- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-20
- Bylos Nr.
- e2S-1620-967/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08493-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo dienos atsakovui A. K., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. K. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su prašymu, taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pateikimo dienos: 1) priteisti nepilnamečiui vaikui L. K., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną išlaikymą iš tėvo A. K. po 383,04 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo; vaiko išlaikymui skirtas lėšas, uzufrukto teise valdo A. K.; išlaikymui skirtas lėšas atsakovas perveda iki einamojo mėnesio 15 dienos pervedant jas į ieškovės nurodytą sąskaitą; 2) priteisti nepilnamečiui vaikui L. K., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną išlaikymą iš tėvo A. K. po 316 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo; vaiko išlaikymui skirtas lėšas, uzufrukto teise valdo A. K.; išlaikymui skirtas lėšas atsakovas perveda iki einamojo mėnesio 15 dienos pervedant jas į ieškovės nurodytą sąskaitą; 3) nustatyti laikiną tėvo A. K. bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais L. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. K., gim. (duomenys neskelbtini).
2. Ieškovė prašyme nurodė, kad ši su atsakovu turi du nepilnamečius vaikus, abu gyvena su ieškove ir didžiąja dalimi yra išlaikomi ieškovės. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, teismas nutraukė ginčo šalių (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą ir įregistruotą santuoką. Atsakovas po (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatytas 500 Lt (kas šiuo metu atitinka 144,81 Eur ) dydžio išlaikymas nepilnamečiui sūnui, lyg šiol abiem vaikams moka tik 145 Eur dydžio išlaikymą, jo neindeksuoja. 2023 m. gegužės 24 d. ieškovė kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyrių su prašymu dėl privalomosios mediacijos inicijavimo sprendžiant ginčą dėl L. K. priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, L. K. išlaikymo nustatymo ir atsakovo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarkos nustatymo, kadangi mediacijos procedūra dar nėra pasibaigusi ir todėl negali inicijuoti teisminių procesų, ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė pasibaigus privalomajai mediacijai, ieškovė teiks teismui ieškinį dėl L. K. priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, L. K. išlaikymo nustatymo ir atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 7 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
4. Teismas nustatė, kad ieškovė kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu pradėti privalomąją mediaciją, kuri dar nėra pasibaigusi ir dėl to ieškovė neturi galimybės kreiptis su ieškiniu į teismą. Taigi ieškovė ieškinio pateikti teismui negali dėl Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo nustatyto įpareigojimo (t. y. dėl privalomosios mediacijos prieš kreipiantis į teismą su tokio pobūdžio ieškiniu). Taip pat nustatė, kad ieškovė prašo iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. K. po 383,04 Eur ir L. K. po 316 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo, paskiriant nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise vaikų motiną. Prašymą argumentuoja tuo, kad vaikų poreikių užtikrinimu, maitinimu, kasdiene priežiūra rūpinasi pagrinde ieškovė, o atsakovas abiem vaikams moka tik 145 Eur dydžio išlaikymą. Atsakovas piktnaudžiauja savo kaip tėvo valdžia, nepagrįstai perkeldamas visą rūpinimąsi tik ieškovei. Taip pat ieškovė prašo nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Prašymas grindžiamas tuo, kad tarp šalių iškilo ginčas dėl vaikų priežiūros. Ieškovei kaskart paprašius pagalbos, susijusios su vaikų priežiūra, atsakovas atsisako, vis perkeldamas atsakomybę ieškovei. Ieškovė prašo atsakovo pagalbos tik tada, kai žino, jog šis turi laisvas nuo darbo dienas. Ieškovė yra dirbanti ir didžiąja dalimi pati išlaiko nepilnamečius vaikus, todėl yra priversta prašyti kitų žmonių pagalbos prižiūrint nepilnamečius vaikus, tuo tarpu atsakovas visiškai vengia prisidėti prie nepilnamečių vaikų ugdymo, priežiūros ir bendravimo.
5. Teismo vertinimu ieškovė nenurodė teismui konkrečių ir objektyvių aplinkybių, kurios pagrįstų, kad egzistuoja objektyvios kliūtys prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareikšti kartu su ieškiniu, o aplinkybė, jog ieškinys negali būti paduotas iš karto, nes inicijuojant šeimos ginčą, pirmiausia turi būti pasinaudota privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka – mediacija, nėra pakankama. Pažymėtina, kad ši aplinkybė, kad šalys dalyvauja privalomosios mediacijos procese, kurią ieškovė nurodo kaip priežastį, kliudančią pareikšti ieškinį kol nepasibaigė mediacijos procesas, kartu reiškia ir tai, kad šalys derina pozicijas dėl ginčo, taigi išlieka taikaus susitarimo galimybė. Taip pat teismas nurodė, kad prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo nurodytos aplinkybės yra gana neaiškios; ieškovė pateiktame prašyme savo teiginiais iš dalies patvirtina, jog atsakovas rūpinasi vaikais, su jais bendrauja, prisideda prie jų išlaikymo; į bylą nėra pateiktų jokių duomenų, kad šiuo atveju ginčo šalių vaikų interesai būtų pažeidžiami, ar tėvo veikimas būtų priešingas nepilnamečių vaikų interesams ar konstatuotas vaikų tėvo netinkamas elgesys vaikų atžvilgiu, išskyrus ieškovės paaiškinimus prašyme. Todėl teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas faktines aplinkybes, argumentus, sprendė, kad nagrinėjamu, iš pateiktų įrodymų nėra pagrindo daryti išvados, todėl nėra pagrindo taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Apeliantė (ieškovė) A. K. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pritaikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo šios prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vertino paviršutiniškai, itin formaliai ir akivaizdžiai nukrypstant nuo vyraujančios teismų praktikos. Nurodo, kad reikalavimo priteisti išlaikymą pateikimo teismui faktas patvirtina galimą vaiko išlaikymo teisės pažeidimą, todėl esant šalies prašymui teismas turi ją taikyti.
6.2. Akcentuoja, kad atsakovas po (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatytas 500 LT (šiuo metu 144,81 Eur) dydžio išlaikymas nepilnamečiui sūnui, lygi šiol abiems vaikams moka tik 145 Eur dydžio išlaikymą, jo neindeksuoja. Atsakovas savo nuožiūra dalina šią nepilnamečiam sūnui priteistą išlaikymą bei kartu į šią sumą savarankiškai įskaičiuoja ir išlaikymą nepilnametei dukrai, kuriai išlaikymas aplamai nėra priteistas, t.y. atsakovas skiria tik 72,5 Eur per mėnesį vienam vaikui. Nurodo, kad ši suma pakankamai tik maisto išlaidoms padengti. Pažymi, kad teismų praktikoje nepilnamečio vaiko išlaikymo minimalus dydis yra preziumuojamas, t. y. negali būti mažesnis nei 1 MMA. Šiuo metu valstybės nustatytas MMA dydis siekia 633 Eur suma (po mokesčių). Šią sumą nepilnamečiui vaikui turėtų suteikti abu vaiko tėvai – lygiomis dalimis – po 316 Eur.
6.3. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo, apeliantė paaiškina, kad ši ne kartą bandė geranoriškai kalbėtis su atsakovu dėl vaikų bendravimo tvarkos. Apeliantė nurodo, jog tėvas vengia bendrauti su nepilnamečiais vaikais, o tą sutiktų daryti ir jais rūpintis tik tuomet, jei ieškovė atsakovui paliktų kilnojamą ir nekilnojamą turtą.
6.4. Dėl privalomosios mediacijos, apeliantė nurodo, kad remiantis teismų suformuota praktika, kai bylose šalis privalo pasinaudoti mediacija, gali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, tačiau tokiu atveju, pirma, privaloma mediacija neturi būti pasibaigusi, antra, nuo privalomos mediacijos pabaigos turi būti nepraėjęs 14 dienų terminas. Todėl mano, kad nagrinėtinu atveju apeliantė įrodė, kad egzistuoja tikimybė, jog ateityje kils grėsmė dėl to, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas; nurodė pateisinančias priežastis, kodėl ieškinys nepateikiamas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones; pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad jau prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones momentu yra kilusi grėsmė suinteresuoto asmens interesams, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punkte, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai)
9. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
10. Byloje nustatyta, kad apeliantė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio atsakovui pareiškimo – iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos: 1) priteisti nepilnamečiui vaikui L. K., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną išlaikymą iš tėvo A. K. po 383,04 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo; vaiko išlaikymui skirtas lėšas, uzufrukto teise valdo A. K.; išlaikymui skirtas lėšas atsakovas perveda iki einamojo mėnesio 15 dienos pervedant jas į ieškovės nurodytą sąskaitą; 2) priteisti nepilnamečiui vaikui L. K., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną išlaikymą iš tėvo A. K. po 316 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo; vaiko išlaikymui skirtas lėšas, uzufrukto teise valdo A. K.; išlaikymui skirtas lėšas atsakovas perveda iki einamojo mėnesio 15 dienos pervedant jas į ieškovės nurodytą sąskaitą; 3) nustatyti laikiną tėvo A. K. bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais L. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. K., gim. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartimi prašymas buvo atmestas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo ir privalomos mediacijos
11. Apeliantė teigia, kad prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytos aplinkybės yra pakankamos spręsti dėl šių taikymo. Pažymi, kad nesant skiriamo atitinkamo išlaikymo šalių bendriems vaikams momentu yra kilusi grėsmė suinteresuoto asmens interesams.
12. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti/pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.
13. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą, kad yra tam tikra grėsmė, jeigu nebus taikomos prašomos laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1285-450/2021; 2022 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1061-910/2022). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo atsakovui gali būti pritaikytos tik esant trijų aplinkybių visetui. Pirma, turi būti įrodyta, kad egzistuoja tikimybė, jog ateityje galimai kils grėsmė dėl to, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo, jeigu šis bus palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Antra, turi būti nurodytos priežastys, pateisinančios ieškinio padavimo atidėjimą. Trečia, turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad jau prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo momentu yra kilusi (galimai kils) grėsmė suinteresuoto asmens turtiniams interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegijos 2023 m. liepos 13 d. nutartis Nr. e3K-3-210-781/2023).
14. Iš bylos duomenų nustatyta, jog apeliantė kreipėsi į teismą prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – apeliantė prašo iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. K. po 383,04 Eur ir L. K. po 316 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo, paskiriant nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise vaikų motiną bei prašo nustatyti tėvų bendravimo su vaikais tvarką. Nurodo, kad vaikų poreikių užtikrinimu, maitinimu, kasdiene priežiūra rūpinasi apeliantė, atsakovas moka abiems vaikams 145 Eur dydžio išlaikymą. Teigia, kad atsakovas piktnaudžiauja tėvo valdžia, nepagrįstai perkeldamas visą rūpinimąsi apeliantei, tarp šalių yra kilęs ginčas dėl vaikų priežiūros. Apeliantė teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo CPK 147 straipsnio 3 dalies pagrindu, nurodė, jog kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu pradėti privalomąją mediaciją, kuri dar nėra pasibaigusi ir dėl to ieškovė neturi galimybės kreiptis su ieškiniu į teismą.
15. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog apeliantė nenurodė teismui konkrečių ir objektyvių aplinkybių, kurios pagrįstų, kad egzistuoja objektyvios kliūtys prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareikšti kartu su ieškiniu, o aplinkybė, jog ieškinys negali būti paduotas iš karto, nes inicijuojant šeimos ginčą, pirmiausia turi būti pasinaudota privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka – mediacija, nėra pakankama. Teismas pažymėjo, kad ginčo šalys dalyvauja privalomosios mediacijos procese, kurią ieškovė nurodo kaip priežastį, kliudančią pareikšti ieškinį kol nepasibaigė mediacijos procesas, kartu reiškia ir tai, kad šalys derina pozicijas dėl ginčo, taigi išlieka taikaus susitarimo galimybė. Nurodė, kad pritaikius prašomas apeliantės laikinąsias apsaugos priemones gali būti suardytas mediacijos procesas, atsirasti prielaidos tarp apeliantės ir atsakovo kilti dar didesnei priešpriešai. Tokiu būdu nebūtų pasiektas mediacijos tikslas – šalims sudaryti taikų susitarimą. Spręsdamas dėl išlaikymo pakeitimo ir priteisimo iki teismo sprendimo priėmimo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo nurodytos aplinkybės yra gana neaiškios. Atkreipė dėmesį į tai, jog apeliantė pateiktame prašyme savo teiginiais iš dalies patvirtina, jog atsakovas rūpinasi vaikais, su jais bendrauja, prisideda prie jų išlaikymo. Pažymėtina, kad teismui nėra pateikta jokių duomenų, kad šiuo atveju ginčo šalių vaikų interesai būtų pažeidžiami, ar tėvo veikimas būtų priešingas nepilnamečių vaikų interesams ar konstatuotas vaikų tėvo netinkamas elgesys vaikų atžvilgiu, išskyrus ieškovės paaiškinimus prašyme. Todėl teismas įvertinęs apeliantės prašyme išdėstytas faktines aplinkybes ir šalies argumentus, sprendė, kad šioje proceso stadijoje iš pateiktų įrodymų nėra pagrindo daryti išvados, kad vaiko tėvas kelia pavojų nepilnamečiui vaikui ar neužtikrina vaiko interesų. Apeliacinės instancijos teismas su nutarties rezultatu sutinka.
16. Apeliacinės instancijos teismo pažymėtina, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pažymima, kad asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos realizavimu įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Tam tikrais atvejais galimybė kreiptis į teismą atsiranda tada, jei suinteresuotas asmuo laikėsi išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kuri gali būti nustatyta įstatyme (CPK 22 straipsnio 1 dalis) ir kurios nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius – pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, jei šia tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba byla nutraukiama, jei šia tvarka pasinaudoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2017).
17. Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai privalomąją mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių, ši ginčo šalis turi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduoti prašymą dėl mediatoriaus skyrimo šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba savo pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, paduoti prašymą vykdyti mediaciją šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. <...> Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba mediatorius, gavę šio straipsnio 3 dalyje nurodytą ginčo šalies prašymą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo gavimo dienos išsiunčia kitai ginčo šaliai pranešimą apie gautą prašymą, kartu nurodydami, kad ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos turi būti gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 4 dalis). Jeigu per keturiolika dienų nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodyto pranešimo išsiuntimo dienos negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Šiais atvejais privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo ir yra laikoma, kad ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 5 dalis). Iš to seka, kad nagrinėjamu atveju privalomosios neteisminės mediacijos procedūra yra būtina sąlyga įgyvendinant apeliantės teisę su ieškiniu kreiptis į teismą dėl išlaikymo (paramos) priteisimo/padidinimo iš atsakovo. Tuo atveju, jei ginčo šalis (šalys) nepasinaudoja privalomąja mediacija, laikoma, kad asmuo, prieš kreipdamasis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir tai sudaro pagrindą teismui atsisakyti priimti ieškinį vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-386-577/2022). Atsižvelgiant į išdėstytą, taip pat ir į pateiktus įrodymus, kad apeliantės atstovė 2023 m. gegužės 24 d. elektroniniu paštu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriui išsiuntė prašymą vykdyti privalomąją mediaciją, todėl skundžiamos nutarties išvada, kad apeliantė nepagrindė, jog kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones neturėjo galimybės pateikti ieškinio, laikytina nepagrįsta.
18. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas, neatliekamas įrodymų vertinimas, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
19. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, jog (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, teismas nutraukė ginčo šalių (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą ir įregistruotą santuoką. Atsakovas 2014 m. rugpjūčio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu įpareigotas teikti nepilnamečiam savo sūnui L. K. 144,81 Eur dydžio išlaikymą, o išlaikymas dukrai L. K. nebuvo nustatytas, kadangi šalių dukra gimė, kaip matyti iš pateiktų į bylą duomenų, 2018 m. birželio 1 d., t. y. po ginčo šalių santuokos nutraukimo, taip pat nėra duomenų apie tai, jog apeliantė, nuo dukros gimimo iki prašymo pateikimo, būtų kreipusis dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo dukrai L. K.. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka, kad nagrinėtinu atveju prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo nurodytos aplinkybės yra gana neaiškios. Apeliantė teigia, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ne tik kyla grėsmė atitinkamam teismo sprendimo įvykdymui, tačiau grėsmė kyla ir suinteresuotų asmenų interesams, t. y. ginčo šalių vaikams, šių minimalių poreikių įgyvendinimui. Tačiau apeliantė, kaip ir pirmosios instancijos teismas pažymėjo, prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo savo teiginiais iš dalies patvirtino, jog atsakovas rūpinasi vaikais, su jais bendrauja, prisideda prie jų išlaikymo, o iš bylos duomenų nėra matyti, kad ginčo šalių vaikų interesai būtų pažeidžiami, ar tėvo veikimas būtų priešingas nepilnamečių vaikų interesams ar konstatuotas vaikų tėvo netinkamas elgesys vaikų atžvilgiu. Taip pat pažymėtina, kad apeliantė prašydama padidinti ginčo šalių sūnaus L. K. išlaikymą, o šį nustatyti dukrai L. K. į bylą yra pateikusi tik formalius skaičiavimus dėl išlaikymo padidinimo/priteisimo, t. y. teismui nėra pateiktų jokių sąskaitų, čekių, kuriais būtų grindžiamos išlaidos, būtinos vaikų minimaliems poreikiams tenkinti, kad teismas galėtų spręsti jog nurodyti skaičiavimai iš dalies būtų pagrįsti (Prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio padavimo priedas Nr. 7). Taip pat apeliantė į bylą nėra pateikusi duomenų apie savo finansinę padėtį, t. y. ar ši turi nekilnojamo turto ir kt. Todėl atsižvelgiant į išdėstytą spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė netenkinti apeliantės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi apeliantės nurodytos aplinkybės yra gana neaiškios; trūksta duomenų apie šalių turtinę padėtį; apeliantė neįrodė, kad nagrinėjimu atveju gresia grėsmė ginčo šalių vaikų teisėms ir šių teisėtiems interesams; neįrodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ateityje nebus galimybės įvykdyti galimai apeliantei palankaus teismo sprendimo.
20. Papildomai išaiškintina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 3 dalis), todėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinimas, neriboja apeliantės teisės prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones pakartotinai patikslinus ir pagrindus prašymą (CPK 147 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliantės atskirojo skundo ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos šalys nepateikė prašymų atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
apeliantės (ieškovės) A. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.