Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui E. J. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo byloje – J. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Teisme priimtas ieškovo A. J. ieškinys atsakovui E. J. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, kartu su ieškiniu pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovo 725 Eur laikiną materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo E. J. laikiną išlaikymą pilnamečiam sūnui A. J. periodinėmis išmokomis po 321,00 Eur kas mėnesį, pradedant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. balandžio 1 d.) iki galutinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

3. Teismas nurodė, kad visų duomenų apie šalių turtinę padėtį teismas neturi, t. y. tėvo galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmės (išklausius šalių paaiškinimų, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, surinktą medžiagą, nes tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji ieškovo poreikiai). Teismas nurodė, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nuo 2021-01-01 patvirtinta minimalioji mėnesinė alga yra 642,00 Eur. Ieškovo gi prašomas išlaikymas (725,00 Eur). Teismas, vengdamas rizikos iš anksto pasisakyti dėl galimo būsimo teismo sprendimo, sprendė, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones atsižvelgtina būtent į minėtą MMA dydį.

4. Teismas konstatavo, kad ieškovui esant pilnamečiui, tačiau vis dar besimokančiam ir todėl reikalaujančiam tėvų paramos, kad abu tėvai privalo prisidėti savo vaikų išlaikymo, byloje yra tikslinga pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę ir iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymą pilnamečiam sūnui periodinėmis išmokomis po 321,00 Eur (642 Eur / 2) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. balandžio 1 d.) iki galutinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo (CK 3.65 str. 2 d. 4 p., CK 3.1921 str., 3.196 str. 2 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atskiruoju skundu atsakovas E. J. prašo panaikinti pirmosios instancijos 2021 m. balandžio 8 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:

5.1. Ieškinyje nurodoma, kad nuo 2019 metų rudens iki dabar, ieškovas A. J. mokosi pagal vidurinio ugdymo programą privačioje mokykloje „American School of Warsaw“, tačiau jokių faktą patvirtinančių kad ieškovas mokosi jo nurodomos mokymo įstaigos 12-oje klasėje teismui nepateikta (ieškinio prieduose esanti 2019-10-16 pažyma patvirtina, kad jis mokėsi šioje mokymo įstaigoje 2019-2020 mokslo metais). Jokių duomenų, kad apmokėtos, ar turi būti apmokėtos mokslo išlaidos kokioje nors mokymo įstaigoje ieškovui sulaukus pilnametystės, byloje nėra.

5.2. Nors ieškovas nurodo, kad yra pažangus mokinys, sąžiningai vykdo pareigą mokytis ir įgyti vidurinį išsilavinimą, tačiau nei teismui nei atsakovui tokius faktus patvirtinančių įrodymų nepateikė. Tokiu būdu, laikytina, kad ieškovas pateikdamas ieškinį teismui neįvykdė pagrindinės prievolės – nepateikė įrodymų, kad turi teisę reikšti ieškinį, todėl ir laikinos apsaugos priemonės – laikinas išlaikymas asmeniui, neįrodžiusiam, kad jis atitinka CK 3.192 str. 1 d., kuriuo nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, reikalavimus, priteistas nepagrįstai.

5.3. Atsakovas E. J. yra iš dalies nedarbingas, jam nustatytas 45 proc. bazinis darbingumo lygis (2020-12-01 sprendimas Nr.STS-4751,2020 12 01 išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, sprendimas dėl socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo E. J.). Atsakovo gaunamos mėnesio pajamos yra: netekto darbingumo pensija – 298,82 Eur ir 589,84 Eur darbo užmokestis, iš viso – 888,66 Eur.

5.4. Iš teismui ieškovo pateiktų įrodymų – 2015 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1223-723/2015 matosi, kad neįgalus asmuo iš gaunamos neįgalumo pensijos ir darbo užmokesčio sumos moka 750 Eur. dukros – G. J. išlaikymui, iš ieškovo pateiktų įrodymų matoma, kad ieškovui A. perveda po 50 Eur, iš likusių pinigų (88,66 Eur) turi pragyventi pats, sumokėti eilines įmokas už namų valdą, sumokėti komunalinius mokesčius ir pan., todėl laikino išlaikymo, kurio dydis viršija visas ieškovo galimybes, priteisimas yra nepagrįstas ir neteisingas.

5.5. Sprendžiant laikinos paramos ieškovui priteisimo klausimą, jo situacija nėra ir negali būti tapatinama bei vertinama taip pat, kaip nepilnamečių vaikų išlaikymo atveju, turi būti pateikti įrodymai kad išlaikymas reikalingas, kad ieškovas mokosi, kad patiria išlaidas, susijusias su mokslu ir t.t..

6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo, tuo atveju jeigu teismas vis tik vertintų, kad atskirasis skundas pateiktas nepraleidus termino jam pateikti, netenkinti atsakovo atskirojo skundo ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartį. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo tokius argumentus:

6.1. Skundžiama 2021 m. balandžio 8 d. nutartis atsakovui išsiųsta 2021 m. balandžio 9 d., įteikta 2021 m. balandžio 12 d. (CPK 175¹ str. 10 d.), todėl atskirojo skundo padavimo terminas suėjo 2021 m. balandžio 19 d. Tuo tarpu apeliantas atskirąjį skundą pateikė 2021 m. balandžio 30 d., t. y. praleidus atskirojo skundo padavimo terminą. Su atskiruoju skundu nebuvo pateiktas prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti. Pasibaigus įstatymų nustatytam terminui procesinius veiksmus atlikti, teisė juos atlikti išnyksta, o procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiam asmeniui (CPK 75 str. 1 d.).

6.2. Atsakovas iki pilnametystės teikė ieškovui 725 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovo gyvenimo sąlygos iš esmės nėra pasikeitusios, jis mokosi toje pačioje mokykloje, kurioje mokėsi iki pilnametystės, jo būtiniausi poreikiai nėra sumažėję, todėl nelogiška vertinti, kad ieškovo pilnametystės faktas eliminuoja jo poreikius, o faktinės aplinkybės nėra pasikeitusios taip, kad būtų galima vertinti ieškovo būtiniausių poreikių sumažėjimą.

6.3. Ieškovas šiais metais ketina pradėti studijuoti aukštojoje mokykloje, ir jau dabar patiria su tuo susijusias papildomas išlaidas (užmokestis korepetitoriams, stojimo į aukštąją mokyklą dokumentų pateikimo mokesčiai ir pan.. Taip pat pateikiamas 2020 m. balandžio 21 d. mokėjimo patvirtinimas, kad ieškovo mokslas 2020-2021 m. kainavo 10 455 USD ir 59 120 PLN bei buvo sumokėta 2 356 PLN už IB egzaminą, kas iš viso sudaro apie 23 258,11 Eur. Be to, pranešimas apie numatomą baigimą papildomai patvirtina, jog ieškovo akademiniai rezultatai yra geri, jis mokosi dieninių studijų forma, numatoma vidurinio ugdymo programos pabaiga – 2021 m. birželio 18 d.

6.4. Atsakovui puikiai žinomos aplinkybės apie ieškovo būtinuosius poreikius ir iš atsakovo Vilniaus miesto aplinkės teisme inicijuotos civilinės bylos Nr.e2-2822-897/2020 medžiagos, todėl deklaratyvus vertinimas, kad atsakovui neva nežinoma apie jo sūnaus mokymąsi ir jo poreikius, visiškai nepagrįstas.

6.5. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas turi daug įvairaus turto, todėl jo turtinė padėtinis yra itin gera, o jo nurodytos pajamos – darbo užmokestis ir netekto darbingumo pensija yra tik dalis turto, kuri vertinant viso turto masėje, yra sąlyginai nežymi.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Dėl naujų įrodymų

7. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.

8. Ieškovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus: 2021 m. sausio 8 d. operacijos išrašo kopija; 2021 m. sausio 13 d. operacijos išrašo kopija; duomenys apie mokėjimus korepetitoriams su vertimu; 2020 m. balandžio 21 d. Amerikos mokyklos Varšuvoje mokėjimo patvirtinimo kopija su vertimu.

9. Atsakovas jau esant bylai apeliacinės instancijos teisme pateikė naujus rašytinius įrodymus: 2020-12-01 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimo Nr. STS-4751 dėl E. J. darbingumo lygio kopiją; 2020 m. gruodžio 1 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išvados Nr. DPS-2144 dėl darbo pobūdžio ir sąlygų kopiją; 2020 m. gruodžio 1 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr. 3761 kopiją; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos suvestinę apie duomenis asmens mokumui vertinti nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 14 d.

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo ir atsakovo pateikti nauji rašytiniai įrodymai gali būti reikšmingi vertinant skundžiamos nutarties turinį bei jos apeliacinio skundo argumentus, todėl priimtini (CPK 314 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo priėmimo

11. Ieškovas savo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad skundžiama 2021 m. balandžio 8 d. nutartis atsakovui išsiųsta 2021 m. balandžio 9 d., įteikta 2021 m. balandžio 12 d. (CPK 175¹ str. 10 d.), todėl atskirojo skundo padavimo terminas suėjo 2021 m. balandžio 19 d. Tuo tarpu apeliantas atskirąjį skundą pateikė 2021 m. balandžio 30 d., t. y. praleidus atskirojo skundo padavimo terminą ir kurį nebuvo prašoma atnaujinti. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė atskirąjį skundą.

12. Civilinio proceso kodekso 290 straipsnio 5 dalis nustato, kad teisėjo rezoliucija yra neskundžiama. Visos rezoliucijos įsiteisėja ir privalo būti vykdomos iškart, kai priimamos, o jų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas gali būti keliamas tik apeliaciniame skunde dėl teismo sprendimo (CPK 334 str. 3 d.). Kadangi nagrinėjamu atveju atskirojo skundo priėmimo klausimas išspręstas 2021-05-03 teisėjo rezoliucija, apeliacinės instancijos teismas netiria ir nevertina nurodytų ieškovo argumentų, susijusių su atskirojo skundo priėmimu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 78 str. 1 d. teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Dėl ginčo esmės

13. Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) (338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad ieškovas mokosi netinkamai įvertino byloje įrodymus, nes byloje nėra patvirtinančių kad ieškovas mokosi jo nurodomos mokymo įstaigos 12-oje klasėje.

15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės, t. y. nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-01-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

16. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų – laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Laikino išlaikymo klausimas sprendžiamas pagal analogiją taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹, CK 3.203 straipsnius.

17. Remiantis CK 3.192¹ straipsnio 1 dalimi, tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką pilnamečių vaikų išlaikymo bylose, yra nurodęs, kad išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. Tokį išlaikymą teismas gali priteisti konkrečioje byloje, įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011; 2009-05-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).

Dėl tikėtino ieškinio reikalavimo pagrįstumo

19. Teismas, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas kreditoriams palankus teismo sprendimas. Nustačius, kad pareikšti reikalavimai ir pateikti įrodymai toje bylos proceso stadijoje preliminariai leidžia manyti, kad palankaus sprendimo priėmimas byloje kelia pagrįstų abejonių, teismas neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1218/2011; 2011-05-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1575/2010; 2011-04-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1122/2011; 2018-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-116-236/2018 ir kt.). Tuo atveju, jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad kreditoriui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-03-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-276/2012).

20. Teismų praktikoje taip pat pažymima, jog teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).

21. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje suformulavo reikalavimus, pateikė faktinius bei teisinius argumentus bei ieškovo įsitikinimu reikalavimus pagrindžiančius įrodymus (duomenis apie tai, kad ieškovas nuo 2019 metų rudens mokosi pagal vidurinio ugdymo programą privačioje mokykloje „American School of Warsaw“). Apeliantui išreiškus abejonę dėl ieškovo mokslų, t. y. ar jis dar vis mokosi šioje mokykloje, ieškovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė papildomus įrodymus apie tai, kad mokėsi ir 2020-2021 metais mokykloje „American School of Warsaw“ ir kad mokėjo mokesčius tiek už mokslą, tiek patyrė kitas išlaidas susijusias su jo mokslais. Taip pat pateikė duomenis apie gerus mokymosi rezultatus mokydamasis dieninių studijų forma ir 2021 m. birželio 18 d. bus suteiktas amerikietiškas vidurinės mokyklos diplomas, o 2021 m. liepos mėn. tarptautinis bakalauro diplomas, priklausomai nuo sėkmingų egzaminų rezultatų. Todėl teismas šioje proceso stadijoje neturi pagrindo spręsti, jog ieškinio reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir/ar ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Taigi, vieną iš sąlygų, būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ieškovas pagrindė. Tuo pačiu teismas pažymi, jog ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimas bus galutinai išspręstas tik bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus abiejų šalių pateiktų įrodymų visumą, be to, akcentuotina, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi prejudicinės (lot. res iudicata) galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-306-236/2016).

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių

22. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – reali grėsmė, kad ieškovui palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą/poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų deklaruojamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. grėsmę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo vykdymas apsunkintas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021-05-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-386-236/2021; 2021-05-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-380-516/2021).

23. Pažymėtina, kad laikino išlaikymo priteisimas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti pilnamečio besimokančio vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, priteisiant laikiną išlaikymą, skirtą kasdieniniams poreikiams tenkinti, t.y. užtikrinti minimalius poreikius maistui būstui, sveikatai, ugdymui (Klaipėdos apygardos teismo 2020-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-489-538/2020). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškinyje nurodytas aplinkybes, ginčo nutartyje nurodė, jog ieškovui esant pilnamečiui, tačiau vis dar besimokančiam ir todėl reikalaujančiam tėvų paramos, abu tėvai privalo prisidėti savo vaikų išlaikymo, todėl tikslinga pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę ir iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymą pilnamečiam sūnui periodinėmis išmokomis po 321,00 Eur. Sutiktina su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi, priešingu atveju, bus galimai neužtikrinti minimalūs sūnaus poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui. Atskirajame skunde apeliantas nepateikė argumentų ar įrodymų, paneigiančių aukščiau nurodytas pirmosios instancijos teismo išvadas, taip pat nepateikė duomenų, kad jis dėl objektyviai pateisinamų priežasčių negalėtų teikti išlaikymo besimokančiam vidurinėje mokykloje ir neturinčiam savarankiškų pajamų sūnui.

24. Apeliantas nurodo, kad teismo priteisto išlaikymo negali teikti dėl atsakovo gaunamų nedidelių pajamų, kurios per mėnesį sudaro: netekto darbingumo pensija – 298,82 Eur ir 589,84 Eur darbo užmokestis, iš viso – 888,66 Eur. Taip pat dėl dukrai per mėnesį teikiamo 750 Eur dydžio išlaikymo. Savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad atsakovo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 1 034,24 Eur (707,00 Eur (darbo užmokestis atskaičius mokesčius) + 327,24 Eur (netekto darbingumo pensija)), tuo tarpu išlaikymas vaikams šiai dienai siekia 1 046, 00 Eur (725,00 Eur (išlaikymas nepilnametei dukrai) + 321,00 Eur (laikinas išlaikymas pilnamečiui sūnui)) per mėnesį, dėl ko pinigų pragyvenimui atsakovui nebelieka.

25. Sutiktina su ieškovu, kad atsakovo nurodomos aplinkybės apie jam nustatytą bazinį darbingumo lygį, gaunamą netekto darbingumo pensiją ir darbo užmokestį pačios savaime nepatvirtina atsakovo negalėjimo teikti ieškovui išlaikymą, nes vertinant atsakovo turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąją (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį turtą (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą, taip pat kitas pajamas.

26. Iš pateiktų į bylą duomenų apie atsakovo turimą Nekilnojamąjį turtą taip pat iš Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-2013-653/2020, kuri taip pat pateikta į bylą, nustatyta, kad apeliantui priklauso UAB „Aukmergės“ baldai akcijų, 49 vnt. vardinių paprastųjų UAB „Jurija“ akcijų, 1346 vnt. vardinių paprastųjų UAB „Studio F.M“ akcijų. UAB „Aukmergės baldai“ į apelianto sąskaitą 2018 m. balandžio 27 d. pervedė 90 755,00 Eur dividendų už 2018 metus; 2019 m. rugsėjo 15 d. – 22 452,40 Eur dividendų už 2019 metus. Duomenys apie dividendus ir akcijas patvirtina, kad apeliantas gauna ne tik darbo užmokestį ir netekto darbingumo pensiją, bet ir dividendus už turimas akcijas. Taip pat Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodyta, kad apeliantui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas Riešės sen., Vilniaus raj., ir gyvenamosios patalpos. Apeliantui nuosavybes teise priklauso inžineriniai tinklai Ukmergėje, negyvenamosios patalpos – poilsio patalpos, Neringoje Purvynės g. ir Pervalkos g. Taip pat apeliantui priklauso keletas nekilnojamojo turto objektų ne Lietuvos Respublikos teritorijoje - 105 kv. m. ploto apartamentai, esantys pastato, pavadinto „CIMARRON SUITES“, pastatyto Margaritos saloje (Venesuela) ir gyvenamasis namas su dviem žemės sklypais, esantys Brazilijos Federacinėje Respublikoje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir preliminariai įvertinus duomenis apie apelianto turimą turtą ir gaunamas pajamas, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad jis nėra pajėgus teikti sūnui pusę Lietuvos Respublikoje nustatyto minimalaus dydžio laikiną išlaikymą iki byla bus išnagrinėta iš esmės.

Dėl procesinės bylos baigties

27. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisingai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.