Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Varanauskaitės ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos sporto universiteto ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Daistatus“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Brosta“ ieškinį atsakovui Lietuvos sporto universitetui dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys byloje – uždaroji akcinė bendrovė „Daistatus“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Veda“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Brosta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos sporto universitetui (toliau – ir perkančioji organizacija), kuriuo prašė pripažinti neteisėtais ir panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimus, priimtus viešajame pirkime dėl rangos darbų įsigijimo pagal parengtą darbo projektą Nr. ID-2020-08-TDP „Pastato – bendrabučio, adresu Perkūno al. 3, Kauno m., Kauno m. sav. modernizavimo projektas“ ir pastatų kadastrinių bylų patikslinimo (toliau – Pirkimas), kuriais buvo atmesta UAB „Brosta“ pretenzija, sudaryta pasiūlymų eilė ir Pirkimo laimėtoju pripažintas UAB „Daistatus“ pasiūlymas, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad pagal Pirkimo sąlygų 78 punktą Pirkimo sutartis sudaroma su tiekėju, pateikusiu perkančiajai organizacijai ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Kiekvieno dalyvio pasiūlymo ekonominis naudingumas (S) apskaičiuojamas sudedant pasiūlymo kainos (C) ir kitų kriterijų (T) balus. Kainos lyginamasis svoris ekonominio naudingumo vertinime sudaro 90 proc., o sąžiningos prekybos sąlygos (sutartį vykdysiančių darbuotojų darbo užmokestis) – 10 proc. (Pirkimo sąlygų 81.1 punktas). Kriterijų (T) balai apskaičiuojami sudėjus atskirų kriterijų (Ti) balus (Pirkimo sąlygų 81.3 punktas), pasiūlymo kainos (C) balai apskaičiuojami mažiausios pasiūlytos kainos (Cmin) ir vertinamo pasiūlymo kainos (Ci) santykį padauginus iš kainos lyginamojo svorio (X). Ieškovės įsitikinimu, perkančioji organizacija neteisingai apskaičiavo tiekėjų ekonominio naudingumo balus, dėl ko 2020 m. spalio 28 d. sudarė neteisingą tiekėjų pasiūlymo eilę bei nepagrįstai laimėjusiu pripažino UAB „Daistatus“ pasiūlymą. Ieškovei pateikus prašymą sudaryti galimybes susipažinti su tiekėjų UAB „Daistatus“ ir UAB „Veda“ pasiūlymais ir jų priedais bei atsakovo dokumentacija, susijusia su tiekėjų ekonominio naudingumo balų apskaičiavimu, atsakovas prašymo netenkino. Todėl teismui išreikalavus dokumentus ir revizavus tiekėjų ekonominio naudingumo balų apskaičiavimų teisingumą bei nustačius, kad balai apskaičiuoti neteisingai, naikintini perkančiosios organizacijos sprendimai dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir UAB „Daistatus“ pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu.

3. Pirkimo sąlygose numatytas darbų vykdymo terminas – 2020 m. gruodžio 3 d. yra absoliučiai nerealus ir neadekvatus, kadangi Pirkimu įsigyjamiems darbams atlikti objektyviai būtinas ilgesnis terminas. Įvertinus sutarties sudarymo atidėjimo terminą, tokiems darbams atlikti lieka mažiau nei vienas kalendorinis mėnesis. Toks Pirkimas akivaizdžiai negali būti įgyvendintas pagal Pirkimo sąlygas. Atsakovas, skelbdamas Pirkimą ir jį vykdydamas, jau žinojo ir / ar turėjo žinoti, suprato, kad perkami rangos darbai nebus įgyvendinti pagal Pirkimo sąlygas. Tokia situacija suponuoja pagrįstą išvadą, kad su laimėtoju sudarius rangos sutartį, sutarties vykdymo eigoje neabejotinai bus reikalinga pratęsti sutarties įvykdymo terminą. Tokia situacija pažeidžia Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus. Esant nurodytai situacijai Pirkimas turėjo būti atšauktas.

4. Ieškovei nuodytais pagrindais pateikus pretenziją, pastaroji perkančiosios organizacijos buvo nepagrįstai atmesta.

5. Atsakovas Lietuvos sporto universitetas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės pretenziją atmetė, nes joje nebuvo nurodyti jokie konkretūs Pirkimo taisyklių ar VPĮ pažeidimai. Ieškovė rėmėsi atsakovui nežinomais viešai prieinamais duomenimis, tačiau jų nepateikė, todėl atsakovas jų patikrinti negalėjo. Ieškovės prašymas susipažinti su tiekėjų pasiūlymais buvo perteklinis ir neteisėtas. Pagal VPĮ 58 straipsnio 2 dalies nuostatas pirkimo dalyvis gali susipažinti tik su laimėjusio dalyvio pasiūlymu, bet ne su visų tiekėjų pasiūlymais, ir ne su visa informacija. Atmetus ieškovės pretenziją, jai buvo išsiųsta visa galima informacija apie UAB „Daistatus“ pasiūlymą ir paaiškinimas apie ieškovės pasiūlymo ekonominį vertinimą. Įvertinęs, kad ieškovė VPĮ nustatytais terminais Pirkimo sąlygų neskundė, su perkamų darbų apimtimis ir terminais buvo susipažinusi ir su jais sutiko, pateikdama savo pasiūlymą Pirkime, atsakovas atmetė ir pretenzijoje nurodytą prašymą atšaukti Pirkimą. Visi atsakovo veiksmai, susiję su pasiūlymų ekonominiu vertinimu, buvo atlikti laikantis VPĮ ir Pirkimo sąlygų nuostatų.

6. Trečiasis asmuo UAB „Daistatus“ atsiliepime į ieškinį paaiškino, kad ieškovė nenurodė nei vieno konkretaus argumento, galinčio pagrįsti jos teiginį dėl tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo balų netinkamo apskaičiavimo. Perkančioji organizacija, įvertinusi tiekėjų pasiūlymus pagal Pirkimo sąlygų 8.1 punkte nustatytas taisykles, nustatė tiekėjų pasiūlymų eilę ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka ir Pirkimo laimėtoja pripažino UAB „Daistatus“, kurios pasiūlymo ekonominio naudingumo balas buvo didžiausias (99,449). Ieškovės pasiūlymas liko trečioje vietoje, jo naudingumo balas buvo mažiausias – 92,792.

7. Argumentai dėl Pirkimo sąlygose nustatyto darbų atlikimo termino negali būti pagrindu ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus, kuriais buvo atmesta ieškovės pretenzija, sudaryta pasiūlymų eilė ir pirkimo laimėtoju pripažintas trečiasis asmuo. Paskelbus Pirkimo sąlygas ieškovė VPĮ nustatyta tvarka neginčijo jose nustatyto darbų atlikimo termino ir pateikė pasiūlymą, tuo sutikdama su Pirkimo sąlygomis, todėl nebeturi teisės jų ginčyti. Pirkimo sąlygose nustatytas darbų atlikimo terminas niekaip negali pažeisti ieškovės teisių ir teisėtų interesų, niekaip nėra susijęs su jos teisėmis ir pareigomis. Darbų atlikimo terminas taip pat niekaip nėra susisijęs su perkančiosios organizacijos Pirkimo sąlygų 8.1 punkte nustatytais tiekėjų pasiūlymų vertinimo ekonominio naudingumo kriterijais ir jų taikymu. Pirkimo procedūros jau yra baigtos – 2020 m. lapkričio 10 d. buvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis, ieškovė jos neginčija.

8. Ieškovė pareiškė ieškinį, deklaratyviai teigdama, kad perkančioji organizacija neteisingai apskaičiavo tiekėjų ekonominio naudingumo balus, tokio savo teiginio nepagrįsdama nei vienu argumentu ir neturėdama nei vieno galinčio tai patvirtinti įrodymo. Be to, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, dėl kurių gali būti sužlugdytas projektas ir neįsisavintos projekto įgyvendinimui skirtos lėšos, todėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio pagrindu ieškovei turi būti skirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

9. Ieškovė teismui pateiktame dublike laikėsi ieškinyje išdėstytos pozicijos.

10. Atsakovas teismui pateiktame triplike nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės pasiūlymas Pirkime užėmė trečią vietą, ieškovės reikalavimas nesukels ieškovei jokių materialinių teisinių padarinių, ieškovė neginčija 2020 m. lapkričio 10 d. sudarytos Statybos rangos sutarties, byla turėtų būti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

11. Trečiasis asmuo UAB „Daistatus“ triplike palaikė atsiliepime pateiktus argumentus bei prašymus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Kauno apygardos teismas 2021 m. sausio 13 d. sprendimu civilinės bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo – pripažinti neteisėtu ir panaikinti sprendimą, kuriuo buvo atmesta ieškovės pretenzija – nutraukė, likusioje dalyje ieškinį atmetė; skyrė atsakovui 10 000 Eur baudą, priteisė iš atsakovo ieškovei 262,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

13. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, nurodančia, kad ieškinio reikalavimas dėl tiekėjo pretenzijos atmetimo nėra savarankiškas reikalavimas ir dėl to nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką, bylos dalį dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti pretenziją nutraukė (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Teismas taip pat nurodė, kad įvertinęs ieškovės pretenzijos ir ieškinio turinį, nustatė, kad ieškovė iš esmės tinkamai pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 423² straipsnio 1 dalis).

14. Teismas teisiškai nepagrįstais pripažino atsakovo argumentus dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo stokos bei jos galimybės apskųsti perkančiosios organizacijos sprendimus dėl kitų tiekėjų pasiūlymų. Aplinkybė, kad ieškovės pasiūlymas yra trečiojoje vietoje, o procese ji nepateikė argumentų, kodėl kitų pasiūlymų eilėje esančių dalyvių pasiūlymai įvertinti netinkamai, atsižvelgiant į tiekėjos veiksmus dėl supažindinimo su konkurentų pasiūlymais, nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo. Byloje nustačius, kad ieškovė Pirkime pateikė pasiūlymą, kuris buvo įvertintas kaip atitinkantis Pirkimo sąlygas ir pasiūlymų vertinimo eilėje įrašytas trečiojoje vietoje, todėl teismui tenkinus ieškovės reikalavimus dėl priimtų sprendimų dėl pasiūlymų eilės sudarymo, ar Pirkimo sąlygų neteisėtumo, perkančioji organizacija turėtų skelbti naują pirkimą. Esant šioms aplinkybėms teismas pripažino, kad ieškovė byloje turi teisinį suinteresuotumą.

15. Įvertinęs perkamų darbų apimtis, teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog darbai nebūtų atlikti iki nurodyto termino (sutartis sudaryta 2020 m. lapkričio 10 d., darbų atlikimo terminas – 2020 m. gruodžio 3 d.), net jeigu ieškovė nebūtų apskundusi perkančiosios organizacijos sprendimo dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo. Tačiau, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė, kaip ir kiti tiekėjai, dalyvavo Pirkime, Pirkimo sąlygų dėl darbų apimties ir atlikimo termino neginčijo, teismas nurodė, kad ginčui nėra reikšminga, kaip ieškovė vertina Pirkimo sąlygų 19 punktą. Be to, Pirkimo sąlygų teisėtumas ir pagrįstumas šiuo atveju, nesant akivaizdaus viešojo intereso poreikio, negali būti ginčo nagrinėjimo dalykas, todėl plačiau nurodytu klausimu teismas nepasisakė.

16. Teismas sutiko, kad kai kurie trečiojo asmens UAB „Daistatus“ pasiūlyme pateikti duomenys gali kelti abejonių, pvz., kai kurių nekvalifikuotų darbininkų darbo užmokestis gerokai viršija ne tik kai kurių kvalifikuotų darbininkų darbo užmokestį, bet ir specialistų darbo užmokestį arba yra beveik lygus. Tačiau, teismo vertinimu, ieškovei nenurodžius, kurie ekonominio naudingumo kriterijai buvo paskaičiuoti netinkamai, nėra pagrindo išvadai, jog jie buvo apskaičiuoti netinkamai ir todėl buvo pažeisti teisėti jos interesai ar kitaip nepagrįstai suvaržyta galimybė sudaryti viešojo pirkimo sutartį ir tuo pačiu pažeisti VPĮ 17 straipsnyje įtvirtinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principai.

17. Teismas nustatė, kad ieškovė pateikė pretenziją 2020 m. lapkričio 5 d., atsakovas apie sprendimą dėl pretenzijos pranešė 2020 m. lapkričio 6 d. Tokiu būdu viešojo pirkimo sutartis pagal VPĮ 103 straipsnio 2 dalį, galėjo būti sudaryta ne anksčiau kaip 2020 m. lapkričio 13 d. (t. y. supaprastintų (mažos vertės) pirkimų atvejais – ne anksčiau kaip per 5 darbo dienas nuo rašytinio pranešimo apie priimtą sprendimą išsiuntimo dienos). Atsakovas viešojo pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu sudarė 2020 m. lapkričio 10 d., t. y. sutartis buvo sudaryta pažeidžiant įstatyme nustatytą terminą. Remdamasis nustatyta aplinkybe, taip pat tuo, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovas padarė kitų VPĮ pažeidimų, kurie turėjo neigiamos įtakos ieškovės galimybėms sudaryti Pirkimo sutartį, teismas sprendė, kad būtų neracionalu tik dėl VPĮ 103 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pažeidimo, pripažinti negaliojančia viešojo pirkimo sutartį. Vis dėlto tai nereiškia, kad perkančioji organizacija gali ignoruoti imperatyvius įstatymų reikalavimus. Atsižvelgdamas į VPĮ 106 straipsnio 1 dalies nuostatas, įtvirtinančias alternatyviųjų sankcijų taikymą kaip atidėjimo termino nesilaikymo, nenustačius kitų VPĮ nuostatų pažeidimo ir aplinkybių, padarinį, viešojo pirkimo sutarties vertę, jos pobūdį ir galimų alternatyviųjų sankcijų tikslingumą, šalių elgesį ir kt., teismas atsakovui skyrė 10 000 Eur baudą.

18. Teismas, išnagrinėjęs atsakovo ir trečiojo asmens prašymus, nenustatė aplinkybių dėl ieškovės piktnaudžiavimo jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, todėl prašymų skirti jai baudą netenkino.

19. Remdamasis kasacinio teismo praktika, nurodančia, kad tais atvejais, kai dėl konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių nėra teisinio pagrindo patenkinti visų ieškinio reikalavimų, taip pat kai nustatoma, jog perkančioji organizacija ieškovui netinkamai užtikrino pasinaudojimą peržiūros procedūra, iš perkančiosios organizacijos ieškovui priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, taip pat aplinkybe dėl byloje konstatuoto VPĮ 103 straipsnio 2 dalies taikymo pažeidimo, teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 262,50 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui sumokėti. Atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Daistatus“ patirtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės teismas nepriteisė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

20. Apeliaciniame skunde atsakovas Lietuvos sporto universitetas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 13 d. sprendimo dalį, kuria atsakovui skirta 10 000 Eur bauda ir ieškovei iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos bei atmesti atsakovo ir trečiojo asmens prašymai skirti ieškovei iki 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir priimti naują sprendimą – priteisti iš ieškovės atsakovui pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, skirti ieškovei iki 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. šios baudos skiriant atsakovui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

20.1. Jokių materialinių teisinių pasekmių, net ir patenkinus UAB „Brosta“ ieškinį, ieškovei neatsirastų. Tik laimėtojų eilės galimas pakeitimas, dėl kurio ieškovei negalėtų kilti tiesioginių ar išvestinių padarinių (pavyzdžiui, galimybės siekti savo teisių įgyvendinimo kituose procesuose), nelaikytinas jos pažeistų teisių – vieno iš privalomo teisinio suinteresuotumo elementų – gynimu. Teismas, spręsdamas ieškovės materialinio teisinio suinteresuotumo klausimą, jį sutapatino su ieškovės procesiniu teisiniu suinteresuotumu. Byloje nekilo ginčo, kad ieškovė turi procesinę teisę pareikšti ieškinį dėl tariamo savo teisės pažeidimo. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės materialinio teisinio suinteresuotumo ir teismo sprendimo įtakos ieškovės teisėms ir pareigoms.

20.2. Ieškovė neginčijo Pirkimo sąlygų neteisėtumo VPĮ numatyta tvarka, todėl teismas negalėjo spręsti, kad Pirkimas turėtų būti skelbiamas iš naujo. Be to, bylos duomenimis, atsakovas nebegalės skelbti naujo Pirkimo, nes lėšų panaudojimo laikas yra pasibaigęs, pinigai nebuvo panaudoti ir atsakovas pinigus privalėjo grąžinti. Taigi, akivaizdu, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis bei materialines teisines pasekmes ieškovei. Tai dar kartą patvirtina, kad UAB „Brosta“ neturi materialinio teisinio suinteresuotumo, nes net ir jos ieškinio patenkinimo atveju, ieškovei neatsiras materialiniai teisiniai padariniai, dėl ko byla turėjo būti nutraukta, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 punktu.

20.3. Kauno apygardos teismo cituojama teismų praktika neatitinka šios bylos faktinių aplinkybių, dėl ko neturi precedentinės galios. Teismas taip pat išėjo už pareikšto ieškinio ribų – ieškovė nereiškė reikalavimo panaikinti sudarytą viešojo pirkimo sutartį ar, nenaikinant sutarties, skirti atsakovui alternatyvią sankciją, ir tai nėra susiję su ieškovės pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, todėl atsakovas nei viename savo procesiniame dokumente neturėjo galimybės pasisakyti dėl viešojo pirkimo sutarties panaikinimo ar baudos skyrimo. Teismas, nagrinėdamas bylą pagal ieškovės ieškinį, nepranešė byloje dalyvaujantiems asmenims, kad ketina išeiti už pareikšto reikalavimo ribų, kas apribojo atsakovui teisę teikti paaiškinimus visais byloje kylančiais klausimais. Byloms, kylančioms iš viešųjų pirkimų, nustatyti trumpesni bylų nagrinėjimo terminai bei numatyta teismo teisė rinkti įrodymus savo iniciatyva bei tam tikrais atvejais išeiti už ieškinio ribų, tačiau tai nepaneigia atsakovo teisės būti išklausytam, kas tiesiogiai siejasi su asmens teise į teisingą teismą.

20.4. Byloje nustatyta, kad Pirkimo sutartis galėjo būti sudaryta 2020 m. lapkričio 13 d., tačiau buvo sudaryta 2020 m. lapkričio 10 d. Minėta, ieškovė dėl šių aplinkybių savo ieškinyje nepasisakė, savo galimo teisių pažeidimo šia aplinkybe negrindė. Priešingai, ieškovė nuosekliai savo procesiniuose dokumentuose nurodydavo, kad atidėjimo terminas sutarčiai sudaryti baigėsi 2020 m. lapkričio 9 d. Būdama trečiosios vietos laimėtoja, neginčydama antrosios vietos laimėtojos rezultatų, taip pat neginčydama savalaikiai Pirkimo sąlygų, taip pat žinodama, kad naujas Pirkimas yra negalimas dėl lėšų panaudojimo sutartyje numatyto termino, ieškovė neturėjo galimybių sudaryti Statybos rangos sutarties. Todėl VPĮ 103 straipsnio 2 dalyje numatyto termino formalus pažeidimas ieškovės materialinių teisių bei teisės į efektyvią gynybą nepažeidė. Vadovaujantis šiais argumentais, alternatyvios sankcijos (baudos) skyrimas atsakovui, šiuo atveju, buvo nepagrįstas.

20.5. Teismas, skirdamas atsakovui baudą, privalėjo atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiosios organizacijos elgesį. Teismo skirta alternatyvi sankcija, įskaitant perkančiajai organizacijai skirtos baudos dydį, turi būti motyvuojama teismo sprendime. Šiuo atveju teismas tik deklaratyviai nurodė, kad atsižvelgė į byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, viešojo pirkimo sutarties vertę, jos pobūdį ir galimų alternatyviųjų sankcijų tikslingumą, šalių elgesį ir kt. Tačiau iš sprendimo turinio matyti, kad teismas visiškai nepasisakė dėl skiriamos baudos veiksmingumo, proporcingumo, atgrasomumo, neindividualizavo ir nemotyvavo, kodėl paskyrė būtent 10 000 Eur baudą. Teismas visiškai sprendime nevertino, ar paskirta bauda nebus atsakovui sunkiai įvykdoma, ar netaps bausmės priemone, ar atsakovo turtinė padėtis leidžia tokią baudą sumokėti.

20.6. Teismas visiškai neatsižvelgė ir į aplinkybę, kad atsakovo padarytas VPĮ 103 straipsnio 2 dalies pažeidimas nesukėlė jokių neigiamų pasekmių nei ieškovei, nei atsakovui, nei viešajam interesui. Priešingai, ieškovės pareikštas nepagrįstas ieškinys lėmė, kad atsakovas neteko apie 1 mln. Eur finansavimo, skirto modernizuoti studentų bendrabučiui, viešojo pirkimo sutartis liko neįvykdyta, naujas pirkimas negalės būti skelbiamas.

20.7. Sprendimas nėra priimtas ieškovės naudai, todėl teismas privalėjo bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovės atsakovui. Atsakovas kartu su tripliku pateikė teismui duomenis, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šiuo klausimu teismas iš viso nepasisakė, todėl atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo liko neišspręstas. Be to, akivaizdu, kad ieškovei buvo užtikrinta peržiūros procedūra, dėl to pati ieškovė jokių pretenzijų nereiškė ir šiuo aspektu savo ieškinio negrindė.

20.8. Ieškinys buvo nepagrįstas, ieškovė žinojo, kad neturėjo suinteresuotumo byloje bei to, kad lėšų panaudojimo sutartis galioja tik iki 2020 m. gruodžio 31 d., o darbai privalo būti atlikti iki 2020 m. gruodžio 3 d. Taigi, ieškovė puikiai suvokė, kad apskundusi atsakovo sprendimus, paprašiusi taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sužlugdys visą Pirkimo procedūrą ir naujas pirkimas negalės būti skelbiamas, nes bus pasibaigę tiek darbų atlikimo terminai, tiek lėšų panaudojimo terminas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis – nesąžiningai pareiškė teisme ieškinį, sąmoningai siekdama sužlugdyti viešąjį pirkimą dėl ko jai skirtina bauda.

21. Trečiasis asmuo UAB „Daistatus“ apeliaciniame skunde paršo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 13 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti trečiajam asmeniui iš ieškovės 1 905,75 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, patirtų pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Teismui atmetus ieškinį, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, trečiojo asmens, dalyvavusio atsakovo pusėje, naudai iš ieškovės turėjo būti priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo patyrė 1905,75 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už procesinių dokumentų parengimą.

21.2. Tai, kad byloje konstatuotas VPĮ 103 straipsnio 2 dalies taikymo pažeidimas, negalėjo būti pagrindu nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principo, nes, pirma, ieškovė procesiniuose dokumentuose šiuo pažeidimu net nesirėmė, antra, nors teismas ir nustatė, kad perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 103 straipsnio 2 dalį, tačiau teismas taip pat nenustatė, jog perkančioji organizacija padarė kitų VPĮ pažeidimų, kurie turėjo neigiamos įtakos ieškovės galimybėms sudaryti Pirkimo sutartį.

21.3. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje klausimą nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011, pateiktais išaiškinimais. Nurodytos ir šios nagrinėjamos civilinės bylos ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) nesutampa. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011 kasacinis teismas pripažino perkančiosios organizacijos sprendimus neteisėtais, tačiau negalėjo šalių grąžinti į pirminę prieš pažeidimą buvusią padėtį dėl nutrauktų pirkimo procedūrų. Todėl kasacinis teismas konstatavo, kad perkančioji organizacija netinkamai užtikrino pasinaudojimą peržiūros procedūra. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje teismo sprendimo esmė yra visiškai kitokia, nes teismas pilnai atmetė ieškinį, o teismo nustatytas VPĮ 103 straipsnio 2 dalies pažeidimas neturėjo jokios įtakos ieškovės teisėms ir jos galimybei pasinaudoti peržiūros procedūra.

22. Atsiliepime į trečiojo asmens UAB „Daistatus“ apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos sporto universitetas nurodė, kad jam neprieštarauja ir prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

23. Atsiliepime į atsakovo Lietuvos sporto universiteto ir trečiojo asmens UAB „Daistatus“ apeliacinius skundus ieškovė UAB „Brosta“ prašė teismo apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus, palikti galioti Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 13 d. sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

23.1. Vien tai, kad ieškovas dalyvauja viešojo pirkimo konkurse ir pateikia pasiūlymą perkančiajai organizacijai, reiškia, kad jis tikisi sąžiningai konkursą laimėti, sudaryti su perkančiąja organizacija pirkimo sutartį. Būtent tai jau įrodo, kad ieškovas turi suinteresuotumą viešojo pirkimo baigtimi, o esant nesąžiningam konkurso vykdymui, jo teisės laimėti konkursą yra ribojamos / pažeidžiamos.

23.2. Aplinkybė, kad ieškovės pasiūlymas yra trečioje vietoje, o procese ji nepateikė argumentų, kodėl kitų pasiūlymų eilėje esančių dalyvių pasiūlymai įvertinti netinkamai, nesudaro teisinio pagrindo teigti, jog ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo. Teisinis suinteresuotumas viešojo pirkimo sutartimi reiškia ir turtinės padėties atkūrimą, ypač kai sutarties sudaryti jau nebeįmanoma, be to, teisinis suinteresuotumas pripažįstamas tiek iš pirkimo procedūrų teisėtai pašalintiems tiekėjams, tiek tokiems ūkio subjektams, kurie neišrinkti laimėtojais.

23.3. Teismas nustatė, jog atsakovas su trečiuoju asmeniu sudarė viešojo pirkimo sutartį pažeidžiant VPĮ 103 straipsnio 2 dalyje nustatytą 5 dienų terminą. Atsižvelgiant į byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, viešojo pirkimo sutarties vertę, jos pobūdį ir galimų alternatyviųjų sankcijų tikslingumą, šalių elgesį ir kt., teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovui skirtina 10 000 Eur bauda, mokėtina į valstybės biudžetą.

23.4. Ieškovė, pasinaudodama jai suteikta teise, kreipėsi į teismą dėl jos teisių gynimo, matydama nesąžiningą, ieškovės teises pažeidžiantį atsakovo elgesį. Atsakovui 2020 m. birželio 30 d. pasirašius lėšų panaudojimo sutartį, atsakovas netinkamai organizavo viešuosius pirkimus. Todėl atmestinas atsakovo argumentas, kad dėl tariamo ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, atsakovas neįsisavino piniginių lėšų. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad vertinant ilguoju periodu, būtent atsakovo veiksmai ir / ar neveikimas lėmė, kad atsakovas neįsisavino ministerijos paskirtų piniginių lėšų, todėl pačiam atsakovui ir tenka neigiamos tokių jo veiksmų ir / ar neveikimo neigiamos pasekmės.

23.5. Teismas nustatė, jog ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą su ieškiniu (atsakovas savo veiksmais pažeidė imperatyvias VPĮ nuostatas), bet nesant pakankamo pagrindo tenkinti ieškinį – ieškinio netenkino. Tačiau už šio pažeidimo padarymą atsakovui teismas skyrė 10 000 Eur baudą. Todėl vadovaujantis CPK nuostatomis, skundžiamas sprendimas nelaikytinas priimtu atsakovo ar atsakovo pusėje buvusio trečiojo asmens naudai, todėl bylinėjimosi išlaidos jų naudai nepriteistinos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

25. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas Lietuvos sporto universitetas pateikė naujus įrodymus – 2020 m. gruodžio 18 d. buhalterinę pažymą ir 2020 m. gruodžio 18 d. kredito įstaigos sąskaitos išrašą, kuriais grindžia aplinkybę dėl ginčo Pirkimui skirtų, tačiau nepanaudotų lėšų grąžinimo į valstybės biudžetą.

26. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, taip pat į tai, kad pateikti nauji įrodymai susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, nėra didelės apimties, sprendžia, jog kartu su apeliaciniu skundu pateiktas nauji dokumentai priimtinas (CPK 42 straipsnis, 302 straipsnis, 314 straipsnis).

Dėl faktinių aplinkybių ir apeliacijos ribų

27. Bylos duomenimis, UAB „Brosta“ pateikė pasiūlymą Lietuvos sporto universiteto vykdytame viešajame pirkime dėl rangos darbų įsigijimo pagal parengtą darbo projektą Nr. ID-2020-08-TDP „Pastato – bendrabučio, adresu Perkūno al. 3, Kauno m., Kauno m. sav. modernizavimo projektas“ ir pastatų kadastrinių bylų patikslinimo. Pasiūlymus Pirkime taip pat pateikė kitos dvi tiekėjos – UAB „Daistatus“ bei UAB „Veda“. Perkančioji organizacija, įvertinusi Pirkime gautus pasiūlymus, 2020 m. spalio 22 d. sudarė pasiūlymų eilę, nustatydama, kad pirmąją vietą Pirkime užėmė UAB „Daistatus“ pasiūlymas, surinkęs 99,449 ekonominio naudingumo balus, antrąją vietą – UAB „Veda“ pasiūlymas, surinkęs 93,648 ekonominio naudingumo balus, ir trečiąją vietą – UAB „Brosta“ pasiūlymas, surinkęs 92,792 ekonominio naudingumo balus. Pirkimo laimėtoju buvo pripažintas UAB „Daistatus“ pasiūlymas. Apie pasiūlymų eilės Pirkime sudarymą bei UAB „Daistatus“ pasiūlymo pripažinimą Pirkimo laimėtoju perkančioji organizacija informavo tiekėjus 2020 m. spalio 28 d. Nesutikdama su tokiu perkančiosios organizacijos sprendimu UAB „Brosta“ 2020 m. lapkričio 5 d. pateikė Lietuvos sporto universitetui pretenziją, kurioje reikalavo panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimus dėl tiekėjų pasiūlymų eilės sudarymo bei UAB „Daistatus“ pasiūlymo pripažinimo Pirkimo laimėtoju, atšaukti Pirkimą, kaip prieštaraujantį VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintiems pagrindiniams viešųjų pirkimų principams. Pretenziją buvo grindžiama tuo, jog: (1) UAB „Brosta“, įvertinusi viešai prieinamą / turimą informaciją, nustatė, kad perkančioji organizacija neteisingai apskaičiavo tiekėjų ekonominio naudingumo balus ir tokiu būdu sudarė neteisingą pasiūlymų eilę bei nustatė laimėtoją, (2) Pirkimo sąlygose nustatytas darbų vykdymo terminas – 2020 m. gruodžio 3 d. yra absoliučiai nerealus ir neįvykdomas, apie tai perkančioji organizacija neabejotinai žinojo, skelbdama Pirkimą, kas patvirtina VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų pažeidimą. Perkančioji organizacija, paaiškinusi, kad tiekėja nenurodė jokių konkrečių Pirkimo sąlygų ar VPĮ pažeidimų, taip pat, atsižvelgdama į tai, kad teikdama pasiūlymą UAB „Brosta“ susipažino su Pirkimo sąlygomis ir jų neskundė, 2020 m. lapkričio 6 d. pretenziją atmetė. 2020 m. lapkričio 10 d. tarp Lietuvos sporto universiteto ir UAB „Daistatus“ buvo sudaryta Statybos rangos sutartis.

28. UAB „Brosta“ kreipusis į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl Lietuvos sporto universiteto Pirkime priimtų sprendimų, kuriais buvo atmesta ieškovės pretenzija, sudaryta pasiūlymų eilė ir Pirkimo laimėtoju pripažintas UAB „Daistatus“ pasiūlymas, panaikinimo, pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimų iš esmės netenkino. Tačiau teismas, nustatęs, kad perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 103 straipsnio 2 dalyje nustatytą viešojo pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminą, skyrė perkančiai organizacijai 10 000 Eur baudą, priteisė iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas, atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Daistatus“ prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei baudos ieškovei dėl nepagrįsto ieškinio pateikimo skyrimo netenkino. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atsakovui paskirta bauda, priteistos bylinėjimosi išlaidos ieškovei bei netenkintas prašymas dėl baudos CPK 95 straipsnio pagrindu ieškovei paskyrimo, atsakovas Lietuvos sporto universitetas pateikė apeliacinį skundą. Trečiasis asmuo UAB „Daistatus“ taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nustatytas aplinkybes, apeliacinių skundų (nutarties 20.1–20.8, 21.1–21.3 punktai) bei atsiliepimo į juos (nutarties 23.1–23.5 punktai) argumentus, sprendžia, kad apeliacijos ribas sudaro klausimai dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo byloje, baudos perkančiajai organizacijai paskyrimo teisėtumo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme bei baudos ieškovei CPK 95 straipsnio pagrindu paskyrimo.

Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo

30. Dėl tiekėjų (ieškovų) teisinio suinteresuotumo kasacinio teismo konstatuota, kad spręsdami asmenų procesinio subjektiškumo klausimą teismai, nepriklausomai nuo subjekto teisinės ir faktinės padėties viešojo pirkimo procedūrose, privalo visada įvertinti, ar tokie subjektai yra suinteresuoti skundžiamos viešojo pirkimo sutarties sudarymu, įskaitant ir tuos atvejus, kai, pripažinus skundžiamą sutartį negaliojančia, jie pagrįstai galėtų tikėtis, kad iš naujo vykdomos viešojo pirkimo procedūros leis jiems konkuruoti su kitais tiekėjais dėl naujos viešojo pirkimo sutarties sudarymo; teisinis suinteresuotumas, pagrindžiantis teisę į teisminę gynybą, negali būti paneigiamas argumentais dėl tokio kreipimosi tikslingumo ar besikreipiančio asmens reiškiamų reikalavimų pagrįstumo; sprendžiant, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, nevertinamos aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir kurių pagrindu teismas sprendžia, patenkinti ar atmesti ieškinį (pvz., tiekėjo galimybė laimėti viešąjį pirkimą); teisinis suinteresuotumas viešojo pirkimo sutartimi, be kita ko, reiškia ir turtinės padėties atkūrimą, ypač kai sutarties sudaryti jau nebeįmanoma, be to, teisinis suinteresuotumas pripažįstamas tiek iš pirkimo procedūrų teisėtai pašalintiems tiekėjams, tiek tokiems ūkio subjektams, kurie neišrinkti laimėtojais; tiekėjo teisinis suinteresuotumas nebūtinai turi būti nukreiptas į ginčo pirkimo laimėjimą, bet ir siekį (kiek jis teisėtas ir tinkamai įgyvendinamas) atnaujinti tiekėjų varžymąsi dėl to paties pirkimo objekto, kai ginčo pirkime nelieka apskritai ar tinkamų (pvz., priimtinos kainos) pasiūlymų; teismai negali atsisakyti ginti ieškovo teisės kvestionuoti perkančiosios organizacijos sprendimus dėl aukštesnėje eilės vietoje esančių pasiūlymų, jei ieškovas tinkamai įgyvendino savo teisių gynybą, inter alia (be kita ko), siekė gauti informaciją, reikalingą vėliau teisme teiksimiems reikalavimams pagrįsti; tiekėjo teisinis suinteresuotumas negali būti paneigtas dėl to, kad jis dėl pirkimo procedūrų pabaigos įstatyme įtvirtintu sutarties sudarymo pagrindu perkančiajai organizacijai nebegalės teikti pretenzijos, o turės iš karto teikti ieškinį teismui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-415/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

31. Pirmiau nurodytoje kasacinio teismo nutartyje taip pat konstatuota, kad ginče dėl dalyvių pasiūlymų vertinimo tiekėjui nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas tais atvejais, kai šis aiškiai išreiškia valią ateityje kvestionuoti ir dėl šios teisės gynybos kreipiasi į teismą ne dėl visų tiekėjų, kurie eilėje yra pirmesni (arba apskritai yra, kai ieškovo pasiūlymas yra atmetamas), pasiūlymų vertinimo teisėtumo; tokiu atveju ieškovas nepagrindžia ir ateityje negalės pagrįsti savo suinteresuotumo konkurso rezultatu ir savo pažeistų teisių gynyba. Tokios pozicijos laikomasi ir naujausioje kasacinio teismo praktikoje, išaiškinančioje, kad kai viešojo pirkimo konkurse, be laimėtojo, yra ir kitų tiekėjų, tik pirmą vietą užėmusio tiekėjo pasiūlymo vertinimo neteisėtumo pagrindimas (įrodymas) iš principo (nebent ieškovas įrodytų priešingai) nekvalifikuotinas kaip ieškovo (užėmusio trečią ar žemesnę vietą, ar pašalinto iš pirkimo procedūrų) subjektinių teisių teisėtas įgyvendinimas (gynimas), todėl teismo atskirai neginamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-378/2020 55 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi tik laimėtojų eilės galimas pakeitimas, dėl kurio ieškovams negalėtų kilti tiesioginių ar išvestinių padarinių (pavyzdžiui, galimybės siekti savo teisių įgyvendinimo kituose procesuose), nelaikytinas jų pažeistų teisių – vieno iš privalomo teisinio suinteresuotumo elementų – gynimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 105 punktą).

32. Apeliantas Lietuvos sporto universitetas, vadovaudamasis aukščiau pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais bei aplinkybe, kad ginčo Pirkime ieškovės pasiūlymas užėmė trečiąja vietą (nutarties 27 punktas), teigia ieškovę teisinio suinteresuotumo byloje neturint. Su tokiu argumentu sutikti nėra pagrindo. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė tiek pretenzijoje, tiek ieškinyje reikalavo panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo bei UAB „Daistatus“ pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu tuo pagrindu, kad perkančioji organizacija neteisingai apskaičiavo tiekėjų ekonominio naudingumo balus ir tokiu būdu sudarė neteisingą pasiūlymų eilę bei nustatė laimėtoją. Ieškovės reikalavimas yra susijęs su visų pasiūlymus Pirkime teikusių tiekėjų, t. y. tiek su pirmąją, antrąją bei trečiąją vietą laimėjusių pasiūlymų ekonominio naudingumo balų apskaičiavimu. Ieškovė neginčijo bei neteigė, kad tik Pirkime pirmąją vietą užėmusio UAB „Daistatus“ pasiūlymo ekonominio naudingumo balas paskaičiuotais neteisingai. Priešingai, tiek pretenzijoje, tiek atsiliepime į pretenziją bylos šalys mini, kad 2020 m. lapkričio 3 d. UAB „Brosta“ kreipėsi į perkančiąją organizaciją su prašymu leisti susipažinti tiek su UAB „Daistatus“, tiek su UAB „Veda“ pasiūlymais bei jų priedais. Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovė savo reikalavimą panaikinti atsakovo sprendimus dėl pasiūlymų eilės sudarymo bei laimėtojo nustatymo grindžia visų Pirkime pateiktų pasiūlymų netinkamu ekonominio naudingumo balų paskaičiavimu. Su atsakovo apeliacinio skundo argumentais būtų galima sutikti tik tuo atveju, jei ieškovė ginčytų pirmąją vietą Pirkime užėmusį pasiūlymą, bet neginčytų antrąją vietą užėmusio pasiūlymo, tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškovės materialinio teisinio suinteresuotumo byloje teisingos ir teismas pagrįstai sprendė dėl ieškinyje pateiktų reikalavimų pagrįstumo / nepagrįstumo.

Dėl baudos perkančiajai organizacijai paskyrimo

33. VPĮ 103 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija, gavusi pretenziją, nedelsdama sustabdo pirkimo procedūrą, kol bus išnagrinėta ši pretenzija ir priimtas sprendimas. Perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties anksčiau kaip po 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – anksčiau negu po 5 darbo dienų) nuo rašytinio pranešimo apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams dienos, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – ne anksčiau kaip po 15 dienų. Perkančiajai organizacijai pažeidus VPĮ 103 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, dėl ko teismui prašymą pateikęs ar ieškinį pareiškęs dalyvis neturėjo galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo, ir kartu perkančioji organizacija pažeidė ir kitus šio įstatymo reikalavimus, jeigu tas pažeidimas turėjo neigiamos įtakos teismui prašymą pateikusio ar ieškinį pareiškusio dalyvio galimybėms sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, teismas pripažįsta pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį negaliojančia (105 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

34. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nėra pagrindo tenkinti UAB „Brosta“ ieškinio reikalavimų, ieškinį iš esmės atmetė. Tačiau nustatęs, kad perkančioji organizacija, 2020 m. lapkričio 10 d. pasirašydama su Pirkimo laimėtoja UAB „Daistatus“ Statybos rangos sutartį, pažeidė VPĮ 103 straipsnio 2 dalyje nustatytą viešojo pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminą, t. y. nepraėjus 5 darbo dienų terminui nuo atsiliepimo į ieškovės pretenziją išsiuntimo UAB „Brosta“, sudarė viešojo pirkimo sutartį, skyrė perkančiajai organizacijai 10 000 Eur baudą. Ginčo, kad atsakovas nurodytą terminą pažeidė, byloje nėra, tačiau atsakovo vertinimu, tokiu būdu teismas peržengė ieškinio ribas, nes reikalavimo panaikinti sudarytą viešojo pirkimo sutartį ieškovė byloje nereiškė. Be to, formalus termino pažeidimas ieškovės materialinių teisių bei teisės į efektyvią gynybą taip pat nepažeidė.

35. CPK 423⁸ straipsnio 1–3 dalyse įvairiais aspektais expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo. Teismo vaidmuo ir pareiga saugant viešąjį interesą aktualūs ne tik dėl visuomenei svarbių gėrių, užtikrinant VPĮ teisinio reguliavimo tikslų pasiekimą, apsaugos, bet ir siekiant skatinti tiekėjų sąžiningą varžymąsi; siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus, už jų nagrinėjimą atsakingam subjektui turi būti suteikti plačiausi įgaliojimai veikti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011).

36. Viešųjų pirkimų bylose teismai turi teisę savo iniciatyva (ex officio) šalių ginčą spręsti kaip aktyvus arbitras (inter alia (be kita ko), peržengti ieškinio, skundo ribas), kurio nesaisto proceso šalių rungimosi ribos. Toks vaidmuo laikytinas diskrecine teise, tačiau ne absoliučia bei ribojama perkančiosios organizacijos galimai neteisėto veiksmo (sprendimo) akivaizdumu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016). Dėl to, jei perkančiojo subjekto veiksmų galimas neteisėtumas nėra akivaizdus, nenustatytinas be papildomo (atskiro) tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimo, o procese nepateikta bent kokių nors objektyvių abejonių dėl to, teismo pozicija ex officio (savo iniciatyva) neperžengti ginčo ribų nekvalifikuotina kaip jo aktyvaus vaidmens tokio pobūdžio ginčuose pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018). Kitaip tariant, iš nurodytos kasacinio teismo praktikos matyti, kad teismų iniciatyvos teisė spręsti dėl ieškinyje aiškiai nenurodytų aplinkybių koreliuoja su perkančiojo subjekto galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumu – tuo atveju, kai perkančiojo subjekto galimai teisei priešingas elgesys akivaizdus – teismas privalo peržengti ginčo ribas, visais kitais atvejais – teismas turi tokią teisę, bet ne pareigą.

37. Kai teismas ex officio (savo iniciatyva) peržengia ginčo ribas, savo aktyvaus procesinio elgesio priežastis turi pagrįsti, motyvuoti, tinkamai ir iš anksto apie tai informuoti proceso šalis, suteikti joms galimybę pateikti savo poziciją tiek dėl poreikio peržengti ginčo ribas, tiek dėl naujų aplinkybių vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018).

38. Iš teismui ieškovės pateiktų procesinių dokumentų turinio matyti, kad ieškovė ne tik nereiškė reikalavimo pripažinti negaliojančia tarp perkančiosios organizacijos bei trečiojo asmens 2020 m. lapkričio 10 d. sudarytos Statybos rangos sutarties, tačiau jokių argumentų dėl neteisėto, pažeidžiant VPĮ įtvirtintus terminus, Pirkimo sutarties sudarymo iš viso nepateikė. Pirmosios instancijos teismas nurodytą aplinkybę, kad Pirkimo sutartis sudaryta, pažeidžiant VPĮ 103 straipsnio 2 dalyje nustatytą viešojo pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminą, konstatavo ex officio (savo iniciatyva), atlikęs papildomą bylos faktinių aplinkybių vertinimą (nutarties 17 punktas), nes perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingas elgesys nebuvo akivaizdus.

Minėta, teismas pripažįsta pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį negaliojančia tik tuomet, kai perkančiosios organizacijos VPĮ 103 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo pažeidimas lemia, kad ieškinį pareiškęs dalyvis dėl to neturi galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo, ir kartu perkančioji organizacija pažeidžia ir kitus VPĮ reikalavimus, jeigu tas pažeidimas turėjo neigiamos įtakos teismui prašymą pateikusio ar ieškinį pareiškusio dalyvio galimybėms sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį. Šiuo atveju, kaip teisingai akcentuoja apeliantas, perkančiosios organizacijos padarytas pažeidimas nesukėlė jokių neigiamų padarinių, t. y. ieškovė tinkamai bei laiku pasinaudojo savo teisių gynimo priemonėmis, teikė pretenziją bei ieškinį teismui, net ir būdama informuota apie viešojo pirkimo sutarties sudarymą, nepildė ieškinio reikalavimu dėl Pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nors tokią galimybę bei teisę turėjo. Jokių kitų VPĮ reikalavimų pažeidimų perkančioji organizacija nepadarė bei teismas tokių nenustatė. Todėl galima pagrįstai teigti, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir pagrįstai nustatęs, kas nėra pagrindo pripažinti sutartį negaliojančia, nepagrįstai, peržengdamas pareikšto ieškinio ribas, skyrė atsakovui baudą. Nepranešdamas apie savo ketinimą ex officio (savo iniciatyva) peržengti ginčo ribas, teismas taip pat nesudarė galimybės bylos šalims pasisakyti dėl viešojo pirkimo sutarties panaikinimo ir baudos skyrimo. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad perkančiosios organizacijos VPĮ 103 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo pažeidimas iš esmės neturėjo įtakos ieškovės teisėms gintis, jis nebuvo akivaizdus (nutarties 38 punktas), teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo skirti alternatyvią sankciją (baudą) atsakovui nebuvo, tokiu būdu buvo neproporcingai pažeisti atsakovo bei viešasis interesai. Todėl sprendimo dalis dėl baudos atsakovui skyrimo naikintina.

Dėl baudos ieškovei CPK 95 straipsnio pagrindu skyrimo

39. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 1–2 dalys).

40. Atsakovo vertinimu, UAB „Brosta“ ieškinys buvo nepagrįstas, ieškovė žinojo, kad neturėjo suinteresuotumo byloje bei to, kad apskundusi atsakovo sprendimus, paprašiusi taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sužlugdys visą Pirkimo procedūrą ir naujas pirkimas negalės būti skelbiamas, pasibaigus tiek darbų atlikimo, tiek lėšų panaudojimo terminams. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovas bei trečiasis asmuo prašė teismo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

41. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas).

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo nurodomos aplinkybės neleidžia daryti išvados dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Byloje nustatytas ieškovės teisinis suinteresuotumas skųsti atsakovo sprendimus, pagrindo spręsti, kad ieškovė pateikė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, taip pat nėra. Vien ta aplinkybė, kad ieškinys nebuvo tenkintas, taip pat savaime nereiškia, kad teikdama jį bei kartu prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui ieškovė turėjo nesąžiningų tikslų. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pagal kuriuos individualiai vertintina ieškovės elgesio atitiktis piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje, nėra pagrindo pripažinti ieškovę piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, priteisimo

43. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

44. Taigi, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių grindžiamas „pralaimėjęs moka“ principu. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės pirmiausia yra orientuotos į šalies, laimėjusios bylą, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą užtikrinimą. Ši taisyklė yra būdinga procesams visų instancijų teismuose (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018). Vienas iš CPK įtvirtinto tokio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tikslų – užkirsti kelią nepagrįstam bylinėjimuisi, taip apsaugant tiek valstybės, tiek privačių subjektų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017). Šiems tikslams prieštarautų toks teisės aiškinimas, pagal kurį bylose dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių ieškovams (pareiškėjams) būtų sukurtas lūkestis, kad, net pareiškus nepagrįstą ieškinį, bylinėjimasis teisme nekainuos bent jau ta apimtimi, kiek perkančioji organizacija patirs išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą, nes bet kokio bylos išnagrinėjimo rezultato atveju šios išlaidos teks pačiam atsakovui.

45. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas UAB „Brosta“ ieškinio iš esmės netenkino, tačiau savo iniciatyva paskyręs atsakovui Lietuvos sporto universitetui baudą (alternatyvią sankciją) atsakovo bei trečiojo asmens atsakovo pusėje prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų netenkino. Minėta, pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui atmetus visus ieškinio reikalavimus ir pagal vieną iš jų bylą pagrįstai nutraukus, teismas turėjo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovui bei trečiajam asmeniui jo pusėje, kaip bylą laimėjusiųjų šalių, priteisimo. Ieškovė reikalavimų nei dėl viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nei dėl baudos (alternatyvios sankcijos) atsakovui skyrimo, neteikė, teismo iniciatyva nustatyta ir įvertinta aplinkybė ieškovei jokių materialinių padarinių nesukėlė, todėl pagrindo tenkinti jos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nebuvo. Dėl nurodytų aplinkybių sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (priteisimo ieškovei iš atsakovo) pirmosios instancijos teisme naikintina.

46. Pirmosios instancijos teismui pateiktais duomenimis (PVM sąskaita faktūra, kredito įstaigos lėšų pervedimo nurodymo), atsakovas Lietuvos sporto universitetas pateikė prašymą dėl 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai priteisimo. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Kadangi atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtos 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, atsakovui iš ieškovės priteisiamos 1 815 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.

47. Trečiasis asmuo atsakovo pusėje UAB „Daistatus“ taip pat pateikė prašymą ir jį pagrindžiančius duomenis (PVM sąskaitą faktūrą – teisinių paslaugų ataskaitą, kredito įstaigos lėšų pervedimo nurodymą) dėl 1 905,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato pagalbą ruošiant atsiliepimą į ieškinį bei tripliką, priteisimo. Kadangi trečiojo asmens pirmosios instancijos teisme patirtos 1 905,75 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, iš ieškovės trečiajam asmeniui priteisiamos 1 905,75 dydžio bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.

48. Atsakovas Lietuvos sporto universitetas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. Iš pateiktų dokumentų (kredito įstaigos mokėjimo nurodymų bei PVM sąskaitos faktūros – teisinių paslaugų ataskaitos) nustatyta, kad atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 262,50 Eur žyminį mokestį, už apeliacinio skundo parengimą patyrė 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios neviršija Rekomendacijose nustatyto už apeliacinį skundą priteisiamo maksimalaus išlaidų dydžio. Atsakovo apeliacinį skundą iš esmės patenkinus, iš ieškovės atsakovui priteisiamos 2 077,50 Eur bylinėjimosi išlaidos.

49. Trečiajam asmeniui prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo nepareiškus, jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 13 d. sprendimo dalį dėl 10 000 Eur baudos Lietuvos sporto universitetui skyrimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Brosta“ atsakovui Lietuvos sporto universitetui 3 892,50 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt du eurus ir penkiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Brosta“ trečiajam asmeniui atsakovo pusėje uždarajai akcinei bendrovei „Daistatus“ 1 905,75 (vieną tūkstantį devynis šimtus penkis eurus ir septyniasdešimt penkis euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.