Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laukesta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 5 d. nutarties, kuria nebuvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laukesta“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Officeday“, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl ieškovės naujai pateiktų įrodymų priėmimo

10. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios nuostatos taikymo yra išaiškinta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Tai, ar būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sąlyga, kurios egzistavimą, visų pirma, turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022).

12. Visų pirma, ieškovė, pateikusi kartu su atskiruoju skundu šiuos įrodymus, neatskleidė apeliacinės instancijos teismui, kada ir kokiu būdu ji pradėjo jais disponuoti. Ieškovė nepagrindė, kad ji neturėjo šių elektroninių laiškų tuo metu, kai klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, taip pat ji nepaaiškino, kodėl nepateikė minėtų įrodymų kartu su ieškiniu, kuriame buvo suformuluotas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, ieškovė neįrodė, kad ji objektyviai negalėjo pateikti šių įrodymų pirmosios instancijos teisme ar kad būtinybė juos pateikti iškilo vėliau. Antra, ieškovės naujai teikiami įrodymai nėra informatyvūs ir reikšmingi siekiant išspręsti šioje byloje kilusį ginčą. Iš jos teikiamų elektroninių laiškų nėra įmanoma nustatyti, kam šie laiškai yra adresuojami ir kada buvo parašyti. Įvertinus teikiamų laiškų turinį, matyti, kad viename iš jų yra nurodyti duomenys ne apie atvežtinių vaisių ir daržovių, kuriuos yra siekiama įgyti ginčo pirkimu, bet apie kitų produktų pirkimus, savo ruožtu kitame laiške visai nėra konkretizuota, apie kokių maisto produktų pirkimus jame yra kalbama. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo padaryti išvadą, kad šie laiškai yra susiję būtent su ginčo pirkimu.

Dėl ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones

13. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Todėl, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar ieškovo pareikšti reikalavimai yra preliminariai pagrįsti ir juos išnagrinėjus galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, teismas turi įvertinti, ar konkrečiu atveju egzistuoja grėsmė, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nenustatęs bent vienos iš šių sąlygų, teismas netaiko laikinųjų apsaugos priemonių.

14. CPK 423⁷ straipsnio, reglamentuojančio laikinųjų apsaugos priemonių taikymą viešųjų pirkimų bylose, 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tokio pobūdžio bylose, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Atitinkamai pagal šią nuostatą, teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių viešųjų pirkimų byloje, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Taigi, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, be pirmiau nurodytų bendrų sąlygų, teismas turi įvertinti ir prašomų taikyti priemonių proporcingumą bei poveikį viešajam interesui.

15. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nustatė, kad ieškovės pareikšti reikalavimai yra preliminariai pagrįsti ir šiuo atveju egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Tačiau teismas nenustatė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – jis nenustatė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galimai palankus teismo sprendimas negalės būti įvykdytas, kadangi, teismo vertinimu, tokiu atveju pirkimo procedūros galės būti nutrauktos ar galės būti sprendžiamas klausimas dėl sudarytos sutarties pripažinimo negaliojančia. Teismas taip pat vertino, kad šiuo atveju viešasis interesas, kurį siekiama užtikrinti vykdant pirkimą, t. y. visavertis vaikų maitinimas ikimokyklinio ugdymo įstaigose, yra ypatingai svarbus, todėl patenkinus ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtų sudarytos prielaidos sukelti didesnę žalą nei jų netenkinus.

16. Ieškovė, nesutikdama su minėta teismo nutartimi, atskirajame skunde įrodinėja, kad teismas netinkamai įvertino aplinkybes, patvirtinančias antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimą. Nors teismas vertino, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybė nebus apsunkinta, ieškovė nurodo, kad tokiu atveju pirkimo procedūros galėtų būti užbaigtos sudarant sutartį, kuri, net ir teismui priėmus jai palankų sprendimą, pagal VPĮ nuostatas galėtų būti palikta galioti ir jai palankus teismo sprendimas negalėtų būti įvykdytas. Ieškovė taip pat teigia, kad, priešingai nei vertino teismas, šiuo atveju nėra poreikio itin skubiau užbaigti pirkimo procedūras, kadangi pirkimo objektą sudarančių prekių tiekimas galėtų būti užtikrintas sudarant laikinas sutartis ir viešasis interesas, susijęs su visaverčiu vaikų maitinimu, nebūtų pažeistas. Taigi, nagrinėjamoje byloje yra keliamas klausimas, ar šiuo atveju egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė, kad ieškovei palankus teismo sprendimas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, negalės būti įvykdytas ar jo vykdymas bus apsunkintas, taip pat byloje yra keliamas klausimas, kuriam iš konkuruojančių viešųjų interesų – visuomenės interesui, susijusiam su pirkimo objektu ar visuomenės interesui, kad pirkimo procedūros būtų vykdomos nepažeidžiant teisės aktuose išdėstytų reikalavimų, turėtų būti suteikta pirmenybė.

17. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju atsakovė paskelbė pirkimą, kuriuo ji, kaip įgaliotoji perkančioji organizacija, siekia įgyti atvežtines daržoves ir vaisius Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoms (pirkimo sąlygų 3, 10 punktai). Ieškovė, nesutikdama su šio pirkimo sąlygomis, pateikė teismui ieškinį, kuriame ginčija jų teisėtumą ir, siekdama užtikrinti, kad jai palankus teismo sprendimas galėtų būti įvykdytas, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti pirkimo procedūras. Iš byloje esančio atsakovės 2023 m. sausio 20 d. rašto matyti, kad, teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė bylos nagrinėjimo metu toliau vykdė pirkimo procedūras ir sudarė pasiūlymų eilę, kurioje pirmąją vietą užėmė trečiasis asmuo, o ieškovė liko antroje vietoje. Šiame rašte taip pat nurodyta, kad atsakovė priėmė sprendimą trečiojo asmens pasiūlymą pripažinti pirkimo laimėtoju ir, pasibaigus atidėjimo terminui, sudaryti su juo preliminariąją sutartį.

18. VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad pirkimo (ar atskiros jo dalies) procedūros baigiasi, be kita ko, tais atvejais, kai yra sudaroma pirkimo sutartis ir pateikiamas sutarties įvykdymo užtikrinimas, jeigu jo buvo reikalaujama, arba sudaroma preliminarioji sutartis. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad pirkimo sutarties sudarymas sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų byloje, kurių dalyką sudaro viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymas arba įpareigojimas perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, o tokio prašymo atmetimo pirmosios instancijos teisme atveju – tokio teismo nutartį palikti nepakeistą (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-407-180/2018). Tačiau nagrinėjamu atveju nei byloje, nei Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje nėra pateikta duomenų, kad atsakovė šiuo metu yra sudariusi sutartį su pirkimo laimėtoju išrinktu trečiuoju asmeniu. Todėl, byloje nesant duomenų apie pirkimo sutarties sudarymą, teismas neturi pagrindo vertinti, kad pirkimo procedūros yra pasibaigusios ir šios aplinkybės nesudaro pagrindo atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

19. Kita vertus, tuo atveju, jeigu tokia sutartis būtų sudaryta ir pradėta vykdyti bylos nagrinėjimo metu, ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybė neabejotinai galėtų būti apsunkinta. Tokiu atveju tenkinus ieškovės reikalavimą galėtų atsirasti poreikis papildomai spręsti klausimus dėl pirkimo sutarties, sudarytos vadovaujantis galimai neteisėtomis pirkimo sąlygomis, galiojimo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo atsakovei. Tokia situacija, viena vertus, yra nepalanki ieškovei (tiekėjai), kuriai yra apsunkinta galimybė veiksmingai apginti savo teises, nes nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, jai galėtų būti užkirstas kelias sudaryti pirkimo sutartį ir ieškovė turėtų reikšti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, o tai galėtų iš jos pareikalauti papildomų laiko ir finansinių sąnaudų. Antra vertus, ši situacija yra nepalanki ir pačiai perkančiajai organizacijai, kuri susidurtų su dvigubo mokėjimo rizika, t. y. turėtų ne tik pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti su trečiuoju asmeniu, tačiau taip pat sumokėti baudą, piniginę kompensaciją ieškovei. Todėl, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-233-790/2022). Tokios aplinkybes suponuoja išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.

20. Šioje nutartyje jau minėta, kad teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, turi ne tik nustatyti, ar egzistuoja CPK 144 straipsnyje nustatytos bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, tačiau taip pat turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus ir nepažeis viešojo intereso. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu. Sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu. Šie nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).

21. Plėtodamas praktiką šiuo aspektu, kasacinis teismas išaiškino, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes ir riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas dėl to gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Todėl pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018).

22. Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad atsakovės vykdomo pirkimo, kuriuo siekiama įgyti vaisius ir daržoves ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, objektas yra susijęs su visaverčiu vaikų maitinimu ikimokyklinėse ugdymo įstaigose, o tai, neabejotinai, sudaro reikšmingą visuomenės interesą. Tačiau teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja objektyvus poreikis itin skubiai užbaigti vykdyti pirkimą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta jokių įrodymų, suponuojančių išvadą, kad, skubiai neužbaigus pirkimo procedūrų, ikimokyklinio ugdymo įstaigoms nebus pateikti jiems reikalingi atvežtiniai vaisiai ir daržovės, sudarantys būtiną vaikų valgiaraščių dalį, todėl bus pažeisti vaikų maitinimą reglamentuojantys teisės aktai ir vaikų interesai.

23. Byloje nėra pateikta duomenų, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kurioms vykdant ginčijamą pirkimą siekiama centralizuotai įgyti atvežtinius vaisius ir daržoves, šiuo metu nėra sudariusios sutarčių dėl pirmiau minėtų maisto produktų įgijimo ir kad skubiai neužbaigus pirkimo objektyviai nebūtų galimybės užtikrinti šias įstaigas lankantiems vaikams pilnaverčio maitinimo. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą iš esmės neginčija ieškovės nurodytos aplinkybės, kad visos ikimokyklinio ugdymo įstaigos, iki tol, kol bus užbaigtos vykdyti centralizuotos pirkimo procedūros, gali savarankiškai sudaryti laikinas sutartis dėl atvežtinių vaisių ir daržovių tiekimo. Kvestionuodama šį teiginį, atsakovė tik nurodė, kad ir šios laikinosios sutartys turi būti sudaromos vykdant viešuosius pirkimus, o ugdymo įstaigos neturi specialistų, turinčių kompetenciją vykdyti tokias procedūras, todėl nėra užtikrinamas racionalus lėšų panaudojimas ir pirkimų skaidrumas. Tačiau tokie atsakovės argumentai, viena vertus, yra deklaratyvūs, nes atsakovė neįrodė, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigos nėra pajėgios pačios sudaryti laikinas pirkimų sutartis ir įgyti atitinkamas maisto prekes. Antra vertus, tokie argumentai nėra pakankami siekiant pagrįsti, kad šiuo atveju egzistuoja šios nutarties 20 ir 21 punktuose aptartoje kasacinio teismo praktikoje nurodytos išskirtinės aplinkybes, dėl kurių egzistuoja poreikis suteikti pirmenybę viešajam interesui, susijusiam su pirkimo objektu, o ne viešajam interesui, kad pirkimo procedūros būtų vykdomos skaidriai, pagal teisėtas pirkimo sąlygas.

24. Aplinkybės, kad šiuo atveju egzistuoja poreikis itin skubiai užbaigti vykdyti pirkimą, todėl prioritetas turėtų būti suteikta būtent šiam viešajam interesui, nepagrindžia ir atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti teiginiai, kad ieškovė nesąžiningai ginčija pirkimus, siekdama išsaugoti esamą situaciją ir toliau teikti paslaugas pagal jos sudarytas sutartis su atskiromis ugdymo įstaigomis. Nors Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė yra sudariusi ne vieną sutartį dėl skirtingų maisto produktų tiekimo su konkrečiomis ikimokyklinio ugdymo įstaigomis, ši aplinkybė pati savaime nepatvirtina, kad ieškovė reiškia reikalavimus siekdama ne apginti savo galimai pažeistą interesą dalyvauti ginčo pirkime, bet nesąžiningai vilkindama pirkimo procedūras. Kaip minėta anksčiau, pirmosios instancijos teismas šioje byloje preliminariai įvertinęs ieškovės pareikštus reikalavimus nustatė, kad šie reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti ir ši teismo išvada nėra ginčijama. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad kitos rinkoje veikiančios bendrovės buvo sudariusios konkurencijos teisės draudžiamus susitarimus ir Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba paskyrė joms baudas, nėra reikšminga sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi atsakovė nepateikė duomenų, kad ieškovė buvo šio susitarimo šalimi. Savo ruožtu atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ieškovė galimai yra susijusi su kitomis bendrovėmis, yra grindžiamos tik prielaidomis (atsakovė remiasi aplinkybėmis, kad ieškovės ir kitos bendrovės direktorių pavardės yra tapačios, ieškovės ir kitų bendrovių pretenzijų stilius yra panašus ir pan.).

25. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo atveju egzistuoja visos įstatyme nustatytos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus, užtikrina siekį apsaugoti viešąjį interesą, o jų teikiama nauda yra didesnė, nei galinčios kilti neigiamos pasekmės. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir patenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki šios bylos išnagrinėjimo sustabdyti atsakovės vykdomą pirkimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Patenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laukesta“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Iki tol, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, sustabdyti viešojo pirkimo Nr. 640186 „Atvežtinės daržovės ir vaisiai Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoms“ procedūras.