- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-27
- Bylos Nr.
- e2S-386-577/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31630-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- L. L., A. L.
- Atsakovas
- A. L.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių L. L. ir A. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovių L. L. ir A. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio atsakovui A. L..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės L. L. ir A. L. kreipėsi į teismą, prašydamos iki ieškinio teismui padavimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priteisiant laikiną išlaikymą (paramą) pilnametėms L. L. ir A. L. iš atsakovo (ieškovių tėvo) A. L., mokamą po 200 Eur kiekvienai ieškovei kas mėnesį iki teismo sprendimo priėmimo. Prašyme ieškovės nurodė, jog ieškovei L. L. šiuo metu yra 19 metų, o A. L. - 18 metų. Po tėvų L. L. ir A. L. santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini) ieškovės liko gyventi su mama, o tėvas teikė ieškovėms finansinį išlaikymą. Nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio L. L. pradėjo studijuoti (duomenys neskelbtini) universitete, o jos sesuo A. L. nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio tęsia mokslus (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, 12 klasėje. Tačiau tėvas dukroms išlaikymą teikė tik iki 2021 m. rugsėjo mėnesio; šiuo metu dukroms išlaikymą (paramą) teikia tik mama. Ieškovės kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau ir - VGTPT) Vilniaus skyrių su prašymu pradėti privalomos mediacijos procesą, todėl negali pateikti teismui ieškinio, kartu su kuriuo būtų pareikštas ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teigia, jog abi ieškovės mokosi itin pažangiai, siekia aukštų mokslo rezultatų, nei viena neturi jokio nekilnojamojo turto, taip pat jokio vertingo kilnojamojo turto, kuris galėtų užtikrinti joms pajamas. Atsakovas šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, darbingas, jų žiniomis, kitų išlaikytinių neturi, dirba ir gauna pastovias pajamas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi netenkino ieškovių L. L. ir A. L. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo.
3. Teismas nurodė, jog laikinosios apsaugos priemonės, taikomos nagrinėjant šeimos bylas, visų pirma, skirtos apsaugoti nepilnamečių vaikų turtinius ir (ar) asmeninius neturtinius interesus. Paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Teismas pažymėjo, kad pagal ieškovių pareikštus reikalavimus bylos nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, susijusios su ieškovių realiais poreikiais bei jų galimybėmis pačioms save išlaikyti, taip pat tėvų galimybėmis tokią materialinę paramą teikti, o tokios aplinkybės gali būti nustatomos ir įvertinamos tik išnagrinėjus byloje pareikštus reikalavimus iš esmės, t. y. tik po visapusiško ir išsamaus reikšmingų byloje aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo, priimant galutinį teismo sprendimą. Teismo nuomone, ieškovės nepagrindė objektyvios būtinybės būtent šiuo metu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vien nurodymas, kad atsakovas neprisideda prie pilnamečių vaikų išlaikymo, nors gauna pastovias pajamas, nesudaro pakankamo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo.
4. Teismo vertinimu, ieškovės neįrodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iki ieškinio pateikimo yra būtinas, neįrodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių kyla grėsmė ieškovių teisėms ir teisėtiems interesams, neįrodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ateityje nebus galimybės įvykdyti galimai ieškovėms palankaus teismo sprendimo, todėl ieškovių prašymo netenkino.
5. Teismas taip pat pažymėjo, jog ieškovės nenurodė konkrečių ir objektyvių aplinkybių, kurios pagrįstų, jog egzistuoja objektyvios kliūtys prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareikšti kartu su ieškiniu. Aplinkybės, kad ieškovės pateikė prašymą vykdyti privalomąją mediaciją, teismas nelaikė svarbia bei reikšminga priežastimi, pateisinančia ieškinio nepateikimą. Konstatavo, kad ieškovės nepagrindė, jog kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones neturėjo galimybės pateikti ieškinio.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovės L. L. ir A. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti laikiną išlaikymą L. L. iš tėvo A. L. 200 Eur per kalendorinį mėnesį iki teismo sprendimo priėmimo; nustatyti laikiną išlaikymą A. L. iš tėvo A. L. po 200 Eur per kalendorinį mėnesį iki teismo sprendimo priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Ieškovės buvo pateikusios prašymo pradėti mediacijos procesą kopiją su išsiuntimą VGTPT patvirtinančio elektroninio laiško kopija. Imperatyvios teisės normos įpareigoja ginčą spręsti ikiteisminiu ginčų sprendimo būdu – mediacija. Tai, apeliančių teigimu, pagrindžia negalimumą pateikti ieškinį.
6.2. Minimoje Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje civilinėje byloje e2S-1260-794/2020 pasisakyta dėl to, jog ieškovė iki kreipimosi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo delsė dvejus metus, kas rodo, jog galbūt toje konkrečioje situacijoje nebuvo būtinumo, skubos taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, nurodytoje byloje prašytos taikyti kitos rūšies laikinosios apsaugos priemonės. Šios bylos atveju egzistuoja visiškai kita situacija - ieškovių tėvas paskutinę sumą ieškovių išlaikymui skyrė 2021 m. rugsėjo pradžioje, dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieškovės kreipėsi 2021 m. lapkričio mėnesį.
6.3. Apygardos teismo nutartyse, priimtose po skundžiamoje nutartyje cituotos nutarties pasisakyta, kad kriterijus, nusakantis priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo, yra būtent (1) privalomosios mediacijos taikymas tos kategorijos civilinei bylai bei (2) įrodymų apie tai, kad ieškovas kreipėsi dėl privalomos mediacijos proceso pradėjimo, pateikimas.
6.4. Susidarė situacija, kuomet: (1) eliminuojama ieškovo teisė pasinaudoti laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pareiškimo institutu tuo atveju, kai yra privalomas ikiteisminis mediacijos procesas ir tuo laikotarpiu iki kol bus praeitas privalomos mediacijos etapas, be to, yra (2) reikalaujama įrodyti dalykus, kurių neįmanoma įrodyti.
6.5. Prašyme nurodyta bei pridėti įrodymai neleidžia suabejoti, jog A. L. šiuo metu mokosi vidurinėje mokykloje – 12 klasėje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime yra konstatavęs, jog atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. L. L. studijuoja pirmame (duomenys neskelbtini) universiteto (duomenys neskelbtini) instituto nuolatinių studijų pirmosios pakopos (duomenys neskelbtini) kurse, studijos yra dieninės. Pateikti dokumentai, kad ieškovės mokosi itin pažangiai, mokymosi rezultatai labai aukšti. Nei viena iš merginų neturi jokio nekilnojamojo turto bei kilnojamojo turto, kuris galėtų užtikrinti pragyvenimo šaltinį. Aplinkybės, susijusios su ieškovių realiais poreikiais bei jų galimybėmis pačioms save išlaikyti, taip pat tėvų galimybėmis tokią materialinę paramą teikti gali būti nustatomos tik išnagrinėjus byloje pareikštus reikalavimus iš esmės. Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių institutas civiliniame procese būtent ir atlieka laikino interesų užtikrinimo funkciją, kol nėra pilnai ir visapusiškai išnagrinėtas ginčas. Šiuo individualiu atveju yra visi faktoriai suponuojantys galimybę ir būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikiną išlaikymą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovių prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių (išlaikymo (paramos) pilnametystės sulaukusiems vaikams priteisimo) taikymo iki ieškinio pareiškimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės nepagrindė, jog kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones neturėjo galimybės pateikti ieškinio. Remdamasis Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1260-794/2020, aplinkybės, kad ieškovės pateikė prašymą vykdyti privalomąją mediaciją ginče dėl paramos pilnamečiams vaikams teikimo, teismas nelaikė svarbia bei reikšminga priežastimi, pateisinančia ieškinio nepateikimą, teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio.
10. Apeliantės nesutinka su tokia teismo išvada bei mano, jog nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios kitokios aplinkybės, nei nustatytos minėtoje teismo nutartyje, todėl ja negali būti vadovaujamasi. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės neturi pagrindo nepritarti šiai apeliančių pozicijai.
11. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pažymima, kad asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos realizavimu įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Tam tikrais atvejais galimybė kreiptis į teismą atsiranda tada, jei suinteresuotas asmuo laikėsi išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kuri gali būti nustatyta įstatyme (CPK 22 straipsnio 1 dalis) ir kurios nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius – pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, jei šia tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba byla nutraukiama, jei šia tvarka pasinaudoti negalima (CPK 293 straipsnio 2 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2017).
12. Kaip minėta, ieškovės pareiškė reikalavimus savo tėvui dėl išlaikymo (paramos) priteisimo. Toks ginčas kvalifikuotinas kaip kylantis iš šeimos teisinių santykių.
13. Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai kreiptis į teismą dėl ginčo sprendimo siekia smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo, o kita ginčo šalis yra galimas smurtautojas ir yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, arba teisme nagrinėjama byla, susijusi su smurtu artimoje aplinkoje, arba yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, arba yra pateikta įstatymų nustatyta tvarka įgalioto teikti specializuotą kompleksinę pagalbą subjekto pažyma apie specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą asmeniui dėl galimai patirto smurto artimoje aplinkoje; kitais įstatymų nustatytais atvejais.
14. Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai privalomąją mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių, ši ginčo šalis turi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduoti prašymą dėl mediatoriaus skyrimo šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba savo pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, paduoti prašymą vykdyti mediaciją šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. <...> Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba mediatorius, gavę šio straipsnio 3 dalyje nurodytą ginčo šalies prašymą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo gavimo dienos išsiunčia kitai ginčo šaliai pranešimą apie gautą prašymą, kartu nurodydami, kad ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos turi būti gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 4 dalis). Jeigu per keturiolika dienų nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodyto pranešimo išsiuntimo dienos negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Šiais atvejais privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo ir yra laikoma, kad ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 5 dalis).
15. Paminėtų teisės normų analizė suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju privalomosios neteisminės mediacijos procedūra yra būtina sąlyga įgyvendinant ieškovių teisę su ieškiniu kreiptis į teismą dėl išlaikymo (paramos) priteisimo iš atsakovo. Tuo atveju, jei ginčo šalis (šalys) nepasinaudoja privalomąja mediacija, laikoma, kad asmuo, prieš kreipdamasis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir tai sudaro pagrindą teismui atsisakyti priimti ieškinį vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
16. CPK 147 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti šio Kodekso 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį ir pusės šio Kodekso 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. <...> Teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nustato terminą, per kurį turi būti pareikštas ieškinys. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip keturiolika dienų. <...> Jeigu prieš pareiškiant ieškinį teismui įstatymų nustatytais atvejais privaloma pasinaudoti privalomąja mediacija, terminas, per kurį turi būti pareikštas ieškinys, pradedamas skaičiuoti nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos. Šiuo atveju pareiškėjas kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo privalo pateikti duomenis apie kreipimąsi dėl privalomosios mediacijos, o pasibaigus privalomajai mediacijai – nedelsdamas pranešti teismui apie privalomosios mediacijos pabaigą. Nepareiškus per teismo nustatytą terminą ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos.
17. Tai, kad įstatymas, privalomos mediacijos atveju numato, jog terminas, per kurį turi būti pareikštas ieškinys, pradedamas skaičiuoti nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos, taip pat reiškia, kad anksčiau (t. y. nesibaigus mediacijos procesui) ieškinys teismui negali būti pateiktas.
18. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, taip pat į pateiktus įrodymus, kad ieškovės (jų atstovė – advokatė S. I.) 2021 m. lapkričio 12 d. elektroniniu paštu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriui išsiuntė prašymą vykdyti privalomąją mediaciją, skundžiamos nutarties išvada, kad ieškovės, be kita ko, nepagrindė, jog kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones neturėjo galimybės pateikti ieškinio, laikytina nepagrįsta.
19. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog ieškovės neįrodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iki ieškinio pateikimo yra būtinas, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių kyla grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ateityje nebus galimybės įvykdyti galimai ieškovėms palankaus teismo sprendimo. Apeliantės nesutinka ir su šiais teismo argumentais.
20. Apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, pažymi, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, jog reikšmingos aplinkybės gali būti nustatomos ir įvertinamos tik išnagrinėjus byloje pareikštus reikalavimus iš esmės, reikštų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalimumą bylose dėl paramos pilnamečiams vaikams priteisimo bet kuriuo atveju. Teismų praktikoje tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos, o reikšmingi duomenys nustatomi preliminariai. Tokia priemone siekiama laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius, kadangi reguliaraus ir nenutrūkstamo išlaikymo pilnamečiam vaikui, kuris mokosi, teikimas yra sąlyga, leidžianti tęsti mokymąsi bei užtikrinti būtinuosius poreikius. Tai, kad laikino išlaikymo priteisimas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti pilnamečio besimokančio vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, priteisiant laikiną išlaikymą, skirtą kasdieniniams poreikiams tenkinti, t. y. užtikrinti minimalius poreikius maistui būstui, sveikatai, ugdymui, yra pasisakyta Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-489-538/2020, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1485-934/2021, 2021 m. birželio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1715-258/2021, kt.
21. Be to, šiuo atveju konstatavęs, jog vien nurodymas, kad atsakovas neprisideda prie pilnamečių vaikų išlaikymo, nors gauna pastovias pajamas, nesudaro pakankamo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo, o ieškovės nenurodė jokių kitų aplinkybių, suponuojančių, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių kils reali grėsmė jų turtinėms teisėms ir teisėtiems interesams, pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovių pateiktų įrodymų, dėl jų nepasisakė.
22. Kaip ir nurodė apeliantės, prie prašymo jos pridėjo įrodymus apie mokymąsi vidurinėje mokykloje bei studijas (duomenys neskelbtini) universiteto (duomenys neskelbtini) institute, duomenis apie studijų formą, taip pat apie mokymosi pažangumą, Nekilnojamojo turto registro išrašus, patvirtinančius, kad ieškovės nekilnojamojo turto neturi. Ieškovių prašyme nurodyta, kad vienintelis jų pajamų šaltinis yra mamos L. L. teikiamas išlaikymas.
23. Nors apeliantės prašyme nurodžiusios, kad jų žiniomis A. L. kitų išlaikytinių neturi, dirba pagal darbo sutartį ir gauna pastovias pajamas, tai patvirtinančių įrodymų nepridėjo, aplinkybes apie atsakovo darbovietę, gaunamas pajamas teismas galėjo nustatyti savo iniciatyva.
24. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, įvertinęs tai, kad iki šiol ieškovės ieškinio nėra pareiškusios (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis)), t. y. nėra aiški mediacijos proceso baigtis (mediacija nepradėta, nutraukta, ar šalys ginčą išsprendė taikiai, kt.), sprendžia, kad tikslinga panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.