- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-26
- Bylos Nr.
- e2S-1036-324/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05264-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- A. V.
- Ieškovas
- V. V.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. V. – K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo, atsakovas A. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. V. – K. (toliau – ir ieškovė) teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki sprendimo įsiteisėjimo dienos: 1) nustatyti sūnaus A. K.-V. (A. K.-V.), gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir vaikas, sūnus, nepilnametis vaikas) gyvenamąją vietą su ieškove; 2) priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 250 Eur kasmėnesines periodines išmokas, paskiriant ieškovę vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 3) nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, t. y. atsakovas kas antrą mėnesio penktadienį 17 val. paima nepilnametį vaiką iš jo darželio ir sekmadienį 19 val. grąžina į vaiko gyvenamąją vietą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies. Taikė laikinąsias apsaugos priemones – nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos: 1) nustatė nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su ieškove; 2) priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis 200 Eur išmokomis, vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; 3) nustatė laikiną skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: kas antrą mėnesio penktadienį 17 val. atsakovas paima nepilnametį vaiką iš jo darželio ir sekmadienį 19 val. grąžina į vaiko gyvenamąją vietą. Likusią prašymo dalį atmetė.
Šalies argumentai
3. Pažymėjo, kad ieškovė prašyme nurodo, kad šiuo metu renka informaciją ir ruošia ieškinį, tačiau bijodama atsakovo agresyvaus elgesio ieškovės atžvilgiu dėl mažamečio sūnaus bendravimo tvarkos bei gyvenamosios vietos, išlaikymo mokėjimo, reiškia prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovė sumokėjo CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatytą žyminio mokesčio dydžio užstatą – 55 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, nesant duomenų, kad ieškovės gyvenimo būdas kelia grėsmę nepilnamečio vaiko interesams arba ji negali laikinai užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis, taip pat atsižvelgęs į vaiko amžių (prašymo nagrinėjimo dieną vaikui yra 4 metai 3 mėn.), sprendė, jog nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina (ieškove) šiuo metu atitinka vaiko interesus ir teisę turėti saugią, stabilią ir nusistovėjusią aplinką, todėl patenkino ieškovės prašymą dėl laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su ieškove iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos.
5. Teismas, iš jam prieinamų registrų duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatė, kad atsakovas yra mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) direktorius, todėl sprendė, kad atsakovas, gaudamas pajamas ir būdamas darbingo amžiaus, turi pareigą prisidėti prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo, tačiau vertino ir tai, kad ieškovė turi pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis). Dėl to teismas prašymą tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo vaikui laikiną išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ieškovę paskiriant priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos nustatymo. Išaiškino, kad tik išsprendus šalių ginčą iš esmės, bus nustatytas teiktinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, kuris gali būti nustatytas tiek didesnis, tiek ir mažesnis už priteistą laikiną išlaikymą, kas reiškia, kad išsamus vaiko poreikių pagal jo amžių vertinimas ir atitinkamai išlaikymo dydžio nustatymas yra bylos iš esmės nagrinėjimo dalykas.
6. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinos bendravimo tvarkos iki sprendimo priėmimo nustatymo, atsižvelgė į šalių vaiko amžių (prašymo nagrinėjimo dieną vaikui yra 4 metai ir 3 mėn.), ir laikėsi pozicijos, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra itin svarbus vaikų tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl siekiant užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, tenkino ieškovės prašymą dėl laikinos skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) bendravimo su vaikais nustatymo tvarkos. Pažymėjo, kad faktines aplinkybes, kokia skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek skyrium gyvenančio tėvo, tiek vaiko interesus, teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Jei dėl laikinosios bendravimo tvarkos šalims ar nepilnamečiui vaikui kiltų psichologinių sunkumų, jie nedelsdami privalo kreiptis psichologinės pagalbos.
7. Pažymėjo, jog šia nutartimi išspręsto prašymo dėl laikinosios nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo negalima pripažinti ginčo išankstiniu išsprendimu, šalių reikalavimų pagrįstumą teismas išspręs tik išnagrinėjęs civilinę bylą iš esmės.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovas prašo: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutarties dalį dėl bendravimo tvarko su vaiku nustatymo ir išspręsti klausimą iš esmės - nustatyti laikiną skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: a) atsakovas bendrauja su vaiku kas antrą savaitę (neporinę), sekmadienį pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 18.00 val. ir grąžindama į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val. Tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių (pvz., ligos, komandiruotės ir pan.) atsakovas arba vaikas negali pasimatyti nustatytą dieną, jų pasimatymas turi būti nukeliamas į kitą artimiausią visiems tinkamą dieną, kuri suderinama bendru ieškovo ir atsakovės sutarimu; b) jei į atsakovo bendravimo su sūnumi laiką patenka šventinės dienos ar asmeninės šalių ar vaiko šventės (pvz., gimtadieniai), bendravimo su sūnumi tvarka turėtų būti sprendžiama pagal nustatytą grafiką (pvz., šventės metu vaikui būnant su tuo iš tėvų, kuriam tą dieną numatytas bendravimo su sūnumi laikas), išskyrus nustatymus, kad Tėvo dieną vaikas praleidžia su atsakovu, Motinos dieną - praleidžia su ieškove. Šventės metu vaikui būnant su tuo iš tėvų, kuriam tą dieną nenumatytas bendravimo su sūnumi laikas, kitam iš tėvų turėtų būti kompensuojama ta diena kitu laiku; c) visais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su atsakovu tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką, bet ne vėliau kaip likus 1 parai, praneša apie tai kitai šaliai SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina ginčo šaliu vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus; 2) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutarties dalį dėl laikino išlaikymo priteisimo ir išlaikymo vaikui nepriteisti; 3) teismui nusprendus netenkinti atsakovo 1 ir 2 punktuose nurodytų prašymų, prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo bei bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas, skundžiama nutartimi nustatydamas skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumi tvarką tik kas antrą savaitgalį, netinkamai įvertino nepilnamečio vaiko interesus, pažeidė šalių teisių ir interesų pusiausvyros principą bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principą.
1.2. Ieškovė, teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepasinaudojo privalomąja mediacija, deklaratyviai nurodydama, kad bijo atsakovo agresyvaus elgesio, kad jis ją seka ir per vaiką stengiasi bendrauti, pateikė teismo 2020 m. spalio 2 d. nuosprendį, kuriuo atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo. Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – ir MĮ) 20 straipsnyje nurodoma, kad privaloma mediacija netaikoma tais atvejais, kai kreipiasi į teismą smurtą artimoje patyręs asmuo, o kita ginčo šalis yra galimas smurtautojas ir kad yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje. Šeimos konfliktas, dėl kurio atsakovo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, įvyko 2020 metais. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu šalys susitaikė ir toliau gyveno šeimyninį gyvenimą. Po priimto nuosprendžio atsakovas dalyvavo smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurios pakeitė atsakovo elgesį, todėl atsikūrė santykiai su šeima ir smurtas iš atsakovo pusės nepasikartojo. Šiuo metu skyrybų priežastis yra nesutarimai dėl bendro ūkio vedimo, tai nesusiję su smurtu, todėl mediacija turėtų būti taikoma, o jos netaikymas vadovaujantis teisingumo, protingumo principais pažeidžia imperatyviąją MĮ 20 straipsnio nuostatą. Pasinaudojus mediacijos procesu, visus klausimus, susijusius su nepilnamečiu vaiku, buvo galima išspręsti taikiai, šalims pasiekiant kompromisą. Tuo pačiu mediacijoje būtų galima aptarti klausimą dėl santuokos išsaugojimo, kadangi atsakovas siekia išsaugoti santuoką. Šalių santykiams yra būdinga, kad po mažareikšmių šeimyninių ginčų, ieškovė išeina iš namų pas kaimynystėje gyvenančius tėvus ir, kurį laiką ten pagyvenusi, šalims susitaikius sugrįžta.
1.3. Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, nepranešęs kitiems proceso dalyviams (nei atsakovui, nei vaikų teises ginančiai institucijai) ir pernelyg formaliai taikė MĮ 20 straipsnio nuostatas, neįvertinęs individualių šios bylos aplinkybių. Teismas nesiaiškino, kaip klostėsi šalių santykiai po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, kokia dabartinė santykių krizės priežastis, ar praeityje buvęs smurtas turėjo tam įtakos, nesudarė atsakovui galimybės pateikti savo poziciją dėl pareikšto ieškovės prašymo, kodėl pagal ieškovės pasiūlytą bendravimo su vaiku tvarką atsakovo bendravimas yra apribotas, nepateikti motyvai, kad jo bendravimas su vaiku kenktų vaiko interesams
1.4. Teismo nustatyta laikina atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarka kas antrą savaitgalį pažeidžia vaiko interesus bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principą. Tokia bendravimo tvarka apriboja atsakovo galimybę aktyviai dalyvauti sūnaus gyvenime, prisidėti prie vaiko auklėjimo, globos ir priežiūros proceso, todėl skundžiamos nutarties dalis turėtų būti panaikinta ir nustatyta tokia laikina bendravimo tvarka, kuri nepažeistų vaiko interesų ir leistų atsakovui maksimaliai dalyvauti vaiko gyvenime. Šalių sūnus prie atsakovo yra labai prisirišęs, tarp jų susiformavęs glaudus ryšys, todėl vaikas, nematydamas atsakovo ilgą laiką, patirs psichologinius išgyvenimus, o tai pakenks jo psichologinei raidai.
1.5. Nagrinėjamu atveju geriausiai vaiko interesus atitiktų tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka (50:50 procentų modelis): 1) atsakovas bendrauja su vaiku kas antrą savaitę (neporinę), sekmadienį pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 18.00 val. ir grąžindama į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val. Tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos, komandiruotės ir pan.) atsakovas arba vaikas negali pasimatyti nustatytą dieną, jų pasimatymas turi būti nukeliamas į kitą artimiausią visiems tinkamą dieną, kuri suderinama bendru ieškovo ir atsakovės sutarimu; 2) jei į atsakovo bendravimo su sūnumi laiką patenka šventines dienos ar asmeninės šalių ar vaiko šventės (pvz., gimtadieniai), bendravimo su sūnumi tvarka turėtų būti sprendžiama pagal nustatytą grafiką (pvz., šventės metu vaikui būnant su tuo iš tėvų, kuriam tą dieną numatytas bendravimo su sūnumi laikas), išskyrus nustatymus, kad Tėvo dieną vaikas praleidžia su atsakovu, Motinos dieną - praleidžia su ieškove. Šventės metu vaikui būnant su tuo iš tėvų, kuriam tą dieną nenumatytas bendravimo su sūnumi laikas, kitam iš tėvų turėtų būti kompensuojama ta diena kitu laiku; 3) visais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su atsakovu tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką, bet ne vėliau kaip likus 1 parai, praneša apie tai kitai šaliai SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina ginčo šalių vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus. Šalių sūnus prisirišęs prie abiejų tėvų, abu jie myli sūnų. Atsakovo gyvenamojoje vietoje aplinka vaikui yra saugi, prie jos vaikas pripratęs, nes tai yra šeimos gyvenamoji vieta, atstumas tarp atsakovo gyvenamosios vietos, vaiko ugdymo įstaigos ir ieškovės tėvų gyvenamosios vietos, kur šiuo metu gyvena ieškovė su nepilnamečiu vaiku, yra nedidelis, juos skiria vos keletas namų, socialinė ir kultūrinė aplinka visai nepasikeis vaikui dažniau lankantis pas tėvą. Atsakovas dirba MB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, todėl savo darbo grafiką galės suderinti su tokia bendravimo tvarka. Tokia laikina bendravimo tvarka atitiks vaiko interesus, atsakovas bus atsakingas ne tik už vaiko laisvalaikio užtikrinimą, bet prisiims ir kasdienių rūpesčių naštą, rodant sūnui tinkamą pavyzdį, kad jo gyvenime dalyvauja ne tik mama, bet ir tėtis. Tai bus galimybė patikrinti iki teismui priimant galutinį sprendimą byloje, ar toks bendravimo tvarkos modelis tinka šalių šeimai.
1.6. Kadangi atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti teismo sprendimo dalį dėl laikinos bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir nustatyti atsakovo pasiūlytą bendravimo tvarkos modelį (50:50), pagal kurį vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas, abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių turėdami atitinkamų išlaidų, todėl išlaikymas iš atsakovo neturėtų būti priteisiamas, išskyrus kai kurių poreikių tenkinimui (vaiko ugdymo apmokėjimas ir pan.). Šalių sūnus lanko darželį, mokestis už kurį siekia apie 80 Eur per mėnesį, kitų mokamų ugdymo įstaigų vaikas nelanko. Ieškovė gauna valstybės vaikui teikiamą išmoką, kurios dydis atitinka išlaidų už vaiko lankomą darželį dydį.
Atsiliepimas
9. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Atsakovas pageidauja su vaiku bendrauti pagal 50:50 modelį), tačiau net savaitgaliui pasiėmęs vaiką, ieškovę iškart informuoja, jog ji visada atsilieptų telefonu, kad būtų pasiruošusi paimti vaiką iš atsakovo, įdeda sugedusio maisto ar prišlapintus vaiko drabužius (atsakovo sms pridedama), net Tėvo dieną nepageidavo praleisti kartu su vaiku. Tai patvirtina, kad atsakovas net savaitgalį negali vienas pasirūpinti vaiku.
2.2. Atsakovas iki šiol nežino apie vaiko sveikatos problemas bei tų problemų spendimus. Vaikas yra mažametis, jam tik ketveri metai, jis sunkiai kalba, turi sveikatos problemų, dėl ko ieškovė buvo priversta išeiti iš darbo, nes vaiką slaugė didesnę laiko dalį nei dirbo. Tik ieškovė su vaiku būna, kai jis serga, kai vaikui tenka gultis į ligoninę, kai vyksta šventiniai renginiai darželyje, kai vaiko gimtadienis, metinės šventės ir t.t. Sūnus prie ieškovės yra labai prisirišęs, jų ryšys labai stiprus.
2.3. Teismas ginčą turi išspręsti vadovaudamasis vaiko interesais ir atsižvelgdamas į vaiko amžių, sveikatą, tėvų savitarpio santykius, jų elgesį, gyvenamąją vietą, materialines sąlygas, kitų šeimos narių požiūrį bei santykius su vaiku, į kitas gyvenimiškas situacijas.
2.4. Ieškovė sutinka ir sudaro sąlygas atsakovui dalyvauti vaiko auklėjime, jį ugdyti ir bendrauti su sūnumi, kartu atsižvelgiant ir į vaiko interesus.
2.5. Nuo balandžio mėn. vidurio ieškovė viena išlaiko sūnų (tik 2023 m. birželio 10 d. atsakovas parduotuvėje sumokėjo už vaikui nupirktą maistą), ugdo bei rūpinasi vaiko turiningu laisvalaikio praleidimu.
2.6. Atsakovo noras auginti vaiką per pusę laiko yra sąlygotas ne vaiko interesų, kas akivaizdžiai kenkia vaikui, kuris mėgsta stabilumą, o atsakovo interesų nemokėti vaikui išlaikymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
12. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio teismui pareiškimo dienos taikymo ir nustatyta laikina skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka bei priteistas laikinas išlaikymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – sms susirašinėjimą.
14. Šių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
15. Pasisakydamas dėl CPK 314 normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti, kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/213). Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo rodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė. Kita vertus, klausimo dėl naujų įrodymų priėmimo sprendimo metu naujai pateiktų įrodymų įrodomoji vertė visų bylos įrodymų kontekste dažniausiai nėra akivaizdi. Aptariama kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020).
16. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su naujai teikiamais rašytiniais įrodymais, preliminariai įvertinęs jų turinį, įvertinęs apeliacijos dalyką, jog šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo ir teisėtumo (sprendžiant klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo byla iš esmės nėra nagrinėjama), atsisako juos priimti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pateikti įrodymai neturi reikšmės sprendžiamam klausimui, kadangi nepagrindžia, jog netinkamas yra būtent atsakovo elgesys.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymo ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 straipsnio norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje numatytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
19. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje klausimai dėl nuolatinės šalių nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos ir vaikų išlaikymo dydžio nustatymo bus išspręsti teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kitų procesinių dokumentų reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
20. Nesutiktina su atsakovu, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinį pažeidimą, nepranešdamas atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių klausimo svarstymą.
21. Teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui (CPK 147 straipsnio 3 dalis). Paminėta įstatymo nuostata yra teisės būti išklausytam principo tam tikra išimtis, kadangi atitinkamais atvejais būtent dėl pranešimo apie ketinimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymui gali iškilti grėsmė. Susiklosčius aplinkybėms, kai laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos operatyviai, netikėtai, pirmenybė teikiama ieškovo interesams, siekiant apsisaugoti nuo galimų nesąžiningų priešingos šalies veiksmų. Tokiu atveju priešingai ginčo šaliai suteikiama teisė būti išklausytai vėliau, t. y. kreipiantis į teismą su atskiruoju skundu dėl priimtos nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo atveju atsakovas, pateikęs atskirąjį skundą, pasinaudojo savo teise teikti argumentus dėl poreikio byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
22. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl pirmosios instancijos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo, nevertina atsakovo argumentų dėl privalomosios mediacijos, kadangi tai nesusiję su apeliacijos dalyku. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovė 2023 m. birželio 20 d. pateikė teismui ieškinį, pareikštą po prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuris teisėjos 2023 m. rugpjūčio 8 d. rezoliucija buvo priimtas. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi paskyrė bylą nagrinėti nuotoliniu būdu žodinio proceso tvarka parengiamajame teismo posėdyje 2023 m. spalio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose. Šioje nutartyje teismas nurodė, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Dėl laikinos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos
23. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
24. Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 39 punktas).
25. Atskiruoju skundu atsakovas teismo prašo panaikinti skundžiamos nutarties dalį dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir teismo prašo nustatyti laikiną „50:50 procentų laiko“ bendravimo su vaiku modelį, kai šalys gyvena su vaiku ir juo rūpinasi po savaitę.
26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 išaiškino, kad: 1) tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas; pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą; 2) tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad pagal teismo nustatytą skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką vaikas turėtų kas antrą dieną pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų.
27. Kartu pažymėtina, kad tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Aptariamu aspektu teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt.
28. Taigi tik teismui nagrinėjant šalių ginčą iš esmės gali būti įvertintos visos minėtos aplinkybės ir nustatyta vaikų interesus geriausiai atitinkanti bendravimo su atsakovu tvarka. Šiuo atveju negalima pirmosios instancijos teismo nustatytos tvarkos laikyti netinkama ar pažeidžiančia vaiko interesus bendrauti su tėvu. Šalių sūnus yra 4 metų amžiaus, jis lanko darželį. Natūralu, kad tokio amžiaus vaikas turi laikytis atitinkamo režimo. Iš bylos duomenų matyti, kad berniukas dažnai serga peršalimo ligomis, vaiko ligos metu nedarbingumą slaugai ima mama (ieškovė). Šalių sūnus turi kalbos išraiškos sutrikimą. (duomenys neskelbtini) 2023 m. gegužės 24 d. rašte nurodoma, kad per visus mokslo metus lankė virš 60 dienų. Dažniausiai vaiką iš darželio paima mama, keletą kartu paėmė ir tėtis. Būtiniausiomis priemonėmis visada pasirūpina mama. Berniuko kasdieniniai gyvenimo įgūdžiai nelabai susiformavę, reikalinga suaugusiojo pagalba. Įvertinęs šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismo sprendžia, kad mažamečio šalių vaiko raidai reikalinga viena nuolatinė gyvenamoji vieta, o atsakovo pasiūlyta laikinoji bendravimo su vaiku tvarka tokio jo intereso neatitinka.
29. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai pritaikė laikinąją apsaugą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio
30. Atsakovas atskiruoju skundu taip pat prašo panaikinti skundžiamos nutarties dalį, kuria iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis 200 Eur išmokomis. Atsakovo vertinimu, apeliacinės instancijos teismui nustačius atsakovo prašomą bendravimo tvarka („50:50 procentų laiko“ bendravimo modeliu), iš jo neturėtų būti priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, kadangi abi šalys lygiomis dalimis rūpinsis savo vaiku, o ieškovės gaunami vaiko pinigai turėtų padengti vaiko lankomos ugdymo įstaigos išlaidas, taigi atsakovas iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo priteistos sumos, nepilnamečio vaiko poreikių ir atsakovo turtinės padėties, dėl kurios jis negalėtų teikti teismo priteistos laikino išlaikymo sumos.
31. Pažymėtina, kad nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės.
32. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Todėl kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma turi būti nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami, ir pan.). Visgi minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu atskaičius mokesčius yra 633 Eur (nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) Lietuvoje iki mokesčių sudaro 840 Eur) laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).
33. Atsižvelgiant į tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tik preliminariai vertinami duomenys apie šalių turtinę padėtį ir nepilnamečio vaiko poreikius ir jiems patenkinti reikalingas lėšas, atskirąjį skundą pateikė tik atsakovas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteista 200 Eur suma neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijaus.
34. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl bylos procesinės baigties
40. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinos skyrium gyvenančio tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos ir laikino išlaikymo dydžio priteisimo, tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą, priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad šiuo atveju buvo taikytos netinkamos ir nepagrįstos laikinosios apsaugos priemonės. Šios priemonės iki byla bus išnagrinėta iš esmės apsaugo nepilnamečio vaiko teises bei interesus, taip pat užtikrina šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
35. Kartu pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi įtakos ginčo iš esmės sprendimui, kuomet išsamiai bus įvertintos faktinės bylos aplinkybės, ištirti įrodymai, taip pat neturi įtakos pakartotiniam prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimui.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.