- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-27
- Bylos Nr.
- e2-1095-302/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01196-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „ProIT“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ProIT“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ProIT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei valstybės įmonei (toliau – VĮ) Lietuvos automobilių kelių direkcijai, prašydama panaikinti atsakovės 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą dėl ieškovės pasiūlymo įvertinimo, pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėjusio tiekėjo pripažinimo pirkime „Projekto „Elektroninės kelių rinkliavos sistemos sukūrimas“ informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugos“ (toliau – Pirkimas).
2. Ieškovė ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešojo pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Projekto „Elektroninės kelių rinkliavos sistemos sukūrimas“ informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugos“ procedūras bei uždrausti sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o jei sutartis sudaryta – sustabdyti jos vykdymą. Ieškovė nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas, be to, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių perkančioji organizacija sudarytų sutartį su kitu pirkimo dalyviu ir pradėtų ją vykdyti, o tenkinus ieškinį, sudaryta sutartis turės būti pripažinta neteisėta, grįžtant į iki pažeidimo buvusią padėtį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą, taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdė viešojo pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Projekto „Elektroninės kelių rinkliavos sistemos sukūrimas“ informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugos“ procedūras bei įpareigojo nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, o jei sutartis sudaryta – sustabdė jos vykdymą.
4. Teismas, įvertinęs ieškinio turinį, sprendė, kad ieškovė suformulavo reikalavimus, pateikė faktinius bei teisinius argumentus, įrodymus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškinio reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti.
5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nėra duomenų apie tai, jog dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti žala visuomenei arba jos daliai, neigiama įtaka žmonių gerovei, nes šiuo metu rinkliavos yra renkamos.
6. Teismas sprendė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių perkančioji organizacija galėtų vykdyti pirkimo procedūras, jas baigti ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį, todėl egzistuoja grėsmė, jog ieškinio reikalavimų tenkinimo atveju teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovė VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje nebeveiks laikinoji vinječių sistema, kelių mokestis nebus surenkamas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas daro žalą viešajam interesui.
7.2. Iki 2023 m. sausio 1 d. turi būti įvykdyti visi viešieji pirkimai, susiję su naujos kelių naudotojų mokesčio sistemos įgyvendinimu, o nagrinėjamu atveju bendra projekto įgyvendinimo trukmė ne ilgesnė nei 14 mėnesių, t. y. akivaizdu, kad tam, jog viešojo pirkimo sutartis būtų įvykdyta laiku, ji privalėjo būti pasirašyta iki 2021 m. spalio 1 d. Susiklostė situacija, kuomet sutartis Pirkime nebus pasirašyta ir įgyvendinta nustatytu terminu.
Atsiliepimas
8. Ieškovė UAB „ProIT“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
8.1. Pati atsakovė nurodė, kad Pirkimu siekiamos įsigyti sistemos diegimas truks apie 14 mėnesių, t. y. net jei Pirkimas būtų tęsiamas toliau, atsakovė nespėtų įdiegti sistemos iki 2023 m. sausio 1 d.
8.2. Lietuvos Respublikos Seime yra derinamas įstatymo projektas, kuris užtikrins kelių naudotojo mokesčio Lietuvoje surinkimą iki elektroninės kelių rinkliavos sistemos įdiegimo, t. y. nuo 2023 m. sausio 1 d. nebus panaikinta kelių mokesčio surinkimo sistema ir nebus galimybės išvengti kelių mokesčio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
11. Apeliantė VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos aiškinamojo rašto bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2022 m. rugsėjo 30 d. pranešimo kopijas.
12. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės pateikta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos aiškinamojo rašto kopija neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam atskirajam skundui, t. y. pateiktas naujas įrodymas yra susijęs su surenkamų kelių mokesčių dydžiais, tačiau nepagrindžia aplinkybių, susijusių su poreikio skubiai leisti vykdyti Pirkimo procedūras nustatymu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir šio naujo įrodymo į bylą nepriima.
13. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės pateikta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2022 m. rugsėjo 30 d. pranešimo kopija yra susijusi su poreikio skubiai leisti vykdyti Pirkimo procedūras nustatymu, ši aplinkybė yra reikšminga sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat į tai, jog atsakovė neturėjo galimybės pateikti šio įrodymo pirmosios instancijos teismui, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių klausimas sprendžiamas nepranešus atsakovei (CPK 147 straipsnio 1 dalis), o ieškovė yra susipažinusi su nauju įrodymu ir turėjo teisę dėl jo pasisakyti atsiliepime į atskirajį skundą, siekdamas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti kilusį ginčą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas priimti pateiktą minėtą naują įrodymą (CPK 314 straipsnis).
Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo
14. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą.
15. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui, yra taikomos specialiosios nuostatos, įtvirtintos CPK 423⁷ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
16. Taigi, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas.
17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškinys yra preliminariai nepagrįstas, o šalys šios teismo išvados neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.
18. Konstatavus, kad ieškovė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, vertintinos kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmė galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso.
19. Apeliantės teigimu, nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje nebeveiks laikinoji vinječių sistema, kelių mokestis nebus surenkamas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia viešąjį interesą. Be to, atskirajame skunde nurodoma, kad iki 2023 m. sausio 1 d. turi būti įvykdyti visi viešieji pirkimai, susiję su naujos kelių naudotojų mokesčio sistemos įgyvendinimu, o nagrinėjamu atveju bendra projekto įgyvendinimo trukmė 14 mėnesių, t. y. viešojo pirkimo sutartis privalėjo būti pasirašyta iki 2021 m. spalio 1 d., tačiau susiklostė situacija, kuomet sutartis Pirkime nebus pasirašyta ir įgyvendinta nustatytu terminu.
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą akcentavo, kad viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Tai reiškia, kad viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose iš esmės konkuruoja du viešieji interesai ir kiekvienu atveju teismas turi nuspręsti kuris iš šių interesų konkrečiu atveju yra svarbesnis. Sprendimas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba jas panaikinti viešojo intereso tikslu turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu, t. y. teismas gali nuspręsti netaikyti šių priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 423⁷ straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė vykdo tarptautinį viešąjį elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugos pirkimą, taigi vykdydama šį viešąjį pirkimą ketina įsigyti elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos įdiegimo paslaugas.
22. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Pirkimo objektas nors ir svarbus, tačiau nėra susijęs su išskirtinėmis, neatidėliotinomis, ypatingai skubiomis ir itin svarbiomis aplinkybėmis, kurios keltų grėsmę didelei žalai atsakovei ar visuomenei atsirasti arba susijęs su kitokiomis aplinkybėmis, dėl kurių, sustabdžius viešojo pirkimo procedūras, būtų iš esmės pažeistas atsakovės ar visuomenės viešasis interesas. Tai nėra neatidėliotino būtinumo dalykas, kurio nedelsiant neįsigijus iš esmės pablogėtų ar taptų neįmanoma (būtų paralyžiuota) atsakovės ar kitų subjektų, kurių naudai vykdomas viešasis pirkimas, veikla, jos funkcionavimas. Priešingai, nesustabdžius ginčijamo viešojo pirkimo procedūrų egzistuoja reali grėsmė, kad galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas faktiškai nebebūtų įmanomas ar iš esmės pasunkėtų. Be to, kaip matyti iš į bylą pateikto atsakovės rašto, po baigtų teisminių ginčų Pirkimo procedūros buvo atnaujintos ir pasiūlymų teikimo terminas nustatytas iki 2022 m. birželio 9 d. Taigi, akivaizdu, kad atnaujinus Pirkimo procedūras 2022 m. birželio 9 d. ir nustačius, jog Pirkimo sutarties įgyvendinimo terminas yra 14 mėnesių, atsakovė jau tuomet nebūtų spėjusi laiku, t. y. iki 2023 m. sausio 1 d. įgyvendinti projekto, susijusio su naujos kelių naudotojų mokesčio sistemos įdiegimu. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad byloje Nr. e2A-492-370/2022 buvo nagrinėjamas ginčas dėl Pirkimo sąlygų panaikinimo, procesinis teismo sprendimas įsiteisėjo 2022 m. vasario 17 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, ši aplinkybė taip pat pagrindžia, kad nepriklausomai nuo nagrinėjamoje byloje taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė iki nustatyto 2023 m. sausio 1 d. neturėjo galimybės įgyvendinti Pirkimo, susijusio su naujos kelių naudotojų mokesčio sistemos įdiegimu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nustatytų aplinkybių visuma, o ne nagrinėjamoje byloje taikomos laikinosios apsaugos priemonės lemia projekto įgyvendinimo termino pažeidimą. Be to, apeliantės argumentas, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje nebeveiks laikinoji vinječių sistema, o kelių mokestis nebus surenkamas, atmestinas, kaip neįrodytas, kadangi byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių šią aplinkybę. Priešingai, ieškovė nurodė, kad įstatymo leidėjas svarsto teisės akto pakeitimo projektą, kuris bus užtikrintas kelių mokesčio surinkimas iki elektroninės rinkliavos sistemos įdiegimo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2022 m. rugsėjo 30 d. pranešime akcentuojamas poreikis rinkti kelių mokestį už nuvažiuotą atstumą, tačiau nėra pagrįsta aplinkybė, jog nuo 2023 m. sausio 1 d., nesudarius Pirkimo sutarties, kelių mokestis apskritai nebus renkamas. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad sustabdžius Pirkimo procedūras nebus pažeistas viešasis interesas dėl skubaus Pirkimo procedūrų tęsimo ir Pirkimo sutarties sudarymo (CPK 178 straipsnis).
23. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir tai, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo teigti, jog susiklosčiusi situacija yra specifinė ir reikalaujanti skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl Pirkimo objekto, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju prioritetas turi būti teikiamas viešajam interesui užtikrinti vykdomo viešojo pirkimo teisėtumą. Nagrinėjamu atveju vyrauja viešasis interesas užtikrinti tinkamą, skaidrų, efektyvų, konkurencingą viešojo pirkimo procesą, o duomenų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, kad Pirkimo objektas turi būti įsigyjamas neatidėliotinai, nenustatyta.
24. Įvertinus pakankamai trumpus maksimalius civilinio proceso viešųjų pirkimų bylose terminus (CPK 423⁸ straipsnio 4 dalis ir 423⁹ straipsnis), tai, kad bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme paskirtas 2022 m. lapkričio 10 d. teismo posėdyje, bei tai, jog ieškinio tenkinimas turėtų esminės įtakos realiai ieškovės galimai pažeistų teisių gynybai, spręstina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra teisėtas bei pagrįstas.
25. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.