- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-08
- Bylos Nr.
- e2-850-464/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00575-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- valstybės įmonės ,,Lietuvos automobilių kelių direkcija“
- Ieškovas
- SW Baltics, SA
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės valstybės įmonės ,,Lietuvos automobilių kelių direkcija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės SW Baltics, SA ieškinį atsakovei valstybės įmonei ,,Lietuvos automobilių kelių direkcija“ dėl viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė SW Baltics, SA kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtais atsakovės VĮ ,,Lietuvos automobilių kelių direkcija“ vykdomo tarptautinio viešojo pirkimo atviro konkurso būdu ,,Projekto ,,Elektroninės kelių rinkliavų sistemos sukūrimas“ Informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugos“:
1.1. pirkimo sąlygų 8.1, 10, 28.1 punktus;
1.2. techninės specifikacijos 3.3.3 punktą;
1.3. viešojo pirkimo sutarties projekto 69, 71.1, 72, 80, 86, 112.5, 113.1, 112.3, 112.4 punktus;
1.4. atsakovės 2021 m. gegužės 14 d. sprendimo dalį, kuria atmesta ieškovės pretenzija.
2. Nurodė, kad atsakovė paskelbė pirkimą ,,Projekto ,,Elektroninės kelių rinkliavų sistemos sukūrimas“ Informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugos“, pirkimo Nr. 532699. Ieškovė 2021 m. balandžio 15 d. pateikė pretenziją, kurią atsakovė 2021 m. gegužės 14 d. atmetė. Pirkimo sąlygų techninėje specifikacijoje nurodyta, kad pirkimo objektą sudaro trys savo esme skirtingų bei savarankiškų paslaugų įsigijimas: (1) elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos sukūrimas ir įdiegimas; (2) sistemos priežiūra; (3) sistemos modifikavimo paslaugos. Pasak ieškovės, kiekvienai iš paslaugų turėjo būti skelbiamas atskiras pirkimas, jį išskaidant į dalis, to nepadariusi atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje numatytą lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principą. Be to, pirkimo sąlygose, jų techninėje specifikacijoje, nėra tiksliai apibrėžta sistemos modifikavimo paslaugos apimtis, t. y. sąlygos nėra tikslios ir aiškios (VPĮ 35 straipsnio 4 dalis). Pirkimo sąlygų 28.1 punkte numatytas reikalavimas, kad tiekėjas turi turėti patirties kuriant informacines sistemas, bet nepripažįstant kaip tinkamos patirties informacinių sistemų vystymo paslaugų teikime, yra neproporcingas, diskriminacinis, nepagrįstai ribojantis konkurenciją. Be to, dalis pirkimo sutarties projekto sąlygų, susijusių su baudų ir delspinigių mokėjimu, yra diskriminacinės, neproporcingos, sudarančios pagrindą atsakovei pasipelnyti pirkimą laimėjusio dalyvio sąskaita.
3. Pareikšto ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę sustabdyti pirkimo procedūras ir uždrausti sudaryti pirkimo sutartis, o jeigu jos sudarytos, sustabdyti jų vykdymą. Nurodė, kad ieškinyje dėstomos faktinės aplinkybės yra pagrįstos kartu su juo pateiktais įrodymais. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė ir toliau vykdys pirkimo procedūras, todėl galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas taps neįmanomas. Sudarius pirkimo sutartį, kurios sąlygos yra ydingos ir neteisėtos, bus pažeistas ir viešasis interesas, papildomas išlaidas patirs tiek ieškovė, tiek ir valstybė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi ieškovės SW Baltics, SA prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdė atsakovės VĮ ,,Lietuvos automobilių kelių direkcija“ vykdomo tarptautinio viešojo pirkimo atviro konkurso būdu ,,Projekto ,,Elektroninės kelių rinkliavų sistemos sukūrimas“ Informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugos“ procedūras, o jeigu sudaryta viešojo pirkimo sutartis – jos vykdymą.
5. Teismas pažymėjo, kad spręsti dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo bus galima tik išnagrinėjus bylą iš esmės, kompleksiškai įvertinus visų dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus įrodymus. Šioje proceso stadijoje nėra pagrindo manyti, kad ieškinys būtų aiškiai nepagrįstas ir vien dėl to neturėtų būti tenkinamas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
6. Įvertinęs ieškovės pareikšto ieškinio dalyką bei pagrindą, teismas padarė išvadą, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovei toliau tęsiant ginčijamo viešojo pirkimo procedūras, būtų apsunkintas ar pasidarytų neįmanomas galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas. Jeigu būtų vykdomos, tęsiamos ir užbaigiamos procedūros, sudaroma ir vykdoma viešojo pirkimo sutartis pagal galimai neteisėtas pirkimo sąlygas, tai reikštų imperatyvių teisės normų, viešųjų pirkimų principų pažeidimą.
7. Teismas pažymėjo, kad nei ieškovės, nei atsakovės interesams, sustabdžius pirkimo procedūras, nebūtų suteiktas pranašumas, t. y. išlaikoma šalių interesų pusiausvyra. Byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti reali ar realiai numatoma žala visuomenei ar jos daliai, neigiama įtaka žmonių gerovei. Teismo vertinimu, viešųjų pirkimų objektas nėra susijęs su išskirtinėmis, neatidėliotinomis, ypatingai skubiomis ir itin svarbiomis aplinkybėmis, kurios keltų grėsmę didelei žalai atsakovei ar visuomenei atsirasti arba būtų susijęs su kitokiomis aplinkybėmis, dėl kurių, sustabdžius viešojo pirkimo konkurso procedūras ir įpareigojus atsakovę nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, būtų iš esmės pažeistas atsakovės ar visuomenės interesas. Nors ginčijamu pirkimu siekiama įsigyti informacinės sistemos sukūrimo ir diegimo paslaugas, tačiau pirkimo objektas nėra gyvybiškai svarbus visuomenei dalykas, kurio nedelsiant neįsigijus sutriktų tokių paslaugų tiekimas, iš esmės pablogėtų jų kokybė ir pan.
8. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Trumpa bylų nagrinėjimo trukmė reiškia, kad laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos santykinai neilgai, jų taikymas nesukels ilgalaikių nepatogumų, atsakovė galimus nepatogumus patirtis neilgą laiką. Laikinosios apsaugos priemonės yra tik laikino pobūdžio suvaržymai, taikytini iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės, todėl galima žala pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamu atveju bet kuriuo atveju, įvertinus ginčo dalyką, teikiamas paslaugas, nebūtų didelė.
9. Teismas atkreipė dėmesį ir į tokią aplinkybę, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-2016-340/2021 pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl kito susijusio viešojo pirkimo ,,Eismo kontrolės įrangos įrengimas“ sąlygų ginčijimo, taip pat buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdytos minėto pirkimo procedūros, glaudžiai susijusios su nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ginčijamomis pirkimo procedūromis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovė VĮ ,,Lietuvos automobilių kelių direkcija“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti, leisti nutartį vykdyti skubiai. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Ginčo viešasis pirkimas patenka į kasacinio teismo nurodytų išskirtinių situacijų kategoriją, kai būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018). Šis pirkimas pagal Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą privalo būti įgyvendintas iki 2023 m. sausio 1 d., o pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir ginčui užsitęsus iki rugsėjo pabaigos, kyla reali grėsmė, kad sutartis nebus laiku sudaryta ir įgyvendinta.
10.2. Ieškovės deklaratyvūs argumentai dėl ginčijamų viešojo pirkimo sąlygų nėra pakankami ieškinio prima facie (iš pirmo žvilgsnio, preliminariai) sąlygos egzistavimui konstatuoti. Šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimas negalėjo būti nustatytas.
10.3. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau teismui priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, nebūtų pagrindo teigti, kad ieškovė neturėtų galimybės ginti savo teisių, nes ji turėtų galimybę pasinaudoti kitais teisių gynimo būdais – vadovaujantis VPĮ 105 straipsnio nuostatomis, reikalauti atlyginti patirtą žalą.
10.4. Ieškovės siekis bet kokia kaina modifikuoti konkurso sąlygas, jas pritaikant pagal jos pačios poreikius, t. y. kad ji atitiktų keliamus reikalavimus konkurso dalyviams, nesudaro pagrindo stabdyti viešojo pirkimo procedūrų. Atsižvelgiant į pirkimo objekto turinį, jo reikšmę visuomenei ir svarbą, taip pat į tai, kad pirkimo procedūrų sustabdymas lems itin didelius nuostolius atsakovei bei valstybei, toks prašymas negalėjo būti tenkinamas.
10.5. Pagal Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII- 2032 2, 6, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo įstatymo nuostatas iki 2023 m. sausio 1 d. turi būti įgyvendinti visi viešieji pirkimai, susiję su e-Tolling sistemos įrengimu ir paleidimu. Priešingu atveju susiklostys situacija, kai neapibrėžtą laiką neveiks nei šiuo metu esanti vinjetėmis paremta sistema, nei siekiama įsigyti e-Tolling sistema. Dėl to valstybė patirtų didžiulius nuostolius – nesurinktų apie 9,25 mln. Eur pajamų per mėnesį. Kyla pagrįstų abejonių, ar ieškovė bus finansiškai pajėgi šiuos nuostolius valstybei atlyginti.
10.6. Teismas, nepranešdamas apie ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą, nepagrįstai apribojo atsakovės teisę teikti šiam klausimui aktulius įrodymus.
Atsiliepimas
11. Ieškovė SW Baltics, AS atsiliepime prašo atsakovės VĮ ,,Lietuvos automobilių kelių direkcija“ atskirąjį skundą atmesti. Nurodo tokius pagrindinius argumentus:
11.1. Atstuminės kelių rinkliavos projekto tinkamas įgyvendinimas priklausys ir nuo kitų atsakovės vykdomų bei susijusių su nagrinėjamu viešu pirkimu konkursų. Atsakovė pirmą kartą paskelbtą pirkimą nutraukė, kadangi jis neatitiko VPĮ reikalavimų. Be to, kitoje civilinėje byloje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, taikydami laikinąsias apsaugos priemones, sprendė, kad analogiškos atsakovės nurodytos aplinkybės dėl galimos žalos yra nepagrįstos (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-2016-340/2021; Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2-700-370/2021).
11.2. Atsakovės į bylą pateikti skaičiavimai dėl viešųjų pirkimų vykdymo patvirtina, kad bylą išnagrinėjus iš esmės atsakovė turi galimybę spėti iki 2023 m. sausio 1 d. įgyvendinti atstuminės kelių rinkliavos sistemos projektą arba, atitinkamai, vykdydama pirkimo procedūras jose pakoreguoti darbų atlikimo terminus (juos sumažindama).
11.3. Atsakovės nurodomi nuostoliai, susiję su atstumine kelių rinkliavos sistema, yra hipotetiniai. Pagal kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija privalo priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, kuriuose bus nustatyti konkretūs kelių mokesčio tarifo dydžiai. Taigi, atsakovė nuostolius skaičiuoja net nežinodama konkrečių mokesčių dydžio.
Šalies argumentai
11.4. Atsakovė nenurodė, kodėl ieškinyje reiškiami reikalavimai, jų faktinis bei teisinis pagrindimas, pridedami įrodymai turėtų būti laikomi deklaratyviais. Priešingai, ieškovė pasirinko leistiną savo teisių gynimo būdą, ieškinyje nurodė išsamius teisinius bei faktinius argumentus bei teismų praktiką, patvirtinančius, kad ieškinyje išdėstyti reikalavimai yra pagrįsti.
11.5. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei būtų apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes, nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, jai galėtų būti užkirstas kelias efektyviai konkuruoti pirkime ir siekti sudaryti pirkimo sutartį, todėl ji turėtų reikšti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl rašytinių įrodymų
12. Apeliantė VĮ ,,Lietuvos automobilių kelių direkcija“ su atskiruoju skundu pateikė medžiagą, susijusią su Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 3, 6, 9 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1251 ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 463 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1525“ projektu, t. y. išvadas dėl kelių rinkliavos apskaičiavimo principų ir kelių rinkliavų įvedimo poveikio verslui ir galutiniam vartotojui, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raštus. Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė apeliantės 2021 m. kovo 26 d. ir 2021 m. balandžio 27 d. raštus tiekėjams dėl viešojo pirkimo procedūrų nutraukimo.
13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar priėmus vėliau pateiktą įrodymą nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, taip pat turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo (pagal analogiją – ir konkretaus byloje kilusio klausimo) išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantės teikiami įrodymai yra susiję su nagrinėjamu klausimu, jais grindžiami atskirojo skundo argumentai dėl galimos žalos valstybei ir jos gyventojams bei šios žalos dydžio, taip pat į tai, kad apeliantė negalėjo pateikti jų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nes klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išspręstas jos neinformavus, šiuos įrodymus priima. Priėmus apeliantės teikiamus įrodymus bylos nagrinėjimas nebus užvilkintas, nes ieškovė turėjo galimybę susipažinti su jais bei dėl jų pasisakyti atsiliepime į atskirąjį skundą.
16. Tačiau ieškovės teikiami nauji įrodymai nepriimami. Ieškovė prašymo šiuos įrodymus priimti nesuformulavo, o iš jų turinio matyti, kad jie egzistavo laikinųjų apsaugos priemonių klausimo nagrinėjimo metu. Todėl, kitaip nei apeliantės pateiktų dokumentų atveju, spręstina, kad ieškovė juos turėjo ir galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui.
Dėl bendrųjų sąlygų laikinosios apsaugos priemonės taikyti
17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
18. Iš išdėstyto reglamentavimo matyti, kad teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą viešųjų pirkimų bylose, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas tokias priemones taikyti, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui. Nustatęs, kad tokia grėsmė egzistuoja, teismas toliau turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė apeliantės vykdomo pirkimo procedūras. Teismas nustatė, kad šiuo atveju egzistuoja visos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos: 1) ieškinys atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus ir yra tikėtinai pagrįstas; 2) byloje nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų negalimas, nes pirkimo procedūros galėtų būti užbaigtos, o tai galėtų apriboti ieškovei galimybę sudaryti viešojo pirkimo sutartį; 3) nagrinėjamu atveju nėra poreikio skubiai užbaigti pirkimo procedūras, todėl pirmenybė turėtų būti suteikiama viešajam interesui, kad pirkimo procedūros būtų vykdomos tinkamai.
20. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą turėjo atmesti vien dėl ieškinio, grindžiamo tik deklaratyviais teiginiais dėl pirkimo sąlygų teisėtumo, aiškaus nepagrįstumo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau yra suformuota šios būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti aiškinimo taisyklė, pažymint, kad tikėtino ieškinio pagrįstumo konstatavimas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste negali būti tapatinamas su ieškinio pagrįstumo konstatavimu ginčą išnagrinėjus iš esmės. Spręsdamas tokį procesinį klausimą, teismas netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų, vien preliminariai nustatydamas tikimybę, kad pateiktų argumentų, nurodytų faktinių aplinkybių bei pridėtų įrodymų visumos pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020). Kai yra sprendžiama dėl ieškinio preliminarus pagrįstumo, teismui pakanka įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai paremti įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-458-330/2019). Kitaip tariant, šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize.
21. Pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškovės pareikštus reikalavimus, nenustatė jokių aplinkybių, pagrindžiančių, kad ieškinys tikrai negalėtų būti patenkintas dėl gana akivaizdaus jo nepagrįstumo, ir tokia pirmosios instancijos teismo vertinamoji išvada atskirojo skundo argumentais nėra paneigta. Ieškovė pasirinko leistiną savo teisių gynimo būdą, ieškinyje įvardijo teisinius bei faktinius argumentus, jos nuomone, patvirtinančius, kad ieškinyje išdėstyti reikalavimai yra pagrįsti, pateikė išdėstytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Šioje bylos proceso stadijoje nėra pagrindo teigti, kad ieškinyje išdėstyti argumentai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ieškovė savo interesus gina aiškiai netinkamu būdu. Kaip minėta pirmiau, ieškinyje dėstomų faktinių aplinkybių pagrįstumo ir teisingumo įvertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas.
22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantės atskirojo skundo argumentais dėl neegzistuojančios antros būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, tuo atveju, jeigu teismas nepritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdytų apeliantės vykdomo pirkimo, civilinės bylos nagrinėjimo metu pirkimo procedūros būtų tęsiamos, todėl su pirkimo laimėtoju galėtų būti sudaryta sutartis ir ji galėtų būti pradėta vykdyti. Tokiu atveju, vėliau patenkinus ieškovės reikalavimą, atsirastų poreikis papildomai spręsti pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo apeliantei klausimus. Vadinasi, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymu yra pasiekiamas vienas iš tokių priemonių taikymo tikslų – išsaugoma esama situacija (lot. status quo).
23. Taigi, viena vertus, netaikant apeliantei jokių ribojimų ieškovei būtų apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes, nepaisant galbūt jai palankaus teismo sprendimo priėmimo, ji visgi prarastų galimybę sudaryti pirkimo sutartį ir tuo įgyvendinti savo dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pagrindinį tikslą. Kita vertus, ši situacija būtų nepalanki ir pačiai apeliantei, kuri susidurtų su dvigubo mokėjimo rizika, t. y. turėtų ne tik pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su pirkimo laimėtoju, tačiau taip pat sumokėti baudą, piniginę kompensaciją ieškovei, jeigu jos reikalavimai būtų patenkinti. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Dėl specialiųjų sąlygų laikinosios apsaugos priemonėms taikyti
24. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, turi ne tik nustatyti, ar egzistuoja CPK 144 straipsnyje nustatytos bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, tačiau taip pat turi įvertinti ir tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus, ar nepažeis viešojo intereso.
25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kurią atskirajame skunde cituoja ir pati apeliantė, pažymima, kad viešojo intereso apsauga, sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus, turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu. Pirmiau nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018).
26. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos priemonių taikymo reikšmės taip pat yra išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas dėl to gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 32, 38, 39 punktai).
27. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl apeliantės vykdomo tarptautinio viešojo pirkimo atviro konkurso būdu ,,Projekto ,,Elektroninės kelių rinkliavų sistemos sukūrimas“ Informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugos“. Informacinės sistemos pirkimo techninės specifikacijos 3.1.1 punkte nurodyta, kad pirkimo tikslas yra sukurti ir įdiegti atstuminę elektroninę kelių rinkliavos sistemą, įgalinant kokybiškesnių ir patogesnių el. paslaugų transporto sektoriuje kūrimą ir teikimą. Sukūrus informacinę sistemą ir įdiegtus kelių infrastruktūros elementus – automatizuoti kelių rinkliavos apskaičiavimo, mokėjimo bei apjungti kontrolės procesus, kurie neleistų piktnaudžiauti ir išvengti rinkliavos už mokamus kelius.
28. Techninės specifikacijos 3.1.2 punkte nurodyta, kad įdiegus aptartą sistemą bus sudarytos techninės sąlygos pakeisti galiojančią laikinę kelių naudotojo apmokestinimo (vinjetės) sistemą į socialiai teisingesnę atstuminę elektroninę mokesčio sistemą, atitinkančią principus „naudotojas moka – teršėjas moka“. Šiam tikslui įgyvendinti bus įdiegta sistema, kurios sprendiniai turi būti suderinti ir integruoti su Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinės sistemos daugiafunkcinės pažeidimų kontrolės sistemos moduliu, kuriame tvarkomi transporto priemonių fiksavimo duomenys.
29. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantės vykdomas pirkimas neabejotinai yra susijęs su viešojo intereso įgyvendinimu. Visgi šios aplinkybės, priešingai nei yra įsitikinusi apeliantė, pačios savaime nesuponuoja vertinimo, kad pirkimas, kuriuo siekiama užtikrinti minėtą visuomenės interesą, turėtų būti įgyvendintas nedelsiant.
30. Byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti reali ar realiai numatoma žala visuomenei arba jos daliai, neigiama įtaka žmonių gerovei. Šiuo atveju viešųjų pirkimų objektas nėra susijęs su išskirtinėmis, neatidėliotinomis, ypatingai skubiomis ir itin svarbiomis aplinkybėmis, kurios keltų grėsmę didelei žalai atsakovei ar visuomenei atsirasti arba būtų susijęs su kitokiomis aplinkybėmis (neatidėliotinais poreikiais), dėl kurių, sustabdžius viešojo pirkimo konkurso procedūras ir įpareigojus apeliantę nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, būtų iš esmės pažeistas apeliantės ar visuomenės interesas. Pirkimo objektas nėra gyvybiškai svarbus visuomenei dalykas, kurio nedelsiant neįsigijus sutriktų visuomenei svarbių paslaugų tiekimas, iš esmės pablogėtų jų kokybė ir pan.
31. Iš ginčo viešojo pirkimo dokumentų matyti, kad šiuo metu veikia kita rinkliavų surinkimo sistema – laikinė kelių naudotojo apmokestinimo (vinjetės) sistema. Taigi, rinkliavos yra renkamos, todėl nėra pagrindo ir išvadai apie susiklosčiusią išimtinę situaciją, dėl kurios būtų būtina skubiai užbaigti pirkimo procedūrą.
32. Poreikio prioritetiškai ginti su pirkimo objektu susijusį interesą nepatvirtina ir apeliantės argumentai, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių egzistuoja rizika neįvykdyti projekto iki 2023 m. sausio 1 d., t. y. iki naujos redakcijos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įsigaliojimo.
33. Šiame kontekste pažymėtina, kad visuomenė yra suinteresuota ne tik pirkimo objektu, bet ir tuo, kad perkančiųjų organizacijų vykdomos viešojo pirkimo procedūros vyktų skaidriai ir griežtai laikantis įstatymų reikalavimų, kad pirkimo laimėtojais būtų pripažinti naudingiausi, geriausiai pirkimo dokumentuose apibrėžtus poreikius atitinkantys pasiūlymai, kad viešojo pirkimo metu naudojamos valstybės lėšos būtų panaudotos racionaliai ir efektyviai, o perkančioji organizacija nepatirtų papildomų išlaidų, kurios galėtų atsirasti, jei perkančiajai organizacijai dėl jos neteisėtų veiksmų būtų pritaikytos alternatyvios sankcijos ar būtų pareikštas reikalavimas atlyginti tiekėjui žalą. Nustačius, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesukliudys užtikrinti viešojo intereso, susijusio su pirkimo objekto teikiama nauda, šiuo konkrečiu atveju pirmenybė suteiktina būtent viešajam interesui, susijusiam su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu, juo labiau kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas negalėtų lemti neadekvačiai ilgo pirkimo procedūrų sustabdymo. Kaip pagrįstai nurodoma ir skundžiamoje teismo nutartyje, CPK yra nustatyti konkretūs ir pakankamai trumpi viešųjų pirkimų bylų išnagrinėjimo terminai.
34. Apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir laiku neįdiegtos sistemos valstybei bus padaryta žala, nesurenkant į biudžetą atitinkamų rinkliavų, taip pat stokoja pagrįstumo. Kaip buvo minėta, šiuo metu veikia kita rinkliavos sistema, pagal kuria iki naujos sistemos įdiegimo ir bus renkamos atitinkamos lėšos.
35. Atskirojo skundo argumentai dėl apeliantės teisės teikti įrodymus, susijusius su nagrinėtu klausimu, apribojimu teisingam šio procesinio klausimo išnagrinėjimui neturi reikšmės. Juo labiau kad savo teisę tiek pateikti poziciją nagrinėjamu klausimu, tiek ir ją pagrįsti įrodymais apeliantė realizavo pateikdama atskirąjį skundą, kuris kartu su naujais įrodymais yra priimtas.
36. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, atsižvelgė į visas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitinka jų taikymo sąlygas, nustatytas tiek CPK 144 straipsnio 1 dalyje, tiek ir CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje, t. y. jos atitinka ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus, viešojo intereso apsaugą, o jų teikiama nauda yra didesnė, nei galinčios kilti neigiamos pasekmės. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.