Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-988-798/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-08-26
Bylos Nr.: e2A-988-798/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00360-2021-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bajoras, Antanas Rudzinskas, Jūratė Varanauskaitė
Ieškovas: SW BALTICS AS
Atsakovas: valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-988-798/2021Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00360-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 2.6.11.4.1; 2.6.11.4.5 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės SW BALTICS AS apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 11 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės SW BALTICS AS ieškinį atsakovei valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl konkurso sąlygų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl perkančiosios organizacijos valstybės įmonės (toliau – VĮ) Lietuvos automobilių kelių direkcijos viešojo pirkimo „Eismo kontrolės ir įrangos įrengimas“, Nr. 534185 (toliau – Pirkimas) sąlygų ir techninės specifikacijos (toliau – TS) sąlygų pripažinimo neteisėtomis.

Šalies argumentai

2. Ieškovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydama: 1) panaikinti atsakovės VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2021 m. kovo 23 d. sprendimo dalį, kuria atmesta ieškovės pretenzija; 2) pripažinti neteisėtais Pirkimo sąlygų 11 ir 27 punktus bei Pirkimo sąlygų TS 1.2, 1.3, 7.9; 6.7.2.1, 6.7.2.2, 6.6.3.1–6.6.3.3; 6.6.5 ir 6.7.3 punktus; 3) priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovė 2021 m. kovo 15 d. pateikė atsakovei, kaip perkančiajai organizacijai, pretenziją dėl neteisėtų Pirkimo sąlygų panaikinimo ir įpareigojimo pakoreguoti neteisėtas Pirkimo sąlygas. Ieškovė pretenziją grindė tuo, kad: pirma, Pirkimo TS yra neapibrėžta ir suteikia neteisėtą pranašumą atskiriems tiekėjams; antra, perkančioji organizacija neteisėtai suskaidė Pirkimo objektą į dalis; trečia, perkančioji organizacija pažeidžia pareigą įsitikinti tiekėjo kompetencija ir pajėgumu įvykdyti pirkimo sąlygas; ketvirta, TS nustatytos asmens duomenų tvarkymo nuostatos prieštarauja 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – BDAR) reikalavimams. 2021 m. kovo 23 d. sprendimu atsakovė ieškovės pretenziją patenkino iš dalies, nutardama tenkinti ieškovės prašymą detalizuoti automobilių numerių atpažinimo kamerų (toliau – ANAK) ir automobilių klasės ir numerių atpažinimo įrangos (toliau – AKNAĮ) komplektacijai galimą panaudoti esamą infrastruktūrą (įrangą) – atsakovė nurodė, kad dėl techninės klaidos priedas Nr. 2 (Montavimo schemos) nebuvo pridėtas prie pirkimo dokumentų, todėl yra pateikiamas; likusią pretenzijos dalį atsakovė atmetė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 11 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, bylos dalį dėl ieškovės reikalavimo pripažinti negaliojančiu viešojo pirkimo „Eismo kontrolės ir įrangos įrengimas“, Nr. 534185 techninės specifikacijos 1.3 punktą nutraukė. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl reikalavimo pripažinti neteisėtu TS 1.3 punktą ir privalomos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos.

Šalies argumentai

4.1. Ieškovė prašė panaikinti techninės specifikacijos 1.3 punktą kaip prieštaraujantį Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 37 straipsnio 3 ir 4 dalims, VPĮ 35 straipsnio 4 daliai, o taip pat kaip prieštaraujantį skaidrumo, tiekėjų lygiateisiškumo bei nediskriminavimo principams. Atsakovė nurodė, kad ieškovė pateiktoje pretenzijoje neginčijo TS 1.3 punkto teisėtumo, nesuformulavo atskiro reikalavimo bei nepateikė argumentų dėl nurodyto punkto panaikinimo. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė pretenzijoje nepareiškė atskiro reikalavimo, kuriuo būtų ginčijusi TS 1.3 punkto teisėtumą. Ieškovei nepasinaudojus išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka dėl TS 1.3 punkto ginčijimo, teismas pripažino, kad egzistuoja pagrindas bylos dalį dėl TS 1.3 punkto pripažinimo negaliojančiu nutraukti.

Dėl TS 1.2 punkto teisėtumo

4.2. Ieškovė nurodė, kad nustatydama TS 1.2 punkte perkamą įrangą, tačiau nedetalizuodama jos turinio, perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 37 straipsnio 3 ir 4 dalis, VPĮ 35 straipsnio 4 dalį bei skaidrumo, tiekėjų lygiateisiškumo bei nediskriminavimo reikalavimus.

4.3. Ieškovei teigiant, kad atsakovė nedetalizavo perkamos įrangos turinio, teismas pažymėjo, jog TS 2.1.1 punkte nurodyta darbus ir jų kiekius detalizuojanti lentelė, iš kurios matyti, kad darbus apima AKNAĮ posto įrengimas (19 vnt.), projekto parengimas (19 vnt.), informacinių kelio ženklų įrengimai (38 vnt.). Pačiame skelbime apie viešąjį pirkimą nurodyta, jog valstybinės reikšmės magistraliniuose keliuose bus atliekami ANAK įrangos įrengimo darbai – iš viso bus įrengta 19 postų su automobilių klasės ir numerių atpažinimo įranga. TS 6 punktas nustato reikalavimus postams, įrenginiams ir jų komponentėms: nustatyti bendrieji reikalavimai (tiekiama įranga turi būti nauja, visų sutarties metu tiekiamų ir montuojamų įrenginių komponentės turi būti vienodos), TS 6.2 punkte nustatyti reikalavimai įrenginių veikimui atsižvelgiant į aplinkos sąlygas; TS 6.3 punkte nustatyti reikalavimai spintai; TS 6.4 punkte detalizuoti reikalavimai kabeliams ir tvirtinimo elementams; TS 6.5 punkte nurodyti reikalavimai laikančiosioms konstrukcijoms; o TS 6.6 punkte detaliai nurodyti reikalavimai AKNAĮ postui. TS 3.5 punkte, be kita ko, pažymėta, kad visos pateiktos specifikacijos turi būti laikomos minimaliais reikalavimais; ten, kur nurodytos tikslios reikšmės, reiškia, kad tai yra minimalios reikšmės arba maksimalios reikšmės, priklausomai nuo konteksto – siūloma įranga turi atitikti reikalaujamą reikšmę arba būti geresnė; jeigu tam tikro lygio įrangos neįmanoma pateikti, turi būti siūloma aukštesnio lygio įranga. Teismas pritarė atsakovės pozicijai, kad techninėje specifikacijoje buvo nustatyti suprantami ir aiškūs reikalavimai Pirkimo objektui tam, kad tiekėjai galėtų parengti ir pateikti savo pasiūlymus, o atsakovė galėtų įsigyti reikalingą įrangą ir sprendė, jog nėra pagrindo ieškovės ieškinio tenkinimui šioje dalyje.

Dėl TS 7.9 punkto teisėtumo

4.4. TS 7.9 punkte nustatyta, kad kai KĮ (kontrolės įranga) įrengiama prie esamų eismo stebėjimo ar valdymo įrenginių, dėl kurių įrenginiai / komponentės nustos funkcionuoti arba VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos praras dabar egzistuojančią įrenginių / komponenčių garantiją, tokiu atveju rangovas turės atstatyti įrenginių / komponenčių darbą, kad jie tinkamai funkcionuotų ir perimti garantinius įsipareigojimus, jei dėl rangovo kaltės jie nustojo galioti arba padengti VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos patirtas išlaidas dėl įrenginių / komponenčių tinkamo darbo atstatymo. Ieškovės vertinimu nurodytas punktas pažeidžia skaidrumo, tiekėjų lygiateisiškumo bei VPĮ 37 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kadangi, numačius garantinių įsipareigojimų esamai įrangai perėmimo prievolę, esamos (jau instaliuotos) įrangos tiekėjas gauna nepagrįstą konkurencinį pranašumą ir išskirtines sąlygas dalyvauti pirkime; toks reikalavimas diskriminuoja tiekėjus ir yra neapibrėžtas.

4.5. Teismas su ieškovės argumentais nesutiko. Pažymėjo, kad lingvistiškai aiškinant TS 7.9 punkto nuostatą, matyti, jog ginčijamoje nuostatoje įtvirtinta sąlyga, kad kai KĮ įrengiama prie esamų eismo stebėjimo ar valdymo įrenginių ir dėl to jau esami įrenginiai / komponentės nustoja funkcionuoti arba jeigu dėl rangovo kaltės atsakovė praranda jau egzistuojančią turimų įrenginių / komponenčių garantiją, tai rangovas turės: 1) arba atstatyti įrenginių / komponenčių darbą, kad jie tinkamai funkcionuotų, ir perimti garantinius įsipareigojimus; 2) arba padengti atsakovės patirtas išlaidas dėl įrenginių / komponenčių tinkamo darbo atstatymo. Taigi, ieškovė, netinkamai aiškindama nurodytą TS sąlygą, daro nepagrįstą išvadą, kad TS 7.9 punkte yra nustatytas įpareigojimas perimti esamų keliuose įrengtų įrenginių / komponentų garantiją tuo atveju, jeigu įrangos tiekėjas panaudoja esamą keliuose įrangą. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl TS 7.9 punkto pripažinimo negaliojančiu.

Dėl TS 6.7.2.1, 6.7.2.2, 6.6.3.1–6.6.3.3 punktų teisėtumo

4.6. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad techninės specifikacijos 6.7.2.1, 6.7.2.2, 6.6.3.1 – 6.6.3.3 punktų reikalavimai pažeidžia VPĮ 37 straipsnio 3 ir 4 dalis, VPĮ 35 straipsnio 4 dalį bei skaidrumo, tiekėjų lygiateisiškumo bei nediskriminavimo principus; be to, 6.7.2.1 ir 6.7.2.2 p. nustatytas žemesnis nei įprastas įsigyjamos įrangos tikslumas, tokiu būdu siekiant užtikrinti, kad Pirkime dalyvautų esami infrastruktūros sistemas įdiegę tiekėjai. Ieškovės teigimu, įrangos tikslumas turėtų būti ne mažesnis nei 99,5 proc.

Žemesnės instancijos teismas

4.7. Teismas pažymėjo, kad atsakovės nustatyti reikalavimai yra minimalūs (t. y. reikalaujama tam tikro „ne mažesnio“ bei „ne blogesnio“ rezultato), taigi objektyviai gali susiklostyti situacija, kad faktiniai rezultatai gali siekti ir tą patį ieškovės deklaruojamą bei siekiamą tikslumą, sudarantį 99,5 proc. Nors ieškovė ir nurodo, kad tikslumas yra ženkliai per mažas, teismas neturėjo pagrindo sutikti su tokiais ieškovės teiginiais, nes teismui nežinomos objektyvios priežastys, dėl kurių tikslumas turėtų siekti būtent ieškovės nurodytą dydį (99,5 proc.) bei ieškovės nurodytas tikslumas ir atsakovės nustatyti reikalavimai, nors ir skiriasi, bet nesiskiria taip „ženkliai“.

Dėl atsakovės pareigos įsitikinti tiekėjų pajėgumu įvykdyti įsipareigojimus

4.8. Ieškovės teigimu, Pirkimo sąlygų 27 punkte nustatytas vienintelis kvalifikacijos reikalavimas, susijęs su tiekėjo pajamomis iš visos veiklos. Dėl šios priežasties ieškovė nurodo, kad Pirkime gali dalyvauti tiekėjai, neturintys techninių resursų, profesinių žinių ir patirties įgyvendinti Pirkimo objektą, tai prieštarauja VPĮ 47 straipsnio 1 daliai bei racionaliam lėšų panaudojimo principui.

Žemesnės instancijos teismas

4.9. Teismas nustatė, kad Pirkimo sąlygų 27 punkte nustatyti kvalifikacijos reikalavimai bei reikalaujami dokumentai ir informacija, patvirtinantys šiuos reikalavimus. Teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl perkančioji organizacija turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, perkančioji organizacija gali pasirinktinai atsižvelgti į tiekėjų: 1) teisę verstis atitinkama veikla; 2) finansinį ir ekonominį pajėgumą; 3) techninį ir profesinį pajėgumą. Nagrinėjamu atveju atsakovei turint diskreciją spręsti dėl būdo, kuriuo patikrinama tiekėjų kvalifikacija, teismas konstatavo, kad atsakovė aiškiai ir nedviprasmiškai pasirinko vadovautis tiekėjų finansiniu ir ekonominiu pajėgumu (ką pagrindžia ir pačios atsakovės paaiškinimai, kad nesant pareigos rangovams darbus atlikti išimtinai patiems, nėra pagrindo nustatyti techninių, profesinių ar kitų perteklinių kvalifikacinių reikalavimų). Dėl nurodytų priežasčių teismas atmetė ieškovės ieškinį šioje dalyje.

Dėl pirkimo objekto skaidymo į atskiras dalis

4.10. Ieškovė ieškinyje paaiškino, kad Pirkimo sąlygų 11 punkte nurodytas Pirkimo objekto skaidymas į dalis tiesiogiai prieštarauja Pirkimo sąlygų 10 punktui, nurodančiam, kad Pirkimo objektas neskaidomas į dalis, o tiekėjai privalo siūlyti visą darbų apimtį.

4.11. Teismas įvertinęs tiek Pirkimo skelbime nurodytas aplinkybes dėl Pirkimo objekto ir Pirkimo dalių, tiek Pirkimo sąlygų 10 ir 11 punktus, sprendė, kad neaiškumas dėl Pirkimo objekto ar jo dalių neegzistuoja. Teismas atmetė ieškovės teiginius, kad atsakovė, Pirkimą suskaidydama į atskiras Pirkimo dalis, neužtikrina konkurencijos Pirkime. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė, skaidydama Pirkimą į dvi dalis, siekia skirtingų rezultatų, t. y. automobilių klasės ir numerių atpažinimo įrangos (AKNAĮ) įrengimo darbų pirkimu siekiama įrengti 19 postų su automobilių klasės ir numerių atpažinimo įranga, o automobilių numerių atpažinimo kamerų (ANAK) įrengimo darbų įsigijimu siekiama iš viso įrengti 56 postus su automobilių numerių atpažinimo kameromis. Teismo vertinimu, Pirkimo dalių išskaidymas kaip tik sudaro patrauklesnes sąlygas ir galimybes konkuruoti didesniam skaičiui tiekėjų, tai tinkamiau užtikrintų viešąjį interesą.

Dėl BDAR nuostatų pažeidimų

4.12. Ieškovės teigimu, TS 6.6.5 ir 6.7.3 punktai prieštarauja BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkto ir 6 straipsnio reikalavimams. Ieškovės manymu, TS 6.6.5 ir 6.7.3 punktuose numatytas reikalavimas, kad į DPKS (daugiafunkcinė pažeidimų kontrolės sistema) turi būti teikiami duomenys, įskaitant ir bendro vaizdo nuotrauką, reiškia, kad turėtų būti fiksuojami visų transporto priemonių duomenys, įskaitant viso vaizdo nuotraukas – tokiu būdu būtų renkami asmenų, kuriems netaikoma prievolė mokėti kelių mokestį ar kurie yra jį sumokėję, asmens duomenys, o tai reiškia, kad būtų renkama daugiau duomenų (didesne apimtimi), negu būtina tikslui pasiekti.

4.13. Teismo vertinimu ieškovė per siaurai aiškina minėtas TS sąlygas. Atsakovė procesiniuose dokumentuose aiškiai ir nedviprasmiškai paaiškino, kokiu pagrindu ketinama tam tikrą laiką disponuoti duomenimis ir išimtinai magistraliniuose keliuose fiksuoti automobilių srautus. Atsakovė nurodė, kad nurodyti veiksmai bus atliekami vadovaujantis Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinės sistemos nuostatais. Pastarosios Pirkimo nuostatos iš esmės padės užtikrinti teisės aktuose įtvirtintus ir atsakovės siekiamus tikslus, susijusius su viešojo intereso įgyvendinimu, t. y. identifikuoti kelių naudotojo mokestį sumokėjusius asmenis, registruoti kelių naudotojo mokesčio sumokėjimo duomenis ir juos analizuoti; identifikuoti transporto priemones, kurias vairuodami asmenys padaro Kelių eismo taisyklių ir kitų eismo saugai įtaką galinčių turėti teisės aktų pažeidimus. Ginčydama nurodytas TS 6.6.5 ir 6.7.3 sąlygas, ieškovė nenurodė, kokios jos, kaip tiekėjo, teisės nurodytomis TS nuostatomis buvo pažeistos, todėl ieškovės reikalavimą dėl pastarųjų TS nuostatų panaikinimo atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Apeliaciniame skunde ieškovė SW BALTICS AS prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2016-340/2021 dalį, kuria atmestas ieškovės ieškinys, ir priimti šioje dalyje naują sprendimą, t. y. ieškovės SW BALTICS AS ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl atsakovės pareigos įsitikinti tiekėjų pajėgumu įvykdyti Pirkimo įsipareigojimus

5.1. Pirkimo sąlygose atsakovė nenustatė jokių profesinių, techninio pajėgumo reikalavimų siekdama įsitikinti, kad Pirkimą laimėjęs dalyvis bus pajėgus įgyvendinti Pirkimo sutartį. Pirkimo sąlygų 27 punkte nustatytas vienintelis kvalifikacijos reikalavimas, susijęs su tiekėjo pajamomis iš visos tiekėjo veiklos. Pagal Pirkimo sąlygas Pirkimo šalys gali neturėti apskritai jokios patirties įgyvendinant Pirkimo objektą, neturėti nei jokių techninių, nei profesinių su tuo susijusių išteklių, o jo reikalaujamas finansinis pajėgumas susijęs su visos veiklos pajamomis, tai reiškia, kad jis gali neturėti jokių pajamų iš Pirkimo objektą sudarančių darbų teikimo.

5.2. Teismas ginčijamame sprendime tik deklaratyviai nurodė, kad atsakovė turi diskrecijos teisę spręsti dėl būdo, kuriuo patikrinama tiekėjų kvalifikacija. Ieškovė iš esmės nesutinka su šiuo teismo sprendime nurodytu argumentu. Aplinkybė, kad atsakovė turi diskrecijos teisę pasirinkti dėl būdo, kuriuo patikrinama tiekėjo kvalifikacija, niekaip ir jokia apimtimi nepatvirtina fakto, kad pasirinktas kvalifikacijos patikrinimo būdas (šiuo atveju Pirkimo sąlygų 27 punktas) yra pakankamas ir tinkamas siekiant įsitikinti dalyvio pajėgumu įgyvendinti Pirkimo sutartį.

5.3. Teismas padarė visiškai nepagrįstas išvadas, remdamasis atsakovės pateiktu teiginiu, kad nesant pareigos rangovams darbus atlikti išimtinai patiems, nėra pagrindo nustatyti techninių, profesinių ar kitų kvalifikacinių reikalavimų. Apeliantė su tokia išvada nesutinka. Pabrėžė, kad subrangovo pasitelkimas (leidimas jam atlikti tam tikrus darbus), niekaip ir jokia apimtimi neatima ir nesumažina atsakovės pareigos užtikrinti, jog bus atrinktas kompetentingas, pajėgus tiekėjas įvykdyti Pirkimo objektą sudarančią sutartį. Būtent pasirinktas kompetentingas, patikimas rangovas atsakys už pasitelktų subrangovų atliekamų veiksmų tinkamumą. Be to, atsakovė, kituose vykdytuose pirkimuose, kuriuose būdavo įsigyjama automobilių numerių atpažinimo kamerų (ANAK) įranga (pavyzdžiui „Vidutinio greičio matavimo sistemų įrengimas, II etapas“, pirkimo Nr. 48191; „Vidutinio greičio matavimo sistemų įrengimas“, pirkimo Nr. 439049) būdavo nustačiusi analogišką teisę subrangovui atlikti pagrindinius sutarties objektą sudarančius darbus, tačiau kartu pirkimo sąlygose vis tiek nustatydavo profesinius, techninius reikalavimus tiekėjui bei jo specialistams. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas niekaip neįvertino, kad rinkos konsultacijų metu rinkos dalyviai vienareikšmiškai išreiškė poziciją, jog nustatyti esami kvalifikacijos reikalavimai yra nepakankami, neleidžia užtikrinti patikimo, pajėgaus tiekėjo atrinkimo atsižvelgus į Pirkimo objektą bei jo svarbą; pagal esamus kvalifikacijos reikalavimus, t. y. dėl jų nebuvimo, Pirkime gali dalyvauti bet kuris ūkio subjektas, kuris neturi jokios patirties, susijusios nei su statybos darbų vykdymu, nei su keliuose esančios įrangos įrengimu; panašių pirkimų atveju, kur buvo / yra perkama kontrolės įranga keliuose, visada tiek atsakovė, tiek kitos perkančiosios organizacijos nustatydavo / nustato veiklos, profesinio, techninio pajėgumo reikalavimus.

5.4. Nagrinėjamo Pirkimo atveju atsakovei pareigą nustatyti teisės verstis atitinkama veikla reikalavimus, nustato ir imperatyvūs teisės aktų reikalavimai, kadangi dalies Pirkimo objektą sudarančių darbų atlikimui yra būtini leidimai / licencijos.

Dėl BDAR nuostatų pažeidimų

5.5. Ieškovė nesutinka su ginčijamo teismo sprendimo teiginiu, kad reikalavimas dėl TS atitikties BDAR reikalavimams yra nesusijęs su viešojo pirkimo santykiais. Pabrėžė, kad TS ir joje nustatytos nuostatos yra sudėtinė Pirkimo sąlygų dalis. Pirkimą laimėjęs dalyvis Pirkimo sutartį privalės vykdyti vadovaudamasis TS reikalavimais, įskaitant ir neteisėtais TS 6.6.5 ir 6.7.3 punktais, kurios prieštarauja BDAR reikalavimams. Antra, ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad ieškovė neįrodė, jog nurodytų TS 6.6.5 ir 6.7.3 punktų prieštaravimas BDAR, pažeidžia ieškovės interesus. Kaip jau pastebėta, laimėjęs Pirkimą dalyvis darbus turės atlikti vadovaudamasis TS reikalavimais, įskaitant TS 6.6.5 ir 6.7.3 punktais. Dar daugiau, Pirkimo sutarties 79 punktas numato, kad: „Rangovas prisiima atsakomybę, jeigu jo sukurtas Darbų rezultatas pažeis trečiųjų šalių interesus ar teises.“ Taigi, tuo atveju, jeigu Pirkimą laimėjęs dalyvis įgyvendins TS 6.6.5 ir 6.7.3 punktų reikalavimus ir dėl to bus pažeista trečiųjų asmenų duomenų apsaugos teisės, būtent rangovui kils su tuo susijusi atsakomybė. Šios aplinkybės tiesiogiai patvirtina ieškovės, kaip potencialaus Pirkimo dalyvio bei laimėtojo, suinteresuotumą užtikrinti TS reikalavimų atitiktį teisės aktų reikalavimais, įskaitant TS 6.6.5 ir 6.7.3 punktų atitiktį BDAR.

5.6. Perkančioji organizacija turi pareigą nustatyti teisės aktų reikalavimus atitinkančias sąlygas, o teismas turi pareigą vertinti jų atitiktį teisės aktams.

5.7. TS 6.6.5 ir 6.7.3 punktuose numatytas reikalavimas, kad į DPKS (daugiafunkcinė pažeidimų kontrolės sistema) turi būti teikiami duomenys, įskaitant ir bendro vaizdo nuotrauką, reiškia, kad turėtų būti fiksuojami visų transporto priemonių duomenys, įskaitant viso vaizdo nuotraukas. Tokiu būdu yra renkami asmenų, kuriems netaikoma prievolė mokėti kelių mokestį ar kurie yra jį sumokėję, asmens duomenys. Tai reiškia, kad tvarkomi asmens duomenys, įskaitant vaizdo duomenis, atvaizdus, buvimo vietos duomenis, žymiai didesne apimtimi, nei reikalinga tikslui pasiekti, tai tiesiogiai prieštarauja BDAR 5 straipsnio 1 dalies c) punkto reikalavimams. Europos Sąjungos valstybių narių taikomose atstuminėse kelių rinkliavos sistemose vaizdo nuotrauka daroma tik nustatyto kelių rinkliavos sistemos pažeidėjo atžvilgiu. Tuo tarpu sistema: (a) nedarydama vaizdo nuotraukos nustato objektą, ar jis apmokestintinas (>99,9 proc. transporto priemonių); (b) filtruoja / nustato ar transporto priemonė apmokėjusi už naudojimąsi keliais ir fiksuoja tik šią prievolę pažeidusį asmenį. Taip pat, fiksuojant transporto priemonės bendro vaizdo nuotraukas (net ir tų transporto priemonių, už kurias nėra sumokėtas mokestis), į jas patenka asmens duomenys, kurie nėra būtini, siekiant pasiekti tikslą – nustatyti, ar yra sumokėta kelių rinkliava (pavyzdžiui, vairuotojo atvaizdas, keleivio atvaizdas, o taip pat pati transporto priemonė (įskaitant ir jos ženklinimą, reiškia dažnu atveju galima identifikuoti kompaniją).

5.8. Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovė nepagrindė teisėtumo rinkti duomenis apie visas transporto priemones ir jų valdytojus. Atsakovė neįrodė, kad planuojami rinkti ir tvarkyti duomenis apie visas transporto priemones, t. y. ir tas, kurios nėra padariusios jokių pažeidimų, yra sumokėjusios kelių mokestį, atitinka viešojo intereso reikalavimus, numatytus BDAR 6 straipsnyje.

Dėl Pirkimo objekto skaidymo į atskiras dalis

5.9. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad atsakovė, skaidydama Pirkimą į atskiras dalis, siekia skirtingų rezultatų. TS 1.1 – 1.3 punktai tiesiogiai numato, kad abejose Pirkimo objekto dalyse yra perkamos automobilių numerių atpažinimo kameros. Kelių rinkliavos sistema yra sudaryta iš neatsiejamų komponentų, t. y. AKNAĮ ir ANAK įrangos bei programinės įrangos. Pirkimu atskirai perkant įrangos komponentus, t. y. AKNAĮ ir ANAK bei programinę įrangą, skirtą Kelių rinkliavos sistemos veikimui, atsakovė negalės užtikrinti, kad Kelių rinkliavos sistemos komponentai bus suderinti tarpusavyje, o Kelių rinkliavos sistema veiks kaip vieninga atstuminės kelių rinkliavos sistema, galinti tiksliai nustatyti apmokestinamą transporto priemonę, sekti jos judėjimą, apskaičiuoti mokėtiną rinkliavos sumą, bei užtikrinti (kontroliuoti) tinkamą mokesčio mokėjimą. Išskaidžius Pirkimo objektą į dalis rangovas negalės užtikrinti (būti atsakingas) už Kelių rinkliavos sistemos tinkamą veikimą, o atsakovė užsitikrinti nenutrūkstamą sistemos veikimą bei su tuo susijusių pajamų gavimą.

5.10. Antra, ieškovė nesutinka su teismo sprendimo teiginiu, kad ieškovės nurodyti argumentai, jog Pirkimo objekto išskaidymas į dalis mažina konkurenciją, yra deklaratyvūs. Aplinkybę, kad Pirkimo objekto išskaidymas į dalis mažina konkurenciją bei neatitinka atsakovės praktikos, kurią atsakovė taikė iš esmės analogiškuose pirkimuose, ieškovė aiškiai pagrindė ieškinyje. Atsakovė, vykdydama kelių infrastruktūros viešuosius pirkimus, kurių objektą sudaro automobilių numerių atpažinimo ir fiksavimo įrangos įsigijimas, savo praktikoje laikosi nuoseklios pozicijos neskaidyti pirkimo objekto į dalis, akcentuoja poreikį vienu pirkimu įsigyti visą reikiamą techniką bei programinę įrangą. Ieškovės teiginys, kad Pirkimo objekto neskaidymas mažina konkurenciją, buvo grįstas rinkos konsultacijų metu dalyvių pateiktomis pastabomis, kurios buvo pateiktos kartu su ieškiniu kaip vienas iš rašytinių įrodymų. Taigi, visa eilė aukščiau nurodytų skirtingų tiekėjų rinkos konsultacijų metu dėl Pirkimo vykdymo pabrėžė, kad Pirkimo skaidymas į dalis yra nepagrįstas, prieštaraujantis racionaliniam lėšų panaudojimo principui bei sukeliantis grėsmę, kad nebus tinkamai įgyvendintas Kelių rinkliavos sistemos projektas. Pirkimo objekto nepagrįstas išskaidymas mažina masto ekonomiją bei patrauklumą Pirkime dalyvauti tiekėjams, galintiems pasiūlyti integralų visos Pirkimo objektą sudarančios įrangos įrengimą.

Dėl TS 6.7.2.1, 6.7.2.2, 6.6.3.1–6.6.3.3 punktų neteisėtumo

5.11. Apeliantės teigimu, nurodytuose TS punktuose nustatytas sistemos veikimo efektyvumas, t. y. 95 proc., neatitinka Europos Sąjungos šalių praktikos, rinkos dalyvių pozicijos bei lems žymų pajamų nesurinkimą, kadangi praktikoje nurodytų sistemų veikimas siekia 99,5 procentus. Teismo ginčijamo sprendimo teiginys, kad nurodytas 95 proc. efektyvumo rodiklis yra tik minimalus ir tiekėjai gali siūlyti didesnį efektyvumo rodiklį, yra niekuo nesusijęs su ieškovės įrodinėtomis aplinkybėmis bei argumentais, t. y. kad nustatytas minimalus rodiklis, kurį nustačius tiekėjai jo ir sieks, neužtikrina Pirkimo tikslų bei tinkamo lėšų panaudojimo principų įgyvendinimo.

5.12. Vykdant rinkos konsultaciją dėl Pirkimo, atsakovės paskelbti rinkos dalyvių atsakymai / pastabos techninių specifikacijų projektui tiesiogiai patvirtina, kad rinka vienareikšmiškai deklaravo, jog nustatytas įrangos tikslumas yra nepakankamas bei neatitinka Europos Sąjungos valstybių narių praktikos. Aplinkybę, kad kelių rinkliavos sistemos, įdiegtos Europoje, leidžia pasiekti ne mažesnį nei 99 proc. transporto priemonių aptikimą, patvirtino ne tik visa eilė rinkos dalyvių rinkos konsultacijų metu, tačiau ir 2015 m. Europos Komisijos užsakymu atlikta studija, kurioje tiesiogiai nurodoma, kad esamos Kelių rinkliavos sistemos leidžia užtikrinti ne mažesnio kaip 99,7 – 99,9 proc. transporto priemonių aptikimo, apmokestinimo koeficientą.

5.13. Apeliantės įsitikinimu, žymiai žemesnių reikalavimų nustatymas Pirkimo sąlygose lems atsakovės nuolatinį, žymų pajamų iš Kelių rinkliavos sistemos nesurinkimą. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad planuojamos metinės pajamos iš atstuminės kelių rinkliavos sistemos sudarys 111 mln. Eur, taigi 4,5 proc. mažesnis sistemos veikimo efektyvumas (vietoj 99,5 proc. esant 95 proc.) kasmet lems 4,9 mln. Eur pajamų per metus nesurinkimą.

Dėl TS 7.9 punkto neteisėtumo

5.14. TS 7.9 punktas nustato tik pačią pareigą perimti esamos įrangos bei komponentų garantiją, jeigu dėl rangovo kaltės jie nustoja galioti, tačiau nenumato jokių sąlygų, pagrindų, kada pagal esamas įrangos / komponentų garantines sąlygas, garantija gali būti prarandama. Atitinkamai, kaip ieškovė nurodė ieškinyje, esamam keliuose įrengtos įrangos tiekėjui, žinančiam savo įrengtos įrangos garantinius įsipareigojimus, jų taikymo sąlygas, apimtį, kurie niekaip ir jokia apimtimi nėra detalizuoti Pirkime, Techninės specifikacijos 7.9 punktu sudaromos nepagrįstos išskirtinės sąlygos dalyvauti Pirkime. Tiekėjui, kuris yra įrengęs esamą įrangą keliuose, nekyla rizika perimti jokių trečiųjų asmenų įsipareigojimų (garantijų). Nurodyta aplinkybė yra itin svarbi atsižvelgus į itin monopolizuotą esamos įrangos keliuose tiekiančių įmonių rinką. Taigi, vertindamas ieškovės reikalavimus, susijusius su TS 7.9 punkto neteisėtumu, teismas netinkamai aiškino bei vertino ieškovės argumentus bei netinkamai kvalifikavo ginčo dėl TS 7.9 punkto neteisėtumo esmę, tai lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą.

Dėl TS 1.2 punkto neteisėtumo

5.15. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad tiekėjo siūloma įranga priklausys nuo eismo juostų skaičiaus, įrengimo vietos. Atitinkamai, pasak atsakovės, nuo kelkraščių pločio priklauso laikančiųjų konstrukcijų tipas, pamato įrengimo vieta, pamato dydis. Aprašant Pirkimo objektą atsakovė nepateikė jokios iš aukščiau nurodytos informacijos, t. y. nei informacijos apie eismo juostas, nei informacijos apie kelkraščių pločius. Paskelbus Pirkimą atsakovė: nedetalizavo Pirkimu perkamos įrangos, ką tiesiogiai patvirtina TS 1.2 punktas, jei jame tiesiogiai numatytas nebaigtinis perkamos įrangos sąrašas; aiškiai bei tiesiogiai nenumatė esamos keliuose įrangos panaudojimo sąlygų. Tą tiesiogiai patvirtina faktas, kad dėl pasirinktų tiekėjo sprendinių bus reikalingas atsakovės pritarimas; nenurodė esminių sąlygų, kurios gali turėti reikšmės tiekėjo siūlomai įrangai, t. y. nei tikslios įrangos įrengimo vietos, nei esamos kelių infrastruktūros, lemiančios siūlomos įrangos sprendinius, kelių charakteristikos (juostų skaičius, kelkraščiai ir kt.).

5.16. Ieškovės nuomone, tai, kad Pirkimo sąlygose yra nustatyti reikalavimai įrangos funkcionavimui, neatima iš atsakovės pareigos aiškiai identifikuoti perkamą įrangą. Ieškovės buvo pažymėta, tai, kad Pirkimo atveju nėra aiški perkamos įrangos apimtis bei kartu su pasiūlymu nėra prašoma pateikti jokių duomenų, patvirtinančių, kad tiekėjo siūloma įranga atitiks Pirkimo sąlygų reikalavimus, patvirtina ir 2021 m. kovo 26 d. atsakovės paskelbtas paaiškinimas dėl Pirkimo sąlygų, kuriame nurodyta, jog tiekėjai savo konkursiniuose pasiūlymuose neteikia eismo kontrolės įrangos atitikimo TS įrodymų (taip pat neteikia ir savideklaracijos). Eismo kontrolės įrangos atitikimo tikrinimas TS reikalavimams bus atliekamas sutarties vykdymo metu. Dokumentai, kuriuos turi pateikti kiekvienas konkurso dalyvis, yra nurodyti Pirkimo sąlygų 51 punkte. Dokumentai, kuriuos turės pateikti konkurso dalyvis, kurio pasiūlymas bus pripažintas ekonomiškai naudingiausiu, yra įvardyti Pirkimo sąlygų 24 punkte. Taigi, ginčijamo Pirkimo atveju atsakovė ne tik nepagrįstai nenurodo aiškios perkamų darbų apimties (t. y. perkamos įrangos apimties bei sudėtinių dalių), bet ir Pirkimo vykdymo metu nenumato tikrinti, ar apskritai tiekėjo siūloma įranga atitinka Pirkimo sąlygų reikalavimas ir dar daugiau, ar tokia įranga apskritai egzistuoja (yra gaminama). Šių apeliantės argumentų teismas ginčijamame sprendime nevertino.

6. Atsiliepime į ieškovės SW BALTICS AS apeliacinį skundą atsakovė VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Dėl TS 1.2 papunkčio teisėtumo

6.1. Apeliaciniame skunde iš esmės pakartojami ieškinyje ir dublike dėstyti deklaratyvūs teiginiai, kad atsakovė nedetalizavo perkamos įrangos, nenumatė esamos keliuose įrangos panaudojimo sąlygų, nenurodė tikslios įrangos įrengimo vietos, esamos kelių infrastruktūros, t. y. kelių charakteristikos (juostų skaičius, kelkraščiai ir kt.), dėl tiekėjo pasirinktų sprendinių bus reikalingas atsakovės pritarimas, taip pat atsakovė neprašė tiekėjų pateikti jokių duomenų, patvirtinančių, kad tiekėjo siūloma įranga atitiks Pirkimo sąlygų reikalavimus.

6.2. Pirma, kaip teisingai pažymėjo teismas ginčijamame sprendime, perkamų darbų apimtys buvo nurodytos TS 2 punkte, reikalavimai įrangai nurodyti TS 6 punkte. Antra, pareiga statytojui patvirtinti projektą (projekto sprendinius) yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 26 straipsnyje ir STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“. Trečia, galimą panaudoti esančią infrastruktūrą atsakovė nurodė kartu su 2021 m. kovo 23 d. raštu Nr. (11.7)2‑4793, kuriuo tiekėjai buvo informuoti apie pretenzijos nagrinėjimo rezultatus. Ketvirta, informacija apie valstybinės reikšmės kelius (eismo juostų skaičių, kelkraščių plotį) yra vieša ir viešai prieinama, o valstybinės reikšmės keliais tiekėjams nėra draudžiama judėti ir naudotis. Papildomai Pirkimo dokumentuose užsienio tiekėjams buvo sudarytos sąlygos karantino metu apžiūrėti Pirkimo objektą išduodant leidimus darbuotojams iš užsienio atvykti (apeliantė šia galimybe nepasinaudojo).

6.3. Penkta, Pirkimo dokumentuose pateiktos preliminarios įrangos įrengimo vietos, kurias tiekėjai turi teisę patikslinti rengdami paprastojo remonto aprašus. Šešta, teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo Pirkimu yra perkamos ne prekės, o darbai su paprastojo remonto aprašu. AKNAĮ postas yra rangos darbų rezultatas, kurio sudėtis priklauso nuo to, kokius sprendinius tiekėjas konkrečiai vietai parenka, ir kurio atitiktis TS reikalavimams gali būti nustatoma tik faktiškai atlikus darbus ir atlikus matavimus. Todėl akivaizdu, kad apeliantės teiginiai dėl TS 1.2 papunkčio neteisėtumo yra deklaratyvūs ir turėtų būti vertinami kaip nepagrįsti.

Dėl TS 6.6.3.1–6.6.3.3 ir 6.7.2.1–6.7.2.2 punktų teisėtumo

6.4. Apeliaciniame skunde kartojami ieškinio ir dubliko teiginiai dėl įrangos tikslumo, nustatyti Techninės specifikacijos 6.6.3.1–6.6.3.3 ir 6.7.2.1–6.7.2.2 punktų, apeliantė niekaip nepagrindžia ir neįrodinėja savo subjektinių teisių pažeidimo dėl šių ginčijamų sąlygų.

6.5. Atsakovė nustatė tokius minimalius tikslumo reikalavimus, kokie, atsakovės nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą, bet tuo pačiu dirbtinai neribojantys konkurencijos ir pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių. Kaip nurodo pati apeliantė, ji įrodinėja, kad „siektinas sistemos veikimas, t. y. 95 proc. „neatitinka racionalaus pirkimui skirtų lėšų panaudojimo bei Pirkimo tikslų įgyvendinimo“. Tačiau atsakovė pakartotinai atkreipia dėmesį, kad TS 6.6.3.1–6.6.3.3 ir 6.7.2.1–6.7.2.2 punktuose nustatyti reikalavimai atskirų įrangos postų tikslumui, o ne sistemos tikslumui. Atsakovė triplike yra pateikusi duomenis, kad rinkos konsultacijoje siūlymus dėl įrangos tikslumo pateikė asmenys, kurie yra tarpusavyje susiję ir galimai derino veiksmus galinčius iškraipyti arba kitaip neigiamai paveikti konkurenciją. Apeliantė, užuot vykdžiusi teismų praktikoje pripažįstamą teikėjo pareigą įrodyti savo suinteresuotumą ginčyti konkrečius viešojo pirkimo sąlygų reikalavimus, įrodinėjimo naštą siekia perkelti atsakovei ir būtent tokiu būdu užsitikrinti keliamų reikalavimų patenkinimą. Kadangi apeliantė nepagrindė ir neįrodė savo subjektinių teisių pažeidimo dėl šių ginčijamų sąlygų, laikytina, kad apeliantė neįrodė savo suinteresuotumo šias sąlygas ginčyti.

Dėl TS 7.9 punkto teisėtumo

6.6. Apeliantė nepagrįstai painioja ir sutapatina esamą infrastruktūrą, kuria tiekėjas gali pasinaudoti, su šalia esančia eismo stebėjimo ir valdymo įranga. Atsakovė Pirkimo dokumentuose jokia forma ar apimtimi tiekėjams nėra suteikusi leidimo naudoti šios šalia esančios eismo stebėjimo ar valdymo įrangos. Atsakovė 2021 m. kovo 23 d. tiekėjams pateikė sąrašus, kuriuose nurodyta šalia AKNAĮ ir ANAK postų įrengimo vietų esanti įranga, taip pat infrastruktūra, kuria tiekėjai galėtų pasinaudoti. Atsakovė 2021 m. kovo 26 d. raštu paaiškino, kad tiekėjai gali bet neprivalo naudotis esama infrastruktūra. 2021 m. balandžio 12 d. raštu tiekėjams buvo pateikta informacija apie eismo stebėjimo ar valdymo įrenginius, kuriems šiuo metu galioja arba įsigalios garantiniai įsipareigojimai.

6.7. TS 7.9 punkte yra aiškiai nurodyti du alternatyvūs lygiaverčiai reikalavimai, susiję su žalos atlyginimu: 1) atstatyti esamų eismo stebėjimo ar valdymo įrenginių / komponenčių darbą, kad jie tinkamai funkcionuotų, ir perimti garantinius įsipareigojimus, 2) arba padengti atsakovės išlaidas dėl esamų eismo stebėjimo ar valdymo įrenginių / komponenčių tinkamo darbo atstatymo, jeigu įvyksta viena iš alternatyvių sąlygų: 1) dėl tiekėjo kaltės esama eismo stebėjimo ar valdymo įranga / komponentės nustoja funkcionuoti arba 2) prarandama esama eismo stebėjimo ar valdymo įrenginių / komponenčių garantija. Tiekėjai nevaržomai gali savo nuožiūra pasirinkti bet kurį iš minėtų alternatyvių variantų. Nei su lygiateisiškumo principu, nei su racionaliu lėšų panaudojimu nebūtų suderinama tokia situacija, jeigu būtų nurodytas tik vienas iš šių alternatyvių reikalavimų. Teismas ginčijamame sprendime visiškai pagrįstai sprendė, kad apeliantė netinkamai aiškina minėtą TS sąlygą ir iš to daro visiškai nepagrįstas išvadas, be to, pastarąja sąlyga nėra sukuriamos išskirtinai palankesnės sąlygos kuriam nors konkrečiam tiekėjui.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl Pirkimo sąlygų 27 punkto teisėtumo ir atsakovės pareigos įsitikinti tiekėjų pajėgumu įvykdyti Pirkimo įsipareigojimus

6.8. Apeliantė nepagrindė ir neįrodinėjo savo subjektinių teisių pažeidimo dėl šios ginčijamos sąlygos. Konkrečiai – kaip anot apeliantės „nepakankamas“ kvalifikacinis reikalavimas yra susijęs su jos kaip tiekėjos intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu. Be to, Pirkimo sąlygų 27 punkte yra nustatytas finansinio ir ekonominio pajėgumo kvalifikacinis reikalavimas, kuris leidžia atsakovei įsitikinti, kad Pirkimą laimėjęs tiekėjas bus pajėgus įvykdyti sutartį. Atsakovė nustatė Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. birželio 29 d. direktoriaus įsakymu Nr. 1S-105 „Dėl tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos pavirtinimo“ buvo patvirtinta tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika (toliau – Metodika) 12.3 papunktyje nurodytą finansinio ar ekonominio pajėgumo vertinimo kriterijų – vidutines metines visos veiklos pajamas. Atsakovės Pirkimo sąlygų 27 punkte nustatytas kvalifikacinis reikalavimas visiškai atitinka esantį minėtame Metodikos papunktyje, yra proporcingas ir susijęs su Pirkimo objektu, leidžia atsakovei patikimai įsitikinti Pirkimą laimėjusio tiekėjo gebėjimu įvykdyti sutartį ir dirbtinai neriboja konkurencijos.

6.9. Dėl techninio ir profesinio pajėgumo, kad tiekėjas turėtų kvalifikuotus specialistus, pažymėtina, kad vadovaujantis Metodikos 17 punktu, šis reikalavimas nustatomas, kai pirkimo sutarties vykdymą reglamentuojantys teisės aktai numato pareigą turėti tam tikrus technikos specialistus ir (ar) technines organizacijas, kitais atvejais – pagal poreikį. Šio viešojo pirkimo atveju, sutarties vykdymą reglamentuojantys teisės aktai nenumato pareigos turėti tam tikrus technikos specialistus ir (ar) technines organizacijas, o atsakovė, įvertinusi Pirkimo objektą, nenustatė, kad tokio kvalifikacinio reikalavimo nustatymas padėtų įsitikinti nei tiekėjo patikimumu, nei pajėgumu įvykdyti numatomos sudaryti sutarties sąlygas. Rinkos dalyvių pageidavimai, išreikšti rinkos konsultacijų metu, įskaitant, kad „kvalifikaciniai reikalavimai turėtų būti tokie, kurie užtikrintų tiekėjo aukštą kompetenciją ir reputaciją“ nėra suderinami su Metodikos 7.4 papunktyje nustatytu kvalifikacijos reikalavimų tikslu, t. y. ne atrinkti aukščiausią kvalifikaciją turinčius tiekėjus, bet atrinkti visus tiekėjus, kurie turi teisę ir (ar) būtų pajėgūs vykdyti pirkimo sutartį. Be to, rinkos dalyvių pageidavimai dėl kvalifikacinių reikalavimų nepagrindžia ir neįrodo daromos išvados, kad ginčo viešajame pirkime nustatyto kvalifikacinio reikalavimo nepakanka.

Dėl Pirkimo sąlygų 11 punkto teisėtumo ir Pirkimo objekto skaidymo į atskiras dalis

6.10. Atsakovė pažymi, kad AKNAĮ postai ir ANAK postai nėra tarpusavyje neatsiejami komponentai. Jie nėra įrengiami kartu tose pačiose vietose, skiriasi jų funkciniai reikalavimai (AKNAĮ postai turi gebėti nustatyti transporto priemonės klasę, ANAK postams toks reikalavimas nekeliamas). Atsakovė taip pat nereikalauja, kad AKNAĮ postai ar ANAK postai turėtų kažkokią specialią programinę įrangą todėl, kad kiekvienas iš AKNAĮ ir ANAK postų turi teikti duomenis į Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinę sistemą, kuri nustato ne tik ar yra sumokėtas kelių naudotojo mokestis, bet ir ar automobilis turi galiojančią techninę apžiūrą ir galiojantį draudimą. Tai yra aiškiai nurodyta TS (pvz., žr. TS 1.7, 6.6.5, 6.7.3 punktai).

6.11. Be to, masto ekonomija tokiame Pirkime, nepriklausomai nuo to, ar jis būtų, ar nebūtų skaidomas į dalis, nebūtų pasiekta dėl paprastos priežasties – planuojamos AKNAĮ postų ir ANAK postų vietos yra išdėstytos visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal TS turės būti rengiami ne po atskirą darbo projektą kiekvienai iš Pirkimo dalių, o 19 paprastojo remonto aprašų, po vieną kiekvienam iš AKNAĮ postų ir 56 paprastojo remonto aprašai, po vieną kiekvienam iš ANAK postų. Apeliantė nepagrindė ir neįrodė, kad šiame Pirkime sujungus Pirkimo objektus į vieną, būtų pasiekta masto ekonomija.

6.12. Perkančioji organizacija neturi visiškos diskrecijos teisės spręsti skaidyti pirkimą, ar ne. Atsižvelgiant į lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, negalimas atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną, jeigu tai grindžiama tik perkančiosios organizacijos finansinių ir žmoniškųjų išteklių administravimo tikslais. Atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną turi būti pagrįstas svarbiomis priežastimis, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną lemia mažesnį dalyvių skaičių, nei jis būtų šiuos pirkimo objektus išskaidžius. Šio viešojo pirkimo atveju nėra svarbių priežasčių, dėl kurių AKNAĮ postai ir ANAK postai turėtų būti sujungti į vieną objektą, o šių savarankiškų objektų sujungimas į vieną dirbtinai ir nepagrįstai mažintų galinčių pateikti pasiūlymus dalyvių skaičių. Galiausiai, TS nėra reikalaujama, kad patys postai nustatytų, ar buvo sumokėtas kelių naudotojo mokestis, ar automobilis turi galiojančią techninę apžiūrą ir galiojantį draudimą. Kaip tie duomenys yra apdorojami sistemoje ir kokie pažeidimai yra nustatomi, nėra šio ginčo dalykas.

Dėl TS 6.6.5 ir 6.7.3 punktų teisėtumo ir BDAR pažeidimų

6.13. Pirkimo dokumentuose, įskaitant ir TS, nėra nurodyta, kad AKNAĮ postai ar ANAK postai yra skirti rinkti duomenis tik dėl kelių naudotojo mokesčio sumokėjimo fakto. Pirkimo dokumentuose nėra (ir neturi būti) nurodytas AKNAĮ postų ir ANAK postų renkamų duomenų tikslas. Atsakovė, nors ir yra įsitikinusi, kad apeliantė neturi nei teisės, nei suinteresuotumo kvestionuoti, kokiems tikslams yra renkami TS nurodyti duomenys, paaiškino, jog duomenys yra renkami nustatyti, ar buvo sumokėtas kelių naudotojo mokestis, ar automobilis turi galiojančią techninę apžiūrą ir galiojantį draudimą. Eismo informacinė sistema yra tvarkoma ir valdoma vadovaujantis BDAR.

Atsiliepimas

6.14. Atsakovė taip pat yra nurodžiusi, kad AKNAĮ ir ANAK postai yra įrengiami valstybinės reikšmės magistraliniuose keliuose, t. y. keliuose, kuriuose vidutinis metinis paros eismo intensyvumas svyruoja nuo kelių tūkstančių iki kelių dešimčių tūkstančių transporto priemonių per parą (pvz., 2019 m. magistraliniame kelyje A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda buvo 21 653 automobiliai per parą (intensyviausioje vietoje – virš 50 000 automobilių per parą), magistraliniame kelyje A19 Vilniaus pietiniame aplinkkelyje – 23 205 automobilių per parą, magistraliniame kelyje A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai – 16 686 automobilių per parą). Todėl reikalavimas, kad įrangos postai turi turėti saugyklą, kurios talpa ne mažesnė nei 16 GB ir gebėti talpinti 12 000 bylų, yra ne tik pagrįstas, bet ir būtinas. Įrangos postai duomenis turi kaupti tik tuo atveju, jeigu nutrūksta ryšys su eismo informacine sistema, iki ryšio atkūrimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

8. Atsakovė VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija, būdama perkančiąja organizacija, 2021 m. kovo 2 d. paskelbė tarptautinį viešąjį pirkimą „Eismo kontrolės įrangos įrengimas“, pirkimo Nr. 534185, kuriuo siekiama įsigyti: 1) automobilių klasės ir numerių atpažinimo įrangos (AKNAĮ) įrengimo darbus; 2) automobilių numerių atpažinimo kamerų (ANAK) įrengimo darbus. Skelbime apie Pirkimą nurodyta, kad sutartis suskaidyta į pirkimo dalis, o pasiūlymai gali būti teikiami dėl visų pirkimo dalių.

9. Automobilių klasės ir numerių atpažinimo įrangos (AKNAĮ) įrengimo darbų (pirkimo dalies Nr. 1) aprašyme nurodyta, kad valstybinės reikšmės magistraliniuose keliuose bus atliekami automobilių klasės ir numerių atpažinimo įrangos (AKNAĮ) įrengimo darbai; iš viso bus įrengta 19 postų su automobilių klasės ir numerių atpažinimo įranga. Automobilių numerių atpažinimo kamerų (ANAK) įrengimo darbų (pirkimo dalies Nr. 2) aprašyme nurodyta, kad valstybinės reikšmės magistraliniuose keliuose bus atliekami automobilių numerių atpažinimo kamerų (ANAK) įrengimo darbai; iš viso bus įrengti 56 postai su automobilių numerių atpažinimo kameromis.

10. Ieškovė 2021 m. kovo 15 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl Pirkimo sąlygų neteisėtumo, kuria prašė: pakeisti Pirkimo sąlygų 11 punktą ir pasiūlymo formas, nurodant, kad Pirkimo objektas neskirstomas į dalis; detalizuoti TS 1.2 punktą, nurodant AKNAĮ komplektaciją; detalizuoti ANAK ir AKNAĮ komplektacijai galimą naudoti esamą infrastruktūrą (įrangą), kuri įdiegta keliuose; panaikinti TS 7.9 punktą; patikslinti TS 6.7.2.1, 6.7.2.2, 6.6.3.1-6.6.3.3 punktus, numatant, kad ANAK poste transporto priemonių aptikimas ir valstybinio registracijos numerio nustatymas turi siekti ne mažiau nei 99,95 proc., o AKNAĮ poste valstybinio registracijos numerio nustatymas – 99,95 proc., transporto priemonės klasės nustatymas – ne blogiau kaip 99,95 proc., transporto priemonių aptikimas – ne mažiau nei 99,95 proc.; Pirkimo sąlygų 27 punktą papildyti kvalifikacijos reikalavimais, nustatant reikalavimus, susijusius su tiekėjo techniniu, profesiniu pajėgumu ir turima patirtimi įgyvendinant panašaus pobūdžio sutartis; 8) patikslinti TS 6.6.5 ir 6.7.3 punktus, numatant, kad į DPKS (daugiafunkcinė pažeidimų kontrolės sistema) teikiami tik kelių rinkliavos mokesčio mokėjimo prievolę pažeidusių asmenų bendro vaizdo duomenys.

11. Atsakovė 2021 m. kovo 23 d. sprendimu nutarė ieškovės SW BALTICS AS pretenziją tenkinti iš dalies –pateikti informaciją apie esamą infrastruktūrą, kurią rangovas galės (bet neprivalės) panaudoti įrengdamas ANAK ir / arba AKNAĮ postus. Likusius pretenzijos reikalavimus atsakovė atmetė.

12. 2021 m. balandžio 2 d. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės 2021 m. kovo 23 d. sprendimo dalį, kuria atmesta ieškovo pretenzija; pripažinti neteisėtais Pirkimo sąlygų 11 ir 27 punktus bei Pirkimo sąlygų TS 1.2, 1.3, 7.9; 6.7.2.1, 6.7.2.2, 6.6.3.1–6.6.3.3; 6.6.5 ir 6.7.3 punktus.

Dėl atsakovės pareigos įsitikinti tiekėjų pajėgumu įvykdyti Pirkimo įsipareigojimus

13. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais šioje ginčo dalyje, nurodė, kad pagal Pirkimo sąlygas Pirkimo šalys gali neturėti jokios patirties įgyvendinant Pirkimo objektą, neturėti nei jokių techninių, nei profesinių su tuo susijusių išteklių, o jo reikalaujamas finansinis pajėgumas susijęs su visos veiklos pajamomis, tai reiškia, kad jis gali neturėti jokių pajamų iš Pirkimo objektą sudarančių darbų teikimo. Apeliantės vertinimu, aplinkybė, kad atsakovė turi diskrecijos teisę pasirinkti dėl būdo, kuriuo patikrinama tiekėjo kvalifikacija, niekaip ir jokia apimtimi nepatvirtina fakto, kad pasirinktas kvalifikacijos patikrinimo būdas (šiuo atveju Pirkimo sąlygų 27 punktas) yra pakankamas ir tinkamas siekiant įsitikinti dalyvio pajėgumu įgyvendinti Pirkimo sutartį. Teisėjų kolegija su apeliantės argumentais nesutinka.

14. Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, be kita ko, skaidrumo principo, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija; perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014; 2017 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017).

15. VPĮ 47 straipsnio 1 dalis numato, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama į jų: 1) teisę verstis atitinkama veikla; 2) finansinį ir ekonominį pajėgumą; 3) techninį ir profesinį pajėgumą. Nurodytos normos lingvistinis aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad perkančioji organizacija, tikrindama tiekėjų kvalifikaciją, turi teisę pasirinkti ir nustatyti bet kuriuos įstatymo normoje numatytus alternatyvius reikalavimus. Teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad atsakovė nagrinėjamu atveju turėjo diskrecijos teisę pasirinkti kokiu būdu (vienu / dviem ar visais trimis) tikrins pasirinkto tiekėjo kvalifikaciją. Įstatymas nenumato pareigos perkančiajai organizacijai nustatinėti visų trijų kriterijų.

16. Tiekėjo kvalifikacija yra suprantama kaip jo pajėgumas ir pasiruošimas tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį, kurie apima ar gali apimti ekonominį, techninį, profesinį pajėgumą, teisę verstis tam tikra veikla ar tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimą ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011; 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012). Pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, jog konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį realiai ir faktiškai gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010, kt.).

17. VPĮ 47 straipsnio 7 dalis numato, kad tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką. Metodikos 7.3 papunktyje yra nurodyta, kad perkančiosios organizacijos nustatyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu. Tais atvejais, kai tam tikras tiekėjo gebėjimas sėkmingai įvykdyti pirkimo sutartį gali būti patikrinamas skirtingais kvalifikacijos reikalavimais, pirkimo vykdytojas turi siekti, kad pirkimo dokumentuose būtų nustatomi mažiausiai konkurenciją ribojantys kvalifikacijos reikalavimai. Pirkimo vykdytojas turi galėti motyvuotai pagrįsti, kodėl nustatė atitinkamus kvalifikacijos reikalavimus ir jų reikšmes. Įvertindamas, ar pasirinkti kvalifikacijos reikalavimai yra proporcingi pirkimo objektui ir dirbtinai neriboja konkurencijos, pirkimo vykdytojas turi atsižvelgti ne tik į atskirus kvalifikacijos reikalavimus, bet ir į šių reikalavimų visumą.

18. Atsakovė nustatė Metodikos 12.3 papunktyje nurodytą finansinio ar ekonominio pajėgumo vertinimo kriterijų – vidutines metines visos veiklos pajamas. Teisėjų kolegija negali nesutikti su atsakovės argumentu, kad jos pasirinktas vertinimo kriterijus yra nagrinėjamu atveju pakankamas ir proporcingas bei leis atsakovei įsitikinti pirkimą laimėjusio tiekėjo gebėjimu įvykdyti sutartį, o taip pat dirbtinai neriboja konkurencijos. Nei ieškovės apeliacinio skundo argumentai, nei rinkos konsultacijos metu išsakytos tiekėjų nuomonės, neįrodo, kad atsakovės nustatytas vertinimo kriterijus nėra pakankamas.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės reikalavimas nustatyti papildomą pajėgumo vertinimo kriterijų – turėti patirties įgyvendinant Pirkimo objektą bei turėti veiklos pajamas iš Pirkimo objektą sudarančių darbų teikimo, priešingai nei teigia apeliantė, ne leis atsakovei įsitikinti pirkimą laimėjusio tiekėjo gebėjimu įvykdyti sutartį, o pernelyg apribos konkurenciją, kadangi bus nustatyti pernelyg aukšti, neadekvatūs Pirkimo pobūdžiui reikalavimai, kurie atims galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį realiai ir faktiškai gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Taigi, nustačius patirties reikalavimus, galimai susiklostys situacija, kuomet Pirkime negalės dalyvauti tiekėjai, kurie gebėtų Pirkimo sutartį realiai įvykdyti, nors ir neturi aukščiausios kvalifikacijos / patirties montuojant atsakovės įsigytą eismo kontrolės įrangą. Be to, kaip teisingai pažymėjo atsakovė, reikalavimai pajėgumo vertinimui yra nustatyti ne turint tikslą atrinkti aukščiausią kvalifikaciją turinčius tiekėjus, o atrinkti visus tiekėjus, kurie turi teisę ir (ar) būtų pajėgūs vykdyti Pirkimo sutartį.

20. Apeliantė nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nesant pareigos rangovams darbus atlikti išimtinai patiems, nėra pagrindo nustatyti techninių, profesinių ar kitų kvalifikacinių reikalavimų. Pabrėžė, kad subrangovo pasitelkimas (leidimas jam atlikti tam tikrus darbus), niekaip ir jokia apimtimi neatima ir nesumažina atsakovės pareigos užtikrinti, jog bus atrinktas kompetentingas, pajėgus tiekėjas įvykdyti Pirkimo objektą sudarančią sutartį.

21. Nagrinėjamu aspektu pasakytina, kad ginčijamu Pirkimu atsakovė perka paprastojo remonto darbus (Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ 1 priedo 5.4 punktas). Šiems darbams atlikti nėra taikomas reikalavimas, kad perkamus darbus atliktų atestuoti juridiniai asmenys, turintys teisę vykdyti ypatingųjų statinių statybos darbus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovė aiškiai ir nedviprasmiškai pasirinko vadovautis tiekėjų finansiniu ir ekonominiu pajėgumu, kadangi nesant pareigos rangovams darbus atlikti išimtinai patiems, nėra pagrindo nustatyti techninių, profesinių ar kitų perteklinių kvalifikacinių reikalavimų.

22. Be to, anot apeliantės, atsakovė, kituose vykdytuose pirkimuose, kuriuose būdavo įsigyjama ANAK įranga (pavyzdžiui „Vidutinio greičio matavimo sistemų įrengimas, II etapas“, pirkimo Nr. 48191; „Vidutinio greičio matavimo sistemų įrengimas“, pirkimo Nr. 439049), būdavo nustačiusi analogišką teisę subrangovui atlikti pagrindinius sutarties objektą sudarančius darbus, tačiau kartu pirkimo sąlygose vis tiek nustatydavo profesinius, techninius reikalavimus tiekėjui bei jo specialistams. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje nėra pagrindo remtis kituose viešuosiuose pirkimuose nustatytomis pirkimo bei techninės specifikacijos sąlygomis, kadangi kituose pirkimuose nustatytų sąlygų teisėtumas ir pagrįstumas šioje civilinėje byloje nėra tikrinamas.

23. Atsakovės teigimu, apeliantė nepagrindė ir neįrodinėjo savo subjektinių teisių pažeidimo dėl šios ginčijamos sąlygos, t. y. kaip anot apeliantės „nepakankamas“ kvalifikacinis reikalavimas yra susijęs su jos kaip tiekėjos intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu.

24. VPĮ 101 straipsnio 1 dalis nustato, kad tiekėjas, kuris mano, jog perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ar nepagrįstai nutraukė sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą dėl: perkančiosios organizacijos sprendimų, neatitinkančių šio įstatymo reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo; žalos atlyginimo; pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia; pirkimo sutarties nutraukimo dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo pripažinimo nepagrįstu. Taigi, pagal nurodytą teisinį reguliavimą VPĮ 101 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus reiškia, kad ne bet kuris tiekėjas, o tik tas, kurio interesai yra pažeidžiami, turi teisę kreiptis į teismą dėl jų teisinės gynybos. Kitaip tariant, tiekėjui, siekiančiam ginčyti perkančiosios organizacijos atliktus veiksmus ir (ar) priimtus sprendimus, yra būtinas teisinis suinteresuotumas.

25. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentais dėl to, kad apeliantė neįrodė, jog atsakovės nustatyti pajėgumo vertinimo kriterijai pažeidė jos, kaip Pirkime dalyvaujančio tiekėjo, subjektines teises ir interesus. Vertintina, kad nagrinėjamu atveju, ginčydama atsakovės nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, apeliantė siekia ne apginti savo galimai pažeistas teises, o visų galimų panašioje situacijoje esančių subjektų interesus, tai nėra suderinama su kasacinio teismo formuojama praktika dėl tiekėjų teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014; 2019 m. spalio 21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-248/2020 ir kt.)

26. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje.

Dėl BDAR nuostatų pažeidimų

27. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje ginčo dalyje, nurodo, kad ieškovė nesutinka su teiginiu, jog reikalavimas dėl TS atitikties BDAR reikalavimams yra nesusijęs su viešojo pirkimo santykiais. Pabrėžė, kad TS ir joje nustatytos nuostatos yra sudėtinė Pirkimo sąlygų dalis. Pirkimą laimėjęs dalyvis Pirkimo sutartį privalės vykdyti vadovaudamasis TS reikalavimais, įskaitant ir neteisėtais TS 6.6.5 ir 6.7.3 punktais, kurie prieštarauja BDAR reikalavimams. Taigi, tuo atveju, jeigu Pirkimą laimėjęs dalyvis įgyvendins TS 6.6.5 ir 6.7.3 punktų reikalavimus ir dėl to bus pažeistos trečiųjų asmenų duomenų apsaugos teisės, būtent rangovui kils su tuo susijusi atsakomybė. Su tokiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

28. Pirkimo sutarties 79 punktas, kuriuos apeliantė remiasi, numato, kad rangovas prisiima atsakomybę, jeigu jo sukurtas darbų rezultatas pažeis trečiųjų šalių interesus ar teises. Rangovas taip pat atsako už subrangovų (atsakingas partneris – už ūkio subjektų grupės partnerių), jo įgaliotų atstovų ir darbuotojų veiksmus arba neveikimą.

29. Teisėjų kolegija, susipažinusi su Viešojo pirkimo sutarties projektu nustatė, kad apeliantės nurodomas punktas, kuriuo ji remiasi ginčydama perkančiosios organizacijos nustatytas pirkimo sąlygas, yra reglamentuotas dalyje, kurioje yra nustatyta šalių atsakomybė (VIII dalis). Susipažinus su VIII pirkimo sutarties dalimi, darytina išvada, kad joje yra reglamentuota ir nustatyta šalių atsakomybė už Pirkimo sutarties nevykdymą arba netinkamą jos įvykdymą, t. y. atsakomybė už nustatytų Pirkimo sutartyje terminų nesilaikymą, delspinigių ir netesybų apskaičiavimo tvarka, defektų, trūkumų ir netikslumų ištaisymo tvarka, numatytos baudos už sutartyje numatytų reikalavimų nevykdymą, nuostolių atlyginimą ir pan. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantės nurodomas Pirkimo sutarties punktas niekaip nėra susijęs su BDAR reikalavimais.

30. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal BDAR duomenų asmens duomenis tvarko – duomenų valdytojas, kuris priima sprendimą dėl asmens duomenų tvarkymo tikslo ir būdo; duomenų tvarkytojas, kuris saugo ir tvarko duomenis duomenų valdytojo vardu (BDAR 4 straipsnio 7, 8 punktai). Duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas (BDAR 4 straipsnio 2 punktas). BDAR IV dalis numato duomenų valdytojo ir duomenų tvarkytojo atsakomybės pagrindus. Iš viešai prieinamų duomenų ir į bylą pateiktos DPKS specifikacijos nustatyta, kad DPKS numatomų kaupti asmens duomenų valdytojas ir tvarkytojas yra atsakovė VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija.

31. Iš į bylą pateiktų dokumentų nustatyta, kad perkančioji organizacija su pirkimo laimėtoju ketina sudaryti asmens duomenų tvarkymo sutartį, kuria asmens duomenų tvarkymo funkciją ketina deleguoti pirkimą laimėjusiai organizacijai. Joje numatyta, kad sutartis galioja visą laikotarpį iki duomenų tvarkytojas tvarko asmens duomenis duomenų valdytojo vardu (Asmens duomenų tvarkymo sutarties 2 straipsnis). Nurodytos sutarties 4 straipsnyje yra numatyta, kad duomenų tvarkytojas įsipareigoja tvarkyti asmens duomenis tik pagal duomenų valdytojo pateiktus dokumentais įformintus rašytinius nurodymus, išskyrus atvejus, kai taikomi teisės aktai nustato kitaip. Tuo atveju, jeigu teisės aktai nustato kitaip, prieš pradėdamas tvarkyti asmens duomenis, duomenų tvarkytojas, privalo informuoti duomenų valdytoją. Jei duomenų tvarkytojas neturi nurodymų, kaip tvarkyti asmens duomenis konkrečioje situacijoje, arba, jei koks nors nurodymas pažeidžia taikomą duomenų apsaugos teisės aktą, duomenų tvarkytojas privalo nedelsdamas apie tai informuoti duomenų valdytoją. Tokiu atveju asmens duomenų tvarkymo veiksmai yra stabdomi iki atitinkamų duomenų valdytojo nurodymų.

32. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina ir tai, kad, anot atsakovės, AKNAĮ postai ar ANAK postai nėra skirti rinkti duomenis tik dėl kelių naudotojo mokesčio sumokėjimo fakto. Atsakovės teigimu, duomenys į DPKS būtų renkami su tikslu nustatyti, ar yra sumokėtas kelių naudojimo mokestis, ar automobilis turi galiojančią techninę apžiūrą.

33. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinės sistemos nuostatai (toliau – Nuostatai), patvirtinti Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. V-170 (Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 9 d. įsakymo Nr. V-138 redakcija) reglamentuoja Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinės sistemos (toliau – EIS) steigimo ir veikimo teisinį pagrindą, tikslus, uždavinius, pagrindines funkcijas, organizacinę, informacinę ir funkcinę struktūras, finansavimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarką bei tinkamą EIS duomenų tvarkymą, valdymą ir saugą. Nuostatų 11 punkte yra numatyta, kad Kelių direkcija, kaip EIS duomenų valdytoja ir tvarkytoja, vadovaudamasi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1), Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu bei Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, EIS esančius asmens duomenis tvarko šiais tikslais: nustatyti kelių eismo įvykių, kelių eismo sutrikimų aplinkybes, kliūtis kelyje naudojant Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenis iš Eismo įvykių informacinės sistemos ir Policijos registruojamų įvykių registro; identifikuoti kelių naudotojo mokestį sumokėjusius asmenis, registruoti kelių naudotojo mokesčio sumokėjimo duomenis ir juos analizuoti; identifikuoti transporto priemones, kurias vairuodami asmenys padaro Kelių eismo taisyklių ir kitų eismo saugai įtaką galinčių turėti teisės aktų pažeidimus; identifikuoti asmenis ir transporto priemones, turinčius teisę gauti perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainos kompensaciją; identifikuoti asmenis ir transporto priemones, norinčius gauti leidimus važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone. Nurodytų nuostatų redakcija buvo suderinta su Valstybinės duomenų apsaugos inspekcija 2019 m. liepos 9 d. raštu Nr. 2R-3210 (3.33. E).

34. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, jog perkančiosios organizacijos nurodytos apeliantės ginčijamos TS sąlygos, suformuluotos 6.6.5 ir 6.7.3 punktuose, neatitinka BDAR reikalavimų ar pažeidžia kitas imperatyvias įstatymo normas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino tų sąlygų neteisėtomis.

35. Galiausiai, atsakovė atsiliepime į apeliantės skundą paaiškino, kad 2019 m. duomenimis magistraliniame kelyje A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda buvo 21 653 automobiliai per parą (intensyviausioje vietoje – virš 50 000 automobilių per parą), magistraliniame kelyje A19 Vilniaus pietiniame aplinkkelyje – 23 205 automobilių per parą, magistraliniame kelyje A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai – 16 686 automobilių per parą). Todėl teisėjų kolegija iš esmės pritaria atsakovei, kad jos reikalavimas, jog įrangos postai turi turėti saugyklą, kurios talpa ne mažesnė nei 16 GB ir gebėti talpinti 12 000 bylų, yra pagrįstas. Be to, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti atsakovės argumentais dėl to, kad eismo kontrolės įrangos postai duomenis turi kaupti tik tuo atveju, jeigu nutrūksta ryšys su eismo informacine sistema, iki ryšio atkūrimo.

36. Dėl nurodytų argumentų, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės skundas nėra pagrįstas ir šioje dalyje, todėl jos argumentus atmeta.

Dėl Pirkimo objekto skaidymo į atskiras dalis

37. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo ginčijamu sprendimu šioje dalyje, nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė, skaidydama Pirkimą į atskiras dalis, siekia skirtingų rezultatų. TS 1.1 – 1.3. punktai tiesiogiai numato, kad abejose Pirkimo objekto dalyse yra perkamos automobilių numerių atpažinimo kameros. Kelių rinkliavos sistema yra sudaryta iš neatsiejamų komponentų, t. y. AKNAĮ ir ANAK įrangos, bei programinės įrangos. Pirkimu atskirai perkant įrangos komponentus, t. y. AKNAĮ ir ANAK bei programinę įrangą, skirtą Kelių rinkliavos sistemos veikimui, atsakovė negalės užtikrinti, kad Kelių rinkliavos sistemos komponentai bus suderinti tarpusavyje, o Kelių rinkliavos sistema veiks kaip vieninga atstuminės kelių rinkliavos sistema, galinti tiksliai nustatyti apmokestinamą transporto priemonę, sekti jos judėjimą, apskaičiuoti mokėtiną rinkliavos sumą, bei užtikrinti (kontroliuoti) tinkamą mokesčio mokėjimą. Išskaidžius Pirkimo objektą į dalis rangovas negalės užtikrinti (būti atsakingas) už Kelių rinkliavos sistemos tinkamą veikimą, o atsakovė užsitikrinti nenutrūkstamą sistemos veikimą bei su tuo susijusių pajamų gavimą.

38. Nagrinėjamu aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė, aiškindama Pirkimo sąlygas ir ginčydama jos nurodomus TS punktus, siekia sudaryti įspūdį, kad ginčijamu pirkimu yra perkamos automobilių numerių atpažinimo kameros, t. y. atskirai perkama AKNAĮ ir ANAK bei programinė įranga. Tačiau su šiais apeliantės argumentais nėra teisinio pagrindo sutikti. Pirkimo sąlygų 8 punktas numatyta, kad perkančioji organizacija perka eismo kontrolės įrangos įrengimo darbus. Vadinasi, šiuo pirkimu nėra perkama AKNAĮ ir ANAK įranga, o perkami automobilių klasės ir numerių atpažinimo įrangos įrengimo darbai ir automobilių numerių atpažinimo kamerų įrengimo darbai.

39. Kasacinio teismo praktikoje dėl pirkimo sąlygų turinio nuosekliai pabrėžiama, kad šios privalo būti aiškios tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, kad pirmieji galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiūlymus, o antrosios – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas; pirkimo sąlygos aiškintinos ir taikytinos sistemiškai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktus); kita vertus, sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška; toks pirkimo sąlygų aiškinimo padarinys bet kokiu atveju nepateisinamas, nesuderinamas su uolaus ir rūpestingo tiekėjo teisėtais lūkesčiais dėl jų supratimo; konkurso specifikacijų apimtis turi būti nustatoma iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų; perkančiosios organizacijos valios ir ketinimo, jei jų iš tiesų tokių buvo, dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei ji pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

40. Pirkimo sąlygų 10 punkte nustatyta, kad Pirkimo objektas neskaidomas į dalis, o tiekėjai privalo siūlyti visą darbų apimtį. Pirkimo sąlygų 11 punkte nurodyta, kad viešasis pirkimas yra skaidomas į dvi dalis: I pirkimo dalis – automobilių klasės ir numerių atpažinimo įrangos (AKNAĮ) įrengimo darbai; II pirkimo dalis – automobilių numerių atpažinimo kamerų (ANAK) įrengimo darbai.

41. Anot apeliantės, vykdydama kelių infrastruktūros viešuosius pirkimus, kurių objektą sudaro automobilių numerių atpažinimo ir fiksavimo įrangos įsigijimas, savo praktikoje laikosi nuoseklios pozicijos neskaidyti pirkimo objekto į dalis. Pirkimo objekto nepagrįstas išskaidymas mažina masto ekonomiją bei patrauklumą Pirkime dalyvauti tiekėjams, galintiems pasiūlyti integralų visos Pirkimo objektą sudarančios įrangos įrengimą.

42. Pirmiausia, šioje nutartyje teisėjų kolegija jau pažymėjo, kad nagrinėjant apeliantės reikalavimus dėl pirkimo sąlygų ir techninės specifikacijos sąlygų (ne)pagrįstumo šioje civilinėje byloje, nėra pagrindo vadovautis kitose viešuosiuose pirkimuose nustatytomis sąlygomis.

43. Antra, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams, kad atsakovė, skaidydama Pirkimą į dvi dalis, siekia skirtingų rezultatų, t. y. automobilių klasės ir numerių atpažinimo įrangos (AKNAĮ) įrengimo darbų pirkimu siekiama įrengti 19 postų su automobilių klasės ir numerių atpažinimo įranga, o automobilių numerių atpažinimo kamerų (ANAK) įrengimo darbų įsigijimu siekiama iš viso įrengti 56 postus su automobilių numerių atpažinimo kameromis. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė ydingai suformulavo pirkimo sąlygų 10 punktą, tačiau tai automatiškai nedaro pirkimo sąlygų prieštaraujančių vienos kitoms ar neaiškiomis. Iš atsakovės procesiniuose dokumentuose dėstomos pozicijos yra akivaizdu, kad 10 punkte atsakovė siekė aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinti, kad tiekėjai privalo siūlyti visą darbų apimtį. Tai reiškia, kad perkančioji organizacija neišreiškė valios, kad dėl AKNAĮ įrengimo darbų pasiūlymus teiktų vienas tiekėjas, o dėl ANAK įrengimo darbų – kitas. Priešingai, pagal techninės specifikacijos ir pirkimo sąlygas, tiekėjas privalo parengti ne po atskirą darbo projektą kiekvienai iš pirkimo dalių, o 19 paprastojo remonto aprašų, po vieną kiekvienam iš AKNAĮ postų ir 56 paprastojo remonto aprašai, po vieną kiekvienam iš ANAK postų. Tokiu būdu akivaizdu, kad atsakovė siekė, jog tiek ANAK, tiek AKNAĮ įrengimo darbus atliktų viena bendrovė. Atitinkamai nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad atsakovė negalės užtikrinti, jog Kelių rinkliavos sistemos komponentai bus suderinti tarpusavyje, o Kelių rinkliavos sistema veiks kaip vieninga atstuminės kelių rinkliavos sistema.

44. Trečia, viešojo pirkimo objekto skaidymą reglamentuoja VPĮ 28 straipsnis, kuriame numatyta, kad tarptautinis pirkimas privalo būti, o supaprastintas ar šio įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimas gali būti atliekamas skaidant pirkimo objektą į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Pirkimo objektas skaidomas į dalis kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus (VPĮ 28 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai pirkimo objektas skaidomas į dalis, perkančioji organizacija skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą ar kituose pirkimo dokumentuose, kuriais kviečiama dalyvauti pirkime, nurodo: 1) dėl kelių pirkimo objekto dalių (vienos, dviejų ar daugiau) tas pats tiekėjas gali pateikti pasiūlymą; 2) maksimalų skaičių pirkimo objekto dalių, dėl kurių laimėtoju gali būti nustatomas tas pats tiekėjas, jeigu perkančioji organizacija nusprendžia šį skaičių riboti. Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyti objektyvūs ir nediskriminaciniai kriterijai ar taisyklės, taikomos nustatant, kurias pirkimo objekto dalis laimėjo tiekėjas, jeigu pagal pasiūlymų vertinimo rezultatus tam pačiam tiekėjui turėtų atitekti didesnis negu nustatytas maksimalus pirkimo objekto dalių skaičius; 3) ar perkančioji organizacija pasilieka galimybę nuspręsti sudaryti vieną pirkimo sutartį dėl jos nurodytų pirkimo dalių ar jų grupių, dėl kurių pagal pirkimo dokumentus laimėtoju gali būti nustatomas tas pats tiekėjas.

45. Nagrinėjamu atveju, perkančiosios organizacijos suformuluotos sąlygos atitinka aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą.

46. Remiantis viešai prieinamais Viešųjų pirkimo tarnybos išaiškinimais kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų įvertinti pirkimo objekto skaidymo į dalis reikalingumą ir būtinumą, ypatingai atsižvelgiant į rinkos specifiką bei į tai, ar bus užtikrinta konkurencija ir tiekėjų nediskriminavimas, ar pirkimo objekto skaidymas galėtų paskatinti naujų rinkos dalyvių pritraukimą. Pats pirkimo objekto skaidymas į dalis savaime nėra savitikslis, jis grindžiamas perkančiojo subjekto poreikių ir galimybių bei laisvos ūkio subjektų konkurencijos pusiausvyra. Perkantysis subjektas, prieš priimdamas sprendimą dėl pirkimo objekto skaidymo į dalis, turi įvertinti, (i) ar pirkimo objektas iš esmės yra dalus, ar, atvirkščiai, jis privalo būti vykdomas atskiromis procedūromis arba (ii) kaip reikėtų skaidyti pirkimą, kad būtų užtikrinta konkurencija. Nagrinėjamu aspektų Pirkimo objekto dalumas yra akivaizdus, kadangi Pirkimo sąlygų 8 punktas detalizuoja, kokios paslaugos yra perkamos – perkami automobilių klasės ir numerių atpažinimo įrangos įrengimo darbai ir automobilių numerių atpažinimo kamerų įrengimo darbai (žr. plačiau: https://klausk.vpt.lt/hc/lt/articles/360016399180-28-straipsnis-Pirkimo-objekto-skaidymas-dalis).

47. Atsakovės aiškinimu, AKNAĮ postai ir ANAK postai nėra tarpusavyje neatsiejami komponentai. Jie nėra įrengiami kartu tose pačiose vietose, skiriasi jų funkciniai reikalavimai (AKNAĮ postai turi gebėti nustatyti transporto priemonės klasę, ANAK postams toks reikalavimas nekeliamas). Atsakovė taip pat nereikalauja, kad AKNAĮ postai ar ANAK postai turėtų specialią programinę įrangą, todėl, kad kiekvienas iš AKNAĮ ir ANAK postų turi teikti duomenis į Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinę sistemą, kuri nustato ne tik ar yra sumokėtas kelių naudotojo mokestis, bet ir ar automobilis turi galiojančią techninę apžiūrą ir galiojantį draudimą. Tai yra aiškiai nurodyta techninėje specifikacijoje (pvz., žr. TS 1.7, 6.6.5, 6.7.3 papunkčiai). Taigi, nagrinėjamu atveju yra pagrindo teigti, kad abi pirkimo objekto dalys nėra vienarūšės (heterogeniškos). Todėl nagrinėjamu atveju netikslinga nevienarūšius objektus sujungti į vieną pirkimo objektą.

48. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su atsakove, kad TS nėra reikalaujama, jog patys postai nustatytų ar buvo sumokėtas kelių naudotojo mokestis, ar automobilis turi galiojančią techninę apžiūrą ir galiojantį draudimą. Kaip gauti duomenys bus apdorojami sistemoje, spręs pati atsakovė. Todėl apeliantės argumentai apie tai, kad atsakovė nesugebės užtikrinti, jog Kelių rinkliavos sistema veiktų kaip vieninga atstuminės kelių rinkliavos sistema, galinti tiksliai nustatyti apmokestinamą transporto priemonę, sekti jos judėjimą, apskaičiuoti mokėtiną rinkliavos sumą, bei užtikrinti (kontroliuoti) tinkamą mokesčio mokėjimą, yra atmetami, kaip nepagrįsti.

49. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su atsakove, kad masto ekonomija ginčijamame Pirkime, nepriklausomai nuo to, ar jis būtų, ar nebūtų skaidomas į dalis, nebūtų pasiekta, kadangi planuojamos AKNAĮ postų ir ANAK postų vietos yra išdėstytos visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Be to, Pirkimo išskaidymas į tam tikras dalis, kartu tiekėjams leidžiant pateikti pasiūlymus visose jo dalyse (kad ir kiek jų būtų), iš esmės turėtų pasiekti tą patį masto ekonomijos (sutaupymo) efektą.

50. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė šioje dalyje neįrodė, jog atsakovė pažeidė imperatyvias įstatymo normas arba formuojamą teismų praktiką išskaidydama pirkimo objektą į dalis, todėl atmeta apeliantės argumentus šioje dalyje.

Dėl TS 6.7.2.1, 6.7.2.2, 6.6.3.1–6.6.3.3 punktų (ne)teisėtumo

51. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje dalyje, nurodė, kad aukščiau nurodytuose TS punktuose nustatytas sistemos veikimo efektyvumas, t. y. 95 proc., neatitinka Europos Sąjungos šalių praktikos, rinkos dalyvių pozicijos bei lems žymų pajamų nesurinkimą, kadangi praktikoje nurodytų sistemų veikimas siekia 99,5 procentus. Vykdant rinkos konsultaciją dėl Pirkimo, atsakovės paskelbti rinkos dalyvių atsakymai / pastabos techninių specifikacijų projektui tiesiogiai patvirtina, kad rinka vienareikšmiškai deklaravo, jog nustatytas įrangos tikslumas yra nepakankamas bei neatitinka ES valstybių narių praktikos. Apeliantės įsitikinimu, Pirkimo sąlygose nustatymas žymiai žemesnių reikalavimų įranga fiksuojamų transporto priemonių atpažinimo, identifikavimo procentui, lems atsakovės nuolatinį, žymų pajamų iš Kelių rinkliavos sistemos nesurinkimą. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad planuojamos metinės pajamos iš atstuminės kelių rinkliavos sistemos sudarys 111 mln. Eur, taigi 4,5 proc. mažesnis sistemos veikimo efektyvumas (vietoj 99,5 proc. esant 95 proc.) kasmet lems 4,9 mln. Eur pajamų per metus nesurinkimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais.

52. Teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo argumentų, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovės nustatyti reikalavimai nėra neprotingi, neproporcingi, ar suformuluoti taip, kad Pirkime būtų proteguojamas tam tikras konkretus tiekėjas. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovės nustatyti reikalavimai yra minimalūs (t. y. reikalaujama tam tikro „ne mažesnio“ bei „ne blogesnio“ rezultato), taigi objektyviai gali susiklostyti situacija, kad faktiniai rezultatai gali siekti ir tą patį ieškovės deklaruojamą bei siekiamą tikslumą, sudarantį 99,5 proc.

53. VPĮ 37 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas reikalavimas perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybes apibūdinti techninėje specifikacijoje. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) yra pažymėjęs, kad techninės specifikacijos privalo būti tiek tikslios, kad konkurso dalyviai galėtų nustatyti sutarties objektą, o perkančiosios organizacijos galėtų sudaryti sutartį, be to, turi būti aiškiai išdėstytos, kad dalyviai žinotų, ką apima perkančiosios organizacijos nustatyti reikalavimai. Nors perkančioji organizacija ir turi teisę tikėtis, kad tiekėjai bus pakankamai informuoti ir įprastai rūpestingi, tačiau tokio teisėto lūkesčio sąlyga yra ta, kad pati perkančioji organizacija turi būti aiškiai suformulavusi savo reikalavimus. Konkurso specifikacijų apimtis turi būti nustatoma iš potencialių dalyvių pozicijų, nes viešųjų pirkimų teisiniame reguliavime įtvirtintų viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūrų tikslas yra būtent užtikrinti šiems Europos Sąjungoje įsteigtiems dalyviams galimybę dalyvauti juos dominančiuose viešuosiuose pirkimuose (ESTT 2012 m, gegužės 10 d. sprendimas byloje Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10). Tapačios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje. Perkančiosioms organizacijoms pripažįstama didelė diskrecija formuluojant technines pirkimo specifikacijas, nes būtent jos geriausiai žino objektus, kurių joms reikia, ir gali geriausiai nustatyti reikalavimus, kurie turi būti tenkinami tam, kad būtų gauti pageidaujami rezultatai. Technine specifikacija konkurenciją galima arba iš esmės padidinti, arba ženkliai apriboti. Dėl to kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, be kita ko, skaidrumo principo, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014, 2017 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017.).

54. ANAK posto veikimo tikslumui gali turėti įtakos besikeičiantis paros laikas, oro ir aplinkos sąlygos. Techninėje specifikacijoje reikalaujama, kad ANAK parametrų pasikeitimai turi būti dinaminiai ir automatiniai, nepriklausomi nuo laiko nustatymų, bet priklausomi nuo realių aplinkos apšvietimo sąlygų, užtikrinantys neprastesnį, nei reikalaujama numerių atpažinimą tiek dienos, tiek nakties metu. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, perkančiosios organizacijos nustatytas tikslumas ne mažiau nei 95 procentai, yra protingas ir proporcingas, neprieštaraujantis formuojamai kasacinio teismo praktikai bei nepagrįstai nesuvaržo ūkio subjektų konkurencijos.

55. Apeliantė taip pat nurodė, kad Kelių rinkliavos sistemos, įdiegtos Europoje, leidžia pasiekti ne mažesnį nei 99 proc. transporto priemonių aptikimą, anot apeliantės, patvirtina ne tik visa eilė rinkos dalyvių rinkos konsultacijų metu, ne tik viešai tai patvirtino ir asociacijos, tačiau ir 2015 m. Europos Komisijos užsakymu atlikta studija „Study on „State of the Art of Electronic Road Tolling“ MOVE/D3/2014-259“, kurioje nurodoma, kad esamos Kelių rinkliavos sistemos leidžia užtikrinti ne mažesnio kaip 99,7 – 99,9 proc. transporto priemonių aptikimo, apmokestinimo koeficientą. Nagrinėjamu aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės nurodoma studija nepatvirtina, kad perkančioji organizacija TS privalo nurodyti ne mažesnį nei 99,7 – 99,9 proc. transporto priemonių numerių aptikimo tikslumą. Pačioje studijoje yra nurodyta, kad jos tikslas yra parengti jau įrengtų ir veikiančių sistemų ir rinkliavų apžvalgą, išanalizuoti pagal įvairius kriterijus, įvertinti įrangos privalumus ir trūkumus bei parengti rekomendacijas. Sutiktina su apeliante, kad kelių rinkliavos sistema, kuri leidžia užtikrinti ne mažesnį kaip 99,7 – 99,9 proc. transporto priemonių numerių aptikimą, turėtų būti siekiamybė. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius 99,9 proc. sistemos veikimo koeficientą, bus be pagrindo suvaržyta ūkio subjektų konkurencija.

56. Tuos pačius argumentus galima pateikti ir dėl rinkos konsultacijų dalyvių pastabų. Rinkos konsultacijos yra naudojamos siekiant išsiaiškinti įvairius su pirkimo objektu susijusius klausimus, identifikuoti pirkimo sutarties sudarymui ir vykdymui reikšmingus aspektus, nustatyti tinkamą pirkimo strategiją. Visgi, Lietuvoje rinkos konsultacijos nėra privalomos. Galimybė vykdyti rinkos konsultacijas yra numatyta VPĮ 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Nurodytame punkte, be kita ko, yra reglamentuota, kad šiomis konsultacijomis remiamasi pirkimo metu, jeigu dėl tokių konsultacijų nėra iškreipiama konkurencija ir pažeidžiami nediskriminavimo ir skaidrumo principai. Taigi, rinkos konsultacijos negali būti vykdomos taip, kad suteiktų pranašumą bent vienam pirkime dalyvaujančiam tiekėjui, o rinkos konsultacijų rezultatai būtų pritaikyti konkrečiam tiekėjui. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad atsakovei atsižvelgus ir patenkinus rinkos dalyvių pastabas užtikrinti ne mažesnio kaip 99,7 – 99,9 proc. transporto priemonių numerių aptikimą, kyla grėsmė ne tik suvaržyti Pirkimo konkurenciją, tačiau ir galimai bus suteiktas pranašumas vienam, ar keliems Pirkime dalyvaujantiems tiekėjams.

Dėl TS 7.9 punkto (ne)teisėtumo

57. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje dalyje, nurodė, kad TS 7.9 punktas nustato tik pačią pareigą perimti esamos įrangos bei komponentų garantiją, jeigu dėl rangovo kaltės jie nustoja galioti, tačiau nenumato jokių sąlygų, pagrindų, kada pagal esamas įrangos / komponentų garantines sąlygas, garantija gali būti prarandama. Apeliantės teigimu, esamam keliuose įrengtos įrangos tiekėjui, žinančiam savo įrengtos įrangos garantinius įsipareigojimus, jų taikymo sąlygas, apimtį, kurie niekaip ir jokia apimtimi nėra detalizuoti Pirkime, TS 7.9 punktu sudaromos nepagrįstos išskirtinės sąlygos dalyvauti Pirkime. Tiekėjui, kuris yra įrengęs esamą įrangą keliuose, nekyla rizika perimti jokių trečiųjų asmenų įsipareigojimų (garantijų). Taigi, vertindamas ieškovės reikalavimus, susijusius su TS 7.9 punkto neteisėtumu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei vertino ieškovės argumentus bei netinkamai kvalifikavo ginčo dėl TS 7.9 punkto neteisėtumo esmę, tai lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą. Su šiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija taip pat nesutinka.

58. TS 7.9 punktas nustato, kad kai kontrolės įranga įrengiama prie esamų eismo stebėjimo ar valdymo įrenginių, dėl kurių įrenginiai / komponentės nustos funkcionuoti arba Kelių direkcija praras dabar egzistuojančią įrenginių / komponenčių garantiją, tokiu atveju rangovas turės atstatyti įrenginių / komponenčių darbą, kad jie tinkamai funkcionuotų ir perimti garantinius įsipareigojimus, jei dėl rangovo kaltės jie nustojo galioti arba padengti Kelių direkcijos patirtas išlaidas dėl įrenginių / komponenčių tinkamo darbo atstatymo.

59. Atsakovė procesiniuose dokumentuose paaiškino, kad apeliantė nepagrįstai painioja ir sutapatina esamą infrastruktūrą, kuria tiekėjas gali pasinaudoti, su šalia esančia eismo stebėjimo ir valdymo įranga. Atsakovė Pirkimo dokumentuose jokia forma ar apimtimi tiekėjams nėra suteikusi leidimo naudoti šios šalia esančios eismo stebėjimo ar valdymo įrangos.

60. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, aiškindamas apeliantės ginčijamą TS punktą pagrįstai nurodė, kad rangovas turės atstatyti įrenginių / komponenčių darbą, kad jie tinkamai funkcionuotų, ir perimti garantinius įsipareigojimus tik tuo atveju, jeigu kontrolės įranga įrengiama prie esamų eismo stebėjimo ar valdymo įrenginių ir dėl rangovo kaltės ar jo įrenginių jau esami įrenginiai / komponentės nustoja funkcionuoti arba atsakovė praranda egzistuojančią įrenginių / komponenčių garantiją. Pažymėtina ir tai, kad bylos medžiaga patvirtina, ir apeliantė to neginčija, kad atsakovė 2021 m. kovo 23 d. tiekėjams pateikė sąrašus, kuriuose nurodyta šalia AKNAĮ ir ANAK postų įrengimo vietų esanti įranga, taip pat infrastruktūra, kuria tiekėjai galėtų pasinaudoti. Iš atsakovės 2021 m. kovo 26 d. rašto yra aišku, kad tiekėjai gali bet neprivalo naudotis esama infrastruktūra. Todėl atsakovė pagrįstai tikisi, kad tiekėjui pasinaudojus jau esama infrastruktūra ir ją sugadinus, atsakovei bus atlygintos išlaidos dėl tinkamo darbo atstatymo arba sugadinta įranga pataisyta ir atitinkamai perimti garantiniai įsipareigojimai. Darytina išvada, kad nurodytu punktu perkančioji organizacija siekia apsisaugoti nuo potencialios jau įrengtos technikos sugadinimo rizikos.

61. Taigi, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė netinkamai aiškina TS 7.9 punktą, ir nėra pagrindo pripažinti, jog nurodytas punktas sukuria išskirtines ar palankesnes sąlygas Pirkime dalyvaujančiam konkrečiam tiekėjui.

Dėl TS 1.2 punkto (ne)teisėtumo

62. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje dalyje, apeliantė nurodė, kad tiekėjo siūloma įranga priklausys nuo eismo juostų skaičiaus, įrengimo vietos, atitinkamai, nuo kelkraščių pločio priklauso laikančiųjų konstrukcijų tipas, pamato įrengimo vieta, pamato dydis. Tačiau, aprašydama Pirkimo objektą, atsakovė nepateikė jokios iš aukščiau nurodytos informacijos, t. y. nei informacijos apie eismo juostas, nei informacijos apie kelkraščių pločius. Taigi, atsakovė nedetalizavo esamos keliuose įrangos panaudojimo sąlygų ir nenurodė esminių sąlygų, kurios gali turėti reikšmės tiekėjo siūlomai įrangai, t. y. nei tikslios įrangos įrengimo vietos, nei esamos kelių infrastruktūros, lemiančios siūlomos įrangos sprendinius, kelių charakteristikos (juostų skaičius, kelkraščiai ir kt.). Taigi, ginčijamo Pirkimo atveju atsakovė ne tik nepagrįstai nenurodo aiškios perkamų darbų apimties (t. y. perkamos įrangos apimties bei sudėtinių dalių), bet ir Pirkimo vykdymo metu nenumato tikrinti, ar apskritai tiekėjo siūloma įranga atitinka Pirkimo sąlygų reikalavimus ir ar tokia įranga apskritai egzistuoja (yra gaminama). Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais.

63. VPĮ priimtas siekiant įgyventi 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL 2014 L 94, p. 65), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. gruodžio 18 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2017/2365 (OL 2017 L 337, p. 19) (toliau – Direktyva) (VPĮ 7 priedas). Todėl, taikant ir aiškinant VPĮ nuostatas, aktuali ir ESTT praktika.

64. VPĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Techninėje specifikacijoje gali būti pateikiamos perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės, susijusios ir su konkretaus prekių gamybos, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo procesu ar metodu arba konkretaus kito gyvavimo ciklo etapo procesu, net jeigu šie veiksniai nėra susiję su fizinėmis perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybėmis. Techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų (VPĮ 37 straipsnio 3 dalis). Apibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis ar tiekimo šaltinis, konkretus procesas, būdingas konkretaus tiekėjo tiekiamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms, ar prekių ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikriems subjektams ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti (VPĮ 37 straipsnio 5 dalis).

65. Remiantis Direktyvos nuostatomis perkančiosioms organizacijoms pripažįstama didelė diskrecija formuluojant technines pirkimo specifikacijas, nes būtent jos geriausiai žino prekes, kurių joms reikia, ir gali geriausiai nustatyti reikalavimus, kurie turi būti tenkinami tam, kad būtų gauti pageidaujami rezultatai. Tačiau techninėmis specifikacijomis ekonominės veiklos vykdytojams turi būti sudaromos vienodos galimybės dalyvauti pirkimo procedūroje ir nesudaroma nepagrįstų kliūčių atverti viešuosius pirkimus konkurencijai. Technines specifikacijas reikėtų parengti taip, kad būtų išvengta dirbtinio konkurencijos susiaurinimo (apribojimo) taikant konkrečiam ekonominės veiklos vykdytojui palankius reikalavimus, išreiškiančius svarbiausias prekių, paslaugų ar darbų, kuriuos šis ekonominės veiklos vykdytojas paprastai siūlo, charakteristikas. Techninės specifikacijos išsamumo laipsnis turi atitikti proporcingumo principą; kuo išsamesnės techninės specifikacijos nustatomos, tuo didesnė rizika, kad konkretaus gamintojo prekės bus privilegijuojamos (ESTT 2018 m. spalio 25 d. prejudicinis sprendimas Roche Lietuva, C-413/17).

66. Taigi sprendžiant, ar, nustatant techninės specifikacijos sąlygas, nebuvo pažeistos tiekėjo teisės, turi būti įvertinti du aspektai, pirma, ar nebuvo pažeistas vienodo požiūrio principas, t. y. ar techninės specifikacijos reikalavimai nebuvo pritaikyti konkrečiam ekonominės veiklos vykdytojui, antra, ar nebuvo pažeistas proporcingumo principas, t. y. ar itin išsamūs techninės specifikacijos reikalavimai (nebūtinai pritaikyti vienam tiekėjui, tačiau dėl savo detalumo reikšmingai apribojantys tiekėjų galimybes dalyvauti viešajame pirkime) buvo būtini norint pasiekti pirkimu siekiamus tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-378/2019).

67. Nekartodama pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų argumentų, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas tinkamai išaiškino TS sąlygas ir padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovė nedetalizavo perkamos įrangos turinio, kadangi atsakovė Pirkimo dokumentuose aiškiai apibūdino norimą rezultatą ir Pirkimo objekto funkcinius reikalavimus, o tai, vadovaujantis VPĮ nuostatomis laikoma tinkamai suformuluotomis techninės specifikacijos sąlygomis.

68. Apeliantės argumentą dėl to, kad TS atsakovė nepateikė informacijos apie eismo juostas ir kelkraščių pločius, teisėjų kolegija atmeta dėl to, jog ši informacija yra viešai prieinama. Pavyzdžiui, informaciją apie kelio priskyrimą tam tikrai kategorijai ir kelių juostos minimalius pločius bei kelkraščius galima rasti Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, duomenis apie tai kokius darbus galima vykdyti keliuose ir jų apsaugos zonose galima rasti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtintame Kelių priežiūros tvarkos apraše (redakcija nuo 2020 m. rugsėjo 1 d.) ir pan. Pritartina atsakovės argumentams, kad valstybiniais keliais tiekėjai gali judėti be apribojimų, todėl kilus neaiškumui dėl kelio ir / ar kelkraščio pločio, apeliantė galėjo nuvykti į vietą ir jį apžiūrėti. Atsakovės paaiškinimais ir iš Pirkimo dokumentų yra aišku, kad užsienio tiekėjams buvo sudarytos sąlygos karantino metu apžiūrėti Pirkimo objektą išduodant leidimus darbuotojams iš užsienio atvykti. Kaip nurodė atsakovė, ir ieškovė to neginčija, ieškovė šia galimybe nepasinaudojo.

69. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad TS 4.1 punktas prieš pradedant rengti projektą, įpareigoja rangovą atlikti vietos analizę, nustatyti elektros maitinimo pajungimo galimybes, įvertinti ryšio galimybes ir kokybę, patikslinti kontrolės įrangos postų diegimo vietą ir komplektaciją, pateikti siūlomos įrengimo vietos nuotraukas, parengti pasiūlymus ir pateikti derinti VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijai. Taigi, lieka neaišku kokiu būdu apeliantė siekia įgyvendinti šio punkto sąlygas.

70. Susipažinus su į bylą pateiktais dokumentais yra akivaizdu, kad perkančioji organizacija pateikė tiekėjams interaktyvius žemėlapius, duomenis apie tai, kokia įranga tiekėjai galėtų pasinaudoti vykdydami Pirkimo sutartį bei pateikė montavimo schemas, sudarė galimybę patiems atvykti ir apžiūrėti Pirkimo objektą. Iš aukščiau nurodyto TS punkto matyti, kad tiekėjai gali patikslinti preliminarias įrangos įrengimo vietas ir komplektaciją ir pateikti derinti atsakovei. Taigi, darytina išvada, kad AKNAĮ posto įrengimas ir jo sudėtis priklausys nuo to, kokius projektinius sprendinius pasirinks tiekėjas.

71. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės argumentai šioje ginčo dalyje nėra pagrįsti, o pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog TS sąlygos yra aiškios ir suprantamos, todėl atsakovė nepažeidė VPĮ 37 straipsnio 3 ir 4 dalių, 35 straipsnio 4 dalies, ir viešųjų pirkimų principų.

Dėl bylos procesinės baigties

72. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei proceso teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

73. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Marius BajorasAntanas RudzinskasJūratė Varanauskaitė