį.
21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytą teismų praktiką, įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino preliminarų ieškinio pagrįstumą (ieškinyje teigiama, kad apeliantės vykdomi ginčo konkursai ir konkurso sąlygos yra neteisėti, , nes jie vyksta remiantis administracijos direktoriaus patvirtintais nuostatais, bet ne savivaldybės tarybos priimtu sprendimu, o tai prieštarauja Rinkliavų įstatymo 12 straipsniui ir Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktui bei 6 daliai; ieškinyje keliamas klausimas dėl tokių konkurso sąlygų neatitikties skaidrumo reikalavimui ir konkurencijos ribojimo: reklamos skleidžiama šviesa neturi akinti vairuotojų ir kitų eismo dalyvių; reklaminis įrenginys negali bloginti būsimų želdynų ir (ar) želdinių būklės, įrenginio statybos metu turi būti išlaikyti privalomi atstumai iki būsimų želdynų; reklamos apžvelgiamumo tikslais būsimų želdinių genėjimas neleistinas; leidimo pradžios (įsigaliojimo) laiką gali nustatyti atsakovas, atsižvelgdamas į konkrečiose vietose esamų reklaminių įrenginių leidimų ir sutartinių įsipareigojimų pasibaigimo terminus; daliai reklamos įrenginių nustatomas tik statiškas vaizdas; kad vertikalaus vidutinio formato reklaminių įrenginių kojos privalo būti tik plokščios; dėl didelio formato reklaminio įrenginio stulpo per mažo diametro; dėl numatyto tik LED apšvietimo būdo; dėl reklamos įrenginių skaidymo į dalis; taip pat ieškinyje keliamas klausimas, kad konkurso dalyviams nenustatyti jokie kvalifikaciniai reikalavimai).
Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo
22. Apeliantė atskirajame skunde grėsmę teismo sprendimo vykdymui grindžia aplinkybėmis, kad teismas neatsižvelgė į viešąjį interesą ir pritaikė neproporcingas laikinąsias apsaugos priemones, dėl sustabdytų konkursų ji patirs žalos, nes per šiuos metus į savivaldybės biudžetą nebus gauta apie 1 mln. Eur pajamų.
23. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1268/2014; 2014 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1472/2014).
24. CPK 17 straipsnyje įtvirtintas šalių lygiateisiškumo principas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad šalių lygiateisiškumo principas reikalauja taikant laikinąsias apsaugos priemones laikytis proporcingumo principo, suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Bet kokios valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui bei turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2002).
25. Pirmiau nustatyta, kad šalių ginčas kilo dėl atsakovės paskelbtų reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešų konkursų sąlygų. Apeliantė nurodė, kad pagrindinis konkurso vertinimo kriterijus – didžiausias konkurso dalyvio pasiūlytas mokėti vietinės rinkliavos dydis už 1 kv. m reklamos ploto vieneriems metams už leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimą, kuris negali būti mažesnis negu 106 Eur už 1 kv. m., kai įrengiama statiško vaizdo reklama, ir mažesnis negu 159 Eur už 1 kv. m, kai įrengiama kintamo vaizdo reklama. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad apeliantė, paskelbdama viešus konkursus, siekė gauti rinkliavos mokestį, mokėtiną į savivaldybės biudžetą. Iš surinktų rinkliavų būtų tenkinti visuomenės poreikiai, todėl paskelbti konkursai susiję su viešuoju interesu. Vis dėlto paskelbti konkursai nesusiję su paslaugų ar prekių įsigijimu, reikalingų skubiai atlikti viešąsias funkcijas ir užtikrinti svarbiausius visuomenės poreikius, todėl svarbu užtikrinti skaidrų, efektyvų ir teisėtą konkurso procesą.
26. Apeliantė teigia, kad ji patirs žalos, nes per šiuos metus nesurinks 895 358 Eur planuotų pajamų. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad apeliantė yra išdavusis leidimus kurie galioja iki 2023 m. vasario mėn., ji šiuo metu už įrengtus reklamų stendus, gauna pajamas, apeliantės pateikti skaičiavimai netikslūs.
27. Apeliantė nepagrindė prarastų pajamų dydžio. Jų dydis neatitinka atskirajame skunde nurodyto paskaičiavimo. Apeliantė nurodė, kad už vidutinio formato reklamos įrenginius gautina metinė rinkliava – 234 578 Eur, o už didelio formato – 66 780 Eur. Taigi bendra metinės rinkliavos suma – 301 358 Eur, bet ne 895 358 Eur. Apeliantė taip pat nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad šiuo metu ji negauna nurodytos rinkliavos.
28. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs, į šalių nurodytas aplinkybes, taip pat į Reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešų konkursų nuostatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gegužės 31 d. įsakymu, 33 punktą, kuriame nustatyta, kad leidimo pradžios (įsigaliojimo) laiką gali nustatyti skyrius, atsižvelgdamas į konkrečiose vietose esamų reklaminių įrenginių leidimų ir sutartinių įsipareigojimų pasibaigimo terminus, daro išvadą, kad apeliantė nepagrindė, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ji patiria žalos.
29. Viešo konkurso organizavimo ir vykdymo būtina sąlyga – šio proceso skaidrumas. Viešą konkursą organizuojanti institucija privalo užtikrinti, kad konkurso procedūros būtų skaidrios, užtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė, nebūtų pažeisti nediskriminavimo, lygiateisiškumo principai, viešasis interesas.
30. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių – nesustabdžius viešų konkursų, tikėtina, kad konkursai įvyktų, konkursų laimėtojams būtų suteikti leidimai įrengti vidutinio ir didelio formato reklaminius įrenginius ir juos naudoti, būtų sudarytos reklamos sutartys. Pripažinus viešų konkursų sąlygas neteisėtomis, kiltų grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teisingai įvertino grėsmę galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymui. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros, lygiateisiškumo, proporcingumo principų, viešojo intereso.
Dėl bylos procesinės baigties
31. Apibendrinęs pirmiau nustatytas aplinkybes, nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė civilinio proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, vadovavosi aktualia teismų praktika. Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o apeliantės skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.