Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos „Bruneros“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. nutarties, kuria nebuvo tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos „Bruneros“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centrui dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų sprendimų viešajame pirkime, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Skonio era“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016). Taigi, siekdami realizuoti savo procesinę teisę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, dalyvaujantys byloje asmenys turi paisyti papildomų įstatyme nustatytų reikalavimų, užtikrinančių, kad jų veiksmai atitiktų apeliacinio proceso esmę – jie turi ne tik nurodyti naujai teikiamų įrodymų ryšį su nagrinėjama byla, tačiau taip pat pagrįsti, kodėl šie įrodymai yra teikiami tik šioje proceso stadijoje.

9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės ir atsakovės naujai pateiktus dokumentus, priima į bylą ieškovės kartu su atskiruoju skundu pateiktą kvietimą sudaryti pirkimo sutartį, taip pat atsakovės pateiktą pirkimo sutartį ir duomenis iš Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos apie šios sutarties sudarymą. Šie dokumentai, patvirtinantys, kad ginčo pirkime jau buvo sudaryta pirkimo sutartis, yra susiję su nagrinėjamoje byloje pareikštais reikalavimais taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad teikiami dokumentai negalėjo būti pateikti nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teisme, kadangi jie buvo parengti vėliau, nei buvo priimta skundžiama nutartis, todėl šalys, teikdamos juos apeliacinės instancijos teismui, tinkamai naudojasi joms suteiktomis procesinėmis teisėmis. Teismas priima ir atsakovės pateiktą 2021 m. gruodžio 31 d. sutartį, kuria ji siekė laikinai išspręsti maitinimo paslaugų teikimo klausimą, kadangi šis dokumentas taip pat yra susijęs su nagrinėjamoje byloje iškeltais klausimais, o atsakovė negalėjo pateikti jo nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą pirmosios instancijos teisme, nes šis klausimas buvo išspręstas nepranešus apie tai atsakovei. Šiuos dokumentus teismas vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Savo ruožtu atsakovės pateikto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rašto teismas nepriima, kadangi šis dokumentas nėra informatyvus. Iš jo turinio nėra aišku, kokį klausimą atsakovė pateikė minėtai tarnybai, koks tyrimas ir kieno atžvilgiu buvo atliktas, kokį ryšį šis tyrimas turi su šioje byloje keliamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

10. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui, yra taikomos specialiosios nuostatos, nustatytos CPK 423⁷ straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

12. Iš išdėstyto reglamentavimo matyti, kad teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą viešųjų pirkimų bylose, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui. Nustatęs, kad tokia grėsmė egzistuoja, teismas turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

13. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atsisakė bylos nagrinėjimo laikotarpiui įpareigoti atsakovę nesudaryti pirkimo sutarties su pirkimo laimėtoju pripažintu trečiuoju asmeniu, arba, jei ši sutartis jau sudaryta – sustabdyti jos vykdymą. Iš teismo nutartyje išdėstytų aplinkybių matyti, kad tokį sprendimą teismas grindė iš esmės tuo, jog atsakovės vykdomo pirkimo objektas – jos gyventojų ir pacientų maitinimo paslaugos – yra reikšmingas visuomenei, todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju pirmenybė turi būti teikiama siekiui užtikrinti skubų šio intereso įgyvendinimą. Teismas taip pat nurodė, kad tuo atveju, jeigu byloje būtų priimtas ieškovei palankus sprendimas, ji galėtų apginti savo teises pareikšdama reikalavimą atlyginti jos patirtą žalą, t. y. teismas laikė, kad ieškovės teisės galėtų būti tinkamai apgintos ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju byloje nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra pagrįsta.

14. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju atsakovė vykdė pirkimą, kuriuo siekė įgyti maitinimo paslaugas savo gyventojams ir pacientams. Ieškovė pateikė pasiūlymą šiame pirkime, jo kainą apskaičiavusi pagal minimalius atsakovės nurodytus įkainius paciento ar gyventojo vienos dienos maitinimui. Nepaisant to, jos pasiūlymas atsakovės sudarytoje pasiūlymų eilėje užėmė antrą vietą, savo ruožtu pirmoji vieta šiame pirkime buvo suteikta trečiajam asmeniui, kuris pasiūlė tokią pačią, kaip ieškovė, kainą, bet pasiūlymą pateikė anksčiau už ieškovę. Šią tiekėją atsakovė pakvietė sudaryti pirkimo sutartį. Ieškovė nesutinka su tokiu atsakovės sprendimu, nurodydama, kad trečiojo asmens pasiūlymas negalėjo būti pripažintas laimėjusiu pirkimą, kadangi trečiasis asmuo tinkamai neįvykdė pirkimo sąlygose keliamo reikalavimo pateikti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, be to, ieškovė vertina, kad šis tiekėjas, pateikęs pasiūlymą praėjus vos kelioms valandoms nuo pirkimo paskelbimo, galėjo būti atsakovės proteguojamas. Todėl ieškovė kreipėsi į teismą, be kita ko, prašydama teismo panaikinti atsakovės sprendimus, kuriais trečiojo asmens pasiūlymas buvo pripažintas atitinkančiu pirkimo sąlygose keliamus reikalavimus ir buvo išrinktas pirkimo laimėtoju, o tuo atveju, jeigu su trečiuoju asmeniu buvo sudaryta pirkimo sutartis – pripažinti ją niekine. Tokiu būdu ieškovė siekia, kad šalys būtų grąžintos į iki pažeidimo buvusią padėtį ir ji, kaip antrojoje vietoje likusi tiekėja, būtų pripažinta pirkimo laimėtoja, su kuria būtų sudaryta sutartis.

15. Įvertinus ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir kartu su ieškiniu byloje pateiktus įrodymus matyti, kad ginčydama sprendimus, priimtus atsakovės vykdytame pirkime, ieškovė pasirinko leistiną savo teisių gynimo būdą ir ieškinyje nurodė išsamius teisinius ir faktinius argumentus, jos nuomone, patvirtinančius, kad ieškinyje išdėstyti reikalavimai yra pagrįsti. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė ir įrodymus, kurie, jos manymu, pagrindžia ieškinyje išdėstytą poziciją dėl ginčijamų sprendimų neteisėtumo. Preliminariai įvertinęs ieškovės pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, akivaizdžiai pagrindžiančių, kad šie reikalavimai yra aiškiai nepagrįsti ir ieškinys, teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, negalės būti patenkintas. Nors pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje atskirai nevertino ieškinio tikėtino pagrįstumo, įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes yra akivaizdu, kad ši laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga šuo atveju egzistuoja.

16. Priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas arba negalimas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė ir pirkimo laimėtoju pripažintas trečiasis asmuo 2022 m. sausio 19 d. sudarė pirkimo sutartį, kuria trečiasis asmuo įsipareigojo teikti atsakovei pirkimo objektu esančias maitinimo paslaugas. Pirkimo sutarties 1 priedo – techninės specifikacijos – 2 punkte nustatyta, kad maitinimo paslaugos pagal šią sutartį pradedamos teikti 2022 m. sausio 1 d. ir turi būti teikiamos 24 mėnesius, suteikiant teisę pratęsti šią sutartį papildomam 12 mėnesių terminui. Nors byloje nėra pateikta duomenų apie minėtos sutarties vykdymą, nurodytos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad tuo atveju, jeigu nagrinėjamoje byloje nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pirkimo sutartis bylos nagrinėjimo metu bus pradėta vykdyti. Tokiu atveju, tenkinus ieškovės reikalavimą, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus ne tik dėl pirkimo sutarties galiojimo, bet ir dėl restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo atsakovei. Tokiu būdu, viena vertus, ieškovei būtų apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, jai galėtų būti užkirstas kelias sudaryti pirkimo sutartį ir ieškovė turėtų reikšti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, o tai galėtų iš jos pareikalauti papildomų laiko ir finansinių sąnaudų. Antra vertus, ši situacija būtų nepalanki ir pačiai atsakovei, kuri susidurtų su dvigubo mokėjimo rizika, t. y. turėtų ne tik pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su trečiuoju asmeniu, tačiau taip pat sumokėti baudą, piniginę kompensaciją ieškovei. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

17. Šioje nutartyje jau minėta, kad teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, turi ne tik nustatyti, ar egzistuoja CPK 144 straipsnyje nustatytos bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, tačiau taip pat turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus ir nepažeis viešojo intereso. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas pastarojoje nutartyje taip pat yra nurodęs, kad pirmiau nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt.

18. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos priemonių taikymo reikšmės yra išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas dėl to gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 32, 38 ir 39 punktai).

19. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, atsakovė vykdė pirkimą, kuriuo buvo siekiama įgyti VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro Globos skyriaus gyventojų ir Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus pacientų maitinimo paslaugas. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą paaiškino, kad šios paslaugos turėtų būti teikiamos itin pažeidžiamai visuomenės grupei, t. y. asmenims, kurie nuolat gyvena VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir globos centre ir gauna ilgalaikes ar trumpalaikes socialinės globos paslaugas, taip pat pacientams, kurie gydosi minėtoje įstaigoje ir gauna palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas. Kaip pagrįstai nurodo atsakovė, nepertraukiamas maitinimo paslaugų teikimas jos gyventojams ir pacientams yra būtinas, siekiant užtikrinti šių asmenų gerovę, tinkamas gyvenimo ir sveikimo sąlygas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pirkimo objektą sudarančios atsakovės gyventojų ir pacientų maitinimo paslaugos neabejotinai yra susijusios su reikšmingu viešuoju interesu, kurio pažeidimas galėtų sukelti neigiamų padarinių visuomenei ar jos daliai. Kita vertus, kaip matyti iš pirmiau aptartos kasacinio teismo praktikos, tokios aplinkybės pačios savaime nesudaro pagrindo, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, suteikti prioritetą viešajam interesui, susijusiam su pirkimo objektu, o atsakovė šioje byloje neįrodė, kad susiklosčiusi situacija yra išskirtinė ir reikalaujanti itin skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą, susijusį su pirkimo objektu.

20. Iš šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų aplinkybių matyti, kad prieš paskelbiant ginčo pirkimą maitinimo paslaugas atsakovės gyventojams ir pacientams teikė ieškovė 2018 m. gruodžio 31 d. sutarties pagrindu. Ši sutartis, atsakovės teigimu, galiojo 24 mėnesius ir galėjo būti pratęsta dar 12 mėnesių terminui. Iš šalių pateiktų paaiškinimų taip pat matyti, kad minėta maitinimo paslaugų pirkimo sutartis pasibaigė 2021 m. gruodžio 31 d., tačiau iki nurodytos datos atsakovės vykdyto ginčo pirkimo procedūros nebuvo užbaigtos ir su pirkimo laimėtoju nebuvo sudaryta pirkimo sutartis. Todėl atsakovė atliko mažos vertės pirkimą neskelbiamos apklausos būdu ir 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė sutartį su šio pirkimo laimėtoju – trečiuoju asmeniu, kuria trečiasis asmuo įsipareigojo laikinai teikti atsakovės gyventojams ir pacientams maitinimo paslaugas. Taigi, net ir pasibaigus anksčiau sudarytai ilgalaikei pirkimo sutarčiai, atsakovė užtikrino savo gyventojams ir pacientams nepertraukimą maitinimą.

21. Nors pagal atsakovės ir trečiojo asmens 2021 m. gruodžio 31 d. sudarytos sutarties nuostatas, ši sutartis buvo itin trumpalaikė – sutarties 14.1 papunktyje nurodyta, kad ji įsigalioja nuo 2022 m. sausio 1 d. ir galios tik 16 kalendorinių dienų, šalims suteikiant galimybę ją pratęsti iki tol, kai bus pasiekta sutarties vertė (9 999 Eur) – atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nepaneigė galimybės tokiu pačiu būdu, sudarant laikiną sutartį užtikrinti pirkimo objektą sudarančių paslaugų teikimą ir laikotarpiu, kol bus baigta nagrinėti ši byla. Atsakovės argumentai, kad paprastai ji netaiko tokios praktikos, kai sutartys yra sudaromos skubiai atliekant mažos vertės pirkimą neskelbiamos apklausos būdu, savaime tokios galimybės nepaneigia. Kaip pagrįstai pažymėjo ieškovė, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas šiuo atveju savaime nesuponuotų ir neracionalaus lėšų panaudojimo ar papildomų nepagrįstų išlaidų atsakovei, nes minėtoje ieškovės ir trečiojo asmens sudarytoje trumpalaikėje sutartyje nurodyti paslaugų įkainiai yra pastebimai mažesni, nei įkainiai, nurodyti ginčo pirkime sudarytoje sutartyje. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo vertinti, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovės gyventojams ir pacientams negalėtų būti užtikrintas nepertraukiamas maitinimas ir dėl to nukentėtų viešasis interesas. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju egzistuoja neatidėliotinas poreikis itin skubiai, nelaukiant ginčo baigties pradėti vykdyti pirkime sudarytą sutartį.

22. Šiame kontekste pažymėtina, kad visuomenė yra suinteresuota ne tik pirkimo objektu, bet ir tuo, kad perkančiųjų organizacijų vykdomos viešojo pirkimo procedūros vyktų skaidriai ir griežtai laikantis įstatymų reikalavimų, kad pirkimo laimėtojais būtų pripažinti naudingiausi, geriausiai pirkimo dokumentuose apibrėžtus poreikius atitinkantys pasiūlymai, kad viešojo pirkimo metu naudojamos valstybės lėšos būtų panaudotos racionaliai ir efektyviai, o perkančioji organizacija nepatirtų papildomų išlaidų, kurios galėtų atsirasti, jei perkančiajai organizacijai dėl jos neteisėtų veiksmų būtų pritaikytos alternatyvios sankcijos ar būtų pareikštas reikalavimas atlyginti tiekėjui žalą. Teismui nustačius, kad atsakovei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesukliudys užtikrinti viešojo intereso, susijusio su pirkimo objekto teikiama nauda, nagrinėjamu atveju yra pagrindas suteikti pirmenybę būtent viešajam interesui, susijusiam su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu, ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones, juo labiau kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas negalėtų lemti neadekvačiai ilgo pirkimo procedūrų sustabdymo, kadangi CPK yra nustatyti konkretūs ir pakankamai trumpi viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminai.

23. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo atveju egzistuoja visos įstatyme nustatytos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus, viešojo intereso apsaugą, o jų teikiama nauda yra didesnė, nei galinčios kilti neigiamos pasekmės. Vis dėlto, įvertinus aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, situacija ginčo pirkime pasikeitė ir atsakovė, kaip minėta, 2022 m. sausio 19 d. sudarė pirkimo sutartį su pirkimo laimėtoju pripažintu trečiuoju asmeniu, pažymėtina, kad šiuo atveju išnyko teisinis pagrindas taikyti vieną iš ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. uždrausti atsakovei nesudaryti viešojo pirkimo sutarties (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-407-180/2018). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti iš dalies, pritaikant ieškovės nurodytą alternatyvią laikinąją apsaugos priemonę – iki šios bylos išnagrinėjimo sustabdyti atsakovės ir trečiojo asmens pirkime sudarytos sutarties vykdymą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Ieškovės viešosios įstaigos „Bruneros“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti iš dalies – iki tol, kai įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, sustabdyti atsakovės viešosios įstaigos Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Skonio era“ 2022 m. sausio 19 d. sudarytos viešosios įstaigos Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro Globos skyriaus gyventojų ir Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus pacientų (dietinio) maitinimo paslaugos teikimo viešojo pirkimo–pardavimo sutarties vykdymą.