- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-17
- Bylos Nr.
- e2-1123-370/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01196-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „ProIT“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 5 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-506-883/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ProIT“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje, Čekijos Respublikoje registruotas juridinis asmuo, TollNet A. S., tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, uždaroji akcinė bendrovė „Kapsch TrafficCom Lietuva“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ProIT“ (toliau – ir ieškovė) 2022 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei valstybės įmonei (toliau – VĮ) Lietuvos automobilių kelių direkcijai (toliau – ir atsakovė), prašydama panaikinti atsakovės 2022 m. rugpjūčio19 d. priimtą sprendimą dėl ieškovės pasiūlymo įvertinimo, pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėjusio tiekėjo pripažinimo pirkime „Projekto „Elektroninės kelių rinkliavos sistemos sukūrimas“ informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugos“ (toliau – Pirkimas).
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė tarptautinio atviro konkurso būdu vykdo viešąjį pirkimą Nr. 539448 „Projekto „Elektroninės kelių rinkliavos sistemos sukūrimas“ informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugos“ (toliau – ir Pirkimas). Ieškovė dalyvavo Pirkime ir pateikė pasiūlymą, tačiau atsakovė 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu pripažino Pirkimą laimėjusiu trečiojo asmens Čekijos Respublikoje registruoto juridinio asmens TollNet a. s. (toliau – ir trečiasis asmuo) pasiūlymą, ieškovės pasiūlymas užėmė antrą vietą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendime nurodė, kad ieškovės pasiūlymui pagal Pirkimo sąlygų 12 priedo „Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkimo kriterijai“ 1 lentelėje nustatytus pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus Q1 – „IT sistemų analitiko (informacinių sistemų veiklos vertinimo eksperto) patirtis vykdant panašaus pobūdžio sutartis“ (toliau – Q1 kriterijus) ir Q2 – „informacinių sistemų architekto patirtis vykdant panašaus pobūdžio sutartis“ (toliau – Q2 kriterijus) skyrė 0 balų įvertinimus.
Šalies argumentai
4. Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 29 d. pateikė atsakovei pretenziją, prašydama panaikinti skundžiamą sprendimą ir tęsti pasiūlymų vertinimo procedūras sudarant galimybes ieškovei patikslinti atsakovės nustatytus pasiūlymo neaiškumus dėl skundžiamo sprendimo ir iš naujo atlikti ieškovės pasiūlymo ekonominio naudingumo įvertinimą, tačiau atsakovė 2022 m. rugsėjo 6 d. pateikė atsakymą į pretenziją, kuriuo atmetė ieškovės pretenziją.
5. Ieškovė ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešojo pirkimo Nr. 539448 „Projekto „Elektroninės kelių rinkliavos sistemos sukūrimas“ informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugos“ procedūras bei uždrausti sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o jei sutartis sudaryta – sustabdyti jos vykdymą. Ieškovė nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas, be to, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių perkančioji organizacija sudarytų sutartį su kitu pirkimo dalyviu ir pradėtų ją vykdyti, o tenkinus ieškinį, sudaryta sutartis turės būti pripažinta neteisėta, grįžtant į iki pažeidimo buvusią padėtį.
Žemesnės instancijos teismas
6. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-506-883/2022 tenkino ieškovės prašymą, taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdė viešojo pirkimo Nr. 539448 „Projekto „Elektroninės kelių rinkliavos sistemos sukūrimas“ informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugos“ procedūras bei įpareigojo nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, o jei sutartis sudaryta – sustabdė jos vykdymą.
7. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1095-302/2022 Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
8. Atsakovė 2022 m. rugsėjo 30 d. pateikė Šiaulių apygardos teismui prašymą taikyti nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimo priemones – įpareigoti ieškovę įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 55,5 mln. Eur arba pateikti banko garantiją 55,5 mln. Eur sumai, galiojančią iki Šiaulių apygardos teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje ir pateikti mokėjimą patvirtinančius dokumentus.
Atsiliepimas
9. Atsakovė nurodė, kad Pirkimu nuo 2021 m. balandžio 8 d. siekiama įsigyti elektroninės kelių rinkliavos sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugas. Pirkimas turi būti įgyvendintas iki 2023 m. sausio 1 d. Jeigu Pirkimo sutartis būtų pasirašyta ir pradėta vykdyti 2022 m. spalio mėnesį, elektroninė kelių mokesčio rinkliavos sistema galėtų pradėti veikti anksčiausiai 2024 metų pradžioje, tačiau dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Pirkimo sutarties sudarymo procedūra nusikeltų papildomai dar 2 mėnesiams ir projekto įgyvendinimas truktų, iš viso 16 mėnesių ir galėtų būti įgyvendintas tik 2024 m. vasario – kovo mėnesiais. Nurodė, kad įgyvendinus Pirkimo objektą ir įdiegus elektroninę atstuminę rinkliavos sistemą, per metus į valstybės biudžetą būtų surenkama 66 mln. Eur daugiau pajamų arba 5,5 mln. Eur daugiau pajamų kiekvieną mėnesį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. spalio 5 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmetė.
11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės prašymo turinį, sprendė, kad valstybės biudžeto pajamų galimas padidėjimas ar sumažėjimas nėra susijęs su atsakovės finansiniais nuostoliais, t. y. atsakovės argumentai dėl valstybės galbūt prarastų lėšų neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl jos pačios nuostolių, galinčių kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atsakovė atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti UAB „ProIT“ pateikti atsakovei nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ir per teismo nustatytą terminą įmokėti į Šiaulių apygardos teismo depozitinę sąskaitą 55,5 mln. Eur, arba pateikti banko garantiją 55,5 mln. Eur sumai, galiojančią iki Šiaulių apygardos teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje ir pateikti įmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Pirkimo objektas yra projekto „Elektroninės kelių rinkliavos sistemos sukūrimas“ informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugos. Įgyvendinus Pirkimą, Lietuvoje bus įdiegta e-Tolling sistema. Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 10 d. priimtas Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032, 2, 6, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo įstatymas (toliau – Įstatymas). Įstatymo įsigaliojimas reiškia, kad e-Tolling sistema, nuo 2023 m. sausio 1 d. pakeis šiuo metu Lietuvoje vinječių pagrindu veikiančią laikinąją kelių rinkliavos sistemą, todėl 2023 m. sausio 1 d. nustos galioti vinjetėmis grįsta kelių rinkliavos sistema.
12.2. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl atsakovės nuostolių, galinčių kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Šią išvadą teismas padarė neatsižvelgdamas į tai, jog keičiamo Įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje numatoma, kad „Kelių rinkliava mokama Kelių rinkliavos sumokėjimo registravimo informacinėje sistemoje. Kelių rinkliavos lėšos yra akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos pajamos“.
12.3. Atsakovė įrodė, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė patirs 55,5 mln. Eur nuostolių, e-Tolling kelių rinkliavos sistema atsakovei leis surinkti 66 mln. Eur arba 2,5 karto daugiau lėšų nei pavyksta surinkti iš šiuo metu naudojamos vinječių pagrindu veikiančios kelių rinkliavos sistemos. Tai reiškia, kad, naudojant e-Tolling sistemą, kiekvieną mėnesį bus surenkama 9,25 mln. Eur (308 333 Eur per dieną ir 111 mln. Eur per metus).
12.4. Atsakovė įrodė, kad dėl tarp laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovės nuostolių egzistuoja priežastinis ryšys, nes dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių e-Tolling sistemos įdiegimas yra nukeliamas papildomai dar mažiausiai 6 mėnesiams, per kuriuos atsakovė negaus pajamų – nesurinks kelių rinkliavos.
12.5. Atsakovės nuostolių atlyginimas ateityje gali būti apsunkintas arba pasidaryti neįmanomas. Ieškovo turimas trumpalaikis ir ilgalaikis turtas (2 525 453 Eur) yra mažiausiai 22 kartus mažesnis negu nuostoliai, kuriuos neišvengiamai patirs atsakovė dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių vien civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (per 6 mėnesius – 55,5 mln. Eur).
Atsiliepimas
13. Ieškovė UAB „ProIT“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
13.1. Atsakovė nutyli aplinkybę, kad šiuo metu Seime yra registruoti du Įstatymo pakeitimai, kurie atideda e-Tolling sistemos įsigaliojimą. Taigi, priėmus Įstatymo pakeitimus, vinječių sistema galios ir po 2023 m. sausio 1 d.
13.2. Atsakovė neįrodė galimų nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovės nuostoliai grindžiami abejotino patikimumo dokumente prieš daugiau nei 5 metus pateiktomis jokiais skaičiavimais nepagrįstomis prielaidomis.
13.3. Priešingai nei nurodo atsakovė, kelių rinkliavos lėšos yra priskiriamos valstybės biudžetui ir pagal Įstatymo pakeitimą galės būti naudojamos tik pagal nustatytą tikslinę šių lėšų panaudojimo paskirtį, todėl nėra pagrindo atsakovės nurodytą sumą (55 mln. Eur) vertinti, kaip jos nuostoliais.
13.4. Šiuo konkrečiu atveju, taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdytos Pirkimo procedūros neturi jokio priežastinio ryšio su e-Tolling sistemos įdiegimu, nes net ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių e-Tolling sistema nebus įdiegta iki 2023 m. sausio 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju nenustatyti absoliučių skundžiamų teismo nutarties negaliojimo pagrindai (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys, 338 straipsniai).
15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2022 m. spalio 5 d. nutarties, kuria netenkintas apeliantės (atsakovės) prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo
16. CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas yra nukreiptas į ieškovo bei atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyros, šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams, taip pat į ieškovo galimybes padengti dėl nepagrįstai jo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius užtikrinimą.
17. CPK 146 straipsnio nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma visuma dviejų sąlygų: pirma, realiai tikėtinas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas; antra, tikėtinas nuostolių išieškojimo apsunkinimas arba neįmanomumas netaikius jų užtikrinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-778-178/2017, 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-963-302/2018). Galimų nuostolių tikėtinumą ir kitas nurodytas sąlygas turi pagrįsti ir įrodyti asmuo, reiškiantis prašymą užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą (CPK 178 straipsnis, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1441-516/2017, 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-963-302/2018).
18. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, nors asmuo, prašantis taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, neprivalo įrodyti neabejotinai atsirasiančių nuostolių konkretaus dydžio, tačiau turi įrodyti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori (iš anksto) aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2367/2013, 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-608-370/2017).
19. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su civilinės bylos medžiaga ir apeliantės prašymu dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas šio prašymo, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.
20. Apeliantė tvirtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme 6 mėnesius dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ji patirs 55,5 mln. Eur nuostolių, kuriuos išieškoti iš ieškovės nebus galimybės. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog apeliantė dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepatirs nuostolių, nes gautos lėšos iš kelių rinkliavos nėra apeliantės pajamos, tačiau nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 10 d. priimtas Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032, 2, 6, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo įstatymas, kurio 6 straipsnio 5 dalyje numatoma, kad „Kelių rinkliava mokama Kelių rinkliavos sumokėjimo registravimo informacinėje sistemoje. Kelių rinkliavos lėšos yra akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos pajamos“.
21. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Pažymėtina, kad apeliantės nurodomame Įstatymo pakeitimo 6 straipsnio 5 dalyje taip pat nustatyta, kad šios lėšos naudojamos: 1) mokamų valstybinės reikšmės kelių priežiūrai ir plėtrai, 2) kelių rinkliavos sistemos administravimui ir plėtrai, 3) kelių rinkliavos sistemai sukurti ir įdiegti skirtai paskolai, jei bus suteikta valstybės garantija, grąžinti ir palūkanoms mokėti. Atsižvelgiant į tai, nors apeliantė teisingai cituoja Įstatymo pakeitimo 6 straipsnio 5 dalį, jog gautos lėšos iš kelių rinkliavos yra valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos pajamos, tačiau apeliantė šias lėšas turėtų naudoti pagal Įstatymu nustatytą jų paskirtį, t. y. apeliantė iš esmės šiomis lėšomis turėtų įgyvendinti valstybės vykdomą kelių priežiūros politiką, kurią iš esmės formuoja ne apeliantė, o kitos valstybės institucijos.
22. Apeliantė taip pat nurodo, kad įsigaliojus Įstatymo pakeitimams, e-Tolling sistema, nuo 2023 m. sausio 1 d. pakeis šiuo metu Lietuvoje vinječių pagrindu veikiančią laikinąją kelių rinkliavos sistemą, todėl nuo 2023 m. sausio 1 d. nustos galioti vinjetėmis grįsta kelių rinkliavos sistema ir valstybė negaus lėšų iš kelių rinkliavos. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės atskirojo skundo argumentais taip pat nesutinka. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu 2020 m. lapkričio 10 d. priimtas Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032, 2, 6, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo įstatymas nėra įsigaliojęs (numatyta įsigaliojimo data – 2023 m. sausio 1 d.), taip pat pažymėtina, kad iš viešai prieinamų duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad 2022 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija yra parengusi Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 6, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3420 pakeitimo įstatymo projektą, kuriame nėra nurodyta, nuo kada Lietuvoje turi pradėti veikti e-Tolling sistema. 2022 m. spalio 27 d. taip pat buvo pateiktas Įstatymo pakeitimo projektas, kuriame nurodyta, kad elektroninių kelių rinkliavos sistema (e-Tolling) pradės veikti nuo 2024 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju, apeliantė neįrodė, jog dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ji patirs nuostolius, nes šiuo metu esamos faktinės aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. valstybė praras lėšas iš rinkliavos už naudojimąsi valstybiniais keliais.
23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad apeliantė nepateikė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų galbūt apeliantės nuostolius, galinčius atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliantė nors ir nurodo, kad bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme 6 mėnesius, ji negaus 55 mln. Eur pajamų, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios nurodytos pajamos yra hipotetinės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad gali būti užtikrinamas tik tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimas. Tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, o nagrinėjamu atveju nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių prašyme nurodytų argumentų pagrįstumą, t. y. prašymas grindžiamas abstraktaus pobūdžio samprotavimais apie galimus nuostolius.
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo išvadas, kad apeliantės prašymo argumentai nepagrindžia tikėtino nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimo arba galimybės juos kompensuoti nebuvimo, joms pritaria. Atitinkamai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo šiuo atveju taikyti CPK 146 straipsnyje nurodyto nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto, kadangi apeliantė iš esmės nepagrindė nuostolių atlyginimo užtikrinimui būtinų sąlygų visumos.
25. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Dėl šioje nutartyje nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo motyvais skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.