- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-08
- Bylos Nr.
- e2-851-467/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Reklamos arka“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. nutarties, kuria išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Reklamos arka“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl viešo konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir konkurso nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Reklamos arka“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) pripažinti neteisėtomis 2022 m. birželio 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos paskelbto mažo formato reklaminių įrenginių grupių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešo konkurso sąlygas; 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją nutraukti 2022 m. birželio 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos paskelbtą mažo formato reklaminių įrenginių grupių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešą konkursą; 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje sustabdyti 2022 m. birželio 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos paskelbtą mažo formato reklaminių įrenginių grupių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešą konkursą (toliau – ir konkursas).
3. Ieškovės teigimu, nesustabdžius konkurso procedūrų, konkursas įvyktų pagal neteisėtas sąlygas. Tokiu atveju, net ir pripažinus konkurso sąlygas neteisėtomis, konkurso rezultatai nebegalėtų būti anuliuoti, o pagal konkursą sudarytos sutartys dėl vietų suteikimo turėtų būti ginčijamos atskiruose teisminiuose procesuose, kas reiškia, jog ieškovės teisėti lūkesčiai šioje byloje priimtu galutiniu sprendimu apskritai nebūtų apginti. Tuo tarpu konkurso procedūrų sustabdymas viešojo intereso nepažeistų jokia apimtimi, nes atsakovė nesiekia įsigyti viešųjų funkcijų vykdymui reikalingų prekių ar paslaugų. Paskelbtu konkursu atsakovė iš esmės tik siekia gauti kuo didesnę ekonominę naudą (vietinę rinkliavą) už leidimų išorinei reklamai įrengti išdavimą, kas savo esme yra privačių, o ne viešųjų juridinių asmenų tikslas. Be to, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra ekonomiškos ir proporcingos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 29 d. nutartimi ieškovės UAB „Reklamos arka“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino ir sustabdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. birželio 22 d. paskelbtą mažo formato reklaminių įrenginių grupių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešą konkursą iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.
5. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindų turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visetą, sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.
6. Teismo vertinimu, šioje byloje laikinųjų apsaugos priemonių netaikius egzistuoja grėsmė, kad ieškinio reikalavimų tenkinimo atveju teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, o vėliau nustačius, kad konkursas buvo vykdytas pagal neteisėtas sąlygas, tokia situacija sukeltų neigiamų pasekmių tiek ieškovei, tiek atsakovei, kuriai kiltų pareiga atlyginti dėl jos veiksmų neteisėtumo atsiradusius nuostolius. Taikius byloje laikinąsias apsaugos priemones galimi nuostoliai būtų minimalizuoti. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių su konkurso laimėtoju galėtų būti sudaryta sutartis. Tokios aplinkybės apsunkintų ieškovės teisminės gynybos veiksmingumą, nes tokiu atveju turėtų būti arba nutraukta sudaryta sutartis, arba, nesant tokios galimybės, konkurso procedūrų tęsti iš viso nebebūtų įmanoma. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių kyla reali grėsmė, kad šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį iš esmės pasunkėtų ar pasidarytų negalimas, todėl yra pagrįsta ir racionalu šioje proceso stadijoje užkirsti kelią galimos žalos dėl netinkamų konkurso sąlygų nustatymo atsiradimui ir stabdyti konkurso procedūras.
7. Teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs iš civilinių viešo konkurso teisinių santykių. Ieškovė ginčija konkurso dėl vietų reklaminiams įrenginiams įrengti suteikimo sąlygų teisėtumą. Konkurso tikslas – konkursų būdu nustatyti laimėtojus, kuriems suteikiama terminuota 5 metų teisė įrengti ir naudoti reklaminius įrenginius. Paraiškos dalyvauti konkurse priimamos iki 2022 m. liepos 21 d. 8.30 val. Šios aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra ypatingos skubos kuo greičiau atlikti konkurso procedūras siekiant užtikrinti ypatingai svarbų viešą interesą, kurio skubiai neužtikrinus itin nukentėtų visuomenės ar jos ženklios dalies teisės ir teisėti interesai ar/ir dėl to būtų padaryta nepataisoma žala atskiriems individams ar ypatingai reikšmingoms vertybėms.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atskirajame skunde prašo: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir leisti teismo nutartį, panaikinančią laikinąsias apsaugos priemones, vykdyti skubiai; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti kaip nepagrįstą. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti nuostoliai nėra pagrįsti absoliučiai jokiais duomenimis dėl neišvengiamo ar bent tikėtino jų atsiradimo; nagrinėjamu atveju apskritai neaišku kas, kada ir kokius nuostolius tariamai patirtų netaikius laikinųjų apsaugos priemonių; tik spekuliatyviai nurodomos aplinkybės dėl tariamų nuostolių negali būti vertinamos kaip pakankamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
8.2. Ieškovė šiuo atveju nepateikė į bylą jokių faktinių duomenų (tiesioginių įrodymų), kurie patvirtintų negalimumą įvykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą šioje byloje, ieškinyje apsiribojo tik deklaratyviais, tačiau niekuo nepagrįstais pasvarstymais, kuriuos iš esmės atkartojo ir teismas skundžiamoje nutartyje, grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui įžvelgęs tuo aspektu, jog „netaikius laikinųjų apsaugos priemonių kyla reali grėsmė, kad šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį iš esmės pasunkėtų ar pasidarytų negalimas“. Tokia teismo išvada seka iš prielaidų, jog „netaikius laikinųjų apsaugos priemonių su konkurso laimėtoju galėtų būti sudaryta sutartis. Tokios aplinkybės apsunkintų ieškovės teisminės gynybos veiksmingumą, nes tokiu atveju turėtų būti arba nutraukta sudaryta sutartis, arba, nesant tokios galimybės, konkurso procedūrų tęsti iš viso nebebūtų įmanoma.“ Apeliantė pažymi, jog su konkurso laimėtoju jokia sutartis nebūtų sudaroma, teisė reklamuotis konkurse laimėtose vietose bus suteikta konkurso laimėtojams leidimų įrengti išorinę reklamą pagrindu. Tuo tarpu jokių įrodymų, jog tokie leidimai negalėtų būti panaikinti bei konkursas negalėtų būti surengtas iš naujo, ieškovė į bylą nepateikė.
8.3. Šiuo atveju, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius konkursą, konkurso procedūrų užbaigimas, laimėtojų paskelbimas, leidimų išorinei reklamai išdavimas bei atitinkamai vietinės rinkliavos mokėjimas nusikels mažiausiai metams, dėl ko nebus gauta planuotų pajamų į Vilniaus miesto savivaldybės biudžetą (per metus atsakovės biudžeto pajamos iš šios vietinės rinkliavos sudarytų daugiau nei 170 tūkst. Eur). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės šioje byloje yra neatsiejamai susijusios su viešuoju interesu ir pastarajam turėjo būti teikiama pirmenybė prieš nepagrįstą ieškovės prašymą.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Reklamos arka“ prašo atmesti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Grėsmė galimai ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui egzistuoja, kadangi nesustabdžius konkurso procedūrų jos būtų tęsiamos ir užbaigiamos pagal neteisėtas sąlygas. Todėl ieškovei palankus galutinis teismo sprendimas šioje byloje iš esmės netektų prasmės ir jokių materialinių padarinių pagal byloje pareikštą reikalavimą nutraukti konkurso procedūras nebesukeltų, kadangi konkursas jau būtų įvykęs.
9.2. Pripažinus konkurso sąlygas neteisėtomis, neteisėtai įvykusio konkurso rezultatai ir pagal juos atsakovės išduoti išorinės reklamos leidimai savaime netaptų negaliojančiais ir turėtų būti ginčijami atskiruose teisminiuose procesuose (visiškai tapati teisinė situacija būtų ir tuo atveju, jeigu teisė užsiimti išorinės reklamos paslaugų teikimo veikla būtų suteikiama sutarties, o ne leidimo pagrindu).
9.3. Teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad konkurso vykdymas pagal neteisėtas sąlygas neigiamus padarinius lemtų ir pačiai atsakovei – neteisėtai įvykusio konkurso laimėtojai turėtų visas galimybes iš ieškovės reikalauti atlyginti nuostolius, kuriuos sudarytų: išorinės reklamos įrenginių įrengimo (be kita ko, įsigijimo, montavimo ir kt.) išlaidos; šių išorinės reklamos įrenginių demontavimo išlaidos bei dėl leidimų panaikinimo negautos pajamos. Be to, būtų inicijuojami papildomi teisminiai procesai, kas taip pat lemtų atsakovės pareigą atlyginti didesnes išlaidas, kurių poreikio nėra teismui sustabdžius konkurso procedūras.
9.4. Atskirajame skunde įvardinamas vietinės rinkliavos sumas atsakovė gauna ir šiai dienai, o teismo nutartis atsakovės teisės ir toliau rinkti šią vietinę rinkliavą niekaip neapriboja. Paskelbtas konkursas nėra viešasis pirkimas – kaip matyti iš konkurso sąlygų, atsakovė nesiekia įsigyti viešųjų funkcijų vykdymui reikalingų prekių ar paslaugų, o tik siekia gauti kuo didesnę ekonominę naudą (vietinę rinkliavą) už leidimų išorinei reklamai įrengti išdavimą, t. y. tuos pačius leidimus išorinei reklamai išduoti už didesnę kainą nei buvo išduodama iki šiol.
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Clear Channel Lietuva“ prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
Šalies argumentai
10.1. Byloje pareikštu ieškiniu yra siekiama pripažinti konkurso sąlygas neteisėtomis ir taip pat yra prašoma nutraukti atsakovės vykdomą konkursą. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius konkurso tokio pobūdžio reikalavimų patenkinimas objektyviai taptų negalimas, nes konkursui pasibaigus ir nustačius laimėtoją de facto nebebūtų ko nutraukti, o pačių konkurso sąlygų ginčijimas netektų prasmės, nes varžymasis pagal konkurso sąlygas nebevyktų.
10.2. Teismo priimtas sprendimas tik sudarytų prielaidas pradėti naujus teismo procesus, ginčijant konkurso rezultatus, o vėliau jų pagrindu konkurso laimėtojams išduotus leidimus įrengti išorinę reklamą.
10.3. Nagrinėjamu atveju vykdomas konkursas iš dalies susijęs su viešojo intereso įgyvendinimu, tačiau tai savaime nereiškia, kad viešajam interesui dėl atsakovės vykdomos veiklos pobūdžio turi būti besąlygiškai suteikiamas prioritetas kito viešojo intereso – visuomenės intereso – jog bet kokie viešieji konkursai būtų vykdomi skaidriai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų – atžvilgiu.
10.4. Atsakovė gali ir toliau iš išorinės reklamos sklaidos Vilniaus mieste gauti atitinkamas pajamas į biudžetą. Reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešų konkursų nuostatai buvo patvirtinti tik 2022 metais, tačiau iki tol ne vienerius metus atsakovė iš surinktų rinkliavų už išorinės reklamos sklaidą Vilniaus mieste gavo pajamas į biudžetą. Taigi, atskirojo skundo teiginiai dėl tariamai patiriamos žalos yra akivaizdžiai nepagrįsti ir deklaratyvaus pobūdžio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas tenkino ieškovės prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė vykdo mažo formato reklaminių įrenginių grupių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešą konkursą, kuriame teisė reklamuotis konkurse laimėtose vietose bus suteikta konkurso laimėtojams leidimų įrengti išorinę reklamą pagrindu. Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą prašydama konkurso sąlygas pripažinti neteisėtomis ir konkursą nutraukti, o reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešąjį konkursą.
13. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) numatyta, kad viešasis pirkimas – tai vienos ar daugiau perkančiųjų organizacijų atliekamas prekių, paslaugų ar darbų įsigijimas su pasirinktu (pasirinktais) tiekėju (tiekėjais) sudarant viešojo pirkimo – pardavimo sutartį (sutartis), neatsižvelgiant į tai, ar prekės, paslaugos ar darbai yra skirti viešajam tikslui. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) yra nustatytas viešo konkurso apibrėžimas ir bendra tokių procedūrų vykdymo tvarka. Viešu konkursu apibrėžiamas viešas pažadėjimas sumokėti specialų atlyginimą (premiją) už geriausią tam tikro darbo atlikimą arba kitokį rezultatą (konkurso paskelbimas), įpareigojantis šį asmenį sumokėti pažadėtą atlyginimą asmeniui, kurio darbas ar kitoks rezultatas pagal konkurso sąlygas pripažintas konkurso nugalėtoju. Konkursu taip pat yra pripažįstamas asmens viešas pažadėjimas suteikti specialią teisę už geriausią tam tikros teisės įgyvendinimo projektą. Toks viešas pažadėjimas įpareigoja šį asmenį suteikti specialią teisę asmeniui, kurio projektas pagal konkurso sąlygas pripažintas konkurso nugalėtoju. Dažniausiai vieši konkursai perkančiosios organizacijos statusą turinčių subjektų vykdomi pirkimams, kuriems VPĮ nustatytais atvejais nėra taikomas viešųjų pirkimų reguliavimas. Tokie vieši konkursai, kuriems nėra taikomas VPĮ, atliekami atitinkamai vadovaujantis CK bei kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais. Dažniausiai tokių konkursų tikslas – sudaryti sutartį, turinčią viešosios sutarties požymių. Taigi, viešas konkursas tokiais atvejais yra neabejotinai susijęs su viešu interesu. Todėl viešo konkurso procedūras taip pat reguliuoja lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, taip pat racionalumo bei viešosios teisės principai, kurie yra įtvirtinti ir VPĮ.
14. Taigi, šiuo atveju, nors ir sutiktina, kad atsakovės vykdomam viešajam konkursui nėra taikomos VPĮ nuostatos, visgi atsakovės vykdomoms procedūroms turi būti taikomi jau anksčiau nurodyti principai, užtikrinantys viešo konkurso teisėtumą, t. y. kad, atliekant konkurso procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo bei skaidrumo principų ir konkursu nebūtų dirbtinai ribojama konkurencija. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju taip pat aktuali ir Lietuvos Respublikos teismų praktika, kurioje sprendžiami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimai, vykdant viešuosius pirkimus, kiek tai susiję su aukščiau nurodytų teisės principų taikymu.
15. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo, priimto konkrečioje byloje, įvykdymą, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CPK 423⁷ straipsnio 1 dalį teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
16. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą bylose dėl viešo konkurso sąlygų, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui. Nustatęs, kad tokia grėsmė egzistuoja, teismas turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi byloje pritaikė ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nustatė, kad šiuo atveju nenustatytas akivaizdus ieškinio nepagrįstumas, be to, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, o ieškovės ieškinio reikalavimus vėliau patenkinus, žala jos atžvilgiu yra labai tikėtina.
18. Apeliantė atskirajame skunde iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – preliminaraus ieškinio pagrįstumo, todėl, nesant ginčo dėl šios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos, apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako.
19. Konstatavus, kad ieškovė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, vertintinos kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmė galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso.
20. Atsakovė, nesutikdama su skundžiamos teismo nutarties argumentais, atskirajame skunde nurodo, kad ieškovė neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o taip pat laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia viešąjį interesą, nes nebus surenkamos rinkliavos į miesto biudžetą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Tai reiškia, kad viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose iš esmės konkuruoja du viešieji interesai ir kiekvienu atveju teismas turi nuspręsti, kuris iš šių interesų konkrečiu atveju yra svarbesnis. Sprendimas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba jas panaikinti viešojo intereso tikslu turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu, t. y. teismas gali nuspręsti netaikyti šių priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 4237 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).
22. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė vykdo viešąjį konkursą dėl mažo formato reklaminių įrenginių grupių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste. Pagal konkurso sąlygas didžiausią kainą už kvadratinį reklaminio ploto metrą pasiūlęs subjektas įgis teisę konkrečioje vietoje (ant atitinkamo viaduko Vilniaus mieste) talpinti savo reklaminį turinį ir mokės atitinkamas rinkliavas į miesto biudžetą. Atsakovė teigia, kad dėl sustabdyto konkurso ji patirs nuostolių, kadangi bus nesurinkta rinkliava į savivaldybės biudžetą, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka jų proporcingumo principo.
23. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad viešojo konkurso tikslas (gauti rinkliavą už nuomojamus reklamos plotus) nors ir svarbus, tačiau nėra susijęs su išskirtinėmis, neatidėliotinomis, ypatingai skubiomis ir itin svarbiomis aplinkybėmis, kurios keltų grėsmę didelei žalai atsakovei ar visuomenei atsirasti arba susijęs su kitokiomis aplinkybėmis, dėl kurių, sustabdžius viešojo konkurso procedūras, būtų iš esmės pažeistas atsakovės ar visuomenės viešasis interesas. Tai nėra neatidėliotino būtinumo dalykas, kurio nedelsiant neįsigijus iš esmės pablogėtų ar taptų neįmanoma (būtų paralyžiuota) atsakovės ar kitų subjektų, kurių naudai vykdomas viešasis konkursas, veikla, jos funkcionavimas. Priešingai, nesustabdžius ginčijamo viešojo konkurso procedūrų, egzistuoja reali grėsmė, kad galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas faktiškai nebebūtų įmanomas ar iš esmės pasunkėtų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė tinkamai nepagrindė jos galbūt patiriamos žalos, t. y. neįrodė, kad už konkurse nurodomus reklamos plotus ji šiuo metu negauna rinkliavos. Ieškovės teigimu, atsakovė ir šiuo metu renka rinkliavas už tai, kad konkurso sąlygose nurodomuose plotose yra vykdoma reklama, taigi, atsakovės nuostolius galėtų sudaryti nebent skirtumas tarp naujai konkurse pasiūlytos nuomos kainos ir buvusios kainos. Tokių skaičiavimų atsakovė nepateikė ir net negali pateikti, nes nėra žinoma, kokios kainos bus pasiūlytos konkurse, todėl šie atsakovės argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
24. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nelaiko reikšmingomis aplinkybių, kad su konkurso laimėtojais nebus sudaromos sutartys, o teisė reklamuotis konkurse laimėtose vietose bus suteikta konkurso laimėtojams leidimų įrengti išorinę reklamą pagrindu. Kaip jau buvo nurodyta, ieškovė ieškiniu siekia pripažinti viešojo konkurso sąlygas neteisėtomis ir nutraukti konkursą. Tuo atveju, jei konkurso procedūros nebūtų stabdomos, konkursas tikėtinai įvyktų ir konkurso laimėtojams būtų suteikti leidimai reklamuotis konkurse laimėtose vietose. Taigi, tokiu atveju įvykdyti galbūt palankaus ieškovei sprendimo nebūtų galimybės, nepriklausomai kokiu pagrindu konkurso laimėtojai įgyvendintų savo teisę reklamuotis, nes nutraukti pasibaigusio konkurso procedūrų neįmanoma.
25. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir tai, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo teigti, jog susiklosčiusi situacija yra specifinė ir reikalaujanti skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl konkurso objekto, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju prioritetas turi būti teikiamas viešajam interesui užtikrinti vykdomo viešojo konkurso teisėtumą. Nagrinėjamu atveju vyrauja viešasis interesas užtikrinti tinkamą, skaidrų, efektyvų, konkurencingą viešojo konkurso procesą, o duomenų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, kad konkursas turi būti vykdomas neatidėliotinai, nenustatyta.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pirkimo sustabdymo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.