Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-176-516/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-04-08
Bylos Nr.: e2A-176-516/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01574-2022-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Radzevičienė, Rasa Gudžiūnienė, Irmantas Šulcas
Ieškovas: akcinės bendrovės „VIA Lietuva“
Atsakovas: SW Traffic AS

Kategorijos

2.6.10.2.1Neteisėta veika
2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.9Kiti su civilinės atsakomybės taikymu susiję klausimai
3.1.18.4Atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas

Civilinė byla Nr. e2A-176-516/2024Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01574-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.9; 3.1.18.4 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Irmanto Šulco,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „VIA Lietuva“ (buvęs pavadinimas akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Via Lietuva“ ieškinį atsakovui SW Traffic AS (buvęs pavadinimas SW Baltics AS) dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Proit“ ir Viral Engineering SIA.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Via Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo SW Traffic AS 60 916 350 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovė vykdo viešąjį pirkimą, paskelbtą 2021 m. balandžio 8 d., „Projekto „Elektroninės kelių rinkliavų sistemos sukūrimas“ informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugos“ (toliau – EKRIS pirkimas). Pirkimu siekiama atrinkti tiekėją, kuris sukurtų ir įdiegtų informacinę sistemą, naudojamą šiuo metu ieškovės įgyvendinamame projekte – kuriamoje elektroninėje kelių rinkliavų (įprastai vadinamoje E-tolling) sistemoje. Tai yra itin didelio masto projektas, kuriuo ketinama pakeisti šiuo metu galiojančią vinječių sistemą į kelių rinkliavą, kuri būtų mokama už keliais nuvažiuotą atstumą. Šiuo metu pajamos iš metinių vinječių pardavimo sudaro apie 45 mln. Eur, o įdiegus pažangią elektroninę sistemą pajamos pasieks apie 111 mln. Eur.

3. Projektas apima ir dar vieną ieškovės organizuojamą pirkimą, paskelbtą 2021 m. kovo 4 d., „Eismo kontrolės įrangos įrengimas“ (toliau – EKĮ pirkimas). Pagal Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą (toliau – KPPPFĮ) kelių rinkliavą, skaičiuotiną pagal laiką (laikinė rinkliava), dar vadinamą vinječių sistema, pakeis kelių rinkliava, skaičiuojama pagal transporto priemonės tipą ir išmetamųjų teršalų kiekio standartus „Euro“, mokama už ta priemone nuvažiuotą atstumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais valstybinės reikšmės keliais (atstuminė rinkliava) (KPPPFĮ 2 straipsnio 1 dalis (redakcija nuo 2023 m. sausio 1 d.)). Pagal KPPPFĮ kelių rinkliava mokama Kelių rinkliavos sumokėjimo registravimo informacinėje sistemoje, kurios diegimui ir paskelbti EKRIS ir EKĮ pirkimai.

4. Atstuminė (E-tolling) sistema turėjo pradėti veikti 2023 m. sausio 1 d. Atstuminei (E-tolling) rinkliavai veikti buvo pasirinkta ne įsigyti jau esamą sistemą, tačiau sukurti ir įdiegti naują, Lietuvos specifikai pritaikytą sistemą. Būtent siekiant šio tikslo ir buvo paskelbti EKRIS ir EKĮ pirkimai. Atstuminės (E-tolling) rinkliavos sistemos sukūrimas yra ne nacionalinė iniciatyva, tačiau Lietuvos Respublikos įsipareigojimas, būtinas įgyvendinti Direktyvą 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra, Direktyvą (ES) 2019/520 dėl elektroninių kelių rinkliavos sistemų sąveikumo, kuria sudaromos palankesnės sąlygos tarpvalstybiniu lygmeniu keistis informacija apie kelių rinkliavų nesumokėjimo atvejus Sąjungoje bei Reglamentą (ES) 2020/203 dėl transporto priemonių klasifikavimo, Europos elektroninės rinkliavos paslaugos gavėjų (toliau – EERP gavėjas) pareigų, sąveikos sudedamosioms dalims taikomų reikalavimų ir paskelbtųjų įstaigų būtinųjų tinkamumo kriterijų ir Reglamentą (ES) 2020/204 dėl Europos elektroninės rinkliavos paslaugos teikėjų detalizuotų pareigų, Europos elektroninės rinkliavos paslaugos teritorijos dokumento būtinojo turinio, elektroninių sąsajų ir sąveikos sudedamosioms dalims taikomų reikalavimų, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2009/750/EB (toliau – Direktyva).

5. EKRIS ir EKĮ pirkimų paskelbimo datos buvo parinktos atsižvelgiant į tai, kad sistemos diegimo trukmė (įskaitant testavimo laikotarpį) – 14 mėnesių. Nuo tada, kai projektą įgyvendinantys pirkimai buvo paskelbti, t. y. prieš beveik dvejus metus, jie, o kartu visas Projektas, buvo nuolat ir įvairiomis priemonėmis stabdomi atsakovo ir su juo susijusių asmenų. Nepaisant to, kad nuo EKRIS pirkimo paskelbimo praėjo daugiau kaip 20 mėnesių, pirkimas iš esmės nėra pasibaigęs dėl aktyvių nesąžiningų atsakovo ir su juo susijusių asmenų veiksmų, nepagrįstai ir neteisėtai ginčijant pirkimo sąlygas, siekiant ne įgyvendinti sąžiningo tiekėjo teisę varžytis dėl viešo pirkimo sutarties sudarymo, tačiau siekiant žlugdyti Projektą ir konkretų pirkimą bei trukdyti ieškovei sudaryti Projektą įgyvendinančią pirkimo sutartį. Dėl atsakovo veiksmų, jo pareikštiems ieškiniams užtikrinti, du kartus buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Išnagrinėjus bylas įsiteisėjusiais galutiniais sprendimais buvo nuspręsta, kad ieškiniai buvo nepagrįsti ir buvo atmesti. Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių projekto įgyvendinimas vėluoja.

6. Atskira mokėjimo už kelius rinkliavos sistema EKRIS gali egzistuoti ir atskirai, be EKĮ pirkimo objekto, t. y. be transporto priemonių klasifikavimo ir numerių atpažinimo postų. EKRIS pirkimu įgyjama įranga yra pakankama tam, kad būtų surenkamas kelių mokestis. Tačiau tinkamas E-tolling sistemos veikimas yra neįmanomas be galimybės užtikrinti, kad rinkliava yra mokama tinkamai. Be EKĮ pirkimo, EKRIS pirkimu įsigyjamas objektas būtų nepilnavertis ir nevientisas produktas.

7. EKĮ pirkime atsakovas pateikė pretenziją, keldamas klausimus, kuriuos rinkos konsultacijų metu buvo nurodę dalyvavę tiekėjai (įrangos tikslumas, kvalifikacija, skaidymas). Nors ieškovė pretenziją patenkino iš dalies, tačiau 2021 m. balandžio 6 d. atsakovas kreipėsi į teismą dėl neva neteisėtų pirkimo sąlygų. Buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – EKĮ pirkimo procedūrų sustabdymas. Atsakovas pasiūlymo EKĮ pirkime nepateikė. Akivaizdu, kad atsakovas siekė sužlugdyti EKĮ pirkimą, nes net neturėjo intereso jame dalyvauti. Atstuminei (E-tolling) sistemai diegti ieškovė pasirinko naujos sistemos sukūrimą ir įdiegimą, kuri geriausiai atitiktų Lietuvos poreikius. Negalėdamas pasiūlyti tokio produkto, atsakovas nusprendė imtis su E-tolling sistema susijusių pirkimų stabdymo ir nutraukimo. Atsakovas su ieškove komunikavimo ne klausimais ir atsakymais, o ieškiniais ir pretenzijomis. Tik paskelbus apie EKRIS pirkimą, atsakovas iš karto pateikė pretenziją, kuria iš esmės reikalavo pirkimą nutraukti, motyvuodamas tuo, kad pirkimas nepagrįstai neskaidomas į dalis. Nors ieškovė pretenziją patenkino iš dalies, tačiau 2021 m. gegužės 25 d. atsakovas kreipėsi į teismą dėl neva neteisėtų pirkimo sąlygų. Buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – EKRIS pirkimo procedūrų sustabdymas.

Žemesnės instancijos teismas

8. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-988-798/2021, galutinai patvirtino, kad EKĮ pirkimo sąlygos yra teisėtos, atsakovo ieškinys buvo atmestas, o 2022 m. vasario 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-492-370/2022, galutinai patvirtino, kad EKRIS pirkimo sąlygos yra teisėtos. Taigi abejose bylose atsakovo reikalavimai buvo atmesti visiškai.

9. Ieškovei atnaujinus EKRIS pirkimo procedūras, suinteresuoti tiekėjai pateikė klausimus dėl pirkimo sąlygų paaiškinimo, į šiuos klausimus buvo atsakyta ir buvo nustatyta, kad pasiūlymus tiekėjai turi pateikti iki 2022 m. kovo 24 d. Prieš pat pasiūlymų pateikimo momentą, 2022 m. kovo 21 d. 23 val. 30 min. prie EKRIS pirkimo prisijungė visiškai naujas tiekėjas – Viral Engineering SIA, kuris anksčiau pirkimo procedūrose nedalyvavo. Šis tiekėjas, per 9 minutes susipažinęs su visais pirkimo dokumentais, 2022 m. kovo 21 d. 23 val. 39 min. pateikė pretenziją, kuria ginčijo ne pačias pirkimo sąlygas, o ieškovės pateiktus atsakymus į kitų tiekėjų klausimus. Be to, šis subjektas, nesulaukęs pretenzijos išnagrinėjimo ir net nežinodamas, kiek ir kokių reikalavimų yra atmesta arba patenkinta, 2022 m. kovo 23 d. pateikė ieškinį teismui, kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Prašymas buvo tenkintas – laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos – EKRIS pirkimo procedūros vėl buvo sustabdytos neapibrėžtam laikui.

10. Viral Engineering SIA ir atsakovas yra susiję asmenys: abiejų įmonių vadovė buvo V. S.. Atsakovas net neslėpė, kad buvo suinteresuotas ne pirkimo sutarties sudarymu, tačiau kito produkto – jau sukurtos panašios, tačiau kokybiškai prastesnės, brangesnės, Lietuvos valstybės ir ieškovės poreikių neatitinkančios informacinės sistemos nuomos paslaugų pardavimu ieškovei. Visuose Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto šio projekto parlamentinės kontrolės posėdžiuose atsakovo atstovas dalyvauja ir aktyviai įrodinėja, kad šis pirkimas yra nereikalingas, neva nepagrįstai ir neteisėtai organizuojamas ir vykdomas. Tokie atsakovo veiksmai, sąmoningai stabdant ir bandant sužlugdyti Projekto įgyvendinimą, nesąžiningai naudojantis tiekėjų teisėmis Projektą įgyvendinančio viešojo pirkimo procedūrų metu, laikytini atsakovo ir su juo susijusių asmenų piktnaudžiavimu viešo pirkimo procedūromis.

11. Dėl atsakovo nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų, reiškiant nepagrįstus ieškinius, prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sistema nebebus sukurta ir nepradės veikti laiku, t. y. 2023 m. sausio 1 d. (šiuo metu dar nėra sudaryta sutartis su EKRIS pirkimo laimėtoju). Tai reiškia, kad nuo 2023 m. sausio 1 d., jei įstatymų leidėjas nepriims KPPPFĮ pakeitimų, Lietuvoje nebebus nei šiuo metu galiojančios vinječių sistemos (ją įteisinančių aktų galiojimas baigsis, šios sistemos galiojimas kol kas nėra pratęstas), nei naujos E-tolling sistemos (nes ji dar nebus sukurta ir įdiegta). Dėl šios priežasties nebus surinktos lėšos už naudojimąsi keliais ir bus patirta žala. Net jei vinječių galiojimas būtų pratęstas, ieškovė vis tiek patirs žalą, nes vinječių pagrindu surinktos lėšos yra ne ieškovės, o valstybės biudžeto pajamos. Vienintelis motyvas, kuriuo atsakovas grindžia savo veiksmus – bandymas „parodyti pirkimų klaidas ieškovei“, tačiau tikrasis atsakovo tikslas buvo EKRIS ir EKĮ pirkimų sužlugdymas. Atsakovo neteisėtų veiksmų pasekmė – labai ilgam nukeltas (atidėtas) E-tolling sistemos įdiegimas. Negali būti kuriamas precedentas, kuomet akivaizdžiai nesąžiningai besielgiantis tiekėjas, tyčia stabdantis pirkimus nepagrįstais ieškiniais, neturėtų atlyginti tokiais savo veiksmais padarytos žalos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.

13. Teismas nurodė, kad, taikant deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 146 straipsnio 2 dalis), būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų, o kaltė nenustatinėjama, nes tai yra ieškovo atsakomybės už jo rizika atliktus veiksmus atvejis.

14. Teismas nustatė, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais (Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis, priimtomis civilinėse bylose Nr. e2A-988-798/2021 ir Nr. e2A-492-370/2022) konstatuota, jog atsakovo ieškiniai dėl ieškovės EKĮ bei EKRIS vykdomų pirkimų sąlygų teisėtumo buvo nepagrįsti, todėl atmesti. Teismo vertinimu, vien ieškinių atmetimo faktai civilinėse bylose, kuriose atsakovo iniciatyva ieškovei Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – viešojo pirkimo procedūrų stabdymas, yra savaime pakankamas pagrindas veiksmų neteisėtumui konstatuoti.

15. Teismas sutiko su atsakovu, kad vien neteisėtų veiksmų konstatavimas savaime nesudaro pagrindo priteisti ieškovės prašomos žalos, nes dar būtina nustatyti kitas dvi sąlygas – žalą ir priežastinį ryšį.

16. Teismas nustatė, kad ieškovė žalos dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jai padarymą grindžia aplinkybe, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas lėmė E-tolling sistemos paleidimo laiko perkėlimą iš 2023 m. sausio 1 d. į 2024 m. liepos 1 d. Atitinkamai, nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. liepos 1 d. ieškovė negavo pajamų, kurias planavo gauti. Nustatė, kad ieškovė negautų pajamų dydį grindžia specialistų Civitta išvada, pagrįsta ekonominiais skaičiavimais. Ieškovė nurodo, kad laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. liepos 1 d. patirs 60,9 mln. Eur nuostolių (arba 111,4 tūkst. Eur nuostolių per dieną), todėl prašo priteisti iš atsakovo 60 916 350 Eur žalos atlyginimą.

17. Teismas nustatė, kad EKRIS ir EKĮ pirkimuose laikinosios apsaugos priemonės atsakovo prašymu buvo taikytos iš viso nuo 2021 m. balandžio 15 d. iki 2022 m. vasario 17 d.

18. Teismas nesutiko su ieškove, kad E-tolling sistemos paleidimo perkėlimą lėmė vien tik atsakovo neteisėti veiksmai.

19. Remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustatė, kad vykdant E-tolling sistemos paleidimui būtinus pirkimus (EKĮ ir EKRIS) ieškovė pati ne vieną kartą atidėliojo pirkimo procedūras: 2021 m. kovo 4 d. paskelbusi EKRIS pirkimą, ieškovė pati jį atšaukė 2021 m. kovo 26 d., nurodžiusi, jog konkurso sąlygų 28.2 ir 28.3 punktų reikalavimai galimai pažeidžia Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus principus (o ypač lygiateisiškumo) ir šios padėties negalima ištaisyti; naują EKRIS pirkimą ieškovė paskelbė 2021 m. balandžio 6 d.; 2021 m. gegužės 14 d. pranešimu ieškovė nukėlė pasiūlymų pateikimo terminą iki 2021 m. gegužės 31 d.; 2021 m. gegužės 25 d. pranešimu nukėlė pasiūlymų pateikimo terminą iki 2021 m. birželio 3 d. Teismas nustatė, kad nors pirkimo procedūros buvo sustabdytos atsakovui pareiškus ieškinį, tačiau nuo 2022 m. vasario 17 d. nustojus galioti procedūrų sustabdymui, pirkimo procedūros buvo vėl sustabdytos kito tiekėjo – trečiojo asmens Viral Engineering SIA prašymu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Nors, ieškovės teigimu, atsakovas ir trečiasis asmuo yra susiję asmenys, tačiau teismas pažymėjo, kad civilinė byla pagal Viral Engineering SIA ieškinį Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutartimi buvo nutraukta, patvirtinus ieškovės ir Viral Engineering SIA taikos sutartį, pagal kurią ieškovė sutiko suteikti naują terminą tiekėjų pasiūlymams pateikti, taip pat įsipareigojo nereikšti pretenzijų ir reikalavimų Viral Engineering SIA dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje. Sudarydama taikos sutartį ieškovė pripažino ir patvirtino, kad trečiojo asmens pretenzijos dėl pirkimo procedūrų teisėtumo buvo pagrįstos. Teismas nustatė, kad po ginčo su Viral Engineering SIA ieškovė atnaujino pirkimo procedūras, tačiau 2022 m. rugpjūčio 19 d. pirkime įvertinus pasiūlymų eilę ir nustačius laimėtoją, 2022 m. rugsėjo 23 d. UAB „Proit“ prašymu Šiaulių apygardos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė konkurso procedūras. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės paliktos galioti. UAB „Proit“ ieškinys buvo patenkintas, konstatuojant, kad ieškovės sprendimas dėl laimėtojo buvo neteisėtas. Teismas, remdamasis teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis, nustatė, kad dėl EKRIS pirkimo buvo inicijuotas dar vienas teisminis ginčas – TollNet a. s. pareiškė ieškinį ieškovei, ginčydamas jos priimtus sprendimus dėl pasiūlymų eilės nustatymo ir laimėtojo paskelbimo. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2339-432/2023 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir pirkimas sustabdytas. Nors Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinius atmetė, tačiau sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes apskųstas. EKRIS pirkimas šią dieną nėra užbaigtas.

20. Vertindamas EKĮ pirkimo organizavimo eigą, teismas nustatė, kad ieškovė ne vieną kartą atidėjo pasiūlymų pateikimo terminus. Nustatė, kad atsakovas buvo pateikęs pretenziją ir nors vėliau ieškinys buvo atmestas, tačiau ieškovė iš dalies pretenziją buvo patenkinusi dar iki ieškinio pateikimo. Atsakovo prašymu, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė pirkimo procedūras. Procedūrų sustabdymas galiojo iki 2021 m. rugpjūčio 26 d. Ieškovė, atnaujinusi pirkimo procedūras, nuo 2021 m. rugsėjo 3 d. iki 2021 m. spalio 29 d. net penkis kartus pratęsė pasiūlymų pateikimo terminus ir galiausiai EKĮ pirkimą nutraukė savo iniciatyva. Ieškovė 2021 m. gruodžio 22 d. iš naujo paskelbė pirkimą su patikslintomis sąlygomis, nustatytas pasiūlymų pateikimo terminas – 2022 m. sausio 31 d. Ieškovė 2021 m. sausio 24 d. bei 2021 m. sausio 28 d. pranešimais nukėlė pasiūlymų pateikimo terminą iki 2022 m. vasario 14 d. Nustatė, kad sutartis dėl eismo kontrolės įrangos darbų įsigijimo buvo sudaryta 2022 m. gegužės 25 d.

21. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovė, vykdydama EKĮ ir EKRIS pirkimus, pati neveikė pakankamai kompetentingai, nustatė pirkimuose ydingas pirkimo sąlygas, leidusias tiekėjams reikšti reikalavimus ir pretenzijas, kurių dalį tiek pati ieškovė, tiek Viešųjų pirkimo tarnyba, tiek teismai pripažindavo pagrįstais. Būtent dėl to, teismo vertinimu, EKRIS pirkimas iki šiol nėra įvykdytas. Teismas konstatavo, kad pati ieškovė turi priimti riziką dėl E-tolling sistemos įdiegimo vėlavimo.

22. Teismas pažymėjo, kad ieškovės sprendimas dėl laimėtojo nustatymo buvo ginčijamas ir teismo pripažintas neteisėtu. Šios aplinkybės leido teismui konstatuoti, kad dėl pačios ieškovės veiksmų EKRIS pirkimas tinkamai nėra įgyvendinamas.

23. Teismas nurodė, kad būtina nustatyti, ar žala ieškovei būtų atsiradusi, jeigu nebūtų buvę atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. ar ieškovė būtų įdiegusi E-tolling sistemą 2023 m. sausio 1 d. ir gavusi planuotas pajamas.

24. Teismo vertinimu, net nesant atsakovo neteisėtų veiksmų, E-tolling sistemos įdiegimas KPPPFĮ numatytu terminu (2023 m. sausio 1 d.) nebūtų galimas dėl pačios ieškovės veiksmų. Nurodė, kad atsakovas negalėjo numanyti, jog jo taikyti teisių gynimo būdai galiausiai lems tai, kad įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į tuo metu vykstančius kitus teisminius ginčus, nukels E-tolling sistemos įdiegimo datą.

Šalies argumentai

25. Teismas, vertindamas Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuriose, atsakovo prašymu, buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, o ieškovė prašė nuostolių atlyginimo užtikrinimo, nustatė, kad teismai kritiškai vertino ieškovės nurodomus tariamus nuostolius, laikė juos hipotetiniais, grįstais prielaidomis bei nepagrįstais, atsižvelgus į tai, jog ir nesant įdiegtai E-tolling sistemai pajamos už naudojimąsi keliais renkamos iš galiojančios vinječių sistemos, tai suponuoja, jog reali žala nėra padaryta.

Žemesnės instancijos teismas

26. Teismo vertinimu, vien tai, kad ieškovė planavo ateityje sėkmingai įvykus kelioms kumuliatyvioms sąlygoms, nesikeičiant ekonominei ir geopolitinei situacijai, nekilus techninių trikdžių diegiant sistemą ir panašiai, gauti pajamų iš E-tolling sistemos, sudaro pagrindą konstatuoti, jog tokios pajamos yra tik hipotetinės, spėjamos, bet ne realiai numatomos.

27. Teismas kritiškai įvertino ieškovės pateiktą specialisto Civitta išvadą, kuri paremta išskirtinai pačios ieškovės surinktais duomenimis.

28. Įvertinęs aptartus duomenis, teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė ir nepagrindė, jog atsakovo atlikti neteisėti veiksmai yra priežastiniu ryšiu susiję su ieškovės prašoma priteisti žala, neįrodė žalos ir jos dydžio, todėl ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

29. Ieškovė AB „Via Lietuva“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

29.1. Nepaisant to, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, tai nustatęs pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nusprendė neatlyginti ieškovei jos patirtų nuostolių. Atstuminės E-tolling rinkliavos sistemos sukūrimas yra ne nacionalinė iniciatyva, tačiau Lietuvos Respublikos įsipareigojimas, būtinas įgyvendinti Direktyvą. Atstuminė (E-tolling) sistema turėjo pradėti veikti 2023 m. sausio 1 d. Nuo tada, kai projektą įgyvendinantys EKRIS ir EKĮ pirkimai buvo paskelbti, jie, o kartu visas E-tolling projektas, buvo nuolat ir įvairiomis priemonėmis stabdomi atsakovo ir susijusių asmenų. Atsakovo veiksmai, sąmoningai stabdant ir bandant sužlugdyti Projekto įgyvendinimą nesąžiningai naudojantis tiekėjų teisėmis E-tolling projektą įgyvendinančio viešojo pirkimo procedūrų metu, laikytini atsakovo ir su juo susijusių asmenų piktnaudžiavimu viešojo pirkimo procedūromis. Atsižvelgiant į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės atsakovo prašymu buvo taikomos ilgą laiką, įvertinus, jog pagal pirkimo sąlygas sistemos kūrimo laikas yra 14 mėnesių, būtent dėl atsakovo nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų reiškiant nepagrįstus ieškinius, prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones sistema nebuvo sukurta ir nepradėjo veikti laiku, t. y. 2023 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, terminas buvo nukeltas iki 2024 m. liepos 1 d.

29.2. Atsakovo veiksmai buvo neteisėti ne tik dėl to, kad ieškiniai buvo atmesti, bet ir dėl netinkamo procesinio ir procedūrinio elgesio, kadangi atsakovas turėjo tikslą ne apginti savo galimai pažeistas teises, o sužlugdyti E-tolling projekto vykdymą. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas sprendime nevertino.

29.3. Ieškovė byloje pateikė duomenis ir įrodymus, pagrindžiančius, kad patyrė nuostolius. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad E-tolling sistemos neįdiegimas laiku nesukėlė ieškovei nuostolių. E-tolling sistemos neįdiegimas laiku ir nepradėjimas jos eksploatuoti kaip planuota 2023 m. sausio 1 d., sukėlė 60 916 350 Eur nuostolius. Dėl atsakovo veiksmų ieškovė papildomus 18 mėn. negalės eksploatuoti sistemos, kuri sugeneruotų didesnes pajamas. Siekdama nustatyti žalos dydį, ieškovė kreipėsi į specialistus Civitta. Civitta, įvertinusi teisinį reguliavimą, ieškovės įsipareigojimus bei duomenis apie transporto priemonių kiekį ir jų nuvažiuojamą atstumą, padarė išvadą, kad laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. liepos 1 d. AB „Via Lietuva“ patirs 60,9 mln. Eur nuostolių.

29.4. Sprendime nepagrįstai kritiškai vertinama specialistų Civitta išvada. Sprendime nepateikiama konkreti kritika atliktiems skaičiavimams. Civitta skaičiavimams naudojo ir kitų kompetentingų institucijų duomenis, tai matyti iš išvados. Tai, kad tam tikri Civitta išvadoje pateikti duomenys yra surinkti ieškovės, savaime nereiškia, jog tokie duomenys yra nepagrįsti ar išvada yra šališka.

29.5. Nustačius, kad atsakovo veiksmai buvo neteisėti (tai konstatavo pirmosios instancijos teismas) ir jog ieškovė patyrė žalą, ieškovės reikalavimas negali būti netenkinamas vien tik tuo pagrindu, kad teismui sudėtinga nustatyti nuostolių dydį. Teismas turėjo ne tik įrankius, bet ir pareigą pasinaudoti jam suteikta diskrecija tam, kad būtų nustatytas žalos dydis ir atitinkamai užtikrintas teisingas bylos išnagrinėjimas.

29.6. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir sukeltos žalos yra pakankamas priežastinis ryšys. Sprendime nepagrįstai konstatuota, neva ieškovė, o ne atsakovas yra atsakingas dėl kilusios žalos. Net jei būtų laikoma, kad ieškovės veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui, tai tokios aplinkybės teismo turėjo būti vertinamos kaip žalą mažinančios, o ne išvis nesukeliančios atsakovo civilinė atsakomybės.

Atsiliepimas

30. Atsakovas SW Traffic AS pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

30.1. Atsakovas siekė apginti savo teisėtus interesus, matydamas, kad ieškovės parengtose pirkimų sąlygose yra ydingų nuostatų. Tokius pirkimo sąlygų defektus yra konstatavęs teismas sprendime, kuriame aiškiai išskirti pačios ieškovės veiksmai, keičiant paskelbtų sąlygų nuostatas, atšaukiant pirkimus ir juos vėl skelbiant iš naujo, be to, ir Viešųjų pirkimų tarnyba rekomendavo ieškovei pirkimus nutraukti dėl jų ydingumo. Nepavykus teisme pakeisti pirkimų sąlygų, dėl kurių atsakovas pareiškė ieškinius, atsakovas galiausiai ir nebeteikė pasiūlymo jame, nes pirkimo sąlygos ir toliau išliko ydingos bei nekonkurencingos.

Šalies argumentai

30.2. Ieškovės nurodomos negautos pajamos visiškai priklauso nuo Lietuvos Respublikos Seimo vykdomos teisės aktų leidybos, kuri vyko ne dėl atsakovo ieškinių, o įstatymų leidėjui reaguojant į 2022 m. rudenį vykusį ieškovės ginčą su UAB „Proit“ ir ieškovės nekompetenciją vykdant viešųjų pirkimų procedūras. Ieškovės nurodoma žala yra hipotetinė, jos nepatvirtina faktiniai duomenys. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta motyvuotų argumentų, patvirtinančių, kad sprendime išdėstytos teismo išvados, jog ieškovės reikalaujami priteisti nuostoliai yra spėjami, hipotetiniai, nerealūs ir nepagrįsti, būtų neteisėtos ar neparemtos faktinėmis aplinkybėmis, kaip ir nėra pagrindo sutikti, kad darydamas tokias išvadas teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.

30.3. Apeliantė ydingai prilygina hipotetiškai ateityje galimas gauti pajamas iš E-tolling sistemos savo nuostoliams. Apeliantė ir jos specialistai vadovaujasi skaičiais, kurių nepagrindžia byloje esantys įrodymai ir kurie neturi nieko bendra su realia situacija. Tokios sumos negali būti laikomos apeliantės žala. Nei apeliantė, nei specialistai nevertino, ar AB „Via Lietuva“ tikrai buvo pajėgi be papildomų kliūčių laiku įdiegti naująją E-tolling sistemą ir pradėti gauti pajamas. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad EKRIS ir EKĮ pirkimai tikrai būtų užbaigti iki nurodomos datos (nesant atsakovo delikto). 2022 m. vasario mėn. pasibaigus 10 mėnesių trukusiems apeliantės ginčams su atsakovu, ji per kitus 24 mėnesius (nuo 2022 m. vasario mėn. iki 2024 m. vasario mėn.) taip ir nesugebėjo užbaigti E-tolling pirkimų, todėl minėta sistema iki šiol nėra net pradėta kurti ir diegti. Vadinasi, AB „Via Lietuva“ privalėjo pagrįsti, kad atsakovo prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo pakankamas faktorius, sukliudęs jai gauti pajamas, jog nebuvo kitų įvykių, dėl kurių apeliantė patyrė žalą.

30.4. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo padarytas deliktas (ginant pažeistas teises inicijuoti du ieškiniai, kurie buvo atmesti) priežastiniu ryšiu nėra susijęs su ieškovės patirtais nuostoliais. Apeliantė nepateikia paaiškinimo, kodėl E-tolling sistemos veiklos pradžia buvo atidėta ne tam terminui, kiek truko atsakovo ir ieškovės ginčai, o terminui, kurį pasirinko pats įstatymų leidėjas. Tai įrodo, kad E-tolling sistemos pradžios nukėlimas neturi nieko bendra su atsakovo veiksmais ar atsakovo bylų trukme, todėl negali būti konstatuojamas priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir ieškovės nurodomos žalos.

Atsiliepimas

31. Trečiasis asmuo Viral Engineering SIA pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

31.1. Pati ieškovė, vykdydama EKĮ ir EKRIS pirkimus, ne kartą nukėlė pasiūlymų pateikimo terminus, keitė pirkimų sąlygas, nutraukė pirkimų procedūras, iš naujo paskelbdama pirkimus.

31.2. Teismas sprendime tinkamai įvertino faktines aplinkybes, kurios tiesiogiai patvirtina, kad nėra duomenų, jog atsakovas būtų sukėlęs žalą ieškovei. E-tolling sistemos įsigaliojimo atidėjimus lėmė įstatymų leidėjo valia.

Šalies argumentai

32. Ieškovė AB „Via Lietuva“ pateikė rašytinius paaiškinimus, prašydama tenkinti jos apeliacinį skundą.

33. Nurodė, kad būtina atkreipti dėmesį į Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-22-330/2024. Šioje nutartyje pateikti išaiškinimai yra taikytini nagrinėjamoje byloje, nes faktinės aplinkybės iš esmės sutampa. Abiejose bylose keliami klausimai teisiniu ir faktiniu pagrindu yra vienodi.

Atsiliepimas

34. Atsakovas SW Traffic AS pateikė atsiliepimą, prašydamas nepriimti ieškovės papildomai teikiamų rašytinių paaiškinimų, kaip teikiamų ne laiku, po apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimo. Atkreipė dėmesį, kad ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 9 d. nutartis nėra susijusi su nagrinėjama byla ir savo faktinėmis aplinkybėmis nėra į ją panaši.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

35. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl papildomų rašytinių paaiškinimų priėmimo

36. Ieškovė AB „Via Lietuva“, pateikusi apeliacinį skundą, Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, nurodžiusi, kad būtina atkreipti dėmesį į Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-22-330/2024, kurioje pateikti išaiškinimai taikytini nagrinėjamoje byloje, nes faktinės aplinkybės iš esmės sutampa.

37. Pažymėtina, kad, remiantis CPK 307, 318 straipsnių nuostatomis, šalys turi teisę pateikti apeliacinį skundą ir atsiliepimą į jį. Tokie procesiniai dokumentai (nesvarbu, kad pavadinti rašytiniais paaiškinimais), kuriais iš esmės yra išplečiamas apeliacinis skundas ir (ar) jis papildomas naujais argumentais, CPK nėra numatyti. Taigi remiantis CPK nuostatomis, ieškovė turėjo suformuoti savo argumentus ir poziciją apeliaciniame skunde, o naujų rašytinių paaiškinimų teikimas po apeliacinio skundo pateikimo ir atsiliepimo į jį gavimo akivaizdžiai nėra savalaikis.

38. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija ieškovės pateiktų rašytinių paaiškinimų, kuriais iš esmės yra papildomi apeliacinio skundo argumentai, tai yra draudžiama CPK, nepriima ir jų nevertina (CPK 323 straipsnis).

39. Papildomai pažymima, kad teisinių santykių kvalifikavimas, teisės taikymas, taip pat ir byloje susiklosčiusios situacijos vertinimas atsižvelgiant į aukštesnės instancijos teismų (vertikaliąją) ir to paties teismo (horizontaliąją) suformuotą praktiką, yra priskiriama teismo diskrecijai. Šį vertinimą teismas atlieka nagrinėdamas bylą, nepriklausomai nuo to, ar kuri nors iš ginčo šalių konkrečia praktika remiasi, ar ne.

Byloje reikšmingos faktinės aplinkybės

40. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublika, kaip Europos Sąjungos narė, įgyvendindama Direktyvą 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra, Direktyvą (ES) 2019/520 dėl elektroninių kelių rinkliavos sistemų sąveikumo, Reglamentą (ES) 2020/203 dėl transporto priemonių klasifikavimo ir Reglamentą (ES) 2020/204 dėl Europos elektroninės rinkliavos paslaugos teikėjų detalizuotų pareigų, Europos elektroninės rinkliavos paslaugos teritorijos dokumento būtinojo turinio, elektroninių sąsajų ir sąveikos sudedamosioms dalims taikomų reikalavimų, įsipareigojo imtis priemonių spręsti neigiamo poveikio aplinkai dėl padidėjusio transporto srauto problemas ir įsivesti elektronines kelių rinkliavų sistemas (E-tolling sistemą).

41. Lietuvos Respublikos Seimas 2020 m. lapkričio 10 d. priėmė KPPPFĮ Nr. XIII-3420, kuriuo pakeistas prieš tai galiojęs KPPPFĮ Nr. VIII-2032. Pagal KPPPFĮ kelių rinkliavą, skaičiuotiną pagal laiką (laikinė rinkliava), dar vadinamą vinječių sistema, turi pakeisti kelių rinkliava, skaičiuojama pagal transporto priemonės tipą ir išmetamųjų teršalų kiekio standartus „Euro“, mokama už ta priemone nuvažiuotą atstumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais valstybinės reikšmės keliais (atstuminė rinkliava arba dar vadinama E-tolling sistema).

42. Nustatyta, kad ieškovė AB „Via Lietuva“, siekdama įdiegti E-tolling sistemą, paskelbė du viešuosius pirkimus: 2021 m. kovo 4 d. paskelbė EKĮ pirkimą, o 2021 m. balandžio 8 d. – EKRIS pirkimą.

43. Ieškovei vykdant EKĮ pirkimą, atsakovas 2021 m. balandžio 6 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl neteisėtų pirkimo sąlygų. SW Traffic AS prašymu, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir EKĮ pirkimo procedūros sustabdytos. Išnagrinėjus bylą iš esmės, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 11 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2016-340/2021, SW Traffic AS ieškinys buvo atmestas. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-988-798/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 11 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

44. Ieškovei vykdant EKRIS pirkimą, atsakovas 2021 m. gegužės 25 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl neteisėtų pirkimo sąlygų. SW Traffic AS prašymu, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – EKRIS pirkimo procedūros sustabdytos. Išnagrinėjus bylą iš esmės, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3014-934/2021, SW Traffic AS ieškinys buvo atmestas. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-492-370/2022, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

45. Nagrinėjamoje byloje keliamas atsakovo SW Traffic AS civilinės atsakomybės klausimas dėl ieškovei padarytos žalos dėl nepagrįsto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir EKĮ bei EKRIS pirkimo procedūrų sustabdymo.

46. Apeliantė (ieškovė) AB „Via Lietuva“, nesutikdama su skundžiamu sprendimu atmesti jos ieškinį, teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs atsakovo neteisėtus veiksmus, nepagrįstai atsisakė priteisti žalos atlyginimą (nuostolius), kuriuos įrodo byloje esanti specialistų Civitta išvada. Apeliantė įrodinėja, kad nuo pat EKĮ ir EKRIS pirkimų paskelbimo jie nuolat ir įvairiomis priemonėmis buvo stabdomi atsakovo, kurio prašymu ilgą laiką buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl to E-tolling sistema nebuvo sukurta ir nepradėjo veikti laiku.

Dėl civilinės atsakomybės už žalą, padarytą taikant laikinąsias apsaugos priemones

47. CPK 146 straipsnio 2 dalis nustato, kad, įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, jog ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

48. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, taikydamas deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese (CPK 146 straipsnio 2 dalis), turi nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai), o kaltė šiuo atveju nenustatinėjama, nes tai yra ieškovo atsakomybės už jo rizika atliktus veiksmus atvejis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-378/2021, 25 punktas; 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-378/2023, 33 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktiką).

49. Neteisėtais veiksmais kaip civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sąlyga pripažintinas asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnis), patvirtinamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai pripažinti nepagrįstais ir atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-378/2023, 34 punktas).

50. Byloje nustatyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 11 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2016-340/2021 (dėl EKĮ pirkimo sąlygų), ir 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3014-934/2021 (dėl EKRIS pirkimo sąlygų), atsakovės (tose byloje – ieškovės) ieškiniai ieškovei (toje byloje – atsakovei) buvo pripažinti nepagrįstais ir atmesti. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje konstatavo, kad vien ieškinių atmetimo faktas civilinėse bylose, kuriose atsakovės iniciatyva ieškovei Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi ir 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – tiek EKĮ, tiek EKRIS pirkimo procedūrų stabdymas, pagal ginčui aktualią kasacinio teismo praktiką yra savaime pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovės veiksmų neteisėtumą.

51. Pažymėtina, kad ginčo dėl šios civilinės atsakomybės taikymui būtinos sąlygos – nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų – nekilo, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, toliau vertina ir pasisako dėl kitų sąlygų – priežastinio ryšio ir žalos.

52. CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Todėl priežastinio ryšio taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2013; 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-378/2023, 37 punktas).

53. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių byloje, kurioje buvo atmestas ieškinys, pritaikymas savaime nereiškia žalos skolininkui (atsakovui) padarymo. Ar dėl tokių priemonių pritaikymo galėjo būti padaryta žala, sprendžiama nustačius, kokį poveikį jos turėjo asmens, kurio turtiniai ar kitokie interesai konkrečiu laikotarpiu buvo suvaržyti, galimybėms dalyvauti civilinėje teisinėje apyvartoje ir prisiimti konkrečias teises bei pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2014). Taigi gali būti atlyginami tik tie realūs ieškovo patirti nuostoliai, kurie susidarė kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kitoje byloje tiesioginė pasekmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-378/2023, 39 punktas).

54. Nagrinėjamoje byloje apeliantė įrodinėja, kad dėl atsakovo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – EKĮ ir EKRIS pirkimo procedūrų sustabdymo – E-tolling sistema, turėjusi pradėti veikti nuo 2023 m. sausio 1 d., nebuvo sukurta laiku, todėl sistemos paleidimas buvo nukeltas iki 2024 m. liepos 1 d. Dėl tokių neteisėtų atsakovo veiksmų, apeliantės teigimu, ji laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. liepos 1 d. negaus pajamų, kurias planavo gauti, iš viso, remiantis specialistų Civitta išvada – 60 916 350 Eur.

55. Kaip minėta, EKĮ pirkimas buvo paskelbtas 2021 m. kovo 4 d., o EKRIS pirkimas – 2021 m. balandžio 8 d. Bylos duomenys patvirtina, kad laikinosios apsaugos priemonės – EKĮ ir EKRIS pirkimo procedūrų sustabdymas – atsakovo prašymu, buvo taikytos laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 15 d. iki 2022 m. vasario 17 d., t. y. EKĮ pirkimo procedūros buvo sustabdytos nuo 2021 m. balandžio 15 d. iki 2021 m. rugpjūčio 26 d., t. y. apie 4 mėnesius, o EKRIS pirkimo procedūros – nuo 2021 m. gegužės 27 d. iki 2022 m. vasario 17 d., t. y. apie 9 mėnesius. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik aplinkybė, jog atsakovės prašymu kitose civilinėse bylose buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir dėl to EKĮ pirkimo sutartis buvo pasirašyta 2022 m. gegužės 25 d., o EKRIS pirkimo procedūros vis dar nėra baigtos, savaime nereiškia, kad ieškovė dėl atsakovo veiksmų patyrė nuostolius, negaudama pajamų už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. liepos 1 d. Nagrinėjamu atveju pareiga įrodyti, kad E-tolling sistemos paleidimo darbai vėluoja ir buvo nukelti iki 2024 m. liepos 1 d. išskirtinai tik dėl atsakovo kaltės, tenka ieškovei. Tokių aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, AB „Via Lietuva“ neįrodė.

56. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys duomenys patvirtina, kad, vykdant E-tolling sistemos paleidimui būtinus EKĮ ir EKRIS pirkimus, ieškovė AB „Via Lietuva“ pati ne vieną kartą, gavusi ne tik atsakovo, bet ir kitų tiekėjų pretenzijas, atidėjo pirkimo procedūras, jas nutraukė ir vėl paskelbė iš naujo, be to, EKRIS pirkimai, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, buvo sustabdyti ne tik atsakovo, bet ir kitų tiekėjų iniciatyva.

57. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė, 2021 m. kovo 4 d. paskelbusi EKRIS pirkimą, jį 2021 m. balandžio 2 d. pranešimu atšaukė, nurodžiusi, jog pirkimo sąlygų 28.2 punkto ir 28.3 punkto reikalavimai galimai pažeidžia VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus principus. Naują EKRIS pirkimą ieškovė paskelbė 2021 m. balandžio 8 d. Nustatyta, kad ieškovė 2021 m. gegužės 4 d. pranešimu nukėlė pasiūlymų pateikimo terminą iki 2021 m. gegužės 31 d., o 2021 m. gegužės 25 d. pranešimu pasiūlymų pateikimo terminą nukėlė iki 2021 m. birželio 3 d. Nors EKRIS pirkimo procedūros, kaip minėta, laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 27 d. iki 2022 m. vasario 17 d. atsakovo prašymu buvo sustabdytos, teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovė, pasibaigus 9 mėnesius trukusiems ginčams su atsakovu, per ateinančius dvejus metus taip ir nesugebėjo užbaigti E-tolling pirkimų, sistema iki šiol nepradėta diegti. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, nuo 2022 m. vasario 17 d., kuomet laikinosios apsaugos priemonės, taikytos atsakovo iniciatyva ir prašymu, nustojo galioti, EKRIS pirkimo procedūros ne kartą buvo stabdytos dar ir kitų tiekėjų, vyko teisminiai ginčai tiek dėl pirkimo sąlygų, tiek dėl ieškovės, kaip perkančiosios organizacijos, priimtų sprendimų. Bylos duomenys patvirtina, kad Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartimi EKRIS pirkimo procedūros buvo sustabdytos trečiojo asmens Viral Engineering SIA prašymu. Nors, apeliantės teigimu, atsakovas ir trečiasis asmuo Viral Engineering SIA yra susiję asmenys – abiejų įmonių vadovė buvo V. S., tačiau, kaip patvirtina bylos duomenys, civilinė byla pagal Viral Engineering SIA ieškinį Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutartimi buvo nutraukta patvirtinus šios bylos ieškovės ir trečiojo asmens sudarytą taikos sutartį, pagal kurią ieškovė sutiko suteikti naują terminą tiekėjų pasiūlymams pateikti. Po šio ginčo ieškovė 2022 m. gegužės 24 d. pranešimu atnaujino EKRIS pirkimo procedūras, nustatė naują pasiūlymų pateikimo terminą iki 2022 m. birželio 9 d., o 2022 m. rugpjūčio 19 d., nuo pasiūlymų pateikimo termino pabaigos praėjus daugiau nei 2 mėnesiams, įvertino pasiūlymus, sudarė pasiūlymų eilę ir nustatė EKRIS pirkimo laimėtoją. Bylos duomenys patvirtina, kad tiekėjo UAB „Priot“ prašymu Šiaulių apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartimi vėl taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė EKRIS pirkimo procedūras, o 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimu UAB „Priot“ ieškinį patenkino, konstatavęs, jog ieškovės sprendimas dėl EKRIS pasiūlymų eilės sudarymo buvo neteisėtas. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimas paliktas nepakeistas. LITEKO duomenys patvirtina, kad ieškovės atžvilgiu buvo inicijuotas ir dar vienas teisminis ginčas – TollNet a. s. prašymu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – EKRIS pirkimo sustabdymas. Kaip minėta, šią dieną EKRIS pirkimo procedūros vis dar nėra užbaigtos.

58. Vertindama EKĮ pirkimo procedūrų vykdymo eigą, teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė ne kartą atidėjo paminėto pirkimo pasiūlymų pateikimo terminus. Bylos duomenys patvirtina, kad 2021 m. kovo 4 d. paskelbusi EKĮ pirkimą, ieškovė 2021 m. kovo 26 d. pranešimu nukėlė pasiūlymų pateikimo terminą iki 2021 m. balandžio 26 d., o 2021 m. balandžio 14 d. pranešimu – iki 2021 m. gegužės 4 d. Kaip minėta, laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 15 d. iki 2021 m. rugpjūčio 26 d. EKĮ pirkimo procedūros, atsakovo prašymu, buvo sustabdytos, teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Nustojus galioti teismo taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, ieškovė, atnaujinusi EKĮ pirkimą, net kelis kartus pati nukėlė pasiūlymų pateikimo terminą, t. y. 2021 m. rugsėjo 3 d. pranešimu pasiūlymų pateikimo terminas nukeltas iki 2021 m. rugsėjo 27 d., 2021 m. rugsėjo 20 d. pranešimu – iki 2021 m. spalio 5 d., 2021 m. rugsėjo 24 d. pranešimu – iki 2021 m. spalio 8 d., 2021 m. spalio 5 d. pranešimu – iki 2021 m. spalio 22 d., 2021 m. spalio 25 d. pranešimu – iki 2021 m. lapkričio 8 d., o 2021 m. spalio 29 d. pranešimu EKĮ pirkimo procedūras savo iniciatyva ieškovė išvis nutraukė, nurodžiusi, kad, keičiant techninę specifikaciją, buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai. Nustatyta, kad ieškovė 2021 m. gruodžio 22 d. iš naujo paskelbė EKĮ pirkimą pagal patikslintas sąlygas ir nustatė pasiūlymų pateikimo terminą iki 2022 m. sausio 31 d., tačiau 2022 m. sausio 24 d. ir 2022 m. sausio 28 d. pranešimais pasiūlymų pateikimo terminą nukėlė iki 2022 m. vasario 14 d. Pirkimo sutartis dėl eismo kontrolės įrangos (EKĮ) darbų įsigijimo buvo sudaryta 2022 m. gegužės 25 d.

59. Taigi įvertinusi paminėtas aplinkybes, t. y. EKRIS ir EKĮ pirkimo procedūrų eigą, teisėjų kolegija negali nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, vykdydama paminėtus pirkimus, pati ieškovė AB „Via Lietuva“ neveikė kompetentingai. Paskelbusi pirkimus, ieškovė nustatė ydingas sąlygas, dėl to pirkime dalyvavę tiekėjai, įskaitant ir atsakovą, reiškė reikalavimus bei pretenzijas. Dalį pretenzijų ieškovė patenkino, ne kartą atidėdama pasiūlymų pateikimo terminus, tikslindama pirkimo sąlygas, pirkimo procedūras nutraukdama ir vėl atnaujindama.

60. Pastebėtina, kad EKĮ pirkimo procedūros vyko nuo 2021 m. kovo 4 d. (pirkimo paskelbimas) iki 2022 m. gegužės 25 d. (pirkimo sutarties sudarymas), t. y. apie 15 mėnesių. Per visą šį laikotarpį EKĮ pirkimas atsakovo iniciatyva, teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, buvo sustabdytas tik 4 mėnesiams (nuo 2021 m. kovo 15 d. iki 2021 m. rugpjūčio 26 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė neįrodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas ir EKĮ pirkimo procedūrų sustabdymas 4 mėnesiams buvo itin reikšmingas ir turėjęs įtakos ieškovės nuostolių, kuriuos reikalauja priteisti už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. liepos 1 d., atsiradimui.

61. Savo ruožtu nors EKRIS pirkimas, kurio procedūros šią dieną vis dar nėra užbaigtos, atsakovo iniciatyva buvo sustabdytos ilgesniam laikotarpiui, t. y. nuo 2021 m. gegužės 27 d. iki 2022 m. vasario 17 d. (beveik 9 mėnesiams), tačiau, kaip patvirtina prieš tai aptarti bylos duomenys, paminėtas pirkimas ne kartą buvo sustabdytas dar ir kitų tiekėjų – Viral Engineering SIA, UAB „Priot“, TollNet a. s. – iniciatyva. Be to, aplinkybę, kad pirkimo procedūros ieškovės nebuvo vykdomos skaidriai ir kompetentingai patvirtina ir tai, jog AB „Via Lietuva“ sprendimas dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir EKRIS pirkimo laimėtojo nustatymo įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo pripažintas neteisėtu ir panaikintas, grąžinant šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį. Įvertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija negali sutikti su apeliante, kad būtent tik dėl atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų – jo prašymu teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, sustabdant EKRIS pirkimo procedūras laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 27 d. iki 2022 m. vasario 17 d. – ieškovei buvo padaryta žala, nukėlus E-tolling sistemos paleidimo darbus iki 2024 m. liepos 1 d. Priešingai, aptarti bylos duomenys leidžia konstatuoti, kad EKRIS pirkimas nebuvo įgyvendinamas tinkamai ir dėl pačios ieškovės AB „Via Lietuva“ veiksmų.

62. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad dėl E-tolling sistemos įdiegimo vėlavimo rizika nagrinėjamu atveju tenka ir pačiai ieškovei. Byloje nustačius, kad EKĮ ir EKRIS pirkimo procedūros, teismams taikant laikinąsias apsaugos priemones, buvo stabdomos ne tik atsakovo, bet dar ir kitų tiekėjų iniciatyva (prašymu), be to, kaip minėta, pačios ieškovės ne kartą atidedamos (gavus tiek atsakovo, tiek ir kitų tiekėjų pretenzijas, kurių dalis buvo patenkinta), nutraukiamos ir vėl atnaujinamos, įvertinus, jog sprendimas dėl EKRIS pasiūlymų eilės sudarymo teismo pripažintas neteisėtu ir panaikintas, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė, jog jai padaryta žala, negavus pajamų dėl E-tolling sistemos įdiegimo nukėlimo, yra priežastiniu ryšiu susijusi išskirtinai tik su atsakovo neteisėtais veiksmais – jo prašymu nepagrįstai teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovei neva kilusios žalos (negautų pajamų) nagrinėjamu atveju yra pernelyg nutolęs. Kitaip tariant, atsakovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra ieškovės įrodinėjamso žalos tiesioginė pasekmė. Dėl to visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė neįrodė priežastinio ryšio, kaip vienos iš būtinų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti, egzistavimo.

63. Be to, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovė neįrodė ir jai padarytos žalos – negautų pajamų laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. (kuomet E-tolling sistema turėjo pradėti veikti) iki 2024 m. liepos 1 d. (E-tolling sistemos paleidimo darbų nukėlimo).

64. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinis teismas savo praktikoje yra suformulavęs kriterijus, kokios turėtų būti nustatytos ir įvertintos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės nustatant negautų pajamų faktą ir jų dydį. Pirma, negautos pajamos turi būti numatomos, t. y. kai atsakovas sugeba įrodyti, kad negavo pajamų, kurias buvo numatęs gauti, jei jam nebūtų sutrukdžiusi taikoma laikinoji apsaugos priemonė. Antra, negautos pajamos turi būti įrodytos su pagrįstu tikrumu, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės lėmė atsakovo ateities įplaukų praradimą. Trečia, reikšmingu laikytinas ir prarastų pajamų apskaičiavimas, kurį nustato teismas, remdamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Ketvirta, vertintini paties atsakovo, kurio turtui buvo taikyti procesiniai suvaržymai, veiksmai – kaip jis, siekdamas tam tikro pelno, naudojosi savo turtinėmis teisėmis, kol nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir vėliau jas taikant, t. y. ar jis veikė aktyviai, siekdamas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, negautos pajamos turi ir realumo požymių (CK 6.249 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-313/2017, 36 punktas; 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-378/2023, 48 punktas).

65. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė neįrodė negautų pajamų realumo. Visų pirma pažymėtina tai, kad ieškovė neįrodė, jog EKĮ ir EKRIS pirkimai, jei ne atsakovo neteisėti veiksmai, tikrai būtų užbaigti iki nurodytos datos – 2023 m. sausio 1 d., ypač atsižvelgiant į tai, kad, kaip patvirtina bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, dėl EKRIS pirkimų kilo ir daugiau teisminių ginčų su kitais tiekėjais, kurie tebevyksta ir šią dieną. Taigi ieškovė nepagrindė, kad atsakovo prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo pakankamas faktorius, sukliudęs gauti jos prognozuotas gauti pajamas. Priešingai, prieš tai aptarti bylos duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad net jei atsakovas ir nebūtų prašęs taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė vis tiek laiku nebūtų įdiegusi naujos E-tolling sistemos dėl kilusių teisminių ginčų su kitais tiekėjais. Dėl to visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovės reikalaujami priteisti nuostoliai (negautos pajamos) yra tik hipotetiniai, o ne realūs.

66. Nepagrįstas apeliantės skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neargumentavo, kodėl kritiškai vertina specialistų Civitta išvadą, pagal kurią ieškovės patirti nuostoliai (negautos pajamos) laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. liepos 1 d. sudaro daugiau nei 60 mln. Eur. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas paminėtą išvadą, aiškiai nurodė, jog ji yra paremta išskirtinai pačios ieškovės surinktais ir specialistams pateiktais duomenimis, t. y. numatomomis gauti naujos sistemos pajamomis, numatomomis ateityje gauti pajamomis iš vinječių sistemos, numatomais automobilių srautais, amžiumi, nuvažiuotais kilometrais, krovinių srautu ir kt. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad Civitta išvadoje yra naudojami ieškovės pateikti 2019-2021 m. duomenys apie transporto priemonių srautus bei iš vinječių sistemos surinktų grynųjų pajamų vidurkius. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad specialistų Civitta išvada iš esmės yra paremta tik ieškovės pateiktais išvestiniais duomenimis ir spėjimais, o ne realiai negautomis pajamomis. Tokia išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, negali patikimai patvirtinti, kad ieškovė iš tiesų prarado joje nurodomą pajamų sumą dėl atidėtos naujos E-tolling sistemos įdiegimo datos, ypač atsižvelgiant į byloje nustatytas ir prieš tai aptartas aplinkybes apie tai, jog EKĮ ir EKRIS pirkimai buvo stabdomi ne tik atsakovo, bet ir kitų tiekėjų iniciatyva, pirkimai ne kartą buvo atidedami dėl gautų pretenzijų, nutraukiami, vėl atnaujinami, o sprendimas dėl EKRIS pasiūlymų eilės sudarymo teismo pripažintas neteisėtu ir panaikintas.

67. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė neįrodė jai padarytos žalos fakto ir dydžio.

68. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir pritaikė civilinio proceso ir materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ir, nustatęs, jog ieškovė neįrodė priežastinio ryšio ir žalos, pagrįstai atmetė ieškovės AB „Via Lietuva“ ieškinį dėl nuostolių atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, ieškovės AB „Via Lietuva“ apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

69. Apeliantės AB „Via Lietuva“ apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

70. Atsakovas SW Traffic AS, pateikęs atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje esanti 2024 m. kovo 18 d. sąskaita faktūra ir AB SEB banko mokėjimo patvirtinimas įrodo, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovas patyrė 7 200 Eur advokato pagalbos išlaidų.

71. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

72. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo išlaidos už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, buvo patirtos 2024 m. kovo mėn. (išrašyta ir apmokėta sąskaita faktūra), remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2023 m. III ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 018,20 Eur. Rekomendacijų 8.11 papunktis nustato, jog už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma būtų 2 623,66 Eur (1,3 x 2 018,20 Eur). Ieškovo prašomos priteisti 7 200 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, todėl šios išlaidos mažinamos iki 2 623,66 Eur ir, apeliacinį skundą atmetus, priteisiamos iš ieškovės AB „Via Lietuva“.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui SW Traffic AS (juridinio asmens kodas 40103933525) iš ieškovės akcinės bendrovės „Via Lietuva“ (juridinio asmens kodas 188710638) 2 623,66 Eur (du tūkstančius šešis šimtus dvidešimt tris eurus ir 66 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėAsta RadzevičienėIrmantas Šulcas