Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos sporto universiteto ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Daistatus“ atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Brosta“ ieškinį atsakovui Lietuvos sporto universitetui dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Daistatus“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Veda“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Brosta“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovo Lietuvos sporto universiteto sprendimus atmesti ieškovės pretenziją, sudaryti pasiūlymų eilę ir viešojo pirkimo laimėtoju pripažinti trečiąjį asmenį UAB „Daistatus“. Ieškovė nurodė, kad atsakovas vykdė atvirą supaprastintą konkursą, siekdamas įgyti rangos darbus pagal techninį darbo projektą Nr. ID-2020-08-TDP „Pastato – bendrabučio, adresu Perkūno al. 3, Kaunas, modernizavimo projektas“. Šio pirkimo laimėtoju atsakovas pripažino trečiąjį asmenį UAB „Daistatus“. Ieškovės vertinimu, atsakovas netinkamai apskaičiavo ekonominio naudingumo balus ir nepagrįstai pripažino trečiąjį asmenį pirkimo laimėtoju. Atsakovas taip pat pažeidė viešųjų pirkimų principus, nes pirkimo dokumentuose nustatytas terminas darbams buvo neadekvačiai trumpas ir jau vykdant pirkimą buvo akivaizdu, kad šis terminas turės būti pratęstas. Ieškovės vertinimu, atsakovas turėjo atšaukti pirkimą.

2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti pirkimo procedūras iki tol, kai šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas. Ieškovė nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas galės tęsti pirkimo procedūras ir sudaryti sutartį su pirkimo laimėtoju. Tokiu atveju ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, nes kiltų poreikis inicijuoti kitus ginčus dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nuostolių atlyginimo ir pan.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 17 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

4. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinyje išdėstytus reikalavimus ir nurodytas faktines aplinkybes, taip pat kartu su ieškiniu pateiktus dokumentus, nurodė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas.

5. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad atsakovui yra būtina skubiai užbaigti pirkimą, nes jo objektas yra reikalingas siekiant patenkinti neatidėliotinus visuomenės interesus. Teismas padarė tokią išvadą atsižvelgęs į tai, kad atsakovas vykdo bendrabučio modernizavimo rangos darbų pirkimą, projektas nėra finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, bendrabučio pastatas nėra avarinės būklės, atsakovas ketina vykdyti paprastojo remonto darbus. Teismas nurodė, kad netaikius byloje laikinųjų apsaugos priemonių, pirkimo sutartis galėtų būti sudaryta su asmeniu, neteisėtai pripažintu pirkimo laimėtoju. Todėl, nesant duomenų, kad egzistuoja viešasis interesas itin skubiai įvykdyti pirkimą, prioritetas turi būti teikiamas viešajam interesui, kad pirkimo procedūros būtų vykdomas teisėtai.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

6. Atsakovas atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Finansavimas projektui yra skirtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 458, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-837 ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei atsakovo 2020 m. birželio 25 d. sudaryta sutartimi. Finansavimas skirtas iš valstybės paskolintų lėšų dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo (Covid-19), kurios buvo naudojamos siekiant skatinti ekonomiką ir spartinti investicijų programas. Suteiktas finansavimas turėjo būti panaudotas iki 2020 m. gruodžio 31 d. Ieškovei pareiškus nepagrįstą ieškinį, valstybė ir atsakovas nepasieks iškeltų tikslų – valstybės turtas, valdomas patikėjimo teise, liks neatnaujintas, o paskolintos lėšos neskatins dėl pandemijos sulėtėjusios ekonomikos.

6.2. Pirkimo objektas yra susijęs su viešuoju interesu. Pastatas, kurį ketinama remontuoti – tai studentų bendrabutis, šis pastatas yra priskirtas viešosios paskirties statiniams. Nors bendrabučio būklė nėra avarinė, ji neatitinka šiuolaikinių gyvenimo sąlygų. Suremontavus pastatą būtų pagerintos gyvenimo sąlygos visiems studentams.

7. Trečiasis asmuo UAB „Daistatus“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Lėšos projektui įgyvendinti buvo skirtos pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei atsakovo 2020 m. birželio 25 d. sudarytą sutartį. 2020 m. lapkričio 25 d. trečiasis asmuo kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją prašydamas nurodyti, iki kada turi būti panaudotos projektui įgyvendinti skirtos lėšos; ar terminas lėšoms panaudoti galės būti pratęstas 2021 metais. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pateikė trečiajam asmeniui atsakymą, kad sutartyje nustatytas pavedimo įvykdymo terminas susitarimu buvo pratęstas iki 2020 m. gruodžio 18 d. ir išaiškino, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymu, Lietuvos Respublikos Seimas biudžeto pajamas ir asignavimus tvirtina biudžetiniams metams, kurie prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d. Vieneriems biudžetiniams metams patvirtinti asignavimai negali būti perkeliami į kitus biudžetinius metus, todėl 2020 metais nepanaudotų valstybės biudžeto asignavimų perkelti į 2021 metus nėra galimybių. Tuo atveju, jeigu nebus panaikintos šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovas praras projektui įgyvendinti skirtą finansavimą ir projektas nebus įvykdytas.

7.2. Ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodinėja, kad atsakovas neteisingai apskaičiavo pirkime dalyvavusių tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo balus. Tačiau nei pretenzijoje, nei ieškinyje ieškovė nenurodė nė vieno konkretaus argumento, pagrindžiančio, kad tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo balai buvo apskaičiuoti netinkamai. Ieškovė net nenurodė, kokios aplinkybės jai sukėlė tokių abejonių. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti.

8. Ieškovė atsiliepime į atskiruosius skundus prašo juos atmesti. Ieškovė nurodė, kad atsakovas gali netekti projektui skirto finansavimo ne dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, bet dėl to, kad jis netinkamai organizavo pirkimą. Pirkimo sutartis galėjo būti pasirašyta anksčiausiai 2020 m. lapkričio 9 d., o darbai pagal pirkimo sąlygas turėjo būti atlikti iki 2020 m. gruodžio 3 d. Toks terminas yra akivaizdžiai nepakankamas sutarčiai įvykdyti. Skelbdamas ir vykdydamas pirkimą atsakovas turėjo suvokti, kad perkami darbai negalės būti įgyvendinti pagal pirkimo sąlygas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar priėmus vėliau pateiktą įrodymą nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, taip pat turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

10. Apeliantai, teikdami atskiruosius skundus, pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus: atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui atsakovo bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sudarytą lėšų panaudojimo sutartį; trečiasis asmuo – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai adresuotą trečiojo asmens prašymą pateikti atsakymus dėl galimybės panaudoti projektui skirtą finansavimą pratęsus projekto įvykdymo terminą ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atsakymą į šį prašymą. Teismo vertinimu, naujai teikiami įrodymai yra susiję su apeliantų atskiruosiuose skunduose keliamais klausimais ir gali turėti įtakos nagrinėjamos bylos baigčiai. Apeliantai neturėjo galimybės pateikti šiuos įrodymus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nes klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išspręstas neinformavus apie tai atsakovo, o trečiasis asmuo buvo įtrauktas į procesą vėliau, nei buvo priimta skundžiama teismo nutartis. Priėmus naujai teikiamus įrodymus bylos nagrinėjimas nebus užvilkintas, nes dalyvaujantys byloje asmenys turėjo galimybę susipažinti su pateiktais dokumentais per teismo nustatytą terminą atsiliepimams į atskiruosius skundus pateikti. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas priima pirmiau minėtus dokumentus ir vertins juos kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu taip pat pateikė ir ginčijamą Kauno apygardos teismo nutartį, tačiau ši nutartis yra priimta nagrinėjamoje byloje, todėl teismas neturi pagrindo priimti ją į bylą kaip atsakovo teikiamą įrodymą.

11. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas patenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

12. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

13. Iš išdėstyto reglamentavimo matyti, kad teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą viešųjų pirkimų bylose, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui. Nustatęs, kad minėtos sąlygos egzistuoja, teismas turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė atsakovo vykdomą pirkimą. Teismas nustatė, kad ieškovės reikalavimai yra preliminariai pagrįsti ir pripažino, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir patenkinus ieškovės pareikštą ieškinį, galimybė įvykdyti jai palankų teismo sprendimą galėtų būti apsunkinta, nes atsakovas galėtų būti sudaręs pirkimo sutartį su galimai neteisėtai išrinktu pirkimo laimėtoju. Teismas taip pat nurodė, kad šiuo atveju nėra poreikio skubiai užbaigti pirkimą, nes pastatas, kurį ketinama modernizuoti įvykdžius pirkimą, nėra avarinis, pirkimas nėra finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, kurios galėtų būti prarastos ir pan.

15. Įvertinus apeliantų pateiktų atskirųjų skundų turinį, matyti, kad tiek atsakovas, tiek ir trečiasis asmuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra būtina itin skubiai užbaigti pirkimą. Apeliantai nurodo, kad pirkimas buvo finansuojamas iš valstybės skirtų lėšų ir turėjo būti užbaigtas iki 2020 metų pabaigos, nes vėliau atsakovas prarastų projektui skirtą finansavimą. Tokiu atveju projektas nebus įvykdytas ir bus pažeistas viešasis interesas. Trečiojo asmens atskirajame skunde taip pat keliamas klausimas, ar ieškovo reikalavimai galėjo būti vertinami kaip preliminariai pagrįsti. Taigi, nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka turi būti įvertinta, ar ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, taip pat ar teismas šiuo atveju pagrįstai vertino, kad pirkimo procedūros nereikalauja ypatingos skubos ir suteikė prioritetą viešajam interesui, kad pirkimas būtų vykdomos laikantis teisės aktuose išdėstytų reikalavimų.

16. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo ir aiškinimo praktikoje ne kartą nurodyta, kad, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka tik pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (iš pirmo žvilgsnio) vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013, 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Teismų praktikoje nurodyta, kad teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti patenkintas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).

17. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodoma, kad pagrįstų abejonių dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo kyla, be kita ko, kai dėl ginčo esmės jau yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, net jei toks sprendimas yra priimtos po to, kai buvo išspręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir jis nėra įsiteisėjęs. Tokios aplinkybės, atsiradusios iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka, sudaro pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1465-236/2019, 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1301-516/2020).

18. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų, Kauno apygardos teismas 2021 m. sausio 13 d. sprendimu išnagrinėjo ieškovės inicijuotą civilinę bylą ir netenkino jos reikalavimų, kurių įvykdymui užtikrinti buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nors šis teismo priimtas sprendimas šiuo metu dar nėra įsiteisėjęs ir ieškovė gali pareikšti dėl jo apeliacinį skundą, tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovei nepalankų sprendimą, kelia abejonių dėl jos reikalavimų preliminaraus pagrįstumo ir, vadovaujantis pirmiau aptarta teismų praktika, sudaro savarankišką pagrindą panaikinti ieškovės prašymu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

19. Teismo vertinimu, šiuo atveju taip pat nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neturi poreikio skubiai užbaigti pirkimo ir įvykdyti pirkimo objektu esančius darbus. Nagrinėjamu atveju atsakovas vykdo rangos darbų pagal parengtą techninį darbo projektą Nr. ID-2020-08-TDP „Pastato – bendrabučio, adresu Perkūno al. 3, Kaunas, modernizavimo projektas“ viešąjį pirkimą. Atsakovas nurodė, kad bendrabutis, kurį ketinama modernizuoti, nors ir nėra avarinės būklės, neatitinka šiuolaikinių standartų ir gyvenimo sąlygų. Atlikus pirkimo objektu esančius darbus, pagerėtų bendrabutyje gyvenančių studentų gyvenimo kokybė, būtų atnaujintas valstybei priklausantis turtas.

20. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirkimas yra vykdomas įgyvendinant atsakovo ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2020 m. birželio 25 d. sudarytą lėšų naudojimo sutartį, kuria Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įsipareigojo skirti lėšų atsakovo patikėjimo teise valdomam bendrabučio pastatui atnaujinti, o atsakovas įsipareigojo įgyvendinti šį projektą naudodamas lėšas pagal patvirtintą sąmatą (lėšų naudojimo sutarties 1 punktas). Sutarties sąlygos, taip pat atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimai patvirtina, kad projektas buvo finansuojamas panaudojant valstybės paskolintas lėšas dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo. Šios lėšos, be kita ko, yra skirtos skatinti nuo pandemijos nukentėjusią ekonomiką ir verslą, spartinti investicijų programas, viešųjų pastatų renovaciją ir užtikrinti kitus visuomenei naudingus tikslus.

21. Pagal lėšų naudojimo sutarties 3.2 papunktį, atsakovas įsipareigojo šios sutarties 1 punkte nurodytą projektą įvykdyti iki 2020 m. gruodžio 3 d. Iš byloje pateikto Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atsakymo į trečiojo asmens prašymą matyti, kad vėliau šis terminas buvo pratęstas iki 2020 m. gruodžio 3 d. Taigi, pagal lėšų naudojimo sutartį, visas projektas (tiek pirkimas, reikalingas siekiant įgyti darbus, tiek ir pirkimo laimėtojo turimi atlikti darbai) turėjo būti įvykdytas per sutartyje nustatytą gana trumpą laikotarpį. Atsižvelgdamas į tai, kad visi valstybės finansuojami darbai turėjo būti užbaigti per nurodytą terminą, atsakovas pirkimo sąlygų 19 punkte nustatė, kad tiekėjų pasiūlymuose nurodytas terminas darbams atlikti negali būti ilgesnis nei iki 2020 m. gruodžio 3 d., o pasiūlymai, kuriuose bus nurodytas ilgesnis terminas, bus atmetami kaip neatitinkantys pirkimo sąlygų reikalavimų.

22. Kaip teisingai nurodė apeliantai, pritaikius šioje byloje laikinąsias apsaugos priemones, projektas objektyviai negalėtų būti įvykdytas per lėšų naudojimo sutartyje nustatytą terminą, todėl šiuo atveju yra aktualu, ar projekto įvykdymo terminas galėtų būti pratęstas neprarandant jam skirto finansavimo. Iš trečiojo asmens įrodymų, pateiktų kartu su atskiruoju skundu, matyti, kad trečiasis asmuo, siekdamas išsiaiškinti šias aplinkybes, kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, prašydamas nurodyti, iki kada turi būti panaudotos lėšos, skirtos projektui įgyvendinti, ar šios lėšos galės būti naudojamos projektui įgyvendinti tuo atveju, jeigu suplanuoti darbai nebus atlikti iki sutartyje nustatyto termino pabaigos; ar dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių lėšų panaudojimo terminas galėtų būti pratęstas, perkeliant jį į 2021 metus. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateiktame atsakyme nurodyta, kad tuo atveju, jeigu atsakovas nepanaudos projektui skirto finansavimo iki 2020 m. gruodžio 31 d., nepanaudotas biudžeto lėšos privalo būti grąžintos į valstybės iždo sąskaitą ir kad 2020 metais nepanaudotų valstybės biudžeto asignavimų perkelti į 2021 metus nėra galimybių. Tai reiškia, kad atsakovas neturi galimybės pratęsti projekto įvykdymo terminą neprarasdamas jam skirto finansavimo.

23. Pirmiau išdėstytos aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrindą spręsti, kad pritaikius byloje laikinąsias apsaugos priemones, viešajam interesui galėtų kilti didesnė žala, nei jų netaikius. Atsakovas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galėtų prarasti jo vykdomam projektui skirtą finansavimą ir projektas, kuriam įvykdyti atsakovas paskelbė pirkimą, liktų neįgyvendintas. Tokiu atveju nebūtų atnaujintas atsakovo patikėjimo teise valdomas pastatas, taip pat iš dalies nebūtų pasiekti valstybės tikslai, kuriems įgyvendinti buvo skirtos valstybės paskolintos lėšos dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo.

24. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentu, kad atsakovas nerūpestingai vykdė pirkimą ir būtent dėl jo veiksmų kilo grėsmės prarasti projektui suteiktą finansavimą. Iš atsakovo pateiktų paaiškinimų (žr. atsakovo pateiktą tripliką) matyti, kad sudaręs lėšų naudojimo sutartį, atsakovas ėmėsi veiksmų tam, kad būtų parengtas techninis darbo projektas, o jį gavęs, paskelbė viešąjį pirkimą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas sąmoningai delsė vykdyti pirkimą, nepagrįstai ilgai atliko parengiamuosius darbus ir pan.

25. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, vertina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimai, kuriems užtikrinti yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nėra preliminariai pagrįsti, be to, pritaikius šias laikinąsias apsaugos priemones būtų neproporcingai pažeisti atsakovo interesai. Dėl šios priežasties yra pagrindas panaikinti skundžiamą Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Brosta“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.