- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-31
- Bylos Nr.
- e2-1759-790/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Atsakovas
- viešosios įstaigos Klaipėdos vaikų ligoninės
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „RNDV Group“
- Kategorijos
- 3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos Klaipėdos vaikų ligoninės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-1502-524/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RNDV Group“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Klaipėdos vaikų ligoninei dėl perkančiosios organizacijos sprendimo ir neteisėtų viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „RNDV Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninei, prašydama panaikinti atsakovės 2018 m. rugsėjo 7 d. rašte nurodytą sprendimą dėl ieškovės pretenzijos atmetimo, pripažinti neteisėtomis ir panaikinti supaprastinto atviro konkurso „Administracinės paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo į gydymo paskirties pastatą darbų pirkimas“ pirkimo Nr. 382100 (toliau – ir pirkimas) sąlygas, nutraukti viešojo pirkimo procedūras.
2. Ieškovė ieškinyje ginčija pirkimo sąlygų 48.4 punkte nustatyto ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkimo antrojo kriterijaus „Darbuotojų kvalifikacija (T₁)“ reikalavimą vertinti statybos darbų vadovo ir specialiųjų statybos darbų vadovo vykdytų sutarčių skaičių per paskutinius 5 metus, suteikiant po 1 balą už kiekvieną sėkmingai įvykdytą gydymo paskirties statinių sutartį, pagal kurią buvo atlikta statybos darbų ne mažiau kaip už 1 000 000 Eur su PVM. Nurodo, kad įmonių, kurios turi įdarbinusios minėtos patirties turinčius vadovus, yra nedaug, todėl, ieškovės teigimu, nebus realios konkurencijos, tuo nebus pasiekti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – ir VPĮ) iškelti tikslai. Ieškovė ginčija pirkimo sąlygų 49.2 punkte nustatytą ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkimo trečiojo kriterijaus „Taikomos aplinkos apsaugos priemonės (T₂)“ kriterijų „Gyvūnijos ir augalijos apsauga (A₁)“, nes juo viršijami su pirkimo objektu siejami tikslai. Taip pat ieškovė ginčija pirkimo sąlygų 50 punkte nustatytą ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkimo ketvirtąjį kriterijų – „Už sutarties vykdymą atsakingiems darbuotojams mokamo valandinio atlyginimo vidurkis (T₃)“. Nurodo, kad ieškovė pasirenka tik kelių už sutarties vykdymą atsakingų darbuotojų vidurkį, vadinasi, šis kriterijus, turintis net 10 punktų lyginamojo svorio, priklauso netgi nuo vienam darbuotojui mokamo atlyginimo.
Šalies argumentai
3. Ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovės VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės vykdomas viešojo pirkimo procedūras iki teismas išnagrinės ieškinį. Nurodė, kad ieškinyje išdėstytos aplinkybės ir argumentai sudaro pagrindą laikyti, kad yra tikimybė, jog atsakovės sprendimas dėl ieškovės pretenzijos atmetimo gali būti panaikintas. Ieškovė siekia dalyvauti pirkime ir pateikti pasiūlymą, tačiau ginčijamos konkurso sąlygos užkerta kelią konkuruoti su kitais tiekėjais, užtikrinant VPĮ įgyvendinimą. Tik pritaikius laikinąsias apsaugos priemones bus galima įvykdyti teismo sprendimą ir apginti ieškovės interesus. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė gali priimti sprendimą paskelbti laimėtoją pagal skundžiamas konkurso sąlygas, sudaryti pirkimo sutartį ir pradėti ją vykdyti. Atsižvelgiant į tai, kad pirkimo objektas yra statybos darbai (rekonstrukcijos darbai), pirkimo sutartį pradėjus vykdyti nebebus įmanoma grįžti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesukels neigiamų pasekmių. Pirkimo tikslas yra atlikti rekonstrukcijos darbus, todėl pirkimas nėra gyvybiškai ir neatidėliotinai būtinas atsakovei ir visuomenei. Net ir nukėlus pirkimo procedūras kiek vėlesniam laikui, nei atsakovė, nei visuomenė jokių neigiamų pasekmių nepatirs.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir sustabdė VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės viešojo pirkimo konkurso „Administracinės paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo į gydymo paskirties pastatą statybos rangos darbai“ Nr. 382100 procedūras iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.
Šalies argumentai
5. Ieškovei ieškinyje nurodžius argumentus bei aplinkybes, kuriais grindžiamas pirkimo sąlygų neteisėtumas, pateikus ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, teismas sprendė, kad yra pagrindas išvadai, jog ieškinio reikalavimai preliminariai galėtų būti tenkinami.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas, atsižvelgęs į aplinkybę, kad teisme nagrinėjama kita civilinė byla Nr. e2-1499-524/2018 pagal ieškovės UAB „Gensera“ ieškinį atsakovei VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninei, kurioje ieškovė yra pareiškusi reikalavimus dėl to paties viešojo pirkimo konkurso sąlygų teisėtumo, ir Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartimi šioje byloje yra sustabdęs VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės viešojo pirkimo konkurso „Administracinės paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo į gydymo paskirties pastatą statybos rangos darbai“, pirkimo Nr. 382100, procedūras iki bus priimtas įsiteisės teismo sprendimas byloje ir teismas minėtoje nutartyje pasisakė dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui dėl to paties viešojo pirkimo konkurso, kurio pirkimo sąlygos yra ginčijamos šioje byloje, todėl teismas papildomai dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nebepasisakė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskirajame skunde atsakovė VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Ieškinys yra nepagrįstas, kadangi ieškovė netinkamai vertina pirkimo sąlygų reikalavimus ir jų įgyvendinimą / atitikimą viešųjų pirkimų procedūrų vykdyme:
7.1.1. Ekonominio naudingumo pasiūlymų vertinimo kriterijus, susijęs su už sutarties vykdymą atsakingų darbuotojų kvalifikacija, yra nustatytas vadovaujantis VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, leidžiančiu vertinti pirkimo sutarčiai įvykdyti paskirtų darbuotojų patirtį, kai tai daro reikšmingą įtaką pirkimo sutarties įvykdymo kokybei.
7.1.2. Ieškovės ginčijamas pirkimo sąlygų ekonominio naudingumo kriterijus „Aplinkos apsaugos priemonių taikymas (T2)“ nustatytas pagrįstai, nes yra vykdomas žaliasis pirkimas. Šiuo atveju atsakovė papildomus balus suteiks ne bendro pobūdžio aplinkosauginėms priemonėms, bet tik tokioms, kurios bus tiesiogiai susijusios su planuojamais vykdyti darbais (pirkimo objektu) bei leis pasiekti realų aplinkosauginį efektą.
7.1.3. Ieškovė ginčija pirkimo sąlygų 50 punkte įtvirtintą ekonominio naudingumo kriterijų, susijusį su už sutarties vykdymą atsakingiems darbuotojams mokamo valandinio atlyginimo vidurkiu. Ieškovės nurodytus argumentus paneigia VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje nustatyta prievolė darbų pirkimuose įtraukti kriterijų įvertinant, kiek tiekėjo siūlomas atlyginimas pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams viršija jo arba ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, kilmės šalyje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Taigi, VPĮ įtvirtinto imperatyvaus reikalavimo įvykdymas jokiu būdu negali būti laikomas nesusijusiu su pirkimo objektu ir pažeidžiančiu to paties įstatymo nuostatas.
7.2. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeis viešąjį interesą bei sukels didesnę žalą, nei jų nepritaikymas:
7.2.1. Pagrindiniai atsakovės uždaviniai yra teikti Klaipėdos apskrities ir kitų apskričių vaikams aukštos kokybės, kvalifikuotas, specializuotas ir saugias sveikatos priežiūros paslaugas. Klaipėdos vaikų ligoninė yra vienintelė savarankiška daugiaprofilinė gydymo įstaiga, teikianti antrinio ir tretinio lygio kvalifikuotą stacionarinę ir ambulatorinę pagalbą Klaipėdos, Telšių, Tauragės apskričių vaikams. Konsultacinėje poliklinikoje, kuri yra įsikūrusi (duomenys neskelbtini), yra teikiama skubi būtinoji ir specializuota II ir III lygio ambulatorinė pagalba vaikams iki 18 metų. Teikiant konsultacines paslaugas visi tyrimai atliekami Vaikų ligoninės diagnostikos padaliniuose, esančiuose VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės patalpose adresu (duomenys neskelbtini), todėl ieškovės pacientams yra nepatogu ir sudėtinga apsilankius Konsultacinėje poliklinikoje tą pačią dieną atlikti tyrimus bei diagnostines procedūras ligoninės pagrindiniame pastate. Paslaugų teikimas atskiruose pastatuose taip sukelia nepatogumų ir ligoninės personalui. Įgyvendinus projektą (įskaitant ir pirkimu siekiamus įsigyti darbus) pacientams ir gydytojams būtų pagerintos gydymo ir darbo sąlygos. Naujas pastatas ateinančius 10 metų nereikalautų remonto investicijų, taupytų energetinius resursus ir lėšas.
7.2.2. Pirkimas susijęs su Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinių fondų paramos lėšomis. Laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamu atveju keltų realią grėsmę projektų įgyvendinimui, užkirstų kelią operatyviam pirkimo procedūrų vykdymui ir darbų atlikimui ir tokiu būdu pažeistų viešąjį interesą.
7.3 Ieškovės ginčijamos pirkimo sąlygos nesudaro jokių kliūčių jai pateikti pasiūlymą pirkime, todėl skundžiamoje nutartyje nurodytas argumentas, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė UAB „RNDV Group“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
8.1. Ieškinyje yra nurodyti išsamūs argumentai, kurių pagrindu galima laikyti, kad yra tikimybė, jog atsakovės sprendimas gali būti panaikintas.
8.2. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šiuo metu atsakovė neturi galimybių tinkamai organizuoti gydymo procesą. Pirkimo sutarties vykdymo trukmė yra 14 mėnesių. Todėl tik po pirkimo sutarties įvykdymo atsakovė galės naudotis pasiektu rezultatu.
8.3. Ieškovė siekia ginti savo teises tokiu būdu, kad, priėmus jai palankų teismo sprendimą, būtų užtikrintos jos realios galimybės varžytis dėl pirkimo sutarties sudarymo, o ne vėliau reikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo.
8.4. Aplinkybė, kad dėl teisminio proceso pirkimo procedūros gali užtrukti, negali būti pagrindas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos.
10. Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sustabdė atsakovės vykdomo supaprastinto atviro konkurso „Administracinės paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo į gydymo paskirties pastatą darbų“ viešojo pirkimo procedūras.
11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos ne tik CPK 145 straipsnio 1 dalyje, bet ir kituose įstatymuose, kurių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
12. Pagal CPK 423⁷ straipsnio 2 dalį teismas viešųjų pirkimų bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat gali taikyti viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymą, įpareigojimą perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties ir kitas sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemones. Viešųjų pirkimų bylose teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu, taip pat atsižvelgdamas į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės neviršija jų teikiamos naudos (CPK 423⁷ straipsnio 1 dalis).
13. Atsakovė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo visų pirma grindžia tuo, kad byloje pareikštas ieškinys yra prima facie (liet. preliminariai) nepagrįstas, kadangi ieškovė netinkamai vertina pirkimo sąlygų reikalavimus ir jų įgyvendinimą viešųjų pirkimų procedūrų vykdyme.
14. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų aiškinimo ir taikymo praktiką teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Taigi, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas atlieka preliminarų ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą, o ne nagrinėja bylą iš esmės.
15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018 ir kt.)
16. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje suformulavo savo reikalavimus, dėl jų pateikė faktinius bei teisinius argumentus, kartu su ieškiniu pateikė nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Ieškinio priėmimo metu jo forma ir turinys atitiko įstatyme keliamus reikalavimus. Ieškovei pateikus argumentuotą ir įrodymais grindžiamą ieškinį, pirmosios instancijos teismui pagrįstai nekilo abejonių dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, reikšmingo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui spręsti. Konkretūs šalių argumentai dėl ginčijamų pirkimo sąlygų teisėtumo bus teismo įvertinti tik išnagrinėjus bylą iš esmės, tuo tarpu šioje ginčo nagrinėjimo stadijoje ieškovės reikalavimų nepagrįstumas nėra pakankamai akivaizdus. Todėl šiuo atveju egzistuoja ieškinio reikalavimų tikėtinas pagrįstumas kaip sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2-1499-524/2018 VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninei yra pareikšti reikalavimai dėl to paties viešojo pirkimo konkurso sąlygų teisėtumo ir Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartimi šioje byloje taip pat yra taikęs laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi minėtoje nutartyje teismas jau yra pasisakęs dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, jis skundžiamoje nutartyje motyvų nekartojo.
18. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1499-524/2018 (ši byla Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartimi buvo sujungta su nagrinėjama byla) grėsmę būsimo teismo sprendimui grindė aplinkybe, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir užbaigus pirkimo procedūras, sudarius sutartį su konkursą laimėjusiu asmeniu, o teismui pripažinus tam tikras viešojo pirkimo sąlygas neteisėtomis, turėtų būti inicijuoti veiksmai dėl sudarytos sutarties nutraukimo. Tokiu būdu pirkimo procedūros užsitęstų, piniginės lėšos nebūtų panaudotos tikslingai bei ekonomiškai.
19. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą po to, kai pirkimas jau būtų pasibaigęs ir perkančioji organizacija būtų sudariusi sutartį, palankaus ieškovei teismo sprendimo vykdymas (pirkimo sąlygų panaikinimas, pirkimo procedūrų nutraukimas) būtų apsunkintas ar neįmanomas įvykdyti, turėtų būti sprendžiama dėl pagal neteisėtas pirkimo sąlygas sudarytos sutarties tolesnio galiojimo (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
20. Atsakovė įrodinėja, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis pažeidžiamas viešasis interesas ir jų taikymas sukels didesnę žalą, nei atsisakymas jas taikyti. Tokią poziciją ji grindžia dvejopo pobūdžio argumentais. Pirma, kad perkamos paslaugos reikalingos tiesioginių atsakovės funkcijų efektyvesniam bei kokybiškesniam įgyvendinimui. Antra, kad pirkimas susijęs su ES struktūrinių fondų paramos lėšomis, todėl taikant laikinąsias apsaugos priemones kiltų grėsmė projektų įgyvendinimui.
21. Viešųjų pirkimų bylose tarpusavyje konkuruoja keletas viešųjų interesų – tai yra visuomenės interesas pirkimo objekto teikiama nauda bei visuomenės interesas užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2083/2014). Vadinasi, kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teismas turi spręsti, kurio viešojo intereso aspekto neužtikrinimas padarytų didesnės žalos – (kuo skubesnis) konkrečių prekių ar (ir) paslaugų reikalingų visuomenei įsigijimas ar konkretaus privataus asmens interesų užtikrinimas lygiomis galimybėmis dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose bei visuomenės poreikis racionaliai ir skaidriai panaudoti biudžeto lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1907/2014).
22. Nagrinėjamu atveju siekiant pasverti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar jų netaikymo įtaką paminėtiems viešojo intereso aspektams atsižvelgtina į tokias teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes. Iš atsakovės veiklos ir vykdomo pirkimo pobūdžio galima spręsti, kad pirkimo objektas yra susijęs su atsakovės jai priskirtų funkcijų vykdymu, o tuo pačiu ir su viešuoju interesu, kadangi pirkimu siekiama pacientams ir gydytojams pagerinti gydymo ir darbo sąlygas. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju šis interesas nenusveria visuomenės intereso teisėtų viešojo pirkimo procedūrų vykdymu, kadangi atsakovė byloje neįrodė, jog užbaigti pirkimą būtina nedelsiant. Nėra ginčo, kad sveikatos priežiūros paslaugos pacientams iki konkurso paskelbimo buvo nepertraukiamai ir netrukdomai teikiamos. Nėra pagrindo spręsti, kad vėliau prasidėję administracinės paskirties pastato rekonstravimo į gydymo pastatą darbai užkirs kelią toliau sklandžiai ir nepertraukiamai teikti sveikatos priežiūros paslaugas, tinkamai organizuoti gydymo procesą, kaip buvo iki šio konkurso paskelbimo. Nors dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo viešuoju pirkimu siekiamas tikslas bus įgyvendintas šiek tiek vėliau, dėl to šiek tiek nusikels gydymo ir darbo sąlygų pagerinimas pacientams ir gydytojams, tokie suvaržymai proporcingi ir pateisinami poreikiu patikrinti, ar pirkimo objektas įsigyjamas pagal teisėtas pirkimo sąlygas, laikantis VPĮ įtvirtintų principų, racionaliai bei skaidriai naudojant biudžeto lėšas. Kaip žinia, proceso įstatymas nustato viešųjų pirkimų bylų išnagrinėjimo terminus, dėl kurių tokio pobūdžio bylos nagrinėjamos operatyviai (CPK 423⁸ straipsnio 4 dalis, 423⁹ straipsnio 3 dalis), todėl ginčo pirkimo procedūrų sustabdymas neturėtų užsitęsti ir pirkimo procedūros neturėtų būti nukeltos ilgam.
23. Lietuvos apeliacinis teismas jau ne kartą yra pažymėjęs, kad perkančioji organizacija, nuolat vykdydama viešuosius pirkimus, atsižvelgdama į pirkimo objektą, jo reikšmę, siekdama sėkmingai ir laiku atlikti viešąjį pirkimą, privalo tinkamai planuoti vykdomo pirkimo procedūrų laiką, įvertinti ne tik įstatymo reglamentuotus jų vykdymo terminus, bet ir pretenzijų pateikimo ar procedūrų sustabdymo laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2041-180/2016; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-758-180/2017 ir kt.).
24. Pastebėtina, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kyla reali grėsmė tinkamam ES finansuojamo projekto įgyvendinimui ar skirto finansavimo praradimui (CPK 178 straipsnis).
25. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju nenustatyta, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeisti ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principai bei viešasis interesas, o neigiamos pasekmės viršytų šių laikinųjų apsaugos priemonių teikiamą naudą.
26. Išdėstyti argumentai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
27. Nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi res judicata (liet. teismo galutinai išspręstas klausimas) galios. Pasikeitus aplinkybėms, kurios gali būti reikšmingos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui išspręsti, apeliantė turi teisę kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nurodydama naujas aplinkybes, sudarančias pagrindą pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones naikinti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.