Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovių viešosios įstaigos ,,Lietuvos energetikos agentūra“ ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Sweco Lietuva“ ieškinį atsakovėms viešajai įstaigai ,,Lietuvos energetikos agentūra“ ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo teisėtumo, trečiasis asmuo viešoji įstaiga ,,Pajūrio tyrimų ir planavimo institutas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB ,,Sweco Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, jame prašydama:

1.1. pripažinti neteisėtu 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo paskelbimo;

1.2. įpareigoti atsakoves iš naujo atlikti pirkimo dalyvių pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimą ir sudaryti naują pasiūlymų eilę;

1.3. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad dalyvavo atsakovės VšĮ ,,Lietuvos energetikos agentūra“ pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos suteiktą įgaliojimą vykdytame viešame pirkime Nr. 524000 ,,Vertinimo konsultacijos paslaugos (PAV)“, kuriuo siekiama įsigyti numatomų plėtoti Lietuvos jūrinėje teritorijoje vėjo elektrinių poveikio aplinkai vertinimo procedūrų atlikimo dokumentų parengimo paslaugas. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė netinkamai įvertino tiekėjų pasiūlymus, todėl nepagrįstai pagal 2021 m. balandžio 1 d. sudarytą gautų pasiūlymų eilę laimėtoja pripažino trečiąjį asmenį VšĮ ,,Pajūrio tyrimų ir planavimo institutas“, o ne ieškovę, kurios pasiūlymas liko antras.

3. Pasak ieškovės, atsakovė nepagrįstai skyrė laimėtojai 9 ekonominio naudingumo balus, o iš jos nepagrįstai atėmė 16 balų. Jeigu atsakovė būtų tinkamai paskirsčiusi balus pagal kokybės kriterijus, laimėtoja būtų pripažinta ieškovė. Mano, kad už darbo grupės vadovo patirtį turėjo būti skirti ne 0, o 15 balų, kadangi atsakovė padarė nepagrįstas prielaidas, jog ieškovės nurodytas darbų vadovas neturėjo patirties ir nedalyvavo pasiūlyme nurodytuose poveikio aplinkai vertinimo projektuose. Atsakovė nepagrįstai suabsoliutino Lietuvoje taikomą poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos rengimo metodiką ir be pagrindo atmetė kitose Europos Sąjungos valstybėse taikomą metodiką, neįvertino ieškovės nurodyto asmens įnašo į atliktus vertinimus. Be to, atsakovė nepagrįstai neskyrė maksimalaus balų skaičiaus už gyvybės mokslų srities patirtį, kurią turi ieškovės pasiūlyme nurodytas specialistas. Atsakovė padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovės nurodyto specialisto patirtis, dalyvaujant vėjo elektrinių parko įrengime ir eksploatacijoje Baltijos jūroje Lietuvos akvatorijoje Šventosios–Palangos atkarpoje poveikio vertinimo aplinkai projekte, nėra pakankama ir negali būti vertinama makismaliu balu. Atsakovė padarė nepagrįstą išvadą, kad nurodytas specialistas tik kuravo šį projekte ir nebuvo jo rengėju.

4. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti pirkimo procedūras ir įpareigoti atsakoves pirkime nesudaryti pirkimo sutarties. Nurodė, kad atsakovė VšĮ ,,Lietuvos energetikos agentūra“ pirkimą vykdo pažeisdama Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) reikalavimus. Ydingai vykdomų procedūrų pagrindu sudarius sutartį su žemesnio ekonominio naudingumo pasiūlymą pateikusiu pirkimo laimėtoju būtų pažeidžiami ne tik ieškovės, bet ir visos visuomenės interesai. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu atsakovė ir toliau vykdys pirkimo procedūras, realiai nebus įmanoma įvykdyti galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo. Laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas sukeltų didesnes neigiamas pasekmes viešajam interesui, įskaitant ieškovės interesus, nei laikinas pirkimo procedūrų sustabdymas ir įpareigojimas nesudaryti sutarties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi ieškovės UAB ,,Sweco Lietuva“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždraudė atsakovėms VšĮ ,,Lietuvos energetikos agentūra“ ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai sudaryti atviro konkurso būdu atliekamo tarptautinio viešo pirkimo ,,Vertinimo konsultacinės paslaugos (PAV)“ pirkimo sutartį, o jei sutartis sudaryta – sustabdė jos vykdymą.

6. Pasisakydamas dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio pagrįstumo – teismas pažymėjo, kad šioje bylos proceso stadijoje neturi būti išsamiai vertinami ieškinyje nurodytų aplinkybių teisiniai aspektai. Preliminariai susipažinęs su ieškovės ieškinio turiniu teismas sprendė, kad šiame bylos nagrinėjimo etape galima ieškinį ar jo dalį vertinti kaip tikėtinai pagrįstą, dar kartą pažymėdamas, kad į klausimą dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo bus atsakyti tik išnagrinėjus bylą iš esmės.

7. Įvertinęs pirkimo dokumentus (skelbimą apie pirkimą, pirkimo sąlygas, pirkimo sutarties projektą ir pirkimo techninę specifikaciją), teismas nustatė, kad ginčas byloje vyksta dėl pirkimo, kurio objektas – vertinimo konsultacinės paslaugos, t. y. numatomų plėtoti Lietuvos jūrinėje teritorijoje vėjo elektrinių poveikio aplinkai vertinimo procedūrų atlikimo dokumentų parengimo paslaugos, paslaugų teikimo terminas – 29 mėnesiai nuo pirkimo sutarties įsigaliojimo datos, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. rugpjūčio 31 d., pirkimo sutartis gali būti pratęsta 1 kartą ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui.

8. Teismas pažymėjo, kad pirkimo objektas neabejotinai yra reikšmingas pirkinys tiek perkančiajai organizacijai, tiek visai visuomenei, kita vertus, nėra pagrindo išvadai, kad pirkimo procedūrų laikinas sustabdymas turėtų kokią nors neigiamą įtaką pirkimo eigai. Pirkimo objektas susijęs su intelektinių paslaugų teikimu, todėl tiekėjų pasikeitimas, sudarius pirkimo sutartį, nebūtų racionalus, nes galimai susiklostytų situacija, kuomet dalis dokumentų bei reikalingų tyrimų jau būtų atlikti. Skirtingi specialistai (ekspertai) gali taikyti skirtingas tyrimo metodikas, tiekėjas gali turėti pirkimo vykdymo viziją bei tam tikras dokumentų rengimo gaires, todėl pradėjus vykdyti pirkimo sutartį, o vėliau pakeitus tiekėją, gali kilti įvairių sunkumų (kliūčių, rizikų), sąlygojančių jau atliktų darbų tęstinumą. Siekiant nesukelti tiek teisinių, tiek ekonominių, tiek kitokių neigiamų (įskaitant aplinkosauginius) padarinių ateityje tuo atveju, jeigu pirkimo procedūros būtų nutrauktos, o paslaugų teikimo procesas jau būtų prasidėjęs, yra racionalu atidėti pirkimo sutarties pasirašymą iki bus išnagrinėta byla.

9. Teismas sprendė, kad leidus atsakovei sudaryti pirkimo sutartį (jeigu ši dar nesudaryta) ir ją vykdyti, o vėliau patenkinus ieškovės ieškinį, pirkimo procedūrų grąžinimas į prieš pažeidimą buvusią stadiją taptų labai apsunkintas, nes pirkimo sutarties dalis jau galėtų būti įvykdyta. Be to, nesustabdžius pirkimo procedūrų, teisiniame neapibrėžtume liktų ir šio pirkimo laimėtoja. Taigi, nei vienas iš proceso dalyvių nebūtų užtikrintas savo tiekiamų paslaugų tęstinumu.

10. Teismas pažymėjo, kad nėra jokių duomenų, jog laikinai atidėjus pirkimo objekto įsigijimą galėtų būti pažeistas visos ar kokios nors socialiai jautrios visuomenės grupės interesai, atsakovė ar kitos viešosios institucijos negalėtų toliau dirbti ir vykdyti joms deleguotas viešąsias funkcijas. Todėl padarė išvadą, kad egzistuoja visos sąlygos ieškovės prašomoms laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

11. Atsakovė Lietuvos Respublikos energetikos ministerija atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti, leisti nutartį vykdyti skubiai. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

11.1. Ieškovės ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir vien todėl nėra pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Ieškinys grindžiamas subjektyviais pačios ieškovės argumentais ir pasvarstymais. Ekonominiam naudingumui nustatyti buvo taikomos VPĮ 19 straipsnio 2 dalies nuostatos. Ieškovė nesikreipė į atsakovę su pretenzijomis dėl nustatytų pasiūlymų vertinimo kriterijų, jų apskaičiavimo metodikos.

11.2. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą ar dėl jų netaikymo galinčią kilti žalą jai ar visuomenei. Ieškovė siekia apginti išimtinai savo privatų interesą. Teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdęs pirkimo procedūras, suteikė nepagrįstą pranašumą ieškovei.

11.3. Nesudarius sutarties artimiausiu metu, galimai nepavyks laiku pasirengti 2023 metais numatomiems organizuoti konkursams dėl atsinaujinančių energijos išteklių plėtros Lietuvos jūrinėje teritorijoje ir, atitinkamai, gali vėluoti numatytų 700 MW instaliuotos galios jūrinių vėjo jėgainių Baltijos jūroje statybos pradžia. Šių elektrinių statybos vėlavimas gali lemti tikslo – didinti vartojamos elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalį, palyginti su galutiniu elektros energijos suvartojimu, iki 45 proc. 2030 metais – nepasiekimą.

11.4. Pirkimo procedūrų sustabdymas gali lemti didelius nuostolius atsakovėms, o tuo pačiu ir visai elektros energijos rinkai bei vartotojams. Lietuvos jūrinėje teritorijoje pastatytas vėjo elektrinių parkas prisidėtų prie priklausomybės nuo elektros energijos importo mažinimo, sukurtų papildomas darbo vietas, padidintų surenkamų mokesčių dydį, užtikrintų energetinių technologijų rinkos plėtrą.

12. Atsakovė VšĮ ,,Lietuvos energetikos agentūra“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti, leisti nutartį vykdyti skubiai. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1. Ieškovės ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Ieškinio argumentai subjektyvūs, teisiškai nepagrįsti, todėl nesudaro pagrindo susidaryti bent preliminariai išvadai, kad galėtų būti priimtas ieškovei palankus sprendimas. Atsakovė tiek vykdant pirkimo procedūras, tiek ir nustatant laimėtoją laikėsi VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

12.2. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ir neekonomiškos, lyginant Lietuvos interesus su ieškovės privačiu interesu. Viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimas nuo ieškinio padavimo iki kasacinio teismo procesinio sprendimo paskelbimo trunka apie metus. Todėl tikėtina, kad metams bus sustabdytas ir vilkinamas energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimas.

12.3. Pirkimo procedūrų sustabdymas gali lemti didelius nuostolius atsakovėms, o tuo pačiu ir visai elektros energijos rinkai bei vartotojams. Lietuvos jūrinėje teritorijoje pastatytas vėjo elektrinių parkas prisidėtų prie priklausomybės nuo elektros energijos importo mažinimo, sukurtų papildomas darbo vietas, padidintų surenkamų mokesčių dydį, užtikrintų energetinių technologijų rinkos plėtrą.

13. Ieškovė UAB ,,Sweco Lietuva“ atsiliepime prašo atsakovių Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ir VšĮ ,,Lietuvos energetikos agentūra“ atskiruosius skundus atmesti. Nurodo tokius argumentus:

13.1. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, dublike) yra detaliai pagrindusi ir įrodžiusi faktą, kad ekonominio naudingumo balai pirkime buvo paskirstyti netinkamai, o tai lėmė ieškovės interesus pažeidžiančio atsakovės sprendimo priėmimą. Ieškovei nėra žinoma, kokie motyvai lėmė nepagrįstus atsakovės sprendimus, bet tai nedaro įtakos faktui, kad atsakovės veiksmai bei ginčo pirkime priimti sprendimai prieštarauja pirkimo sąlygoms ir VPĮ nuostatoms.

13.2. Atsakovei ekonominio naudingumo balus pirkimo dalyviams priskiriant ne pagal pirkimo sąlygas buvo ne tik pažeisti skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai, bet iš esmės suvaržyta laisva tiekėjų konkurencija, o tuo pačiu paneigtas ir pats viešasis interesas.

13.3. Pirkimo sutarties pagrindu būtų teikiamos specifinės paslaugos, susijusios su migruojančių paukščių stebėjimu. Akivaizdu, kad paukščių migracija vyksta pavasarį ir rudenį. Neegzistuoja jokie apribojimai, kurie trukdytų šią civilinę bylą išnagrinėti iki rudeninės paukščiu migracijos.

13.4. Atsakovių akcentuojamame Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane, nurodyta, kad: ,,po 2025 metų jūrinės teritorijos dalyje numatyta VE parkų plėtra (galingumas – nuo 700 MW iki galimai 1400 MW). Darant prielaidą, kad iki 2025 metų bus vykdoma tik sausumos VE parku plėtra, o po 2025 metų bus greta vystomi ir jūriniai VE parkai, suminė VE galia 2028 m. išaugs iki 1700 A4W“. Taigi, iki 2025 metų bus vystomi tik sausumos vėjo elektrinių parkai, ir tik nuo 2025 metų paraleliai bus pradėti vystyti jūriniai vėjo elektrinių parkai.

13.5. Nėra jokio objektyvaus pagrindo prioritetą teikti skubotam pirkimo procedūrų vykdymui, ignoruojant visuomenės interesą, kad viešųjų pirkimų procedūros būtų vykdomos teisėtai, o valstybės lėšos būtų naudojamos racionaliai ir skaidriai.

13.6. Hipotetiniai atsakovių pasvarstymai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali turėti neigiamos įtakos vėlesniems atsakovių pirkimams ir išsikeltiems tikslams 2025 metais pradėti vystyti jūrinius vėjo elektrinių parkus ir (ar) 2030 metais pasiekti, kad vartojamos tiekiamos elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalis, palyginus su galutiniu elektros energijos suvartojimu, būtų padidinta iki 45 proc., yra tik deklaratyvi ir nei faktiškai, nei teisiškai nepagrįsta atsakovių procesinė pozicija.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliantės prašymo

14. Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 m. liepos 5 d. gautas vienos iš apeliančių VšĮ ,,Lietuvos energetikos agentūra“ procesinis dokumentas, pavadintas prašymu. Apeliantė juo informuoja, kad šalių ginčas pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėtas iš esmės ir 2021 m. liepos 2 d. teismo sprendimu ieškovės ieškinys atmestas. Šiame prašyme apeliantė dar kartą pakarojo jau atskirajame skunde nurodytus argumentus dėl vykdomo viešojo pirkimo svarbos visuomenei ir viešajam interesui bei egzistuojančios būtinybės užtikrinti operatyvų jo vykdymą.

15. Viena iš byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisinių numatytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnio 1 dalyje – teisė duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, reikšti prašymus, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams. Tokiomis procesinėmis teisėmis (su kai kuriais apribojimais; CPK 302 straipsnis), galima naudotis ir apeliaciniame procese.

16. Visų pirma pažymėtina, kad apeliantės procesiniame dokumente, pavadintame prašymu, nurodyta perteklinė informacija, iš esmės atkartojant atskirojo skundo argumentus. Pakartotinis tokių pačių nesutikimo su skundžiama teismo nutartimi argumentų įvardijimas yra nepagrįstas, juolab pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, ribojančiam galimybę keisti ar papildyti savo skundą (CPK 323, 338 straipsniai). Todėl šiame apeliantės procesiniame dokumente nurodyti argumentai nevertintini.

17. Į apeliantės pateiktą informaciją apie šalių ginčo civilinėje byloje, kurioje yra priimta skundžiama nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, išnagrinėjimo rezultatą, atsižvelgtina, juo labiau kad pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas ir savo iniciatyva naudoja duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų.

Dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo

18. Apeliacijos dalyką nagrinėjamoje byloje sudaro teismo nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir uždrausta apeliantėms VšĮ ,,Lietuvos energetikos agentūra“ bei Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai sudaryti atviro konkurso būdu atliekamo tarptautinio viešojo pirkimo Nr. 524000 ,,Vertinimo konsultacinės paslaugos (PAV)“ pirkimo sutartį, o jei ji sudaryta – jos vykdymą sustabdyti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

20. Iš išdėstyto reglamentavimo matyti, kad teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą viešųjų pirkimų bylose, visų pirma turi įvertinti, ar egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui. Nustatęs, kad minėtos sąlygos egzistuoja, teismas turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso ir ar nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

21. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nustatė, kad ieškovės reikalavimai yra preliminariai pagrįsti, kartu pripažinęs, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir patenkinus ieškovės pareikštą ieškinį galimybė įvykdyti galbūt jai palankų teismo sprendimą galėtų būti apsunkinta. Apeliančių įsitikinimu, tokia būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga neegzistuoja. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamo šalių ginčo procesinę baigtį, su tokiais atskirųjų skundų argumentais neturi pagrindo nesutikti.

22. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, teismas turi preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja dar ir kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ir priešingai, teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir padarius išvadą, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje 2-2232/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-799-302/2019; 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1559-881/2020).

23. Pagal nagrinėjamam klausimui aktualią ir nuosekliai formuojamą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo yra tuomet, kai ieškovui nepalankus teismo sprendimas yra priimtas po teismo nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu priėmimo, nors šis teismo sprendimas dar neįsiteisėjo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-74-943/2017; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-839-302/2018; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-799-302/2019; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1106-790/2019; 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1347-302/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-341-236/2021). Be to, šios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-370/2017; 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1062-178/2018; 2019 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-515-302/2019; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1465-236/2019; 2021 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-149-790/2021).

24. Kaip matyti iš LITEKO esančių duomenų, Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo ieškovės inicijuotą civilinę bylą ir 2021 m. liepos 2 d. sprendimu atmetė jos reikalavimus, kurių įvykdymui užtikrinti buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ir nors šis pirmosios instancijos teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, o ieškovė gali jį apskųsti apeliaciniu skundu, vien pats faktas, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius abiejų šalių įrodymus pagal CPK nustatytas įrodinėjimo taisykles, priėmė ieškovei nepalankų sprendimą, sukelia pagrįstų abejonių dėl jos reikalavimų preliminaraus pagrįstumo. Tokia aplinkybė, kaip atsisakymas patenkinti ieškinį, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teismų praktiką, sudaro savaime pakankamą pagrindą panaikinti ieškovės prašymu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, skirtas ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti. Kitaip tariant, nėra jau pagrindo konstatuoti, kad ieškovė preliminariai pagrindė savo ieškinio reikalavimus, kurių įvykdymo neužtikrinus atitinkamais ribojimais teismo sprendimo nebus galima įvykdyti.

25. Nesant bent vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų, tokios priemonės negali būti taikomos. Taigi, nesant ieškinio preliminaraus pagrįstumo, yra teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį, kuria buvo tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

26. Tai konstatavus, kiti atskiruosiuose skunduose nurodyti argumentai bei atsiliepime nurodyti atsikirtimai jau nebeturi teisinės reikšmės teisingam šio procesinio klausimo išsprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

27. Pažymėtina, kad pagal CPK 339 straipsnį apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo momento, taigi ji ir yra privalomas bei vykdytinas procesinis teismo sprendimas (CPK 18 straipsnis). Todėl ir apeliančių prašymas leisti nutartį vykdyti skubiai taip pat nėra teisiškai aktualus.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sweco Lietuva“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.