Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2016-340/2021, pagal ieškovo „SW Baltics SA“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo „SW Baltics SA“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl konkurso sąlygų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

10. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas. Šio apeliacinio proceso objektas – Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės vykdomame tarptautiniame viešajame pirkime, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės yra priemonių kompleksas, teismo taikomų po vieną ar kelias dėl atsakovui priklausančio turto nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti teismo procesinio sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą ir kartu išvengti teismo procesinio sprendimo įvykdymo pasunkinimo arba neįmanomumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2014).

12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – sudaro privalomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.

13. Analizuojamu atveju teisminis ginčas kyla iš viešųjų pirkimų teisinių santykių. CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad viešųjų pirkimų bylose teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Viešųjų pirkimų bylose teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

14. Atsakovė atskirajame skunde neginčija nė vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių bendrųjų taikymo sąlygų – nei ieškinio preliminaraus pagrįstumo, nei grėsmės ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo. Tačiau atsakovė teigia, kad ginčo viešojo pirkimo atveju būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto specifiškumo ir jo teikiamos naudos, kadangi kyla reali grėsmė, jog ginčui užsitęsus, pirkimo sutartis nebus laiku sudaryta ir įgyvendinta bei valstybinės reikšmės keliuose nebus įdiegta įranga, turinti nustatyti transporto priemonių klasę, pagal kurią parenkamas ir apskaičiuojamas mokesčio dydis. Teigia, kad laiku neįgyvendinus bet kurio iš viešųjų pirkimų, susijusių su naujos kelių naudotojų mokesčio sistemos įgyvendinimu, neapibrėžtą laiką neveiks jokia kelių naudotojų mokesčio sistema.

15. Atsakovė iš esmės teigia, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo sukeliamos neigiamos pasekmės viršija jų teikiamą naudą. Todėl šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje dėl preliminaraus ieškovo ieškinio pagrįstumo ir grėsmės galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui nepasisakoma ir laikoma, kad šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistuoja, o pasisakoma dėl CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, jog viešųjų pirkimų bylose teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą, taikymo nagrinėjamoje byloje.

Dėl ginčo viešojo pirkimo objekto reikšmės

16. Šioje nutartyje jau minėta, kad teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, turi ne tik nustatyti, ar egzistuoja CPK 144 straipsnyje nustatytos bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, tačiau taip pat turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus ir nepažeis viešojo intereso. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinis teismas pastarojoje nutartyje taip pat yra nurodęs, kad pirmiau nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt.

17. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2021 m. kovo 4 d. atsakovė Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė tarptautinį atvirą viešąjį pirkimą „Eismo kontrolės įrangos įrengimas“, pirkimo Nr. 534185. Šio viešojo pirkimo tikslas – valstybinės reikšmės keliuose suprojektuoti ir įrengti eismo kontrolės įrangą, susidedančią iš automobilių klasės ir numerių atpažinimo įrangos (I viešojo pirkimo dalis) ir automobilių numerių atpažinimo kamerų (II viešojo pirkimo dalis). Kaip nurodė atsakovė, viešasis pirkimas „Eismo kontrolės įrangos įrengimas“ yra vienas iš pirkimų, skirtų „e-Tolling“ sistemai įrengti. Šio pirkimo pirmoji dalis „Automobilių klasės ir numerių atpažinimo įrangos įrengimo darbai“ yra skirta įrengti įrangą, turinčią nustatyti automobilių klasę, pagal kurią parenkamas ir apskaičiuojamas rinkliavos dydis. Tiek šio pirkimo pirmoji, tiek antroji dalis „Automobilių numerių atpažinimo kameros“ yra skirtos ne tik „e-Tolling“ sistemos veikimui užtikrinti, tačiau ir fiksuoti kitus pažeidimus (transporto priemones be galiojančios techninės apžiūros ir (ar) draudimo, transporto priemones, kurios nėra sumokėjusios šiuo metu taikomos vinjetėmis paremtos rinkliavos).

19. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo pirkimo objektas negali būti vertinamas kaip reikalaujantis ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją (įvertinant tai, kad ieškovas šioje byloje būtent ir ginčija galbūt konkurenciją ribojančias pirkimo ir techninės specifikacijos sąlygas), taip pat visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.). Realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei nekyla, kadangi atsakovės perkamų objektų paskirtis iš esmės yra tik transporto priemonių duomenų fiksavimas ir perdavimas kitoms sistemoms. Net ir vertinant hipotetinę situaciją, kad atsakovės perkamos įrangos pavėluotas įrengimas gali sukliudyti į biudžetą surinkti tam tikrą rinkliavų sumą, šiuo atveju prioritetas teiktinas visuomenės interesui užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi, kuris iš esmės gali lemti ir pajėgesnio pirkimo laimėtojo parinkimą, galintį užtikrinti perkamo objekto operatyvų ir kokybišką įrengimą, tuo pačiu ir racionalų biudžeto lėšų panaudojimą.

20. Taip pat svarbu įvertinti, kad šioje byloje ieškovo ieškinys pirmosios instancijos teisme priimtas 2021 m. balandžio 8 d., o sprendimas pagal ieškovo ieškinį turi būti priimtas ne vėliau kaip per šešiasdešimt dienų nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2021 m. birželio 7 d.) (CPK 423⁸ straipsnio 4 dalis). Apeliacinis skundas viešųjų pirkimų byloje gali būti paduotas per keturiolika dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos (paskutinė diena apeliaciniam skundui pateikti – 2021 m. birželio 21 d.) (CPK 423⁹ straipsnio 1 dalis). Atsiliepimams į apeliacinį skundą pateikti nustatomas keturiolikos dienų terminas nuo apeliacinio skundo išsiuntimo iš pirmosios instancijos teismo dienos (apytiksliai 2021 m. liepos 5 d.) (CPK 423⁹ straipsnio 2 dalis). Sprendimas byloje pagal apeliacinį skundą turi būti priimtas ne vėliau kaip per keturiasdešimt penkias dienas nuo bylos gavimo apeliacinės instancijos teisme dienos (apytiksliai 2021 m. rugpjūčio 19 d.) (CPK 423⁹ straipsnio 3 dalis). Minėtos CPK nuostatos, kaip pagrįstai nurodo ir pati atsakovė, sudaro pagrindą manyti, kad, jeigu byloje bus pateiktas apeliacinis skundas (preziumuojant, kad bus operatyviai išspręsti apeliacinio skundo, atsiliepimo ir bylos siuntimo apeliacinės instancijos teismui klausimai), apeliacinės teismo procesinis sprendimas byloje, kuris įsiteisėja nuo jo priėmimo (CPK 331 straipsnio 6 dalis), tikėtina, kad bus priimtas apytiksliai 2021 m. rugpjūčio 19 d. Kaip nurodo pati atsakovė, ginčo pirkimo dokumentuose numatytas darbų atlikimo terminas – 14 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo dienos, o tai reiškia, kad tam, jog perkamas projektas būtų įgyvendintas laiku (iki 2023 m. sausio 1 d.), sutartis privalo būti pasirašyta ne vėliau kaip 2021 m. spalio pabaigoje. Tarptautinio pirkimo atveju pasiūlymų pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 35 dienos nuo skelbimo išsiuntimo (VPĮ 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirkimo sutartis turi būti sudaroma nedelsiant, tačiau ne anksčiau negu pasibaigė atidėjimo terminas, kuris negali būti trumpesnis kaip 10 dienų (VPĮ 86 straipsnio 8 dalis). Taip pat būtinas papildomas (ne trumpesnis nei 3 darbo dienų) terminas kvalifikacijos dokumentams pareikalauti, gauti, įvertinti ir nustatyti laimėtoją, taip pat papildomas iki 10 dienų terminas pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentus.

21. Kaip matyti iš nurodytų terminų, apytiksliai 2021 m. rugpjūčio 19 d. esant priimtam apeliacinės instancijos teismo sprendimui, atsakovė turėtų dar daugiau nei 2 mėnesius pirkimui vykdyti ir sutarčiai sudaryti (jeigu pirkimas būtų vykdomas iš naujo, pagal naujas pirkimo sąlygas, be žymesnių atidėjimų). Šios aplinkybės pagrindžia, kad net ir šioje byloje esant taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, nėra pakankamo pagrindo teigti, kad yra objektyvi grėsmė, kad sutartis nebus laiku sudaryta ir įgyvendinta, o net ir egzistuojant tam tikram pirkimo sutarties vykdymo vėlavimui dėl užtrukusių pirkimo procedūrų, toks vėlavimas neturėtų būti esminis. Be to, viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties vykdymui nustatytais terminais reikšmės turi daugybė šioje proceso stadijoje neįmanomų numatyti aplinkybių (tiekėjų ir perkančiosios organizacijos ginčų sprendimas, rangovo atliekamu darbų vėlavimas, darbų trūkumų taisymas ir kt.).

22. Kaip teisingai pastebi ieškovas, atsakovė 2021 m. balandžio 13 d. atsiliepime į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atskirajame skunde nurodė, jog laiku neįgyvendinus bet kurio iš viešųjų pirkimų, susijusių su naujos kelių naudotojų mokesčio sistemos įgyvendinimu, neapibrėžtą laiką neveiks jokia kelių naudotojų mokesčio sistema. Ieškovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė duomenis, kad kitus, tiesiogiai kelių rinkliavos sistemą įgyvendinančius pirkimus, atsakovė vykdo su esminiais viešųjų pirkimų procedūrų nesklandumais. 2021 m. kovo 26 d. raštu tiekėjams atsakovė informavo, kad pirkimą „Projekto „Elektroninės kelių rinkliavų sistemos sukūrimas“ informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugos“ nutraukė, nurodydama: „Viešųjų pirkimų komisija, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 29 str. 3 dalimi, nutraukė viešojo pirkimo procedūras, nes konkurso sąlygų 28.2 ir 28.3 punktų reikalavimai galimai pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo 17 str. 1 dalyje nustatytus principus (o ypač lygiateisiškumo) ir šios padėties negalima ištaisyti.”. Kaip nurodo ieškovas, analogišku pagrindu pirkimą atsakovė jau nutraukė ir dėl techninės priežiūros įgyvendinant projektą „Projekto „Elektroninės kelių rinkliavų sistemos sukūrimas“ informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugos“. Pakartotinai paskelbus pirkimą „Projekto „Elektroninės kelių rinkliavų sistemos sukūrimas“ informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugos“ atsakovė jį yra šiuo metu sustabdžiusi ir informavo dalyvius, kad nustatytais skelbime terminais pasiūlymai nebus teikiami, kadangi šiuo metu ekspertai vertina pateiktos pretenzijos pagrįstumą. Šios aplinkybės taip pat pagrindžia, kad skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neturėtų daryti esminės įtakos atsakovės siekiamos įrengti sistemos tinkamam veikimui planuojamu terminu (iki 2023 m. sausio 1 d.) dėl kitų subjektyvių ir objektyvių viešojo pirkimo procesą ilginančių veiksnių.

23. Byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti reali ar realiai numatoma žala visuomenei ar jos daliai, neigiama įtaka žmonių gerovei. Šiuo atveju viešųjų pirkimų objektas nėra susijęs su išskirtinėmis, neatidėliotinomis, ypatingai skubiomis ir itin svarbiomis aplinkybėmis, kurios keltų grėsmę didelei žalai atsakovei ar visuomenei atsirasti arba susijęs su kitokiomis aplinkybėmis, dėl kurių, sustabdžius viešojo pirkimo konkurso procedūras ir įpareigojus atsakovę nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, būtų iš esmės pažeistas atsakovės ar visuomenės interesas. Pirkimo objektas nėra gyvybiškai svarbus visuomenei dalykas, kurio nedelsiant neįsigijus sutriktų visuomenei svarbių paslaugų tiekimas, iš esmės pablogėtų jų kokybė ir pan. Byloje nustatytos aplinkybės pačios savaime nesudaro pagrindo, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, suteikti prioritetą viešajam interesui, susijusiam su pirkimo objektu, o atsakovė šioje byloje neįrodė, kad susiklosčiusi situacija yra išskirtinė ir reikalaujanti itin skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą, susijusį su pirkimo objektu.

24. Pažymėtina, kad visuomenė yra suinteresuota ne tik pirkimo objektu, bet ir tuo, kad perkančiųjų organizacijų vykdomos viešojo pirkimo procedūros vyktų skaidriai ir griežtai laikantis įstatymų reikalavimų, o viešojo pirkimo metu naudojamos valstybės lėšos būtų panaudotos racionaliai ir efektyviai. Toks visuomenės interesas nebūtų užtikrintas, jeigu viešieji pirkimai būtų vykdomi pagal sąlygas, neužtikrinančios tiekėjams lygių galimybių konkuruoti pirkime ir pateikti perkančiajai organizacijai geriausius ir ekonomiškai naudingiausius pasiūlymus, tačiau sudarančias galimybę pirkimo laimėtoju pripažinti konkretų proteguojamą tiekėją ir jo siūlomą prekę. Vykdant pirkimus tokiu būdu galėtų būti suvaržyta konkurencija ir nebūtų užtikrintas efektyvus lėšų panaudojimas, o tai neabejotinai pažeistų viešąjį interesą. Todėl teismui nustačius, kad atsakovei taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesukliudys užtikrinti viešojo intereso, susijusio su viešojo pirkimo konkurso dalyvių sąžiningu varžymusi, racionaliu biudžeto lėšų panaudojimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas suteikti pirmenybę būtent viešajam interesui, susijusiam su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu, ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurių taikymas net ir negalėtų lemti neadekvačiai ilgo pirkimo procedūrų sustabdymo, kadangi CPK yra nustatyti konkretūs ir pakankamai trumpi viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminai.

25. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirojo skundo teiginių, susijusių su atsakovės pateiktu prašymu dėl nuostolių užtikrinimo taikant laikinąsias apsaugos priemones, kadangi šie argumentai yra teisiškai neaktualūs vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą. Be to, po ginčijamos nutarties priėmimo, atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė atskirą prašymą dėl nuostolių užtikrinimo, kurį pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi atmetė.

26. Atsakovė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nukrypo nuo ESTT praktikos (byla C-335/99 P(R), byla T-369/03 R). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytose ESTT byloje pateiktus išaiškinimus, šiuo atveju pritaria ieškovui, kad nurodytose ESTT bylose nebuvo sprendžiami klausimai, susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu viešųjų pirkimų bylose, ar pateikta kokių nors aktualių su šiuo klausimu susijusių teisės aiškinimo ar taikymo taisyklių. Nėra pagrindo nagrinėjamu pritarti atsakovės pozicijai ir teigti, kad ieškovas šioje byloje, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti jam galbūt kilsiančius nuostolius tokių priemonių nepritaikius.

Dėl bylos procesinės baigties

27. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi teismas pagrįstai tenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl atsakovės skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.