- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-12
- Bylos Nr.
- e2-890-781/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Atsakovas
- valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos
- Ieškovas
- SW BALTICS
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 4 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje pagal ieškovės SW BALTICS, AS ieškinį atsakovei valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl tarptautinio viešojo pirkimo sąlygų ir perkančiosios organizacijos sprendimo pripažinimo negaliojančiais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė SW BALTICS, AS kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei valstybės įmonei (toliau – VĮ) Lietuvos automobilių kelių direkcijai, prašydama pripažinti neteisėtomis atsakovės atviro konkurso būdu vykdomo tarptautinio viešojo pirkimo „Projekto „Elektroninės kelių rinkliavų sistemos sukūrimas“ informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugos“ sąlygų 8.1, 10, 28.1 punktus, Techninės specifikacijos 3.3.3 punktą, Viešojo pirkimo sutarties projekto 69, 71.1, 72, 80, 86, 112.5, 113.1, 112.3, 112.4 punktus, taip pat atsakovės 2021 m. gegužės 14 d. sprendimą, dalyje dėl ieškovės pretenzijos atmetimo. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemonės – įpareigoti atsakovę sustabdyti pirkimo procedūras ir uždrausti sudaryti pirkimo sutartis, o jeigu jos sudarytos, sustabdyti jų vykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – nusprendė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti atsakovės vykdomo viešojo pirkimo procedūras, o jeigu sudaryta viešo pirkimo sutartis, sustabdyti jos vykdymą. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. liepos 8 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartį nepakeistą.
Šalies argumentai
3. Atsakovė VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ pateikė prašymą dėl galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo, prašydama įpareigoti ieškovę per teismo nustatytą terminą įmokėti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 18,5 mln. Eur sumą ar kitą sumą, ne mažesnę nei 7,5 mln. Eur arba pateikti banko garantiją šiai sumai, galiojančią iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje, ir pateikti įmokėjimą patvirtinančius dokumentus.
4. Prašymas grindžiamas tuo, kad iki 2021 m. spalio 1 d. turi būti įgyvendinti visi viešieji pirkimai, susiję su e-Trolling sistemos įrengimu ir paleidimu, ir tai dienai sistema turi pilnai veikti, tuo tarpu ieškovės ginčijamas pirkimas yra vienas iš pirkimų, skirtų minėtai sistemai įrengti. Neįrengus sistemos atsakovė patirtų didžiulius nuostolius – negautų apie 9,25 mln. Eurų pajamų per mėnesį. Pažymėjo, kad terminas darbams pagal ginčo pirkimu siekiamą sudaryti sutartį atlikti – 14 mėnesių nuo sutarties sudarymo, todėl viešojo pirkimo sutartis turėtų būti sudaryta vėliausiai 2021 m. spalį, kad projektas būtų įgyvendintas iki 2023 m. sausio 1 d. Jau dabar galima apskaičiuoti, kad nepanaikinus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė mažiausiai 2 mėnesius negautų planuojamų pajamų - 18,5 mln. Eurų dėl e - Trolling sistemos, o taip pat negautų pajamų, kurios šiuo metu gaunamos už prekybą kelių vinjetėmis - 7,5 mln. Eurų. Be to, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovei būtų apsunkintas nuostolių atlyginimas, kadangi ieškovė neturi tiek turto, kad galėtų atlyginti atsakovės galimus nuostolius.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 4 d. nutartimi atsakovės VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmetė.
6. Teismas nurodė, kad atsakovė patirtus nuostolius grindžia sumomis, kurias tikimasi gauti įdiegus pažangią elektroninę sistemą. Įvertinęs atsakovės nurodytų nuostolių atsiradimo galimybes ir tokių nuostolių preliminarų dydį, teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė prašymo užtikrinti galimų nuostolių pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atlyginimą pagrįstumo. Teismo vertinimu, atsakovės nurodytos galimai surinktinos pajamos, kurias atsakovė ketina gauti, yra pagrįstos prielaidomis, pačiai atsakovei prašyme teigiant, kad tai būtų prevencinę priemonė, jog transporto priemonių valdytojai / naudotojai žinotų, jog neįmanoma išvengti pažeidimų nustatymo ir baudų dėl nesumokėtos kelių rinkliavos arba sumokėto nepagrįstai mažo mokesčio, taip pat teigiant, kad metinės vinjetės pajamos sudaro apie 45 mln. Eur, tačiau tikimasi, kad, įdiegus pažangią elektroninę sistemą, pajamos sudarys apie 111 mln. Eur. \Taigi, teismas nurodė, kad neturi pakankamo pagrindo konstatuoti, jog ieškovė, viešojo pirkimo procedūrų pradžioje inicijavusi teisminį ginčą dėl pirkimo sąlygų teisėtumo bei prašydama pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, galėtų būti atsakinga už atsakovės hipotetines negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį, kurį yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
7. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 27 d. nutartyje nurodė, jog nagrinėjamu atveju prioritetas turi būti teikiamas viešajam interesui užtikrinti vykdomų viešųjų pirkimų teisėtumą, o galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymas, atsižvelgiant į tai, jog atsakovės nurodyti nuostoliai grindžiami iš esmės prielaidomis apie ateityje surinktinas pajamas iš kelių mokesčių bei baudų ir apskaičiuoti neįvertinant operatyvaus viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo, pastaruoju atveju galėtų turėti priešingą reikšmę, t. y. varžyti suinteresuotų asmenų teisę ginčyti perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus (pirkimo sąlygas), kadangi perkančiajai organizacijai reikalaujant pateikti tokios apimties nuostolių užtikrinimą, tiekėjui būtų ribojamos galimybės realiai pasinaudoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu bei teise į teisminę gynybą apskritai.
8. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju nevertinama ieškovės turtinė padėtis, nes atsakovė neįrodė savo galimų nuostolių atsiradimo galimybės ir preliminaraus nuostolių dydžio. Be to, teismo vertinimu, atsakovė nepagrindė, kodėl viešasis pirkimas negalėtų būti įvykdytas laiku net ir atsižvelgiant į egzistuojantį šalių ginčą dėl pirkimo sąlygų. Net išnagrinėjus šalių ginčą teisme, atsakovė būtų iš esmės pajėgi planuotu metu (ne vėliau nei 2021 m. spalio mėnesį) sudaryti pirkimo sutartį, o tuo pačiu galėtų surinkti ir visas suplanuotas pajamas. Taigi tokiu atveju nėra pakankamo pagrindo spręsti apie egzistuojančią realią grėsmę, jog atsakovė patirs nuostolius, kuriuos prašoma užtikrinti.
9. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2016-340/2021 jau buvo atmestas iš esmės identiškas atsakovės prašymas taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo priemones.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
10. Atsakovė VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – įpareigoti ieškovę pateikti atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą ir per teismo nustatytą terminą įmokėti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 18,5 mln. Eur arba kitą sumą, bet ne mažesnę nei 7,5 mln. Eur arba pateikti banko garantiją šiai sumai, galiojančią iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje ir pateikti įmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Planuojamos gauti pajamos yra grindžiamos ne prielaidomis, kaip nurodo pirmosios instancijos teismas, o objektyviais ir patikimais skaičiavimais. Atsakovė teismui buvo pateikusi Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos aiškinamąjį raštą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto, iš kurio matyti, jog planuojamos gauti atsakovės pajamos iš šio viešojo pirkimo rezultato sudarytų 111 mln. Eur per metus. Šiuo metu yra surenkama apie 45 mln. Eur per metus pajamų, o dėl naujosios sistemos įdiegimo surenkamos pajamos tik didės. Planuojamos surinkti pajamos yra detaliai apskaičiuotos, tačiau taikant netgi pesimistinį scenarijų su prielaida, kad apmokestinamos transporto priemonės nuvažiuos 10 proc. mažiau kilometrų nei 2016 metais.
10.2. Esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms perkančioji organizacija negalės sudaryti sutarties anksčiau nei per du mėnesius nuo bylos baigties. Teismo sprendimas apeliacinės instancijos teismo bus paskelbtas ne anksčiau kaip 2021 m. spalio mėnesio viduryje, todėl atsakovė nespės laiku (iki 2023 m. sausio 1 d.) įvykdyti pirkimo sutarties.
10.3. Įvertinus sudaryti ketinamos sutarties sudėtingumą, tikėtina, kad ji būtų sudaryta tik 2021 m. gruodžio mėnesio pabaigoje arba 2022 m. sausio mėnesį. Tai reiškia, kad vėluos projekto įgyvendinimas, o 2023 m. sausio 1 d. perkančioji organizacija apskritai negaus jokių pajamų iš e-Tolling sistemos. Taigi, dėl projekto vėlavimo ir nuo 2023 m. sausio 1 d. nesurenkant planuojamų 111 mln. Eur pajamų, per du mėnesius bus patirta apie 18,5 mln. Eur nuostolių, o tai įrodo, jog egzistuoja reali grėsmė perkančiai organizacijai patirti žalą.
10.4. Be to, jeigu nepavyks projekto užbaigti iki 2023 m. sausio 1 d., susiklostys situacija, kai neapibrėžtą laiką neveiks nei šiuo metu esanti vinjetėmis paremta sistema (ne tik nebus įstatyminio pagrindo mokėti kelių naudotojų mokestį, bet ir pasibaigs sutartys su tiekėjais dėl šiuo metu teikiamos e-vinjetės paslaugos), nei siekiama įsigyti e-Tolling sistema.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Dėl naujų įrodymų
12. Apeliantė prie atskirojo skundo prideda Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos raštą Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto. Šį apeliantės teikiamą įrodymą apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti.
13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tokios pačios procesinės taisyklės taikomos ir nagrinėjant atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).
14. Pažymėtina, kad apeliantė, teikdama, jos manymu, aktualius nagrinėjamam klausimui įrodymus (raštą), kartu turėjo nurodyti ir argumentus, turinčius reikšmės aptariamoje teisės normoje numatytos išimties dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme taikymui. Atskirajame skunde tokių motyvų pateikta nėra, priešingai, apeliantė nurodo, kad šis įrodymas jau buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, o dabar apeliacinės instancijos teismui yra teikiamas tik pakartotinai. Taigi, darytina išvada, kad nėra pagrindo priimti pakartotinai pateiktą dokumentą, nes su jo turiniu apeliacinės instancijos teismas turi galimybę susipažinti peržiūrėjęs bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme procesą.
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 4 d. nutarties teisėtumo
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2311-855/2021 pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdė apeliantės (atsakovės) vykdomo tarptautinio viešojo pirkimo atviro konkurso būtu „Projekto „Elektroninės kelių rinkliavų sistemos sukūrimas“ informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugos“ procedūras, o jeigu sudaryta viešojo pirkimo sutartis, sustabdė jos vykdymą. Apeliantė kreipėsi į teismą prašydama užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių kilti nuostolių atlyginimą – įpareigoti ieškovė į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 18,5 mln. Eur sumą ar kitą ne mažesnę nei 7,5 mln. Eur sumą arba pateikti banko garantiją šiai sumai, tačiau pirmosios instancijos teismas tokį apeliantės prašymą atmetė. Apeliantė nesutikdama su teismo nutartimi pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo minėtą teismo nutartį panaikinti, todėl konkrečiu atveju apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 4 d. nutarties, kuria teismas netenkino atsakovės prašymo įpareigoti ieškovę pateikti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nusprendė, kad apeliantė neįrodė prašymo užtikrinti galimų kilti nuostolių pritaikius laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo, nes ji nuostolius grindė negautomis pajamomis / sumomis, kurias dar tik tikimasi gauti įdiegus pažangią elektroninę kelių rinkliavų sistemą, o aplinkybės, kad nuostolių išieškojimas iš ieškovės bus apsunkintas arba neįmanomas netaikius jų užtikrinimo net neįrodinėjo. Apeliantė atskirajame skunde su tokia teismo išvada nesutinka ir iš esmės teigia, kad dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi jos atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, ji laiku nespės sudaryti pirkimo sutarties ir dėl to patirs nuostolius dėl negautų pajamų nuo 2023 m. kovo 1 d. nepradėjus veikti elektroninei kelių rinkliavų sistemai.
17. CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija.
18. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas yra nukreiptas į ieškovo bei atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyros, šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams, o taip pat į ieškovo galimybės padengti dėl nepagrįstai jo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius užtikrinimą.
19. CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma visuma dviejų sąlygų: pirma, realiai tikėtinas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas; antra, tikėtinas nuostolių išieškojimo apsunkinimas arba neįmanomumas netaikius jų užtikrinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-778-178/2017).
20. Galimų nuostolių tikėtinumą ir kitas pirmiau nurodytas sąlygas turi pagrįsti ir įrodyti asmuo, reiškiantis prašymą užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą (CPK 178 straipsnis, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1441-516/2017).
21. Apeliacinės instancijos teismas šiame kontekste pažymi, kad kasacinis teismas nuosekliai pasisako, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020).
22. Apeliacinės instancijos teismas, naudodamasis kiekvienos instancijos teismui tenkančia diskrecijos teise įvertinti byloje esančių įrodymų visumą pagal savo vidinį įsitikinimą, daro išvadą, kad nors apeliantė pateikė teismui Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos aiškinamąjį raštą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto, iš kurio matyti, kad planuojamos apeliantės gauti pajamos iš elektroninės kelių rinkliavų sistemos sukūrimo projekto yra 111 mln. Eur per metus ir nors jame pateikti detalūs planuojamų gauti pajamų skaičiavimai, tačiau šios aplinkybės nepaneigia to, kad galimų gauti pajamų skaičiavimai yra preliminarūs / grįsti prielaidomis, nes šiuo metu elektroninė kelių rinkliavų sistema dar nėra naudojama ir įvertinti koks tiksliai bus jos nešamas pelnas nėra galimybės.
23. Šioje situacijoje taip pat pažymi, kad net tuo atveju, jei gaunamų pajamų suma, kurią nurodo apeliantė būtų reali, nėra pagrindo sutikti su jos argumentais, jog ji patirs nuostolius, nes iki 2021 m. spalio 1 d. nebus išnagrinėta civilinė byla, o apeliantė nespės laiku sudaryti viešojo pirkimo sutarties. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 15 d. priimtu sprendimu jau iš dalies patenkino ieškovės ieškinį – pripažino apeliantės vykdomo tarptautinio viešojo pirkimo atviro konkurso būdu 8.1, 10 punktus neteisėtais ir nusprendė nutraukti pirkimo procedūras. Šis sprendimas, yra apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, todėl suėjus atsiliepimų į apeliacinį skundą pateikimo terminui bus perduotas Lietuvos apeliaciniam teismui ir ne vėliau kaip per 45 dienas nuo bylos gavimo apeliacinės instancijos teisme dienos išnagrinėtas. Taigi, kol kas labiau tikėtina, kad galutinis sprendimas byloje bus priimtas dar iki 2021 m. spalio 1 d. Tuo tarpu tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas, sutarties sudarymas ir kitos procedūros priklausytų ne nuo ieškovės, o nuo apeliantės.
24. Kita vertus, nors sprendimas byloje šiuo metu nėra įsiteisėjęs, tačiau preliminariai vertinant, jis šioje bylos stadijoje leidžia teismui daryti labiau tikėtiną išvadą, jog apeliantė nepatirs nuotolių dėl ieškovės prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nes juo pirkimo procedūras nuspręsta nutraukti. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantė neįrodė galimų atsirasti nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.
25. Aktualu ir tai, kad apeliantė yra juridinis asmuo, savo srities profesionalas, kuriam viešojo konkurso organizavimas neturėtų būti naujiena. Atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų bylose dažnai kyla teisiniai ginčai dėl perkančiųjų organizacijų sprendimų, pirkimo sąlygų teisėtumo ir kt., apeliantė galėjo tikėtis, kad bus kreiptasi į teismą ir organizuoti viešąjį pirkimą taip, jog sumažintų galinčius kilti nuostolius.
26. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantė, prašydama įpareigoti ieškovę pateikti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, visiškai neįrodinėjo antrosios būtinos nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo sąlygos – tikėtino nuostolių išieškojimo iš ieškovės apsunkinimo arba neįmanomumo juos išieškoti. Net tuo atveju, jei apeliantė būtų įrodžiusi nuostolių kilimo riziką, tai savaime nesuponuotų išvados, jog ieškovė jai nepalankaus teismo sprendimo priėmimo atveju nebūtų pajėgi apeliantei atlyginti jos neva patirtus nuostolius. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė neįrodė, jog ieškovei nepalankaus teismo sprendimo priėmimo atveju ji nebūtų pajėgi apeliantei atlyginti galimai patirtus nuostolius ar jų atlyginimas būtų apsunkintas.
Dėl procesinės bylos baigties
27. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantei neįrodžius būtinųjų nuostolių atlyginimo užtikrinimui taikyti sąlygų visumos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė jos prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Šiuo atveju, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atsakovės atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 4 d. nutartis paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.