Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 18 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės bendrovės „SW Baltics“ SA ieškinį atsakovei valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bendrovė „SW Baltics“ SA kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtomis atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos vykdomo tarptautinio viešojo pirkimo atviro konkurso būdu „Projekto „Elektroninės kelių rinkliavų sistemos sukūrimas“ informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugos“ pirkimo sąlygų 8.1, 10, 28.1 punktus, techninės specifikacijos 3.3.3 punktą, viešojo pirkimo sutarties projekto 69, 71.1, 72, 80, 86, 112.5, 113.1, 112.3, 112.4 punktus ir atsakovės 2021 m. gegužės 14 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesta ieškovės pretenzija. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, o jeigu ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą.

2. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nutarė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti atsakovės vykdomo pirkimo procedūras, o tuo atveju, jeigu yra sudaryta pirkimo sutartis – sustabdyti jos vykdymą. Teismas nurodė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas; nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ir tęsiant pirkimo procedūras, ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar paneigtas; prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir neturėtų sukelti žalos visuomenei ar jos daliai.

3. Atsakovė pateikė prašymą pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir taikyti byloje tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 423⁷ straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties; teismo nutartį, kuria pakeičiamos laikinosios apsaugos priemonės, leisti vykdyti skubiai. Atsakovė nurodė, jog tam, kad būtų pasiektas laikinųjų apsaugos priemonių tikslas, nėra būtina stabdyti visų pirkimo procedūrų, bet pakanka tik įpareigoti atsakovę nesudaryti sutarties su pirkimo laimėtoju. Tokiu atveju, teismui nagrinėjant bylą, atsakovė galėtų vertinti pasiūlymus ir, teismui atmetus ieškinį, nebūtų praradusi laiko. Jeigu ieškinys būtų patenkintas, pirkimas, nepaisant jo stadijos, bet kokiu atveju turėtų būti nutrauktas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 18 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones.

5. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo pradinėje pirkimo stadijoje (ieškovė ginčija pirkimo sąlygų teisėtumą). Tuo atveju, jeigu atsakovei būtų leista tęsti pirkimo procedūras iki pirkimo sutarties sudarymo nesant teisinio tikrumo dėl pirkimo teisėtumo, visų tiekėjų dalyvavimas tokiame pirkime būtų neefektyvus ir neekonomiškas. Pakeitus laikinąsias apsaugos priemones atsakovės prašomu būdu, pirkimo procesas galėtų būti ne sutrumpintas, bet, priešingai, užvilkintas, o pirkimo procedūros vyktų neracionaliai – jau pradinėje pirkimo stadijoje kilus tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčui, egzistuoja didesnė tikimybė, kad ieškovė ar kiti tiekėjai ginčys kitus atsakovės sprendimus, todėl galėtų būti inicijuojamos kitos bylos, abi šalys patirtų papildomų išlaidų ir pan.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atsakovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Teismas netinkamai aiškina laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo ir efektyvumo principus. Pagal šiuos principus, laikinosios apsaugos priemonės turi būti pakankamos tam, kad galėtų būti įvykdytas teismo sprendimas ir kartu turi kuo mažiau varžyti atsakovės teises. Teismas, atsisakydamas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, ekonomiškumo ir efektyvumo principus taikė vertindamas pirkimo procedūrų ekonomiškumą ir efektyvumą. Toks vertinimas nesuderinamas su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir keitimo taisyklėmis ir teismų praktika. Pirkimo procedūras vykdo perkančioji organizacija ir būtent ji turi užtikrinti, kad procedūros atitiktų teisės aktų reikalavimus. Teismas turėjo vertinti ne pirkimo procedūrų, o pačių laikinųjų apsaugos priemonių efektyvumą ir ekonomiškumą.

6.2. Teismo argumentas, kad, pakeitus laikinąsias apsaugos priemones, egzistuoja didesnė tikimybė, jog kils nauji pirkimo dalyvių ginčai, nėra susijęs su laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslu – siekiu laikinai apsaugoti ieškovo interesus ir užtikrinti galimybę įvykdyti būsimą teismo sprendimą.

6.3. Teismas pritaikė dvi CPK 423⁷ straipsnio 2 dalyje nurodytas laikinąsias apsaugos priemones (sustabdė pirkimo procedūras ir įpareigojo atsakovę nesudaryti sutarties), tačiau jis nepaaiškino, kodėl buvo nuspręsta taikyti abi šias priemones ir nepakako vienos iš jų. Norint pasiekti laikinųjų apsaugos priemonių tikslą pakaktų tik nesudaryti sutarties. Ieškinyje yra pareikšti reikalavimai panaikinti pirkimo sąlygas, jame nėra reiškiama reikalavimų dėl pirkimo procedūrų, todėl, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, nėra būtina stabdyti šių procedūrų.

6.4. Prašoma panaikinti laikinoji apsaugos priemonė yra neproporcinga. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 6, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo įstatymas, kuriuo yra pakeičiama kelių naudotojų mokesčio sistema, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Iki šios datos turi būti įvykdyti visi viešieji pirkimai, susiję su naujos kelių naudotojų mokesčio surinkimo sistemos įgyvendinimu, ir užbaigtos vykdyti visos pirkimų sutartys. Ginčo pirkimo dokumentuose nustatytas darbų atlikimo terminas sudaro 14 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Todėl tam, kad sutartis būtų įvykdyta laiku, ji privalo būti pasirašyta ne vėliau kaip 2021 m. spalio 1 d. Nepakeitus laikinųjų apsaugos priemonių sutartis galėtų būti sudaryta tik 2021 m. gruodžio pabaigoje arba 2022 m. sausį, todėl projektas nebus įgyvendintas laiku ir atsakovė šiuo laikotarpiu negaus jokių pajamų iš diegiamos kelių apmokestinimo sistemos e-tolling. Atsakovės dėl šio pirkimo rezultatų planuojamos gauti pajamos sudaro 111 mln. Eur per metus, naudojant šiuo metu galiojančią vinječių sistemą pajamos sudaro apie 45 mln. Eur per metus. 2 mėnesiais pavėlavus įgyvendinti projektą bus patirta apie 18,5 mln. Eur arba 7,5 mln. Eur nuostolių. Pakeitus laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė galėtų atlikti pirkimo procedūras bylos nagrinėjimo metu ir užtikrinti, kad projektas būtų įvykdytas laiku.

7. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumą ir efektyvumą jau įvertino tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek ir Lietuvos apeliacinis teismas, palikęs galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

7.2. Atsakovės argumentai, kad byloje yra ginčijamos tik pirkimo sąlygos, o ne pirkimo procedūros, yra nereikšmingi. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme yra nustatyta pirkimo sąlygų ginčijimo tvarka, vadovaujantis kuria tiekėjai turi operatyviai, perkančiajai organizacijai dar nepradėjus vykdyti pirkimo procedūrų, ginčyti pirkimo sąlygas, kurių pagrindu bus atrinktas laimėjęs tiekėjas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino atsakovės prašymo pakeisti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

9. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 423⁷ straipsnio, reglamentuojančio laikinųjų apsaugos priemonių taikymą viešųjų pirkimų bylose, 1 dalyje nurodyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu; teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Taigi, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose teismas turi ne tik įvertinti preliminarų ieškinio pagrįstumą ir tikėtiną grėsmę, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas, tačiau taip pat įvertinti, ar prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra efektyvios ir ekonomiškos, ar pritaikius šias priemones nebus pažeistas viešasis, visuomenės interesas.

10. Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar nepakankamai užtikrina būsimo ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą, arba priešingai, laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas pernelyg varžo atsakovo teises, laikinosios apsaugos priemonės gali būti pakeistos. Teismas gali vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu (CPK 148 straipsnio 1 dalis).

11. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas yra skirtas tiek ieškovo, tiek ir atsakovo interesams apsaugoti, todėl spręsdamas, ar prašymas panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ar jas pakeisti kitomis yra pagrįstas, teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti, kokie padariniai kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pakeistos atsakovo pageidaujamu būdu, o ieškinys būtų patenkintas, ir kokie padariniai kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pakeistos, o ieškinys – atmestas. Be to, visais atvejais teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1205-196/2017).

12. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė vykdo viešąjį pirkimą „Projekto „Elektroninės kelių rinkliavų sistemos sukūrimas“ informacinės sistemos sukūrimo ir įdegimo paslaugos“. Byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose (atskirajame skunde, prašyme užtikrinti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galinčių atsirasti nuostolių atlyginimą ir kt.) atsakovė paaiškino, kad šis pirkimas yra vykdomas įgyvendinant Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 6, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo įstatymą, kuriuo buvo pakeista kelių naudotojų mokesčio sistema iš sistemos, paremtos vinjetėmis, suteikiančiomis teisę nustatytą terminą važiuoti mokamais magistralinių kelių ruožais, į sistemą e-tolling, pagrįstą kelių rinkliavos mokėjimu už nuvažiuotą atstumą mokamais valstybinės reikšmės keliais. Pirmiau minėtas įstatymas įsigalios 2023 m. sausio 1 d., todėl atsakovė nurodo, kad iki šios datos turi būti įvykdyti visi su jo įgyvendinimu susiję viešieji pirkimai, įskaitant ir ginčo pirkimą, taip pat užbaigtos vykdyti visos viešųjų pirkimų sutartys.

13. Ieškovė nagrinėjamoje byloje kelia klausimą dėl atsakovės vykdomo pirkimo sąlygų teisėtumo. Ieškovė įrodinėja, kad atsakovė nepagrįstai neskaidė pirkimo į dalis, tokiu būdu užkirsdama kelią pirkime dalyvauti platesniam tiekėjų ratui, kad pirkimo dokumentuose nėra tiksliai apibrėžtas pirkimo objektas ir yra nustatytas kvalifikacijos reikalavimas, nepagrįstai ribojantis tiekėjų konkurenciją pirkime, pirkimo sutarties projekte yra nustatytos nepagrįstos baudos ir pan. Tokios pirkimo sąlygos, ieškovės vertinimu, nepagrįstai riboja tiekėjų, įskaitant ir pačią ieškovę, galimybę pateikti atsakovei tinkamus pasiūlymus ir dalyvauti ginčo pirkime. Siekiant užtikrinti šių ieškovės teisme pareikštų reikalavimų įvykdymą, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – teismas sustabdė atsakovės vykdomo pirkimo procedūras, o tuo atveju, jeigu procedūros būtų užbaigtos ir būtų sudaryta pirkimo sutartis – šios sutarties vykdymą. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovės atskirąjį skundą, 2021 m. liepos 8 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

14. Atsakovė nurodo, kad teismas nagrinėjamoje byloje nepagrįstai pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – draudimą atsakovei iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo vykdyti pirkimo procedūras. Atsakovės vertinimu, ši laikinoji apsaugos priemonė yra perteklinė, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių tikslui pasiekti būtų pakakę taikyti tik draudimą sudaryti pirkimo sutartį su pirkimo laimėtoju pripažintu ūkio subjektu. Atsakovė nurodo, kad tokios laikinosios apsaugos priemonės atitiktų efektyvumo ir ekonomiškumo principus, nes jos užtikrintų ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą, o atsakovės teisės būtų suvaržytos minimaliai. Vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis, atsakovė siekia pakeisti teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, paliekant galioti tik draudimą atsakovei sudaryti pirkimo sutartį ir leidžiant jai vykdyti pirkimo procedūras bylos nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi šio atsakovės prašymo netenkino, nurodęs, kad tokiu atveju būtų pažeisti ekonomiškumo ir efektyvumo principai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo pozicija yra pagrįsta.

15. Kaip minėta pirmiau, nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo jau pradinėje pirkimo stadijoje – ieškovė kvestionuoja atsakovės vykdomo pirkimo sąlygų teisėtumą, be kita ko, nurodydama, kad tokios sąlygos užkerta kelią tiekėjams, įskaitant ir pačią ieškovę, pateikti pasiūlymus pirkime ir konkuruoti dėl sutarties sudarymo. Taigi, byloje yra keliamas klausimas, ar atsakovės vykdomo pirkimo sąlygos yra teisėtos, ar jų pagrindu gali būti vykdomos pirkimo procedūros ir išrenkamas pirkimo laimėtojas, ar pagal ginčijamas sąlygas vykdomas pirkimas neturėtų būti nutruktas. Jeigu būtų patenkintas atsakovės prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir panaikinti draudimą vykdyti pirkimo procedūras, uždraudžiant atsakovei tik sudaryti sutartį su išrinktu pirkimo laimėtoju, bylos nagrinėjimo teisme metu pirkimas toliau būtų vykdomas pagal ieškovės kvestionuojamas, galimai neteisėtas pirkimo sąlygas. Tokiu atveju, jeigu išnagrinėjus bylą teisme, pirkimo sąlygos būtų panaikintos, visos bylos nagrinėjimo metu atsakovės vykdytos pirkimo procedūros iš esmės taptų perteklinėmis ir bereikšmėmis, o pirkimo dalyviai galėtų patirti papildomų nuostolių dėl dalyvavimo neteisėtų sąlygų pagrindu vykdytame pirkime. Tokia situacija, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, neatitiktų ekonomiškumo principo, laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas atsakovės nurodytu būdu nebūtų adekvatus siekiamam tikslui. Nors atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad teismas, jos manymu, netinkamai aiškino ekonomiškumo ir efektyvumo principų turinį, taip pat nurodo, kad šių principų įgyvendinimą pirkimo procedūrose privalo užtikrinti perkančioji organizacija, atsakovė nepaneigė pirmiau nurodytų aplinkybių.

16. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo nepaneigia ir atsakovės argumentai, kad teismo pritaikytas draudimas vykdyti pirkimo procedūras nėra susijęs su byloje pareikštais reikalavimais ir yra perteklinis, ar kad teismas, taikydamas byloje dviejų rūšių laikinąsias apsaugos priemones, t. y. tiek draudimą vykdyti pirkimo procedūras, tiek ir draudimą sudaryti sutartį, nepagrindė, kodėl byloje buvo nutarta taikyti abi šias priemones ir kodėl nepakako vienos iš jų. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, turinio, nagrinėjamu atveju byloje, visų pirma, buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas vykdyti pirkimo procedūras. Tokios laikinosios apsaugos priemonės pritaikymas šiuo atveju yra pagrįstas ir racionalus, nes uždraudus atsakovei vykdyti pirkimo procedūras ir išrinkti pirkimo laimėtoją, bus užtikrintas ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas, ir kartu, kaip minėta, bus užtikrintas ekonomiškumo principo įgyvendinimas, išvengiant galimai perteklinių procedūrų vykdymo bylos nagrinėjimo metu. Savo ruožtu kita laikinoji apsaugos priemonė – draudimas vykdyti pirkimo sutartį – nutartyje buvo nurodyta kaip alternatyvi priemonė, taikytina tuo atveju, jeigu klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių išsprendimo metu atsakovė jau būtų užbaigusi pirkimo procedūras ir sudariusi sutartį su pirkimo laimėtoja. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tuo atveju, kai teisme yra ginčijamos pirkimo sąlygos, yra pripažįstamas ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-168-236/2021, 2021 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-315-236/2021).

17. Atskirajame skunde atsakovė įrodinėja, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai varžo jos teises. Atsakovė nurodo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja neatidėliotinas poreikis skubiai užbaigti pirkimą, kadangi, priešingu atveju, laiku nebus sukurta ir įdiegta elektroninė kelių rinkliavų sistema ir dėl šios priežasties atsakovė patirs nuostolių. Vis dėlto pažymėtina, kad šios aplinkybės jau buvo įvertintos šioje byloje sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė analogiškus argumentus dėl būtinybės skubiai užbaigti pirkimą ir jos galimų nuostolių buvo išdėsčiusi atskirajame skunde, pateiktame dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria šioje byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs šias atsakovės nurodytas aplinkybes, 2021 m. liepos 8 d. nutartimi pripažino, kad nagrinėjamu atveju nėra poreikio itin skubiai užbaigti pirkimo procedūras. Atsakovei prašyme pakeisti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones nenurodžius jokių naujų argumentų, pagrindžiančių poreikį skubiai, nepaisant teisme ginčijamų pirkimo sąlygų, vykdyti pirkimo procedūras, nėra pagrindo šias atsakovės nurodytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jos buvo įvertintos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

18. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymo pakeisti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leisti atsakovei vykdyti pirkimo procedūras. Atsakovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.