Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Latvijoje registruotos bendrovės SW Baltics, AS ieškinį valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl konkurso sąlygų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė Latvijoje registruota bendrovė SW Baltics, AS ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovės valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2021 m. kovo 23 d. sprendimo dalį, kuria atmesta ieškovo pretenzija; 2) pripažinti neteisėtais pirkimo sąlygų 11 ir 27 punktus bei pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 1.2, 1.3, 7.9; 6.7.2.1, 6.7.2.2, 6.6.3.1–6.6.3.3; 6.6.5 ir 6.7.3 punktus; 3) priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė paaiškino, kad 2020 m. lapkričio 17 d. atsakovė paskelbė rinkos konsultaciją dėl elektroninės kelių rinkliavos kontrolės įrangos įrengimo (skelbimo Nr. 520963), kurioje pateikė informaciją apie numatomus skelbti konkurse kvalifikacijos reikalavimus, pateikė techninę specifikaciją (toliau – ir TS) ir sutarties projektą. Tą pačią dieną (2020 m. lapkričio 17 d.) atsakovė paskelbė ir rinkos konsultaciją dėl projekto „Elektroninės kelių rinkliavų sistemos sukūrimas“ informacinės sistemos pirkimo (skelbimo Nr. 520838). Atsižvelgus į paskelbtas rinkos konsultacijas dėl elektroninės kelių rinkliavos kontrolės įrangos įrengimo bei informacinės sistemos įsigijimo, rinkos dalyviai pateikė esmines pastabas pirkimo dokumentų projektams, tačiau 2021 m. kovo 4 d. atsakovė paskelbė Pirkimą, kurio sąlygose buvo neatsižvelgta į rinkos dalyvių pateiktas esmines pastabas. Tą pačią dieną atsakovė paskelbė ir pirkimą „Projekto „Elektroninės kelių rinkliavų sistemos sukūrimas“ informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugos“, pirkimo Nr. 532699, tačiau 2021 m. kovo 26 d. atsakovė informavo tiekėjus, kad šio Pirkimo procedūros nutraukiamos, kadangi paskelbtos pirkimo sąlygos galimai pažeidžia VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus principus ir šios padėties negalima ištaisyti.

3. Ieškovė paaiškino, kad 2021 m. kovo 15 d. pateikė atsakovei, kaip perkančiajai organizacijai, pretenziją dėl neteisėtų Pirkimo sąlygų panaikinimo ir įpareigojimo pakoreguoti neteisėtas Pirkimo sąlygas. Ieškovė pretenziją grindė tuo, jog: pirma, Pirkimo techninė specifikacija yra neapibrėžta ir suteikia neteisėtą pranašumą atskiriems tiekėjams; antra, Perkančioji organizacija neteisėtai suskaidė Pirkimo objektą į dalis; trečia, Perkančioji organizacija pažeidžia pareigą įsitikinti tiekėjo kompetencija ir pajėgumu įvykdyti Pirkimo sąlygas; ketvirta, Techninėje specifikacijoje nustatytos asmens duomenų tvarkymo nuostatos prieštarauja 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau - BDAR) reikalavimams. 2021 m. kovo 23 d. sprendimu atsakovė ieškovės pretenziją patenkino iš dalies, nutardama tenkinti ieškovės prašymą detalizuoti ANAK ir AKNAĮ komplektacijai galimą panaudoti esamą infrastruktūrą (įrangą) - atsakovė nurodė, kad dėl techninės klaidos priedas Nr. 2 (Montavimo schemos) nebuvo pridėtas prie pirkimo dokumentų, todėl yra pateikiamas; likusią pretenzijos dalį atsakovė atmetė.

4. Pasisakydama dėl Pirkimo objekto neapibrėžtumo ir neteisėto pranašumo suteikimo atskiriems tiekėjams, ieškovė paaiškino, kad Pirkimo sąlygų 7.9 punktas dėl jame nustatyto įpareigojimo perimti esamų keliuose įrengtų įrenginių / komponentų garantiją tuo atveju, jeigu įrangos tiekėjas panaudoja esamą keliuose įrangą, pažeidžia skaidrumo, tiekėjų lygiateisiškumo bei VPĮ 37 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kadangi, numačius garantinių įsipareigojimų esamai įrangai perėmimo prievolę, esamos (jau instaliuotos) įrangos tiekėjas gauna nepagrįstą konkurencinį pranašumą ir išskirtines sąlygas dalyvauti pirkime; toks reikalavimas diskriminuoja tiekėjus ir yra neapibrėžtas. Be to, ieškovo teigimu, Pirkimo sąlygose nėra detalizuotos esamos garantijos keliuose įrengtai ir galimai panaudoti įrangai, nurodytai Techninės specifikacijos 9.2 ir 9.3 punktuose; nėra aišku kokia apimtimi jos yra galiojančios bei taikytinos, o taip yra sudaromos galimybės piktnaudžiauti turimų garantinių įsipareigojimų esamai įrangai tęstinumu, siekiant juos perkelti Pirkimu perkamos įrangos tiekėjui. Ieškovė taip pat nurodė, kad nustatydama Techninės specifikacijos 1.2 ir 1.3 punktuose perkamą įrangą, tačiau nedetalizuodama jos turinio (dar daugiau - nurodydama, kad perkama įranga priklausys nuo panaudojamos esamos infrastruktūros, dėl ko galutinį sprendimą tvirtinant projektą turi priimti atsakovė), Perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 37 straipsnio 3 ir 4 dalis, VPĮ 35 straipsnio 4 dalį bei skaidrumo, tiekėjų lygiateisiškumo bei nediskriminavimo reikalavimus. Pastaruosius reikalavimus bei nurodytas VPĮ nuostatas, ieškovės vertinimu, pažeidžia ir Techninės specifikacijos 6.7.2.1, 6.7.2.2, 6.6.3.1 – 6.6.3.3 punktų reikalavimai: ieškovė paaiškino, kad, kadangi 6.7.2.1 ir 6.7.2.2 p. nustatyta, jog ANAK poste transporto priemonių aptikimas ir valstybinio registracijos numerio nustatymas turi siekti ne mažiau nei 95 proc., o AKNAĮ poste - Valstybinio registracijos numerio nustatymas turi siekti ne mažiau nei 95 proc., taip nustatomas žemesnis nei įprasta įsigyjamos įrangos tikslumas, tokiu būdu siekiant užtikrinti, kad Pirkime dalyvautų esami infrastruktūros sistemas įdiegę tiekėjai. Ieškovės teigimu, įrangos tikslumas turėtų būti ne mažesnis nei 99,5 proc.

5. Pasisakydama dėl pareigos įsitikinti, kad Pirkimą laimėjęs tiekėjas bus pajėgus įvykdyti sutartį, pažeidimo, ieškovė nurodė, kad Pirkimo sąlygose nėra nustatyta jokių profesinių, techninių reikalavimų tiekėjų kvalifikacijai: Pirkimo sąlygų 27 punkte nustatytas vienintelis kvalifikacijos reikalavimas, susijęs su tiekėjo pajamomis iš visos veiklos. Dėl šios priežasties, ieškovės teigimu, Pirkime gali dalyvauti tiekėjai, neturintys techninių resursų, profesinių žinių ir patirties įgyvendinti Pirkimo objektą, kas prieštarauja VPĮ 47 straipsnio 1 daliai bei racionaliam lėšų panaudojimo principui.

6. Ieškovė, be kita ko, pareiškė, kad atsakovė nepagrįstai Pirkimo objektą suskaidė į dvi dalis, t. y. į automobilių klasės ir numerių atpažinimo įrangos (AKNAĮ) įrengimo darbus bei automobilių numerių atpažinimo kamerų (ANAK) įrengimo darbus (Pirkimo sąlygų 11 punktas). Ieškovės pastebėjimu, Pirkimo sąlygų 11 punkte nurodytas Pirkimo objekto skaidymas į dalis tiesiogiai prieštarauja (neatitinka) Pirkimo sąlygų 10 punktui, nurodančiam, kad Pirkimo objektas neskaidomas į dalis, o Tiekėjai privalo siūlyti visą darbų apimtį. Tokiu būdu atsakovė neužtikrina konkurencijos Pirkime, priešingai – ją sumažina, o Pirkimo skaidymas į dalis prieštarauja racionaliniam pirkimui skirtų lėšų panaudojimo principui ir dar daugiau – viešajam interesui, susijusias su Kelių rinkliavos sistemos tinkamu funkcionavimu. Ieškovės teigimu, pirkimu atskirai perkant įrangos komponentus, t. y. AKNAĮ ir ANAK bei programinę įrangą, skirtą Kelių rinkliavos sistemos veikimui, atsakovė negalės užtikrinti, kad Kelių rinkliavos sistemos komponentai bus suderinti tarpusavyje, o Kelių rinkliavos sistema veiks kaip vieninga 13 atstuminės kelių rinkliavos sistema, galinti tiksliai nustatyti apmokestinamą transporto priemonę, sekti jos judėjimą, apskaičiuoti mokėtiną rinkliavos sumą bei užtikrinti (kontroliuoti) tinkamą mokesčio mokėjimą; be to, išskaidžius Pirkimo objektą į dalis, rangovas negalės užtikrinti Kelių rinkliavos sistemos tinkamo veikimo, o atsakovė - užsitikrinti nenutrūkstamos sistemos veikimo bei su tuo susijusių pajamų gavimo.

7. Ieškovė taip pat išreiškė poziciją, kad Techninės specifikacijos 6.6.5 ir 6.7.3 punktai prieštarauja BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkto ir 6 straipsnio reikalavimams. Ieškovės teigimu, Techninės specifikacijos 6.6.5 ir 6.7.3 punktuose numatytas reikalavimas, kad į DPKS (daugiafunkcinė pažeidimų kontrolės sistema) turi būti teikiami duomenys, įskaitant ir bendro vaizdo nuotrauką, reiškia, kad turėtų būti fiksuojami visų transporto priemonių duomenys, įskaitant viso vaizdo nuotraukas - tokiu būdu būtų renkami asmenų, kuriems netaikoma prievolė mokėti kelių mokestį ar kurie yra jį sumokėję, asmens duomenys, o tai reiškia, kad būtų renkama daugiau duomenų (didesne apimtimi), negu būtina tikslui pasiekti. Techninės specifikacijos 6.8.3 punktas atitinkamai numato, kad įrangos postas turi turėti vidinę duomenų saugyklą, kuri turi būti ne mažesnė nei 16 GB, o tai prieštarauja BDAR nurodytam saugojimo trukmės apribojimo principui bei kelia riziką įrangoje saugomų asmens duomenų saugumui, kadangi duomenys, esantys įrangoje, yra sąlyginai lengvai pažeidžiami, o tarp šių duomenų būtų ir visi minėti asmens duomenys, kurie net nėra reikalingi kelių rinkliavos mokėjimo ar kontrolės tikslams pasiekti.

8. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Atsakovė paaiškino, kad ieškovė nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, todėl neturi teisės ieškiniu kelti reikalavimo dėl pirkimo dokumentų 1 priedo Techninės specifikacijos 1.3 punkto pripažinimo neteisėtu - Pretenzijoje ieškovė kėlė reikalavimą detalizuoti TS 1.2 punktą, pateikiant motyvus tik 1.2 punkte nurodytos AKNAĮ komplektacijos, tačiau Pretenzijoje jokia forma nebuvo prašoma pakeisti ar detalizuoti techninės specifikacijos 1.3 punktą. Atsakovė nesutiko su ieškinio argumentais, kad atsakovė techninės specifikacijos 1.2 papunkčiu nėra detalizavusi bei aiškiai nurodžiusi Pirkimu perkamos įrangos apimties, aiškaus perkamos įrangos aprašymo, įrangos kiekių bei charakteristikos – priešingai nei teigia ieškovė, Techninės specifikacijos 1.2 papunktyje yra pateiktas AKNAĮ posto apibrėžimas; o 2.1.1. papunktyje yra nurodyta lentelė, kurioje išdėstytos planuojamų darbų apimtys ir pastabos; be to, reikalavimai įrangai yra nurodyti techninės specifikacijos 6 punkte „Reikalavimai postams, įrenginiams ir jų komponentėms“ ir jo papunkčiuose: „6.5. Reikalavimai laikančiosioms konstrukcijoms“, „6.6. Reikalavimai AKNAĮ postui“, „6.8. Bendri reikalavimai KĮ postams“. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad nustatė tokius tikslumo reikalavimus, kokie, atsakovės nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą, bet tuo pačiu dirbtinai neribojantys konkurencijos ir pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių, o ieškovės teiginiai, jog kelių rinkliavos sistemos tikslumas turi siekti 99,5 proc., yra deklaratyvūs ir nesuderinami su siekiu užtikrinti tiekėjų konkurenciją. Atsakovė taip pat nesutiko su ieškinio argumentais, kad specifikacijos 7.9 papunktis sudaro galimybę iš esmės piktnaudžiauti turimų garantinių įsipareigojimų esamai įrangai tęstinumu, siekiant juos perkelti įrangos tiekėjui, kadangi nurodytas punktas apibrėžė rangovo įsipareigojimus tik tuo atveju, jeigu rangovas, vykdydamas sutartį, sugadintų esamus įrenginius; atsakovė pažymėjo, kad pirkimo dokumentuose jokia forma ar apimtimi tiekėjams nėra suteikusi leidimo naudoti šios šalia esančios eismo stebėjimo ar valdymo įrangos, todėl ieškovė nepagrįstai sutapatina esamą infrastuktūrą, kuria tiekėjas gali pasinaudoti, su šalia esančia eismo stebėjimo ar valdymo įranga.

9. Atsakovė nesutiko su ieškovės nuomone, kad pirkimo dokumentų 27 punktas, kuriame numatyti finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimai, prieštarauja VPĮ 47 straipsnio 1 daliai – atsakovės teigimu, pirkimo dokumentų 27 punkte nustatytas kvalifikacinis reikalavimas visiškai atitinka Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintos tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos nuostatas. Be to, kadangi atsakovė nereikalauja, kad esmines užduotis atliktų pats pasiūlymą pateikęs dalyvis, nėra pagrindo nustatyti kvalifikacinius reikalavimus dėl teisės verstis veikla ar techninio ir profesinio pajėgumo. Atsakovė taip pat nesutiko su ieškovės teiginiais, kad atsakovė nepagrįstai išskaidė pirkimo objektą į dvi dalis, taip ne užtikrindama konkurenciją, o ją sumažindama. Pasisakydama dėl šio ieškovės argumento, atsakovė paaiškino, kad AKNAĮ postai ir ANAK postai nėra tarpusavyje neatsiejami komponentai; jie nėra įrengiami kartu tose pačiose vietose, skiriasi jų funkciniai reikalavimai; atsakovė taip pat nereikalauja, kad AKNAĮ postai ar ANAK postai turėtų specialią programinę įrangą. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad pagal techninę specifikaciją turės būti rengiama ne po atskirą darbo projektą kiekvienai iš pirkimo dalių, o 19 paprastojo remonto aprašų, po vieną kiekvienam iš AKNAĮ postų, ir 56 paprastojo remonto aprašai, po vieną kiekvienam iš ANAK postų.

10. Atsikirsdama į ieškovės argumentus, kad techninės specifikacijos 6.6.5 ir 6.7.3 papunkčiai pažeidžia BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkto ir 6 straipsnio reikalavimus, atsakovė pažymėjo, kad atsakovė yra EIS duomenų valdytoja ir tvarkytoja, kuri, vadovaudamasi BDAR, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu bei Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, EIS esančius asmens duomenis tvarko šiais tikslais: identifikuoti kelių naudotojo mokestį sumokėjusius asmenis, registruoti kelių naudotojo mokesčio sumokėjimo duomenis ir juos analizuoti; identifikuoti transporto priemones, kurias vairuodami asmenys padaro Kelių eismo taisyklių ir kitų eismo saugai įtaką galinčių turėti teisės aktų pažeidimus. Todėl AKNAĮ ir ANAK postų duomenys yra renkami minėtuose nuostatuose nustatytais pagrindais ir tikslais; be to, tik tokia apimtimi, kokia yra reikalinga nurodytiems tikslams pasiekti. Atsakovės vertinimu, ieškovė nepagrįstai kelia abejones dėl AKNAĮ ir ANAK postų saugyklos talpos, teigdama, kad tokiu būdu gali būti per ilgai saugomi duomenys – atsakovė išdėstė, jog AKNAĮ ir ANAK postai yra įrengiami valstybinės reikšmės magistraliniuose keliuose, kuriuose fiksuojamas didelis eismo intensyvumas, todėl prie tokio eismo intensyvumo, AKNAĮ ir ANAK postų saugyklos gan greitai užsipildys duomenimis, kurie turi būti perduodami į EIS.

11. Pateiktame dublike ieškovė su atsiliepimo argumentais nesutiko ir prašė ieškinį tenkinti visa apimti. Ieškovė papildomai paaiškino, kad pateiktos pretenzijos II skyriuje buvo nurodyti argumentai, jog Pirkimo objektas yra neapibrėžtas ir suteikiantis nepagrįstą pranašumą esamiems atsakovės rangovams, todėl reikalavimas pripažinti negaliojančiu Techninės specifikacijos 1.3 punktą tiesiogiai kyla iš ieškovės pateiktos pretenzijos. Ieškovė nurodė, kad aplinkybę, jog esamos įrangos panaudojimas buvo vertinamas nustatant Pirkimo vertę, patvirtina 2021 m. kovo 26 d. atsakovės paskelbtas paaiškinimas dėl Pirkimo sąlygų, kuriame atsakovė nurodė, kad eismo kontrolės įrangos įrengimo vietos parengtos atsižvelgiant į aktualius eismo kontrolės ruožus ir esamą infrastuktūrą, siekiant racionaliai panaudoti pirkimui skirtas lėšas. Ieškovė taip pat nurodė, kad nors atsiliepime atsakovė nurodė, kad tiekėjo siūloma įranga priklausys nuo eismo juostų skaičiaus bei įrengimo vietos, aprašydama Pirkimo objektą atsakovė nepateikė nei informacijos apie eismo juostas, nei informacijos apie kelkraščių pločius. Ieškovė nesutiko su atsiliepimo argumentu, kad nustatant didesnius transporto priemonių atpažinimo ir sistemos veikimo reikalavimus būtų ribojama konkurencija; ieškovės vertinimu, atsakovė nepaaiškino, kodėl siūlymas nustatyti aukštesnius reikalavimus transporto priemonių aptikimui yra nesuderinamas su imperatyvu skatinti ir plėtoti veiksmingą tiekėjų konkurenciją; atkreipė dėmesį, kad dėl nepakankamo Pirkimo sąlygose nustatyto įrangos veikimo tikslumo pastabas pateikė ir kiti tiekėjai; visoje Europoje įgyvendinus analogiškus projektus yra keliami didesni tikslumo reikalavimai.

12. Dublike ieškovė palaikė savo ieškinio argumentą, kad specifikacijos 7.9 punktas pažeidžia VPĮ 35 straipsnio 4 dalies reikalavimus bei skaidrumo principą - skirtingai nei teigia atsakovė, keliuose esamos įrangos techninės specifikacijos patvirtina, kad Pirkimą laimėjusiam tiekėjui gali būti perkeliama ne tik keliuose šiuo metu esančios įrangos, tačiau ir komponentų, kuriuos sudaro Pirkime galima panaudoti infrastruktūra, garantiniai įsipareigojimai (pareiga perimti komponentų garantinius įsipareigojimus numatyta Techninės specifikacijos 7.9 punkte); techninės specifikacijos 7.9 punktas nustato tik pačią pareigą perimti esamos įrangos bei komponentų garantiją, jeigu dėl rangovo kaltės jie nustoja galioti, tačiau nenumato jokių sąlygų, pagrindų, kada pagal esamas įrangos / komponentų garantines sąlygas garantija gali būti prarandama. Ieškovės vertinimu, nurodytas Techninės specifikacijos punktas numato ne alternatyvius reikalavimus, o aiškų reikalavimą, kad dėl tiekėjo veiksmų praradus esamos įrangos / komponentų garantiją, tiekėjas ją turi perimti. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad tai, kad pagal Pirkimo sąlygas atsakovė nereikalauja, kad esmines užduotis atliktų pats pasiūlymą pateikęs dalyvis, nėra susiję su atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, pareiga įsitikinti, kad Pirkimą laimėjęs tiekėjas bus pajėgus įvykdyti sutartį; be to, ankstesniuose pirkimuose atsakovė buvo nustačiusi analogišką teisę subrangovui atlikti pagrindinius sutarties objektą sudarančius darbus, tačiau kartu pirkimo sąlygose vis tiek nustatydavo profesinius, techninius reikalavimus tiekėjui bei jo specialistams. Ieškovės teigimu, aplinkybę, kad šiuo atveju nustatytas kvalifikacijos reikalavimas neleidžia atsakovei įsitikinti, kad atrinktas tiekėjas bus pajėgus įvykdyti Pirkimo sutartį, tiesiogiai patvirtina tai, kad konsultacijų metu rinkos dalyviai išreiškė poziciją, kad esami kvalifikacijos reikalavimai yra nepakankamai, ir tai, kad kvalifikacijos reikalavimai yra nenustatyti išvis, t. y. pirkime gali dalyvauti bet kuris ūkio subjektas, kuris neturi patirties. Pasisakydama dėl Pirkimo dokumentų 11 punkto neteisėtumo, ieškovė nurodė, kad siekiant įsigyti įrangą, kuria būtų užtikrinamas Kelių rinkliavos sistemos veikimas, siekiant užtikrinti Kelių rinkliavos sistemos, kaip visumos, tinkamą veikimą, yra privalomas integralaus vieno Pirkimo skelbimas. Nesutikdama su atsakovės argumentais dėl techninės specifikacijos 6.6.5 ir 6.7.3 papunkčių teisėtumo, ieškovė atkreipė dėmesį, kad prieš inicijuodama sistemos kūrimą atsakovė nesilaikė imperatyvių BDAR reikalavimų atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą (PDAV), kurio metu atsakovė turėjo įvertinti poreikį rinkti atitinkamus kiekius duomenų; susieti tai su asmenų teisėmis ir laisvėmis.

13. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame palaikė savo atsiliepime išdėstytus atsikirtimus ir prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad savo pretenzijoje ieškovė nepateikė argumentų ar reikalavimų dėl Techninės specifikacijos 1.3 papunkčio, o tai, kad buvo dėstomi argumentai dėl kitų Techninės specifikacijos papunkčių panaikinimo, nesuponuoja, kad pagal analogiją buvo reikalaujama naikinti ir Techninės specifikacijos 1.3 papunktį. Atsakovė pakartotinai atkreipė dėmesį, kad ieškovė nepagrįstai sutapatina esamą infrastuktūrą, kuria tiekėjas gali pasinaudoti, su šalia esančia eismo stebėjimo ar valdymo įranga, kurios naudoti negalima. Pažymėjo, kad ieškovė turėjo galimybę apžiūrėti darbų atlikimo vietą, įvertinti jos analizę, surinkti jai reikiamus viešus duomenis apie kelius. Pasisakydama dėl techninės specifikacijos 6.6.3.1–6.6.3.3 ir 6.7.2.1–6.7.2.2 papunkčių turinio ir teisėtumo, atsakovė pažymėjo, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą, turi teisę ginti būtent savo galimai pažeistus interesus, o teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu - nors ieškovė ginčija Techninės specifikacijos 6.6.3.1–6.6.3.3 ir 6.7.2.1–6.7.2.2 papunkčių teisėtumą, ieškovė nepagrindė ir neįrodinėjo savo subjektinių teisių pažeidimo dėl šių ginčijamų sąlygų. Nurodė, kad rinkos konsultacijos metu iš keliolikos rinkos konsultacijoje dalyvavusių tiekėjų, pastabas dėl tikslumo pateikė keli su ieškove susiję subjektai. Atsakovė nesutiko su ieškovės pateiktu Techninės specifikacijos 7.9 papunkčio vertinimu, teigdama, kad minėtas techninės specifikacijos papunktis ir jame išdėstyti reikalavimai yra nepažeidžiantys konkurencijos ir aiškūs, todėl neužkerta tiekėjams galimybių parengti ir pateikti pasiūlymus, o atsakovei įsigyti tai, ko siekiama. Be to, atsakovės vertinimu, tiek bylos medžiaga patvirtina, tiek atsakovė savo procesiniuose dokumentuose yra nurodžiusi, kad pirkimo dokumentų 27 punkte yra nustatytas finansinio ir ekonominio pajėgumo kvalifikacinis reikalavimas, kuris leidžia atsakovei įsitikinti, kad pirkimą laimėjęs tiekėjas bus pajėgus įvykdyti sutartį. Atsakovės vertinimu, ieškovė taip ir nenurodė, kokios jos teisės buvo pažeistos, todėl neturi suinteresuotumo ginčyti atitinkamas pirkimo sąlygas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

14. Nustatyta, kad atsakovė VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija, būdama perkančiąja organizacija, 2021 m. kovo 2 d. paskelbė tarptautinį viešąjį pirkimą „Eismo kontrolės įrangos įrengimas“, pirkimo Nr. 534185, kuriuo siekiama įsigyti: 1) automobilių klasės ir numerių atpažinimo įrangos (AKNAĮ) įrengimo darbus; 2) automobilių numerių atpažinimo kamerų (ANAK) įrengimo darbus. Skelbime apie Pirkimą nurodyta, kad sutartis suskaidyta į pirkimo dalis, o pasiūlymai gali būti teikiami dėl visų pirkimo dalių. Automobilių klasės ir numerių atpažinimo įrangos (AKNAĮ) įrengimo darbų (pirkimo dalies Nr. 1) aprašyme nurodyta, kad valstybinės reikšmės magistraliniuose keliuose bus atliekami automobilių klasės ir numerių atpažinimo įrangos (AKNAĮ) įrengimo darbai; iš viso bus įrengta 19 postų su automobilių klasės ir numerių atpažinimo įranga. Automobilių numerių atpažinimo kamerų (ANAK) įrengimo darbų (pirkimo dalies Nr. 2) aprašyme nurodyta, kad valstybinės reikšmės magistraliniuose keliuose bus atliekami automobilių numerių atpažinimo kamerų (ANAK) įrengimo darbai; iš viso bus įrengti 56 postai su automobilių numerių atpažinimo kameromis.

15. Ieškovė 2021 m. kovo 15 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl pirkimo sąlygų neteisėtumo, kuria prašė: 1) sustabdyti Pirkimo procedūrų vykdymą tol, kol bus nagrinėjama pretenzija; 2) pakeisti Pirkimo sąlygų 11 punktą ir pasiūlymo formas, nurodant, kad Pirkimo objektas neskirstomas į dalis; 3) detalizuoti TS 1.2 punktą, nurodant AKNAĮ komplektaciją; 4) detalizuoti ANAK ir AKNAĮ komplektacijai galimą naudoti esamą infrastruktūrą (įrangą), kuri įdiegta keliuose; 5) panaikinti TS 7.9 punktą; 6) patikslinti TS 6.7.2.1, 6.7.2.2, 6.6.3.1-6.6.3.3 punktus, numatant, kad ANAK poste transporto priemonių aptikimas ir valstybinio registracijos numerio nustatymas turi siekti ne mažiau nei 99,95 proc., o AKNAĮ poste valstybinio registracijos numerio nustatymas – 99,95 proc., transporto priemonės klasės nustatymas – ne blogiau kaip 99,95 proc., transporto priemonių aptikimas – ne mažiau nei 99,95 proc.; 7) Pirkimo sąlygų 27 punktą papildyti kvalifikacijos reikalavimais, nustatant reikalavimus, susijusius su tiekėjo techniniu, profesiniu pajėgumu ir turima patirtimi įgyvendinant panašaus pobūdžio sutartis; 8) patikslinti TS 6.6.5 ir 6.7.3 punktus, numatant, kad į DPKS teikiami tik kelių rinkliavos mokesčio mokėjimo prievolę pažeidusių asmenų bendro vaizdo duomenys.

16. Atsakovė 2021 m. kovo 23 d. sprendimu dėl viešajam pirkimui Nr. 534185 „Eismo kontrolės ir įrangos įrengimas“ pateiktos pretenzijos nutarė ieškovės SW Baltics, AS pretenziją tenkinti iš dalies - patenkinti tiekėjo pretenzijos ketvirtąjį prašymą ir pateikti informaciją apie esamą infrastruktūrą, kurią rangovas galės (bet neprivalės) panaudoti įrengdamas ANAK ir/arba AKNAĮ postus. Kartu su atsakymu į pretenziją buvo pateikti dokumentai: 1) Informacija apie esamą infrastruktūrą, kurią rangovas galės panaudoti, įrenginėdamas AKNAĮ ir ANAK postus (vienas word failas); 2) Santvarų brėžiniai (vienas zip failas su šešiais pdf failais); 3) Techninių specifikacijų 2 priedas (Montavimo schemos) (vienas pdf failas). Likusius pretenzijos reikalavimus atsakovė atmetė.

17. 2021 m. balandžio 2 d. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės 2021 m. kovo 23 d. sprendimo dalį, kuria atmesta ieškovo pretenzija; pripažinti neteisėtais pirkimo sąlygų 11 ir 27 punktus bei pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 1.2, 1.3, 7.9; 6.7.2.1, 6.7.2.2, 6.6.3.1–6.6.3.3; 6.6.5 ir 6.7.3 punktus bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl reikalavimo pripažinti neteisėtu techninės specifikacijos 1.3 punktą ir privalomos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos.

18. Kaip matyti iš ieškinio reikalavimo dalyko, ieškovė prašė panaikinti techninės specifikacijos 1.3 punktą kaip prieštaraujantį VPĮ 37 straipsnio 3 ir 4 dalims, VPĮ 35 straipsnio 4 daliai, o taip pat kaip prieštaraujantį skaidrumo, tiekėjų lygiateisiškumo bei nediskriminavimo principams. Atsakovė su ieškovės reikalavimu nesutiko, nurodydama, kad ieškovė nesilaikė privalomos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos, t. y. savo pateiktoje pretenzijoje neginčijo TS 1.3 punkto teisėtumo, nesuformuluodama atskiro reikalavimo bei nepateikdama argumentų dėl nurodyto punkto panaikinimo.

19. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo, kurio teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeidžiami, turi teisę įstatymuose nustatyta tvarka kreiptis į teismą. Tai reiškia, kad taip užtikrinama asmens teisė savo interesus ginti teisme tiek nuo kitų asmenų, tiek nuo neteisėtų valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens galimybė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti, nes kartu įstatyme, suteikiant nurodytą galimybę, nustatyti tam tikri naudojimosi civilinėmis teisėmis ribojimai (Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2–5 dalys), kurių vienas – įgyvendinant savo teises laikytis įstatymų, neperžengti savo turimų civilinių teisių ribų.

20. Teisę kreiptis į teismą tam tikros kategorijos civilinėse bylose įstatymų leidėjas sieja su būtinybe laikytis įstatymo nustatytos išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, CPK 293 straipsnio 2 punktas).

21. Reikalavimas laikytis išankstinės ginčo sprendimo tvarkos kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nurodytas įstatyme ir tik juo pagrįstas. Įstatyme vartojama sąvoka „išankstinė bylos sprendimo ne teisme tvarka“ visų pirma apima neteisminių institucijų veiklą sprendžiant tam tikros kategorijos civilines bylas, taip pat pretenzijų tvarkos laikymąsi prieš kreipiantis į teismą. Iš to kyla du šios tvarkos įgyvendinimo būdai (kreipimasis į neteismines ginčo sprendimo institucijas arba pretenzijų pareiškimas), kurių bendras bruožas tas, kad šios tvarkos įgyvendinimą tiek vienu, tiek kitu būdu gali nustatyti tik įstatymai.

22. CPK 423² straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad tiekėjas arba ekonominės veiklos vykdytojas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme ar Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. VPĮ 101 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai

23. CPK 423² straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu.

24. TS 1.3 nustatyta, kad ANAK postas – tai ANAK, duomenų perdavimo įrenginio, elektros maitinimo įrenginių, laikančiųjų konstrukcijų esančių vienoje vietoje ir kitos įrangos būtinos keliamiems reikalavimams užtikrinti kompleksas.

25. Susipažinęs su pretenzijoje pareikštais reikalavimais, teismas daro išvadą, kad ieškovė savo pretenzijoje nepareiškė atskiro reikalavimo, kuriuo būtų ginčijusi TS 1.3 punkto teisėtumo. Susipažinęs su detaliais pretenzijos argumentais, teismas negali sutikti su ieškovės dublike išdėstyta pozicija, kad aplinkybę, jog ieškovė ginčija, be kita ko, ir TS 1.3 punktą, atsakovė turėjo suprasti iš pretenzijos konteksto. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs tai, kad nurodytoje pretenzijos dalyje TS 1.3 punktas išvis nėra paminėtas - yra tik pateikta ieškovės pozicija, kad pirkimo sąlygose nėra nurodyta, kuriose ANAK/AKNAĮ įrengimo vietose bus galimas esamos infrastruktūros panaudojimas, tačiau aiškinimas, kad tokiu teiginiu ieškovė, ginčydama TS 1.2 punktą, tuo pačiu ginčijo ir TS 1.3 punktą, būtų pernelyg plečiamojo pobūdžio ir neatitiktų nei CPK, nei VPĮ įtvirtintų privalomos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos taisyklių.

26. CPK 293 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir šia tvarka nebegalima pasinaudoti, byla nutraukiama. Apibendrindamas išdėstytus teisinius argumentus, teismas sprendžia, kad, ieškovei nepasinaudojus pretenzine išankstinio sprendimo ne teisme tvarka dėl TS 1.3 punkto ginčijimo, egzistuoja pagrindas bylos dalį dėl TS 1.3 punkto pripažinimo negaliojančiu nutraukti CPK 293 straipsnio 2 punkto pagrindu.

Dėl TS 1.2 punkto teisėtumo.

27. Reikšdama reikalavimą panaikinti TS 1.2 punktą, ieškovė nurodė, kad nustatydama TS 1.2 punkte perkamą įrangą, tačiau nedetalizuodama jos turinio (dar daugiau - nurodydama, kad perkama įranga priklausys nuo panaudojamos esamos infrastruktūros, dėl ko galutinį sprendimą tvirtinant projektą turi priimti atsakovė), Perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 37 straipsnio 3 ir 4 dalis, VPĮ 35 straipsnio 4 dalį bei skaidrumo, tiekėjų lygiateisiškumo bei nediskriminavimo reikalavimus. Atsakovė su ieškovės argumentais nesutiko, pažymėdama, kad TS 1.2 punkte yra pateiktas AKNAĮ posto apibrėžimas, o 2.1.1 papunktyje yra nurodyta lentelė, kurioje išdėstytos planuojamų darbų apimtys ir pastabos; be to, reikalavimai įrangai yra nurodyti kituose TS punktuose.

28. Nepažeidžiant privalomų nacionalinių techninių reikalavimų tiek, kiek jie neprieštarauja Europos Sąjungos teisei, techninė specifikacija gali būti parengta šiais būdais arba šių būdų deriniu - apibūdinant norimą rezultatą arba nurodant pirkimo objekto funkcinius reikalavimus, įskaitant aplinkos apsaugos reikalavimus. Tokie reikalavimai turi būti tikslūs, kad tiekėjai galėtų parengti tinkamus pasiūlymus, o perkančioji organizacija – įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų (VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

29. TS 1.2 punkte nustatyta, kad AKNAĮ postas – ANAK ir transporto priemonės klasės nustatymo įrenginio (toliau – KNĮ), duomenų perdavimo įrenginio, elektros maitinimo įrenginių, laikančiųjų konstrukcijų esančių vienoje vietoje ir kitos įrangos būtinos keliamiems reikalavimams užtikrinti kompleksas. AKNAĮ posto komplektacija priklausys nuo konkrečios įrengimo vietos, atsižvelgiant į esamą infrastruktūrą ir kelio tipą.

30. Ieškovei teigiant, kad atsakovė nenurodė nedetalizavo perkamos įrangos turinio, atkreiptinas dėmesys, kad TS 2.1.1 punkte nurodyta darbus ir jų kiekius detalizuojanti lentelė, iš kurios matyti, kad darbus apima AKNAĮ posto įrengimas (19 vnt.), projekto parengimas (19 vnt.), informacinių kelio ženklų įrengimai (38 vnt.). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ir pačiame skelbime apie viešąjį pirkimą nurodyta, kad valstybinės reikšmės magistraliniuose keliuose bus atliekami automobilių klasės ir numerių atpažinimo įrangos (AKNAĮ) įrengimo darbai - iš viso bus įrengta 19 postų su automobilių klasės ir numerių atpažinimo įranga. Pažymėtina ir tai, kad TS 6 punktas nustato reikalavimus postams, įrenginiams ir jų komponentėms: nustatyti bendrieji reikalavimai (tiekiama įranga turi būti nauja, visų sutarties metu tiekiamų ir montuojamų įrenginių komponentės turi būti vienodos), TS 6.2 punkte nustatyti reikalavimai įrenginių veikimui atsižvelgiant į aplinkos sąlygas; TS 6.3 punkte nustatyti reikalavimai spintai; TS 6.4 punkte detalizuoti reikalavimai kabeliams ir tvirtinimo elementams; TS 6.5 punkte nurodyti reikalavimai laikančiosioms konstrukcijoms; o TS 6.6 punkte detaliai nurodyti reikalavimai AKNAĮ postui. TS 3.5 punkte, be kita ko, pažymėta, kad visos pateiktos specifikacijos turi būti laikomos minimaliais reikalavimais; ten kur nurodytos tikslios reikšmės, reiškia kad tai yra minimalios reikšmės (arba maksimalios reikšmės, priklausomai nuo konteksto – siūloma įranga turi atitikti reikalaujamą reikšmę arba būti geresnė; jeigu tam tikro lygio įrangos neįmanoma pateikti, turi būti siūloma aukštesnio lygio įranga.

31. Įvertinęs Pirkimo sąlygų visumą, teismas negali pritarti ieškovės teiginiams, jog atsakovė nedetalizavo perkamos įrangos turinio, kadangi atsakovė pirkimo dokumentuose aiškiai apibūdino norimą rezultatą ir pirkimo objekto funkcinius reikalavimus.

32. Pastebėtina ir tai, kad Pirkimo objektą nagrinėjamu atveju sudaro darbai (skelbimo II.1.3 punktas). VPĮ 37 straipsnio 5 dalyje atitinkamai nurodyta, kad apibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis ar tiekimo šaltinis, konkretus procesas, būdingas konkretaus tiekėjo tiekiamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms, ar prekių ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikriems subjektams ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti; toks nurodymas yra leidžiamas išimties tvarka, kai pirkimo objekto yra neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pagal šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus; šiuo atveju nurodymas pateikiamas įrašant žodžius „arba lygiavertis“. TS 3.6 punkte atitinkamai įtvirtina, kad jeigu specifikacijose nurodomas konkretus standartas, galima siūlyti lygiavertį arba aukštesnio lygio.

33. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, teismas pritaria atsakovės pozicijai, kad techninėje specifikacijoje buvo nustatyti suprantami ir aiškūs reikalavimai Pirkimo objektui tam, kad tiekėjai galėtų parengti ir pateikti savo pasiūlymus, o atsakovė galėtų įsigyti reikalingą įrangą. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad atsakovė TS 1.2 punktu, kurį ieškovė prašo panaikinti, pažeidė VPĮ 37 straipsnio 3 ir 4 dalis, VPĮ 35 straipsnio 4 dalį bei ieškovės nurodytus principus ar pateikė nepakankamą kiekį informacijos, todėl ieškovės reikalavimą dėl TS 1.2 punkto pripažinimo negaliojančiu teismas atmeta.

Dėl TS 7.9 punkto teisėtumo.

34. TS 7.9 punkte nustatyta, kad kai KĮ (kontrolės įranga) įrengiama prie esamų eismo stebėjimo ar valdymo įrenginių, dėl kurių įrenginiai/komponentės nustos funkcionuoti arba Kelių direkcija praras dabar egzistuojančią įrenginių/komponenčių garantiją, tokiu atveju Rangovas turės atstatyti įrenginių/komponenčių darbą, kad jie tinkamai funkcionuotų ir perimti garantinius įsipareigojimus, jei dėl rangovo kaltės jie nustojo galioti arba padengti Kelių direkcijos patirtas išlaidas dėl įrenginių/komponenčių tinkamo darbo atstatymo.

35. Pasisakydama dėl pastaroji TS punkto neteisėtumo, ieškovė paaiškino, kad Pirkimo sąlygų 7.9 punktas dėl jame nustatyto įpareigojimo perimti esamų keliuose įrengtų įrenginių / komponentų garantiją tuo atveju, jeigu įrangos tiekėjas panaudoja esamą keliuose įrangą, pažeidžia skaidrumo, tiekėjų lygiateisiškumo bei VPĮ 37 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kadangi, numačius garantinių įsipareigojimų esamai įrangai perėmimo prievolę, esamos (jau instaliuotos) įrangos tiekėjas gauna nepagrįstą konkurencinį pranašumą ir išskirtines sąlygas dalyvauti pirkime; toks reikalavimas diskriminuoja tiekėjus ir yra neapibrėžtas.

36. Įvertinęs ginčijamos pirkimo sąlygos turinį, teismas nemato pagrindo sutikti su ieškovės vertinimu, kad nurodyta sąlyga rangovas yra įpareigojamas perimti jau esamų keliuose įrengtų įrenginių/komponentų garantiją tuo atveju, jeigu įrangos tiekėjas panaudoja esamą keliuose įrangą.

37. Lingvistiškai aiškinant TS 7.9 punkto nuostatą, matyti, kad ginčijamoje nuostatoje įtvirtinta sąlyga, kad kai KĮ įrengiama prie esamų eismo stebėjimo ar valdymo įrenginių ir dėl to jau esami įrenginiai/komponentės nustoja funkcionuoti arba jeigu dėl rangovo kaltės atsakovė praranda jau egzistuojančią turimų įrenginių/komponenčių garantiją, tai rangovas turės: 1) arba atstatyti įrenginių/komponenčių darbą, kad jie tinkamai funkcionuotų, ir perimti garantinius įsipareigojimus; 2) arba padengti atsakovės patirtas išlaidas dėl įrenginių/komponenčių tinkamo darbo atstatymo.

38. Taigi ieškovė iš esmės netinkamai aiškindama nurodyta TS sąlygą, daro nepagrįstą išvadą, kad TS 7.9 punkte yra nustatytas įpareigojimas perimti esamų keliuose įrengtų įrenginių / komponentų garantiją tuo atveju, jeigu įrangos tiekėjas panaudoja esamą keliuose įrangą – kaip matyti lingvistiškai išanalizavus ginčijamą Pirkimo sąlygą, rangovas turės atstatyti įrenginių/komponenčių darbą, kad jie tinkamai funkcionuotų, ir perimti garantinius įsipareigojimus tik tuo atveju, jeigu KĮ įrengiama prie esamų eismo stebėjimo ar valdymo įrenginių ir dėl rangovo kaltės ar jo įrenginių jau esami įrenginiai/komponentės nustoja funkcionuoti arba atsakovė praranda egzistuojančią įrenginių/komponenčių garantiją.

39. Apibendrinant išdėstytus argumentus, teismas atmeta ir ieškovės reikalavimą dėl TS 7.9 punkto pripažinimo negaliojančiu bei pažymi, kad iš ieškovės ginčijamos nuostatos nėra pagrindo spręsti, kad pastarąja sąlyga būtų sukuriamos išskirtinai palankesnės sąlygos kuriam nors konkrečiam tiekėjui.

Dėl TS 6.7.2.1, 6.7.2.2, 6.6.3.1–6.6.3.3 punktų teisėtumo.

40. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad techninės specifikacijos 6.7.2.1, 6.7.2.2, 6.6.3.1 – 6.6.3.3 punktų reikalavimai pažeidžia VPĮ 37 straipsnio 3 ir 4 dalis, VPĮ 35 straipsnio 4 dalį bei skaidrumo, tiekėjų lygiateisiškumo bei nediskriminavimo principus; be to, 6.7.2.1 ir 6.7.2.2 p. nustatytas žemesnis nei įprasta įsigyjamos įrangos tikslumas, tokiu būdu siekiant užtikrinti, kad Pirkime dalyvautų esami infrastruktūros sistemas įdiegę tiekėjai. Ieškovės teigimu, įrangos tikslumas turėtų būti ne mažesnis nei 99,5 proc.

41. TS 6.7.2 punkte nustatyti reikalavimai ANAK posto veikimo tikslumui. TS 6.7.2.1 punkte nustatyta, kad transporto priemonių aptikimas turi būti ne mažesnis nei 95 %; TS 6.7.2.2 punkte nustatyta, kad valstybinio registracijos numerio nustatymas turi būti ne blogesnis kaip 95 %.

42. Atitinkamai TS 6.6.3 punktas nurodo reikalavimus ANKAĮ posto veikimo tikslumui: Transporto priemonių aptikimas ne mažiau nei 98 % (TS 6.6.3.1 punktas); Transporto priemonės klasės nustatymas – ne blogiau kaip 90 % (TS 6.6.3.2 punktas); Valstybinio registracijos numerio nustatymas – ne blogiau kaip 95 % (TS 6.6.3.3 punktas).

43. Kasacinis teismas, aiškindamas pirkimo objektui keliamų reikalavimų nustatymą reglamentuojančias teisės normas, yra išaiškinęs, kad perkančiosioms organizacijoms pripažįstama teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą, tačiau ši jos diskrecija yra ribojama viešųjų pirkimų principų, kurie negali būti pažeisti, taip pat draudimo dirbtinai riboti konkurenciją bei VPĮ nurodytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017).

44. Įvertinęs ieškovės išdėstytus argumentus, teismas neturi pagrindo spręsti, kad atsakovės nustatyti reikalavimai yra neprotingi, neproporcingi, ar suformuluoti taip, kad Pirkime būtų proteguojamas tam tikras konkretus tiekėjas. Teismas pastebi, kad atsakovės nustatyti reikalavimai yra minimalūs (t. y. reikalaujama tam tikro „ne mažesnio“ bei „ne blogesnio“ rezultato), taigi objektyviai gali susiklostyti situacija, kad faktiniai rezultatai gali siekti ir tą patį ieškovės deklaruojamą bei siekiamą tikslumą, sudarantį 99,5 proc. Kita vertus, nors ieškovė ir nurodo, kad tikslumas yra ženkliai per mažas, teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovės teiginiais dėl kelių priežasčių: pirma, teismui nežinomos objektyvios priežastys, dėl kurių tikslumas turėtų siekti būtent ieškovės nurodytą dydį (99,5 proc.); antra, ieškovės nurodytas tikslumas ir atsakovės nustatyti reikalavimai, nors ir skiriasi, nesiskiria taip „ženkliai“, kaip tai bando pateikti ieškovė.

45. Teismo vertinimu, ieškovė savo argumentais iš esmės paneigia savo pačios teiginius apie siekį užtikrinti, kad Pirkime nebūtų ribojama konkurencija, kadangi nustačius ieškovės prašomus didesnius tikslumo reikalavimus, tam tikra dalis tiekėjų kaip tik būtų nepajėgūs konkuruoti su galimai itin ribotu kiekiu rinkoje egzistuojančių ir tokį fiksavimo tikslumą galinčių pasiūlyti tiekėjų. Todėl nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai bei argumentai dėl TS 6.7.2.1, 6.7.2.2, 6.6.3.1–6.6.3.3 punktų pripažinimo negaliojančiais atmestini kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs.

Dėl atsakovės pareigos įsitikinti tiekėjų pajėgumu įvykdyti Pirkimo įsipareigojimus.

46. Ieškovės teigimu, Pirkimo sąlygų 27 punkte nustatytas vienintelis kvalifikacijos reikalavimas, susijęs su tiekėjo pajamomis iš visos veiklos. Dėl šios priežasties ieškovė nurodo, kad Pirkime gali dalyvauti tiekėjai, neturintys techninių resursų, profesinių žinių ir patirties įgyvendinti Pirkimo objektą, kas prieštarauja VPĮ 47 straipsnio 1 daliai bei racionaliam lėšų panaudojimo principui.

47. Nustatyta, kad Pirkimo sąlygų 27 punkte nustatyti kvalifikacijos reikalavimai bei reikalaujami dokumentai ir informacija, patvirtinantys šiuos reikalavimus. Pirkimo sąlygų 27.1.1 punkte nustatomi šie kvalifikaciniai reikalavimai: jeigu tiekėjas teikia pasiūlymą I pirkimo daliai - tiekėjo, tiekėjų grupės partnerių kartu vidutinės metinės pajamos iš visų veiklų per paskutinius 3 finansinius metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos arba per laiką nuo įregistravimo dienos (jeigu veikla vykdoma mažiau nei 3 metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos) turi būti ne mažesnė kaip 2 000 000,00 Eur (Pirkimo sąlygų 27.1.1 punktas); jeigu tiekėjas teikia pasiūlymą II pirkimo daliai - tiekėjo, tiekėjų grupės partnerių kartu vidutinės metinės pajamos iš visų veiklų per paskutinius 3 finansinius metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos arba per laiką nuo įregistravimo dienos (jeigu veikla vykdoma mažiau nei 3 metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos) turi būti ne mažesnė kaip 2 000 000,00 Eur. (Pirkimo sąlygų 27.1.2 punktas). Nurodyti privalomi pateikti dokumentai: 3 paskutinių finansinių metų ūkio subjekto finansinių ataskaitų rinkinys su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) ar jo ištrauka, jeigu šalies, kurioje registruotas tiekėjas, įstatymuose reikalaujama skelbti metinį finansinių ataskaitų rinkinį. Jei finansinės atskaitomybės dokumentai dar nepateikti VĮ „Registrų centras“, teikiami prašomą informaciją nurodantys dokumentai (pažymos, išrašai ar kt.), patvirtinti subjektų, atsakingų už tiekėjo finansinę atskaitomybę.

48. Sutiktina su ieškove, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl perkančioji organizacija turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs (VPĮ 47 straipsnio 1 dalis). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, perkančioji organizacija gali pasirinktinai atsižvelgti į tiekėjų: 1) teisę verstis atitinkama veikla; 2) finansinį ir ekonominį pajėgumą; 3) techninį ir profesinį pajėgumą.

49. Nagrinėjamu atveju atsakovei turint diskreciją spręsti dėl būdo, kuriuo patikrinama tiekėjų kvalifikaciją, teismas konstatuoja, kad atsakovė aiškiai ir nedviprasmiškai pasirinko vadovautis tiekėjų finansiniu ir ekonominiu pajėgumu (ką pagrindžia ir pačios atsakovės paaiškinimai, kad nesant pareigos rangovams darbus atlikti išimtinai patiems, nėra pagrindo nustatyti techninių, profesinių ar kitų perteklinių kvalifikacinių reikalavimų).

50. Taigi atsakovei teisėtai ir motyvuotai įgyvendinus savo diskreciją dėl tiekėjų kvalifikacijos patikrinimo būdo, teismas neturi pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl Pirkimo sąlygų 27 punkto pripažinimo negaliojančiu.

Dėl pirkimo objekto skaidymo į atskiras dalis.

51. Ieškovė ieškinyje paaiškino, kad Pirkimo sąlygų 11 punkte nurodytas Pirkimo objekto skaidymas į dalis tiesiogiai prieštarauja Pirkimo sąlygų 10 punktui, nurodančiam, kad Pirkimo objektas neskaidomas į dalis, o tiekėjai privalo siūlyti visą darbų apimtį. Ieškovės teigimu, tokiu būdu atsakovė neužtikrina konkurencijos Pirkime, priešingai – ją sumažina, o Pirkimo skaidymas į dalis prieštarauja racionaliniam pirkimui skirtų lėšų panaudojimo principui ir dar daugiau – viešajam interesui, susijusias su Kelių rinkliavos sistemos tinkamu funkcionavimu.

52. Pirkimo sąlygų 10 punkte nustatyta, kad Pirkimo objektas neskaidomas į dalis, o tiekėjai privalo siūlyti visą darbų apimtį. Pirkimo sąlygų 11 punkte nurodyta, kad viešasis pirkimas yra skaidomas į dvi dalis: I pirkimo dalis - automobilių klasės ir numerių atpažinimo įrangos (AKNAĮ) įrengimo darbai; II pirkimo dalis - automobilių numerių atpažinimo kamerų (ANAK) įrengimo darbai.

53. Tiek teismai, sprendžiantys tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, tiek šių santykių dalyviai pirkimo procedūrų metu turėtų pirkimo sąlygas aiškinti ir taikyti sistemiškai, nesuabsoliutinti lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgti į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktus). Tai ypač aktualu, kai pirkimo sąlygų turinys nėra pakankamai aiškus, taip pat kai viešųjų pirkimų reguliavime nepateikta aiškių procedūrų dėl tam tikrų reikalavimų nustatymo ir atitikties jiems vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013).

54. Visgi įvertinęs tiek Pirkimo skelbime nurodytas aplinkybes dėl pirkimo objekto ir pirkimo dalių, tiek Pirkimo sąlygų 10 ir 11 punktus, teismas neturi pagrindo spręsti, kad egzistuoja neaiškumas dėl pirkimo objekto ar jo dalių.

55. Teismas taip pat atmeta ieškovės teiginius, kad atsakovė, Pirkimą suskaidydama į atskiras Pirkimo dalis, neužtikrina konkurencijos Pirkime. Teismas atkreipia dėmesį, kad tiek iš jau minėtų TS nuostatų, įtvirtinančių reikalavimus Pirkimo objektams, tiek iš paties Pirkimo skelbimo matyti, kad ieškovė, skaidydama Pirkimą į dvi dalis, siekia skirtingų rezultatų, t. y. automobilių klasės ir numerių atpažinimo įrangos (AKNAĮ) įrengimo darbų pirkimu siekiama įrengti 19 postų su automobilių klasės ir numerių atpažinimo įranga, o automobilių numerių atpažinimo kamerų (ANAK) įrengimo darbų įsigijimu siekiama iš viso įrengti 56 postus su automobilių numerių atpažinimo kameromis. Teismas kaip deklaratyvius atmeta ieškovės argumentus, neva tokiu būdu būtų sumažinta konkurencija: priešingai, nagrinėjamu atveju Pirkimo dalių išskaidymas kaip tik sudarytų patrauklesnes sąlygas ir galimybes konkuruoti didesniam skaičiui tiekėjų, kas tik tinkamiau užtikrintų viešąjį interesą. Be to, teismas pažymi, kad ieškovė, ginčydama Pirkimo techninės specifikacijos bei Pirkimo sąlygų nuostatas, taip ir nenurodė, kokiu būdu ieškovės teisės, atsakovei Pirkimo dokumentuose įtvirtinus ginčijamas sąlygas, buvo pažeistos. Vien tai, kad ieškovė savitai interpretuoja Pirkimo dokumentuose įtvirtintas nuostatas ir su jomis nesutinka, dar nesudaro pagrindo teigti, kad Pirkimo dokumentų nuostatos savaime riboja konkurenciją.

Dėl Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatų (BDAR) pažeidimų.

56. Ieškovė taip pat išreiškė poziciją, kad TS 6.6.5 ir 6.7.3 punktai prieštarauja BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkto ir 6 straipsnio reikalavimams. Ieškovės teigimu, Techninės specifikacijos 6.6.5 ir 6.7.3 punktuose numatytas reikalavimas, kad į DPKS turi būti teikiami duomenys, įskaitant ir bendro vaizdo nuotrauką, reiškia, kad turėtų būti fiksuojami visų transporto priemonių duomenys, įskaitant viso vaizdo nuotraukas - tokiu būdu būtų renkami asmenų, kuriems netaikoma prievolė mokėti kelių mokestį ar kurie yra jį sumokėję, asmens duomenys, o tai reiškia, kad būtų renkama daugiau duomenų (didesne apimtimi), negu būtina tikslui pasiekti. Techninės specifikacijos 6.8.3 punktas atitinkamai numato, kad įrangos postas turi turėti vidinę duomenų saugyklą, kuri turi būti ne mažesnė nei 16 GB, o tai prieštarauja BDAR nurodytam saugojimo trukmės apribojimo principui bei kelia riziką įrangoje saugomų asmens duomenų saugumui.

57. Susipažinęs su TS 6.6.5 ir 6.7.3 punktų nuostatomis teismas pastebi, kad ieškovė itin siaurai aiškina pirkimo objektą, jį sutapatindama vien su atsakovės siekiu surikti kelių mokestį. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose aiškiai ir nedviprasmiškai paaiškino, kokiu pagrindu ketinama tam tikrą laiką disponuoti duomenimis ir išimtinai magistraliniuose keliuose fiksuoti automobilių srautus. Be to, atsakovė nurodė, kad nurodyti veiksmai bus atliekami vadovaujantis Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinės sistemos nuostatais. Teismui nekyla abejonės, kad pastarosios Pirkimo nuostatos iš esmės padės užtikrinti teisės aktuose įtvirtintus ir atsakovės siekiamus tikslus, susijusius su viešojo intereso įgyvendinimu, kaip antai, identifikuoti kelių naudotojo mokestį sumokėjusius asmenis, registruoti kelių naudotojo mokesčio sumokėjimo duomenis ir juos analizuoti; identifikuoti transporto priemones, kurias vairuodami asmenys padaro Kelių eismo taisyklių ir kitų eismo saugai įtaką galinčių turėti teisės aktų pažeidimus.

58. Teismas taip pat vertina, kad ieškovė savo argumentais kvestionuoja TS sąlygas ne kaip ginčo, kylančio iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, dalyką, bet kaip savarankišką ginčą, kurio esmę sudaro BDAR nuostatų taikymas. Pakartotinai teismas pastebi, kad ginčydama nurodytas TS 6.6.5 ir 6.7.3 sąlygas, ieškovė nenurodė, kokios jos, kaip tiekėjo, teisės nurodytomis TS nuostatomis buvo pažeistos, todėl ieškovės reikalavimas dėl pastarųjų TS nuostatų panaikinimo atmestinas. Taip pat pažymėtina, kad ieškovei pareiškus reikalavimą, kurio faktinis pagrindas nėra savo esme susijęs su viešojo pirkimo santykiais, teismas detaliai dėl ieškovės argumentų, savo esme nesusijusių su viešųjų pirkimų teisiniais santykiais, pasisakyti nemato pagrindo.

59. Kiti ieškinio argumentai, nepaminėti sprendime, nėra teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

60. Ieškovės ieškinio reikalavimų netenkinus, ieškovei bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos. Atsakovei nepareiškus prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, bylinėjimosi išlaidos byloje neskirstomos (CPK 93, 98 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 4231 - 423⁸ straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Bylos dalį dėl ieškovės SW Baltics, AS reikalavimo pripažinti negaliojančiu viešojo pirkimo „Eismo kontrolės ir įrangos įrengimas“, Nr. 534185 techninės specifikacijos 1.3 punktą nutraukti.

Likusioje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.