- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-17
- Bylos Nr.
- e2S-1950-863/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01484-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Ieškovas
- Š. Š.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 3 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovo Š. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Š. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas iki ieškinio pateikimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovei R. K. išvežti nepilnametį vaiką G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), į užsienį be tėvo Š. Š. sutikimo; nepilnamečio sūnaus G. Š. gyvenamąją vietą laikinai nustatyti su Š. Š.; nustatyti laikinąją nepilnamečio vaiko G. Š. ir motinos R. K. bendravimo tvarką, numatant, kad motina su sūnumi bendrauja sūnaus gyvenamojoje vietoje, apie savo atvykimą įspėjusi ieškovą Š. Š. ne vėliau kaip prieš 2 dienas.
1.1. Ieškovas nurodė, kad su atsakove susilaukė sūnaus G. Š., gim. (duomenys neskelbtini); šalys santuokos nebuvo sudariusios. 2023 m. balandžio 18 d. R. K. paliko šeimą ir išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) pas savo tėvus. R. K. pripažino, jog sutiko kitą žmogų, užsienio pilietį, su kuriuo ją sieja romantiniai santykiai. Šalims pradėjus gyventi skyrium, nepilnametis sūnus liko gyventi su tėvu, o motina bendraudavo su sūnumi savaitgaliais. Kai atsakovė pasiimdavo sūnų su savimi, jis nakvodavo senelių namuose. Grįžęs sūnus pasakojo, jog senelis jį skriaudė. Iš pradžių to nesureikšmino, bet sūnaus pasakojimai kartojosi, sūnus nurodė konkrečias aplinkybes ir veiksmus, pavyzdžiui, kai jis verkdavo, R. K. arba senelis G. K. jį filmuodavo ir grasindavo vaikui, kad filmuotą medžiagą nusiųs į darželį (psichologinis smurtas). Taip pat G. Š. tiek ieškovui, tiek ieškovo motinai D. K. V. pasakojo, jog motina R. K. taip pat jį skriaudė, jam skaudėjo (dūrė su nagais į kojas, padus). Po pabuvimo pas motiną ir senelius (duomenys neskelbtini), vaikas būna irzlus, piktas, labai pablogėja jo kalba – pradeda šnekėti nesuprantamai; po dienos, pabuvęs savo namuose su tėvu, atsigauna. G. Š. pasakojo, kad jį tampė už plaukų, varžė fiziškai, gąsdino.
1.2. Ieškovas nurodė, kad vaikas lanko (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog sužinojo, kad į mokyklą buvo atvykęs užsienio pilietis, kuris prisistatė esąs R. K. draugas, kas privertė itin susirūpinti nepilnamečio vaiko saugumu. Atsakovei pradėjus bendrauti su užsienio piliečiu, išvykus ir palikus sūnų, sūnus pradėjo reikšti itin stiprų nenorą vykti su motina į (duomenys neskelbtini). Kuomet atsakovė atvyko į ugdymo įstaigą, vaikas kategoriškai atsisakė su ja vykti į (duomenys neskelbtini), pradėjo isteriškai verkti, šį įvykį stebėjo auklėtoja S. E., kuri vėliau ir papasakojo apie tai ieškovui. 2023 m. birželio 26 d. ieškovas su sūnumi lankėsi Vaiko teisių apsaugos tarnybos (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu vaikas pats papasakojo specialistei apie motinos aplinkoje patirtą smurtą. Po šio pokalbio buvo pradėta atvejo vadyba ir kreiptasi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
1.3. Ieškovas akcentavo, kad atsakovė paliko šeimą ir nepilnametį vaiką pas ieškovą, vaikui jokio išlaikymo neteikia. Kadangi R. K. bendrauja su užsienio piliečiu, kuris buvo atvykęs į vaiko ugdymo įstaigą, nežinoma, kokių veiksmų atsakovė gali imtis, veikiama minėto asmens įtakoje, todėl būtina taikyti laikinąją apsaugos priemonę – draudimą nepilnametį vaiką išvežti į užsienį be tėvo sutikimo. Be to, šiuo konkrečiu atveju, anot ieškovo, taip pat itin svarbu, jog galimai vaikas patyrė smurtinius veiksmus tiek iš motinos, tiek iš senelio. Kyla grėsmė vaiko saugumui, psichologinei raidai, todėl būtina užtikrinti vaiko aplinkos stabilumą. G. Š. su ieškovu gyvena nuo gimimo, tėvo namuose jam užtikrintos saugios ir tinkamos augti bei sveikai vystytis sąlygos, vaikas turi savo kambarį, kiemą, netoliese gyvena vaiko močiutė, kuri vaiko tėvui dirbant gali užtikrinti tinkamą vaiko priežiūrą. Taip pat vaikas lanko minėtą mokyklą, yra pripratęs prie aplinkos ir auklėtojų, todėl motinai jį išvežus iš jam pažįstamos aplinkos neabejotinai vaikas patirs psichologinį šoką ir didžiulį stresą, kuris atsilieps jo raidai.
1.4. Ieškovas pažymėjo, kad nesiekia atriboti vaiko nuo motinos, ką įrodo ir faktas, kad šalims pradėjus gyventi skyrium ieškovas neribojo vaiko susitikimų su motina, šalys susitardavo dėl bendravimo trukmės ir laiko, tačiau išaiškėjus galimiems smurto atvejams ir užsienio piliečiui dėl neaiškių priežasčių pasirodžius vaiko ugdymo įstaigoje, manytina, kad vaiko saugumui užtikrinti būtina nustatyti laikinąją sūnaus bendravimo tvarką su motina, nurodant, kad vaiko motina gali bendrauti su sūnumi jo gyvenamojoje vietoje ar aplinkoje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. liepos 3 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir uždraudė atsakovei R. K. išvežti nepilnametį vaiką G. Š. į užsienį be tėvo Š. Š. sutikimo; nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą laikinai nustatė su ieškovu, jo gyvenamojoje vietoje; nustatė laikinąją nepilnamečio vaiko ir motinos bendravimo tvarką, numatant, kad motina su sūnumi bendrauja sūnaus gyvenamojoje vietoje, apie savo atvykimą įspėjusi ieškovą ne vėliau kaip prieš 2 dienas; taip pat nustatė ieškovui 14 dienų terminą ieškiniui paduoti, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko teises ir interesus, apsaugoti vaiką, užtikrinti jo fizinį, emocinį ir socialinį saugumą, nedelsiant iki bus paduotas ieškinys, būtina taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Atsakovė (apeliantė) R. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 3 d. nutartį panaikinti. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia žemiau nurodytais motyvais.
3.1. Pažymi, kad vaiko teisių apsaugos institucija jai nėra nustačiusi jokių apribojimų bendravimui su vaiku.
3.2. Kritiškai vertina teismo nutartį dėl bendravimo su vaiku jo gyvenamojoje vietoje nustatymo. Nurodo, jog asmeninių konsultacijų metu su socialiniu darbuotoju ir psichologu jai buvo patarta, kad ryšio atstatymui ji kartu su savo vaiku turėtų lankytis pas psichologą, bet to negali daryti esant minėtam apribojimui. Be to, esant tokiam apribojimui, buvo susitikusi su vaiku jo namuose (ieškovo namuose, kur anksčiau gyveno visi kartu) ir po šio susitikimo sūnus labai išgyveno atsisveikinimą; o pasikonsultavus su psichologu, jis patvirtino, kad tokie susitikimai suteikia sūnui klaidingas iliuzijas, jog šeima vėl bus kartu, jis iš naujo išgyvena skyrybų skausmą.
3.3. Akcentuoja, kad svarbu užtikrinti bendravimą su sūnumi be jo tėvo įsikišimo, nes jis yra psichologinis smurtautojas. Nurodo, kad ieškovas ją įžeidinėja, skaito asmeninius susirašinėjimus su kitais asmenimis, naudodamas jos seną telefoną; be to, jis užsiregistravo įvairiuose internetiniuose portaluose, kuriuose ji dalyvavo kursuose, bendravo su žmonėmis dėl internetinių projektų kūrimo. Pažymi, kad jaučiasi nesaugiai, tarsi būtų persekiojama, dėl ko yra parašiusi ir pareiškimus policijai, pradėtas ikiteisminis tyrimas.
3.4. Pažymi, kad ieškovas turi problemų dėl alkoholio vartojimo, 2 kartus yra praradęs teisę vairuoti dėl vairavimo išgėrus. Net ir neturėdamas teisės vairuoti, jis 3 metus beveik kasdien vežė sūnų į darželį, kas rodo jo didelį neatsakingumą. Teigia, kad ieškovas kelia emocinį stresą ne tik jai, bet ir sūnui. Prieš išsikraustant iš jo namų, vieną vakarą, pavartojęs didelį kiekį alkoholio, jis apšaukė ją ir sūnų, sugriovus jam gyvenimą ir kad dėl jų kaltės jis atims sau gyvybę, po ko visą naktį negrįžo, sūnus labai išsigando.
3.5. Nurodo, kad po susitikimų su tėvu sūnus grįždavo labai piktas, pradėdavo ją vadinti melage, kaltinti dėl visko. Dažnai, pykčio metu, sūnus puldavo ją spardyti ir kumščiuoti. Dėl ieškovo nurodytų vaizdo įrašų, kur ji arba senelis vaiką filmuodavo, paaiškino, kad jie buvo daromi norint užfiksuoti vaiko pykčio priepuolius, kurių metu jis sakydavo, kad tėtis labai apsidžiaugs, kai sužinos, ką jis čia blogo padarė; vaizdo įrašai turėjo padėti paaiškinti specialistams vaiko pykčio dydį. Taip pat paaiškina, kad vieno iš pykčio priepuolių metu, sūnus jai iš visų jėgų spyrė į kaklą ir ji instinktyviai sugriebė jo pėdą, tačiau tai nebuvo tikslingas smurtavimas prieš vaiką. Dėl nutartyje minimų vaiko senelio veiksmų, nurodo, kad sūnaus pykčio ir jos mušimo metu jos tėvas paėmęs už pečių sūnų patraukė toliau nuo jos prie lovos, taip norėdamas apsaugoti ją ir sūnų, kad nesusižeistų, tačiau tai taip pat nebuvo smurtas prieš vaiką. Pažymi, kad sūnus tampa labai piktas, kai negauna to, ko nori, nes pas tėvą yra įpratęs gauti viską, ko nori, nepaisant to, kad kai kurie dalykai gali būti žalingi vaikui. Daugiau su ja pabuvęs sūnus pradeda kartoti kaip ją myli, glaustosi, elgesys pasitaiso.
Atsiliepimas
4. Ieškovas Š. Š. pateikė atsiliepimą, kuriame su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Savo atsiliepimą grindžia žemiau nurodytais motyvais. Nurodo, kad nustatant vaiko laikinąją gyvenamąją vietą jo gyvenamoji vieta nėra keičiama. G. Š. ieškovui nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name sudarytos tinkamos ir saugios sąlygos augti ir vystytis, sūnus yra pripratęs prie aplinkos. Nustačius nepilnamečio vaiko laikinąją bendravimo tvarką su atsakove ieškovas pats skatino vaiko motiną bendrauti su sūnumi jam pažįstamoje ir saugioje aplinkoje, netgi sudarė sąlygas atsakovei pasilikti ilgiau. Atsakovės paaiškinimus dėl galimo smurto vaiko atžvilgiu laiko jos gynyba, nes atsakovė bijo galinčios kilti jai atsakomybės. Taip pat laiko nepagrįstais atsakovės argumentus dėl jos persekiojimo. Ieškovas atsiliepime iš esmės palaiko savo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas aplinkybes. Be kita ko pažymi, kad nesiekia atriboti vaiko nuo motinos, ką įrodo ir faktas, kad šalims pradėjus gyventi skyrium ieškovas neribojo vaiko susitikimų su motina, šalys susitardavo dėl bendravimo trukmės ir laiko, tačiau išaiškėjus galimiems smurto atvejams ir užsienio piliečiui dėl neaiškių priežasčių pasirodžius vaiko ugdymo įstaigoje, manytina, kad vaiko saugumui užtikrinti būtinos skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Mano, jog šiuo atveju yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams, egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.
6. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2023 m. liepos 3 d. nutarties, kuria buvo patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo, priėmimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
7. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra nepilnamečio vaiko G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Bylos duomenimis, atsakovei išvykus gyventi atskirai nuo ieškovo, vaikas liko gyventi su tėvu (ieškovu), su motina bendrauja, jai atvykstant į vaiko gyvenamąją vietą, ar pasiimant vaiką į (duomenys neskelbtini), kur gyvena vaiko motinos tėvai; vaikas lanko (duomenys neskelbtini). Ieškovo vertinimu, išaiškėjus galimiems smurto iš vaiko motinos bei senelio atvejams vaiko atžvilgiu, taip pat užsienio piliečiui (vaiko motinos draugui) dėl neaiškių priežasčių pasirodžius vaiko ugdymo įstaigoje, ir, anot ieškovo, esant realiai grėsmei vaiko interesams, ieškovas kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pateikimo taikymo, prašydamas uždrausti atsakovei išvežti vaiką į užsienį be ieškovo sutikimo, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą laikinai nustatyti su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje bei nustatyti laikinąją nepilnamečio vaiko ir motinos bendravimo tvarką, numatant, kad motina su sūnumi bendrauja sūnaus gyvenamojoje vietoje apie savo atvykimą įspėjusi ieškovą ne vėliau kaip prieš 2 dienas. Teismas ieškovo prašymą laikė pagrįstu ir sprendė, jog siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko teises ir interesus, apsaugoti vaiką, užtikrinti jo fizinį, emocinį ir socialinį saugumą, ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtina taikyti. Apeliantė gi su priimta teismo nutartimi nesutinka, akcentuodama netinkamą ieškovo elgesį, be kita ko nuteikinėjant vaiką prieš ją, jos atžvilgiu neva taikomą psichologinį smurtą, taip pat atkreipdama dėmesį, kad dėl teismo nutartimi nustatyto ribojimo (su vaiku bendrauti tik jo gyvenamojoje vietoje) negali su vaiku lankytis pas specialistus (psichologą), kas jai buvo patarta asmeninių konsultacijų su socialiniu darbuotoju ir psichologu metu. Apeliacinės instancijos teismas apeliantės atskirąjį skundą laiko iš dalies pagrįstu.
8. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). CPK 147 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos; paduodamas šį prašymą, pareiškėjas be kita ko turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams.
9. Būtina akcentuoti ir tai, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). CK 3.174 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas ginčą dėl vaiko teisių išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais; ši norma, kaip ir daugelis kitų CK trečiosios knygos normų įtvirtina prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą šeimos teisėje.
10. Vadovaujantis CK 3.165 straipsnio 1 dalimi, tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1, 2, 4 dalys). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir nuolatinis. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
11. Bylos duomenimis, vaiko motinai pradėjus gyventi skyrium nuo vaiko, šalių vaikui likus gyventi su tėvu, motina ryšį su vaiku ir toliau palaiko, bendrauja, tačiau tarp vaiko tėvų klostosi įtempti santykiai, taip pat ir tolesnio bendravimo su vaiku klausimu. Įvertinus šiuo metu byloje turimą informaciją, tai, kad, kaip matyti, tiek vaiko tėvas, tiek motina pateikė duomenis apie galimai netinkamą priešingos šalies elgesį vaiko atžvilgiu, tačiau kaip minėta, šioje stadijoje neatliekant įrodymų vertinimo, kadangi šalių nurodytas aplinkybes išsamiai ištirs tik bylą iš esmės nagrinėjantis teismas, be kita ko nuspręsdamas ir dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat atsižvelgiant į susiklosčiusią faktinę situaciją, tai, kad vaikas ir toliau liko gyventi toje pačioje gyvenamojoje vietoje, yra pripratęs prie tos aplinkos, lanko ugdymo įstaigą, tokiu būdu siekiant užtikrinti vaiko aplinkos stabilumą, nepažeisti jo prioritetinių teisių ir interesų, manytina, jog šiuo atveju pagrįstai vaiko gyvenamoji vieta buvo laikinai nustatyta su vaiko tėvu, kartu atkreipiant dėmesį, kad ir pati atsakovė, nors ir prašė panaikinti skundžiamą nutartį, tačiau iš esmės savo skunde laikinam vaiko gyvenamosios vietos su ieškovu nustatymui neprieštaravo (nesutikimo su teismo nutartimi šioje dalyje niekaip nemotyvavo).
12. Kitą skundžiamos nutarties dalį, be kita ko, dėl nustatytos laikinos motinos bendravimo su vaiku tvarkos, teismas vertina kritiškai. Prašydamas nustatyti savo siūlomą laikiną atsakovės bendravimo su vaiku tvarką, ieškovas akcentavo galimus smurtinius veiksmus vaiko atžvilgiu tiek iš vaiko motinos, tiek iš jos tėvo (vaiko senelio) pusės, taip pat atsakovės draugo apsilankymą ugdymo įstaigoje, taip įžvelgdamas grėsmę vaiko saugumui. Atsakovė gi, nesutikdama su skundžiama nutartimi, nurodo, kad tokiu sprendimu jai sudaromos kliūtys su vaiku lankytis pas specialistą (psichologą), kas jai buvo patarta konsultacijų su socialiniu darbuotoju ir psichologu metu. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir byloje esančius duomenis, nors atsakovei ir nepateikus įrodymų dėl planuojamų apsilankymų pas specialistus, tačiau kaip matyti iš kartu su ieškovo prašymu pateikto Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. birželio 27 d. rašto ieškovui, yra kreiptasi į (duomenys neskelbtini) paramos šeimai ir vaikams centrą dėl atvejo vadybininko ieškovo šeimai paskyrimo bei pagalbos suteikimo, taigi, ir iš šių duomenų neatmetant galimybės, kad vaikui gali tekti tiek su tėvu, tiek su motina lankytis pas specialistus, be to, šiuo metu byloje visgi nesant duomenų apie realią grėsmę vaiko saugumui, manytina, kad teismas nepagrįstai apribojo atsakovės bendravimą su vaiku jų bendravimo vietos atžvilgiu. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siekiant užtikrinti vaiko teisę tiesiogiai ir nuolat bendrauti su abiem tėvais, nesudaryti kliūčių vaiko motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką ir rūpintis vaiku, taigi, esant poreikiui be kliūčių nuvykti su vaiku pas specialistus, į gydymo įstaigas ir pan., apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aptariamoje dalyje skundžiama nutartis keistina, numatant, kad vaiko motina su vaiku bendrauja jos pasirinktoje vietoje, apie tai įspėjus ieškovą ne vėliau kaip prieš 2 dienas.
13. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo pozicija dalyje dėl ieškovo prašymo uždrausti atsakovei išvežti nepilnametį vaiką į užsienį be ieškovo sutikimo. Tokį prašymą ieškovas iš esmės grindė tuo, kad atsakovė bendrauja su užsienio piliečiu, kuris buvo atvykęs ir į vaiko ugdymo įstaigą, ką ieškovas vertina kaip grėsmę galimam vaiko saugumui, iškeldamas abejonę dėl atsakovės veiksmų minėto asmens įtakoje. Visgi, šiuo metu jokių minėtas ieškovo aplinkybes (hipotezes) patvirtinančių įrodymų byloje nėra, todėl manytina, kad šioje dalyje ieškovo prašymas buvo patenkintas nepagrįstai. Tuo labiau, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, vaiko išvežimui į užsienį nuolat gyventi būtinas skyrium gyvenančio tėvo sutikimas, o jo nesant, ginčą dėl vaiko išvežimo į užsienį sprendžia teismas (CK 3.174 straipsnio 3 dalis) t. y. ieškovo prašoma taikyti laikinoji pasaugos priemonė – draudimas išvežti vaiką į užsienį be jo sutikimo – numatyta įstatymu, todėl jos taikymas laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu šiuo atveju yra perteklinis.
14. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį pakeisti ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti iš dalies, dalyje dėl atsakovės bendravimo su vaiku tvarkos numatant, kad vaiko motina su vaiku bendrauja jos pasirinktoje vietoje, apie tai įspėjus ieškovą ne vėliau kaip prieš 2 dienas, bei prašymą atmetant dalyje dėl uždraudimo išvežti vaiką į užsienį be tėvo sutikimo. Kitos atskirajame skunde ir atsiliepime į jį akcentuotos aplinkybės neturi esminės reikšmės priimtam procesiniam sprendimui, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako.
15. Taip pat pažymėtina, kad šis procesinis sprendimas šalims neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, kreiptis į teismą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 3 d. nutartį pakeisti ir ieškovo Š. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo tenkinti iš dalies – nepilnamečio G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą laikinai nustatyti su Š. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje; nustatyti laikinąją nepilnamečio vaiko G. Š. ir motinos R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką, numatant, kad vaiko motina R. K. su vaiku bendrauja jos pasirinktoje vietoje, apie tai įspėjus ieškovą ne vėliau kaip prieš 2 dienas; kitoje dalyje prašymą atmesti.
Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 3 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.