Šiaulių apygardos teismo sprendimas

2024-12-12 · Civilinė byla Nr. e2-432-569/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-12-12
Bylos Nr.
e2-432-569/2024
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-01115-2024-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Muchtarovienė
Kategorijos
Civiline byla Nr. e2-432-569/2024 m.Teisminio proceso Nr. 2-58-3-01115-2024-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.11.4.1; 3.2.3.2; 3.2.6.5 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 12 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AS ,,ARAJI HOLDING‘‘ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei ,,Via Lietuva‘‘, dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą, Viešųjų pirkimų tarnybai, dėl pirkimo sąlygų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinio, atsiliepimų esmė

1. Ieškovė AS ,,ARAJI HOLDING‘‘ ieškiniu prašo: 1) panaikinti konkurso specialiųjų pirkimo sąlygų 6 priedo 1 lentelės 2 punkte nustatytą reikalavimą bei 2024-10-02 pateiktą nurodyto reikalavimo išaiškinimą ta apimtimi, kuria reikalaujama patirtis įgyvendinant konkrečią, t.y. GNSS pagrįstą elektroninę kelių mokesčių rinkliavos sistemą, nepripažįstant tiekėjo lygiavertės patirties, įgyvendinus techniškai analogišką sistemą, turinčią specialiųjų pirkimo sąlygų 6 priedo 1 lentelės 2 punkte nustatytus funkcionalumus; 2) panaikinti 2024-10-02 perkančiosios organizacijos paaiškinimą Nr. 17 (IV klausimai); 3) panaikinti konkurso specialiųjų pirkimo sąlygų 16 priedo REQ69 ir specialiųjų pirkimo sąlygų 13 priedo 5 punkte esančios lentelės 7 eilėje nustatytą reikalavimą bei 2024-10-04 perkančiosios organizacijos išaiškinimą (eil. Nr. 1, V klausimai); 4) panaikinti perkančiosios organizacijos 2024-10-04 paaiškinimą ta apimtimi, kiek jame nustatyta, kad: „Užsakovo Skambučių centro sistema apima tik įeinančius ir išeinančius skambučius.“; priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2024-08-23 atsakovė paskelbė viešąjį konkursą „Atstuminės kelių rinkliavos Sistemos, paremtos GNSS ar lygiaverte technologija, nuomos pirkimas“, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini). Konkurse siekianti dalyvauti ieškovė, susipažinusi su 2024-10-02, 2024-10-04 atsakovės paskelbtais konkurso sąlygų paaiškinimais, mano, kad pateikti išaiškinimai bei jais išaiškintas konkurso sąlygų turinys prieštarauja VPĮ reikalavimams, iš esmės apriboja konkurenciją konkurse ir ieškovei panaikina galimybę jame dalyvauti. Todėl ieškovė reiškia ieškinį dėl atsakovės sprendimų panaikinimo.

Atsiliepimas

3. SPS 6 priedo 1 lentelės 2 punkte, pateiktame konkurso dokumentuose anglų kalba, nurodyta, kad atitiktį SPS 6 priedo 1 lentelės 2 punkte nurodytam kvalifikaciniam reikalavimui tiekėjas gali grįsti: ,,pažyma iš paslaugos gavėjo, patvirtinanti, kad paslaugos buvo tinkamai suteiktos, ir nurodanti paslaugų apimtį, arba lygiavertis dokumentas (paslaugos gavėjo pažymoje arba lygiaverčiame dokumente taip pat turi būti nurodyta teikėjo suteiktų paslaugų apimtis ir GNSS arba lygiaverte technologija pagrįsta nuotolinė e-mokesčių sistema, kad perkančioji organizacija galėtų įsitikinti sistemos savybėmis, kaip numatyta šioje kvalifikacijos sąlygoje)‘‘.

4. Kitaip tariant, iš SPS 6 priedo 1 lentelės 2 punkte nustatyto kvalifikacinio reikalavimo, pateikto anglų kalba, tiekėjui, kaip užsienio juridiniam asmeniui, kuris vertindamas dokumentus rėmėsi anglų kalba pateiktu perkančiosios organizacijos jų vertimu, buvo aišku, kad tiekėjas bus laikomas atitinkančiu SPS 6 priedo 1 lentelės 2 punkte nurodytą kvalifikacijos reikalavimą, jei bus įgyvendinęs lygiavertę GNSS technologijai nuotolinę atstuminę kelių rinkliavos sistemą. Atsakovės buvo prašyta paaiškinti/patvirtinti, kad tiekėjas bus laikomas atitinkančiu SPS 6 priedo 1 lentelės 2 p. nustatytą reikalavimą, jeigu jo patirtis bus įgyta įgyvendinus lygiavertiškai technologiškai pagrįstą atstuminę kelių mokesčių rinkliavos sistemą (atstumu pagrįstai „uždaro tipo“ sistemai), veikiančiai tiek WEB, tiek mobiliosiose aplikacijose (iOS bei Android), kuri turi SPS 6 priedo 1 lentelės 2 p. nurodytus funkcionalumus.

5. Tačiau 2024-10-02 atsakovė pateikė išaiškinimą, kuriame nurodė, kad reikia vadovautis ne aukščiau nurodyta konkurso sąlyga, o jos redakcija lietuvių kalba, ir netiesiogiai patvirtino, kad tiekėjas nebus laikomas atitinkančiu SPS 6 priedo 1 lentelės 2 punkte nustatytą kvalifikacijos reikalavimą, jeigu bus įgyvendinęs kitą, net ir lygiavertę, ne GNSS atstuminę kelių rinkliavos sistemą. Atsakovė išaiškino, kad Specialiųjų pirkimų sąlygų 13 punkte nurodyta, kad pirkimo sąlygų kalba yra lietuvių kalba, o esant neatitikimui tarp lietuviško ir angliško teksto, vadovaujamasi lietuvišku tekstu.

6. Taigi, būtent iš kito suinteresuoto dalyvio nurodytos užklausos bei atsakovės atsakymo tapo aišku, kad yra neatitikimas tarp lietuvių – anglų kalbomis nustatyto SPS 6 priedo 1 lentelės 2 punkte nustatyto kvalifikacinio reikalavimo ir kad atsakovė nepripažins atitinkančia nustatytą kvalifikaciją reikalavimą analogišką GNSS sistemai tiekėjo patirtį.

7. Atsakovei taip pat buvo pateikti klausimai: ,, 17. 1. SPS 16 priede "Demonstraciniai reikalavimai" nurodyta, kad: "Priemonės, prisijungimai Demonstracinio reikalavimo ištestavimui (tik esant Perkančiosios organizacijos poreikiui)", prašome nurodyti, kokios būtų perkančiajai organizacijai tinkamos priemonės ištestuoti atitiktį nurodytam reikalavimui? 2. Taip pat, prašome patvirtinti, kad demonstracinius reikalavimų atitiktį įgyvendintoms sistemoms tiekėjas gali grįsti kelių įgyvendintų e-tolling sistemų pavyzdžiais. 3. Prašome patvirtinti, kad tiekėjui nurodant atitiktį demonstraciniams reikalavimams, tiekėjas turi parodyti, kad jo siūloma sistema gali tenkinti keliamus reikalavimus, bet neprašo, kad jau demonstracijos metu sistema pilnai veiktų ir pilnai tenkintų visus keliamus reikalavimus‘‘.

8. Atsakovė 2024-10-02 pateikė išaiškinimą, kuriame nurodyta: ,,Demonstracinis reikalavimas turi būti pilnai išpildytas kaip aprašyta techninėje specifikacijoje. Demonstracinis reikalavimas gali būti parodytas vienoje ar keliose sistemose, tačiau negali būti skaidomas į atskiras dalis (t.y. vienas reikalavimas turi būti parodytas vienoje sistemoje). Demonstracinis reikalavimas taip pat reiškia, kad akcinė bendrovė ,,Via Lietuva'' galės pati savarankiškai nemokamai įsitikinti, kad tiekėjas turi įgyvendinęs tokį reikalavimą vienoje ar keliose sistemose. Tinkami būdai ištestavimui: nemokami prisijungimai prie sistemų, testavimo aplinkų ir pan.‘‘. 2024-10-02 pateiktu aukščiau nurodytu išaiškinimu buvo pateikta nauja, iki tol konkurso sąlygose nenustatyta sąlyga, kad tiekėjas konkretų visą demonstracinį reikalavimą turi būti įgyvendinęs tik vienoje konkrečioje sistemoje, ko anksčiau konkurso sąlygos nenustatė.

9. 2024-10-04 atsakovė pateikė dar šiuos išaiškinimus. Atsakovės 2024-09-19, II klausimai, atsakymas Nr. 7 į tiekėjo klausimą: ,,Esant silpnam GNSS ryšiui arba jam nesant, Sistema gali gauti lokacijos duomenis remiantis LTE perduodamu ryšiu. Tai papildomas reikalavimas, kuris nėra privalomas (už šio reikalavimo įgyvendinimą Tiekėjas gali gauti papildomą ekonominio naudingumo balą pagal SPS priedą Nr. 13). Manome, kad įvykdžius šį reikalavimą taip, kaip aprašyta, tai reikš nevienodą elgesį su eismo dalyviu (mūsų žiniomis, tai draudžia ES teisė), tuo pačiu metu ir tuo pačiu keliu galėtų važiuoti dvi transporto priemonės, viena turėdama EETS OBU, o antra – su mobiliąja programėle, šie įvykiai ir situacijos bus traktuojami skirtingai, nes vairuotojas, turintis EETS OBU, nebus apmokestinamas, o vairuotojas su mobiliąja programėle – bus apmokestintas. Prašome panaikinti šį reikalavimą‘‘. Tuo tarpu atsakovė nurodė, kad reikalavimas nebus naikinamas. Tai yra papildomas reikalavimas, kuris nėra privalomas, atstumo ir mokesčio apskaičiavimo algoritmas turi būti identiškas, LTE turi veikti tik tuo atveju, kai nėra GNSS signalo.

10. Tiekėjui pateikus klausimą :,, 16. SPS priedas Nr. 16 Atitikties lentelės EN 08 22 REQ 87,88,89,90,91,97,98 – kadangi klientas perka programinę įrangą ,,skambučių centras+palaikymo tarnyba‘‘, ar šie reikalavimai vis dar aktualūs tiekėjui ? Ar paslaugų tiekėjas turėtų įtraukti išlaidas už šias programinės įrangos funkcijas, t.y. ,,skambučių centras+palaikymo tarnyba‘‘?‘‘, atsakovė pateikė atsakymą - ,,Taip, reikalavimai aktualūs. Skambučio centro ir jo palaikymo tarnybos paslaugų įtraukti į pasiūlymo kainą nereikia. Užsakovo Skambučių centro sistema apima tik įeinančius ir išeinančius skambučius‘‘.

11. Nurodytas 2024-10-04 išaiškinimas, susijęs su skambučio centro paslaugomis, iš esmės skyrėsi ankstesniam konkurso sąlygų išaiškinimui, t.y. atsakovė pateikė kelis, vienas kitam prieštaraujančius išaiškinimus.

Motyvuojamoji dalis

12. Atsižvelgus į tai, kad 2024-10-02 išaiškinimu paaiškėjus, kad yra neatitikimas tarp lietuvių – anglų kalbomis nustatyto SPS 6 priedo 1 lentelės 2 punkte nustatyto kvalifikacinio reikalavimo ir kad atsakovė nepripažins atitinkančia nustatytą kvalifikaciją reikalavimą analogišką GNSS sistemai tiekėjo patirtį, ieškovė nustatė, kad neturint būtent konkrečios GNSS techninio sprendinio patirties ir nepripažįstant galimos lygiavertės patirties, iš jo yra atimta galimybė dalyvauti konkurse bei žymiai apribota konkurencija. Atitinkamai, 2024-10-04 pateiktais konkurso sąlygų išaiškinimais, prieštaraujančiais anksčiau teiktiems išaiškinimams, tapo taip pat neaiškios ir pačios konkurso sąlygos.

13. Dėl nurodytų priežasčių ieškovė 2024-10-09 pateikė atsakovei pretenziją dėl nurodytų atsakovės sprendimų panaikinimo. Kaip matyti iš CVP IS sistemos, su ieškovės pretenzija susipažino visi už konkursą atsakingi atsakovės darbuotojai. Tačiau ieškovė, nors tai tiesiogiai ir nurodė teiktoje pretenzijoje, taip ir nebuvo informuota, kad gavus pretenziją yra stabdomos konkurso procedūros.

14. Ieškovei, kaip užsienio juridiniam asmeniui, iš SPS 6 priedo 1 lentelės 2 punkte nustatyto kvalifikacinio reikalavimo, kuri vertindama dokumentus rėmėsi anglų kalba pateiktu atsakovės vertimu, buvo aišku, kad ji bus laikoma atitinkančia SPS 6 priedo 1 lentelės 2 punkte nurodytą kvalifikacijos reikalavimą, jei bus įgyvendinusi lygiavertę GNSS technologijai nuotolinę atstuminę kelių rinkliavos sistemą. Tačiau 2024-10-02 atsakovė pateikė išaiškinimą, kuriame nurodė, kad reikia vadovautis ne aukščiau nurodyta konkurso sąlyga, o jos redakcija lietuvių kalba, ir netiesiogiai patvirtino, kad tiekėjas nebus laikomas atitinkančiu SPS 6 priedo 1 lentelės 2 punkte nustatytą kvalifikacijos reikalavimą, jeigu bus įgyvendinęs kitą, net ir lygiavertę, ne GNSS atstuminę kelių rinkliavos sistemą. Iš kito suinteresuoto dalyvio nurodytos užklausos bei atsakovės atsakymo tapo aišku, kad yra neatitikimas tarp lietuvių – anglų kalbomis nustatyto SPS 6 priedo 1 lentelės 2 punkte nustatyto kvalifikacinio reikalavimo ir kad atsakovė nepripažins atitinkančia nustatytą kvalifikaciją reikalavimą analogišką GNSS sistemai tiekėjo patirtį.

15. Ieškovė mano, kad pateiktas išaiškinimas bei paaiškėjęs SPS 6 priedo 1 lentelės 2 punkte nustatyto kvalifikacinio reikalavimo turinys tiesiogiai patvirtina, kad juo yra iš esmės neteisėtai apribojama tiekėjų kvalifikacija, taip pažeidžiant tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2021 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 1S-159, 7.3 punkto, 16 punktų reikalavimus, VPĮ 47 straipsnio 1 dalies reikalavimus, VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nediskriminavimo, proporcingumo principus. Metodikos 7.3 punkte nustatyta, kad pirkimo vykdytojo nustatyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu. Tais atvejais, kai tam tikras tiekėjo gebėjimas sėkmingai įvykdyti pirkimo sutartį gali būti patikrinamas skirtingais kvalifikacijos reikalavimais, pirkimo vykdytojas turi siekti, kad pirkimo dokumentuose būtų nustatomi mažiausiai konkurenciją ribojantys kvalifikacijos reikalavimai. Atitinkamai, pagal Metodikos 16 punktą, kai vertinama tiekėjo patirtis tiekiant panašias prekes, teikiant panašias paslaugas, atliekant panašius darbus. Panašiomis prekėmis, paslaugomis, darbais laikomos atitinkamai prekės, paslaugos ar darbai, kurių pobūdis, paskirtis, kiekis ar apimtis, įvykdymo (atlikimo) sąlygos ir (ar) vertė yra panašūs į perkamo objekto. VPĮ 47 straipsnio 1 dalis nustato, kad perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs.

16. SPS 6 priedo 1 lentelės 2 punkte nustatytas reikalavimas: tiekėjas per pastaruosius 5 (penkis) metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas veiklą vykdė mažiau nei 5 metus) turi būti tinkamai suteikęs: kūrimo ir/arba; - modernizavimo ir/arba; nuomos su palaikymu/priežiūra ir/arba palaikymo ir/arba; priežiūros paslaugų, kurių bendra vertė yra ne mažesnė kaip 4 500 000,00 Eur be PVM bent vienai palydoviniu ryšiu (GNSS) pagrįstai elektroninei kelių mokesčių rinkliavos sistemai (atstumu pagrįstai „uždaro tipo“ sistemai), veikiančiai tiek WEB, tiek mobiliosiose aplikacijose (iOS bei Android).

17. Atsižvelgus į nurodytus argumentus, ieškovės nuomone, SPS 6 priedo 1 lentelės 2 punkte nustatytas reikalavimas ta apimtimi, kuria reikalaujama patirtis įgyvendinant konkrečią, t.y. GNSS pagrįstą elektroninę kelių mokesčių rinkliavos sistemą, nepripažįstant tiekėjo lygiavertės patirties, įgyvendinus techniškai analogišką sistemą, turinčią SPS 6 priedo 1 lentelės 2 punkte nustatytus funkcionalumus, tiesiogiai prieštarauja Metodikos 7.3 punkto, 16 punktų reikalavimams, VPĮ 47 straipsnio 1 dalies reikalavimams, VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems nediskriminavimo, proporcingumo principams, kadangi nepagrįstai, be teisinio ir faktinio pagrindo apriboja konkurenciją konkurse.

18. Kasacinio teismo konstatuota, kad pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, nepagrįstai riboja jų konkurenciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011; kt.).

19. Ieškovei yra žinomi vos keli tiekėjai Europoje, kurie turėtų patirties įgyvendinus būtent ir išimtinai GNSS pagrindu veikiančią atstuminę kelių rinkliavos sistemą - Kapsch1 bei Skytoll. Taigi, nurodytas reikalavimas turėti patirties įgyvendinant išimtinai GNSS pagrindu veikiančią sistemą, nepripažįstant lygiavertės patirties, yra akivaizdžiai ribojantys konkurenciją bei neproporcingas, taip pažeidžiant ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus nediskriminavimo, proporcingumo principus.

20. Nurodytas kvalifikacijos reikalavimas yra akivaizdžiai neproporcingas, atsižvelgus ir į konkurso objektą. Konkurso techninėje specifikacijoje yra aiškiai nurodyta, kad: 29.1. Pirkimo objektas - atstuminės kelių rinkliavos Sistemos, paremtos GNSS ar lygiaverte technologija, nuomos pirkimas; 29.2. Sistema – Atstuminė kelių rinkliavos Sistema, paremta GNSS ar lygiaverte technologija. Taigi, Techninėje specifikacijoje aiškiai ir tiesiogiai nurodžius, kad pirkimo objektą (sistemą) sudaro rinkliavos sistema, paremta GNSS ar lygiaverte technologija, tuo tarpu SPS 6 priedo 1 lentelės 2 punkte nėra pripažįstama tiekėjo patirtis, įgyvendinus lygiavertę GNSS technologijai sistemą (kas sudaro konkurso objektą).

21. Todėl SPS 6 priedo 1 lentelės 2 punkte nustatytas reikalavimas bei 2024-10-02 pateiktas nurodyto reikalavimo išaiškinimas yra neteisėti bei naikintini ta apimtimi, kuria reikalaujama patirtis įgyvendinant konkrečią, t.y. GNSS pagrįstą elektroninę kelių mokesčių rinkliavos sistemą, nepripažįstant tiekėjo lygiavertės patirties, įgyvendinus techniškai analogišką sistemą, turinčią SPS 6 priedo 1 lentelės 2 punkte nustatytus funkcionalumus.

22. Konkurso techninės specifikacijos 7 skyriuje nurodyta, kad: „Demonstracinis reikalavimas – DR – yra privalomas reikalavimas, kuris yra įgyvendintas, o Tiekėjas pasiūlyme turi pateikti įrodymus, kad toks reikalavimas yra veikiantis (įgyvendintas).” SPS 16 priede pateikiamuose demonstraciniuose reikalavimuose nurodyta, kad: „Tiekėjas privalo užpildyti visus Demonstracinius reikalavimus ir pateikti jų atitiktį įrodančius dokumentus. Esant Perkančiosios organizacijos prašymui, Tiekėjas turi sudaryti galimybę Perkančiajai organizacijai nemokamai ir savarankiškai ištestuoti Tiekėjo siūlomus demonstracinius reikalavimus.“

23. Atsakovė 2024-10-02 pateikė išaiškinimą, kuriame nurodyta: ,,Demonstracinis reikalavimas turi būti pilnai išpildytas kaip aprašyta techninėje specifikacijoje. Demonstracinis reikalavimas gali būti parodytas vienoje ar keliose sistemose, tačiau negali būti skaidomas į atskiras dalis (t.y. vienas reikalavimas turi būti parodytas vienoje sistemoje). Demonstracinis reikalavimas taip pat reiškia, kad akcinė bendrovė ,,Via Lietuva'' galės pati savarankiškai nemokamai įsitikinti, kad tiekėjas turi įgyvendinęs tokį reikalavimą vienoje ar keliose sistemose. Tinkami būdai ištestavimui: nemokami prisijungimai prie sistemų, testavimo aplinkų ir pan.‘‘. Taigi, 2024-10-02 pateiktu išaiškinimu buvo pateikta nauja, iki tol konkurso sąlygose nenustatyta sąlyga, kad tiekėjas konkretų visą demonstracinį reikalavimą turi būti įgyvendinęs tik vienoje konkrečioje sistemoje, ko anksčiau konkurso sąlygos nenustatė.

24. Ieškovės nuomone, nurodytas 2024-10-02 atsakovės išaiškinimas apribojo konkurenciją, taip pažeisdamas VPĮ 37 straipsnio 3 dalį, pažeidė proporcingumo principą, kadangi niekaip ir jokia apimtimi nėra pagrįsta, kodėl konkretaus demonstracinio reikalavimo tiekėjas negali grįsti kelių įgyvendintų sistemų pavyzdžiais. Iš šio išaiškinimo tapo aišku, kad atsakovė galės savarankiškai spręsti, kurių tiekėjų kuriuos demonstracinius reikalavimus vertinti, kada ir kokia apimtimi. Nurodyta aplinkybė rodo, kad demonstracinių reikalavimų vertinimas (galint vienų tiekėjų atitiktį vertinti, kitų ne, vertinti skirtinga apimtimi), nenustatant jokios aiškios tokio vertinimo procedūros, tiesiogiai prieštarauja VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje įtvirtintam pirkimo dokumentų aiškumo ir tikslumo reikalavimui, skaidrumo principui bei net sukelia galimas korupcijos rizikas. Todėl 2024-10-02 atsakovės išaiškinimas Nr. 17 (IV klausimas) yra naikintinas kaip nepagrįstas.

25. SPS 16 priedo REQ69 nustatyta, kad: „Neveikiant GNSS signalui, Sistema turi turėti galimybę automatiškai gauti duomenis iš įrenginių, naudojančių LTE signalą.“. 2024-10-04 atsakovė pateikė išaiškinimą, kuriame nurodė, kad ,,Reikalavimas nebus naikinamas. Tai yra papildomas reikalavimas, kuris nėra privalomas (NR). Atstumo ir mokesčio apskaičiavimo algoritmas turi būti identiškas. LTE turi veikti tik tuo atveju, kai nėra GNSS signalo‘‘.

26. Nurodytu 2024-10-04 išaiškinimu atsakovė nurodė, kad atstumo ir mokesčio apskaičiavimo algoritmas turi būti identiškas, kas reiškia, kad neturi būti skirtumų tarp klientų, naudojančių atstuminę kelių rinkliavos sistemą. Visgi, nurodytas 2024-10-04 atsakovės išaiškinimas bei pagal pats SPS 16 priedo REQ69 ir SPS 13 priedo 5 punkte esančios lentelės 7 eilėje nustatytas reikalavimas yra akivaizdžiai diskriminuojantis sistemos naudotojus ir pažeidžiantis VPĮ 35 straipsnio 4 dalį, skaidrumo bei nediskriminavimo principus, kadangi sudaro galimybę vienodus sistemos naudotojus skirtingai traktuoti. Tie sistemos naudotojai, kurie naudos EETS OBU, nebus apmokestinami, o mobiliosios programėlės naudotojai apmokestinami. Todėl SPS 16 priedo REQ69 ir SPS 13 priedo 5 punkte esančios lentelės 7 eilėje nustatytas reikalavimas bei 2024-10-04 atsakovės išaiškinimas yra neteisėti ir todėl naikintini.

27. Tiekėjui pateikus klausimą :,, 16. SPS priedas Nr. 16 Atitikties lentelės EN 08 22 REQ 87,88,89,90,91,97,98 – kadangi klientas perka programinę įrangą ,,skambučių centras+palaikymo tarnyba‘‘, ar šie reikalavimai vis dar aktualūs tiekėjui ? Ar paslaugų tiekėjas turėtų įtraukti išlaidas už šias programinės įrangos funkcijas, t.y. ,,skambučių centras+palaikymo tarnyba‘‘?‘‘, atsakovė 2024-10-04 pateikė atsakymą - ,,Taip, reikalavimai aktualūs. Skambučio centro ir jo palaikymo tarnybos paslaugų įtraukti į pasiūlymo kainą nereikia. Užsakovo Skambučių centro sistema apima tik įeinančius ir išeinančius skambučius‘‘.

28. Tuo tarpu tiekėjui pateikus klausimą: ,,2 2. Klausimai ir atsakymai vENG (II klausimai) - Skambučių centro paslaugų programinė įranga, kurią klientas ketina įsigyti – ar tai pilna skambučių centro + aptarnavimo pulto programinė įranga su funkcijomis, leidžiančiomis bendrauti su savininkais / vairuotojais per VoIP, el. paštą, SMS , realaus laiko žmogaus agento pokalbiai ir pokalbiai su virtualiu agentu (chatbot)?‘‘, atsakovė 2024-10-02 paaiškino - ,,Ne. Skambučių centro paslaugų programinė įranga leis aptarnauti tik skambučius bei siųsti sms žinutes. Teikėjas turės integruoti skambučių centrą į Sistemą, kad klientų aptarnavimo centras galėtų matyti visą komunikaciją susijusią su Naudotoju‘‘.

29. Kaip matyti iš aukščiau nurodytų reikalavimų, nurodytas 2024-10-04 paaiškinimas akivaizdžiai prieštarauja VPĮ 35 straipsnio 4 daliai, kadangi nustato skirtingą užsakovo atsakomybės apimtį, nei tai numatyta 2024-10-02 atsakovės išaiškinime. 2024-10-04 išaiškinime, skirtingai nei 2024-10-02 išaiškinime, nebėra nustatyta, kad užsakovas yra atsakingas už sms žinučių funkcionalumą, kurio užtikrinimas akivaizdžiai yra susijęs su pasiūlymo kaina konkurse. Todėl 2024-10-04 paaiškinimas ta apimtimi, kiek jame nustatyta, kad „Užsakovo Skambučių centro sistema apima tik įeinančius ir išeinančius skambučius“, yra neteisėtas bei nepagrįstas.

30. Atsakovė AB ,,Via Lietuva‘‘ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti arba palikti nenagrinėtu, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Visų pirma ieškovė neturi suinteresuotumo reikšti ieškinį, ieškinį pareiškė piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis ir siekdama trikdyti atsakovės veiklą, ieškinį pareiškė nesilaikiusi ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos ir praleidusi terminus pirkimo sąlygoms ginčyti.

31. Ginčo pirkimas buvo paskelbtas 2024 m. rugpjūčio 23 d. Pagal pirminį skelbimą apie pirkimą pasiūlymų pateikimo terminas buvo numatytas 2024 m. rugsėjo 27 d. 13 val. Lietuvos laiku. 2024 m. rugsėjo 19 d. atsakovė pratęsė pasiūlymų pateikimo terminą iki 2024 m. spalio 11 d. 13 val. Vykstant pirkimo procedūroms, gavusi suinteresuotų dalyvių prašymus, atsakovė teikė pirkimo sąlygų paaiškinimus, - 2024 m. spalio 2 d. bei 2024 m. spalio 4 d. 2024 m. spalio 9 d. ieškovė pateikė pretenziją, kuria prašė panaikinti 2024 m. spalio 2 d. pirkimo sąlygų paaiškinimo Nr. 17 atsakymus į IV ir V klausimus bei 2024 m. spalio 4 d. paaiškinimą. Pretenziją ieškovė pateikė po darbo valandų, 2024 m. spalio 9 d. 19 val. 59 min. 2024 m. spalio 10 d. atsakovė, išnagrinėjusi pretenziją, priėmė sprendimą atmesti pretenziją kaip nepagrįstą, o dalyje palikti nenagrinėtą. Atsakymas į pretenziją buvo pateiktas 2024 m. spalio 10 d. 20 val. 08 min. Ieškovė su atsakymu susipažino 2024 m. spalio 10 d. 21 val. 35 min. 2024 m. spalio 10 d. ieškovė, nesulaukusi atsakymo į pretenziją, sumokėjo žyminį mokestį, jį sumokėdama 2024 m. spalio 10 d. 17 val. 39 min. Tą pačią dieną 2024 m. spalio 10 d. ieškovė, tikėtina net nesulaukusi atsakymo į pretenziją, pateikė ieškinį teismui.

32. 2024 m. spalio 11 d. 13 val. baigėsi pasiūlymų pateikimo terminas, 2024 m. spalio 11 d. 13 val. 45 min. viešojo pirkimo komisija pradėjo pasiūlymų vertinimą. Ieškovė pasiūlymo pirkime nėra pateikusi. Nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog ieškovės ieškinys yra aiškiai nepagrįstas, nes ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo jį reikšti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas, taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko.

33. Viešajame pirkime tiekėjo teisinis suinteresuotumas kasacinio teismo praktikoje apibrėžiamas kaip tiekėjo suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Atsižvelgiant į tai, teisė ginčyti perkančiojo subjekto veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiojo subjekto veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020).

Žemesnės instancijos teismas

34. Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus), įskaitant sprendimą nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas, ir jo subjektinių teisių pažeidimas dėl galimai neteisėtų pirkimo sąlygų; tai – privalomos ir kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 , 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020).

35. Ieškovė ginčija pirkimo sąlygų reikalavimus – atsakovės pateiktus jų paaiškinimus, tačiau pasiūlymo pirkime nepateikė. Savaime tai nereiškia suinteresuotumo neturėjimo, tačiau tokiu atveju yra būtina nustatyti, ar ieškovė turėjo (turi) galimybę pasiūlyti pirkimo objektą, tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių to nepadarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).

36. Ieškovė nei pretenzijoje, nei ieškinyje nenurodė, kokią ekonominę veiklą ji vykdo, kaip ji yra suinteresuota pirkimo sutarties sudarymu, nepateikė jokios informacijos apie įgyvendintus projektus, turimus darbuotojus bei kitos informacijos, kuri leistų bent jau preliminariai spręsti, kad ji turi objektyvias galimybes pasiūlyti pirkimo objektą. Pirkimo objektas yra sudėtingas, reikalaujantis ne tik patirties, tačiau ir ženklių finansinių, techninių bei žmogiškųjų resursų. Atsižvelgiant į tai, SPS 6 priede yra nustatyti reikalavimai kvalifikacijai, kurie ne tik susiję su finansiniu pajėgumu, reikalaujant, jog suinteresuoto dalyvio metinės visos veiklos pajamos per paskutinius 3 (trejus), o jeigu tiekėjas įregistruotas vėliau ar veiklą pradėjo vėliau – nuo ūkio subjekto įregistravimo ar veiklos pradžios yra ne mažesnės kaip 6 000 000,00 Eur, tačiau ir techninio bei profesinio pajėgumo reikalavimai būti suteikus atstuminės kelių rinkliavos sistemos kūrimo ir (arba) modernizavimo, ir (arba) nuomos su palaikymu, ir (arba) priežiūros paslaugų už ne mažiau kaip 4 500 000,00 Eur (be PVM) bei turėti atitinkamą personalą.

37. Ieškovė šių reikalavimų neginčijo, pastebėjimų dėl jų neteikė. Patikrinus viešai skelbiamą informaciją google.com2 paieškoje, matyti, kad nėra jokios informacijos apie ieškovę, išskyrus padrikus duomenis apie registrams teiktą informaciją, ieškovė neturi interneto svetainės. Paieškoje nėra jokios informacijos apie ieškovės savarankiškai arba su kitais partneriais įgyvendintus projektus, susijusius su jau sukurtos atstuminės kelių rinkliavos sistemos kūrimu, modernizavimu, nuoma, priežiūra. Ieškovės veiklos sritis yra visiškai nesusijusi su pirkimo objektu, yra nurodoma tik informacija apie tai, kad ieškovė veikia kaip holdingo bendrovė.

38. Faktą, kad ieškovė neturi jokių objektyvių galimybių varžytis dėl pirkimo sutarties sudarymo ir reikšti ieškinio dėl pirkimo sąlygų (ne) teisėtumo, įrodo šie viešai skelbiami duomenys: ieškovė neturi nei vieno darbuotojo, nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja, nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už 2023 metus, ieškovės 2022 m. finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodyta, kad ieškovė iš esmės jokios veiklos 2021 m. – 2022 metais nevykdė, neturėjo jokių pardavimo sandorių, negavo jokių pajamų, neturėjo nei vieno darbuotojo. Ieškovės suinteresuotumu teikti pretenziją ir ginčyti pirkimo nebuvimą patvirtina ir įrodo tas faktas, jog ieškovė nėra pateikusi nei vieno paklausimo, prašymo paaiškinti pirkimo sąlygas.

39. Ieškovo procesinis elgesys taip pat įrodo, kad, reikšdama ieškinį, ji siekia ne sąžiningų sąlygų varžytis dėl pirkimo sutarties sudarymo, tačiau iš esmės siekia sutrikdyti pirkimo procedūras, jas tęsiant ir atidedant pasiūlymų pateikimo terminą: ieškovė pretenziją pateikė likus mažiau kaip dviem dienoms iki pasiūlymo pateikimo termino (2024 m. spalio 9 d. po darbo valandų). Pretenzijoje yra ginčijami atsakovės teikti paaiškinimai ne todėl, kad pirkimo sąlygos buvo paaiškintos netinkamai, tačiau siekiant imituoti ikiteisminės ginčo nagrinėjimo stadijos procedūras. Pavyzdžiui, ieškovė ginčijo atsakovės pateiktą paaiškinimą, kad jei nesutampa tekstas anglų ir lietuvių kalba, turi būti vadovaujamasi tekstu lietuvių kalba, tačiau pats reikalavimas nėra ginčijamas.

40. Ieškovė, net nesulaukusi atsakymo į pretenziją, jau sumokėjo žyminį mokestį už ieškinį, pateikė ieškinį, nors išankstinio ginčų sprendimo ne teismo tvarka yra privaloma, o pagal CPK 423 ³ str. 1 d. 3 p. privaloma pateikti ne tik pačią pretenziją, tačiau ir atsakovės sprendimą dėl jos. Išankstinė ginčo nagrinėjimo tvarka nėra savitikslė, ja yra siekiama sudaryti prielaidas išspręsti ginčą iki teismo. Šios teisių gynybos stadijos esmė – prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus išvengiant teismo proceso, t. y. perkančiajai organizacijai panaikinti savo netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiau išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus. Tokia privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-406-378/2018).

41. Nepriklausomai nuo to, kad ieškinys buvo priimtas, tačiau ieškovės suinteresuotumo klausimas, įskaitant pareikšto ieškinio atitiktį imperatyviems CPK 5 str. ir 135 str. nustatytiems reikalavimams, ne tik gali, bet ir turi būti vertinamas bet kurioje proceso stadijoje. Tokios pat praktikos laikosi ir kasacinis teismas, pažymėjęs, jog tiekėjo teisinis suinteresuotumas vertintinas ne tik ieškinio padavimo, bet ir bylos atitinkamame teisme nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-378/2020). Šio vertinimo nekeičia ieškovės paaiškinimai, kad ji buvo pasirengusi pritraukti papildomus subjektus ir remtis jų pajėgumais, siekdama dalyvauti pirkime. Toks deklaratyvus ieškovės nurodymas niekaip neįrodo, kad iš tiesų jis šiuos papildomus pajėgumus turėjo galimybę pritraukti, nėra pateikti preliminarūs susitarimai ar kiti įrodymai, kurie pagrįstų, jog bent jau iki 2024 m. spalio 2 d. (kuomet buvo pateikti ginčijami pirkimo sąlygų paaiškinimai), tokie susitarimai buvo pasiekti. Be to, šių subjektų, kurių pajėgumais ketino remtis veiklos nevykdanti ieškovė, nurodymas yra teisiškai reikšmingas ir sprendžiant, ar tikrai ginčijami pirkimo sąlygų paaiškinimai pažeidžia ieškovės teises. Šiame kontekste nepakanka nurodyti tariamo VPĮ normų pažeidimo, tačiau yra būtina nurodyti, jog iki ginčo paaiškinimų pateikimo ieškovė visas pirkimo sąlygas atitinka, o po paaiškinimų pateikimo – jau nebe.

42. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teisinis suinteresuotumas ginčyti viešojo pirkimo sąlygas kaip sąlyga kreiptis į teismą pripažįstamas tais atvejais ir tiek, kiek ieškovė gina būtent savo subjektines tiekėjo (dalyvio) teises ir pažeistą savo teisę varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019). Taigi, atsižvelgiant į bendrąją įrodinėjimo pareigą (CPK 178 str.), ieškovė turi pateikti įrodymus, kad šiais paaiškinimais yra pažeidžiamos jos teisės, tačiau jokių įrodymų nepateikia.

43. Pavyzdžiui, ieškovė ginčija SPS 6 priedo 1 lentelės 2 punkte nustatytą reikalavimą tuo aspektu, kad tariamai neleidžiama būti įgijus patirties sukuriant, nuomojant ar prižiūrint lygiavertę, ne GNSS atstuminę kelių rinkliavos sistemą. Atsakovei nėra žinoma, ar apskirtai egzistuoja lygiavertė kelių rinkliavos sistema nei GNSS pagrindu, nes GNSS technologija yra pagrįsta palydoviniu ryšiu. Ieškovė, siekdama įrodyti, kad šis konkretus reikalavimas pažeidžia jo teises, privalo pateikti duomenis ne tik, kad tokia GNSS sistemai lygiavertė kelių rinkliavos sistema egzistuoja, tačiau ir įrodymus, kad jis yra įgijęs reikalaujamą patirtį šią sistemą kuriant, nuomojant ar aptarnaujant. Atsakovės 2024 m. spalio 4 d. paaiškinimas dėl SPS 16 priedo REQ69 reikalavimo turinio, kiek tai yra susiję su rinkliavos rinkimo principais, vėlgi niekaip nepažeidžia ieškovės teisių ar neriboja galimybių teikti pasiūlymo ir varžytis dėl pirkimo sutarties sudarymo. Ieškovės ginčijami kiti reikalavimai - reikalavimas dėl demonstracinių bandymų ar reikalavimas dėl skambučio centro funkcionalumų - nepažeidžia ieškovės teisių, nes ieškovė neturi ir nepateikia įrodymų, kad turėjo, susitarimų su kitais subjektais, kurie jau yra sukūrę konkrečią atstuminę kelių rinkliavos sistemą.

44. Antra, ieškovė praleido terminą pirkimo reikalavimams ginčyti ir nesilaikė išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos. Vadovaujantis VPĮ 101 straipsnio 1 dalimi, tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ar nepagrįstai nutraukė sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą. Šio straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, šis reikalavimas imperatyvus.

45. Pagal VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 1 punktą tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui (išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus) per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – per 15 dienų nuo pranešimo išsiuntimo tiekėjams dienos. Perkančioji organizacija privalo nagrinėti tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo dienos ir pateiktos laikantis VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų. Neprivaloma nagrinėti pretenzijų, teikiamų pakartotinai dėl to paties perkančiosios organizacijos priimto sprendimo arba atlikto veiksmo (VPĮ 103 straipsnio 1 dalis).

46. Pirkimo sąlygos buvo paskelbtos 2024 m. rugpjūčio 27 d., todėl būtent nuo šios dienos prasidėjo terminas pretenzijoms dėl pirkimo sąlygų teisėtumo pareikšti. Tačiau ieškovė pretenziją pateikė 2024 m. spalio 9 d. – akivaizdžiai praleidusi nustatytą terminą ir neprašydama jo atnaujinti. Būtent dėl to atsakovė 2024 m. spalio 10 d. atsakyme į pretenziją pažymėjo, kad reikalavimas pakeisti 2024 m. spalio 2 d. paaiškinimą dėl kvalifikacijos reikalavimo yra pateiktas praleidus nustatytą terminą.

47. Be to, atsakovė, atmesdama ieškovės argumentus, kad tariamai šio reikalavimo turinį ji suprato tik susipažinusi su pateiktu paaiškinimu, pagrįstai atmetė kaip nepagrįstą, nes atsakovė, teikdama paaiškinimą, reikalavimo turinio nepakeitė, o pateikė tik nuorodą į pirkimo dokumentus, SPS 13 p., kuriame aiškiai nustatyta, kad, esant skirtumui tarp angliško ir lietuviško teksto, privaloma vadovautis lietuviška dokumentų redakcija. Taigi, yra akivaizdu, kad ieškovei iš esmės ginčijant SPS 6 priede nustatytą reikalavimą kvalifikacijai, ji tą turėjo padaryti per 10 dienų nuo pirkimo paskelbimo dienos, o to nepadariusi, praleido terminą pretenzijai pateikti, kas sudaro pagrindą šį reikalavimą atmesti.

48. Ir kiti ieškinio reikalavimai yra reiškiami prisidengiant pateiktais paaiškinimais, siekiant išvengti VPĮ 102 str. 1 d. nustatytų terminų taikymo. Nei vienu ginčijamu paaiškinimu atsakovė nepakeitė pirkimo sąlygų turinio, nenustatė kokybiškai naujų reikalavimų, kurie galėjo pakeisti ieškovės suvokimą dėl to, kaip parengti pasiūlymą. Todėl atsakovė visiškai pagrįstai ir teisėtai atsakyme į pretenziją sprendė, kad ieškovė praleido nustatytą terminą, todėl pretenzija dalyje nebuvo nagrinėta.

49. Ieškovė iš esmės nepasinaudojo išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka. Išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka ieškovė privalo pasinaudoti ne formaliai pateikdama pretenziją, tačiau ir sulaukti jos atsakymo, įvertinti atsakovės argumentus, kuriais yra grindžiami atsakymai. Tačiau ieškovė 2024 m. spalio 9 d. pateikė pretenziją, 2024 m. spalio 10 d., nesulaukusi atsakymo į ją – kreipėsi į teismą. Palyginus pretenzijos turinį su ieškinio turiniu bei dėstymu, yra matyti, jog ieškovė tiesiog perkėlė visus argumentus į ieškinį, nekeisdamas nei formuluočių, nei dėstymo tvarkos, papildomai pateikdama tik prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovė tiesiog perkėlė ginčą į teismą, nevertindamas atsakovės priimtų sprendimų, jų pagrįstumo. Ieškovė nepasinaudojo išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka, o tai sudaro pagrindą ieškinį palikti nenagrinėtu.

50. Trečia, ieškovės reikalavimai iš esmės yra neteisėti. Demonstracinių bandymų sąlyga yra aiški ir nedviprasmiška, nesuteikianti neteisėtos diskrecijos. Ieškovė nurodė, kad 2024 m. spalio 2 d. paaiškinimu buvo pateikta nauja, iki tol pirkimo sąlygose nenustatyta sąlyga, kad tiekėjas konkretų visą demonstracinį reikalavimą turi būti įgyvendinęs tik vienoje konkrečioje sistemoje, ko anksčiau konkurso sąlygos nenustatė. Aiškinant šią pirkimo sąlygą, buvo tiesiog pakartotas pirkimo dokumentų reikalavimas, kad demonstracinis reikalavimas turi būti pilnai išpildytas, kaip tą nustato techninė specifikacija. Pirkimu siekiama įsigyti atstuminės kelių rinkliavos sistemos, paremtos GNSS ar lygiaverte technologija, nuomą. Tai reiškia, kad tiekėjas, siekiantis sudaryti pirkimo sutartį, turi turėti ir pasiūlyti sistemą, kurią turės lokalizuoti pagal techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus, ir nuomoti pirkimo sutartyje nurodytą laikotarpį. Todėl atsakovė siekia įsitikinti, kad šie reikalavimai, kurių demonstracijos yra privalomos, jau buvo įgyvendinti visa apimtimi ir prašo pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, pademonstruoti konkretaus funkcionalumo veikimą. Tačiau pirkimo sąlygose nebuvo ir nėra reikalaujama, kad šie visi reikalavimai būtų įdiegti vienoje konkrečioje sistemoje. Būtent toks reikalavimas buvo ir yra nustatytas pirkimo dokumentuose ir tą atsakovė paaiškino.

51. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad reikalavimas, susijęs su skambučių centro funkcionalumais, buvo pakeistas ar yra neaiškus. 2024 m. spalio 2 d. teiktame paaiškinime, atsakant į kito tiekėjo pateiktą klausimą, ar atsakovė siekia įsigyti skambučių centro paslaugų programinę įrangą, kuri apimtų funkcijas, leidžiančias „bendrauti su savininkais /vairuotojais per VoIP, el. paštą, SMS, realaus laiko žmogaus agento pokalbiai ir pokalbiai su virtualiu agentu (chatbot)“, paaiškino, kad atsakovė siekia įsigyti tokią skambučių centro paslaugų programinę įrangą, kuri leis aptarnauti skambučius bei siųsti sms žinutes. Atsakovė aiškiai nurodė, kad tiekėjų siūloma skambučių centro paslaugų programinė įranga turi leisti aptarnauti skambučius ir turi turėti funkcionalumą, kuris užtikrintų sms žinučių siuntimą. Todėl, akivaizdu, kad šiuos kaštus (įskaitant sms žinučių funkcionalumo siuntimo) tiekėjas turi įskaičiuoti į savo pasiūlymo kainą.

52. Tuo tarpu 2024 m. spalio 4 d. pateiktame paaiškinime atsakovė patvirtino, kad skambučių centro paslaugų programinei įrangai keliami reikalavimai (įskaitant 2024 m. spalio 2 d. pateiktus paaiškinimus) yra aktualūs. Be to, aiškiai nurodė, kad į pasiūlymo kainą nereikia įskaičiuoti skambučių centro ir jo palaikymo tarnybos paslaugų (nes šį centrą perkančioji organizacija turi). Be to, paaiškino, kad atsakovės valdoma (turima) skambučių centro sistema apima tik įeinančius ir išeinančius skambučius. Tai reiškia, kad atsakovės valdoma (turima) skambučių centro sistema neapima (neturi) sms žinučių siuntimo funkcijos.

53. Taigi, skirtingai nei teigia ieškovė, atsakovė nei 2024 m. spalio 2 d., nei spalio 4 d. nenurodė, kad ji yra atsakinga už sms žinučių funkcionalumą, nepakeitė atsakovės nustatytos atsakomybės apimties ir nuosekliai tiekėjams komunikavo, kad sms žinučių siuntimo funkcionalumą turi pasiūlyti tiekėjai, o tai reiškia, kad tiekėjai turi su šiuo funkcionalumu susijusias išlaidas (kaštus) įtraukti į pasiūlymo kainą. Todėl ieškovės reikalavimai ir materialiuoju aspektu dėl tariamo VPĮ 35 str. pažeidimo yra visiškai nepagrįsti.

54. Ieškinys yra reiškiamas piktnaudžiaujant teise, nes ieškovė pareiškė ieškinį, neturėdama teisinio suinteresuotumo. CPK 95 str. 1 d. nustato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius.

55. Atsakovė jau nurodė, kad viešai skelbiama informacija akivaizdžiai patvirtina, jog ieškovė yra aktyvios veiklos nevykdantis subjektas, nepateikęs finansinės atsakomybės už 2023 metus, per 2021 – 2022 metus negavęs jokių pajamų, neturintis interneto svetainės, nei vieno darbuotojo. Be to, ieškovė ieškinį pateikė nesulaukusi atsakovės atsakymo į pretenziją, ką pagrindžia ne tik ieškinio pateikimo momentas, tačiau ir žyminio mokesčio sumokėjimo laikas. Ieškovė, prieš tai nepateikusi nei vieno klausimo, prašymo, prieš pat pasiūlymų pateikimo momentą teikia aiškiai nepagrįstą pretenziją, kurios pateikimo tikslas ne pirkimo sąlygų paaiškinimas ar pakeitimas, tačiau pasiūlymų pateikimo termino nukėlimas. Ieškovo tikslą bet kokiomis priemonėmis nukelti pasiūlymų pateikimo terminą įrodo ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones formuluotė – būtinai šį klausimą išspręsti iki pasiūlymų pateikimo momento – 2024 m. spalio 11 d. 13 val.

56. Šių faktinių aplinkybių ir įrodymų pakanka nuspręsti, kad ieškovė ieškinį pareiškė nesąžiningai, jos veiksmai visiškai atitinka CK 1.137 str. 3 d. nustatytą draudimą gyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Ir šios aplinkybės sudaro tiek faktinį, tiek ir teisinį pagrindą teismui atsisakyti ginti ieškovės teises ieškinį paliekant nenagrinėtą.

57. CPK 95 ¹ str. 1 d. nustato, kad jeigu atsakovas mano, kad ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, siekdamas pakenkti atsakovo vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusiai veiklai ar atgrasyti atsakovą nuo šios veiklos, jis turi teisę atsiliepime į ieškinį pateikti teismui prašymą taikyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą. Gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą atsakovo prašymą ir preliminariai įsitikinęs jo pagrįstumu, teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos persiunčia jo kopiją ieškovui. Kartu su prašymo kopija teismas ieškovui nusiunčia pranešimą, kuriuo įpareigoja jį ne vėliau kaip per keturiolika dienų raštu pateikti atsikirtimus į atsakovo prašymą, tikėtinai pagrindžiant savo ieškinio reikalavimą ir pateikiant įrodymus, patvirtinančius ieškovo nurodomas aplinkybes, jei tokie įrodymai nebuvo pateikti su ieškiniu, taip pat informuoja apie atsikirtimų nepateikimo pasekmes. Jeigu ieškovas per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą nepateikia atsikirtimų į atsakovo prašymą arba nepateikia įrodymų, patvirtinančių ieškovo nurodomas aplinkybes, jei tokie įrodymai nebuvo pateikti su ieškiniu, arba teismas nustato, kad ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį siekdamas pakenkti atsakovo vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusiai veiklai ar atgrasyti atsakovą nuo šios veiklos, ieškinys paliekamas nenagrinėtas.

Žemesnės instancijos teismas

58. Teismas, vertindamas, ar ieškovas nesąžiningai pareiškė šioje dalyje nurodytą nepagrįstą ieškinį, atsižvelgia į šią teismo byloje turimą informaciją: į ieškinyje pareikšto reikalavimo ar jo dalies ne proporcingumą, perteklinį pobūdį, į tai, kad ieškovas dėl panašių reikalavimų yra inicijavęs daugiau bylų, į tai, kad yra požymių, kad ieškovas baugina atsakovą ar jam grasina, į kitas reikšmingas aplinkybes. Ieškovo pateiktus atsikirtimus teismas turi įvertinti ir priimti nutartį ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo atsikirtimų gavimo teisme dienos arba, kai ieškovas nepateikia atsikirtimų, – nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto termino ieškovo atsikirtimams pateikti pabaigos dienos.

59. Įvertinus ieškinio turinį bei jo pareiškimo aplinkybes ir patį Ieškovo statusą, yra faktinis ir teisinis pagrindas taikyti CPK 95 ¹ str. nustatytą procedūrą. Pirma, atsakovė vykdo su viešo intereso tenkinimu susijusią veiklą – yra atsakinga už visos Lietuvos Respublikos kelių priežiūrą, statybą bei rekonstrukciją. Šiuo konkrečiu pirkimu atsakovė siekia viešųjų interesų patenkinimo. Pirkimu siekiama įgyvendinti ir perkelti į nacionalinę teisę šias Europos Sąjungos teisės normas, kurių perkėlimo terminas jau yra pasibaigęs: 1996 m. liepos 25 d. Tarybos direktyvą 96/53/EB, nustatančią tam tikrų Bendrijoje nacionaliniam ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausius leistinus matmenis ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausią leistiną masę, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1242; 1999 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovininių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2022 m. vasario 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/362; 2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/520 dėl elektroninių kelių rinkliavos sistemų sąveikumo, kuria sudaromos palankesnės sąlygos tarpvalstybiniu lygmeniu keistis informacija apie kelių rinkliavų nesumokėjimo atvejus Sąjungoje.

60. Besitęsianti situacija, kuomet Lietuvos Respublikoje nėra veikiančios elektroninės kelių rinkliavos sistemos, lemia tai, jog ne tik nėra formaliai įgyvendinti nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimai, todėl prieš Lietuvos Respubliką pradėta pažeidimo procedūra, lemianti ženklias finansines sankcijas valstybei. Be to, pirkimo objekto įsigijimu yra siekiama spręsti esminius ekonominius bei visuomenės saugumo interesus. Perkančioji organizacija, naudodama elektroninę kelių rinkliavos sistemą surinktas lėšas naudos esamo Lietuvos kelių tinklo priežiūrai bei atnaujinimui. Šiuo metu esama kelių tinklo būklė yra nepatenkinama, tačiau papildomų finansavimo šaltinių nėra, o iš biudžeto skiriamų Kelių priežiūros ir plėtros finansavimo programos lėšų nepakanka tinkamai kelių priežiūrai užtikrinti.

61. Atsakovė pažymi, jog lėšos, kurios bus surinktos elektroninės kelių rinkliavos sistemos pagalba bus naudojamos ir tiems kelių ruožams, kurie susiję su nacionalinio saugumo interesų, ypatingai su karinio mobilumo, užtikrinimu, kas yra būtina, atsižvelgiant į esamą valstybės saugumo aplinką. Atliktas vertinimas parodė, kad elektroninės kelių rinkliavos sistemos įvedimas leistų surinkti nuo 140 000 iki 220 000 milijonų eurų per metus. Visos šios lėšos nedelsiant būtų panaudotos kelių tinklo priežiūrai bei atnaujinimui, kas sudarytų sąlygas ne tik Lietuvos ekonomikos plėtrai, tačiau ir nacionaliniam bei visuomenės saugumui keliuose užtikrinti. Svarbu tai, kad pirkimo objekto įgyvendinimas ir elektroninės kelių rinkliavos sistemos įvedimas yra tiesiogiai susijęs su atsakovės pajamų gavimu.

62. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 6, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo ir įstatymo papildymo 6-1 straipsniu įstatymu ir Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 6, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 6-1 straipsniu įstatymo Nr. XIII-3420 7 straipsnio pakeitimo įstatymu, elektroninės kelių rinkliavos sistemos būdu gautos pajamos bus laikomos perkančiosios organizacijos pajamomis.

63. Pirkimas yra skirtas įgyvendinti valstybei svarbų projektą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 2 nutarė pripažinti projektą „Elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos sukūrimas“ , kuriuo įgyvendinama 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos susisiekimo plėtros programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 245 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos susisiekimo plėtros programos patvirtinimo“, pažangos priemonė Nr. 10-001-05-04-01 „Didinti susisiekimo sistemos kuriamą vertę ir infrastruktūros panaudojimo efektyvumą“, valstybei svarbiu projektu. Tuo pačiu nutarimu Vyriausybė nustatė, kad vienas iš esminių šio projekto tikslų – elektroninė kelių informacinė sistema, veikianti visoje Lietuvoje. Būtent šis Pirkimas yra skirtas šiam valstybei svarbiam projektui įgyvendinti.

64. Atsakovė siekia, kad elektroninė kelių rinkliavos sistema veiktų jau 2025 metais, todėl reikalauja, kad pirkimo objektas – I etapas (I dalis), kurio metu turi būti pritaikyta nuomojama elektroninė sistema Lietuvos sąlygoms, būtų įgyvendintas per 6 mėnesius, bet ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo pirkimo sutarties įsigaliojimo dienos, o dalyviui pasiūlius trumpesnį įgyvendinimo terminą numato skirti papildomus ekonominio naudingumo balus, kaip yra nustatyta Specialiųjų pirkimo sąlygų Todėl atsakovė yra suinteresuota per tiekėjo pasiūlytą ekonomiškai naudingiausią terminą įsigyti perkamas prekes/paslaugas, nes atliktais preliminariais skaičiavimais veikianti sistema kiekvieną mėnesį pradėtų gauti nuo 6 iki 12 milijonų eurų pajamų per mėnesį. Negaudama šių pajamų, atsakovė negalės įgyvendinti akcininko (valstybės) nustatytų esminių veikos tikslų, kartu įgyvendinant ir esminius valstybės interesus, susijusius su sąlygų kariniam mobilumui užtikrinti per esamų kelių, pritaikytų karinei technikai judėti, rekonstrukciją bei naujų kelių į karinio susitelkimo vietas tiesimą.

65. Ieškovė siekia trikdyti atsakovės veiklą, procesinėmis priemonėmis stabdyti visuomenei reikšmingo projekto – atstuminės kelių rinkliavos sistemos veikimą Lietuvos Respublikoje. Šis jos tikslas yra akivaizdžiai matyti, nes ieškovė, būdama neveikiančiu subjektu, formaliais pagrindais, nesilaikydamas išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos, siekė sustabdyti pirkimo procedūras neapibrėžtam laikotarpiui. Atsakovė yra priversta dalyvauti nesąžiningame ieškovės inicijuotame procese, skirti tam tiek vidinius resursus, tiek ir patirti finansines sąnaudas atstovavimo išlaidoms padengti. Nurodyti faktiniai duomenys bei procesinės aplinkybės yra pakankamos inicijuoti CPK 95¹str. nustatytą procedūrą, kuria ieškovė privalėtų papildomai įrodyti, kad iš tiesų jo tikslai yra sąžiningi ir teisėti.

66. Ieškovė AS ,,ARAJI HOLDING‘‘ pateikė dubliką, kuriuo prašo ieškinį tenkinti. Nurodė, kad VPĮ nenustato jokių kriterijų, nuo kada tiekėjas gali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose – dalyvauti viešuosiuose pirkimuose galima iškart įregistravus įmonę ir / ar konkreti įmonė gali būti skirta konkretaus viešojo pirkimo projekto įgyvendinimui. VPĮ 2 straipsnio 36 dalis nustato, kad tiekėjas - ūkio subjektas – fizinis asmuo, privatusis ar viešasis juridinis asmuo, kita organizacija ir jų struktūrinis padalinys arba tokių asmenų grupė, įskaitant laikinas ūkio subjektų asociacijas, kurie rinkoje siūlo atlikti darbus, tiekti prekes ar teikti paslaugas. Todėl atsakovės teiginiai apie ieškovės darbuotojų skaičių, veiklos rezultatus, ankstesnių projektų patirtį yra niekaip nesusiję su ieškovės teisiniu suinteresuotumu nagrinėjamos bylos atveju.

67. Nagrinėjamos bylos atveju ginčo nėra, kad: ieškovė yra privatus juridinis asmuo, kurio veikla niekaip ir jokia apimtimi nėra apribota, ji yra priėmusi kvietimą dalyvauti konkurse, ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos nustatyta tvarka pateikusi pretenziją atsakovei ir pretenzija buvo nagrinėta ir dėl jos priimtas neigiamas sprendimas. Konkurso sąlygos nenustatė jokių reikalavimų, kuriuos privalėtų pateikti pats tiekėjas, t.y. visus konkurso sąlygų reikalavimus tiekėjas gali grįsti subrangovų pajėgumais ir / ar partnerių patirtimi. Konkurso bendrųjų sąlygų 46 punktas aiškiai nustato subtiekėjų pasitelkimo galimybę įgyvendinti konkurso sąlygų reikalavimus, pagal 18 punktą tas pats subtiekėjas gali būti kelių konkurse dalyvaujančių tiekėjų subtiekėju. Konkurso specialiųjų sąlygų 6 priedas tiesiogiai patvirtina, kad visus techninio, finansinio bei profesinio pajėgumo reikalavimus tiekėjas gali grįsti ne tik partnerių pajėgumu, tačiau ir subtiekėjų kvalifikacija, joks 6 priedo reikalavimas nenustato, kad kokį nors konkurso sąlygų kvalifikacijos reikalavimą turėtų tenkinti būtent pats tiekėjas. Konkurso sąlygos niekaip neapriboja galimybės ieškovei dalyvauti konkurse atitinkamų kvalifikacijos reikalavimų atitikčiai pasitelkiant subtiekėjus / partnerius.

68. Atsakovė nurodo, kad ieškovė neginčijo konkurso sąlygų reikalavimų, susijusių su techniniu ir profesiniu pajėgumu, kas neva patvirtina, jog ieškovė šiuos reikalavimus turėtų atitikti (bei pagrįsti jų atitiktį). Toks atsakovės teiginys neatitinka tikrovės, kadangi pretenzija bei ieškiniu ieškovė ginčija būtent techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimą, nustatytą konkurso specialiųjų sąlygų 6 priedo 2 punkte. Teisinis suinteresuotumas, pagrindžiantis teisę į teisminę gynybą, negali būti paneigiamas argumentais dėl tokio kreipimosi tikslingumo ar besikreipiančio asmens reiškiamų reikalavimų pagrįstumo; sprendžiant, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, nevertinamos aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir kurių pagrindu teismas sprendžia, ar patenkinti, ar atmesti ieškinį.

69. Remiantis atsakovės pozicija, ieškovė, ginčydama konkurso sąlygas dar iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, turėtų pateikti savo būsimą pasiūlymą konkurse ar jo sudėtines dalis, o ginčą dėl viešųjų pirkimų sąlygų neteisėtumo nagrinėjantis teismas turėtų vertinti, ar toks ieškovo pasiūlymas atitinka konkurso sąlygas (ar jų dalį). Toks ieškovės teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi aiškinimas ir taikymas būtų nesuderinamas su CPK 5 straipsniu bei VPĮ 101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teismine ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų, procedūra, taip pat nebūtų objektyviai įgyvendintinas – tiekėjas turėtų „parengti“ pasiūlymą per VPĮ 102 straipsnyje nustatytus terminus ginčyti viešojo konkurso sąlygas, kai tuo tarpu iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos galėtų būti likęs dar itin ilgas laikas.

70. Galutinius sprendimus dėl subrangos / partnerystės sutarčių sudarymo tiekėjai sudaro tada, kai pagal visas konkurso sąlygas bei jų pateiktus paaiškinimus yra priimamas sprendimas teikti pasiūlymą viešajame pirkime, kas, nagrinėjamo ginčo atveju, nebuvo padaryta dėl neteisėtų ir šios bylos dalyką sudarančių konkurso sąlygų bei jų paaiškinimų. Tiekėjo subtiekėjų, partnerių atskleidimas vykstant teisminiam ginčui dėl konkurso sąlygų neteisėtumo bei pasiūlymo dokumentacijos teikimas būtų akivaizdžiai nesuderinamas su VPĮ 17 str. 1 d. įtvirtintu skaidrumo principu, kadangi tokiu atveju būtų atskleistas tiekėjo galimo būsimo pasiūlymo konkurse turinys.

71. Atmestini atsakovės teiginiai, kad neva ieškovės procesinis elgesys rodo, kad ji neturi teisinio suinteresuotumo konkurse. Nors ieškovė pateikė pretenziją likus 2 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino, tačiau ieškovės pretenzijoje yra tiesiogiai nurodoma, kad yra ginčijamas minėtas konkurso 6 priedo 1 lentelės 2 punkto reikalavimus, kurio neteisėtumas paaiškėjo ieškovei nuo paaiškinimų pateikimo dienos. Ieškovė pateikė pretenziją atsakovei, vadovaudamasis VPĮ nustatytais terminais, atsižvelgus į pateiktus konkurso sąlygų išaiškinimus bei jais paaiškėjusias / pakeistas konkurso sąlygas. Aplinkybė, kad ieškovė sumokėjo žyminį mokestį, nesulaukusi atsakymo į pretenziją, yra niekaip nesusijusi su ieškovės teisinio suinteresuotumo buvimu. Pateikusi pretenziją, ieškovė joje aiškiai nurodė atsakovei prašymą informuoti jį apie konkurso procedūrų stabdymą, tačiau toks ieškovės prašymas buvo ignoruotas, todėl ieškovė pagrįstai rengėsi galimam teisminiam bylos nagrinėjimui. Tai, kad prie ieškinio nebuvo pateiktas atsakovės atsakymas į pretenziją, niekaip nėra susiję su ieškovės teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi vertinimu.

72. Atsakovei paskelbus neteisėtus konkurso sąlygų paaiškinimus ir pagal juos paaiškėjus konkurso sąlygoms, ieškovė ėmėsi visų galimų veiksmų savo teisių ir teisėtų interesų užtikrinimui, o atsakovei nereaguojant į prašymus informuoti apie vykdomą procedūrų / jos sustabdymą, buvo priversta kreiptis į teismą CPK ir VPĮ nustatyta tvarka. Nors ieškovė neteikė atsakovei konkurse jokių prašymų paaiškinti jo sąlygas, ši aplinkybė niekaip nėra susijusi su ieškovės teisiniu suinteresuotumo vertinimu – konkurso sąlygos nustato tiekėjų teisę teikti klausimus dėl konkurso sąlygų išaiškinimo, tačiau ne pareigą. Nei VPĮ, nei konkurso sąlygos nenumato procedūros teikti perkančiajai organizacijai prašymus pakeisti konkurso sąlygas / paaiškinimus, kadangi tai sudaro pretenzijos ir ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos dalyką, kuo ieškovė ir pasinaudojo.

73. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nepaaiškino, kaip konkrečių šioje byloje ginčijamų konkurso sąlygų bei paaiškinimų nustatymas pažeidžia ieškovės interesus, todėl ieškovė teikia detalų paaiškinimą. SPS 6 priedo 1 lentelės 2 punkte nustatytas reikalavimas bei 2024-10-02 pateiktas nurodyto reikalavimo atsakovės išaiškinimas ta apimtimi, kuria reikalaujama patirtis įgyvendinant konkrečią, t.y. GNSS pagrįstą elektroninę kelių mokesčių rinkliavos sistemą. Ieškovė ginčija SPS 6 priedo 1 lentelės 2 punkte nustatytą reikalavimą tuo aspektu, kad tariamai neleidžiama būti įgijus patirties sukuriant, nuomojant ar prižiūrint lygiavertę, ne GNSS atstuminę kelių rinkliavos sistemą. Atsakovė teigia, kad jai nėra žinoma, ar egzistuoja kelių rinkliavos sistema nei GNSS pagrindu, nes ji pagrįsta palydoviniu ryšiu, o ieškovė, siekdama įrodyti, kad šis reikalavimas pažeidžia jos teises, privalo įrodyti, kad tokia GNSS sistemai lygiavertė sistema egzistuoja bei ji yra įgijusi reikalaujamą patirtį šią sistemą kuriant, nuomojant ar aptarnaujant.

74. Ieškovė mano, jog tai, kad egzistuoja lygiavertė, ne GNSS pagrindu, galima veikti atstuminė kelių rinkliavos sistema tiesiogiai patvirtina konkurso sąlygos. Konkurso techninėje specifikacijoje tiesiogiai nurodyta, kad konkurso objektas - atstuminė kelių rinkliavos sistema, paremta GNSS ar lygiavertė technologija. Tai tiesiogiai nurodyta ir konkurso techninės specifikacijos 1 punkte, apibrėžiančiame pirkimo objektą: „Pirkimo objektas - atstuminės kelių rinkliavos sistemos, paremtos GNSS ar lygiaverte technologija, nuomos pirkimas“. Atsakovės medžiaga, pristatyta seime, kurioje nurodyta, kad atstuminė kelių rinkliavos sistema gali būti pagrįsta ne tik GNSS, bet ir DSRC, RFID būdais. Analogiškame tebevykstančiame atstuminės kelių rinkliavos sukūrimo projekte taip pat nebuvo nurodyto kvalifikacijos reikalavimo, o nurodytas reikalavimas buvo apibrėžtas sekančiai: „Tiekėjas (arba jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančios tiekėjų grupės partneriai) kartu per paskutinius 5 (penkis) metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau 5 (penkis) metus) iki pasiūlymų pateikimo dienos turi būti įvykdęs nuo 1 (vienos) iki 5 (penkių) pirkimo sutarčių, kurių metu tiekėjas (kartu su jam pavaldžiais subtiekėjais) sukūrė ir įdiegė informacinę sistemą (diegimo darbai baigti, sistema priduota eksploatacijai), kurių bendra suminė vertė yra ne mažesnė kaip 4 000 000,00 Eur be PVM“.

75. Atsikertant į atsakovės teiginį, kad ieškovė turi pateikti įrodymus, kad ji turi patirtį šią sistemą kuriant, nuomojant ar aptarnaujant, pažymėtina, kad konkurso sąlygos niekaip ir jokia apimtimi nereikalauja paties tiekėjo būti įgyvendinus atstuminės kelių rinkliavos projektą ir nurodytą kvalifikaciją jis gali grįsti trečiųjų asmenų pajėgumais. Nurodytas reikalavimas pažeidžia ieškovės interesus, kadangi iš esmės apriboja subtiekėjų pasitelkimo galimybę ieškovei, kadangi vos keli rinkos dalyviai turi patirtį įgyvendinus būtent GNSS pagrindu atstuminės kelių rinkliavos sistemą, konkrečiai – TollNet.

76. 2024-10-02 atsakovės išaiškinime Nr. 17 nustatyta, kad demonstracinis reikalavimas turi būti pilnai išpildytas kaip aprašyta techninėje specifikacijoje. Demonstracinis reikalavimas gali būti parodytas vienoje ar keliose sistemose, tačiau negali būti skaidomas į atskiras dalis (t.y. vienas reikalavimas turi būti parodytas vienoje sistemoje). Demonstracinis reikalavimas taip pat reiškia, kad atsakovė galės pati savarankiškai nemokamai įsitikinti, kad tiekėjas turi įgyvendinęs tokį reikalavimą vienoje ar keliose sistemose. Tinkami būdai ištestavimui: nemokami prisijungimai prie sistemų, testavimo aplinkų ir pan.“ Atsakovė nurodė, kad šis išaiškinimas nepažeidžia ieškovės teisių, nes ieškovė neturi ir nepateikia įrodymų, kad turėjo susitarimų su kitais subjektais, kurie jau yra sukūrę konkrečią atstuminę kelių rinkliavos sistemą.

77. Ieškovė mano, kad nurodytas atsakovės teiginys yra nepagrįstas. Nei CPK, nei VPĮ nereikalauja tiekėjo ginčijant konkurso sąlygas pateikti susitarimų su esamais ir / ar potencialiais subtiekėjais, kurie dalyvautų konkurse tuo atveju, jeigu perkančioji organizacija nebūtų priėmusi neteisėtų konkurso sąlygų / paaiškinimų. Apskritai nėra aišku, kokiu pagrindu atsakovė reikalauja pateikti „kurie jau yra sukūrę konkrečią atstuminę kelių rinkliavos sistemą“, kai konkurso sąlygų reikalavimai nenustato reikalavimų būti sukūrus kelių rinkliavos sistemą – konkurse dalyvaujantis tiekėjas turi pademonstruoti, kad yra įgyvendinęs (jis arba jo partneriai / subtiekėjai) tam tikrus sprendinius ir jie gali būti susiję su sistemos modernizavimu, kūrimu, priežiūra ir kt. Nurodytas konkurso sąlygų paaiškinimas iš esmės apriboja konkurenciją ir ieškovės galimybes dalyvauti konkurse, kadangi pagal jį tiekėjas negali konkretaus reikalavimo atitikties grįsti patirtimi, gauta iš kelių projektų, tačiau privalo visą reikalavimą pagrįsti patirtimi išimtinai iš vieno įvykdyto projekto, kai tuo tarpu tokio reikalavimo skelbiant konkursą nebuvo nustatyta.

78. Atsakovė nurodė, kad PS 16 priedo REQ69 ir SPS 13 priedo 5 punkte esančios lentelės 7 eilėje nustatytas reikalavimas bei 2024-10-04 perkančiosios organizacijos išaiškinimas dėl SPS 16 priedo REQ69 reikalavimo turinio, kiek tai yra susiję su rinkliavos rinkimo principais, vėlgi niekaip nepažeidžia pačios ieškovės teisių ar neriboja galimybių teikti pasiūlymo ir varžytis dėl pirkimo sutarties sudarymo.

79. Ieškovė mano, kad nurodytas reikalavimas tiesiogiai riboja jos galimybes dalyvauti konkurse. Konkurso techninės specifikacijos 7.2.2 p. nustatyti sistemos veikimo reikalavimai, numatantys reikalavimus, susijusius su apskaičiuoto atstumo tikslumu (KPI2), mokesčio apskaičiavimo pretenzijų rodikliu (KPI5), GNSS įrenginių perduodamų duomenų atitikimas apmokestintam kelių tinklui (KPI9). Nagrinėjamos situacijos atveju atsakovės KSS 16 priedo REQ69 ir KSS 13 priedo 5 punkte esančios lentelės 7 eilėje nustatytas reikalavimas bei 2024-10-04 paaiškinimas sudaro situaciją, galinčią lemti vienodų sistemos naudotojų skirtingą traktavimą – tie sistemos naudotojai, kurie naudos EETS OBU, nebus apmokestinami, o mobiliosios programėlės naudotojai apmokestinami. Nurodyto skirtingo sistemos naudotojų traktavimo atveju būtent ieškovei konkurso laimėjimo atveju, būtų taikomos sankcijos pagal konkurso techninės specifikacijos 7.2.2 p. ir konkurso sutarties specialiųjų sąlygų 8.6 p., numatantį, ,,Jeigu Sutarties II dalyje numatytos paslaugos sudaro mažesnius rodiklius per 12 mėnesių laikotarpį nei nurodyta TS 7.2.2 p., Teikėjui taikoma 0,5% dydžio bauda nuo visos Sutarties kainos be PVM už kiekvieną pažeidimo atvejį“.

80. Atsakovė 2024-10-04 paaiškinime nurodė, kad: „Užsakovo Skambučių centro sistema apima tik įeinančius ir išeinančius skambučius.“ Atsakovė teigia, kad sąlyga nepažeidžia ieškovo teisių, nes ieškovė neturi ir nepateikia įrodymų, kad turėjo susitarimų su kitais subjektais, kurie jau yra sukūrę konkrečią atstuminę kelių rinkliavos sistemą.

81. Ieškovė mano, kad šis atsakovės teiginys yra nepagrįstas. Nei CPK, nei VPĮ nereikalauja tiekėjo ginčijant konkurso sąlygas pateikti susitarimų su esamais ir / ar potencialiais subtiekėjais, kurie dalyvautų konkurse tuo atveju, jeigu perkančioji organizacija nebūtų priėmusi neteisėtų konkurso sąlygų / paaiškinimų. Apskritai nėra aišku, kokiu pagrindu atsakovė reikalauja pateikti „kurie jau yra sukūrę konkrečią atstuminę kelių rinkliavos sistemą“, kai konkurso sąlygų reikalavimai nenustato reikalavimų būti sukūrus kelių rinkliavos sistemą – konkurse dalyvaujantis tiekėjas turi pademonstruoti, kad yra įgyvendinęs (jis arba jo partneriai / subtiekėjai) tam tikrus sprendinius ir jie gali būti susiję su sistemos modernizavimu, kūrimu, priežiūra ir kt. Konkurso sąlygų paaiškinimas riboja ir pažeidžia ieškovės dalyvavimo konkurse galimybes, kadangi išplečia konkurso objektą ir jo reikalavimus tiekėjui – tiekėjas turės dengti kaštus, susijusius su sms žinučių siuntimo funkcionalumo užtikrinimu, kas neišvengiamai didins bendro pasiūlymo kainą bei su tuo susijusius su tiekėjo kaštus, kai tuo tarpu ankstesniame 2024-10-02 paaiškinime buvo nurodyta, kad: „Skambučių centro paslaugų programinė įranga (pastaba - įrengiama atsakovės) leis aptarnauti tik skambučius bei siųsti sms žinutes.“

82. Atsakovė nurodė, kad ieškovė yra praleidusi terminą ginčyti konkurso specialiųjų sąlygų 6 priedo 1 lentelės 2 punkte nustatytą reikalavimą ir apskritai nepasinaudojo ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, kadangi ginčą tiesiog perkėlė į teismą. Kaip matyti iš atsakovės 2024-10-10 atsakymo į pretenziją turinio, atsakovė dalyje ieškovės pareiktų reikalavimų apimtyje nagrinėjo pretenziją ir ją atmetė kaip nepagrįstą. Ieškovė pateikė ieškinį teismui 2024-10-10, ieškinys priimtas nagrinėti atsakovei jos apimtyje išnagrinėjus ieškovės pretenziją. Tai, kad ieškinio turinys iš esmės atitinka pretenzijos turinį, niekaip ir jokia apimtimi nereiškia, kad ieškovė nepasinaudojo ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka. Priešingai, ginčijančio konkurso sąlygas ieškinio turinys privalo iš esmės atitinka pretenziją ir joje nurodytus argumentus.

83. Kaip matyti iš 2024-10-10 atsakovės atsakymo į pretenziją turinio, ieškovės pretenzija buvo palikta nenagrinėta šių reikalavimų apimtyje: pripažinti neteisėtus konkurso specialiųjų sąlygų 6 priedo 1 lentelės 2 punkte nustatytą reikalavimą bei 2024-10-02 pateiktą nurodyto reikalavimo išaiškinimą ta apimtimi, kuria reikalaujama patirtis įgyvendinant konkrečią, t.y. GNSS pagrįstą elektroninę kelių mokesčių rinkliavos sistemą, nepripažįstant tiekėjo lygiavertės patirties, įgyvendinus techniškai analogišką sistemą, turinčią KSSS 6 priedo 1 lentelės 2 punkte nustatytus funkcionalumus; pripažinti neteisėtu 2024-10-02 atsakovės išaiškinimą Nr. 17 (IV klausimas). Ieškovė mano, kad nurodytų reikalavimų apimtyje atsakovė nepagrįstai atsisakė nagrinėti ieškovės pretenziją.

84. Atsakovė 2024-10-10 atsakyme į pretenziją bei atsiliepime nurodė, kad ji 2024-10-02 pateiktame atsakyme konkurso specialiųjų sąlygų 6 priedo 1 lentelės 2 punkto reikalavimo nepakeitė, o tik referavo į konkurso sąlygų reikalavimus, kurie yra taikomi tuo atveju, jeigu yra neatitikimas tarp konkurso sąlygų lietuvių ir anglų kalbomis, todėl ieškovė yra praleidusi terminą ginčyti šį reikalavimą. Tačiau teismų praktikoje pažymima, kad tais atvejais, kai tiekėjai įrodo, kad momentas, kada jie turėjo sužinoti apie savo interesus pažeidžiantį įvykį, nesutampa su realaus šios aplinkybės supratimo momentu, ypač kai ginčijamo perkančiosios organizacijos sprendimo pagrindai (motyvai) tiekėjui tampa aiškūs vėliau, nei šis sprendimas buvo priimtas; veiksmingi teisių gynimo būdai viešųjų pirkimų nuostatų pažeidimo atveju gali būti užtikrinti, tik jei numatyti apskundimo terminai bus skaičiuojami nuo datos, kai pareiškėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie tariamą minėtų nuostatų pažeidimą; apskundimo terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo nuo tos datos, kai tiekėjas gavo pranešimą ar sužinojo apie perkančiosios organizacijos sprendimą, galimai pažeidžiantį ieškovo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-378/2018).

85. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad būtent perkančiajai organizacijai tenka negatyvios konkurso sąlygų netikslumo, neaiškumo pasekmės: jei perkančioji organizacija nevykdo ar vykdo netinkamai pareigas, kylančias iš VPĮ, būtent jai turi tekti neigiami padariniai. Jeigu būtų priešingai, galėtų kilti situacijos, kai perkančioji organizacija pasinaudotų ar turėtų naudos iš savo neteisėtų veiksmų, o tai suponuotų perkančiosios organizacijos nepagrįsto praturtėjimo grėsmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-713/2013).

86. Šiuo atveju tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė buvo pateikusi CVP IS priemonėmis konkurso sąlygų versiją anglų kalba, įskaitant konkurso specialiųjų sąlygų 6 priedą, nustatantį kvalifikacijos reikalavimu, atsakovė neneigia, kad šio priedo 1 lentelės 2 punkte nustatyti kvalifikacijos reikalavimai nesutapo lietuvių ir anglų kalbomis. Ieškovė, būdama užsienio subjektas, niekaip ir jokia apimtimi negalėjo tikėtis, kad šiame punkte nustatyti kvalifikacijos reikalavimai nesutaps, minėtam nesutapimui esant ne techninio, o esminio pobūdžio, nulemiant tai, kad pagal lietuvių kalba esantį kvalifikacijos reikalavimą nėra pripažįstama lygiavertė GNSS sistemai tiekėjo patirtis, o pagal anglišką dokumentų versiją – pripažįstama. Ieškovė turėjo pagrįstą įsitikinimą, kad bus pripažįstama lygiavertė GNSS technologijai tiekėjo patirtis, kadangi konkurso objektas buvo GNSS ar lygiaverte technologija pagrįstos atstuminės kelių rinkliavos sistemos nuomone.

87. Todėl ieškovė konkurso specialiųjų sąlygų 6 priedo 1 lentelės 2 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo neteisėtumą sužinojo tik tada, kai atsakovė 2024-10-02 pateikė atsakymą dėl šio punkto reikalavimo iš kurio paaiškėjo, kad yra nesutapimas tarp nustatytų reikalavimų lietuvių ir anglų kalbomis. Atsakovė, žinodama apie esantį nesutapimą lietuvių ir anglų kalba esančiose kvalifikacijos reikalavimo formuluotėse, pati nesiėmė veiksmų pakoreguoti / patikslinti reikalavimų ir / ar savo iniciatyva paskelbti patikslinimų. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad ieškovė apie konkurso specialiųjų sąlygų 6 priedo 1 lentelės 2 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo neteisėtumą sužinojo tik tada, kai atsakovė 2024-10-02 pateikė atsakymą dėl šio reikalavimo ir būtent nuo nurodytos datos skaičiuojamas terminas dėl pretenzijos pateikimo.

88. Teismų praktikoje konstatuota, kad teismui iš esmės nagrinėjant ginčą dėl perkančiosios organizacijos sprendimų ir veiksmų bei vertinant, ar perkančioji organizacija vykdydama pirkimą nepažeidė tiekėjo teisių ar teisėtų interesų, neturi reikšmės aplinkybė, kad perkančioji organizacija neišnagrinėjo tiekėjo pretenzijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2012; 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-690/2017). Todėl ieškovės reikalavimą dėl sąlygų teisėtumo teismas turi vertinti iš esmės.

89. Kaip matyti iš 2024-10-10 atsakovės atsakymo į pretenziją turinio, ji atsisakė nagrinėti ieškovės pretenziją dalyje dėl 2024-10-02 atsakovės išaiškinimo Nr. 17 (IV klausimas) panaikinimo tuo pagrindu, kad nurodyto išaiškinimo dalyje nėra keičiamos / tikslinamos konkurso sąlygos. Ieškovė su atsakovės pozicija nesutinka.

90. 2024-10-02 Perkančioji organizacija pateikė išaiškinimą (dėl SPS 16 priedo ,,Demonstraciniai reikalavimai"): ,, Demonstracinis reikalavimas turi būti pilnai išpildytas kaip aprašyta techninėje specifikacijoje. Demonstracinis reikalavimas gali būti parodytas vienoje ar keliose sistemose, tačiau negali būti skaidomas į atskiras dalis (t.y. vienas reikalavimas turi būti parodytas vienoje sistemoje). Demonstracinis reikalavimas taip pat reiškia, kad akcinė bendrovė ,,Via Lietuva'' galės pati savarankiškai nemokamai įsitikinti, kad tiekėjas turi įgyvendinęs tokį reikalavimą vienoje ar keliose sistemose. Tinkami būdai ištestavimui: nemokami prisijungimai prie sistemų, testavimo aplinkų ir pan.‘‘.

91. 2024-10-02 atsakovės išaiškinimas tiesiogiai patvirtina, kad atsakovė nustatė naują reikalavimą – kad konkretus demonstracinis reikalavimas pagal visus jo funkcionalumus privalo būti išpildytas vienoje įrengtoje kelių rinkliavos sistemoje. Tai reiškia, kad konkretaus demonstracinio reikalavimo atitikčiai tiekėjas negali remtis patirtimi iš kelių atstuminių kelių rinkliavos sistemų. Iš pateikto 2024-10-02 išaiškinimo tapo aišku, kad atsakovė galės savarankiškai spręsti, kurių tiekėjų kuriuos demonstracinius reikalavimus vertinti, kada ir kokia apimtimi vertinti. Demonstracinių reikalavimų vertinimas (galint vienų tiekėjų atitiktį vertinti, kitų ne, vertinti skirtinga apimtimi), nenustatant jokios aiškios tokio vertinimo procedūros, tiesiogiai prieštarauja VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje įtvirtintam pirkimo dokumentų aiškumo ir tikslumo reikalavimui, skaidrumo principui bei net sukelia galimas korupcijos rizikas. Todėl atsakovė nepagrįstai atsisakė nagrinėti ieškovės pretenzijoje keliamus reikalavimus dėl 2024-10-02 atsakovės išaiškinimo Nr. 17 (IV klausimas), kuriuo buvo nustatyti, savo turiniu, akivaizdžiai nauji reikalavimai. Ieškovė jokia apimtimi nėra praleidusi terminų ginčyti atsakovės veiksmus ir yra tinkamai pasinaudojusi ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka.

92. Atsakovė prašo taikyti CPK 95 ¹ straipsnį, tačiau ieškovė su prašymu nesutinka. Šiame straipsnyje nustatyta, kad jeigu atsakovas mano, kad ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, siekdamas pakenkti atsakovo vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusiai veiklai ar atgrasyti atsakovą nuo šios veiklos, jis turi teisę atsiliepime į ieškinį pateikti teismui prašymą taikyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą. Minėto straipsnio 3 dalis numato, kad teismas, vertindamas, ar ieškovas nesąžiningai pareiškė šioje dalyje nurodytą nepagrįstą ieškinį, atsižvelgia į šią teismo byloje turimą informaciją: į ieškinyje pareikšto reikalavimo ar jo dalies neproporcingumą, perteklinį pobūdį, į tai, kad ieškovas dėl panašių reikalavimų yra inicijavęs daugiau bylų, į tai, kad yra požymių, kad ieškovas baugina atsakovą ar jam grasina, į kitas reikšmingas aplinkybes.

93. CPK 95 ¹ str. priimtas 2022 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtu CPK pakeitimu, ko pasekmėje, kodeksas buvo papildytas 95 ¹, 142 str. 2 d. 7 p. bei 296 str.1 Nurodyto CPK tikslas – siekiant apginti visuomenę (žurnalistus) nuo strateginių ieškinių prieš visuomenės dalyvavimą. CPK 95 str. nustatytas reikalavimas atitinka 2024 m. balandžio 11 d. priimtą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2024/1069 dėl asmenų, užsiimančių visuomenės dalyvavimo veikla, apsaugos nuo akivaizdžiai nepagrįstų ieškinių ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų.

94. Nagrinėjamo ginčo atveju yra akivaizdu, kad atsakovės prašymas neatitinka CPK 95 ¹ 1 dalyje ir 3 dalyje nurodytų reikalavimų. Visų pirma, atsakovė nėra laikoma vykdanti visuomenės informavimą ar kitokią su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusią veiklą. Tai, kad atsakovė vykdo veiklą, susijusią su kelių priežiūra, nereiškia, kad nagrinėjamo ginčo atveju vykdomas konkursas susijęs su viešojo intereso tenkinimu. Iš CPK 95 ¹ straipsnio projekto aiškinamojo rašto bei Direktyvos turinio, nurodyta CPK nuostata yra siekiama ginti žurnalistų ir / ar silpnesnės pusės interesus, kuri skelbia informaciją, susijusią su viešuoju interesu. Tuo tarpu nagrinėjamos bylos atveju ginčas yra kilęs iš viešojo pirkimo ir atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, priimtų sprendimų neteisėtumo.

95. Antra, atsakovė akivaizdžiai nepagrįstai teigia, kad ieškovė siekia trikdyti jos veiklą, ką jis grindžia teiginiu, kad yra priversta dalyvauti nesąžiningame ieškovės inicijuotame procese, skirti tam tiek vidinius resursus, tiek ir patirti finansines sąnaudas atstovavimo išlaidoms padengti. Ieškovės nuomone, atsakovės dalyvavimas teisminiame procese bei su tuo susijusios išlaidos ir /ar vidiniai žmogiški resursai niekaip ir jokia apimtimi negali būti laikomi atsakovės veiklos trikdymu. Nagrinėjamos situacijos atveju atsakovė nėra silpnesnioji pusė, kuri turi ribotus žmogiškuosius ir / ar finansinius išteklius – tai akcinė bendrovė, kurios pajamos 2023 m. sudarė 17 353 000 Eur.

96. Ieškovės ieškinys neatitinka nei vienos CPK 95 ¹ str. 3 d. nustatytos sąlygos: reikalavimai yra proporcingi, atitinkantys analogiškose bylose pareikštus reikalavimus, atitinkantys VPĮ reikalavimus. Kaip matyti iš viešos informacijos, atsakovė taip pat ir su kitais tiekėjais šiuo metu bylinėjasi dėl analogiško konkursui pirkimo vykdymo teisėtumo, teismų yra konstatuota, kad atsakovė atstuminės kelių rinkliavos projektą vykdo nekompetentingai (2024-04-08 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-176-516/2024). Ieškovė dėl panašių reikalavimų nėra iniciavusi daugiau nei vienos bylos, nėra jokių požymių, kad ieškovė baugintų atsakovę. Ieškinyje bei dublike bei pateiktoje pretenzijoje yra pateikti aiškūs ieškinio argumentai, jų faktinis bei teisinis pagrindas. Ieškovė pateikė pretenziją, ją atsakovė nagrinėjo ir jos patenkinimo atveju akivaizdu, kad nebūtų ir šio ginčo dalyko.

97. Atsakovė nurodė, kad ieškovė piktnaudžiauja procesu, tačiau ieškovė su tokiais atsakovės teiginiais nesutinka. Ieškovė yra veikiantis juridinis asmuo, o teiginiai, kad ieškovė veiklos nevykdo - niekaip ir jokia apimtimi nėra pagrįsti. Viešajame pirkime apskritai gali dalyvauti bet kuris suinteresuotas juridinis asmuo, net ir tik ką įsteigtas. Nei konkurso sąlygose, nei VPĮ nėra nustatyta, kiek ir kokių darbuotojų ieškovė turėtų turėti. Ieškovė veikia remiantis Latvijos Respublikos teisės aktais ir remiasi juose keliamais reikalavimais. Ieškovė laikėsi ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, pateikė pretenziją, kurią atsakovė nagrinėjo. Tai, kad žyminį mokestį už ieškovę sumokėjo jo atstovas, niekaip ir jokia apimtimi nėra susiję su tariamu ieškovės piktnaudžiavimu.

98. Atsakovė AB ,,Via Lietuva‘‘ pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad vienas iš pagrindinių byloje nagrinėjamų klausimų – ieškovės suinteresuotumas. Ieškovė dublike paaiškino, kad suinteresuotumui pagrįsti pakanka tik to, kad ieškovė yra teisėtai įsteigta, o pirkimo sąlygos leidžia visus reikalavimus atitikti remiantis kitų subjektų pajėgumais. Atsakovė su tokiais argumentais kategoriškai nesutinka.

99. Ieškovė ginčija pirkimo sąlygų reikalavimus – atsakovės pateiktus jų paaiškinimus, pasiūlymo pirkime nepateikė. Todėl yra būtina nustatyti, ar ieškovė turėjo (turi) galimybę pasiūlyti pirkimo objektą, tačiau tokių įrodymų ieškovė nepateikė. Vien tik ieškovės deklaratyvus nurodymas, kad visus pirkimo sąlygų reikalavimus, tiek reikalavimus kvalifikacijai, tiek ir reikalavimus pirkimo objektui, ieškovė buvo pasirengusi grįsti kitų ūkio subjektų pajėgumais, nėra ir negali būti laikomas suinteresuotumo pagrindimu, šie ieškovės pasvarstymai privalo būti pagrįsti konkrečiais įrodymais (CPK 178 str.). Tokiais įrodymais gali būti derybų protokolai, preliminarūs susitarimai ar kiti dokumentai, kurie leistų įsitikinti, kad tokie pajėgumai ieškovei buvo prieinami arba tikėtinai prieinami.

100. Ginčą ieškovė inicijavo tik 2024 m. spalio 9 d., iki pasiūlymų pateikimo dienos likus vos vienai darbo dienai, ieškovė ginčija pirkimo sąlygų paaiškinimus, kurie buvo išviešinti 2024 m. spalio 2 d. ir 2024 m. spalio 4 d., motyvuodama, jog būtent šiais paaiškinimais buvo apribota jos galimybė dalyvauti pirkime. Kadangi ieškovė neprašė ginčijamų pirkimo sąlygų paaiškinti, preziumuojama, kad jos jai buvo aiškios. 2024 m. spalio 2 d. ieškovė, jei iš tiesų sąžiningai rengėsi pirkimui, jau turėjo turėti partnerius, kurių pajėgumais remdamasis teiks pasiūlymą. Pirminis pasiūlymų pateikimo terminas buvo dar anksčiau – 2024 m. rugsėjo 27 d., todėl ieškovės argumentai, kad ji būtų galėjusi pasitelkti konkrečius subtiekėjus ar kitus asmenis ir kartu su jais dalyvauti pirkime, yra niekuo nepagrįsti ir negali būti vertinami kaip įrodantys ieškovės suinteresuotumą dalyvauti pirkime ir ginčyti jo sąlygas.

101. Pirkimo objektas yra sudėtingas, reikalaujantis ne tik patirties, tačiau ir ženklių finansinių, techninių bei žmogiškųjų resursų. Atsižvelgiant į tai, SPS 6 priede yra nustatyti reikalavimai kvalifikacijai, kurie ne tik susiję su finansiniu pajėgumu, reikalaujant, jog suinteresuoto dalyvio metinės visos veiklos pajamos per paskutinius 3 (trejus), o jeigu tiekėjas įregistruotas vėliau ar veiklą pradėjo vėliau - nuo ūkio subjekto įregistravimo ar veiklos pradžios yra ne mažesnės kaip 6 000 000,00 Eur, tačiau ir techninio bei profesinio pajėgumo reikalavimai būti suteikus atstuminės kelių rinkliavos sistemos kūrimo ir (arba) modernizavimo, ir (arba) nuomos su palaikymu, ir (arba) priežiūros paslaugų už ne mažiau kaip 4 500 000,00 Eur (be PVM) bei turėti atitinkamą personalą.

102. Priešingai nei dublike nurodė ieškovė, pirkimo objektas – sistemos nuoma, tiesiogiai patvirtina ir įrodo, kad ieškovė turėjo turėti galimybę pasiūlyti konkrečią, jau sukurtą ir veikiančią atstuminę kelių rinkliavos sistemą ir, tik sudaręs sutartį, ją pritaikyti atsakovės poreikiams, kurie nustatyti pirkimo sąlygose. Toks reikalavimas labai aiškiai yra įtvirtintas Specialiųjų pirkimo sąlygų 2 punkte. Nereikalinga papildomai įrodinėti, kad, siūlant nuomotis tam tikrą objektą – sistemą, ji turi jau būti sukurta ir turi atitikti daugybinius Techninėje specifikacijoje ir SPS priede Nr. 16 numatytus reikalavimus, kuriuos suinteresuotas dalyvis iš karto privalėjo nurodyti, teikdamas pasiūlymą pasiūlymo formoje.

103. Todėl ieškovė nurodydama, kad ji ketino pasinaudoti galimybe teikti pasiūlymą jungtinėje tiekėjų grupėje ar remdamasis kitų ūkio subjektų pajėgumais, negali tik abstrakčiai to nurodyti. Ieškovė privalo pateikti įrodymus, kad ieškovės kontrahentai ar partneriai yra sukūrę atstuminę kelių rinkliavos sistemą, turi teisę ją nuomoti, turi pakankamai personalo bei patirties dalyvauti pirkime. Tačiau tokių įrodymų nėra pateikta. Ieškovė pretenziją pateikė 2024 m. spalio 9 d., likus mažiau kaip 2 dienoms iki pasiūlymų pateikimo dienos (2024 m. spalio 11 d. 13 val.), ir praėjus daugiau kaip 40 dienų nuo skelbimo apie pirkimą paskelbimo (2024 m. rugpjūčio 27 d.). Šiame pirkimo etape ieškovė, jei tikrai būtų pajėgi ir suinteresuota siūlyti pirkimo objektą, net ir patenkinus jo reikalavimus dėl pirkimo sąlygų paaiškinimų panaikinimo (pakeitimo), jau turėjo turėti konkrečius susitarimus su savo partneriais, ypatingai dėl to, kad ieškovės procesiniuose dokumentuose yra nurodoma, jog pirkimo sąlygų paaiškinimai trukdo jai pasitelkti subrangovus.

104. Dėl to ieškovei nepateikus nei vieno įrodymo, nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo teigti, kad tokie ieškovės partneriai, su kuriais ji ketino dalyvauti pirkime, objektyviai egzistuoja, o ieškovė iš esmės sutinka ir pripažįsta faktą, kad ji savarankiškai neatitinka pirkimo sąlygų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, ieškovės pareikštas ieškinys neatitinka CPK 5 str. reikalavimų, jis yra nenagrinėtinas teisme, todėl byla turi būti nutraukta CPK 293 str. 1 p. pagrindu.

105. Ieškovė dublike nurodė, kad ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka pasinaudojo, nes pretenziją pateikė, tai, jog nevertino atsakovės atsakymo į pretenziją argumentų, nereiškia, kad šia tvarka nebuvo pasinaudota. Be to, ieškovė nurodė, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik tada, kuomet susipažino su ginčijamais 2024 m. spalio 2 d. ir spalio 4 d. paaiškinimais. Tačiau tinkamas pasinaudojimas ikiteismine ginčo tvarka – prieš kreipiantis į teismą, pateikti pretenziją (VPĮ 101 str. 3 d.), negali būti suprantamas ir aiškinamas tokiu būdu, kad jai įgyvendinti užtenka tik pačios pretenzijos pateikimo. Ši stadija negali būti aiškinama siaurai, susiejant tik su pretenzijos pateikimu, kadangi ši stadija susideda ne tik iš suinteresuoto dalyvio pretenzijos pateikimo, tačiau ir perkančiosios organizacijos teisės atsakyti į ją.

106. Faktą, kad ši ikiteisminė ginčo stadija susideda ne tik iš pretenzijos, tačiau ir iš atsakymo į ją patvirtina ir CPK 423 ³ str. 1 d. 3 p. nustatytas privalomas reikalavimas kartu su ieškiniu pateikti ir atsakymą į pretenziją. Laikantis ieškovės pozicijos, jog pakanka tik pretenzijos pateikimo tam, kad įgyvendinti VPĮ 101 str. 3 d. nustatytą reikalavimą, būtų sukuriamas iš esmės neteisėtas precedentas, jog perkančiosios organizacijos atsakymas į pretenziją yra visiškai nereikšmingas ir nereikalingas, nes vieną dieną pateikęs pretenziją, bet kuris tiekėjas kitą dieną galėtų jau teikti ieškinį teismui. Tokiu būdu, vietoje įstatymų leidėjo siekio išspręsti ginčus be teismo, visi ginčai būtų nagrinėjami tik teismuose, teisme ginčo ribos būtų ir apibrėžiamos.

107. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kuomet tiekėjas kreipiasi į perkančiąją organizaciją dėl informacijos suteikimo tik tam, kad prasitęstų terminą pretenzijos ar ieškinio pateikimui, t. y. perkančioji organizacija atsakyme nepateikia jokios naujos informacijos, tai pretenzijos ar ieškinio terminai neturėtų būti skaičiuojami nuo tokio perkančiosios organizacijos atsakymo. Priešingas aiškinimas, kuriuo būtų pripažinta teisė tiekėjui skųsti perkančiosios organizacijos veiksmus vien dėl šio pateikto atsakymo į paklausimą fakto, nevertinant tokio paklausimo ir atsakymo į jį turinio, atsakyme pateiktos informacijos naujumo ir jos reikšmės tiekėjo teisių gynybai, neatitiktų teisminės gynybos veiksmingumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-690/2016).

108. Atsakovė, teikdama paaiškinimą dėl SPS 6 priede nustatyto reikalavimo, turinio nepakeitė, o pateikė tik nuorodą į pirkimo dokumentus, SPS 13 p., kuriame aiškiai nustatyta, kad, esant skirtumui tarp angliško ir lietuviško teksto, privaloma vadovautis lietuviška dokumentų redakcija. Ieškovei iš esmės ginčijant SPS 6 priede nustatytą reikalavimą kvalifikacijai, ji tą turėjo padaryti per 10 dienų nuo pirkimo paskelbimo dienos, o to nepadaręs, praleido terminą pretenzijai pateikti, kas sudaro pagrindą šį reikalavimą atmesti. Atitinkamai ir kiti ieškinio reikalavimai yra reiškiami prisidengiant pateiktais paaiškinimais, siekiant išvengti VPĮ 102 str. 1 d. nustatytų terminų taikymo. Nei vienu ginčijamu paaiškinimu atsakovė nepakeitė pirkimo sąlygų turinio, nenustatė kokybiškai naujų reikalavimų, kurie galėjo pakeisti ieškovės suvokimą dėl to kaip parengti pasiūlymą. Todėl ieškovė praleido nustatytą terminą, todėl ne tik pretenzija pagrįstai buvo palikta nenagrinėta, tačiau ir ieškinys turi būti atmestas šiuo pagrindu.

109. Ieškovė ginčija SPS 6 priedo 1 lentelės 2 punkte nustatytą reikalavimą tuo aspektu, kad tariamai neleidžiama būti įgijus patirties sukuriant, nuomojant ar prižiūrint lygiavertę, ne GNSS pagrįstą atstuminę kelių rinkliavos sistemą. Kartu su dubliku ieškovės pateikė Lietuvos automobilių kelių direkcijos prezentaciją, kurioje yra įvardintos kelių rinkliavos sistemos, jų tipai: palydovinio ryšio pagrindu (GNSS) veikianti atstuminė kelių rinkliavos sistema; trumpo ryšio pagrindu (DSRC) veikianti sistema; RFID (radijo dažnio atpažinimo) pagrindu veikianti sistema; el. vinječių pagrindu veikianti sistema. Remiantis šia informacija, ieškovė įrodinėja, kad egzistuoja lygiavertės sistemos, o pirkimo sąlygos neleidžia remtis patirtimi, kuri buvo įgyta kuriant, aptarnaujant ar nuomojant šią sistemą.

110. Tačiau ieškovė nenurodė, kurią būtent sistemą yra sukūręs, aptarnavęs ar nuomavęs jo subrangovas, kurios lygiavertiškumas turėjo būti nustatytas ieškovės ginčijame reikalavime kvalifikacijai: trumpojo ryšio pagrindu (DSRC) ar radijo dažnio atpažinimo pagrindu (RFID). Todėl atsakovė neturi galimybių pateikti argumentų, kuri sistema yra ar nėra lygiavertė GNSS pagrindu veikiančiai sistemai. Ieškovė iš esmės yra neteisi, kad SPS 6 priedo 1 lentelės 2 punkte nustatytas reikalavimas ir jo lygiavertiškumas turi būti siejamas su atstumine kelių rinkliavos sistema apkritai, bet ne su konkrečia GNSS technologija. Ieškovė dublike glaustai, remdamasi 2021 m. prezentacija, nepateikdama jokių įrodymų, teigia, kad egzistuoja lygiaverčiu technologiniu pagrindu veikiančios sistemos. Tačiau iš esmės ieškovės ginčijama pirkimo sąlyga, kurioje yra nustatytas reikalavimas kvalifikacijai, yra siejamas ne su sistema kaip tokia, tačiau tik su vienu jos elementu –technologija, kuria remiantis ji veikia.

111. Ieškovė pretenzijoje ginčijo ir įrodinėjo, kad jos teisės pažeidžiamos dėl to, kad angliškoje dokumentų versijoje nurodytas terminas „GNSS or equivalent technology based‘‘ nebuvo perkeltas į lietuvišką pirkimo dokumentų redakciją. Dublike ji nurodo, kad šis reikalavimas, jei jis būtų lietuviškoje redakcijoje išverstas pažodžiui, jau ieškovės teisių nepažeistų ir pateikia informaciją, kad teoriškai egzistuoja kitokiu technologiniu sprendimu grįstos atstuminės kelių rinkliavos sistemos. Angliškos frazės „GNSS or equivalent technologų based“ vertimas į lietuvių kalbą yra „GNSS arba lygiaverte technologija paremta“. Taigi, ieškovės teises tariamai pažeidžiantis lygiavertiškumas yra siejamas su lygiavertiškumu GNSS technologijai, bet ne su skirtingais technologiniais sprendiniais visai sistemai. Būtent dėl to atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nėra žinoma jokia technologija, kuri yra lygiavertė palydoviniam ryšiui (GNSS), o ieškovė nepateikė įrodymų, kad nurodytos technologijos: trumpo ryšio (DSRC) ar radijo dažnio atpažinimo (RFID) yra lygiavertės GNSS technologijai.

112. Pagal kasacinio teismo praktiką, lygiavertiškumą turi įrodyti būtent ieškovė, kuri remiasi lygiavertiškumo tariamu pažeidimu. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad būtent tiekėjams kyla pareiga įrodyti siūlomų prekių lygiavertiškumą perkančiosios organizacijos apibūdintam pirkimo objektui ir išviešintiems jo įsigijimo tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-690/2018). Be to, tiekėjo siūlomo prietaiso veikimas nekvalifikuotinas kaip funkciškai analogiškas ir atitinkantis konkrečias pirkimo sąlygas, jei naudojimasis juo reikalauja papildomo naudotojo darbo (veiksmų, judesių) laiko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-690/2018 47 punktą); lygiavertiškumo negalima aiškinti itin plačiai, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina atsižvelgti į konkrečius perkančiosios organizacijos tikslus ir jų įtvirtinimą pirkimo sąlygose, todėl reikšmingu turi būti laikomas ir nustatytas pačios funkcijos techninio įgyvendinimo būdas, t. y. kokiu būdu turi būti įvykdytas konkretus reikalavimas, todėl darytina išvada, kad egzistuoja tiesioginė koreliacija tarp funkcinio reikalavimo aprašymo apimties (išsamumo) ir atitinkamo jo turinio konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-916/2020).

113. Ieškovės nurodytos sistemos, kurios yra pagrįstos trumpo ryšio (DSRC) technologija arba radijo dažnio atpažinimo (RFID) technologija, negali būti laikomos lygiavertėmis palydovinio ryšio technologija (GNSS) pagrįstai sistemai. Radijo dažnio (RFID) technologija nėra naudojama Europos Sąjungoje. Dubliko priede pateiktame žemėlapyje yra nurodyta, kad šia technologija pagrįsta kelių rinkliavos sistema naudojama Turkijoje. Be to, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/520, kuri ir reglamentuoja kelių rinkliavos rinkimo teisinius santykius Europos Bendrijoje, nenumato tokios sistemos naudojimo. Šios direktyvos 3 str. 1 d. nustatyta, kad yra naudojama viena iš šių technologijų: palydovinis padėties nustatymas; judrusis ryšys, 5.8 GHZ dažnio mikrobangų technologija. Atsižvelgiant į tai, yra akivaizdu, kad radijo dažnio (RFID) technologija ne tik negali būti laikoma panašia arba lygiavertė pirkimo sąlygų kontekste, tačiau iš esmės ja neleidžiama naudoti Europos Sąjungoje.

114. Net neatlikus techninio vertinimo, kurį turėtų teikti ieškovė, o tik analizuojant nurodytą direktyvą, yra visiškai akivaizdu, jog ir trumpojo ryšio (DSRC), direktyvoje įvardinto kaip 5.8 GHZ dažnio mikrobangų technologija, negali būti laikoma lygiaverte palydovinio ryšio technologijai. Atsižvelgiant į Europos Komisijos įgyvendinimo reglamentą Nr. (ES) 2020/204 ir jo I priede pateiktus technologinius reikalavimus, taip pat yra matyti, kad trumpojo ryšio technologija (DSRC) negali būti laikoma lygiaverte palydovinio ryšio technologijai (GNSS), nes tam, jog ji veiktų, yra reikalinga ne tik sumontuoti įrangą į transporto priemonę, tačiau keliuose turi būti sumontuota stacionari ir mobili pakelės įranga, kurioje sumontuojamos elektrooptinės vizualizavimo sistemos, suteikiančios galimybę naudoti automobilio registracijos numerio identifikavimo technologiją. Be to, yra skirtingos ir sąsajos, kurios turi būti įgyvendintos. Esant skirtingiems technologiniams sprendiniams (GNSS vs DSRC), ženkliai skiriasi pačios sistemos veikimo principai, perduodamų ir reikalingų apdoroti duomenų kiekiai, naudojama stacionari ir programinė įranga. Šios nuostatos, net nevertinant detalių techninių skirtumų, patvirtina ir įrodo, kad palydovinio ryšio (GNSS) technologija negali būti laikoma lygiaverte mikrobangų ryšio (DSRC) arba radijo dažnio ryšio (RFID) technologijai.

115. Ieškovės reikalavimas pripažinti, kad SPS 16 priedo REQ69 reikalavimas, kiek tai yra susiję su rinkliavos rinkimo principais, nepažeidžia ieškovės teisių ir neriboja galimybių teikti pasiūlymo ir varžytis dėl pirkimo sutarties sudarymo. Ieškovė dublike glaustai nurodė, kad šis reikalavimas pažeidžia jos teises, nes skirtingo sistemos naudotojų traktavimo atveju būtent ieškovei, pirkimo laimėjimo atveju, būtų taikomos sankcijos pagal Pirkimo techninės specifikacijos 7.2.2 p. ir Pirkimo sutarties specialiųjų sąlygų 8.6 p., numatantį, kad: „Jeigu Sutarties II dalyje numatytos paslaugos sudaro mažesnius rodiklius per 12 mėnesių laikotarpį nei nurodyta TS 7.2.2 p., Teikėjui taikoma 0,5 proc. dydžio bauda nuo visos Sutarties kainos be PVM už kiekvieną pažeidimo atvejį“.

116. Dublike ieškovė sugalvojo naują argumentą, kurio nebuvo nurodžiusi pretenzijoje ar ieškinyje. Ieškovės pretenzijoje ir ieškinyje buvo nurodyta, kad šis reikalavimas tariamai neteisėtas, nes yra diskriminuojantis sistemos naudotojus ir pažeidžiantis VPĮ 35 straipsnio 4 dalį, skaidrumo bei nediskriminavimo principus, kadangi sudaro galimybę vienodus sistemos naudotojus skirtingai traktuoti – tie sistemos naudotojai, kurie naudos EETS OBU, nebus apmokestinami, o mobiliosios programėlės - naudotojai apmokestinami, tačiau ieškovė nesirėmė tuo argumentu, kad jai bus sudėtinga arba rizikinga vykdyti pirkimo sutartį. Viešųjų pirkimų ginčo ribas ir šalių pozicijas grindžiančių teisinių argumentų konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis apimtį (ribas) iš esmės lemia suinteresuotų šalių dokumentų turinys ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje – pretenzijos ir atsakymo į pretenziją turinys.

117. Kasacinio teismo konstatuota, kad sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai. Tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad ieškovo teisme iškelti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su iškeltaisiais pretenzijoje, t. y. ieškovas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo nurodyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti kaip nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009). Vien tik šiuo pagrindu ieškovės dubliko argumentas dėl sudėtingumo vykdyti pirkimo sutartį atmestinas, nes jis nebuvo nurodytas ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje. Be to, ieškovė pretenzijoje ir ieškinyje nurodė, kad SPS 16 priedo REQ69 reikalavimas niekaip nepažeidžia ieškovės teisių, nes juo pažeidžiami ne paslaugos tiekėjo, tačiau kelių naudotojo interesai.

118. Ieškovė dublike nurodė, kad demonstracinių bandymų reikalavimas pažeidžia jo teises, nes ji negali pateikti pasiūlymo ir grįsti savo atitiktį šiems reikalavimais funkcionalumais, kurie buvo įdiegti ne vienoje, tačiau keliuose projektuose. Tačiau pirkimu siekiama įsigyti atstuminės kelių rinkliavos sistemos, paremtos GNSS ar lygiaverte technologija, nuomą. Tai reiškia, kad tiekėjas, siekiantis sudaryti pirkimo sutartį, turi turėti ir pasiūlyti sistemą, kurią turės lokalizuoti pagal techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus ir nuomoti pirkimo sutartyje nurodytą laikotarpį. Todėl atsakovė siekia įsitikinti, kad šie reikalavimai, kurių demonstracijos yra privalomos, jau buvo įgyvendinti visa apimtimi, ir prašo pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, pademonstruoti konkretaus funkcionalumo veikimą.

119. Tačiau, priešingai nei ieškinyje ar dublike nurodo ieškovė, pirkimo sąlygose nebuvo ir nėra reikalaujama, kad visi demonstraciniai reikalavimai būtų įdiegti vienoje konkrečioje sistemoje. Pirkimo sąlygose nustatyta, kad konkretus reikalavimas, kurį atsakovė laiko esminiu, turi būti įgyvendintas. Būtent taip šis reikalavimas nustatytas pirkimo dokumentuose ir tą atsakovė paaiškino, nesukurdama jokių naujų taisyklių ar reikalavimų.

120. Ieškovė dublike nurodė, kad ginčijamas pirkimo sąlygų paaiškinimas riboja ir pažeidžia ieškovės dalyvavimo pirkime galimybes, kadangi išplečia pirkimo objektą ir jo reikalavimus tiekėjui – tiekėjas turės dengti kaštus, susijusius su sms žinučių siuntimo funkcionalumo užtikrinimu, kas neišvengiamai didins bendro pasiūlymo kainą bei su tuo susijusius su tiekėjo kaštus. Ieškovė šį reikalavimą ginčija ekonominiu aspektu tačiau ieškovei nėra pripažįstamas suinteresuotumas ginčyti pirkimo sąlygas jų tikslingumo aspektu. Tik atsakovei, kaip perkančiajai organizacijai, pripažįstama išimtinė teisė apibrėžti pirkimo objektą, įskaitant ir teisių ir pareigų paskirstymą tarp pirkimo sutarties šalių.

121. Teismų praktikoje pažymima, kad perkančiosioms organizacijoms pripažįstama didelė diskrecija formuluojant technines pirkimo specifikacijas, nes būtent jos geriausiai žino objektus, kurių joms reikia, ir gali geriausiai nustatyti reikalavimus, kurie turi būti tenkinami tam, kad būtų gauti pageidaujami rezultatai (ESTT 2018 m. spalio 25 d. sprendimas byloje Roche Lietuva, C-413/17). Taigi, ieškovė negali ginčyti reikalavimo dėl to, kad jį įgyvendinti jai reikės daugiau resursų ir dėl to pabrangs pasiūlymas. Be to, atsakovė nei 2024 m. spalio 2 d., nei spalio 4 d. nenurodė, kad ji yra atsakinga už sms žinučių funkcionalumą, nepakeitė perkančiosios organizacijos nustatytos atsakomybės apimties ir nuosekliai tiekėjams komunikavo, kad sms žinučių siuntimo funkcionalumą turi pasiūlyti tiekėjai, o tai reiškia, kad tiekėjai turi su šiuo funkcionalumu susijusias išlaidas (kaštus) įtraukti į pasiūlymo kainą.

122. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė piktnaudžiauja teise, reikšdama aiškiai nepagrįstą ieškinį, todėl, vadovaujantis CPK 95 str. nuostatomis, ieškinys turėtų būti ne tik paliktas nenagrinėtu, ieškovei turi būti skiriama bauda. Ieškovė dublike nurodė, kad ji teise nepiktnaudžiauja, nes būdama teisėtai įsteigtas subjektas, nors ir neturėdamas darbuotojų ar nevykdydama veiklos, yra suinteresuota dalyvauti pirkime ir sudaryti pirkimo sutartį. Ieškovės argumentai tik sustiprino atsakovės įtarimus, kad ji yra pareiškusi aiškiai nepagrįstą ieškinį, kurio tikslas ne ieškovės teisių ir teisėtų interesų gynimas, tačiau siekis sustabdyti pirkimo procedūras ir trikdyti atsakovės veiklą, todėl teismas turi taikyti ieškovei CPK 95 str. nustatytą atsakomybę. Ieškovė ir su dubliku nepateikė įrodymų, kad iš tiesų turi bent menkiausią suinteresuotumą pasiūlyti pirkimo objektą – nuomoti atstuminę kelių rinkliavos sistemą, turi nors vieną partnerį, kurio pajėgumais turi galimybę remtis, įskaitant darbuotojus, resursus, ar teise nuomoti tokią sistemą.

123. Civilinėje byloje nustatytos ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis aplinkybės, taip pat akivaizdus teisinio suinteresuotumo nebuvimas pirkimo rezultatais ir pirkimo sutarties sudarymu, egzistuojantis viešasis interesas pirkimo objektu, todėl teismas ne tik turėtų ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtu arba jį atmesti kaip nepagrįstą, tačiau ir tuo pačiu procesiniu sprendimu spręsti, kad sprendimo dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo turi būti vykdoma skubiai. Prašo ieškinį palikti nenagrinėtu arba jį atmesti kaip nepagrįstą, palikus ieškinį nenagrinėtu arba jį atmetus, leisti sprendimą dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdyti skubiai.

124. Institucija, teikianti išvadą, Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadą. Išvadoje nurodė, kad ieškinyje keliamas reikalavimas panaikinti konkurso specialiųjų pirkimo sąlygų 6 priedo 1 lentelės 2 punkte nustatytą reikalavimą bei 2024-10-02 pateiktą nurodyto reikalavimo išaiškinimą ta apimtimi, kuria reikalaujama patirtis įgyvendinant konkrečią, t. y. GNSS pagrįstą elektroninę kelių mokesčių rinkliavos sistemą, nepripažįstant tiekėjo lygiavertės patirties, įgyvendinus techniškai analogišką sistemą, turinčią specialiųjų pirkimo sąlygų 6 priedo 1 lentelės 2 punkte nustatytus funkcionalumus.

125. VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs.

126. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje pažymint, kad VPĮ konkrečiai nenurodyta, kokius minimalius kvalifikacinius reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau bet kokiu atveju pirkimo sąlygose nustatyti minimalūs reikalavimai tiekėjo kvalifikacijai turi atitikti esminį kriterijų – jie turi būti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012).

127. VPĮ 47 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką. Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos Tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 „Dėl Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimo nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika) 7.1 papunktyje nustatyta, kad visiems pirkime dalyvaujantiems tiekėjams turi būti taikomi vienodi, tikslūs, aiškūs, objektyviai patikrinami, pirkimo dokumentuose nurodyti kvalifikacijos reikalavimai, o 7.3 papunktyje – jog pirkimo vykdytojo nustatyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu. Taip pat Metodikos 15 punkte įtvirtinta, kad nustatydamas techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus, pirkimo vykdytojas turi atsižvelgti į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą, paskirtį, numatomos sudaryti pirkimo sutarties trukmę ir vertę. Pirkimo vykdytojas turi įvertinti, kokia patirtis gali įrodyti tiekėjo gebėjimą tiekti panašias prekes, teikti panašias paslaugas, atlikti panašius darbus. Kvalifikacijos reikalavimų nustatymo tikslas – leisti pateikti pasiūlymus visiems tiekėjams, kurie galės įvykdyti ketinamą sudaryti pirkimo sutartį, o ne atrinkti tuos, kurie geriausiai galėtų įvykdyti pirkimo sutartį, todėl turi būti nustatomi ne didesni nei būtini reikalavimai dėl patirties (Metodikos 16 punktas).

128. Manytina, jog siekiant išspręsti ginčą šioje bylos dalyje, visų pirma yra reikalinga nustatyti, ar apskritai egzistuoja tokia technologija, kuri yra lygiavertė palydoviniam ryšiui (GNSS). Atkreiptinas dėmesys, jog pačiame pirkimo pavadinime yra įvardinta lygiavertės technologijos galimybė, t. y. pirkimo pavadinimas lyg ir suponuoja, kad yra perkama tam tikra sistema, paremta GNSS ar lygiaverte technologija. Paminėtina, jog Tarnyba, teikdama teisinę išvadą, neturi galimybės vienareikšmiškai įvertinti, kokia iš tiesų yra minėtos alternatyvos reikšmė bei ar nagrinėjamu atveju sistemiškai įvertinus pirkimo objektui keliamus techninius reikalavimus, būtų galima nustatyti, ar lygiavertė palydoviniam ryšiui (GNSS) technologija iš tiesų būtų priimtina perkančiajai organizacijai, ar pirkimo objekto pavadinime lygiavertės GNSS technologijos reikšmė yra kita, negu suprantama pažodžiui, ar tai nurodyta tik deklaratyviai ir neturi jokios reikšmės pačiam pirkimo objektui.

129. Taigi, manytina, jog jeigu bylos nagrinėjimo metu būtų nustatyta, kad lygiavertė technologija GNSS technologijai egzistuoja ir iš kitų pirkimo sąlygų bei pirkimo objekto pobūdžio galima nustatyti, kad ir lygiavertė technologija galėtų atitikti pirkimo objektą, tokiu atveju ginčo kvalifikacijos reikalavimas, pagal kurį tik toks tiekėjas laikomas kvalifikuotu, jeigu jis turi patirties, suteikęs tam tikro pobūdžio ir vertės paslaugas, susijusias tik su palydoviniu ryšiu (GNSS) pagrįsta elektronine kelių mokesčių rinkliavos sistema, būtų laikomas nepagrįstu.

130. Ieškovė taip pat kelia reikalavimą panaikinti 2024-10-02 perkančiosios organizacijos paaiškinimą Nr. 17 (IV klausimai); pirkimo specialiųjų pirkimo sąlygų 16 priedo REQ69 ir Pirkimo specialiųjų sąlygų 13 priedo 5 punkte esančios lentelės 7 eilėje nustatytą reikalavimą bei 2024-10-04 perkančiosios organizacijos išaiškinimą (eil. Nr. 1, V klausimai); panaikinti perkančiosios organizacijos 2024-10-04 paaiškinimą ta apimtimi, kiek jame nustatyta, kad: „Užsakovo Skambučių centro sistema apima tik įeinančius ir išeinančius skambučius“.

131. Tarnyba, susipažinusi su bylos šalių argumentais, pažymi, jog neturėdama specifinių žinių ir neišmanydama pirkimo objekto specifikos, teikdama teisinę išvadą neturi galimybės įvertinti bylos šalių argumentų, o tuo pačiu ir įvertinti ginčijamų pirkimo sąlygų (tame tarpe ir atsakovės pateiktų paaiškinimų) teisėtumo.

132. Visgi, Tarnyba pažymi, jog VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Kasacinio teismo ne kartą spręsta, jog perkančiųjų organizacijų valios ir ketinimų dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei šios pirkimo sąlygose juos (valią ir ketinimus) netinkamai ir nesuprantamai išreiškia; konkurso sąlygų turinys turi būti nustatomas iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų; neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizikos našta tenka perkančiajai organizacijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015 ).

133. Tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad byloje, be kita ko, keliamas ir ieškovės ikiteisminės ginčų nagrinėjimo stadijos laikymosi klausimas (atsakovės teigimu, ieškovė ieškinį pateikė nesulaukusi atsakovės atsakymo į pretenziją), atkreipia dėmesį, jog kasacinis teismas ne kartą akcentavo pretenzijos perkančiajai organizacijai padavimo svarbą. Tokia privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012). Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką ieškovas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo nurodyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti kaip nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

134. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė 2024-08-23 paskelbė viešąjį konkursą „Atstuminės kelių rinkliavos Sistemos, paremtos GNSS ar lygiaverte technologija, nuomos pirkimas“, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal pirminį skelbimą apie pirkimą pasiūlymų pateikimo terminas buvo numatytas 2024 m. rugsėjo 27 d. 13 val. Lietuvos laiku. 2024 m. rugsėjo 19 d. atsakovė pratęsė pasiūlymų pateikimo terminą iki 2024 m. spalio 11 d. 13 val. Vykstant pirkimo procedūroms, gavusi suinteresuotų dalyvių prašymus, atsakovė teikė pirkimo sąlygų paaiškinimus, - 2024 m. spalio 2 d. bei 2024 m. spalio 4 d. 2024 m. spalio 9 d. ieškovė pateikė pretenziją, kuria prašė panaikinti 2024 m. spalio 2 d. pirkimo sąlygų paaiškinimo Nr. 17 atsakymus į IV ir V klausimus bei 2024 m. spalio 4 d. paaiškinimą. Pretenziją ieškovė pateikė po darbo valandų, 2024 m. spalio 9 d. 19 val. 59 min. 2024 m. spalio 10 d. atsakovė, išnagrinėjusi pretenziją, priėmė sprendimą atmesti pretenziją kaip nepagrįstą, o dalyje palikti nenagrinėtą. Atsakymas į pretenziją buvo pateiktas 2024 m. spalio 10 d. 20 val. 08 min. Ieškovė su atsakymu susipažino 2024 m. spalio 10 d. 21 val. 35 min. 2024 m. spalio 10 d. 17 val. 39 min. ieškovė sumokėjo žyminį mokestį ir 2024 m. spalio 10 d. pateikė ieškinį teismui, atsakovės atsakymas į pretenziją su ieškiniu teismui nebuvo pateiktas.

Dėl ieškovės suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygas bei teisės pareikšti ieškinį

135. Atsakovė viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad ieškovė nėra suinteresuota dalyvauti paskelbtame viešajame pirkime ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o pirkimo sąlygas skundė ir ieškinį teismui dėl pirkimo sąlygų panaikinimo pateikė siekdama užvilkinti viešojo pirkimo procedūras.

136. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pažymėtina nuosekliai griežtėjanti kasacinio teismo pozicija dėl tiekėjų (ieškovų) teisės ginčyti viešojo pirkimo sąlygas įgyvendinimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiekėjų teisės inicijuoti peržiūros procedūrą įgyvendinimas priklauso nuo ieškovo naudojamo civilinių teisių gynybos būdo, todėl tiekėjų suinteresuotumo ginčyti viešojo pirkimo nuostatas ir reikšti kitokio pobūdžio reikalavimus turinys (sąlygos) nėra visiškai tapatus. Iš kasacinio teismo praktikos dėl tiekėjų suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygas matyti, kad, pirma, šis klausimas aktualus visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar dėl jo ginčo šalys tiesiogiai nesutaria, antra, teisinis suinteresuotumas ginčyti viešojo pirkimo sąlygas kaip sąlyga kreiptis į teismą pripažįstamas tais atvejais ir tiek, kiek ieškovas gina būtent savo subjektines tiekėjo (dalyvio) teises ir pažeistą savo teisę varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo.

137. Ypač plačiai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl tiekėjų suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygas ir kitus perkančiųjų organizacijų sprendimus yra pasisakęs 2019 m. spalio 21 d. civilinėje byloje priimtoje nutartyje Nr. e3K-3-296-378/2019. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko.

138. Įstatyme atskirai įtvirtintas asmenų, ginančių kitų subjektų ar visuomenės teises ir interesus, procesinis subjektiškumas, ir tik tokie viešąjį interesą ginantys subjektai gali ginti ne savo, o kitų asmenų pažeistus interesus (CPK 49 straipsnis). Tiekėjas, kurio teisės nėra pažeistos, negali ginti kitų tiekėjų teisių, nes taip veikti įgalioti Viešųjų pirkimų tarnyba, prokurorai ar kitos valdžios institucijos.

139. Teisingumo Teismo pažymėta, kad perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūra turi būti prieinama bent jau kiekvienam asmeniui, kuris yra ar buvo suinteresuotas, jog su juo būtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis, ir kuris dėl tariamo pažeidimo gali arba galėjo patirti žalą nuo to momento, kai perkančioji organizacija išreiškė savo valią, galinčią lemti teisinius padarinius. Pagal įstatymuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą teisę ginčyti viešąjį pirkimą turi tiekėjai, kurie potencialiai ir (ar) realiai gali patenkinti perkančiosios organizacijos poreikį dėl atitinkamo pirkimo objekto ir viešojo pirkimo procedūrų apskundimo procese gali įrodyti teisinį suinteresuotumą dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Atsižvelgiant į tai, VPĮ nuostatomis gali remtis ne tik viešojo pirkimo procedūrose dalyvaujantis subjektas, bet ir subjektas, kuris formaliai jose nedalyvavo, t. y. ne tik pirkimo objektą pasiūlęs subjektas (dalyvis), bet ir galintis tokį objektą pasiūlyti (tiekėjas) asmuo, bet dėl vienų ar kitų priežasčių to nepadaręs.

140. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tiekėjo teisinis suinteresuotumas – tai jo suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Atsižvelgiant į tai, teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti.

141. Sprendžiant asmenų procesinio subjektiškumo klausimą ne tik subjekto, galinčio patenkinti perkančiosios organizacijos poreikius, statusas, bet ir jo teisinis suinteresuotumas sudaryti viešojo pirkimo sutartį yra teisiškai reikšmingas. Dėl to teismai, nepriklausomai nuo subjekto teisinės ir faktinės padėties viešojo pirkimo procedūrose, privalo visada įvertinti, ar toks subjektas yra suinteresuotas skundžiamos viešojo pirkimo sutarties sudarymu, įskaitant ir tuos atvejus, kai, pripažinus skundžiamą sutartį negaliojančia, jis pagrįstai galėtų tikėtis, kad iš naujo vykdomos viešojo pirkimo procedūros leis jam konkuruoti su kitais tiekėjais dėl naujos viešojo pirkimo sutarties sudarymo.

142. Teisinis suinteresuotumas, pagrindžiantis teisę į teisminę gynybą, negali būti paneigiamas argumentais dėl tokio kreipimosi tikslingumo ar besikreipiančio asmens reiškiamų reikalavimų pagrįstumo; sprendžiant, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, nevertinamos aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir kurių pagrindu teismas sprendžia, ar patenkinti ar atmesti ieškinį (pvz., tiekėjo galimybė laimėti viešąjį pirkimą). Tiekėjų teisinis suinteresuotumas nebūtinai turi lemti tiesioginius ir konkrečius padarinius jiems palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo atveju. Pakanka nustatyti, kad tiekėjui (ieškovui) sudaromos prielaidos įgyvendinti savo subjektines teises, inter alia, teisę į žalos atlyginimą, teisę dalyvauti naujame viešojo pirkimo konkurse ir pan.

143. Tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus), įskaitant sprendimą nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas, ir jo subjektinių teisių pažeidimas dėl galimai neteisėtų pirkimo sąlygų. Tai – privalomos ir kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos, kurios lemia tai, kad teismai nagrinėja šalių ginčą iš esmės tik tuo atveju (nebent dėl viešojo intereso apsaugos tai darytų savo iniciatyva), kai ieškinį laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos pareiškia tinkamas ieškovas, įtikinamai ir patikimai įrodęs, jog būtent jo teisėtus interesus pažeidžia atitinkamos pirkimo sąlygos.

144. Nagrinėjamu atveju atsakovė viso bylos nagrinėjimo metu palaikė savo poziciją, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygas. Nors atsakovė nurodė, kad ieškovė nėra pateikusi pasiūlymo dalyvauti pirkime, iš esmės pripažįsta, kad vien ši aplinkybė dar neįrodo tiekėjo intereso sudaryti pirkimo sutartį. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neracionalu ir neproporcinga versti ūkio subjektą pateikti pasiūlymą jam iš anksto žinant, kad šis bus atmestas dėl neatitikties, jo vertinimu, neteisėtoms viešojo pirkimo sąlygoms. Dėl to reikalavimas pateikti pasiūlymą, kai ginčijamos viešojo pirkimo sąlygos, nekvalifikuotinas kaip teisinio suinteresuotumo turėjimo sąlyga (prielaida). Vis dėlto tiekėjų galimybė jiems nepateikus pasiūlymų ginčyti galimai neteisėtas pirkimo sąlygas nepašalina pareigos įrodyti savo teisių pažeidimo, o tik lengvina šios pareigos įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020). Taigi, tiekėjas, ginčydamas viešojo pirkimo sąlygas, neatleidžiamas nuo pareigos įrodyti savo suinteresuotumą ginčyti pirkimo sąlygas ir teisių pažeidimą.

145. Ieškovė prašo panaikinti konkurso specialiųjų pirkimo sąlygų 6 priedo 1 lentelės 2 punkte nustatytą reikalavimą bei 2024-10-02 pateiktą nurodyto reikalavimo išaiškinimą ta apimtimi, kuria reikalaujama patirtis įgyvendinant konkrečią, t.y. GNSS pagrįstą elektroninę kelių mokesčių rinkliavos sistemą, nepripažįstant tiekėjo lygiavertės patirties, įgyvendinus techniškai analogišką sistemą, turinčią specialiųjų pirkimo sąlygų 6 priedo 1 lentelės 2 punkte nustatytus funkcionalumus. Ieškovė nurodė, kad iš SPS 6 priedo 1 lentelės 2 punkte nustatyto kvalifikacinio reikalavimo, pateikto anglų kalba, jai, kaip užsienio juridiniam asmeniui, kuris vertindamas dokumentus rėmėsi anglų kalba pateiktu perkančiosios organizacijos jų vertimu, buvo aišku, kad tiekėjas bus laikomas atitinkančiu SPS 6 priedo 1 lentelės 2 punkte nurodytą kvalifikacijos reikalavimą, jei bus įgyvendinęs lygiavertę GNSS technologijai nuotolinę atstuminę kelių rinkliavos sistemą. Atsakovės buvo prašyta paaiškinti/patvirtinti, kad tiekėjas bus laikomas atitinkančiu SPS 6 priedo 1 lentelės 2 p. nustatytą reikalavimą, jeigu jo patirtis bus įgyta įgyvendinus lygiavertiškai technologiškai pagrįstą atstuminę kelių mokesčių rinkliavos sistemą (atstumu pagrįstai „uždaro tipo“ sistemai), veikiančiai tiek WEB, tiek mobiliosiose aplikacijose (iOS bei Android), kuri turi SPS 6 priedo 1 lentelės 2 p. nurodytus funkcionalumus. Tačiau 2024-10-02 atsakovė pateikė išaiškinimą, kuriame nurodė, kad reikia vadovautis ne aukščiau nurodyta konkurso sąlyga, o jos redakcija lietuvių kalba, ir netiesiogiai patvirtino, kad tiekėjas nebus laikomas atitinkančiu SPS 6 priedo 1 lentelės 2 punkte nustatytą kvalifikacijos reikalavimą, jeigu bus įgyvendinęs kitą, net ir lygiavertę, ne GNSS atstuminę kelių rinkliavos sistemą.

146. Iš aukščiau išdėstytų ieškovės reikalavimo ir argumentų būtų galima manyti, kad ieškovė yra įgyvendinusi kitą lygiavertę ne GNSS atstuminę kelių rinkliavos sistemą, o atsakovės 2024-10-02 išaiškinimas tiesiogiai pažeidžia ieškovės kaip potencialios tiekėjos teises dalyvauti viešajame pirkime. Tačiau sutiktina su Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, kad, siekiant išspręsti ginčą, visų pirma yra reikalinga nustatyti, ar apskritai egzistuoja tokia technologija, kuri yra lygiavertė palydoviniam ryšiui (GNSS).

147. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad ji nežino, ar egzistuoja tokia technologija, kuri yra lygiavertė GNSS sistemai. Iš viešosios erdvės prieinamų duomenų matyti, kad GNSS reiškia pasaulinę navigacijos palydovų sistemą, kuri teikia navigaciją, padėties ir laiko nustatymą pasauliniu mastu, ji siūlo didesnį tikslumą, nes yra visų palydovinių sistemų derinys. GNSS yra bendras terminas, apibūdinantis bet kokį palydovų žvaigždyną, įskaitant kelias palydovines sistemas, specialiai naudojamas skirtinguose regionuose. Anksčiau minėtos palydovinės sistemos yra: GPS – JAV, Galileo – Europa, GLONASS – Rusija, BDS – KINIJA, QZSS – Japonija. GNSS turi didžiausią pranašumą, nes sujungia daugiau palydovinės navigacijos sistemų ir suteikia tikslesnės informacijos.

148. Ieškovė nurodė, kad aplinkybę, jog egzistuoja tokia technologija, kuri yra lygiavertė palydoviniam ryšiui GNSS, tiesiogiai patvirtina konkurso sąlygos. Ieškovės teigimu, konkurso techninėje specifikacijoje tiesiogiai nurodyta, kad konkurso objektas - atstuminė kelių rinkliavos sistema, paremta GNSS ar lygiavertė technologija, o tai tiesiogiai nurodyta ir konkurso techninės specifikacijos 1 punkte, apibrėžiančiame pirkimo objektą: „Pirkimo objektas - atstuminės kelių rinkliavos sistemos, paremtos GNSS ar lygiaverte technologija, nuomos pirkimas“. Tačiau, teismo nuomone, tokie ieškovės argumentai nepagrįsti.

149. Nagrinėjamu atveju ieškovė, įrodinėdama aplinkybę, kad egzistuoja lygiavertė GNSS sistema ir ji yra įgyvendinusi kitą lygiavertę ne GNSS atstuminę kelių rinkliavos sistemą, turi savo argumentus pagrįsti įrodymais. Ginčo objektas dėl analogiškos GNSS sistemos egzistavimo apskritai reikalauja specialių žinių ir, kaip pagrįstai nurodė Viešųjų pirkimų tarnyba, peržengia teisinio vertinimo ribas. Todėl ieškovė bylos nagrinėjimo metu privalėjo teikti įrodymus (specialisto išvadas ar kt.), kad tokia sistema egzistuoja ir kad jos patirtis ją įgyvendinant yra lygiavertė.

150. Ieškovė nurodė, kad konkurso objektas - atstuminė kelių rinkliavos sistema, paremta GNSS ar lygiavertė technologija. Tačiau akivaizdu, jog atsakovė, skelbdama viešąjį pirkimą, privalėjo numatyti galimybę įsigyti analogišką atstuminę kelių rinkliavos sistemą, paremtą GNSS ar lygiaverte technologija, kad nebūtų ribojama tiekėjų galimybė dalyvauti pirkime. Įvertinus aplinkybę, kad pastaraisias metais įvairių technologijų kūrimas vyksta gana sparčiai, o atsakovė atstuminę kelių rinkliavos sistemą bando įsigyti nuo 2021 metų, atsakovė pagrįstai numatė galimybę įsigyti atstuminę kelių rinkliavos sistemą, paremta GNSS ar lygiavertė technologija.

151. Kartu su dubliku ieškovė pateikė Lietuvos automobilių kelių direkcijos prezentaciją, kurioje yra įvardintos kelių rinkliavos sistemos, jų tipai: palydovinio ryšio pagrindu (GNSS) veikianti atstuminė kelių rinkliavos sistema; trumpo ryšio pagrindu (DSRC) veikianti sistema; RFID (radijo dažnio atpažinimo) pagrindu veikianti sistema; el. vinječių pagrindu veikianti sistema. Remiantis šia informacija, ieškovė įrodinėja, kad egzistuoja lygiavertės sistemos, o pirkimo sąlygos neleidžia remtis patirtimi, kuri buvo įgyta kuriant, aptarnaujant ar nuomojant šią sistemą. Tačiau sutiktina su atsakove, kad ieškovė nenurodė, kurią būtent sistemą yra sukūręs, aptarnavęs ar nuomavęs jos subrangovas ar jungtinės veiklos dalyvis (kad pati ieškovė tokios patirties neturi ji neginčija), kurios lygiavertiškumas turėjo būti nustatytas ieškovės ginčijame reikalavime kvalifikacijai: trumpojo ryšio pagrindu (DSRC) ar radijo dažnio atpažinimo pagrindu (RFID).

152. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovė prašo panaikinti konkurso specialiųjų pirkimo sąlygų 6 priedo 1 lentelės 2 punkte nustatytą reikalavimą bei 2024-10-02 pateiktą nurodyto reikalavimo išaiškinimą ta apimtimi, kuria reikalaujama patirtis įgyvendinant konkrečią, t.y. GNSS pagrįstą elektroninę kelių mokesčių rinkliavos sistemą, nepripažįstant tiekėjo lygiavertės patirties, įgyvendinus techniškai analogišką sistemą, nors nepateikė teismui įrodymų, kad tokia GNSS techniškai analogiška sistema egzistuoja apskritai, o tuo labiau, kad ieškovė (jos subrangovas, jungtinės veiklos dalyvis) turi patirties įgyvendinus analogišką sistemą. Sutiktina su atsakove, kad pirkimo objektas – sistemos nuoma, tiesiogiai patvirtina ir įrodo, kad ieškovė turėjo turėti galimybę pasiūlyti konkrečią, jau sukurtą ir veikiančią atstuminę kelių rinkliavos sistemą ir, tik sudariusi sutartį, ją pritaikyti atsakovės poreikiams, kurie nustatyti pirkimo sąlygose.

153. Šios aplinkybės rodo, kad nors pasiūlymų terminas baigėsi 2024 m. spalio 11 d., ieškovė, pateikusi pretenziją 2024 m. spalio 9 dieną po darbo valandų dar nežinojo, kokią atstuminę kelių rinkliavos sistemą išnuomoti pasiūlys perkančiajai organizacijai. Iš įrodymų visumos teismas daro išvadą, kad vien dėl išdėstytų aplinkybių ieškovė neturi suinteresuotumo nei ginčyti viešųjų pirkimo sąlygų, nei sudaryti pirkimo sutartį, o tuo labiau kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

154. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nei pretenzijoje, nei ieškinyje nenurodė, kokią ekonominę veiklą ji vykdo, kaip ji yra suinteresuota pirkimo sutarties sudarymu, nepateikė jokios informacijos apie įgyvendintus projektus, turimus darbuotojus bei kitos informacijos, kuri leistų bent jau preliminariai spręsti, kad ji turi objektyvias galimybes pasiūlyti pirkimo objektą. Pirkimo objektas yra sudėtingas, reikalaujantis ne tik patirties, tačiau ir ženklių finansinių, techninių bei žmogiškųjų resursų. Atsižvelgiant į tai, SPS 6 priede yra nustatyti reikalavimai kvalifikacijai, kurie ne tik susiję su finansiniu pajėgumu, reikalaujant, jog suinteresuoto dalyvio metinės visos veiklos pajamos per paskutinius 3 (trejus), o jeigu tiekėjas įregistruotas vėliau ar veiklą pradėjo vėliau – nuo ūkio subjekto įregistravimo ar veiklos pradžios yra ne mažesnės kaip 6 000 000,00 Eur, tačiau ir techninio bei profesinio pajėgumo reikalavimai būti suteikus atstuminės kelių rinkliavos sistemos kūrimo ir (arba) modernizavimo, ir (arba) nuomos su palaikymu, ir (arba) priežiūros paslaugų už ne mažiau kaip 4 500 000,00 Eur (be PVM) bei turėti atitinkamą personalą.

155. Atsakovė nurodė, kad patikrinus viešai skelbiamą informaciją google.com2 paieškoje, matyti, kad nėra jokios informacijos apie ieškovę, išskyrus padrikus duomenis apie registrams teiktą informaciją, ieškovė neturi interneto svetainės. Paieškoje nėra jokios informacijos apie ieškovės savarankiškai arba su kitais partneriais įgyvendintus projektus, susijusius su jau sukurtos atstuminės kelių rinkliavos sistemos kūrimu, modernizavimu, nuoma, priežiūra. Ieškovės veiklos sritis yra visiškai nesusijusi su pirkimo objektu, yra nurodoma tik informacija apie tai, kad ieškovė veikia kaip holdingo bendrovė. Ieškovė neturi nei vieno darbuotojo, nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja, nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už 2023 metus, ieškovės 2022 m. finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodyta, kad ieškovė iš esmės jokios veiklos 2021 m. – 2022 metais nevykdė, neturėjo jokių pardavimo sandorių, negavo jokių pajamų, neturėjo nei vieno darbuotojo.

156. Ieškovė, atsikirsdama į atsakovės argumentus, nurodė, kad yra veikianti Latvijos įmonė, kurios veikla niekaip ir jokia apimtimi nėra apribota, ji yra priėmusi kvietimą dalyvauti konkurse, ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos nustatyta tvarka pateikusi pretenziją atsakovei ir pretenzija buvo nagrinėta, dėl jos priimtas neigiamas sprendimas. Ieškovės teigimu, konkurso sąlygos nenustatė jokių reikalavimų, kuriuos privalėtų pateikti pats tiekėjas, t.y. visus konkurso sąlygų reikalavimus tiekėjas gali grįsti subrangovų pajėgumais ir/ar partnerių patirtimi, konkurso bendrųjų sąlygų 46 punktas aiškiai nustato subtiekėjų pasitelkimo galimybę įgyvendinti konkurso sąlygų reikalavimus, pagal 18 punktą tas pats subtiekėjas gali būti kelių konkurse dalyvaujančių tiekėjų subtiekėju. Ieškovė nurodė, kad konkurso specialiųjų sąlygų 6 priedas tiesiogiai patvirtina, kad visus techninio, finansinio bei profesinio pajėgumo reikalavimus tiekėjas gali grįsti ne tik partnerių pajėgumu, tačiau ir subtiekėjų kvalifikacija, joks 6 priedo reikalavimas nenustato, kad kokį nors konkurso sąlygų kvalifikacijos reikalavimą turėtų tenkinti būtent pats tiekėjas.

157. Ieškovė teisingai cituoja pirkimo sąlygų reikalavimus - sutiktina su ieškove, kad pagal SPS priedo Nr. 6 1 ir 2 tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus dėl tiekėjo vidutinių metinių veiklos pajamų ir suteiktų paslaugų, jei tiekėjas teikia pasiūlymą jungtinės veiklos sutarties pagrindu, jų pajėgumai bei patirtis yra sumuojami. Tačiau teismas pažymi, kad atsakovei nuosekliai ginčijant ieškovės suinteresuotumą skųsti pirkimo sąlygas bei sudaryti pirkimo sutartį, ieškovė turėjo pareigą pateikti teismui įrodymus, paneigiančius atsakovės nurodytas aplinkybes. Ieškovė nepateikė įrodymų apie savo veiklą, veiklos partnerius ar subrangovus, kuriuos pasitelks projekto įgyvendinimui. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad neva nenori atskleisti savo pasiūlymo (įvardinti partnerių ar subrangovų) pasiūlymų pateikimo stadijoje, nes tai konfidenciali informacija. Tačiau ieškovė turėjo galimybę, pateikusi tokią informaciją, teikti teismui prašymą dėl informacijos konfidencialumo, o ne apskritai jokių įrodymų neteikti. Ieškovė nepateikė jokių paaiškinimų ir dėl savo veiklos, finansinės padėties. Ieškovė pripažįsta, kad yra holdingo bendrovė. Holdingo arba kontroliuojanti bendrovė gali daryti įtaką dukterinių bendrovių veiklai per valdomas akcijas, tačiau ši aplinkybė neužtikrina dukterinių bendrovių dalyvavimo pirkime, tuo labiau, kai teismui nėra pateikta duomenų, kokia veikla šios įmonės užsiima.

158. Ieškovė teigia, kad 2024-10-04 išaiškinimu atsakovė nurodė, jog atstumo ir mokesčio apskaičiavimo algoritmas turi būti identiškas, kas reiškia, kad neturi būti skirtumų tarp klientų, naudojančių atstuminę kelių rinkliavos sistemą, tačiau nurodytas 2024-10-04 atsakovės išaiškinimas bei pagal pats SPS 16 priedo REQ69 ir SPS 13 priedo 5 punkte esančios lentelės 7 eilėje nustatytas reikalavimas yra akivaizdžiai diskriminuojantis sistemos naudotojus ir pažeidžiantis VPĮ 35 straipsnio 4 dalį, skaidrumo bei nediskriminavimo principus, kadangi sudaro galimybę vienodus sistemos naudotojus skirtingai traktuoti. Ieškovė mano, kad tie sistemos naudotojai, kurie naudos EETS OBU, nebus apmokestinami, o mobiliosios programėlės naudotojai apmokestinami, todėl SPS 16 priedo REQ69 ir SPS 13 priedo 5 punkte esančios lentelės 7 eilėje nustatytas reikalavimas bei 2024-10-04 atsakovės išaiškinimas yra neteisėti ir todėl naikintini.

159. Teismas pažymi, kad ieškovė šioje ieškinio dalyje nepagrindė, kaip atsakovės nustatytas reikalavimas pažeidžia ieškovės interesus. Kaip jau buvo minėta, įstatyme atskirai įtvirtintas asmenų, ginančių kitų subjektų ar visuomenės teises ir interesus, procesinis subjektiškumas, ir tik tokie viešąjį interesą ginantys subjektai gali ginti ne savo, o kitų asmenų pažeistus interesus (CPK 49 straipsnis). Tiekėjas, kurio teisės nėra pažeistos, negali ginti kitų tiekėjų ar kitų asmenų teisių, nes taip veikti įgalioti Viešųjų pirkimų tarnyba, prokurorai ar kitos valdžios institucijos.

160. Atsakovė nurodė, kad ieškovės procesinis elgesys taip pat įrodo, kad, reikšdama ieškinį, ji siekia ne sąžiningų sąlygų varžytis dėl pirkimo sutarties sudarymo, tačiau iš esmės siekia sutrikdyti pirkimo procedūras, jas tęsiant ir atidedant pasiūlymų pateikimo terminą: ieškovė pretenziją pateikė likus mažiau kaip dviem dienoms iki pasiūlymo pateikimo termino (2024 m. spalio 9 d. po darbo valandų), pretenzijoje yra ginčijami atsakovės teikti paaiškinimai ne todėl, kad pirkimo sąlygos buvo paaiškintos netinkamai, tačiau siekiant imituoti ikiteisminės ginčo nagrinėjimo stadijos procedūras. Tačiau, teismo nuomone, šios atsakovės nurodytos aplinkybės nėra pagrįsto įrodymais, o paremtos deklaratyviais teiginiais, pats savaime pretenzijos pateikimo momentas taip pat neįrodo jos siekio sutrukdyti pirkimo procedūras.

161. VPĮ 2 straipsnio 36 punkte nurodyta, kad tiekėjas – ūkio subjektas – fizinis asmuo, privatusis ar viešasis juridinis asmuo, kita organizacija ir jų struktūrinis padalinys arba tokių asmenų grupė, įskaitant laikinas ūkio subjektų asociacijas, kurie rinkoje siūlo atlikti darbus, tiekti prekes ar teikti paslaugas. Šiuo atveju teismas detaliai nevertina ieškovės atitikimo tiekėjo reikalavimams, nes, kaip jau buvo minėta, tiekėjas perkamiems darbams atlikti turi teisę pasitelkti subrangovus ar veikti jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Tačiau, kaip jau buvo minėta, teismas privalo įvertinti, ar šiuo atveju ieškovė apskritai galėtų tikėtis dalyvauti konkurse ir konkuruoti su kitais tiekėjais. Ieškovė, pateikdama ieškinį, nepateikė jokių įrodymų, iš kurių teismas galėtų daryti išvadą apie jos suinteresuotumą dalyvauti konkurse ir jį laimėti. Ieškovei neįrodžius, kad ji turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, jos ieškinys atmestinas, taikant CPK 5 straipsnį, dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo - asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko.

Dėl procesinės bylos baigties

164. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė neįrodė, jog jai priklauso teisė, kad jos teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad ji turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko. Nustačius šias aplinkybes, jos savaime sudaro pagrindą atmesti ieškinį. Todėl kiti šalių nurodyti argumentai neįtakoja teismo sprendimo rezultato ir atskirai nevertinami.

Dėl ieškovės piktnaudžiavimo teise

165. Atsakovė atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, kad ieškovė piktnaudžiauja teise, reikšdama aiškiai nepagrįstą ieškinį, todėl, vadovaujantis CPK 95 str. nuostatomis, ieškinys turėtų būti ne tik paliktas nenagrinėtu, ieškovei turi būti skiriama bauda, nes ieškovės tikslas ne ginti savo teises teisme, o trukdyti atsakovės veiklą. Ieškovė siekia procesinėmis priemonėmis stabdyti visuomenei reikšmingo projekto – atstuminės kelių rinkliavos sistemos veikimą Lietuvos Respublikoje. Šis jos tikslas yra akivaizdžiai matyti, nes ieškovė, būdama neveikiančiu subjektu, formaliais pagrindais, nesilaikydamas išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos, siekė sustabdyti pirkimo procedūras neapibrėžtam laikotarpiui. Atsakovė yra priversta dalyvauti nesąžiningame ieškovės inicijuotame procese, skirti tam tiek vidinius resursus, tiek ir patirti finansines sąnaudas atstovavimo išlaidoms padengti.

166. Ieškovė dublike nurodė, kad ji teise nepiktnaudžiauja, nes, būdama teisėtai įsteigtas subjektas, nors ir neturėdamas darbuotojų ar nevykdydama veiklos, yra suinteresuota dalyvauti pirkime ir sudaryti pirkimo sutartį.

167. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016).

168. Tačiau kasacinis teismas taip pat yra pateikęs ir tokį išaiškinimą, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais ir reiškia ne tik byloje dalyvaujančio asmens veiksmus nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą ar kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnio 1 dalis), bet ir naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).

169. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019).

170. Teismas, spręsdama atsakovės prašymą dėl įpareigojimo įnešti užstatą, jau yra pasisakęs, kad ieškinio, net vėliau ir pripažinto nepagrįstu bei atmesto, padavimas pats savaime nėra piktnaudžiavimas teise, jeigu nenustatomas kitų tikslų, inicijuojant civilinę bylą, turėjimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-330/2023). Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, kad turi teisinį suinteresuotumą ginčyti pirkimo sąlygas ir kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių. Tačiau, kita vertus, į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovė nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnio 1 dalis), naudojosi procesine teise ne pagal jos paskirtį ar tuo labiau savo veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukėlė esminę žalą.

171. Ieškovė ieškinyje išdėstė jos nuomone neteisėtas konkurso sąlygas bei jų paaiškinimus, laikėsi procesinių terminų, pateikdama procesinius dokumentus. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė veikė prieš greitą bylos nagrinėjimą ar kad ieškovės elgesys bylos nagrinėjimo metu neatitiko sąžiningo elgesio standartų. Nors atsakovė nurodė, kad jau paties teisminio proceso inicijavimas jai sukelia neigiamus teisinius padarinius, tačiau iš išnagrinėtų bylų matyti, kad teisminį procesą inicijavo net tik ieškovė, ginčai dėl atsakovės vykdomų pirkimų, susijusių su atstumine kelių rinkliavos sistema, vyksta nuo 2021 metų. Teismas neturi jokių objektyvių duomenų, kad ieškovė, pateikusi ieškinį, specialiai siekia sutrikdyti atsakovės veiklą ir sąmoningai siekia jai sukelti žalą.

172. Todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovė piktnaudžiavo teise, ir taikyti CPK 95 straipsnyje nurodytas pasekmes.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

173. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju ieškinys atmestas, todėl bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės priteistinos atsakovės naudai. Iš atsakovės pateiktų ataskaitų apie suteiktas teisines paslaugas matyti, kad atsakovė į bylinėjimosi išlaidas įtraukė sumokėtus žyminius mokesčius už tarpinių procesinių sprendimų nagrinėjimą ir išlaidas už advokato teisinę pagalbą, kurios sudaro 10 553,40 Eur.

174. Apeliacine tvarka apskundus pirmosios instancijos teismo tarpinį procesinį sprendimą, byla dėl ginčo esmės išlieka pirmosios instancijos teismo dispozicijoje, todėl bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacine ar kasacine tvarka ginčijant tarpinius pirmosios instancijos teismo procesinius sprendimus, tarp šalių turi būti paskirstomos pirmosios instancijos teismui priimant baigiamąjį teismo procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-275-823/2021). Kadangi byla priimta atsakovės naudai, ieškovė privalo atlyginti ieškovei su tarpiniais procesiniais sprendimais susijusias bylinėjimosi išlaidas (tiek žyminio mokesčio, tiek išlaidas už advokato pagalbą).

175. Atsakovė taip pat prašo priteisti išlaidas už advokato pagalbą - 847,00 Eur, terminas kurioms sumokėti dar nėra pasibaigęs. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2024 m. balandžio 19 d. civilinėje byloje Nr. e3K-7-50-313/2024 priimtoje nutartyje išaiškino, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas šaliai, siekiančiai išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti atlyginimo, raštu teismui pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu aiškintinas kaip šalies pareiga teismui kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina. Jeigu šios išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties. Kadangi atsakovė ir atstovas tokio susitarimo teismui nepateikė, nepamokėtų išlaidų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės priteisti nėra pagrindo.

176. Teismas, įvertinęs bylos apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį, skaičių ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad atsakovės prašomos priteisti atstovavimo išlaidos, kurios yra sumokėtos iki bylos išnagrinėjimo, yra pagrįstos.

177. Todėl iš ieškovės atsakovei priteistinos 9706,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsakovės sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos už advokato pagalbą.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

178. Sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos 2024 m. spalio 29 d. nutartimi šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovė prašo teismo sprendimą šioje dalyje leisti vykdyti skubiai, nes ieškovė ieškinį pareiškė piktnaudžiaudama teise, neturėdama suinteresuotumo jį reikšti, egzistuoja viešasis interesas pirkimo objektu.

179. CPK 283 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad teismas turi teisę leisti sprendimą ar nutartį vykdyti skubiai visose kitose bylose – kai dėl ypatingų aplinkybių delsimas įvykdyti sprendimą ar nutartį gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku sprendimą ar nutartį įvykdyti. Argumentai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo nurodyti 2024 m. spalio 29 d. nutartyje. Išnagrinėjus bylą, nors buvo nustatyta, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo reikšti ieškinį, tačiau nėra konstatuotas ieškovės piktnaudžiavimas teise. Todėl nėra pagrindo leisti teismo sprendimą dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdyti skubiai, kitų argumentų atsakovė nenurodė.

180. CPK 283 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymas siejamas su didelės žalos išieškotojui padarymu, delsiant vykdyti procesinį sprendimą. Atsakovė savo būsimus nuostolius grindžia tuo, kad kuo vėliau bus įdiegtas atstuminės kelių rinkliavos sistemos veikimas Lietuvos Respublikoje, tiek atsakovė, tiek valstybė patirs daugiau nuostolių negautų pajamų forma.

181. Tačiau teismas pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės nuostolių kitoje analogiškoje byloje, atsakovės negautas pajamas yra įvertinęs kaip hipotetines ir nurodęs, kad gali būti užtikrinamas tik tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimas. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, o nagrinėjamu atveju nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių prašyme nurodytų argumentų pagrįstumą, t. y. prašymas grindžiamas abstraktaus pobūdžio samprotavimais apie galimus nuostolius (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E2-1123-370/2022).

182. Kitoje savo faktinėmis aplinkybėmis analogiškoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo atsakovė, dėl atsakovės patiriamų nuotolių apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovės pateikti planuojamų gauti pajamų iš elektroninės kelių rinkliavų sistemos sukūrimo projekto detalūs skaičiavimai nepaneigia to, kad galimų gauti pajamų skaičiavimai yra preliminarūs/grįsti prielaidomis, nes šiuo metu elektroninė kelių rinkliavų sistema dar nėra naudojama ir įvertinti koks tiksliai bus jos nešamas pelnas nėra galimybės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-890-781/2021).

183. Atsižvelgiantį išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo sprendimo dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo leisti vykdyti skubiai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškovės AS ,,ARAJI HOLDING‘‘ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei ,,Via Lietuva‘‘ dėl pirkimo sąlygų panaikinimo atmesti.

Priteisti atsakovei akcinei bendrovei ,,Via Lietuva‘‘ (juridinio asmens kodas 188710638) iš ieškovės AS ,,ARAJI HOLDING‘‘ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9 706,40 Eur (devynis tūkstančius septynis šimtus šešis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Įsiteisėjus sprendimui, panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Atsakovės akcinės bendrovės ,,Via Lietuva‘‘ prašymo dėl leidimo sprendimo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo leisti vykdyti skubiai netenkinti.

Sprendimas per 14 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per šį teismą.

Teisėja Lina Muchtarovienė