Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. K. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4999-1213/2024 pagal pareiškėjos J. K. prašymą atsakovui A. K. dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis procesas dėl įrašo viešajame registre atlikimo nutrauktinas.

Atskirojo skundo dalis dėl laikino išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui tenkintina iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

8. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog J. K. ir A. K. Šilalės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 2016 m. balandžio 20 d. sudarė santuoką, santuokos sudarymo įrašo Nr. 18. Šalys augina nepilnametį vaiką V. K..

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

9. Pirmosios instancijos teismas (toliau – ir teismas) nusprendė, kad pareiškėjos nurodyta priežastis (kreipimasis dėl mediacijos), dėl kurios ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nelaikoma pakankama. Teismas pažymėjo, jog vien tik pareiškėjos teiginys, kad ji viena išlaiko nepilnametį vaiką, be kitų papildomų įrodymų, nėra pakankamas pagrindas teigti apie jos sutuoktinio pareigos išlaikyti vaiką nevykdymą. Teismo vertinimu, dėl aplinkybės, kad pareiškėja su sutuoktiniu gyvena prašyme minėtame turte, mažai tikėtina, kad dėl pareiškėjos inicijuoto proceso atsakovas imtųsi skubių veiksmų perleisti savo gyvenamąjį būstą.

10. Atskirajame skunde nurodoma, kad pareiškėja pateikė labai konkrečias ir objektyvias aplinkybes, kurios patvirtina galimą grėsmę, t. y. jog atsakovas, sužinojęs apie pradėtą teisminį ir (ar) ikiteisminį procesą (mediaciją), perleis savo vardu registruotą likusią turto dalį, tokių veiksmų atsakovas jau ėmėsi. Tokiu atveju, jeigu teismas tenkintų ieškinio reikalavimus, susijusius su išlaikymo turtu priteisimu, kiltų naujų teisinių ginčų dėl turto išreikalavimo iš trečiųjų asmenų, tai labai aiškiai rodo grėsmę galimam teismo sprendimo vykdymui.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog pareiškėja jau pateikė ieškinį Tauragės apylinkės teismui. Tauragės apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6092-1178/2024 priėmė ieškovės J. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, santuokoje įgyto turto ir skolinių įsipareigojimų padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo pilnamečiam vaikui priteisimo regreso tvarka, uzufrukto teisės į nekilnojamąjį turtą nustatymo, tretieji asmenys AS Inbank filialas, Šilalės kredito unija, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. Be to, minėta 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartimi teismas, be kitko, ieškovės J. K. ieškinio reikalavimams užtikrinti nutarė padaryti įrašą viešajame registre dėl atsakovui A. K. priklausančių (duomenys neskelbtini)ir 211/1000 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Šilalės r., ir pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – tvarto, unikalus (duomenys neskelbtini), pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – vasarinės virtuvės su garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), Šilalės r., nuosavybės teisės perleidimo draudimo; teismas nutarė nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdyti skubiai.

12. Apeliacinės instancijos teismas laikosi nuostatos, jog dėl to, kad pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartis, kuria taikytos analogiškos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešajame registre, kurias buvo prašoma taikyti ir šioje byloje, yra vykdoma skubiai, kad nutartis įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 18 d., skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjos prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (įrašas viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo) pagrįstumo vertinimas apeliacine tvarka nebetenka teisinio aktualumo. Šio klausimo išsprendimas nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių teisinių pasekmių, kadangi, kaip minėta, Tauragės apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 3 d. įsiteisėjusia nutartimi išsprendė šį klausimą iš esmės. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog šioje byloje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – įrašo viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atlikimo – apeliaciniame procese nebeliko apeliacijos objekto. Kadangi aplinkybė dėl apeliacinio proceso negalimumo paaiškėjo jau pradėjus apeliacinį procesą, šis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

13. Atsižvelgiant į tai, kad procesas dėl viešo įrašo atlikimo nutraukiamas, skundžiamos Tauragės apylinkės teismo 2024 m. liepos 9 d. nutarties (jos dalies) apeliacijos objektą sudaro klausimas dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir sprendžiamas šioje civilinėje byloje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiškėja, kitoje civilinėje byloje Nr. e2-6092-1178/2024 ieškovė, su ieškiniu nepateikė teismui prašymo nepilnamečiam sūnui priteisti laikiną išlaikymą.

14. Atskirajame skunde nurodoma ir tai, kad pareiškėja, prašydama nepilnamečiam vaikui priteisti laikiną išlaikymą minimaliems poreikiams tenkinti, neturi pareigos pateikti detalius įrodymus dėl šalių turtinės padėties, termino, nuo kada nebeteikiamas išlaikymas, kt.

15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

16. Atvejai, kai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra tikslingas dar neiškėlus bylos, reglamentuojami specialiosiomis normomis, numatančiomis išimtį iš bendrųjų taisyklių. Pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti šio CPK 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį ir pusės šio CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą.

17. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo atsakovui gali būti pritaikytos tik esant trijų aplinkybių visetui. Pirma, turi būti įrodyta, kad egzistuoja tikimybė, jog ateityje galimai kils grėsmė dėl to, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo, jeigu šis bus palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Antra, turi būti nurodytos priežastys, pateisinančios ieškinio padavimo atidėjimą. Trečia, turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad jau prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo momentu yra kilusi (galimai kils) grėsmė suinteresuoto asmens turtiniams interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegijos 2023 m. liepos 13 d. nutartis Nr. e3K-3-210-781/2023).

18. Pagal CK 3.65 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 4 punktą, teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams. Šios priemonės tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo iš esmės, o tik patikrina, ar yra pagrindas užtikrinti vaikų interesus. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, teismas tik preliminariai vertina vaikų poreikius ir jiems teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktikoje“ Nr. 34, 2011).

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad pareiškėja neįvykdė pareigos sumokėti šio CPK 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį ir pusės šio CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl Civiliniame kodekse numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 80 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtent šeimos byloje. Kitas aspektas tas, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Minėtų teisės normų analizė leidžia spręsti, kad šiuo atveju pareiškėja, prašydama priteisti nepilnamečiam vaikui laikinąjį išlaikymą, yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, dėl to pirmosios instancijos išvada dėl žyminio mokesčio sumokėjimo yra nepagrįsta.

20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėjos nurodyta priežastis (kreipimasis dėl privalomosios mediacijos), dėl kurios ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nelaikoma pakankama. Teismas vadovavosi teismų praktika (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1260-794/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-448-613/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1620-967/2023).

21. Teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-378/2023). Precedentų konkurencijos atveju (kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo santrauka; prieiga internete http://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta568/summary).

22. Pirmosios instancijos teismo nurodytoje Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1260-794/2020 nebuvo nagrinėjami šeiminiai klausimai, susiję su vaikų teisėmis ir (ar) pareigomis. Byloje buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui teikimo dienos grindžiant siekiu apsaugoti ieškovės turtines teises į santuokoje įgytą turtą nuo atsakovo galimų tyčinių veiksmų, kuriais būtų siekiama sumažinti sutuoktiniams bendrai priklausančių akcijų vertę, mažesne nei rinkos verte ar neatlygintinai perleidžiant santuokoje įgytas akcijas tretiesiems asmenims, taip pat tapačius veiksmus atliekant su šalių santuokos metu įgytomis lėšomis, gautomis kaip dividendai už turimas įmonės akcijas. Taigi teismo nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1260-794/2020 negali būti laikoma precedentu nagrinėjamoje byloje ir nėra pagrindo vadovautis joje pateiktomis taisyklėmis. Kitoje teismo nurodytoje Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1620-967/2023 buvo padaryta priešinga išvada, negu nurodo pirmosios instancijos teismas. Joje buvo konstatuota, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė nepagrindė, jog kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones neturėjo galimybės pateikti ieškinio (dėl kreipimosi dėl privalomosios mediacijos), yra nepagrįsta (17 punktas). Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. balandžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-448-613/2023 įpareigojimo (kreipimasis dėl privalomosios mediacijos) nelaikė svarbia bei reikšminga priežastimi, pateisinančia ieškinio nepateikimą, teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio (11 punktas). Dera pažymėti, kad Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. balandžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-448-613/2023 tiesiog pritarė pirmosios instancijos teismo argumentams dėl to, kad įpareigojimas (kreipimasis dėl privalomosios mediacijos) nelaikytinas svarbia bei reikšminga priežastimi, pateisinančia ieškinio nepateikimą, teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio, tačiau akcentuotina tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas šią išvadą, vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1260-794/2020, kurioje, kaip minėta, faktinės aplinkybės nesutampa, joje buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pateikimo dienos grindžiant siekiu apsaugoti ieškovės turtines teises į santuokoje įgytą turtą nuo atsakovo galimų tyčinių veiksmų, kuriais būtų siekiama sumažinti sutuoktiniams bendrai priklausantį turtą. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bylos duomenis, įvertinęs tai, kad pareiškėjos prašymas susijęs su nepilnamečio vaiko turtinėmis teisėmis, nusprendžia, kad šiuo atveju privalomas kreipimasis dėl privalomosios mediacijos laikytinas svarbia bei reikšminga priežastimi, pateisinančia ieškinio nepateikimą, teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo) iki ieškinio pateikimo. Tokios praktikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (laikino išlaikymo, gyvenamosios vietos nustatymo) laikosi ir kiti teismai (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2549-603/2022; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1620-967/2023; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1950-863/2023; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1036-324/2023).

23. Nagrinėjamuoju atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti laikinąją apsaugos priemonę iki ieškinio – laikino išlaikymo priteisimą, nurodė, kad pareiškėja nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ji viena rūpinasi nepilnamečio sūnaus materialinių poreikių tenkinimu, t. y. kad atsakovas gera valia neteikia išlaikymo, kad pareiškėja nedetalizavo, nuo kada išlaikymas neteikiamas, už kokį konkrečiai laikotarpį yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, taip pat nepateikė duomenų apie nepilnamečio vaiko poreikius, nenurodė motyvų, kurie pagrįstų, kad laikino išlaikymo vaikui priteisimo klausimo sprendimas kartu su pareikštu ieškiniu esmingai pažeistų vaiko interesus, todėl nėra pakankamo pagrindo teigti apie sutuoktinio pareigos išlaikyti vaiką nevykdymą.

24. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad kai laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti nepareiškus ieškinio, teismas šį klausimą turi spręsti dar neturėdamas visų duomenų, koks bus ieškinys, kokie bus visi byloje dalyvaujantys asmenys ir pan., todėl šioje proceso stadijoje teismas turi iš esmės labai mažai duomenų apie kylantį ar jau kilusį teisinį ginčą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-760-183/2015; 2015 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-449-464/2015).

25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikino materialinio išlaikymo priteisimo, nesiaiškino ir nenustatė bylai svarbių aplinkybių. Pirma, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę taikyti trūkumų šalinimo institutą, t. y. nustatyti pareiškėjai terminą pateikti papildomus duomenis – tiek detalizuotus vaiko poreikius, tiek įrodymus, patvirtinančius, jog pareiškėja viena rūpinasi sūnaus materialinių poreikių tenkinimu, o ne iš karto atsisakyti taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę. Kita vertus, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai, ar bent dalį tokių poreikių tėvai tenkina savanoriškai. Šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), teismas privalo užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo.

26. Svarbu ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Prašant priteisti tik minimalų išlaikymo dydį, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti poreikių, teikiant detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 273-969/2020, 21, 22 punktai). Nuo 2024 m. sausio 1 d. minimalioji mėnesinė alga Lietuvos Respublikoje sudaro 924 Eur, neatskaičius mokesčių, arba 708,42 Eur, atskaičius mokesčius. Minimalusis darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Todėl kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma turi būti nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami, ir pan.).

27. Pažymėtina, kad, teismui nusprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka, t. y. 96,25 Eur.

28. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs pareiškėjos pateiktus duomenis, atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus ir atsižvelgdamas į tai, kad išsamių duomenų apie pareiškėjos bei atsakovo turtinę padėtį, jo gaunamas pajamas, sveikatos būklę byloje nėra, į teismų praktiką vaikams priteistino laikino išlaikymo dydžio klausimu, orientacinį minimaliosios mėnesinės algos, reikalingos kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui, kriterijų, t. y. Vyriausybės nustatytą minimaliąją mėnesinę algą, kuri šiuo metu yra 924 Eur, neatskaičius mokesčių, arba 708,42 Eur, atskaičius mokesčius (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516), nusprendžia, jog yra teisinis pagrindas priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Šis dydis – laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams (iš esmės nesprendžiant ginčo), vadovaujantis proporcingumo principu, pakankamas tam, kad laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti nepilnamečio vaiko turtiniai interesai (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

29. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.

30. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Dėl bylos procesinės baigties

31. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai įvertino bylos aplinkybes, ne iki galo tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl laikino išlaikymo ir dėl šios dalies priimti kitą procesinį sprendimą – pareiškėjos prašymą tenkinti; be to, nutraukiamas apeliacinis procesas dėl įrašo viešajame registre atlikimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 338 straipsnis, CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjos J. K. (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. liepos 9 d. nutarties dalies dėl įrašo atlikimo viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo.

Panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. liepos 9 d. nutarties dalį dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir šį klausimą išspręsti iš esmės:

priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 300,00 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šios teismo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; paskirti pareiškėją J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.