Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo P. G. (P. G.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-26 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-6756-1094/2021, kuria iš dalies patenkintas ieškovės A. H. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo ieškovei materialinę paramą, mokamą periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur per mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki kol ieškovė baigs aukštąją mokyklą, bet ne ilgiau kaip ieškovei sukaks 24 metai, priteisti iš atsakovo 3 300,00 Eur materialinės paramos įsiskolinimą, susidariusį per laikotarpį nuo ieškovės studijų pradžios 2020-03-01 iki bylos iškėlimo teisme dienos, taip pat patirtas bylinėjimosi išlaidas („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 27, DOK-36294).

2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikinąją materialinę paramą po 200,00 Eur kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis. Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra jos tėvas. Ji šiuo metu mokosi Vienos universiteto astronomijos fakultete (parengiamajame kurse), kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, gyvena Austrijoje. Kadangi mokosi, dirbti neturi galimybės. Ieškovės motina ir seneliai dėl nepakankamos finansinės padėties negali ieškovės paremti atitinkama suma. Ieškovės teigimu, atsakovas yra darbingo amžiaus, gaunantis nuolatines pajamas, jokių darbingumą ribojančių sveikatos sutrikimų neturintis asmuo, todėl gali ją paremti materialiai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-02-26 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo pilnametei dukrai laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 120,00 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo (2021-01-22) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (b. l. 58-60). Teismas nurodė, kad ieškovė nuo 2020-03-01 studijuoja Vienos universiteto astronomijos fakultete (parengiamajame kurse). Teismo vertinimu, ieškinyje nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad neužtikrinus reikalavimo, bus pažeisti atsakovo pilnametės dukters, besimokančios universitete ir neturinčios savarankiškų pajamų, interesai. Gali būti neužtikrinti minimalūs jos poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje išsamių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį nėra, ieškovė aprašė savo poreikius, iš kurių matyti jos būtiniausios išlaidos, remdamasis teismų praktika dėl priteisiamo laikino išlaikymo dydžio, teismas nutarė ieškovės prašymą tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą po 120,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki bus išnagrinėta ši civilinė byla (CPK 144 straipsnis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Teismo vertinimu, ši suma iki bus priimtas byloje sprendimas, yra pakankama tenkinti bent minimalius pilnamečio vaiko poreikius.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu atsakovas prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-26 nutartį (b. l. 83-86). Skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Padarydamas išvadą, kad ieškovė nuo 2020-03-01 studijuoja Vienos universiteto astronomijos fakultete (parengiamajame kurse), teismas neteisingai preliminariai įvertino pateiktus įrodymus. Ieškovė pateikė Vienos universiteto astronomijos fakulteto dokumentus, iš kurių matyti, kad ieškovė Vienos universitete yra įtraukta į vokiečių kalbos kursus pagal parengiamojo Vienos universitetų mokymo kurso programą. Kaip nurodyta kurso patvirtinime, šis kursas yra skirtas pasiruošti papildomam (-iems) komisiniam/-s egzaminui (-ams) komitete, kuris/-ie buvo numatytas (-i) universiteto pranešime apie priėmimą į aukštąją mokyklą ir kurį (reikia) reikia laikyti prieš priimant į įprastinį studijų kursą. CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies prasme įtraukimas į vokiečių kalbos kursus pagal parengiamojo Vienos universiteto mokymo kurso programą Vienos universitete nėra studijavimas aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, todėl laikytina, kad ieškovė nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, o tik ruošiasi papildomam komisiniam egzaminui, kurį reikia laikyti prieš priimant į įprastinį studijų kursą;

4.2. CK 6.241 straipsnio 4 numato, kad sumos, be pagrindo išmokėtos kaip dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusios žalos atlyginimas, darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, pensija ir išlaikymas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos, yra turtas, kurio negalima išreikalauti. Iki bus išnagrinėta ši civilinė byla, iki teismas įvertins įrodymus ir įsiteisės sprendimas šioje byloje, atsakovui teks galimai nepagrįstai mokėti laikiną išlaikymą, kuris jam nebus grąžintas, o tai dar viena priežastis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-26 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6756-1094/2021 panaikinimui.

5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (b. l. 111). Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas laikiną išlaikymą, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai įvertino šio klausimo sprendimui būtinus įrodymus bei faktines aplinkybes. Ieškinio priedai (Vienos universiteto 2019-10-02 rektorato nutarimas) patvirtina, kad ieškovė yra registruota ir priimta į astronomijos bakalauro studijas. Šiuo rektorato sprendimu ieškovė yra priimta studijuoti Vienos universitete (astronomijos fakultetas) pirmosios pakopos kvalifikaciniam (bakalauro) laipsniui įgyti ir nurodytu pagrindu ieškovė yra šios mokslo įstaigos studentė, todėl apelianto argumentai yra nepagrįsti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

6. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-26 nutarties, kuria iš dalies patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl atskirojo skundo argumentų

7. Apeliantas atskirajame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad ieškovė nuo 2020-03-01 studijuoja Vienos universiteto astronomijos fakultete (parengiamajame kurse), neteisingai preliminariai įvertino pateiktus įrodymus. Apelianto vertinimu, CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies prasme įtraukimas į vokiečių kalbos kursus pagal parengiamojo Vienos universiteto mokymo kurso programą nėra studijavimas aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą.

8. Teismas pažymi, jog pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės, t. y. nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-01-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

9. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų – laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Laikino išlaikymo klausimas sprendžiamas pagal analogiją taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹, CK 3.203 straipsnius.

10. Remiantis CK 3.192¹ straipsnio 1 dalimi, tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką pilnamečių vaikų išlaikymo bylose, yra nurodęs, kad išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. Tokį išlaikymą teismas gali priteisti konkrečioje byloje, įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011; 2009-05-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).

Dėl tikėtino ieškinio reikalavimo pagrįstumo

12. Teismas, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas kreditoriams palankus teismo sprendimas. Nustačius, kad pareikšti reikalavimai ir pateikti įrodymai toje bylos proceso stadijoje preliminariai leidžia manyti, kad palankaus sprendimo priėmimas byloje kelia pagrįstų abejonių, teismas neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1218/2011; 2011-05-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1575/2010; 2011-04-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1122/2011; 2018-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-116-236/2018 ir kt.). Tuo atveju, jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad kreditoriui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-03-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-276/2012).

13. Teismų praktikoje taip pat pažymima, jog teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).

14. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje suformulavo reikalavimus, pateikė faktinius bei teisinius argumentus bei ieškovės įsitikinimu reikalavimus pagrindžiančius įrodymus (2020-09-29 studijų patvirtinimą, 2019-10-02 Vienos universitwžeti rektorato nutarimą, leidimą gyventi, panaudos sutartį, duomenis apie sėkmingai pabaigtus vokiečių kalbos kursus ir kt.). Todėl teismas šioje proceso stadijoje neturi pagrindo spręsti, jog ieškinio reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir/ar ieškovė pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Atsakovo nurodytos aplinkybės, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai preliminariai įvertino pateiktus įrodymus, nes CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies prasme įtraukimas į vokiečių kalbos kursus pagal parengiamojo Vienos universiteto mokymo kurso programą nėra studijavimas aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, taip pat nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados, kadangi spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės, t. y. netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-02-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-205-370/2017). Taigi, vieną iš sąlygų, būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (žr., 8 punktą), ieškovė pagrindė. Tuo pačiu teismas pažymi, jog ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimas bus galutinai išspręstas tik bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus abiejų šalių pateiktų įrodymų visumą, be to, akcentuotina, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi prejudicinės (lot. res iudicata) galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-306-236/2016).

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių

15. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – reali grėsmė, kad ieškovui palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą/poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų deklaruojamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. grėsmę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo vykdymas apsunkintas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021-05-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-386-236/2021; 2021-05-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-380-516/2021).

16. Pažymėtina, kad laikino išlaikymo priteisimas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti pilnamečio besimokančio vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, priteisiant laikiną išlaikymą, skirtą kasdieniniams poreikiams tenkinti, t.y. užtikrinti minimalius poreikius maistui būstui, sveikatai, ugdymui (Klaipėdos apygardos teismo 2020-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-489-538/2020). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškinyje nurodytas aplinkybes, ginčo nutartyje nurodė, jog neužtikrinus reikalavimo, bus pažeisti atsakovo pilnametės dukters, besimokančios universitete ir neturinčios savarankiškų pajamų, interesai, kadangi bus galimai neužtikrinti minimalūs jos poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui. Ieškovė ieškinyje taip pat nurodė, jog dėl nepakankamos finansinės paramos ji bus priversta nutraukti studijas. Atskirajame skunde apeliantas nepateikė argumentų ar įrodymų, paneigiančių aukščiau nurodytas pirmosios instancijos teismo išvadas, taip pat nepateikė duomenų, kad jis dėl objektyviai pateisinamų priežasčių negalėtų teikti išlaikymo besimokančiai universitete ir neturinčiai savarankiškų pajamų dukrai. Dėl išdėstytų aplinkybių konstatuotina, jog ieškovė iš esmės pagrindė būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

17. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

18. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisingai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, irodinėjimą ir įrodymų vertinimą, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

19. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismui netenkinus atsakovo atskirojo skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl nespręstinas jų atlyginimo klausimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apelianto atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-26 nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos