Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2-1398-640/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-11-13
Bylos Nr.: e2-1398-640/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01574-2022-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Ieškovas: valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcija
Atsakovas: SW Baltics AS
Advokatai: Audrius Žvybas

Kategorijos

2.6.10.5.2Deliktinė atsakomybė

Civilinė byla Nr. e2-1398-640/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01574-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.; 3.2.6.5 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė,sekretoriaujant Eglei Čeponienei,

dalyvaujant ieškovės atstovams advokatei Mildai Markevičiūtei, advokatui Dominykui Jončui,

atsakovės atstovams advokatui Audriui Žvybui, advokato padėjėjui Justinui Poderiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau-ieškovė, Direkcija) ieškinį atsakovui SW Baltics AS (toliau-atsakovas) dėl žalos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, uždaroji akcinė bendrovė (toliau-UAB) „Proit“, Viral Engineering SIA.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 60 916 350 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė kaip subjektas, patikėjimo teise valdantis Lietuvos Respublikos kelius ir kuriam yra pavesta įdiegti naują naudojimosi keliais rinkliavos sistemą bei jos pagrindu surinktas lėšas naudoti kelių priežiūrai, prašo priteisti žalą, patirtą nesąžiningais, neteisėtais ir nepagrįstais atsakovo veiksmais, dėl kurių buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės pagal atsakovo ieškinius, kuriais buvo sustabdytas ieškovės organizuojamo Projekto ir jį realizuojančių pirkimo procedūrų vykdymas, taip pat įvertinus tai, kad tokie ieškiniai nebuvo patenkinti. Tokius nepagrįstus ieškinius ir prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones teikė atsakovas SW Baltics AS, todėl žalą ieškovei turi atlyginti būtent atsakovas. Savo ieškinį ieškovė grindžia tokiais argumentais:

1.1. Ieškovė vykdo viešąjį pirkimą, paskelbtą 2021 m. balandžio 8 d. Nr. 539448 „Projekto „Elektroninės kelių rinkliavų sistemos sukūrimas“ informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugos“ (toliau-EKRIS pirkimas). Pirkimu siekiama atrinkti tiekėją, kuris sukurtų ir įdiegtų informacinę sistemą, naudojamą šiuo metu ieškovės įgyvendinamame projekte („Projektas“) – kuriamoje elektroninėje kelių rinkliavų (įprastai vadinamoje „e-tolling“) sistemoje. Tai yra itin didelio masto projektas, kuriuo ketinama pakeisti šiuo metu galiojančią vinječių sistemą į kelių rinkliavą, kuri būtų mokama už keliais nuvažiuotą atstumą. Šiuo metu pajamos iš metinių vinječių pardavimo sudaro apie 45 mln. Eur, o įdiegus pažangią elektroninę sistemą, pajamos pasieks apie 111 mln. Eur. Projektas taip pat apima ir dar vieną ieškovės organizuojamą pirkimą – paskelbtą 2021 m. kovo 4 d. Nr. 2021/S 045-109380 „Eismo kontrolės įrangos įrengimas“ (toliau-EKĮ pirkimas). Projektas yra vykdomas įgyvendinant 2020 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 6, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 6, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3420 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymą, pakeičiančius Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą (toliau – Įstatymas) (planuojama įsigaliojimo data – 2023 m. sausio 1 d.). Pagal minėtą Įstatymą kelių rinkliavą, skaičiuotiną pagal laiką (laikinė rinkliava), dar vadinamą vinječių sistema pakeis kelių rinkliava, skaičiuojama pagal transporto priemonės tipą ir išmetamųjų teršalų kiekio standartus „Euro“ mokama už ta priemone nuvažiuotą atstumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais valstybinės reikšmės keliais (atstuminė rinkliava) (Įstatymo 2 str. 1 d. (redakcija nuo 2023 m. sausio 1 d.)). Taip pat pagal Įstatymą kelių rinkliava mokama Kelių rinkliavos sumokėjimo registravimo informacinėje sistemoje (Įstatymo 2 str. 1 d. (redakcija nuo 2023 m. sausio 1 d.)), kurios diegimui ir paskelbti EKRIS ir EKĮ pirkimai. Minėtas Įstatymas nustato, kad kelių rinkliavos lėšos yra akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos (šiuo metu – VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija, teisinė forma keičiama nuo 2023 m. sausio 1 d.) pajamos (Įstatymo 6 str. 5 d. (redakcija nuo 2023 m. sausio 1 d.) (pagal laikinę vinječių sistemą gaunamos pajamos – biudžeto lėšos). Įstatymas numato, kad kelių rinkliavos lėšos naudojamos mokamų valstybinės reikšmės kelių priežiūrai ir plėtrai, kelių rinkliavos sistemos administravimui ir plėtrai, kelių rinkliavos sistemai sukurti ir įdiegti skirtai paskolai, jei bus suteikta valstybės garantija, grąžinti ir palūkanoms mokėti (Įstatymo 6 str. 5 d. (redakcija nuo 2023 m. sausio 1 d.).

1.2. Ši atstuminė rinkliava (dar vadinama e-tolling) sistema turėjo pradėti veikti 2023 m. sausio 1 d. Atstuminei e-tolling rinkliavai veikti buvo pasirinkta ne įsigyti jau esamą sistemą, tačiau sukurti ir įdiegti naują, Lietuvos specifikai pritaikytą sistemą, būtent šiuo tikslu ir buvo paskelbti EKRIS ir EKĮ pirkimai. Atstuminės e-tolling rinkliavos sistemos sukūrimas yra ne nacionalinė iniciatyva, tačiau Lietuvos Respublikos įsipareigojimas, būtinas įgyvendinti Direktyvą 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra, Direktyvą (ES) 2019/520 dėl elektroninių kelių rinkliavos sistemų sąveikumo, kuria sudaromos palankesnės sąlygos tarpvalstybiniu lygmeniu keistis informacija apie kelių rinkliavų nesumokėjimo atvejus Sąjungoje bei Reglamentą (ES) 2020/203 dėl transporto priemonių klasifikavimo, Europos elektroninės rinkliavos paslaugos gavėjų (toliau-EERP gavėjas) pareigų, sąveikos sudedamosioms dalims taikomų reikalavimų ir paskelbtųjų įstaigų būtinųjų tinkamumo kriterijų ir Reglamentą (ES) 2020/204 dėl Europos elektroninės rinkliavos paslaugos teikėjų detalizuotų pareigų, Europos elektroninės rinkliavos paslaugos teritorijos dokumento būtinojo turinio, elektroninių sąsajų ir sąveikos sudedamosioms dalims taikomų reikalavimų, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2009/750/EB (toliau – Direktyva).

1.3. EKRIS ir EKĮ pirkimų paskelbimo datos buvo parinktos atsižvelgiant į tai, kad sistemos diegimo trukmė (įskaitant testavimo laikotarpį) – 14 mėnesių. Nuo tada, kai projektą įgyvendinantys pirkimai buvo paskelbti, t. y. prieš beveik dvejus metus, jie, o kartu visas Projektas, buvo nuolat ir įvairiomis priemonėmis stabdomi atsakovo SW Baltics AS ir susijusių asmenų. Nepaisant to, kad nuo EKRIS pirkimo paskelbimo praėjo daugiau kaip 20 mėnesių, pirkimas iš esmės nėra pasibaigęs, ieškovės teigimu, dėl aktyvių nesąžiningų atsakovo ir su juo susijusių asmenų veiksmų, nepagrįstai ir neteisėtai ginčijant pirkimo sąlygas, siekiant ne įgyvendinti sąžiningo tiekėjo teisę varžytis dėl viešo pirkimo sutarties sudarymo, tačiau siekiant išimtinai žlugdyti Projektą ir konkretų pirkimą bei tokiu būdu trukdyti ieškovei sudaryti Projektą įgyvendinančią pirkimo sutartį. Ieškovė nurodo, kad dėl atsakovo veiksmų jo pareikštiems ieškiniams užtikrinti du kartus buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Išnagrinėjus pradėtas bylas įsiteisėjusiais galutiniais sprendimais buvo nuspręsta, kad ieškiniai buvo nepagrįsti ir nebuvo tenkinti. Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių projekto įgyvendinimas vėluoja.

1.4. Ieškovė neginčija, kad kaip atskira mokėjimo už kelius rinkliavos sistema EKRIS gali egzistuoti atskirai, be EKĮ pirkimo objekto, t. y. be transporto priemonių klasifikavimo ir numerių atpažinimo postų. T. y., EKRIS pirkimu įgyjama įranga yra pakankama tam, kad būtų surenkamas kelių mokestis. Tačiau tinkamas e-tolling sistemos veikimas yra neįmanomas be galimybės užtikrinti, kad rinkliava yra mokama tinkamai. Be EKĮ pirkimo, EKRIS pirkimu įsigyjamas objektas būtų nepilnavertis ir nevientisas produktas. Be EKĮ pirkimo e-tolling sistemos veikimas nebūtų tinkamai užtikrinamas, kelių naudotojai, turintys prievolę mokėti kelių naudotojo rinkliavą, galėtų piktnaudžiauti sistemos trūkumais ir išvengti rinkliavos mokėjimo iš dalies arba visiškai. EKĮ pirkimas smarkiai prisidės prie pilnaverčio kelių mokesčio sumokėjimo.

1.5. Ieškovė nurodo, kad EKĮ pirkime atsakovas pateikė pretenziją, kuria keliami klausimai, kuriuos rinkos konsultacijų metu buvo nurodę dalyvavę tiekėjai (įrangos tikslumas, kvalifikacija, skaidymas). Nors ieškovė pretenziją tenkino dalyje, tačiau 2021 m. balandžio 6 d. atsakovas kreipėsi į teismą dėl tariamai neteisėtų pirkimo sąlygų, prašė ne tik šias sąlygas panaikinti, tačiau iš esmės šio tiekėjo tikslas buvo nutraukti pirkimo procedūras. Šio tiekėjo prašymu EKĮ pirkime buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – EKĮ pirkimo procedūrų sustabdymas. Atsakovas pasiūlymo EKĮ pirkime nepateikė. Todėl akivaizdu, kad atsakovas paprasčiausiai siekė sužlugdyti EKĮ pirkimą. Atsakovas net neturėjo intereso jame dalyvauti. Atstuminei e-tolling sistemai diegti ieškovė pasirinko naujos sistemos sukūrimą ir įdiegimą, kuri geriausiai atitiktų Lietuvos poreikius. Negalėdamas pasiūlyti tokio produkto atsakovas nusprendė imtis su e-tolling sistema susijusių pirkimų stabdymo ir nutraukimo. Taigi, atsakovo nurodytos EKĮ pirkimo atidėjimo datos yra susijusios išimtinai su atsakovo veiksmais. Atsakovas nuolat siekė stabdyti ir nutraukti EKĮ pirkimą, stengėsi, kad šis pirkimas apskirtai neįvyktų. Atsakovas su ieškove komunikavimo ne klausimais – atsakymais, o išimtinai vien ieškiniais ir pretenzijomis.

1.6. Tik paskelbus apie EKRIS pirkimą, atsakovas iš karto pateikė pretenziją, kuria iš esmės reikalavo pirkimą nutraukti, motyvuojant tuo, kad pirkimas nepagrįstai yra neskaidomas į dalis. Nors ieškovė pretenziją tenkino dalyje, tačiau 2021 m. gegužės 25 d. atsakovas kreipėsi į teismą dėl tariamai neteisėtų pirkimo sąlygų, prašė ne tik šias sąlygas panaikinti, tačiau iš esmės šio tiekėjo tikslas buvo nutraukti pirkimo procedūras. Šio tiekėjo prašymu EKRIS pirkime buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – EKRIS pirkimo procedūrų sustabdymas.

1.7. Ieškovė nurodo, kad atsakovo iniciatyva ieškovės organizuojamų EKRIS ir EKĮ pirkimų atžvilgiu buvo taikomos dvejos laikinosios apsaugos priemonės – pirkimo procedūrų sustabdymas.

1.8. 2021 m. rugpjūčio 26 d. Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-988-798/2021, galutinai patvirtino, jog EKĮ pirkimo sąlygos yra teisėtos, ir ieškovė pirkimą gali tęsti pagal paskelbtas pirkimo sąlygas ir atsakovo ieškinys buvo atmestas. 2022 m. vasario 17 d. Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-492-370/2022, galutinai patvirtino, jog EKRIS pirkimo sąlygos yra teisėtos, ir ieškovė pirkimą gali tęsti pagal paskelbtas pirkimo sąlygas. Taigi, abejose bylose atsakovo reikalavimai buvo atmesti visiškai.

1.9. Ieškovei atnaujinus EKRIS pirkimo procedūras, suinteresuoti tiekėjai pateikė klausimus dėl pirkimo sąlygų paaiškinimo, į šiuos klausimus buvo atsakyta ir buvo nustatyta, kad pasiūlymus tiekėjai turi pateikti iki 2022 m. kovo 24 d. Prieš pat pasiūlymų pateikimo momentą, 2022 m. kovo 21 d. 23 val. 30 min. prie EKRIS pirkimo prisijungė visiškai naujas tiekėjas – Viral Engineering SIA, kuris anksčiau pirkimo procedūrose nedalyvavo. Ieškovė pažymėjo, kad šis tiekėjas per 9 minutes, susipažinęs su visais pirkimo dokumentais, 2022 m. kovo 21 d. 23 val. 39 min. pateikė pretenziją, kuria ginčijo ne pačias pirkimo sąlygas, tačiau ieškovės pateiktus atsakymus į kitų tiekėjų klausimus. Dar daugiau, šis subjektas, nesulaukęs pretenzijos išnagrinėjimo ir net nežinodamas, kiek ir kokių reikalavimų yra atmesta arba patenkinta, 2022 m. kovo 23 d. pateikė ieškinį teismui, kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Prašymas buvo tenkintas – laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos – EKRIS pirkimo procedūros vėl buvo sustabdytos neapibrėžtam laiko tarpui. Ieškovė pabrėžia, kad Viral Engineering SIA ir atsakovas SW Baltics AS yra susiję asmenys: abiejų jų vadovė buvo V. S. Be to, ieškovės teigimu, atsakovas net neslėpė, kad buvo suinteresuotas ne pirkimo sutarties sudarymu, tačiau kito produkto – jau sukurtos panašios, tačiau kokybiškai prastesnės, brangesnės, Lietuvos valstybės ir ieškovės poreikių neatitinkančios informacinės sistemos nuomos paslaugų pardavimu ieškovei. Visuose Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto šio projekto parlamentinės kontrolės posėdžiuose atsakovo SW Baltics AS atstovas dalyvauja ir aktyviai įrodinėja, kad šis pirkimas yra nereikalingas, tariamai nepagrįstai ir neteisėtai organizuojamas ir vykdomas. Pavyzdžiui, 2022 m. balandžio 6 d. vykusio Ekonomikos komiteto posėdžio metu atsakovo SW Baltics AS atstovas tiesiogiai nurodė, kad šio pirkimo objektas yra nereikalingas, nauja informacinė sistema neturėtų būti kuriama, o ieškovė tariamai neatsižvelgė į rinkos konsultacijos metu pateiktas pastabas.

1.10. Ieškovė nurodo, kad tokie atsakovo veiksmai, sąmoningai stabdant ir bandant sužlugdyti Projekto įgyvendinimą nesąžiningai naudojantis tiekėjų teisėmis Projektą įgyvendinančio viešojo pirkimo procedūrų metu, laikytini atsakovo ir su juo susijusių asmenų piktnaudžiavimu viešo pirkimo procedūromis. Atsižvelgiant į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo taikomos ilgą laiko tarpą atsakovo prašymų pagrindu, įvertinus, kad pagal pirkimo sąlygas sistema yra kurtina 14 mėnesių, būtent dėl atsakovo nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų reiškiant nepagrįstus ieškinius, prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones (kurios sustabdė pirkimų vykdymą) sistema nebebus sukurta ir nepradės veikti laiku, t. y. 2023 m. sausio 1 d. (šiuo metu dar nėra sudaryta sutartis su EKRIS pirkimo laimėtoju). Tai reiškia, kad nuo 2023 m. sausio 1 d., jei įstatymų leidėjas nepriims Įstatymo pakeitimų, Lietuvoje nebebus nei šiuo metu galiojančios vinječių sistemos (ją įteisinančių aktų galiojimas baigsis, šios sistemos galiojimas kol kas nėra pratęstas), nei naujos e-tolling sistemos (nes ji dar nebus sukurta ir įdiegta). Dėl šios priežasties nebus surinktos lėšos už naudojimąsi keliais ir bus patirta žala. Net jei vinječių galiojimas būtų pratęstas, ieškovė vis tiek patirs žalą, kadangi vinječių pagrindu surinktos lėšos yra ne ieškovės pajamos, o biudžeto.

1.11. Ieškovė nurodo, kad tinkamai organizavo EKRIS ir EKĮ pirkimus. Pirkimai „strigo“ ir buvo nutraukiami ne dėl tariamos ieškovės „nekompetencijos“, o dėl nuolatinių atsakovo bandymų juos nepagrįstai stabdyti bei nutraukti. Todėl e-tolling sistema laiku neįdiegta buvo būtent dėl atsakovo sąmoningų veiksmų. Atsakovas niekaip nepaneigė savo neteisėtų veiksmų trukdant organizuoti EKRIS ir EKĮ pirkimus. Vienintelis motyvas, kuriuo atsakovas grindžia savo veiksmus – bandymas „parodyti pirkimų klaidas ieškovei“, tačiau tikrasis atsakovo tikslas buvo EKRIS ir EKĮ pirkimų sužlugdymas. Atsakovo neteisėtų veiksmų pasekmė – labai ilgam nukeltas (atidėtas) e-tolling sistemos įdiegimas.

1.12. Ieškovės vertinimu, negali būti kuriamas precedentas, kuomet akivaizdžiai nesąžiningai besielgiantis tiekėjas, tyčia stabdantis pirkimus nepagrįstais ieškiniais, neturėtų atlyginti tokiais savo veiksmais padarytos žalos. Priešingu atveju, tiekėjams būtų „atrišamos rankos“ piktnaudžiauti teise, reikšti akivaizdžiai nepagrįstas pretenzijas bei ieškinius, stengiantis žlugdyti pirkimus. Tokie veiksmai yra juo labiau nesąžiningi tuomet, kai tai daro pirkimo dalyvis, net neketinantis teikti pasiūlymo (atsakovas neteikė pasiūlymų nei EKRIS, nei EKĮ pirkimuose).

2. Atsakovas su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškinys yra visiškai nepagrįstas turinio prasme, pareikštas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis: nutylint esmines faktines aplinkybes, paneigiančias ieškovės teiginius ir atskleidžiančias, jog tik išskirtinai dėl ieškovės kaltės iki šios dienos viešojo pirkimo procedūros EKRIS pirkime yra nebaigtos, o EKĮ buvo užsitęsusios; nesiekiant realaus žalos atlyginimo ir apskritai ieškovei viešai pareiškus, kad ieškovė neketina ginti savo (tariamai) pažeistų teisių; norint pateisinti pačios ieškovės neveiklumą ir akivaizdžias klaidas organizuojant ir vykdant naujos kelių mokesčio sistemos įdiegimą, taip pat dirbtinai parodyti „aktyvius veiksmus“ ieškovės steigėjui ir savininko teises bei pareigas įgyvendinančiai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai. Tokią poziciją atsakovas pagrindžia dėstomomis aplinkybėmis:

Atsiliepimas

2.1. Atsakovas nesutinka su ieškovės pozicija, jog naujosios atstuminės kelių rinkliavos sistemos veikimui yra būtinas ir EKĮ pirkimo objektą sudarančios eismo kontrolės įrangos darbų įsigijimas ir nurodyta eismo kontrolės įranga. Atsakovo teigimu, e-tolling sistemos funkcionavimui nėra būtinas EKĮ pirkimą sudarančios kontrolės įrangos darbų įsigijimas, tam visiškai pakaktų vien įgyvendinti EKRIS pirkimo procedūras. Tai atsakovas grindžia pačios ieškovės teiktais paaiškinimais 2021 m. gruodžio 10 d. Seimo ekonomikos komitetui, kuriame yra vykdoma e-tolling sistemos projekto įgyvendinimo parlamentinė kontrolė, kuriais nurodė, kad: „Pagrindinis e-tolling sistemos komponentas yra informacinė sistema EKRIS, kurios pagalba bus surenkama kelių rinkliava ir be kurios perėjimas prie atstūminės rinkliavos negalimas. Visos susijusios paslaugos ir darbuotojai bus organizuojami šios sistemos veikimo užtikrinimui. Net ir esant atskirų kontrolės sistemos elementų neveikimui, tai neturės įtakos bendram e-tolling sistemos funkcionavimui.<...> Realus kontrolės įrangos (kamerų) įsigijimo vykdymas bei numatoma pabaiga, šiuo metu nekelia grėsmės ir neturi įtakos perėjimui prie naujos rinkliavos sistemos.” Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. birželio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-700-370/2021, kurioje buvo spręstas laikinųjų apsaugos priemonių EKĮ pirkime teisėtumo klausimas nurodė, kad: „Pagal atsakovės paskelbtus pirkimus, susijusius su kelių rinkliavos sistemos sukūrimu, bei pirkimo techninę specifikaciją, galima spręsti, kad šio pirkimo objektą sudaro įranga, skirta tik nustatyti kelių rinkliavos mokėjimo pažeidimus (juos fiksuoti ir perduoti), tačiau ne apskaičiuoti mokėtiną rinkliavos sumą bei apmokestinti kelių naudotoją. Kaip nurodė atsakovė, iš dalies atmesdama ieškovo pretenziją, įranga tik fiksuos eismo duomenis ir perduos juos į šiuo metu eksploatuojamą Valstybinės reikšmės kelių eismo informacines sistemos daugiafunkcės pažeidimų kontrolės modulį.“ Nurodytas aplinkybes ieškovės atstovas pakartotinai patvirtino ir kitame Ekonomikos komiteto posėdyje 2021 m. lapkričio 22 d.

2.2. Atsakovas teigia, kad EKĮ pirkimo bei EKRIS pirkimo vykdymo eiga tiesiogiai patvirtina, kad ieškovė netinkamai ir nenuosekliai organizavo bei vykdė šiuos konkursus ir itin vėlavo su viešųjų pirkimų procedūromis, taip sudarydama kliūtis laiku įdiegti e-tolling sistemą. Ieškovė 2021 m. kovo 4 d. paskelbusi EKĮ pirkimą net du kartus nukėlė pasiūlymų teikimo terminus dėl rengiamų papildomų atsakymų bei konkurso techninės specifikacijos patikslinimo. 2021 m. balandžio 15 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir pirkimo procedūros sustabdytos. Po bylos išnagrinėjimo ir išnykus sustabdymo pagrindui, ieškovė vėl net keturis kartus nukėlė pasiūlymų pateikimo terminą dėl konkurso sąlygų tikslinimo, atsakymų tiekėjams rengimo, koregavo techninius reikalavimus. Pagaliau ieškovė atšaukusi paskelbtą pirkimą, 2021 m. gruodžio 22 d. iš naujo perskelbė EKĮ pirkimą su patikslintomis sąlygomis ir nustatė pasiūlymų pateikimo terminą. Pasiūlymų pateikimo terminas buvo vieną kartą pratęstas dėl konkurso sąlygų tikslinimo ir galiausiai 2022 m. gegužės 25 d. buvo sudaryta sutartis dėl eismo kontrolės įrangos darbų įsigijimo. Atsakovas nurodo, kad EKRIS pirkimą, kuris buvo paskelbtas 2021 m. kovo 4 d., ieškovė pati atšaukė dėl galimų teisės aktų pažeidimų. 2021 m. balandžio 8 d. ieškovė paskelbė naują EKRIS pirkimą, kurio metu terminą pasiūlymams pateikti nukėlė du kartus dėl techninės specifikacijos bei sutarties projekto patikslinimų. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sustabdant pirkimo procedūrų vykdymą. Atnaujinus procedūras nustatytas terminas pasiūlymams pateikti buvo vieną kartą pratęstas. Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartimi kito konkurso dalyvio (Viral Engineering SIA) prašymu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sustabdant pirkimo procedūrų vykdymą. Atnaujinus procedūras, 2022 m. rugpjūčio 19 d. pirkime buvo įvertinta pasiūlymo eilė ir nustatytas laimėtojas. 2022 m. rugsėjo 23 d. UAB „Proit“ prašymu Šiaulių apygardos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė konkurso procedūras. 2022 m. spalio 27 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi laikinosios apsaugos paliktos galioti. 2023 m. vasario 7 d. Lietuvos apeliacinio teismo įsiteisėjusia nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-191-933/2023, teismas konstatavo, kad ieškovė neteisėtai EKRIS pirkimo laimėtoju paskelbė TollNet a.s. ir grąžino EKRIS pirkimą į prieš pažeidimą buvusią padėtį. 2023 m. vasario 10 d. raštu Nr. (11.7.2)2-2039 ieškovė informavo tiekėjus apie iš naujo atliekamą kokybės balų EKRIS pirkime suteikimo stadiją. Daugiau nei po 2 mėnesių nuo pranešimo apie iš naujo atliekamą kokybės balų vertinimą, 2023 m. balandžio 14 d. raštu Nr. (11.7.2)2-5382 ieškovė informavo tiekėjus apie naujai paskelbtą pirkimo laimėtoją – UAB „Proit“ bei nustatytą sutarties pasirašymo atidėjimo terminą iki 2023 m. balandžio 24 d. imtinai. Net ir pasibaigus sutarties pasirašymo atidėjimo terminui, ieškovė 2023 m. gegužės 15 d. raštu Nr. (11.7.2)2-7127 apie iš naujo koreguojamas klaidas sudarytoje pasiūlymų eilėje bei vis dar sustabdytas EKRIS pirkimo procedūras ryšium su gautomis pretenzijomis. Taigi, nurodytos aplinkybės tiesiogiai patvirtina, kad net ir praėjus 15 mėnesių nuo pagal atsakovo ieškinį EKRIS pirkime bylos galutinio užbaigimo, t. y. 2022 m. vasario 17 d., ieškovė vis dar nėra užbaigusi EKRIS pirkimo vykdymo procedūrų bei net nėra aišku, su kuo bus pasirašyta EKRIS pirkimo sutartis.

2.3. Atsakovas nurodo, jog ieškovei vykdant EKRIS pirkimą ir EKĮ pirkimą teismai, Lietuvos Respublikos Seimas bei rinkos dalyvius vienijančios asociacijos teikė esmines pastabas ieškovei tiek dėl konkursų organizavimo, tiek dėl EKRIS pirkimu perkamai e-tolling sistemai keliamų reikalavimų. Ieškovė vykdė bei šiuo metu vykdo nenuosekliai ne tik EKĮ pirkimą bei EKRIS pirkimą, juos nutraukdama, keisdama, atidėdama, bet taip pat analogiškai vykdo ir kitus su e-tolling sistema susijusius konkursus, t. y. 2021 m. balandžio 15 d. ieškovė paskelbė pirkimą „Elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo techninės priežiūros paslaugos“ (toliau – Techninės priežiūros paslaugų pirkimas). Nurodytą pirkimą ieškovė nutraukė 2021 m. gegužės 9 d. nurodydama, kad: „Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 29 str. 3 dalimi, pirkimo procedūros nutrauktos, nes konkurso sąlygų 28.1 punkto reikalavimas galimai pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo 17 str. 1 dalyje nustatytus principus ir šios padėties negalima ištaisyti.“ 2021 m. gegužės 28 d. ieškovė pakartotinai paskelbė Techninės priežiūros paslaugų pirkimą, tačiau 2022 m. balandžio 22 d. ir vėl jį nutraukė. Todėl ieškovės aplaidumas ir nekompetencija buvo ir yra vienas iš svarbiausių faktorių, dėl kurių nebuvo laiku įdiegta e-tolling sistema.

2.4. Atsakovas taip pat nurodo, kad šioje byloje svarbios teismų išvados dėl ieškovės nurodomų tariamų nuostolių, kurias teismai konstatavo spręsdami dėl EKRIS pirkime taikytų/taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo bei nagrinėdami ieškovės prašymus dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Teismai kritiškai vertino ieškovės nurodomus tariamus nuostolius, laikė juos hipotetiniais, grįstais prielaidomis bei nepagrįstais atsižvelgus į tai, kad ir nesant įdiegtai e-tolling sistemai pajamos už naudojimąsi keliais renkamos iš vinječių galiojančios sistemos, kas suponuoja, jog reali žala nėra padaryta. Be to, 2023 m. gegužės 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 316 pritarė Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 6, 8, 9 straipsnių, 2 ir 5 priedų pakeitimo įstatymo projektui ir priėmė sprendimą pateikti jį Lietuvos Respublikos Seimui. Minėtame įstatymo projekte numatyta didinti vinječių tarifus, dėl ko pasak aiškinamojo rašto, bus papildomai surenkama nuo 36 iki 94 mln. eurų kelių naudotojo mokesčių.

2.5. Atsakovas nesutinka ir nurodo, jog ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovas neva net neplanavo dalyvauti e-tolling projekte bei siekė pirkimų sustabdymo bei nutraukimo. Tą, pasak ieškovės, patvirtina aplinkybės, kad atsakovas nedalyvavo EKIS ir EKĮ pirkimų rinkos konsultacijose bei nepateikė pasiūlymų konkursuose. Visų pirma, dar 2018 m. lapkričio 12 d. atsakovas su partneriais pasirašė susitarimą dėl siekio bendrai dalyvauti e-tolling projekte, kas tiesiogiai patvirtina, kad atsakovas dar iki EKRIS ir EKĮ pirkimų rinkos konsultacijų paskelbimo siekė dalyvauti e-tolling projekte. EKRIS ir EKĮ pirkimų konsultacijose, vykusiose prieš pirkimų paskelbimą, dalyvavo atsakovo partneriai, todėl atsakovas nematė poreikio atskirai jose dalyvauti. Tuo tarpu pasiūlymų EKRIS ir EKĮ pirkimuose nepateikimą išimtinai lėmė aplinkybės, kad ieškovė atmetė atsakovo pretenzijas dėl pirkimų sąlygų pakeitimo, dėl ko atsakovui buvo neįmanoma dalyvauti nurodytuose pirkimuose.

2.6. Atsakovas nurodo, kad 2022 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 6, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3420 pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1702 (toliau – Pakeitimo įstatymas Nr. 2). Pakeitimo įstatymu Nr. 2 buvo pakeista Pakeitimo įstatymu Nr. 1 nustatyta nauja kelių rinkliavos sistemos įsigaliojimo data – 2024 m. liepos 1 d. Atitinkamai, iki 2024 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija įpareigota priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus; taip pat buvo patikslintos Pakeitimo įstatymu Nr. 1 nustatytos e-tolling sistemos nuostatos, siekiant aiškesnio reglamentavimo ir tinkamo 2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/520 įgyvendinimo. Kaip matyti iš Pakeitimo įstatymo Nr. 2 aiškinamojo rašto, poreikis tikslinti e-tolling sistemos įsigaliojimo datą, t. y. vietoj 2023 m. sausio 1 d. į 2024 m. liepos 1 d., buvo tik viena iš priežasčių priimti Pakeitimo įstatymą Nr. 2. 2022 m. gruodžio 7 d. Seimo ekonomikos komitete svarstant Pakeitimo įstatymo Nr. 2 projektą, ekonomikos komiteto pirmininkui K. S. paklausus dėl e-tolling sistemos įsigaliojimo datos, t. y. ar ji galėtų būti nustatyta 2024 m. sausio 1 d., ieškovės vadovas R. L. nurodė, kad: „gerbiamas pirmininke, pagal paskelbtą konkursą įgyvendinimas yra keturiolika mėnesių, tai iš principo mes niekaip į sausio 1 dieną nepataikysime<..>kol yra uždėtos laikinosios nieko negalime daryti, reiškia išsprendus klausimą teisme 14 mėnesių diegimui, tai mes į sausio 1 d. niekaip negalime spėt.“ Taigi, Pakeitimo įstatymo Nr. 2 e-tolling sistemos įsigaliojimo data buvo nustatyta atsižvelgus į Pakeitimo įstatymo Nr. 2 svarstymo metu vykusį ieškovės teisminį ginčą su UAB „Proit”, kuri, kaip jau pažymėta, atsakovo žiniomis jį laimėjo nustačius EKRIS pirkime ieškovės priimtus neteisėtus veiksmus.

2.7. Atsakovas nurodo, jog ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Ieškovė ne tik neįrodė neteisėtų veiksmų bei žalos, bet ir priežastinio ryšio tarp atsakovo delikto ir žalos. Faktinės civilinės bylos aplinkybės aiškiai rodo, kad nėra faktinio priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir pratęsto naujos e-tolling sistemos įdiegimo termino (bei dėl to negautų pajamų).

3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, Viral Engineering SIA pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog visiškai sutinka su atsakovo SW Baltics AS pateikta pozicija byloje. Atsakovo pateiktos faktinės aplinkybės (tiek, kiek yra minimi ir Viral Engineering SIA žinomi įvykiai bei EKRIS ir EKĮ pirkimų procedūros ir pan.) ir jų vertinimas yra pagrįsti ir Viral Enginering SIA juos palaiko visa apimtimi. Atsiliepime nurodyti argumentai:

3.1. Atsakovo procesiniuose dokumentuose pateikiami teisiniai motyvai nuosekliai pagrindžia, kad nei atsakovas, nei įtrauktieji tretieji asmenys negali būti laikomi teisiškai atsakingais už ieškovės nurodytą žalą. Ieškinio argumentai, jų prieštara ir logiškai nepaaiškinami priežastinio ryšio šuoliai patvirtina, kad ieškinys tėra ieškovės parodomoji akcija, skirta pateisinti nesugebėjimą laiku ir profesionaliai įdiegti naująją e-tolling sistemą, rasti tariamus kaltininkus ir jiems suversti atsakomybę tiek už pačios ieškovės ydingus sprendimus ir netinkamai organizuotas viešųjų pirkimų procedūras, tiek už Lietuvos valdžios institucijų sprendimus, dėl kurių galiausiai ir buvo nukeltas terminas naujajai e-tolling sistemai įdiegti.

Šalies argumentai

3.2. Ieškovė vykdant EKRIS pirkimą 2022 m. kovo 10 d. pateikė paaiškinimą, kuriuo buvo apribota galimybė pasitelkti subtiekėjus siekiant atitikti EKRIS pirkimo sąlygų 29.1 punkto reikalavimą. Kadangi pats Viral Engineering SIA neturėjo ISO/IEC 20000-1 sertifikato, todėl siekdamas dalyvauti EKRIS pirkime jis siekė pasitelkti subtiekėją siekiant atitikti nurodytą EKRIS pirkimo sąlygų 29.1 punkto reikalavimą. Tuo tarpu nurodytu iškovės išaiškinimu ši Viral Engineering SIA teisė buvo neteisėtai apribota. Tarp Viral Engineering SIA ir ieškovės ginčas kilo dėl atlikto EKRIS pirkimo sąlygų pakeitimo – konkrečiai dėl 2022 m. kovo 10 d. paaiškinimo, kuriuo buvo apribota trečiojo asmens galimybė dalyvauti pirkime. Taip pat, įmonė ginčijo ir 2022 m. kovo 13 d. ir 2022 m. kovo 16 d. paaiškinimais atliktus techninės specifikacijos pakeitimus.

3.3. Ieškovės šioje byloje nurodomos aplinkybės, susijusios su Viral Engineering SIA prisijungimo prie EKRIS pirkimo momentu bei ieškinio pateikimo momentu (t. y. nesulaukus pretenzijos išnagrinėjimo), yra nepagrįstos bei klaidinančios. Visų pirma, ieškovė nutyli aplinkybę, kad pirkimo dalyviui nereikia priimti kvietimo dalyvauti EKRIS pirkime tam, kad jis susipažintų su visais pirkimo dokumentais bei jų paaiškinimais. Pretenziją Viral Engineering SIA pateikė 2022 m. kovo 21 d. ir dar 2022 m. kovo 22 d. 9 val. ryto CVP IS sistemos duomenis su pretenzija buvo susipažinę visi už EKRIS pirkimą atsakingi ieškovės darbuotojai. Trečiasis asmuo taip ir nebuvo informuotas, kad gavus pretenziją yra stabdomos konkurso procedūros, nors nedelsiant stabdyti konkurso procedūras ieškovė pareigą turėjo pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 102 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgus į negautą informaciją apie EKRIS pirkimo procedūrų stabdymą, 2022 m. kovo 22 d. Viral Engineering SIA papildomai kreipėsi į ieškovę prašydama informuoti, ar ieškovė sustabdė EKRIS pirkimo procedūras. Ieškovė nepateikė atsakymo, todėl trečiasis asmuo pareiškė ieškinį prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones sustabdant EKRIS pirkimo procedūras, kol bus išnagrinėtas Viral Engineering SIA ieškinys. Viral Engineering SIA pateikti reikalavimai buvo visiškai pagrįsti ir argumentuoti, ką, be kita ko, patvirtino byloje gauta Viešųjų pirkimų tarnybos išvada. Tai pripažindama pati ieškovė pasiūlė Viral Engineering SIA sudaryti taikos sutartį ir taikiu būdu užbaigti civilinę bylą pagal Viral Engineering SIA pareikštą ieškinį. 2022 m. gegužės 12 d. ieškovė ir Viral Engineering SIA sudarė taikos sutartį, kuri 2022 m. gegužės 13 d. buvo patvirtinta Panevėžio apygardos teismo nutartimi (civilinės bylos Nr. e2 e2-230-589/2022). Atsižvelgdama į Viral Engineering SIA reikalavimus, ieškovė sutiko suteikti naują terminą tiekėjų pasiūlymams pateikti, taip pat įsipareigojo nereikšti jokių pretenzijų ir reikalavimų Viral Engineering SIA atžvilgiu ateityje.

3.4. Nurodo, kad pateikdama siūlymą Viral Engineering SIA sudaryti taikos sutartį, ieškovė jau puikiai žinojo, kad Viral Engineering SIA yra su atsakovu susijusi įmonė. Sudarydama taikos sutartį su Viral Engineering SIA dėl 2022 m. kovo – gegužės mėnesiais vykusio ginčo, ieškovė nė karto nereiškė reikalavimų ar pretenzijų dėl jau anksčiau pasibaigusių atsakovo bylų, kuriose atsakovo reikalavimai buvo atmesti ir dėl kurių šiuo metu ieškovė yra pareiškusi ieškinį šioje civilinėje byloje. Taigi, sudarydama taikos sutartį su Viral Engineering SIA, ieškovė patvirtino, kad ji neturi jokių pretenzijų Viral Engineering SIA. Kartu toks elgesys rodė, kad ieškovė neturi pretenzijų ir su Viral Engineering SIA susijusiam atsakovui, nes priešingu atveju ieškovė nebūtų siūliusi sudaryti taikos sutarties ir nuosekliai būtų reikalavusi žalos atlyginimo iš abiejų subjektų.

3.5. Pasibaigus ieškovės ir atsakovo byloms, taikos sutartimi užbaigus ieškovės ginčą su Viral Engineering SIA, ieškovė nė karto nesikreipė į Viral Engineering SIA dėl galimos žalos atlyginimo, nereiškė jokių kitų pretenzijų ir, Viral Engineering žiniomis, toliau vykdė EKRIS pirkimą. Viral Engineering SIA yra žinoma, kad EKRIS pirkimas nėra užbaigtas iki pat šios dienos. Kitaip tariant, nors ieškovė dėl vėlavimo kaltina išskirtinai atsakovą ir Viral Engineering SIA, tačiau net ir praėjus daugiau nei metams nuo šių subjektų pareikštų reikalavimų išnagrinėjimo dienos ieškovė taip ir nesugebėjo užbaigti EKRIS pirkimo, paskelbti nugalėtojo ir leisti jam kurti atitinkamą sistemą. Šis faktas savaime patvirtina, kad ne atsakovas ar Viral Engineering SIA yra atsakingi už ieškovės nesugebėjimą laiku įdiegti e-tolling sistemą, o tik pačios ieškovės nekompetencija ir ydingų pirkimo sąlygų, leidusių tiekėjams nuolatos reikšti reikalavimus ir pretenzijas, kurias tiek pati ieškovė, tiek Viešųjų pirkimo tarnyba, tiek teismai pripažindavo pagrįstais, numatymas lėmė, kad šie pirkimai iki šiol nėra įvykdyti.

Atsiliepimas

3.6. Trečiasis asmuo nurodo, jog ieškovė ir Viral Engineering SIA yra sudarę taikos sutartį, kurią patvirtino teismas ir kurioje ieškovė patvirtino, kad ji neturi ir ateityje nereikš jokių pretenzijų Viral Engineering SIA. Teismo patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią, joje patvirtintos aplinkybės gali būti keičiamos tik teismo sprendimams keisti analogiška tvarka. Vadinasi, reikšdama tokias pretenzijas dėl Viral Engineering SIA veiksmų, ieškovė iš esmės siekia revizuoti teismo nutartį, kuria taikos sutartis buvo patvirtinta, nors tokios galimybės procesiškai neturi. Be to, net ir tuo atveju, jei nebūtų tarp šalių sudaryta taikos sutartis, ieškovės reikalavimai dėl galimos Viral Engineering SIA civilinės atsakomybės už ieškovės tariamai patirtą žalą yra atmestini analogiškais pagrindais, kuriais atsakovas ginasi nuo ieškinio.

3.7. 2023 m. birželio 8 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 6, 8, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo įstatymas Nr. XIV-2037, kuriuo nuo 2024 m. sausio 1 d. pakeliami kelių naudotojo mokesčio dydžiai. Įstatymo aiškinamajame rašte bei poveikio vertinimo pažymoje nurodoma, kad įsigaliojus Įstatymui: „kelių naudotojo mokesčio būtų surenkama nuo 36 iki 94 mln. eurų (priklausomai nuo transporto priemonių ašių skaičiaus) daugiau, palyginti su vidutiniškai surenkamu per metus (apie 53 mln. eurų).” Todėl Įstatymo lydinčioji medžiaga patvirtina, kad įsigaliojus Įstatymui planuojamas kelių naudotojo mokesčio surinkimas per metus sudarys nuo 89 mln. eurų iki 147 mln. eurų. Taigi, įsigaliojus Įstatymui yra planuojama, kad už naudojimąsi keliais bus surenkama net daugiau lėšų, nei numatyta surinkti įgyvendinus e-tolling sistemą.

4. Teismo posėdžio metu šalių atstovai palaiko reikalavimus ir atsikirtimus, nurodytus procesiniuose dokumentuose. Trečiasis asmuo Viral Engineering SIA prašo bylą nagrinėti teismo posėdyje jam nedalyvaujant. Trečiasis asmuo UAB „Proit“ atsiliepimo byloje nepateikė, apie teismo posėdį jam tinkamai pranešta, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

5. Europos Sąjungos, kurios nare yra ir Lietuvos Respublika, teisės aktai - Direktyva 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra; Direktyva (ES) 2019/520 dėl elektroninių kelių rinkliavos sistemų sąveikumo; Reglamentas (ES) 2020/203 dėl transporto priemonių klasifikavimo; Reglamentas (ES) 2020/204 dėl Europos elektroninės rinkliavos paslaugos teikėjų detalizuotų pareigų, Europos elektroninės rinkliavos paslaugos teritorijos dokumento būtinojo turinio, elektroninių sąsajų ir sąveikos sudedamosioms dalims taikomų reikalavimų - įpareigoja šalis nares imtis priemonių spręsti neigiamo poveikio aplinkai dėl padidėjusio transporto srauto problemas ir įsivesti elektronines kelių rinkliavų sistemas (taip vadinamas e-tolling sistemos). Taigi Lietuva vykdydama savo įsipareigojimus įgyvendinant Europos sąjungos aktus siekia įdiegti e-tolling sistemą.

6. 2020 m. lapkričio 10 d. LR Seimas priėmė Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 6, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo ir įstatymo papildymo 6-1 straipsniu įstatymą Nr. XIII-3420 (toliau – Pakeitimo įstatymas Nr. 1). Šiuo įstatymu pakeistas Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymas Nr. VIII-2032 (toliau – Įstatymas), nustatant kelių rinkliavą, kaip įmoką už naudojimąsi keliais, turimą mokėti už ta priemone nuvažiuotą atstumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais valstybinės reikšmės keliais. Kelių rinkliavos sistemos įgyvendinimui Pakeitimo Įstatymu Nr. 1 nustatyta: 1. Transporto priemonių grupės, kurioms yra taikoma kelių rinkliava (Įstatymo 6 str., 2 priedas); 2. Kelių rinkliavos ribiniai tarifai, pagal kuriuos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2022 m. gruodžio 31 įpareigota nustatyti konkrečius rinkliavos dydžius (Įstatymo 2 priedas, Pakeitimo įstatymo Nr. 1 6 str.); 3. Data, nuo kada įsigalioja Pakeitimo įstatymas Nr. 1 bei juo įvedama kelių rinkliavos sistema - 2023 m. sausio 1 d. (Pakeitimo įstatymo Nr. 1 6 str. 1 d.); 4. Kelių rinkliavos surinktinų lėšų panaudojimo tvarka (Pakeitimo įstatymo Nr. 1 6 str. 5 d.). 5. Maksimalus rinkliavos sistemos metinių administravimo išlaidų dydis, kuris neturi viršyti 10 procentų gautų metinių kelių rinkliavos pajamų (Pakeitimo įstatymo Nr. 1 6 str.).

7. Ieškovė siekdamas įdiegti e-tolling sistemą paskelbė 2 viešuosius pirkimus: 2021 m. kovo 4 d. paskelbė eismo kontrolės įrangos įrengimo konkursą Nr. 534185 (toliau – EKĮ pirkimas) bei projekto „Elektroninės kelių rinkliavos sistemos sukūrimas“ informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugų konkursą Nr. 532699 (toliau – EKRIS pirkimas).

Žemesnės instancijos teismas

8. Vykdydama EKĮ pirkimą ieškovė ne vieną kartą atidėjo pasiūlymų pateikimo terminus – 2021 m. kovo 26 d. pranešimu Nr. (11.7)2-5083 Direkcija nukėlė pasiūlymų pateikimo terminą iki 2021 m. balandžio 26 d.; 2021 m. balandžio 14 d. pranešimu Nr. (11.7)2-6155 ieškovė nukėlė pasiūlymų pateikimo terminą iki 2021 m. gegužės 4 d. EKĮ pirkime atsakovas pateikė pretenziją, kuria keliami klausimai, kuriuos rinkos konsultacijų metu buvo nurodę dalyvavę tiekėjai (įrangos tikslumas, kvalifikacija, skaidymas). Ieškovė pretenziją tenkino dalyje. Atsakovas 2021 m. balandžio 6 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl jo teigimu neteisėtų pirkimo sąlygų ir jo prašymu 2021 m. balandžio 15 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė pirkimo procedūras. 2021 m. rugpjūčio 26 d. Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-988-798/2021 galutinai patvirtino, jog EKĮ pirkimo sąlygos yra teisėtos, ir Direkcija pirkimą gali tęsti pagal paskelbtas pirkimo sąlygas; atsakovo ieškinys buvo atmestas. 2021 m. rugsėjo 3 d. pranešimu Nr. (11.7)2-14786 ieškovė nukėlė pasiūlymų pateikimo terminą į 2021 m. rugsėjo 27 d. 2021 m. rugsėjo 20 d. pranešimu Nr. (11.7)2-15671 Direkcija nukėlė pasiūlymų pateikimo terminą iki 2021 m. spalio 5 d. 2021 m. rugsėjo 24 d. pranešimu Nr. (11.7)2-16007 ieškovė nukėlė pasiūlymų terminą iki 2021 m. spalio 8 d. 2021 m. spalio 5 d. pranešimu Nr. (11.7)2-16657 pasiūlymų pateikimo terminas buvo nukeltas iki 2021 m. spalio 22 d. 2021 m. spalio 25 d. pranešimu Nr. (11.7)2-17920 ieškovė nukėlė pasiūlymų pateikimo terminą iki 2021 m. lapkričio 8 d. 2021 m. spalio 29 d. pranešimu Nr. (11.7)2-18236 ieškovė savo iniciatyva nutraukė EKĮ Pirkimo procedūras. 2021 m. gruodžio 22 d. ieškovė iš naujo paskelbė pirkimą su patikslintomis sąlygomis, nustatytas pasiūlymų pateikimo terminas – 2022 m. sausio 31 d. 2021 m. sausio 24 d. bei 2021 m. sausio 28 d. pranešimais Direkcija nukėlė pasiūlymų pateikimo terminą į 2022 n. vasario 14 d. Sutartis dėl eismo kontrolės įrangos darbų įsigijimo buvo sudaryta 2022 m. gegužės 25 d.

9. Direkcija 2021 m. kovo 26 d. pati atšaukė jos 2021 m. kovo 4 d. paskelbtą EKRIS pirkimą, nurodžiusi, jog konkurso sąlygų 28.2 ir 28.3 punktų reikalavimai galimai pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus principus (o ypač lygiateisiškumo) ir šios padėties negalima ištaisyti. Naują EKRIS pirkimą Nr. 539448 ieškovė paskelbė 2021 m. balandžio 6 d. 2021 m. gegužės 14 d. pranešimu Nr. (11.7)2-8355 ieškovė nukėlė pasiūlymų pateikimo terminą iki 2021 m. gegužės 31 d. 2021 m. gegužės 25 d. pranešimu Nr. (11.7)2-9028 ieškovė nukėlė pasiūlymų pateikimo terminą iki 2021 m. birželio 3 d.

Šalies argumentai

10. Atsakovas pateikė pretenziją Direkcijai ir ieškovė pretenziją tenkino dalyje. 2021 m. gegužės 25 d. atsakovas kreipėsi į teismą dėl jo teigimu neteisėtų pirkimo sąlygų ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – EKRIS pirkimo procedūrų sustabdymą. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi šis atsakovo prašymas buvo tenkintas ir EKRIS pirkimo procedūros sustabdytos. 2022 m. vasario 17 d. Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-492-370/2022 paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo atsakovo ieškinys buvo atmestas, ir galutinai patvirtino, jog EKRIS pirkimo sąlygos yra teisėtos, ir ieškovė pirkimą gali tęsti pagal paskelbtas pirkimo sąlygas. 2022 m. vasario 21 d. ieškovė nustatė naują pasiūlymų pateikimo terminą: tiekėjai galėjo teikti pasiūlymus iki 2022 m. kovo 18 d. 2022 m. kovo 15 d. pranešimu pratęstas pasiūlymų pateikimo terminas iki 2022 m. kovo 23 d., nes suinteresuoti tiekėjai pateikė klausimus dėl pirkimo sąlygų paaiškinimo, į šiuos klausimus buvo atsakyta.

Žemesnės instancijos teismas

11. 2022 m. kovo 21 d. 23 val. 30 min. prie EKRIS pirkimo prisijungė visiškai naujas tiekėjas – Viral Engineering SIA, kuris anksčiau pirkimo procedūrose nedalyvavo. Šis asmuo 2022 m. kovo 21 d. 23 val. 39 min. pateikė pretenziją, kuria ginčijo ne pačias pirkimo sąlygas, tačiau ieškovės pateiktus atsakymus į kitų tiekėjų klausimus, o 2022 m. kovo 23 d. pateikė ieškinį teismui, kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Prašymas buvo tenkintas ir Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartimi trečiojo asmens Viral Engineering SIA prašymu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sustabdant pirkimo procedūrų vykdymą. Byloje nėra ginčo, jog Viral Engineering SIA ir atsakovas SW Baltics AS yra susiję asmenys - abiejų jų vadovė buvo V. S. 2022 m. gegužės 12 d. ieškovė ir Viral Engineering SIA sudarė taikos sutartį, kuri 2022 m. gegužės 13 d. buvo patvirtinta Panevėžio apygardos teismo nutartimi (civilinės bylos Nr. e2 e2-230-589/2022). Taikos sutartimi šalys susitarė baigti civilinę bylą ir ieškovė sutiko suteikti naują terminą tiekėjų pasiūlymams pateikti, taip pat įsipareigojo nereikšti jokių pretenzijų ir reikalavimų Viral Engineering SIA atžvilgiu ateityje dėl susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu civilinėje byloje.

12. 2022 m. gegužės 24 d. pranešimu ieškovė informavo apie atnaujintas pirkimo procedūras ir nustatytą naują pasiūlymų pateikimo terminą iki 2022 m. birželio 9 d. 2022 m. rugpjūčio 19 d. pirkime įvertinta pasiūlymo eilė ir nustatytas laimėtojas. 2022 m. rugsėjo 23 d. UAB „Proit“ prašymu Šiaulių apygardos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė konkurso procedūras. 2022 m. spalio 27 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės paliktos galioti, bylos Nr. e2-1095-302/2022. UAB „Proit“ ieškinys 2022 m. lapkričio 22 d. buvo patenkintas ir 2023 m. vasario 7 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo buvo paliktas galioti.

13. Iš Liteko duomenų taip pat nustatyta, jog dėl EKRIS pirkimo buvo inicijuotas dar vienas teisminis ginčas - TollNet a.s. pareiškė ieškinį ieškovei ginčydama jos priimtus sprendimus dėl pasiūlymų eilės nustatymo ir laimėtojo paskelbimo. 2023 m. birželio 13 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2339-432/2023 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir pirkimas sustabdytas. Šioje byloje iš dalies ieškovės sprendimus ginčijo ir UAB „Proit”, kuris pareiškė savarankiškus reikalavimus. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinius atmetė, tačiau sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes apskųstas apeliaciniais skundais. Tokiu būdu matyti, jog EKRIS pirkimas šiai dienai nėra užbaigtas.

Žemesnės instancijos teismas

14. 2022 m. gruodžio 20 d. LR Seimas priėmė Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 6, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3420 pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1702 (toliau – Pakeitimo įstatymas Nr. 2). Pakeitimo įstatymu Nr. 2 buvo pakeista Pakeitimo įstatymu Nr. 1 nustatyta nauja kelių rinkliavos sistemos įsigaliojimo data – 2024 m. liepos 1 d. 2023 m. birželio 8 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 6, 8, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo įstatymas Nr. XIV-2037, kuriuo nuo 2024 m. sausio 1 d. pakeliami kelių naudotojo mokesčio dydžiai. Įstatymo aiškinamajame rašte bei poveikio vertinimo pažymoje nurodoma, kad įsigaliojus Įstatymui: „kelių naudotojo mokesčio būtų surenkama nuo 36 iki 94 mln. eurų (priklausomai nuo transporto priemonių ašių skaičiaus) daugiau, palyginti su vidutiniškai surenkamu per metus (apie 53 mln. eurų).”

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų

15. Ieškovė nurodo, jog tai, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus yra nustatyta, nes atsakovo ieškiniai, kuriems užtikrinti atsakovo prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, buvo atmesti ir konstatuota, jog atsakovo reikalavimai buvo nepagrįsti. Būtent tai, ieškovės teigimu, nulėmė, jog ieškovė prarado galimybę gauti pajamas už naudojimąsi LR keliais pagal naująją e-tolling sistemą.

Motyvuojamoji dalis

16. Byloje nustatyta, jog ieškovei vykdant EKĮ pirkimo organizavimą, atsakovas 2021 m. balandžio 6 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl jo teigimu neteisėtų pirkimo sąlygų ir jo prašymu 2021 m. balandžio 15 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė pirkimo procedūras. 2021 m. rugpjūčio 26 d. Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-988-798/2021 galutinai patvirtino, jog EKĮ pirkimo sąlygos yra teisėtos, ir Direkcija pirkimą gali tęsti pagal paskelbtas pirkimo sąlygas; atsakovo ieškinys buvo atmestas. Minėtoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, jog apeliantė (šiuo atveju atsakovas) neįrodė, jog atsakovės (šiuo atveju ieškovės) nustatyti pajėgumo vertinimo kriterijai pažeidė jo, kaip Pirkime dalyvaujančio tiekėjo, subjektines teises ir interesus. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog ginčijamos pirkimo sąlygos yra aiškios ir suprantamos, todėl buvo nepažeisti VPĮ 37 straipsnio 3 ir 4 dalių, 35 straipsnio 4 dalies, ir viešųjų pirkimų principai.

17. Ieškovei paskelbus EKRIS pirkimą, 2021 m. gegužės 25 d. atsakovas kreipėsi į teismą dėl jo teigimu neteisėtų pirkimo sąlygų ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – EKRIS pirkimo procedūrų sustabdymą. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi šis atsakovo prašymas buvo tenkintas ir EKRIS pirkimo procedūros sustabdytos. 2022 m. vasario 17 d. Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-492-370/2022 paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo atsakovo ieškinys buvo atmestas, ir galutinai patvirtino, jog EKRIS pirkimo sąlygos yra teisėtos, ir ieškovė pirkimą gali tęsti pagal paskelbtas pirkimo sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog atsakovo ginčijamos pirkimo sąlygos yra teisėtos ir neprieštarauja imperatyvioms normoms.

18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra suformavęs plačią oficialiąją konstitucinę žalos atlyginimo doktriną, grindžiamą esmine nuostata, jog būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas, kurį įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d., 2015 m. balandžio 16 d. nutarimus).

19. Kaip minėta, pagal Civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 146 straipsnio 2 dalį, įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Civilinio kodekso (toliau-CK) 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

20. Teismas, taikydamas deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese (CPK 146 straipsnio 2 dalis), turi nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai), o kaltė šiuo atveju nenustatinėjama, nes tai yra ieškovo atsakomybės už jo rizika atliktus veiksmus atvejis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-378/2021 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

21. Kasacinio teismo praktika dėl atsakovo neteisėtų veiksmų bylose, kuriose prašoma priteisti žalos, atsiradusios dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą, yra pakankamai išplėtota. Neteisėtais veiksmais kaip civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sąlyga pripažintinas asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnis), patvirtinamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai pripažinti nepagrįstais ir atmesti. Nustačius, kad atsakovo turtinių teisių suvaržymo pagrindas neteisėtas, nes ieškinys pripažintas nepagrįstu, rizikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimų padarinių atlyginimo nustatymas atitinka proceso šalių teisių ir interesų lygiateisiškumo, proceso rungimosi ir dispozityvumo principus, pagal kuriuos šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13, 17 straipsniai). Dėl to ieškovas, kreipdamasis į teismą ir prašydamas suvaržyti priešingos šalies teises, kad būtų užtikrintas jo interesų gynimas, turi numatyti, kad, neįrodžius savo reikalavimo pagrįstumo, jam gali tekti atlyginti atsakovui dėl taikyto suvaržymo patirtus nuostolius, t. y. ieškovas veikia savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-378/2021, 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 423(7) straipsnyje nėra nustatyta išimčių dėl CPK 146 straipsnio 2 dalies (ne)taikymo viešųjų pirkimų bylose. Pagal bendrąją taisyklę tais atvejais, kai įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškinys viešųjų pirkimų byloje, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, patirtus dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-378/2023).

23. Byloje nustatyta, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais (Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis, priimtomis civilinėse bylose Nr. e2A-988-798/2021 bei Nr. e2A-492-370/2022) konstatuota, jog atsakovo ieškiniai dėl ieškovės EKIS bei EKRIS vykdomų pirkimų sąlygų teisėtumo buvo nepagrįsti ir atmesti. Tokiu būdu nagrinėjamu atveju vien ieškinių atmetimo faktai civilinėse bylose, kuriose atsakovo iniciatyva ieškovei Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – viešojo pirkimo procedūrų stabdymas, yra savaime pakankamas pagrindas atsakovo veiksmų neteisėtumui konstatuoti.

24. Tačiau sutiktina su atsakovo atsikirtimais į ieškinį, jog vien neteisėtų veiksmų konstatavimas savaime nesudaro pagrindo priteisti ieškovės prašomos žalos.

25. Kadangi be neteisėtų veiksmų atsakovo civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos kitos dvi būtinos sąlygos – ieškovės patirta žala ir priežastinis ryšis tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos.

Dėl priežastinio ryšio ir žalos

26. CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Todėl priežastinio ryšio taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2013).

27. Priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-916/2019, 36 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

28. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių byloje, kurioje buvo atmestas ieškinys, pritaikymas savaime nereiškia žalos skolininkui (atsakovui) padarymo. Ar dėl tokių priemonių pritaikymo galėjo būti padaryta žala, sprendžiama nustačius, kokį poveikį jos turėjo asmens, kurio turtiniai ar kitokie interesai konkrečiu laikotarpiu buvo suvaržyti, galimybėms dalyvauti civilinėje teisinėje apyvartoje ir prisiimti konkrečias teises bei pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2014). Taigi, gali būti atlyginami tik tie realūs ieškovės patirti nuostoliai, kurie susidarė kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kitoje byloje tiesioginė pasekmė.

29. Nagrinėjamoje byloje ieškovė žalos dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jai padarymą grindžia aplinkybe, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas lėmė e-tolling sistemos paleidimo laiko perkėlimą iš 2023 m. sausio 1 d. į 2024 m. liepos 1 d. Atitinkamai, nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. liepos 1 d. ieškovė negavo pajamų, kurias planavo gauti. Ieškovė negautų pajamų dydį grindžia specialistų Civitta išvada, pagrįsta ekonominiais skaičiavimais. Ieškovė nurodo, kad laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. liepos 1 d. patirs 60,9 mln. Eur nuostolių (arba 111,4 tūkst. Eur nuostolių per dieną). Todėl ieškovė reiškia reikalavimą iš atsakovo priteisti 60 916 350 Eur žalos atlyginimą.

30. Ieškovė nurodo, jog e-tolling sistema turėjo pradėti veikti nuo 2023 m. sausio 1 d., todėl įvertinus tai, jog pirkimų pagrindu sudarytos sutartys turėjo būti įgyvendintos per 14 mėnesių terminą, EKRIS ir EKĮ pirkimai turėjo būti baigti 2021 m. spalį. Atsakovo neteisėti veiksmai lėmė, kad e-tolling sistemos paleidimas nuo 2023 m. sausio 1 d. tapo neįmanomas. Atitinkamai, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų buvo pakeistas Įstatymas nukeliant e-tolling sistemos paleidimą į 2024 m. liepos 1 d.

31. Iš bylos matyti, kad EKRIS ir EKĮ pirkimuose laikinosios apsaugos priemonės atsakovo prašymu buvo taikytos iš viso nuo 2021 m. balandžio 15 d. iki 2022 m. vasario 17 d. Ieškovė nurodo, jog e-tolling sistemos diegimo laikas 14 mėnesių, todėl ir pasibaigus galioti pirkimo procedūros sustabdymui, sistemos paleidimas nuo 2023 m. sausio 1 d. tapo neįmanomas, nes ankščiausiai tai būtų galėję įvykti 2023 m. balandžio mėnesį.

32. Ieškovė nurodo, jog e-tolling sistemos paleidimo perkėlimas buvo sąlygotas vien tik atsakovo neteisėtų veiksmų. Su tokiais argumentais nėra pagrindo sutikti.

33. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad vykdant e-tolling sistemos paleidimui būtinus pirkimus (EKIS ir EKRIS) ieškovė pati savo veiksmais ne vieną kartą atidėliojo procedūras – ieškovė 2021 m. kovo 4 d. paskelbusi EKRIS pirkimą, pati jį atšaukė 2021 m. kovo 26 d., nurodžiusi, jog konkurso sąlygų 28.2 ir 28.3 punktų reikalavimai galimai pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus principus (o ypač lygiateisiškumo) ir šios padėties negalima ištaisyti. Naują EKRIS pirkimą Nr. 539448 ieškovė paskelbė 2021 m. balandžio 6 d. 2021 m. gegužės 14 d. pranešimu Nr. (11.7)2-8355 ieškovė nukėlė pasiūlymų pateikimo terminą iki 2021 m. gegužės 31 d. 2021 m. gegužės 25 d. pranešimu Nr. (11.7)2-9028 ieškovė nukėlė pasiūlymų pateikimo terminą iki 2021 m. birželio 3 d. pirkimo procedūros buvo sustabdytos atsakovui pareiškus ieškinį, tačiau nuo 2022 m. vasario 17 d. nustojus galioti procedūrų sustabdymui, pirkimo procedūros buvo vėl sustabdytos dabar jau ne atsakovo, o kito tiekėjo - trečiojo asmens Viral Engineering SIA prašymu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Nors ieškovė nurodo, jog atsakovas ir trečiasis asmuo yra susiję asmenys ir nurodo, jog iš dalies ir atsakovas yra atsakingas už minėto asmens veiksmus sustabdant pirkimo procedūras, teismas pažymi, jog civilinė byla pagal Viral Engineering SIA ieškinį Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutartimi buvo nutraukta patvirtinus ieškovės ir Viral Engineering SIA sudarytą taikos sutartį. Taikos sutartimi šalys susitarė baigti civilinę bylą ir ieškovė sutiko suteikti naują terminą tiekėjų pasiūlymams pateikti, taip pat įsipareigojo nereikšti jokių pretenzijų ir reikalavimų Viral Engineering SIA atžvilgiu ateityje dėl susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu civilinėje byloje. Todėl pritartina trečiojo asmens Viral Engineering SIA argumentams, kad teismo patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią, joje patvirtintos aplinkybės gali būti keičiamos tik teismo sprendimams keisti analogiška tvarka. Be to, sudarydama taikos sutartį ieškovė pripažino ir patvirtino, kad trečiojo asmens pretenzijos dėl pirkimo procedūrų teisėtumo buvo pagrįstos. Po ginčo su Viral Engineering SIA ieškovė atnaujino pirkimo procedūras, tačiau 2022 m. rugpjūčio 19 d. pirkime įvertinus pasiūlymo eilę ir nustačius laimėtoją, 2022 m. rugsėjo 23 d. UAB „Proit“ prašymu Šiaulių apygardos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė konkurso procedūras. 2022 m. spalio 27 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės paliktos galioti, bylos Nr. e2-1095-302/2022. UAB „Proit“ ieškinys 2022 m. lapkričio 22 d. buvo patenkintas ir 2023 m. vasario 7 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo buvo paliktas galioti. Tokiu būdu konstatuota, jog ieškovės sprendimas dėl laimėtojo buvo neteisėtas. Iš Liteko duomenų taip pat nustatyta, jog dėl EKRIS pirkimo buvo inicijuotas dar vienas teisminis ginčas - TollNet a.s. pareiškė ieškinį ieškovei ginčydama jos priimtus sprendimus dėl pasiūlymų eilės nustatymo ir laimėtojo paskelbimo. 2023 m. birželio 13 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2339-432/2023 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir pirkimas sustabdytas. Šioje byloje iš dalies ieškovės sprendimus ginčijo ir UAB „Proit”, kuris pareiškė savarankiškus reikalavimus. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinius atmetė, tačiau sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes apskųstas apeliaciniais skundais. Tokiu būdu matyti, jog EKRIS pirkimas šiai dienai nėra užbaigtas.

34. Iš EKIS pirkimo organizavimo eigos matyti, kad ieškovė ne vieną kartą atidėjo pasiūlymų pateikimo terminus. Atsakovas buvo pateikęs pretenziją ir nors vėliau ieškinys buvo atmestas, tačiau ieškovė iš dalies pretenziją buvo patenkinusi jau iki ieškinio pateikimo. Atsakovas 2021 m. balandžio 6 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl jo teigimu neteisėtų pirkimo sąlygų ir jo prašymu 2021 m. balandžio 15 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė pirkimo procedūras. Procedūrų sustabdymas galiojo iki 2021 m. rugpjūčio 26 d., kuomet sprendimas dėl atsakovo ieškinio atmetimo įsigaliojo. Vėliau ieškovė atnaujinusi pirkimo procedūras nuo 2021 m. rugsėjo 3 d. iki 2021 m. spalio 29 d. net penkis kartus pratęsė pasiūlymų pateikimo terminus ir galiausiai EKIS pirkimą nutraukė savo iniciatyva. 2021 m. gruodžio 22 d. ieškovė iš naujo paskelbė pirkimą su patikslintomis sąlygomis, nustatytas pasiūlymų pateikimo terminas – 2022 m. sausio 31 d. 2021 m. sausio 24 d. bei 2021 m. sausio 28 d. pranešimais Direkcija nukėlė pasiūlymų pateikimo terminą į 2022 m. vasario 14 d. Sutartis dėl eismo kontrolės įrangos darbų įsigijimo buvo sudaryta 2022 m. gegužės 25 d.

35. Tokiu būdu darytina išvada, jog ieškovė vykdydama EKIS ir EKRIS pirkimus pati neveikė pakankamai kompetentingai organizuodama pirkimus bei nustatė pirkimuose ydingas pirkimo sąlygas, leidusias tiekėjams reikšti reikalavimus ir pretenzijas, kurių dalį tiek pati ieškovė, tiek Viešųjų pirkimo tarnyba, tiek teismai pripažindavo pagrįstais, dėl ko EKRIS pirkimas iki šiol nėra įvykdytas. Tokiu būdu pati ieškovė turi priimti riziką dėl e-tolling sistemos įdiegimo vėlavimo. Pažymėtina, jog EKIS pirkimą pati ieškovė atšaukė ir paskelbė iš naujo 2021 m. gruodžio mėnesį. Todėl akivaizdu, jog pirkimai negalėjo būti pabaigti iki 2021 m. spalio mėnesio ir tai įtakojo pačios ieškovės sprendimas atšaukti EKIS pirkimą ir skelbti jį iš naujo.

36. Kaip matyti dėl atsakovo prašymų taikytos laikinosios apsaugos priemonės nustotojo galioti 2022 m. vasario 17 d. ir nors iki 2023 m. sausio 1 d. numatyto e-tolling sistemos paleidimo buvo likę nepilni dešimt mėnesių, kai tuo tarpu techniškai įgyvendinti sistemai prireiktų 14 mėnesių, t. y. keturiais mėnesiais daugiau nei buvo likę laiko nuo 2022 m. vasario 17 d., tačiau ir per likusį laiką – 10 mėnesių ieškovė neatliko jokių veiksmų, kurie būtų leidę e-tolling sistemą paleisti per 14 mėnesių, t. y. šiuo atveju iki 2023 m. balandžio mėnesio. Kaip matyti ieškovės sprendimas dėl laimėtojo nustatymo buvo ginčijamas ir teismo pripažintas neteisėtu. Tokiu būdu nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog dėl pačios ieškovės veiksmų EKRIS pirkimas tinkamai nėra įgyvendinamas.

37. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju turi būti nustatyta, ar žala ieškovei būtų atsiradusi, jeigu nebūtų buvę atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. ar ieškovė būtų įdiegusi e-tolling sistemą 2023 m. sausio 1 d. ir gavusi pajamų.

38. Vien tik aplinkybė, jog atsakovo prašymu kitoje byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir dėl to buvo sustabdytos pirkimų procedūros, savaime nereiškia, kad ieškovė būtent dėl to neįdiegė e-tolling sistemos ir negavo iš jos pajamų. Pareiga tokias aplinkybes – sistemos įdiegimą ir pajamų gavimą nagrinėjamu atveju tenka ieškovei.

39. Nagrinėjamoje byloje yra akivaizdu, kad net nesant atsakovo neteisėtų veiksmų e-tolling sistemos įdiegimas Įstatyme numatytu terminu (2023 m. sausio 1 d.) nebūtų buvęs galimas dėl pačios ieškovės veiksmų. Be to, atsakovas niekaip negalėjo numanyti, jog jo taikyti teisių gynimo būdai galiausiai lems tai, jog įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į tuo metu vykstančius kitus teisminius ginčus nukels e-tolling sistemos įdiegimo datą. Kaip matyti iš Pakeitimo įstatymo Nr. 2, kuris e-tolling sistemos įdiegimą nukėlė iki 2024 m. liepos 1 d., LR Seimas priėmė vadovaudamasis 2022 m. lapkričio 10 d. LR susisiekimo ministerijos aiškinamuoju raštu, kuriame išdėstytos termino nukėlimo priežastys ir motyvai – teisminiai ginčai vykstantys teisės akto priėmimo metu su trečiaisiais asmenimis ir jame nėra nurodoma, jog vienintelė to priežastis yra atsakovo inicijuoti teisminiai ginčai.

40. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl priežastinio ryšio nustatymo, aktualu įvertinti, ar viešojo pirkimo dokumentuose (pirkimo sąlygose) buvo tokių duomenų, kurie atsakovui ieškinio byloje, kurioje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pareiškimo metu, vertinant pagal protingo ir apdairaus asmens elgesio standartą, būtų suteikę galimybę suprasti, jog dėl šių priemonių taikymo ieškovei gali atsirasti tokio pobūdžio žala, kokia yra įrodinėjama.

41. Teismas konstatuoja, kad sprendžiant dėl ieškovės prašomų priteisti negautų pajamų realumo ir įrodytumo yra svarbios aplinkybės, nustatytos byloje, kurioje atsakovo prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir ieškovė prašė nuostolių atlyginimo užtikrinimo.

42. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. birželio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-700-370/2021, spręsdamas klausimą dėl atsakovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ginčijant EKRIS pirkimą, nurodė, jog: “apeliantė (Direkcija) yra juridinis asmuo, savo srities profesionalas, kuriam viešojo konkurso organizavimas neturėtų būti naujiena. Atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų bylose dažnai kyla teisiniai ginčai dėl perkančiųjų organizacijų sprendimų, pirkimo sąlygų teisėtumo ir kt., apeliantė galėjo tikėtis, kad bus kreiptasi į teismą ir organizuoti viešąjį pirkimą taip, jog sumažintų galinčius kilti nuostolius2; (ii) Ieškovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė duomenis, kad kitus, tiesiogiai kelių rinkliavos sistemą įgyvendinančius pirkimus, atsakovė (Direkcija) vykdo su esminiais viešųjų pirkimų procedūrų nesklandumais. 2021 m. kovo 26 d. raštu tiekėjams atsakovė informavo, kad pirkimą „Projekto „Elektroninės kelių rinkliavų sistemos sukūrimas“ informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugos“ nutraukė, nurodydama: „Viešųjų pirkimų komisija, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 29 str. 3 dalimi, nutraukė viešojo pirkimo procedūras, nes konkurso sąlygų 28.2 ir 28.3 punktų reikalavimai galimai pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo 17 str. 1 dalyje nustatytus principus (o ypač lygiateisiškumo) ir šios padėties negalima ištaisyti.”. Kaip nurodo ieškovas, analogišku pagrindu pirkimą atsakovė jau nutraukė ir dėl techninės priežiūros įgyvendinant projektą „Projekto „Elektroninės kelių rinkliavų sistemos sukūrimas“ informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugos“. Pakartotinai paskelbus pirkimą „Projekto „Elektroninės kelių rinkliavų sistemos sukūrimas“ informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugos“ atsakovė jį yra šiuo metu sustabdžiusi ir informavo dalyvius, kad nustatytais skelbime terminais pasiūlymai nebus teikiami, kadangi šiuo metu ekspertai vertina pateiktos pretenzijos pagrįstumą. Šios aplinkybės taip pat pagrindžia, kad skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neturėtų daryti esminės įtakos atsakovės (Direkcijos) siekiamos įrengti sistemos tinkamam veikimui planuojamu terminu (iki 2023 m. sausio 1 d.) dėl kitų subjektyvių ir objektyvių viešojo pirkimo procesą ilginančių veiksnių.“

43. Taip pat spręsdami dėl EKRIS Pirkime taikytų / taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo bei nagrinėdami Direkcijos prašymus dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, teismai įsiteisėjusiomis nutartimis konstatavo, kad: „Iš ginčo viešojo pirkimo dokumentų matyti, kad šiuo metu veikia kita rinkliavų surinkimo sistema – laikinė kelių naudotojo apmokestinimo (vinjetės) sistema. Taigi, rinkliavos yra renkamos, todėl nėra pagrindo ir išvadai apie susiklosčiusią išimtinę situaciją, dėl kurios būtų būtina skubiai užbaigti pirkimo procedūrą; Apeliantės (Direkcijos) atskirojo skundo argumentai, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir laiku neįdiegtos sistemos valstybei bus padaryta žala, nesurenkant į biudžetą atitinkamų rinkliavų, taip pat stokoja pagrįstumo. Kaip buvo minėta, šiuo metu veikia kita rinkliavos sistema, pagal kuria iki naujos sistemos įdiegimo ir bus renkamos atitinkamos lėšos (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-850-464/2021).

44. Lietuvos apeliacinis teismas savo 2021 m. rugpjūčio 12 d nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-890-781/2021, nurodė, kad neturi pakankamo pagrindo konstatuoti, jog atsakovas, viešojo pirkimo procedūrų pradžioje inicijavęs teisminį ginčą dėl pirkimo sąlygų teisėtumo bei prašydamas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, galėtų būti atsakingas už ieškovės hipotetines negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį, kurį yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Minėtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nors apeliantė pateikė teismui Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos aiškinamąjį raštą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto, iš kurio matyti, kad planuojamos apeliantės (Direkcijos) gauti pajamos iš elektroninės kelių rinkliavų sistemos sukūrimo projekto yra 111 mln. Eur per metus ir nors jame pateikti detalūs planuojamų gauti pajamų skaičiavimai, tačiau šios aplinkybės nepaneigia to, kad galimų gauti pajamų skaičiavimai yra preliminarūs/grįsti prielaidomis, nes šiuo metu elektroninė kelių rinkliavų sistema dar nėra naudojama ir įvertinti koks tiksliai bus jos nešamas pelnas nėra galimybės.

45. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-1123-370/2022, yra pažymėta, kad „apeliantės (Direkcijos) nurodomame Įstatymo pakeitimo 6 straipsnio 5 dalyje taip pat nustatyta, kad šios lėšos naudojamos: 1) mokamų valstybinės reikšmės kelių priežiūrai ir plėtrai, 2) kelių rinkliavos sistemos administravimui ir plėtrai, 3) kelių rinkliavos sistemai sukurti ir įdiegti skirtai paskolai, jei bus suteikta valstybės garantija, grąžinti ir palūkanoms mokėti. Atsižvelgiant į tai, nors apeliantė teisingai cituoja Įstatymo pakeitimo 6 straipsnio 5 dalį, jog gautos lėšos iš kelių rinkliavos yra valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos pajamos, tačiau apeliantė šias lėšas turėtų naudoti pagal Įstatymu nustatytą jų paskirtį, t. y. apeliantė iš esmės šiomis lėšomis turėtų įgyvendinti valstybės vykdomą kelių priežiūros politiką, kurią iš esmės formuoja ne apeliantė, o kitos valstybės institucijos.“ Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad: „Apeliantė (Direkcija) nors ir nurodo, kad bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme 6 mėnesius, ji negaus 55 mln. Eur pajamų, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios nurodytos pajamos yra hipotetinės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad gali būti užtikrinamas tik tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimas. Tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, o nagrinėjamu atveju nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių prašyme nurodytų argumentų pagrįstumą, t. y. prašymas grindžiamas abstraktaus pobūdžio samprotavimais apie galimus nuostolius“.

46. Anksčiau nurodyti apeliacinės instancijos teismo nutartyse nurodyti argumentai ir išvados patvirtina, kad teismai kritiškai vertino ieškovės nurodomus tariamus nuostolius, laikė juos hipotetiniais, grįstais prielaidomis bei nepagrįstais atsižvelgus į tai, kad ir nesant įdiegtai e-tolling sistemai pajamos už naudojimąsi keliais renkamos iš vinječių galiojančios sistemos, kas suponuoja, jog reali žala nėra padaryta. Šios išvados priimtos bylose, kur dalyvavo abi šalys ir jomis teismas vadovaujasi ir šioje byloje. Minėtos teismų išvados, sprendžiant nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą, pagrindžia tai, kad atsakovas negalėjo ir neturėjo galimybės numatyti, jog dėl jo veiksmų – prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovei galėjo kilti jos prašomą priteisti žala.

47. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinis teismas savo praktikoje yra suformulavęs kriterijus, kokios turėtų būti nustatytos ir įvertintos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės nustatant negautų pajamų faktą ir jų dydį. Pirma, negautos pajamos turi būti numatomos, t. y. kai atsakovas sugeba įrodyti, kad negavo pajamų, kurias buvo numatęs gauti, jei jam nebūtų sutrukdžiusi taikoma laikinoji apsaugos priemonė. Antra, negautos pajamos turi būti įrodytos su pagrįstu tikrumu, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės lėmė atsakovo ateities įplaukų praradimą. Trečia, reikšmingu laikytinas ir prarastų pajamų apskaičiavimas, kurį nustato teismas, remdamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Ketvirta, vertintini paties atsakovo, kurio turtui buvo taikyti procesiniai suvaržymai, veiksmai – kaip jis, siekdamas tam tikro pelno, naudojosi savo turtinėmis teisėmis, kol nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir vėliau jas taikant, t. y. ar jis veikė aktyviai, siekdamas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, negautos pajamos turi ir realumo požymių (CK 6.249 straipsnio 3 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-313/2017, 36 punktas).

48. Nagrinėjamoje byloje ieškovė negautas pajamas įrodinėja specialistų Civitta pateikta ataskaita. Ieškovės teigimu, minėta ataskaita visiškai pagrindžia jos teiginius, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (delikto) ieškovei yra padaryta daugiau nei 60 mln. eurų žala negautų pajamų pavidalu, todėl prašo šią žalą priteisti iš atsakovo.

49. Negautos pajamos yra lėšos, kurias realiai numatoma gauti, jeigu nebūtų pažeidimo. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs dėl negautų pajamų sampratos ir apskaičiavimo viešųjų pirkimų ginčuose ir nurodęs, kad viešojo pirkimo konkurso nepaskelbimas dar nereiškia, kad daroma žala. Pažymėtina, kad ieškovės pajamos būtų gaunamos tik tuo atveju, jei visi pirkimai sėkmingai pasibaigtų ir laimėję tiekėjai tinkamai įvykdytų savo pareigas. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė planavo ateityje – sėkmingai įvykus kelioms kumuliatyvioms sąlygoms, nesikeičiant ekonominei ir geopolitinei situacijai, nekilus techninių trikdžių diegiant sistemą ir panašiai, gauti pajamų iš e-tolling sistemos, sudaro pagrindą konstatuoti, jog tokios pajamos yra tik hipotetinės, spėjamos, bet ne realiai numatomos.

50. Teismas nurodo, jog ieškovės pateikta specialisto išvada vertintina kritiškai. Ji negali patikimai ir tvirtai patvirtinti, kad ieškovė iš tiesų prarado nurodomą sumą pajamų dėl atidėtos naujos sistemos įdiegimo datos. Kaip jau buvo minėta, prašoma priteisti žala negautų pajamų pavidalu turi atitikti realumo kriterijų, t. y. neturi kilti jokių pagrįstų abejonių, kad žala iš tiesų bus patirta tokia, kokia yra nurodoma. Ieškovė savo žalą pateikia kaip skirtumą tarp tariamai jos turimo įsipareigojimo pagal teisės aktus (kelių priežiūrai ir plėtrai, kelių mokesčio sistemos administravimas ir pan.) ir faktiškai surenkamų lėšų. Civitta išvada paremta išskirtinai pačios ieškovės surinktais duomenimis. Kaip matyti, visi išvestiniai duomenys, kuriais išvadoje disponuoja Civitta specialistai, yra išskirtinai surinkti ir pateikti pačios ieškovės: tiek hipotetiškai numatomos gauti naujos sistemos pajamos, tiek hipotetiškai numatomos gauti pajamos iš vinječių ateityje, tiek hipotetinis automobilių srautas, amžius, nuvažiuoti kilometrai, krovinių srautas ir kiti faktoriai. Be to, akcentuotina, kad 2023 m. birželio 8 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 6, 8, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo įstatymas Nr. XIV-2037, kuriuo nuo 2024 m. sausio 1 d. pakeliami kelių naudotojo mokesčio dydžiai. Įstatymo aiškinamajame rašte bei poveikio vertinimo pažymoje nurodoma, kad įsigaliojus Įstatymui: „kelių naudotojo mokesčio būtų surenkama nuo 36 iki 94 mln. eurų (priklausomai nuo transporto priemonių ašių skaičiaus) daugiau, palyginti su vidutiniškai surenkamu per metus (apie 53 mln. eurų).” Todėl Įstatymo lydinčioji medžiaga patvirtina, kad įsigaliojus Įstatymui planuojamas kelių naudotojo mokesčio surinkimas per metus sudarys nuo 89 mln. eurų iki 147 mln. eurų. Nors ieškovė nurodė, jog pakėlus vinječių kainas, atitinkamai galėtų pakilti ir e-tolling sistemos įkainiai, tačiau šie duomenys ieškovės pateiktoje išvadoje neatsispindi ir neįvertinti.

Dėl bylos procesinės baigties

51. Įvertinus anksčiau išdėstytą, darytina išvada, jog ieškovė neįrodė ir pagrindė, jog atsakovo atlikti neteisėti veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su ieškovės nurodoma prašoma priteisti žala bei neįrodė žalos bei jos dydžio fakto. Todėl ieškovės ieškinys yra atmetamas visiškai.

52. Dėl kitų šalių argumentų ir atsikirtimų teismas plačiau nepasisako, nes tai neįtakoja kitokio teismo sprendimo byloje priėmimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

53. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš kitos šalies. Šiuo atveju, ieškinį atmetus, atsakovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovės.

54. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

55. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 198 punktas).

56. Atsakovas pateikė duomenis, jog jo patirtos išlaidos byloje sudaro 14 022,36 Eur. Ši suma susideda iš toliau nurodytų dalių: a) atsakovo 2023 m. vasario 14 d. atsiliepimas į ieškinį: 1947,9 Eur x 2,5 = 4869,75 Eur (Rekomendacijų 8.2 p.); b) atsakovo 2023 m. gegužės 17 d. triplikas: 1947,9 Eur x 1,5 = 2921,85 Eur (Rekomendacijų 8.3 p.); c) atsakovo 2023 m. rugsėjo 25 d. rašytiniai paaiškinimai: 1947,9 Eur x 0,4 = 779,16 Eur (Rekomendacijų 8.16 p.); d) pasirengimas 2023 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžiui ir dalyvavimas teismo posėdyje (skaičiuojant 2 advokatų dalyvavimą, iš viso - 28 val., po 14 val. kiekvienam): 1947,9 Eur x 0,1 x 28 = 5451,6 Eur (Rekomendacijų 8.19 p). Išlaidos pagrįstos byloje pateiktais įrodymais ir vertinamos nagrinėjamojoje byloje kaip protingo dydžio, neviršijančios Rekomendacijose nurodytų rekomenduojamų maksimalių priteistinų dydžių, todėl priteisiamos visos iš ieškovės atsakovo naudai (CPK 98 straipsnis).

57. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, Viral Engineering SIA įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

58. Teismas byloje pašto išlaidų nepatyrė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 265, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcija, j.a.k. 188710638, atsakovo SW BALTICS AS, j.a.k. 40103933525, naudai 14 022,36 Eur (keturiolika tūkstančių dvidešimt du eurus 36 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė