- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-13
- Bylos Nr.
- e2S-1260-794/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18637-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Pareiškėjas
- T. L.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-24173-1094/2020 pagal pareiškėjos T. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
0 I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja T. L. kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, prašydama: 1) areštuoti visas lėšas ir indėlių sumas, esančias atsakovo V. L. vardu Lietuvos Respublikos bankuose ar kitose kredito įstaigose atidarytose sąskaitose, leidžiant atlikti atsiskaitymus tik su ieškove, taip pat mokėti mokesčius valstybei bei įmokas socialinio draudimo fondui, mokėjimus atliekant tik antstoliui nustačius konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti; 2) areštuoti atsakovo V. L. vardu įgytus vertybinius popierius (akcijas, obligacijas, investicinių fondų investicinius vienetus); 3) teismui nematant pagrindo taikyti banko sąskaitose esančių lėšų ir indėlių sumų arešto visa apimtimi, prašo teismo svarstyti dėl 1/2 dalies (ieškovės dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje) atsakovo banko sąskaitose esančių piniginių lėšų ir indėlių sumų arešto; 4) areštuoti T. L. ir V. L. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias 236 vnt. ir atsakovui V. L. asmeninės nuosavybės teise priklausančias 64 vnt. paprastųjų vardinių UAB ,,Lintera“, akcijų, apribojant disponavimo jomis teisę; 5) uždrausti atsakovui V. L. be ieškovės T. L. rašytinio sutikimo naudotis UAB ,,Lintera“ akcininko turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis: a) gauti bendrovės pelno dalį (dividendus); b) priimti sprendimą dėl įstatinio kapitalo didinimo ar mažinimo; c) atšaukti akcininko pirmumo teisę įsigyti bendrovės akcijų; d) priimti sprendimą dėl akcijų ar obligacijų išleidimo; e) skolinti ar skolintis pinigines lėšas iš bendrovės; f) priimti sprendimą dėl įstatų keitimo; g) priimti sprendimą likviduoti ar pertvarkyti įmonę.
2. Nurodė, jog prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui teikimo dienos grindžiamas siekiu apsaugoti ieškovės turtines teises į santuokoje įgytą turtą nuo atsakovo galimų tyčinių veiksmų, kuriais būtų siekiama mažinti sutuoktiniams bendrai priklausančių akcijų vertę, mažesne nei rinkos verte ar neatlygintinai perleidžiant santuokoje įgytas akcijas tretiesiems asmenims, taip pat tapačius veiksmus atliekant su šalių santuokos metu įgytomis lėšomis, gautomis kaip dividendus už turimas UAB ,,Lintera‘‘ akcijas.
3. Pareiškėjos įsitikinimu yra pakankamas pagrindas manyti, kad yra reali grėsmė, jog atsakovas V. L., kuris vienasmeniškai disponuoja šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiomis akcijomis, būdamas UAB ,,Lintera” vadovu, gali ir toliau sistemingai mažinti sutuoktinių bendrai turimų akcijų vertę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 3 d. nutartimi nutarė netenkinti pareiškėjos T. L. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pateikimo dienos.
5. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai buvo ir yra galimybė pareikšti norimą ieškinį, teismui, siekiant tinkamai spręsti prašymo tenkinimo klausimą, taip pat turi būti pateikti tinkami duomenys, kurie patvirtintų pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl grėsmės pareiškėjos interesams (CPK 147 straipsnio 3 dalis).
6. Teismas sprendė, kad pareiškėja nepateikė konkrečių įrodymų, pagrindžiančių tai, jog egzistuoja grėsmė ar tikimybė, kad ateityje galimai kils grėsmė dėl to, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimai palankaus pareiškėjai teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, taip pat teismas iš pateikto pareiškimo negali nustatyti būsimo ieškinio dalyko ir įvertinti užstato dydžio ir termino, per kurį turi būti pareikštas ieškinys, klausimų.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėja T. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartį; tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo visa apimtimi; atleisti pareiškėja nuo likusios dalies užstato sumokėjimo, o teismui nematant galimybės atleisti pareiškėjos nuo dalies užstato sumokėjimo, prašo spręsti klausimą dėl užstato mokėjimo atidėjimo; išreikalauti duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie UAB „Smerkona”, UAB „Lintera, automatika ir technika”, UAB „Lintera - baldų technologijos“, UAB „Kropa“ ir UAB „Leuko įrankių servisas”, dirbančių darbuotojų esamus ar pasibaigusius darbo santykius su UAB „Lintera”; taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešus atsakovui V. L.; paskirti teismo nutarties dėl sutuoktinių turto arešto vykdymą pareiškėjos pasirinktam antstoliui.
8. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Nurodo, kad atsakovui sutikus su pareiškėjos pateiktu pasiūlymu dalyvauti privalomojoje mediacijoje, jis turės papildomą laikotarpį veikti, siekdamas ir toliau sistemingai slėpti santuokoje įgytą turtą ar atlikti kitus tyčinius veiksmus, kuriais būtų mažinama santuokoje įgytų akcijų vertė bei nuslėptos ar iššvaistytos santuokoje įgytos piniginės lėšos. Teigia, kad būtent Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnyje nurodytas įpareigojimas ir užkerta kelią ieškovei kreiptis į teismą su ieškiniu dėl šalių santuokos nutraukimo ir dėl su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo.
8.2. Teigia, jog būtent naujų uždarųjų akcinių bendrovių: UAB „Smerkona”, UAB „Lintera, automatika ir technika”, UAB „Lintera - baldų technologijos“, UAB „Kropa“ ir UAB „Leuko įrankių servisas”, kurių veikla yra tapati UAB ,,Linterai‘‘, sukūrimas, šių įmonių staigus veiklos apimties didėjimas ir kitų atitinkamų veiksmų schema, yra pakankamas pagrindas manyti, jog sutuoktinis V. L. savo aktyviais veiksmais, veikdamas slapta nuo pareiškėjos ir perkeldamas verslą į sesers N. M. ir kito UAB “Lintera” akcininko R. Č. įsteigtas bendroves turėjo aiškų tikslą – tyčia mažinti sutuoktiniams bendrai priklausančių akcijų vertę.
8.3. Pažymi, jog pareiškėjai pavyko gauti informaciją iš Registrų centro Įgaliojimų registro, kurioje nurodoma, kad sutuoktinis V. L. veikia savo sesers, R. F. pilietės N. M. vardu, pagal 2017 m. rugpjūčio 14 d. sudarytus 2 įgaliojimus. Šie duomenys yra pakankamas pagrindas manyti, jog sutuoktinis V. L. faktiškai naudojasi naujai įsteigtų įmonių akcininko turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis.
8.4. Pabrėžia, jog iš pareiškėjai pateiktos Valstybinės mokesčių inspekcijos informacijos matyti, kad atsakovas dalį santuokoje įgytų piniginių lėšų laiko kaip indėlius už Europos ekonominės erdvės valstybių esančiose kredito įstaigose. Ši faktinė aplinkybė suteikia pagrįstą pagrindą manyti, jog iki teismo sprendimo nutraukti šalių santuoką priėmimo dienos atsakovas V. L. savo aktyviais veiksmais gali nuslėpti bendrą santuokoje įgytą turtą – jo vardu atidarytose banko sąskaitose esančias pinigines lėšas, gautas kaip dividendus už bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktinių T. L. ir V. L. turimas 236 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Lintera” akcijų, ko pasekoje, nepritaikius atsakovo V. L. vardu atidarytose banko sąskaitose esančių bendrų sutuoktinių piniginių lėšų ir indėlių sumų arešto kils reali grėsmė teismo sprendimo realiam įgyvendinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
12. Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjos T. L. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pateikimo dienos, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl atskirojo skundo argumentų
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
14. Pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti šio CPK 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį ir pusės šio CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. Motyvuotu ir įrodymais pagrįstu pareiškėjo prašymu dėl sunkios jo turtinės padėties teismas nutartimi užstato dydį gali sumažinti. Teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nustato terminą, per kurį turi būti pareikštas ieškinys. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip keturiolika dienų. Jeigu prieš pareiškiant ieškinį teismui įstatymų nustatytais atvejais privaloma pasinaudoti privalomąja mediacija, terminas, per kurį turi būti pareikštas ieškinys, pradedamas skaičiuoti nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos. Šiuo atveju pareiškėjas kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo privalo pateikti duomenis apie kreipimąsi dėl privalomosios mediacijos, o pasibaigus privalomajai mediacijai – nedelsdamas pranešti teismui apie privalomosios mediacijos pabaigą. Nepareiškus per teismo nustatytą terminą ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (jeigu buvo pritaikytos). Taigi motyvuotas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti paduodamas proceso metu (arba inicijuojant procesą), išskyrus atvejus, kai yra papildoma sąlyga, leidžianti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paduoti iki pareiškiant ieškinį. Ši sąlyga yra ieškovo negalėjimas iš karto pareikšti ieškinio, ir tai būtina nurodyti motyvuojant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
9. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, pareiškėja, teikdama prašymą CPK 147 straipsnio 3 dalies pagrindu, visų pirma privalo nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nenurodė jokių konkrečių ir objektyvių aplinkybių, kurios pagrįstų, jog egzistuoja objektyvios kliūtys prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareikšti kartu su ieškiniu. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja T. L. ir atsakovas V. L. faktiškai nuo 2018 m. negyvena kartu, neveda bendro ūkio, tačiau pareiškėja tik 2020 m. birželio 29 d., t. y. prieš vieną dieną iki prašymo pateikimo į teismą, vykdydama Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnyje įtvirtintą įpareigojimą, pateikė ginčo šalies prašymą vykdyti privalomąją mediaciją ginče dėl sutuoktinių T. L. ir V. L. santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo. Pareiškėjos atskirajame skunde nurodytas argumentas, kad būtent Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnyje nurodytas įpareigojimas (kreipimasis dėl privalomosios mediacijos) užkerta kelią kreiptis į teismą su ieškiniu, teismas nelaiko svarbia bei reikšminga priežastimi, pateisinančia ieškinio nepateikimą, teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio (CPK 147 straipsnio 3 dalis).
15. CPK 147 straipsnio 3 dalyje taip pat numatyta, kad teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos pareiškėjas turi sumokėti CPK 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį ir pusės CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. CPK 80 straipsnis reglamentuoja žyminio mokesčio dydį. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, santuokos nutraukimo bylose reiškiami neturtinio pobūdžio reikalavimai dėl santuokos nutraukimo ir turtinio pobūdžio reikalavimai dėl santuokinio turto padalijimo, kurie yra apmokestinti žyminiu mokesčiu. Nustatęs, kad nėra sumokėtas įstatymo nustatytas žyminis mokestis, pirmosios instancijos teismas privalėjo pareiškėjai nustatyti terminą prašymo trūkumams prašymo pašalinti (CPK 115 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad pareiškėjos sumokėta žyminio mokesčio dalis sudaro tik 3,55 proc. už jos reikalavimus mokėtino žyminio mokesčio priėmė pareiškėjos prašymą, skundžiama nutartimi prašymą išnagrinėjo iš esmės ir atmetė. Pažymėtina, kad pareiškėjos atskirojo skundo reikalavimas – atleisti pareiškėją nuo likusios dalies užstato sumokėjimo, o teismui nematant galimybės atleisti pareiškėjos nuo dalies užstato sumokėjimo, prašo spręsti klausimą dėl užstato mokėjimo atidėjimo – nėra iš esmės susiję su apskųstosios pirmosios instancijos teismo nutartimi taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo, todėl nėra apeliacijos objektu ir apeliacinės instancijos teismas šių pareiškėjos argumentų nesvarsto.
16. Dėl pareiškėjos atskirojo skundo reikalavimo – išreikalauti duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie UAB „Smerkona”, UAB „Lintera, automatika ir technika”, UAB „Lintera - baldų technologijos“, UAB „Kropa“ ir UAB „Leuko įrankių servisas”, dirbančių darbuotojų esamus ar pasibaigusius darbo santykius su UAB „Lintera”. Pažymėtina, kad pareiga rinkti įrodymus yra nustatyta proceso šalims. Rašytiniai įrodymai, kurių bylos šalys negali savarankiškai gauti, gali būti išreikalauti teismo (CPK 199 straipsnis), tačiau apeliantė nepateikė įrodymų, kad neturėjo galimybės įrodymų gauti savarankiškai ar juos fiziniai ar juridiniai asmenys būtų atsisakę pateikti ir ar prašomi išreikalauti duomenys yra reikšmingi šiai bylai.
17. Taip pat, kaip minėta, viena iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Pareiga įrodyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, tenka tokį prašymą pateikusiam asmeniui, šiuo atveju – pareiškėjai (CPK 178 straipsnis). Tačiau, atkreiptinas dėmesys, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra būtina nustatyti dvi sąlygas, t. y. ne tik ieškovo reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, bet ir grėsmę teismo sprendimo įvykdymui (teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo riziką). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1162-241/2015). Pareiškėja atsakovo atžvilgiu prašo taikyti turto areštą, kaip laikinąją apsaugos priemonę. Šios priemonės pagal teismų praktiką gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018, 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-943/2019 ir kt.). Pareiškėjos argumentai apie naujų įmonių sukūrimą bei, kad šių įmonių staigus veiklos apimties didėjimas ir kitų atitinkamų veiksmų schema, pareiškėjos nuomone, yra pakankamas pagrindas manyti, jog sutuoktinis V. L. savo aktyviais veiksmais, veikdamas slapta nuo pareiškėjos ir perkeldamas verslą į sesers N. M. ir kito UAB “Lintera” akcininko R. Č. įsteigtas bendroves turėjo aiškų tikslą – tyčia mažinti sutuoktiniams bendrai priklausančių akcijų vertę. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu apeliantės vertinimu ir pažymi, jog pareiškėja nepateikė teismui jokių duomenų apie atsakovo V. L. nuosavybės teise turimo turto perleidimą ar siekimą jį perleisti, t. y. atsakovo V. L. nesąžiningus veiksmus, tokiu būdu siekiant išvengti būsimo pareiškėjai T. L. galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo, todėl, teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti grėsmės būsimo galimai pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
18. Grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurio procesinėmis apsaugos priemonėmis siekia išvengti pareiškėja, taip pat grindžiamas informacija iš Registrų centro Įgaliojimų registro, kurioje nurodoma, kad sutuoktinis V. L. veikia savo sesers, R. F. pilietės N. M. vardu, pagal 2017 m. rugpjūčio 14 d. sudarytus 2 įgaliojimus. Šie duomenys, pareiškėjos įsitikinimu yra pakankamas pagrindas manyti, jog sutuoktinis V. L. faktiškai naudojasi naujai įsteigtų įmonių akcininko turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis, kita faktinė aplinkybė suteikia pagrįstą pagrindą manyti, jog iki teismo sprendimo nutraukti šalių santuoką priėmimo dienos atsakovas V. L. savo aktyviais veiksmais gali nuslėpti bendrą santuokoje įgytą turtą – jo vardu atidarytose banko sąskaitose esančias pinigines lėšas, gautas kaip dividendus už bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktinių T. L. ir V. L. turimas 236 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Lintera” akcijų, pareiškėjos manymu šios ir kitos atskirajame skunde išdėstytos faktinės aplinkybės bei įrodymai yra pakankamas pagrindas manyti, jog atsakovas, siekdamas nesąžiningų tikslų, savo aktyviais veiksmais veikia ketindamas paslėpti, perleisti bei apsunkinti šalių santuokoje bendrai įgytą turtą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėja, nepagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo šioje civilinėje byloje, t. y. grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
19. Įvertinus minėtas aplinkybes, spręstina, kad pareiškėja T. L. nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste neįrodė atsakovo V. L. nesąžiningumo, nenurodė konkrečių duomenų apie jo ketinimus turimą turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį (CPK 178 straipsnis), siekiant išvengti galbūt jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Pažymėtina, kad galiojantys įstatymai asmens nesąžiningumo, sprendžiant dėl jo turto arešto ar kitų ribojimų jam nustatymo, nepreziumuoja, taigi nurodyti ir įrodyti tokias aplinkybes pareiga šiuo atveju tenka būtent ieškovui (šiuo atveju pareiškėjai). Pareiškėjai nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste neįrodžius atsakovo nesąžiningumo ir nepateikus bent tikėtinų duomenų, kad atsakovas turi ketinimų paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims jai priklausantį turtą ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, susijusių su šiuo turtu, apeliacinės instancijos teismui taip pat neturint pagrindo jų konstatuoti, darytina išvada, jog vien deklaratyvūs pareiškėjos argumentai apie galimą tokios situacijos susiklostymą, atsakovo nesąžiningumo nepatvirtina.
20. Taikant tokias varžančias procesines priemones, kaip turto areštas, visuomet egzistuoja poreikis nepažeisti proceso šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principo. Proporcingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Šio principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienai iš šalių nesuteikti nepagrįsto pranašumo. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ko iš esmės nagrinėjamoje byloje ir siekia pareiškėja, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje pareikšti piniginiai reikalavimai.
21. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi būti atsižvelgiama ir į atsakovo interesus, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmes jam bei kitiems su atsakovo veikla susijusiems asmenims, nes juridinio asmens turto ir piniginių turto bei lėšų areštas gali sutrikdyti jo finansinę veiklą, pažeisti ekonominį stabilumą ir atsiskaitymus su kitais asmenimis. Areštavus atsakovo turtą ir šiuos apribojimus išviešinus, tai galėtų turėti įtakos atsakovo reputacijai, kenkti jo ūkinei komercinei, kas, atitinkamai, menkintų ir jo galimybes atsiskaityti su savo kreditoriais. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui kiltų kur kas daugiau neigiamų padarinių, nei ieškovei, jeigu turto areštas nebūtų taikomas.
22. Teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 3 dalis).
23. Teismas papildomai pažymi, kad apeliantė T. L. būdama UAB ,,Lintera“ akcininke turi teisę ginti savo teises ir Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka, gali kreiptis į teismą su ieškiniu, prašant atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų šiame ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat savo teises ginti kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo
24. 2020 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus apygardos teisme gautas atsakovo V. L. procesinis dokumentas, pavadintas paaiškinimai dėl ieškovės atskirojo skundo. Šiuose paaiškinimuose išsakomi nesutikimo su atskirojo skundo argumentais, nors tokio pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka būdo įstatymo leidėjas nenumato (CPK 318 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, atsakovo V. L. 2020 m. rugpjūčio 12 d. pateiktus paaiškinimus atsisakoma priimti (CPK 335, 338 straipsniai).
Dėl procesinės bylos baigties
25. Esant išdėstytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo, remiantis atskirojo skundo argumentais, panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsakovo V. L. (V. L.) 2020 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus apygardos teismui pateiktus paaiškinimus atsisakyti priimti ir grąžinti juos padavusiam asmeniui.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.