- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-03
- Bylos Nr.
- e2S-2549-603/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02421-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Atsakovas
- T. S.
- Pareiškėjas
- R. M., T. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės T. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. M. (R. M.) ir T. S. prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai R. M. ir T. S. kreipėsi į teismą su prašymais dėl laikinųjų apsaugos priemonių (nepilnamečių vaikų M. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir E. M. M. (E. M. M.) (gim. (duomenys neskelbtini)) - gyvenamosios vietos nustatymo - taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos.
2. Pareiškėjas R. M. prašė nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su juo, nustatant motinos bendravimo su vaikais tvarką. Prašymą grindė tuo, kad:
2.1. būtinybė prašyti, kad teismas įpareigotų nepilnamečių vaikų motiną gyventi skyriumi nuo jo ir nepilnamečių vaikų bei nustatytų motinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, iškilo paaiškėjus pareiškėjos naudojamam prieš jį fiziniam ir psichiniam smurtui ir siekiant užtikrinti nepilnamečiams vaikams stabilią ir saugią aplinką viso mediacijos ir teisminio proceso metu;
2.2. nepilnamečių vaikų motinos elgesys agresyviai konfliktuojant, žeminant jį vaikų akivaizdoje, kelia pavojų vaikams ir jų emocinei būsenai, kas turi įtakos normaliai jų raidai;
2.3. dėl motinos elgesio ir itin dažnai keliamų konfliktų, emocijų nevaldymo, nuolat patiria nerimą, stresą, yra nerimastingi, pasižymi liūdna nuotaika ir yra linkę kaltinti save dėl tokio elgesio. Toks elgesys kenkia vaikų gebėjimui bendrauti, pasitikėjimui savimi ir jų emocinei sveikatai. Vaikai dėl motinos neadekvačių veiksmų yra emociškai išsekę;
2.4. pareiškėja nepalaiko jokio motiniško ryšio su vaikais, jais nesidomi ir nesirūpina, neauklėja, yra suinteresuota tik gyventi pareiškėjui priklausančiame būste, siekdama materialinės naudos.
3. Pareiškėja T. S. prašė teismo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja ir laikiną pareiškėjo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, nustatant, jog vaikų tėvas bendrauja su vaikais neporinėmis metų savaitėmis nuo pirmadienio iki pirmadienio nepertraukiamai, pirmadienį pasiimant vaikus iš ugdymo įstaigų pasibaigus užsiėmimams ir pirmadienį ryte nuvežant vaikus į ugdymo įstaigą prieš užsiėmimų pradžią. Nurodė, kad:
3.1. dėl itin įtemptos situacijos namuose, siekdama išvengti konfliktinių situacijų kilimo, išsikraustė iš namų ir dabar gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini). Vaikams gyventi sudarytos visos buitinės sąlygos, šalia yra ugdymo įstaiga, vaikams viskas sava ir pažįstama;
3.2. byloje esantys rašytiniai įrodymai (fotonuotraukos, vaizdo įrašai, vaikų dovanotos dovanos ir pan.) patvirtina, kad nepilnamečiai vaikai yra itin prisirišę prie pareiškėjos, ryšys itin artimas, vaikų gyvenime pareiškėja yra reikšminga;
3.3. pareiškėjas nuteikinėja prieš ją vaikus, siekia ją eliminuoti iš vaikų gyvenimo. Toks elgesys gali sąlygoti vaikų ryšio su motina nutraukimą, neabejotinai žaloja vaikų psichiką. Pareiškėjas itin agresyvus, nemoka valdyti savo emocijų, linkęs namuose kalbėti pakeltu tonu, šaukia ant vaikų, naudoja fizinį smurtą, verkia prie jų, o vaikai bijo pareiškėjo besikeičiančių nuotaikų. Pareiškėjas nuolat įžeidinėja dukrą, tyčiojasi iš jos kūno sudėjimo, tačiau nuolat maitina vaikus kavinėse; menkina sūnaus savivertę, sakydamas, kad jis yra kitoks, protiškai neišsivystęs, nevykęs, nepilnavertis. Pareiškėjas taip pat netoleruotinai elgiasi, kadangi miega su paaugle dukra 2-3 kartus per savaitę užsirakinęs duris, kartais migdo dukrą atsigulęs į jos viengulę lovą, be to, namuose nuolat vaikšto su įjungta vaizdo įrašymo kamera, filmuoja vaikus, yra linkęs santykius aiškintis vaikų akivaizdoje;
3.4. nėra pagrindo riboti bendravimą su nepilnamečiais vaikais, todėl taikytina 50/50 proc. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Esant konfliktiškiems santykiams su pareiškėju, bendravimo tvarkos nustatymas kas savaitę eliminuos nepilnamečių vaikų išgyvenamą lojalumo konfliktą ir pačių tėvų galimybes manipuliuoti situacijomis perduodant vaikus vienas kitam.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateiktoje išvadoje nurodė neprieštaraujanti dėl laikino vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu. Nurodė, kad:
4.1. 2022 m. rugpjūčio 31 d. buvo pakalbėta su vaikais nedalyvaujant tėvams, iš pokalbio buvo matoma, kad vaikai daugiausia emociškai prisirišę prie pareiškėjo, abu išreiškė norą gyventi su pareiškėju, o Tarnyba neturi duomenų, kad toks noras yra nesavarankiškas arba prieštaraujantis vaikų interesams;
4.2. šalių santykiai yra itin konfliktiški ir neabejotinai sukelia vaikams psichologinę įtampą, kenkia vaikų psichologinei būsenai, socialinei raidai, pažeidžia vaikų teisę augti saugioje ir ramioje aplinkoje;
4.3. pateiktame 2022 m. rugsėjo 1 d. vaikų nuomonės išklausymo akte nurodyta, kad Tarnybos psichologė O. L. vaikų gimtąja rusų kalba nedalyvaujant tėvams bendravo su E. M. 45 minutes, o su M. M. 1 valandą. Berniukas nurodė, kad norėtų gyventi namuose kartu su tėvu, nes tėvas tvarko namus, kalbasi, užsiima su juo ir žaidžia. Nurodė, kad norėtų, jog tėvai nesipyktų ir mama galėtų toliau gyventi namuose. Mergaitė nurodė, kad su mama retai leidžia laiką, tik kartais gamina valgyti, bet gamina labai skaniai. Mergaitė taip pat nurodė, kad tėvai nustos konfliktuoti tik tada, kai gyvens atskirai. Paaiškino, kad ji norėtų gyventi su tėvu, o mamą ji galės lankyti, pavyzdžiui, kartą per savaitę per išeigines.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pareiškėjo R. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos tenkino iš dalies; pareiškėjos T. S. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos netenkino. Teismas nustatė nepilnamečių vaikų M. M. ir E. M. M. gyvenamąją vietą su pareiškėju R. M. ir skyrium gyvenančios pareiškėjos T. S. bendravimo su vaikais tvarką:
5.1. motina su vaikais bendrauja porinių savaičių antradieniais-trečiadieniais pasiimdama vaikus atitinkamą pirmą bendravimo dieną iš ugdymo (švietimo) įstaigos pasibaigus užsiėmimams ir atvesdama juos paskutinę atitinkamą bendravimo dieną ryte į ugdymo įstaigą, iš kurios, pasibaigus užsiėmimams vaikus pasiima vaiko tėvas. Dėl objektyvių priežasčių vaikams nelankant ugdymo įstaigos, vaikus kitam tėvui į jo gyvenamąją vietą atitinkamą dieną iki 10 val. (tikslų laiką nustatant bendru tėvų sutarimu) perduoda tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu yra vaikai (arba kitas jo įgaliotas asmuo);
5.2. motina su vaikais bendrauja neporinių savaičių savaitgaliais, pasiimdama vaikus penktadienį iš ugdymo (švietimo) įstaigos pasibaigus užsiėmimams ir grąžindama vaikus pirmadienį ryte į ugdymo įstaigą, iš kurios, pasibaigus užsiėmimams vaikus pasiima vaiko tėvas. Dėl objektyvių priežasčių vaikams nelankant ugdymo įstaigos, vaikus kitam tėvui į jo gyvenamąją vietą atitinkamą dieną iki 10 val. (tikslų laiką nustatant bendru tėvų sutarimu) perduoda tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu yra vaikas (arba kitas jo įgaliotas asmuo);
5.3. lyginiais metais motina su vaikais praleidžia antrą kiekvienų vaikų moksleivių atostogų pusę, nelyginiais metais – pirmą atostogų pusę. Dėl konkretaus vaikų paėmimo ir grąžinimo laiko motina informuoja tėvą trumpąją žinute ne vėliau kaip prieš 2 kalendorines dienas. Kai atostogų dienų skaičius yra nelyginis, tai lyginiais metais viena diena ilgiau praleidžia tėvas, o nelyginiais – motina. Šią tvarką šalys gali pakeisti raštišku susitarimu;
5.4. motina kiekvienais metais su vaikais praleidžia vasaros atostogas ne trumpesnes nei 14 kalendorinių dienų dalimis ne trumpesniais etapais kaip po 7 kalendorines dienas. Konkretų vasaros atostogų laiką suderina su tėvu nuo einamųjų metų kovo 1 d. iki gegužės 1 d. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl atostogų laiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas motinos pageidavimui dėl atostogų laiko;
5.5. motina bendrauja su vaikais lyginių metų liepos 6 d., lapkričio 1 d., sausio 1 d., vasario 16 d., pirmąją ir antrąją Šv. Velykų dieną, gegužės 1 d., pasiimdama vaikus šių dienų išvakarėse 19 val. ir grąžindama paskutinės šventinės dienos 19 val.;
5.6. motina bendrauja su vaikais nelyginių metų birželio 24 d., rugpjūčio 15 d., kovo 11 d., pasiimdama vaikus šventinės dienos išvakarėse 19 val. ir grąžindamas šventinės dienos 19 val.; gruodžio 24 d., gruodžio 25 d. ir gruodžio 26 d., pasiimdama vaikus gruodžio 23 d. 18 val. ir grąžindama gruodžio 26 d. 19 val.;
5.7. motina bendrauja su vaikais kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos diena), pasiimdama vaikus šventinę dieną 11 val. ir grąžindama tą pačią dieną 19 val.;
5.8. jei metų pirmasis birželio sekmadienis (Tėvo diena) sutampa su motinos bendravimo su vaikais laikotarpiu, tuomet motina grąžina vaikus iki šios šventinės dienos 11 val.;
5.9. dėl bendravimo su vaikais jų gimtadienio dienomis tėvai susitaria bendru sutarimu. Nepavykus susitarti, motina su vaikais šias dienas praleidžia lyginiais metais, o tėvas – nelyginiais;
5.10. bet kuris iš tėvų savo bendravimo su vaikais laikotarpiu ketindamas išvykti su vaikais į užsienį, apie tai prieš 30 kalendorinių dienų turi elektroniniu paštu informuoti kitą tėvą, nurodant išvykimo laiką, vietą, tikslą bei trukmę. Vaikų asmens tapatybės dokumentai yra saugomi tėvo, todėl po kelionių su motina, turi būti jam grąžinti.
5.11. vykdydami nustatytą bendravimo su vaikais tvarką, tėvai naudojasi šiomis ryšio priemonėmis: tėvo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini); motinos telefono Nr. (duomenys neskelbtini), elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini). Apie šiame punkte nurodytų kontaktinių duomenų pasikeitimą šalis informuoja kitą šalį prieš vieną dieną iki duomenų pasikeitimo. Apie gyvenamosios vietos adreso Lietuvoje pasikeitimą šalis informuoja kitą šalį prieš 14 kalendorinių dienų iki planuojamo pasikeitimo.
5.12. vaikai bendravimui pasiimami iš gyvenamosios vietos, o šalims sutarus – iš ugdymo įstaigos, ar kitos vaikų buvimo vietos, nebent kitaip nurodyta prieš tai esančiuose punktuose;
5.13. vykdant šią bendravimo tvarką vaikai yra grąžinami į jų gyvenamąją vietą, o šalims sutarus – į kitą tėvo nurodytą vietą, nebent kitaip nurodyta prieš tai esančiuose punktuose.
5.14. esant tėvų sutarimui trumposiomis telefono žinutėmis ar elektroniniu paštu, šalys turi teisę nukrypti nuo nustatytos tvarkos, jeigu tai nekenks vaikų interesams.
Šalies argumentai
6. Apibendrindamas šalių prašymų reikalavimus pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vaikų tėvas siekia, jog pareiškėja (motina) būtų laikinai įpareigota gyventi skyrium, o vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Tuo tarpu pareiškėja pažymėjo, kad jau pradėjo gyventi skyrium nuo vaikų tėvo ir vaikų bei siekia, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. Pažymėjo, kad abu tėvai pasiūlė bendravimo su vaikais tvarką: pareiškėjas pasiūlė, kad skyrium gyvenanti motina galėtų matytis su vaikais kas antrą savaitgalį ir kas antros savaitės antradieniais pasiimdama vaikus po mokyklos ir kitą dieną ryte atvesdama juos į mokyklą; tuo tarpu pareiškėja siūlė, kad tėvas galėtų bendrauti su vaikais nepertraukiamai kas antrą savaitę.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susiję su saugios namų aplinkos nepilnamečiams vaikams sukūrimu, atsižvelgiant į pareiškėjų nurodomus vienas kito pykčio protrūkius, agresyvų elgesį.
8. Teismas nelaikė šiuo metu reikalinga taikyti pareiškėjo prašomą laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą pareiškėjai gyventi skyrium nuo jo ir vaikų, kadangi po Tarnybos išvados apie šalių itin konfliktiškų santykių neabejotinai keliamą vaikams psichologinę įtampą, apie vaikų teisės augti saugioje ir ramioje aplinkoje pažeidimą, pareiškėja pati paliko namus, kuriuose gyveno. Dėl nurodyto pareiškėjo argumentus, jog motina siekia ne rūpintis vaikai, o tik materialinės naudos, būdama suinteresuota gyventi jam nuosavybės teise priklausančiame būste, kai pati turi net du butus, atmetė kaip nepagrįstus. Kartu nesutiko ir su pareiškėjo argumentais, jog nėra garantijų, kad pareiškėja kitą dieną negrįš, nurodydamas, kad teismas negali priimti sprendimo dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo remdamasis vien tik prielaida, kad ateityje situacija gali pasikeisti. Atkreipė dėmesį į tai, kad pasikeitus ateityje faktinei situacijai pareiškėjas nepraranda galimybės kreiptis į teismą su nauju prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
9. Teismas sprendė, jog tikslinga nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kadangi priešingu atveju dėl tolimesnių tarpusavio pareiškėjų ginčų gali būti pažeisti vaikų interesai. Nurodė, kad teismas ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) kiekvienu konkrečiu atveju nustato vaiko interesus. Pažymėjo, kad siekiant vaikų interesų visumos užtikrinimo, vaikams patiems labiau norint gyventi su tėvu, ir nenustačius, kad nepilnamečių vaikų auklėjimu ir priežiūra pareiškėjas rūpinasi netinkamai, labiau vaikų interesus atitinka vaikų gyvenamosios vietos laikinas nustatymas su tėvu.
Šalies argumentai
10. Pareiškėjos prašymo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja netenkino, pažymėdamas, jog visų pirma aplinkos keitimas vaikams padaro tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų, todėl aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas. Pareiškėjos argumentų apie keliantį nerimą pareiškėjo elgesį per pastaruosius tris mėnesius nevertino kaip aiškaus ir pakankamo bei būtino pagrindo keisti abiejų vaikų šeimos aplinką. Tokius argumentus vertino labiau kaip gynybinę jos poziciją siekiant, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, nei kaip realią grėsmę vieno iš vaikų seksualiniam saugumui. Pažymėjo, kad ir pati pareiškėja jos nurodomų aplinkybių nevertino kaip realios grėsmės dukrai, kadangi, nurodydama, jog toks elgesys tęsiasi pakankamai ilgą laiko tarpą (apie 3 mėnesius), į vaikų teises ginančią instituciją kreipėsi tik 2022 m. rugsėjo 1 d., t. y. jau vykstant teisminiam procesui dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėja su tokio pobūdžio įtarimais nesikreipė į policiją, o prašydama nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja, pati siūlė galimybę pareiškėjui nepertraukiamai bendrauti su vaikais (taip pat ir su dukra) kas antrą savaitę.
Žemesnės instancijos teismas
11. Vertindamas pareiškėjos pasiūlytą bendravimo su vaikais tvarką („50:50 procentų laiko“) teismas pažymėjo, kad toks bendravimo su skyriumi gyvenančios tėvo (motinos) modelis galėtų būti įgyvendinamas, kadangi nereikalauja kasdienio vaikų kilnojimosi iš vieno tėvo pas kitą. Tačiau pagal kasacinio teismo praktiką tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Pažymėjo, kad šiuo atveju teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt., tačiau tokios aplinkybės išsamiai ištirtos ir įvertintos galės būti tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Todėl laikė, jog spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas negali padaryti pagrįstos išvados, kad pareiškėjos siūloma bendravimo tvarka geriausiai atitinka vaikų interesus.
12. Teismas nurodė, kad vaikų gyvenamąją vietą laikinai nustačius su tėvu, pareiškėjai turi būti išlaikomos vienodos teisės dalyvauti vaikų auklėjime. Pažymėjo, kad realizuojant skyrium gyvenančios motinos teisę auklėti ir bendrauti su vaikais, tėvų susitarimu vaikai gali tam tikrą laiką būti pas kitą tėvą nei nustatyta teismo sprendimu, ir į tai turi būti atsižvelgiama ypatingai tuomet, kai patys vaikai norės bendrauti ir būti su pareiškėjais, juolab kad byloje esančių įrodymų visumos pagrindu nenustatyta, jog pareiškėja netinkamai rūpinasi vaikų priežiūra. Teismas taip pat papildomai pažymėjo, jog nepaisant abiems tėvams pasitaikančių tam tikrų vaikų auklėjimo klaidų (statymas jėga į kampą, šaukimas, gąsdinimas stipriai suduodant prieš mažamečio vaiko veidą sau per rankas ar kojas, vaiko daiktų išmetimas į šiukšlių dėžę atneštą iš tualeto kambario) kito iš tėvų tuo metu demonstruojamas pasyvumas ir situacijos filmavimas (įrodymų rinkimo ar kitu tikslu) yra nepateisinamas vaiko interesų požiūriu ir tai gali būti pagrindas spręsti, ar nėra būtinybės priimti atskirąją nutartį, pasiūlant valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai įvertinti tokio elgesio daromą žalą nepilnamečių vaikų psichikai ir, esant poreikiui, kreiptis į teismą dėl laikino abiejų tėvų valdžios apribojimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Pareiškėja T. S. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarties, prašydama panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą tenkinti. Nurodo, kad:
13.1. teismas nepagrįstai nustatė laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su tėvu remdamasis išimtinai nusistovėjusios ir vaikams įprastos aplinkos keitimo sąlygotais emociniais išgyvenimais bei sukeliama didesne ar mažesne socialine bei psichologine žala. Taigi skundžiamoje nutartyje remtasi prielaidomis, kadangi nė vienas iš vaikų apklausos metu nenurodė prisirišimo prie savo gyvenamosios aplinkos ar nenorėjimo jos pakeisti;
Žemesnės instancijos teismas
13.2. spręsdamas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo teismas turėjo įvertinti kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas įgyvendinti teisės normose įtvirtintas pagrindines vaiko teises, motinos (tėvo) asmeninius bruožus, realias jų galimybes sudaryti tinkamas sąlygas vaikui augti ir vystytis, vaiko ir motinos (tėvo) tarpusavio santykius ir pobūdį. Teismas neatsižvelgė į byloje esančią medžiagą bei nurodytus konkrečius argumentus, dėl kurių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu pažeis nepilnamečių vaikų interesus, jiems nebus sudarytos tinkamos ir saugios sąlygos gyventi, o tėvo auklėjimo metodai nėra tinkami (nepasižymi geranoriškumu užtikrinant bendravimą su vaikais, siekia eliminuoti pareiškėją iš vaikų gyvenimo, vartojo psichologinį ir fizinį smurtą vaikų atžvilgiu, nemoka valdyti emocijų, įžeidinėja vaikus, netinkamai elgiasi su dukra, yra agresyvaus būdo, negeba užtikrinti vaikų poreikių ir neturi tėvystės įgūdžių, pažeisdamas vaikų teises, nuolat filmuoja vaikus). Taip pat neįvertinta, jog byloje nėra įrodymų apie tai, kad pareiškėja netinkamai rūpinosi vaikų sveikata, auklėjimu, netinkamai prižiūrėjo ar sudarė netinkamas sąlygas, darė žalingą įtaką vaikams savo elgesiu ar kitaip neigiamai veikė vaikus. Priešingai, pareiškėjos gyvenamoji aplinka yra tinkama vaikams, jie lanko ugdymo įstaigą, esančią šalia namų, tarp pareiškėjos ir vaikų yra itin artimas tarpusavio ryšys;
13.3. byloje nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindą riboti pareiškėjos ir nepilnamečių vaikų bendravimą bei dėl kurių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta neturėtų būti nustatyta su motina. Teismui pateikti įrodymai iš esmės patvirtina tik itin konfliktišką pareiškėjų tarpusavio santykių pobūdį, o ne ribotas galimybes pasirūpinti nepilnamečiais vaikais. Nepilnamečiai vaikai yra įtraukti į tėvų, tarpusavio konfliktinius santykius, o prielankumą tėvui reiškia išimtinai dėl tėvo pateikiamų tendencingų neigiamų nuostatų apie motiną, kas gali turėti įtakos ryšio su motina nutraukimui;
13.4. nors Tarnybos atstovai bendravo su vaikais, tačiau vaikai yra nuteikti prieš pareiškėją, tėvas jais manipuliuoja, todėl vaikai negali išreikšti dėl jiems daromo poveikio savarankiškos nuomonės. Apklausos metu vaikams buvo užduodami menami klausimai, siekiant išaukštinti vaikų ryšį su tėvu, tačiau turint informacijos apie vaikų tėvo vartojamą smurtą, netinkamą auklėjimą, šaukimą ir pan., vaikams nebuvo užduoti esminiai klausimai, susiję su netinkamu tėvo auklėjimu. Dėl nurodyto teismas negalėjo vadovautis vaikų norais. Dar daugiau, pagal kasacinio teismo praktiką sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma, o ne visa lemianti vaiko nuomonė;
13.5. atsisakydamas tenkinti prašymą dėl 50:50 proc. bendravimo tvarkos, teismas nenurodė jokių konkrečių argumentų, dėl ko tokia šiuo metu nėra tinkama. Bendravimo tvarka nustatyta išimtinai pareiškėjo, bet ne nepilnamečių vaikų interesais, ji yra minimali ir neužtikrinanti tinkamo motinos ir vaikų tarpusavio ryšio palaikymo. Neįvertinta, kad nepilnamečiai vaikai nuo gimimo gyveno su motina, jais buvo nuolat rūpinamasi, kad su vaikais sieja glaudus glaudus dvasinis ir emocinis ryšys. Taip pat neatsižvelgta į nusistovėjusią bendravimo tvarką, pagal kurią vaikai kas antrą dieną leisdavo su pareiškėja ir tėvu, o jiems tai buvo įprasta. Teismas neįvertino ir prašyme išdėstytų motyvų, kad vaikų tėvas neturi įgūdžių rūpintis nepilnamečiais vaikais, jų lavinimu, jis nesirūpina vaikų ugdymu, vėluoja vaikus pristatyti į mokyklą, neruošia kartu namų darbų, nesilanko ugdymo įstaigose ir pan. Todėl bendravimas su vaikais 50:50 proc (ir darbo dienomis) ne tik užtikrintų pareiškėjos pareigą rūpintis vaikų kasdienybės rūpesčiais, namų darbais, užduočių atlikimu ir kt., tačiau ir prisidėtų prie vaikų psichologinės sveikatos gerinimo - vaikai pajustų artimesnį ir sustiprėjusį ryšį su motina, pagalbą ir palaikymą.
Atsiliepimas
14. Pareiškėjas R. M. atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Remiasi tokiais argumentais:
14.1. apeliantė nenurodo aplinkybių, dėl kurių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu pažeis prioritetinius vaikų interesus ar jiems kels grėsmę. Vaikai, priešingai nei apeliantės namuose, niekuomet nebūna vieni, jų auklėjimu ir priežiūra užsiimdavo tik pareiškėjas, kadangi pareiškėja iš darbo į namus grįždavo vėlai, lankė programavimo kursus, po kurių grįžusi į namus mokėsi nuotoliniu būdu ir nepalaikė su vaikais jokio ryšio. Be to, pareiškėjai išėjus gyventi atskirai, vaikų emocinė būklė gerokai pagerėjo, dingo nerimas dėl tėvų santykių;
14.2. atsakant į argumentus, jog tėvo auklėjimo metodai nėra tinkami ir jis žaloja vaikus, pažymėtina, jog būtent motinai reikia išmokti tinkamai auklėti vaikus ir sugebėti save valdyti stresinėse situacijose. Atsakovės nestabili būsena ir nuotaikų kaita pagrįsti ne tik vaizdo įrašais, tačiau ir vaikų duotais paaiškinimais Tarnybai;
14.3. pareiškėja kaip motina pati savo veiksmais – psichologiškai smurtaudama šeimoje ir neskirdama pakankamai dėmesio vaikams nuo jų atitolo. Pareiškėjas siekia pagerinti motinos ir vaikų tarpusavio ryšį, o jei vaikai išreiktų norą bendrauti dažniau su motina, nedraustų susitikti su jais dar dažniau, tačiau pareiškėja pradėjo rodyti didesnį dėmesį vaikams tik inicijavus teisminius procesus;
14.4. apeliantės argumentai apie tėvo taikomą tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą prieš vaikus laikytini gynybine pozicija į pareiškėjo pateiktą vaizdinę medžiagą, iš kurios matyti atsakovės fizinio ir psichologinio smurto požymiai vaikų atžvilgiu. Atsakovės kaltinimai apie tėvo netinkamą elgesį nepasitvirtino Tarnybai atlikus tyrimą. Kita vertus apeliantė teisminiame procese mėgina rungtis su pačiu ieškovu, o ne kovoja dėl tariamų vaiko interesų, kadangi dėl nepagrįsto atsakovės kaltinimo labiausiai nukentėjo dukra, kuri sužinojusi, jog bus tris dienas atskirta nuo tėvų, nepaliaujamai verkė ir sielojosi;
14.5. apeliantė nepagrįstai remiasi argumentu, jog vaikų norais nereikia vadovautis dėl jiems daromos ieškovo įtakos. Pagal teismų praktiką, vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas, o vaiko nuomonė turi būti vertinama ne pagal jo amžių, o brandą. Taigi tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad vaikas yra gebantis suformuluoti nuomonę, jis privalo vaiką išklausyti. Šalių vaikai sugeba patys nuspręsti, su kuriuo iš tėvų būtų geriau gyventi, o jų nuomonę galima vertinti kaip brandžią;
Šalies argumentai
14.6. pareiškėjas teismo prašė nustatyti laikiną bendravimo tvarką atsižvelgdamas tiek į vaikų, tiek į pačios atsakovės interesus. Dėl nustatytos bendravimo tvarkos vaikams nereikia kasdien keisti gyvenamosios vietos, tokia tvarka nereikalauja papildomų pastangų persikelti kartu su visomis mokymosi reikmėmis ar drabužiais, be to, vaikų motina dirba įtemptu grafiku, todėl nustačius jos prašomą tvarką vaikams po pamokų tektų būti vieniems.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
16. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio – nustatytos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo.
17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
18. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
19. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).
20. Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
21. Apeliantė nagrinėjamu atveju visų pirma nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina nepilnamečių vaikų gyvenamąja vieta su pareiškėju. Nesutikimą grindžia keliais aspektais: 1) neįvertintas nepilnamečių vaikų tėvo elgesys bei jo auklėjimo metodai, pažeidžiantys vaikų interesus; 2) nenustatyti jokie duomenys, dėl kurių nepilnamečių vaikų laikina gyvenamoji vieta negali būti nustatyta su motina; 3) teismas negalėjo vadovautis vaikų nuomone dėl jiems daromo poveikio.
22. Vertindamas byloje esančią medžiagą, apeliantės atskirojo skundo argumentus ir pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog neturi pagrindo nepritarti apylinkės teismo nustatytai laikinai nepilnamečių vaikų gyvenamajai vietai su tėvu.
23. Ginčydama teismo nustatytą laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymą su tėvu apeliantė visų pirma remiasi tuo, jog nepilnamečių vaikų tėvo elgesys bei jo auklėjimo metodai pažeidžia vaikų interesus, o teismas tokių argumentų nevertino. Pažymėtina, kad, viena vertus, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą nenagrinėjamas ginčas iš esmės, neatliekamas išsamus įrodymų vertinimas, o iš esmės siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuota ginčo situacija. Tuo tarpu apeliantės įrodinėjamos aplinkybės ir išsamiai aprašomas vaikų tėvo galimas nesugebėjimas rūpintis vaikais, jo auklėjimo metodai ir pan. susijusios su ginčo išsprendimu iš esmės. Todėl apeliacinės instancijos teismas laiko, jog pagrįstai sprendžiant nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo klausimą nebuvo išsamiai aptarti ir vertinti apeliantės argumentai, aptariant tik apeliantės argumentus apie tėvo elgesį nepilnametės dukros atžvilgiu, pažymint, jog atsižvelgiant į apeliantės reakciją ir jos elgesį, argumentai labiau susiję su gynybine pozicija. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nenustatė, kad vaikų tėvo rūpinimasis ir priežiūra vaikais yra netinkama, dėl ko vaikų gyvenamoji vieta negalėtų būti nustatyta su tėvu. Apeliantė nepaneigė atskirojo skundo argumentais pirmosios instancijos teismo išvados, o apeliantės nurodomos aplinkybės (vėlavimas į šventę ir pan.) vertintini kaip momentinio pobūdžio ir nagrinėjamu atveju nepagrindžia, jog pareiškėjas nesirūpina ar neprižiūri vaikų. Juolab kad, kaip matyti iš byloje pateikto 2022 m. rugsėjo 1 d. Vaiko nuomonės išklausymo akto, abu vaikai patvirtino, jog tėvas jais rūpinasi, tvarko namus, leidžia laisvalaikį, dažnai būna namuose. Dar daugiau, pažymėtina, jog pareiga rūpintis vaikais tenka abiems tėvams, todėl tuo atveju, jeigu kažkuris iš tėvų dėl atitinkamų priežasčių negali tuo metu pasirūpinti vaiku (pvz. nuvežti pas gydytoją ar į šventę) ar įgyvendinti kitas su vaikų priežiūra, auklėjimu ir pan. susijusias pareigas (pvz. dalyvauti susirinkime), tokią teisę (o taip pat ir pareigą) tai padaryti turi kitas iš tėvų.
24. Nepritartina apeliantei, jog nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas laikinąsias apsaugos priemones, neturėjo atsižvelgti į vaikų nuomonę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje akcentuojama vaiko nuomonės išklausymo svarba. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad vertinant vaiko norus, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą, taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Taigi vaiko nuomonė yra viena iš vertintinų aplinkybių, tačiau ne visa lemianti, o į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Nagrinėjamu atveju sprendžiant procesinio pobūdžio klausimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į nepilnamečių vaikų norą gyventi su tėvu. Iš 2022 m. rugsėjo 1 d. Vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, jog abu vaikai išreiškė norą gyventi su tėvu, o pateikdama išvadą Tarnyba nurodė, jog vaikai šiltesnius jausmus nurodė kalbėdami apie tėvą ir bendravimo metu buvo matoma, kad vaikai yra daugiausia emociškai prisirišę prie tėvo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su Tarnybos pateiktais dokumentais, pažymi, jog vaikai nėra mažo amžiaus, sugeba pareikšti savo nuomonę, jų nuomonė aiškiai išreikšta, todėl nėra pagrindo ja nesivadovauti ir jos nevertinti visame aplinkybių kontekste. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tikėtina aplinkybė, kad nepilnamečiai vaikai, girdėdami tėvų tarpusavio konfliktus, kalbėdami naudoja tėvų žodžius ar nuomonę išreiškia vartodami tėvų komentarus, tačiau šioje proceso stadijoje nėra pagrindo laikyti pagrįstu apeliantės argumentą, jog vaikai yra nuteikti prieš apeliantę, o jų išreikšta nuomonė yra išimtinai to pasekmė.
25. Nėra pagrindo pritarti ir apeliantės argumentui, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimą nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su tėvu nulėmė vaikų nuomonė. Iš skundžiamos nutarties argumentų nustatyta, jog teismas įvertino aplinkybių visumą, t. y. vaikų interesus, nusistovėjusią vaikų gyvenamąją vietą, vaikų nuomonę bei tai, jog nenustatyta, kad nepilnamečių vaikų auklėjimu ir priežiūra pareiškėjas rūpinasi netinkamai. Tai, jog vaikai išreikšdami nuomonę nenurodė, kad yra labiau prisirišę prie savo gyvenamosios aplinkos ir nenori jos keisti, nereiškia, jog gyvenamoji aplinka jiems nėra svarbi ir tai paneigia teismo išvadą, jog gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu sprendžiant procesinio pobūdžio klausimą šiuo metu neatitinka geriausių vaikų interesų. Kartu pažymėtina ir tai, jog šios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog apeliantė nesirūpina vaikais, o nustatyta laikina nepilnamečių gyvenamoji vieta, įvertinus bylos aplinkybes, gali pasikeisti išnagrinėjus šalių ginčą iš esmės.
26. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovo argumentams, jog apeliantė nepagrindė, jog nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu pažeis prioritetinius vaikų interesus ar jiems kels grėsmę. Iš atskirojo skundo matyti, jog apeliantė vienu iš argumentų nurodo aplinkybę, kad byloje nėra duomenų, kuriais remiantis nepilnamečių vaikų laikina gyvenamoji vieta negali būti nustatyta su apeliante. Pasisakydamas šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas atkreipia šalių dėmesį, jog vaikai nėra suaugusiųjų tarpusavio konflikto sprendimo įrankis, visais atvejais sprendžiant ginčus turi būti paisoma geriausių vaikų interesų. Neabejotina, kad iš esmės pas abu tėvus galėtų būti nustatyta laikina vaikų gyvenamoji vieta, ji yra pritaikyta vaikams, o vaikai su abiem tėvais yra sukūrę atitinkamus tarpusavio ryšius, tačiau, kaip jau minėta aukščiau, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nustatyta aplinkybių visuma sprendžiant laikinąsias apsaugos priemones suponuoja išvadą, jog šiuo metu labiau nepilnamečių vaikų interesus atitiks laikinosios gyvenamosios vietos nustatymas pas tėvą.
27. Vilniaus miesto apylinkės teismas taip pat nustatė ir skyrium gyvenančios motinos bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais. Apeliantė su tokia teismo nustatyta tvarka nesutinka, prašo nustatyti bendravimo tvarką, pagal kurią būtų bendraujama su nepilnamečiais vaikais pagal 50:50 proc. modelį, įrodinėdama, jog tokia bendravimo tvarka atitinka nepilnamečių vaikų interesus, apeliantė prisidėtų prie vaikų psichologinės sveikatos gerinimo, vaikai pajustų artimesnį ir sustiprėjusį ryšį su motina, pagalbą ir palaikymą.
28. Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 39 punktas).
29. Apeliantės prašymo taikyti 50:50 proc. bendravimo modelį teismas netenkino remdamasis tuo, jog toks modelis galėtų būti nustatytas tik išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės ir įvertinus visas byloje esančias aplinkybes, ko sprendžiant procesinio pobūdžio klausimą teismas neatlieka. Teismas taip pat pažymėjo, jog pagal kasacinio teismo praktiką toks bendravimo modelis galėtų būti taikytinas, tačiau labiausiai nepilnamečių vaikų interesus atitiktų teismo nustatyta bendravimo tvarka.
30. Iš tiesų, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad bendravimo su vaikais tvarka, pagal kurią vaikai realiai pakaitomis gyvena su kiekvienu iš tėvų po savaitę, yra iš principo galima. Tačiau kartu pastebėtina, kad teismas, nustatydamas skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi rasti balansą tarp dviejų vaiko interesų – turėti stabilią namų aplinką ir maksimaliai bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu (motina). Bendravimo tvarką teismas nustato pagal esamą situaciją, t. y. atsižvelgdamas į tai, kas šiuo metu geriausiai užtikrintų vaiko interesus.
31. Šiuo aspektu svarbu įvertinti vaiko amžių ir poreikius, sveikatos būklę, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vietą, faktinę vaiko tėvų gyvenamąją vietą, nulemiančią vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybes įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-969/2021, 19 punktas).
32. Pritartina apylinkės teismo argumentui, jog toks bendravimo modelio taikymas iš esmės galimas tik išnagrinėjus visas bylos aplinkybes. Taigi vien šiuo argumento pagrindu apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo nustatyti apeliantės prašomos laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovo argumentams, jog nepilnamečių vaikų interesus labiau atitinka nustatyta teismo laikina bendravimo tvarka, kadangi vaikų tėvas dirba namuose, taip pat namuose gyvena vaikų senelis, su kuriuo vaikai nurodė labai gerai sutariantys, todėl vaikai po mokyklos namuose nebūtų vieni.
33. Pažymėtina ir tai, jog apeliantė neįrodė, kad nustatyta laikina jos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka kenkia šalių nepilnamečių vaikų interesams. Kita vertus, apeliantė bendru sutarimu su atsakovu gali bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir dažniau nei tai numatyta laikinoje bendravimo tvarkoje, ypatingai vaikams pareiškus norą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Taigi šalys, vaikams pareiškus norą, turėtų atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus, į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, užtikrinti, kad vaikai jaustųsi saugiai ir, šalims tarpusavyje konfliktuojant, patirtų kuo mažiau neigiamų emocijų bei nestabilumo, o ne vadovautis savo principais. Pastebėtina, kad šią aplinkybę nurodė ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje. Galutinai klausimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, minėta, tarp šalių bus išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės.
34. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teisingai nustatė visas reikšmingas aplinkybes tokio pobūdžio bylose ir prioritetą šioje ginčo situacijoje teikė būtent vaikų interesams, kartu kiek tai įmanoma esant konfliktiškiems šalių santykiams, išlaikydamas šalių interesų pusiausvyrą. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu keisti teismo nustatytų laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir laikinos bendravimo tvarkos taip, kaip pageidauja apeliantė, nėra teisinio pagrindo, ginčijama nutartis paliktina nepakeista, atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
netenkinti apeliantės atskirojo skundo.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.