Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-03-04 · Civilinė byla Nr. e2-349-302/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2021-03-04Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-03-15Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-04
Bylos Nr.
e2-349-302/2021
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00004-2021-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „NT Plėtros fondas“
Atsakovas
viešajai įstaigai CPO LT
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-349-302/2021Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00004-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 4 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NT Plėtros fondas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NT Plėtros fondas“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai CPO LT dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB, ieškovė) „NT Plėtros fondas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė panaikinti atsakovės viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) CPO LT (toliau – ir atsakovė) 2020 m. gruodžio 16 d. priimtą sprendimą dėl ieškovės pateikto pasiūlymo atmetimo ir įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovę tęsti dalyvavimą atsakovės vykdomame konkurse pagal atsakovės 2020 m. lapkričio 30 d. kvietimą pateikti pasiūlymą dėl nekilnojamojo (negyvenamosios paskirties patalpų) nuomos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – iki teismo sprendimo, kuriuo bus išspręstas ginčas, įsiteisėjimo momento sustabdyti atsakovės vykdomą pirkimą. Nurodė, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, negalėtų būti patenkintas ieškovės reiškiamas reikalavimas dėl atsakovės sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atsakovei grąžinti teisėtą galimybę ieškovei dalyvauti konkurse, kadangi, nesustabdžius konkurso ir vienam iš konkurso dalyvių jį laimėjus, nebeliktų objektyvių galimybių suteikti ieškovei galimybę tęsti dalyvavimą konkurse. Ieškovė neturės jokių galimybių apginti savo turtinį interesą sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Ieškovės vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuojantis viešasis interesas, susijęs su sąžiningos konkurencijos, lygiateisiškumo, nediskriminavimo pirkime užtikrinimu, turi būti ginamas labiau, nei interesas užtikrinti nuomos paslaugų skubų teikimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 12 d. nutartimi ieškovės prašymą atmetė.

4. Teismas nustatė, kad atsakovė savo pateiktame kvietime pateikti pasiūlymą aiškiai ir nedviprasmiškai nustatė savo poreikį dėl siekiamų išsinuomoti patalpų vietos, t. y. atsakovė prašė pateikti pasiūlymą dėl patalpų nuomos verslo centre (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) arba verslo centre (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Tuo tarpu ieškovė pateiktame pasiūlyme nurodė kitas, nei buvo prašoma atsakovės kvietime, nuomos patalpas – patalpas, esančias Verslo centre (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinys negali būti laikytinas prima facie (preliminariai) pagrįstu.

5. Teismas pastebėjo, kad ieškovės nurodomos aplinkybės, susijusios su jos pateikto pasiūlymo atitikimu pirkimo dokumentų reikalavimams bei su tuo, jog ieškovė galimai pateikė ekonomiškai naudingesnį pasiūlymą (geriau atitinkantį perkančiosios organizacijos poreikius), sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nesprendžiamas, nes teismas netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų. Pažymėjo, kad dėl šių ieškovės nurodytų aplinkybių pagrįstumo teismas pasisakys byloje priimdamas galutinį procesinį sprendimą.

6. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovė nepagrindė, kodėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, jai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir patenkinus ieškinį, neegzistuotų jokių teisinių ar faktinių kliūčių panaikinti atsakovės 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovę tęsti dalyvavimą atsakovės vykdomame konkurse. Pažymėjo, kad net jeigu iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ir būtų atrinktas pirkimo laimėtojas, teismui patenkinus ieškinį, perkančioji organizacija būtų priversta atnaujinti pirkimo procedūras, dėl ko sprendė, jog grėsmės ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, net ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, šiuo atveju nėra.

7. Nors ieškovė akcentavo, kad tik sustabdžius pirkimo procedūras jos teisės bus apgintos, tačiau teismo vertinimu, apeliantė iš esmės siekia užsitikrinti norimą konkretų teismo procesinio sprendimo rezultatą, neigiant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) nustatytų galimų alternatyvių sankcijų skyrimą, taip apribojant teismo pareigą išspręsti dėl galimai neteisėto perkančiosios organizacijos priimto sprendimo atmesti ieškovės pateiktą pasiūlymą padarinių. Teismas nurodė, kad pirkimo laimėtojo atrinkimas ar pradėtas su pirkimo laimėtoju sudarytos sutarties vykdymas nėra kliūtis spręsti dėl sutarties panaikinimo ir konkurso nutraukimo.

8. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad šiuo atveju ieškovė neįrodė būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Apeliantė UAB „NT Plėtros fondas“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutarties ir prašo panaikinti skundžiamą nutartį bei klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti atsakovės vykdomo viešojo pirkimo konkurso procedūras. Nurodo šiuos esminius argumentus:

9.1. Apeliantės pateiktas pasiūlymas atitinka visus atsakovės keliamus reikalavimus patalpoms, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys negali būti laikytinas prima facie pagrįstu, negali būti laikoma pagrįsta. Atsakovės pageidavimai dėl konkretaus apeliantės valdomo verslo centro, vertinant juos sistemiškai su atsakovės reikalavimais patalpoms, kurie yra nurodyti pirkimų dokumentuose, negali objektyviai būti įgyvendinami, kadangi atsakovės nurodyti pageidavimai savo esme prieštarauja jos pačios reikalavimams, nurodytiems pirkimo dokumentų 2 priede „Reikalavimai nuomojamoms patalpoms“.

9.2. Apeliantės vertinimu, atsakovės elgesys, kuomet jos kvietimo teikti pasiūlymą lydraštyje nurodo apeliantės valdomą verslo centrą, kuris neatitinka atsakovės pirkimų dokumentuose iškeltų reikalavimų, laikytinas nesąžiningu, sąžiningos verslo praktikos neatitinkančiu, diskriminuojančiu apeliantė pirkimo procese ir lygiateisiškumo principą viešuosiuose pirkimuose pažeidžiančiu atsakovės elgesiu, kuris negali būti teisės ginamas.

9.3. Teismas neįvertino, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) nurodyti viešųjų pirkimų bylų terminai viršija pirkimų dokumentuose nurodytą patalpų nuomos pradžios terminą, todėl paskelbus vykdomo konkurso laimėtoją ir su juo sudarius sutartį, konkurso laimėtojas nedelsdamas pradeda patalpų įrengimo darbus. Tai reiškia, kad netaikant laikinųjų apsaugos priemonių ir viešojo pirkimo konkurso procedūrų nestabdant nebus užtikrintas ekonomiškumo principas, o būtent, sudarius viešųjų pirkimų sutartį, konkurso laimėtojas darbus pradeda ir, atitinkamai, kaštus, kurie turės būti privalomai atsakovės atlyginti, patiriami iš karto. Tad, nors patenkinus ieškinį, gali neegzistuoti teisinių ar faktinių kliūčių panaikinti atsakovės 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovę grąžinti apeliantę tęsti dalyvavimą jos vykdomame konkurse, tačiau toks sprendimo naikinimo, konkurso laimėtojo, patiriančio kaštus, darbų stabdymo, pakartotinio viešųjų pirkimo konkurso procedūrų atlikimo iš naujo, galimo žalos atlyginimo inicijuojant naujas teismo bylas procesas neturi nieko bendro su viešojo pirkimo procedūrų ekonomiškumo ir efektyvumo principais.

Atsiliepimas

10. Atsakovė VšĮ CPO LT atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius atsikirtimus:

10.1. Apeliantė peržengia skundo nagrinėjimo ribas, nes skundą grindžia ieškinį pagrindžiančiomis aplinkybėmis, kurios sudaro ieškinio dalyką ir pagrindą. Tiek iš apeliantės su ieškiniu pateiktų dokumentų, tiek iš atsakovė pateiktų dokumentų akivaizdu, kad konkursą nekilnojamojo pastato paslaugų nuomai atsakovė paskelbė patalpoms, esančioms dviem adresais: verslo centre (duomenys neskelbtini) (adresu: (duomenys neskelbtini)) bei verslo centre (duomenys neskelbtini) (adresu: (duomenys neskelbtini)). Visi apeliantės dėstomi argumentai, kad šie, atsakovės nurodyti verslo centrai, yra netinkami, jog apeliantė geriau žinanti, ko atsakovei realiai reikia, kad atsakovė nesugeba pasiskaičiuoti nuomotinų patalpų dydžio bei kvadratūros, jog atsakovė turi išsinuomoti, būtent, apeliantės pageidaujamas ir norimas per prievartą išnuomoti patalpas, yra tiesiog jos subjektyvi nuomonė. Taigi apeliantė neįrodė, kad jos ieškinys laikytinas prima facie (preliminariai) pagrįstu.

10.2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad jei apeliantei būtų priimtas palankus sprendimas, ji būtų grąžinta į konkursą dėl patalpų nuomos, atitinkamai, atsakovė turėtų vykdyti teismo sprendimą, tačiau kaip atsakovė tai padarytų, kokie santykiai po to susiklostytų tarp atsakovės ir trečiųjų asmenų yra ne šios bylos dalykas. Apeliantė neturi jokios teisės kištis į atsakovės kaip juridinio asmens savarankiškumą.

10.3. Pažymi, kad visi suinteresuotieji kandidatai yra informuoti apie pradėtą bylinėjimosi procesą, apie teismo priimtus sprendimus. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotieji kandidatai yra savarankiški, veiksnūs juridiniai asmenys, vykdantys patalpų nuomos verslą, jie turi gebėjimus (ir teisę) savarankiškai priimti sprendimus dėl galimos patalpų nuomos sutarties sudarymo su atsakove žinodami apie bylinėjimąsi ir jo galimas pasekmes. Atitinkamai, neabejotinai, šie tretieji asmenys ir priims atitinkamus sprendimus be apeliantės įsikišimo ir tariamo jų interesų gynimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK, 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Preliminarus ieškinio pagrįstumas ir grėsmė teismo sprendimo įvykdymui yra būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. neegzistuojant bent vienai iš jų negalimas šių priemonių taikymas. Pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo sąlygų egzistavimą kyla ieškinį pareiškiančiam asmeniui, o teismui – kiekvienu konkrečiu atveju tinkamai atlikti minėtų sąlygų teisinį įvertinimą.

13. Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinys negali būti laikomas preliminariai pagrįstu. Apeliantė nesutinka su tokia skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, akcentuodama, kad jos pateiktame pasiūlyme pasiūlytos patalpos atitinka pirkimo dokumentuose atsakovės keliamus reikalavimus patalpoms. Apeliantė taip pat pažymi, kad būtent atsakovės pageidavimai dėl konkretaus ieškovės valdomo verslo centro, vertinant šiuos pageidavimus sistemiškai su atsakovės reikalavimais patalpoms, kurie yra nurodyti pirkimų dokumentuose, negali objektyviai būti įgyvendinami, kadangi atsakovės nurodyti pageidavimai savo esme prieštarauja pačios atsakovės reikalavimams, nurodytiems pirkimo dokumentų 2 priede „Reikalavimai nuomojamoms patalpoms“.

14. Pasisakant dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, pažymėtina, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų tenkinimo galimybės prima facie (preliminarų) vertinimą. Toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018 ir kt.).

15. Iš bylos duomenų nustatyta, kad konkursą nekilnojamojo pastato paslaugų nuomai atsakovė paskelbė patalpoms, esančioms dviem adresais – verslo centre (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) bei verslo centre (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Apeliantė pateiktame pasiūlyme nurodė kitas, nei buvo prašoma atsakovės kvietime, nuomos patalpas, esančias verslo centre (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, kad faktinės aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo, bus nustatytos ir įvertintos bylą nagrinėjant iš esmės. Svarstant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, ieškovės siūlomų patalpų atitikimo atsakovės reikalavimams nurodytiems pirkimų dokumentuose, nustatinėjimas nėra aktualus, taip pat kaip ir atsakovės pageidavimų neprieštaravimą jos pačios iškeltiems reikalavimams. Atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šioje bylos proceso stadijoje nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą.

16. Spręsdamas dėl antros laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmės galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir patenkinus ieškovės ieškinį, neegzistuotų jokių teisinių ar faktinių kliūčių panaikinti atsakovės 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovę tęsti dalyvavimą jos vykdomame konkurse.

17. Apeliantė nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nurodo, kad atsakovei paskelbus laimėtoją, nestabdant viešųjų pirkimų procedūrų, patalpų įrengimo ir derinimo darbai pradedami ir vykdomi nedelsiant. Tai reiškia, kad nebus užtikrintas ekonomiškumo principas, nes konkurso laimėtojas patirs kaštus, kuriuos turės atlyginti atsakovė.

18. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-696-196/2018; 2018 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1818-381/2018). Bylose, kuriose vyrauja viešasis interesas, taip pat turi būti nustatoma, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neprieštaraus viešajam interesui.

19. Viešųjų pirkimų bylose tarpusavyje konkuruoja keletas viešųjų interesų – tai yra visuomenės interesas pirkimo objekto teikiama nauda bei visuomenės interesas užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1759-790/2018). Vadinasi, kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teismas turi spręsti, kurio viešojo intereso aspekto neužtikrinimas padarytų didesnės žalos – (kuo skubesnis) konkrečių prekių ar (ir) paslaugų reikalingų visuomenei įsigijimas ar konkretaus privataus asmens interesų užtikrinimas lygiomis galimybėmis dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose bei visuomenės poreikis racionaliai ir skaidriai panaudoti biudžeto lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1885-790/2018). Tai reiškia, kad jeigu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą, jų taikymas neatitiktų ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso.

20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškove, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, o vėliau priėmus jai palankų teismo sprendimą, tiek atsakovė, tiek konkursą laimėjęs asmuo galimai patirtų tam tikrų nepatogumų, tačiau vien ši aplinkybė savaime nėra pakankama laikinųjų apsaugos priemonių taikymui tokio pobūdžio ginče. Pažymėtina, kad atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą patvirtino, jog konkurse dalyvaujantys asmenys yra informuoti apie ieškovės inicijuotą procesą, o tai reiškia, kad jie patys gali nuspręsti dėl tolimesnių santykių su atsakove bei atitinkamų sprendimų priėmimo.

21. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad egzistuoja grėsmė ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėtina, kad teismui patenkinus ieškovės ieškinį, perkančioji organizacija turėtų atnaujinti pirkimo procedūras ir grąžinti ieškovę tęsti dalyvavimą atsakovės vykdomame pirkime. Į bylą nebuvo pateikti įrodymai, kuriais remiantis būtų pagrindas daryti išvadą, apie kažkokių kliūčių buvimą, dėl kurių tai padaryti būtų neįmanoma ar įvykdymas būtų apsunkintas. Apeliantei nepateikus į bylą konkrečių įrodymų patvirtinančių grėsmę jai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, apeliantės skunde nurodyti argumentai vertinami kaip subjektyvi jos nuomonė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad ieškovė yra suinteresuota dalyvauti pirkime ir jį galimai laimėti, tačiau tai nesuteikia pagrindo vertinti šios situacijos kitaip ir laikyti, jog jos interesai yra aukštesni už perkančiosios organizacijos. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad šioje proceso stadijoje buvo pripažinta, jog apeliantės ieškininiai reikalavimai nėra tikėtinai pagrįsti.

22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat įvertina ir pakankamai trumpus maksimalius civilinio proceso viešųjų pirkimų bylose terminus (CPK 423(8) straipsnio 4 dalis ir 423(9) straipsnis). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme teismo posėdis paskirtas 2021 m. kovo 5 d., kas reiškia, jog artimiausiu metu byla bus išnagrinėta. Be to, atsižvelgiama ir į tai, kad ieškinio tenkinimas neturėtų esminės įtakos realiai ieškovės galimai pažeistų teisių gynybai, nes įvertinus vykdomo pirkimo dalyką (nuomos paslaugų pirkimas), sprendimo įvykdymas nebūtų apsunkintas ar neįmanomas. Dėl išdėstyto, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pažeidžiamas ekonomiškumo principas, o ieškovė neįrodė abiejų būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, todėl jos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstai atmestas.

23. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės nagrinėjamo klausimo baigčiai, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

24. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl yra atmetami (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Romualda Janovičienė